Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, suinteresuoti asmenys J. A., Panevėžio miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. A. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-09-07 rado 1978-03-01 nuomos sutartį, sudarytą su BET Nr. 2, kurios pagrindu gyveno (duomenys neskelbtini), jam skirtame bute. Tai yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu ir galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be šio įrodymo teismas negalėjo įvertinti jo pozicijos pagrįstumo. Be to, pareiškėjas prašo į bylą viešojo intereso gynimui įtraukti prokurorą.Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie 1975 m. pasirašytos nuomos sutarties buvimą informacijos neturi. Butas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo skirtas Panevėžio miesto DŽDT VK 1974-12-19 sprendimu Nr. 428, 1975-01-07 jam buvo išduotas orderis Nr. 2586, kurio pagrindu jis apsigyveno minėtame bute. Pareiškėjas šioje patalpoje iki iškeldinimo gyveno, deklaravo savo gyvenamąją vietą ir iki 2002 m. mokėjo nuomos, komunalinius ir kitus mokesčius. Tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai ir be rašytinio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties įforminimo. Aplinkybė, kad tarp šalių buvo ar nebuvo pasirašyta nuomos sutartis, nėra reikšminga bylos baigčiai, todėl, kad pareiškėjas nemokėjo nuomos mokesčių nuo 2002 m. Bylos nagrinėjimo metu išaiškinta, jog nesudarius nuomos sutarties, pareiškėjui nebūtų išduota atsiskaitymo knygelė ir nebūtų galima mokėti mokesčių. Be to, pareiškėjo pateikta sutartis pasirašyta ne su savivaldybe, o su butų eksploatavimo tarnyba Nr. 2, todėl pareiškėjas vis tiek būtų turėjęs pasirašyti naują sutartį ateityje, tačiau to nepadarė.Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-12-07 nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė; priteisė iš V. A. 37,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir Butų eksploatavo tarnyba 1978-03-01 sudarė Gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos name nuomos sutartį, remdamiesi Vykdomojo komiteto 1975-12-19 sprendimu Nr. 428. Šis sprendimas, kuriuo pareiškėjui suteikta ginčo gyvenamoji patalpa, civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui buvo žinomas. Teismas 2012-03-15 sprendime konstatavo, kad tarp ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ir atsakovo V. A. susiklostė teisiniai santykiai, atitinkantys gyvenamosios patalpos nuomos santykius. Aplinkybė, jog teismui nebuvo pateikta 1978-03-01 nuomos sutartis esminės reikšmės bylai neturi, kadangi iš kitų byloje buvusių įrodymų teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties santykiai ir taikė tuos santykius reglamentuojančias įstatymų normas. Kadangi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-76-400/2012 nuomos sutartis nebuvo pateikta, tačiau aplinkybė, kad ji buvo sudaryta, teismų buvo išaiškinta, todėl ji nelaikytina naujai paaiškėjusia. Atsakovas iš gyvenamųjų patalpų iškeldintas tuo pagrindu, kad nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas ilgą laiko tarpą. Ir 1978-03-01 nuomos sutarties 2 straipsnio b punkte buvo įtvirtinta pareiškėjo pareiga laiku mokėti mokesčius už buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, pripažino pagrįstomis išvadas, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nerodė pastangų likviduoti įsiskolinimą, jį neigdamas ir tendencingai sudarydamas naują, ir pagrįstai nuspręsta atsakovą iškeldinti iš nuomojamų patalpų. Teismo vertinimu, faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų yra nedidelis ir nėra esminis, jį nustačius, teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir šalių ginčijamo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai nesikeičia.Teismo vertinimu, įtraukti į bylą prokurorą pagrindo nėra, nes iš byloje surinktų papildomų įrodymų matyti, kad pareiškėjas teismine tvarka niekada nebuvo pripažintas neveiksniu, todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą; panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą ir įkeldinti pareiškėją į butą, esantį (duomenys neskelbtini); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartimi teismui aktualu „ginti“ galimai nusikaltusius asmenis, netaikyti proceso atnaujinimo instituto, „nubausti“ pareiškėją ir padaryti neveiksniu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ištirtos ir įvertintos. Dėl ieškovo darbuotojų kaltės pareiškėjas negalėjo privatizuoti ginčo patalpų. Pareiškėjas jaučia psichologinį smurtą iš ieškovo darbuotojų jau daugiau nei 40 m., nors nuomos sutartis yra teisėta ir galiojanti.Pareiškėjas kelia klausimą, kas elgiasi nesąžiningai: ar pareiškėjas, pagal išgales mokėdamas mokesčius iki 2002 m. lapkričio, kol jam buvo taikomos mokesčių lengvatos, ar savivaldybės darbuotojai, nuslėpę nuomos sutartį, ir teismai, kurie pareiškėją iškeldino iš buto? Jeigu nuomos sutartis nėra teismų laikoma nauja aplinkybė, tuomet, kaip galima nutraukti neegzistuojančią nuomos sutartį ir pareiškėją iškeldinti iš gyvenamosios patalpos.Teismas neišnagrinėjo visų klausimų. Pareiškėjas prašė įtraukti į bylą prokurorą, jog gintų viešą interesą. Teismas ir šį prašymą stengiasi apeiti, piktybiškai nenorėdamas teisingai spręsti bylos.Kiti pareiškime dėl proceso atnaujinimo iškelti klausimai nebuvo sprendžiami, o byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kad pareiškėjas negalėtų pasisakyti. Skunde nurodytos aplinkybės galėjo būti išsamiai išnagrinėtos tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka.Ieškovo darbuotojų veiksmuose yra požymiai eilės nusikalstamų veikų, todėl tam, kad nedaryti klaidų, apeliacinės instancijos teismo prašo skundo nagrinėjimui sudaryti mišrią septynių teisėjų kolegiją.Atsižvelgiant į tai, kad atnaujinus procesą, ieškinys gali būti atmestas, o priverstinai įvykdžius 2012-03-15 sprendimą, pareiškėjui yra ne tik padaryta didžiulė žala, bet jis yra į gatvę išmestas invalidas, vienišas 76 m. asmuo, turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirasis skundas yra surašytas ir pasirašytas tik apelianto, t. y. fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.Ginčo sutartis buvo sudaryta su Butų eksploatavimo tarnyba (BET Nr. 2 namų valdyba), o ne su Panevėžio miesto savivaldybe, todėl pareiškėjas privalėjo iš naujo sudaryti nuomos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, tačiau tą padaryti atsisakė.Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas sutartis esminės reikšmės bylai neturi, net jeigu ji ir būtų pateikta 2012 me. nagrinėjant bylą, todėl dėl šios aplinkybės atnaujinti teismo proceso nėra pagrindo.Teismas teisingai nurodė, kad įtraukti į bylą prokurorą nėra pagrindo, nes iš byloje surinktų papildomų įrodymų matyti, kad pareiškėjas teismine tvarka niekada nebuvo pripažintas neveiksniu.Šiuo atveju jokių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo būtų negalima įgyvendinti ar jo įgyvendinimas pasunkėtų tikrai nėra, todėl toks pareiškėjo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti atmetamas.Atskirojo skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nesutrukdys visapusiškai ir objektyviai nustatyti bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.Atskirajam skundui nagrinėti užtenka ir vieno teisėjo, atskirais atvejais galima sudaryti trijų teisėjų kolegiją, o ne septynių teisėjų kolegiją.Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012, patenkino ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį bei nusprendė iškeldinti atsakovą V. A. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto. Panevėžio apygardos teismas 2012-08-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimą paliko nepakeistą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-01-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-418-223/2016, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012. Panevėžio apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutartį panaikino ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo perdavė nagrinėti iš naujo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-03-23 nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius informavo ir įpareigojo, įvertinus byloje esančius objektyvius duomenis, pateikti teismui vertinimą, ar nėra pagrindo inicijuoti V. A. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą. Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2017-04-12 raštu dėl 2017-03-23 nutarties informavo, jog mano, kad nėra pagrindo inicijuoti V. A. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūros. Byloje nenustatyta, jog V. A. nuo 1965-01-01 iki dabar būtų teismo sprendimu pripažintas neveiksniu.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinęs nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą pareiškėjo prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks būtinumas nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas pareiškėjo prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, jo manymu, naujai paaiškėjusia aplinkybe – jog pareiškėjas ginčo bute gyveno 1978-03-01 pareiškėjo ir BET sudarytos nuomos sutarties Nr. 2 pagrindu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartų, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017-05-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą, nenustatytos. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad atsakovo nurodoma neva naujai paaiškėjusi aplinkybė – minėtos nuomos sutarties egzistavimo faktas – neatitinka 2, 3 ir 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme požymių, suformuluotų aukščiau pateiktoje kasacinio teismo praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie ginčo nuomos sutartį turėjo žinoti jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuomos santykiai, susiklostę tarp pareiškėjo ir ieškovės buvo išaiškinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl tai, kad tokia sutartis buvo sudaryta, esminės reikšmės bylai neturi. Tai eliminuoja bet kokias galimybes atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-07 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, neegzistuoja nė viena iš dviejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas taikyti šias priemones atmetamas.

Dėl kitų procesinių prašymų

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl būtinybės įtraukti į procesą prokurorą sprendė pagrįstai, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis galiojančia teise.Dėl atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo sudėties apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši apeliacinė byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui vienasmeniškai 2018-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Pareiškėjas teismo sudėties nušalinimo teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.