Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4369-400/2011 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. A. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2011 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo V. A. prašymą ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą 2011-09-28 nutartyje, kuria buvo išspręstas nušalinimo teisėjui klausimas. Teismas nurodė, kad byloje esančiame 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog posėdžio metu V. A. nurodė pareikšto nepasitikėjimo teisėja motyvus, dėl protokolo atsakovas savalaikiai pastabų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti posėdžio protokolu.

Atskiruoju skundu atsakovas V. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad 2011-09-27 teismo posėdžio protokole užfiksuotų žodžių „jei teismas priima nagrinėti tokią bylą, tada teismai yra nevispročiai“ niekada nesakė. Teigia jog teismas turėjo pilnai ir visapusiškai išnagrinėti prašymą, remtis ne tik klaidingai surašytu teismo posėdžio protokolu, bet ir garso įrašu bei išspręsti šį klausimą žodinio proceso tvarka. Minėtame teismo posėdyje dalyvavo ir liudytoja J. A. , kuri girdėjo ir gali patvirtinti jo teiginius.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepasinaudojo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis dėl posėdžio protokolo turinio patikslinimo. Mano, jog apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, kurie atitiktų atskirojo skundo dalyką ir pagrindą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovo V. A. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Vadovaudamasis teismo posėdžio protokole užfiksuotais atsakovo pareikštais nušalinimo motyvais, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi V. A. pareikštą nušalinimą teisėjai R. Šimbelytei atmetė. Apeliantas nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokole neteisingai užfiksuotas jo pasisakymas. Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 170 straipsnio 5 dalies nuostatas teismo posėdžio protokolas turėjo būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. Minėto kodekso 171 straipsnis nustatė, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Šiose pastabose turi būti nurodyta, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2011-09-27 teismo posėdžio protokolas buvo surašytas ir bylą nagrinėjusios teisėjos bei teismo posėdžių sekretorės pasirašytas bylos nagrinėjimo dieną, t.y., 2011-09-27 (b. l. 46-48). Dėl paminėto, V. A. turėjo teisę pastabas dėl protokolo pareikšti iki 2011-09-30 imtinai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pastabų dėl 2011-09-27 teismo posėdžio protokolo, per įstatymo numatytą terminą ir jam pasibaigus, nepareiškė, atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleisto termino teismo neprašė. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis atsakovas nesinaudojo. Kadangi pastabos dėl teismo posėdžio protokolo nebuvo pareikštos, abejoti jo turiniu nėra pagrindo, todėl, spręsdamas teisėjo nušalinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtame protokole užfiksuotu atsakovo pasisakymu. Dėl paminėto, konstatuoti, jog sprendžiant teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą 2011-09-28 nutartyje buvo padaryta rašymo klaida, t.y, nepagrįstai nurodytas atsakovo pareikšto nušalinimo motyvas „jei teismas priima nagrinėti tokią bylą, tada teismai yra nevispročiai“, nėra pagrindo. Ginčijamoje nutartyje teismas konstatavo, jog sprendžiant teisėjo nušalinimo klausimą buvo vadovaujamasi teismo posėdžio protokolu. Nesant duomenų jog teismo posėdžio protokolas yra netikslus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. A. prašymą. CPK 276 straipsnis nenumato, kad klausimas dėl rašymo klaidų procesiniame sprendime ištaisymo turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, todėl teismui nebuvo pagrindo apelianto prašymą nagrinėti teismo posėdyje bei išklausyti liudytojų parodymų. Be to, tokio prašymo V. A. pareiškime ir nebuvo pareiškęs.

Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2011 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.