Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. A. 2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu išreikštu pareiškimu nušalinti Panevėžio apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-378-755/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2S-378-755/2016 pareiškėjas V. A. žodiniu pareiškimu pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti teismui pareikšto nušalinimo klausimas, pažymėta, kad pareiškėjas nušalinimo pareiškimą pateikė motyvuodamas tuo, jog Panevėžio apygardos teismo raštinės vedėja V. R., manydama, kad pareiškėjas V. A. ją puls, atsisakė priimti jo teismui teikiamus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Be to, naudojantis įstatymo suteikta teise pareikšti nušalinimą, asmuo turi naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis laikantis įstatymo reikalavimų.

Susipažinus su pareiškėjo teikiamu skundu, nustatyta, kad šiuo motyvu (teismo raštinės darbuotojų veiksmais) pareiškėjas nagrinėjamoje civilinėje byloje jau buvo teikęs nušalinimo pareiškimą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-43-943/2016 buvo atmestas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad CPK normos, reglamentuojančios pareikštų nušalinimų sprendimo tvarką, nustato, jog nušalinimas gali būti pareiškiamas teisėjui, teismo posėdžio sekretoriui, ekspertui ir vertėjui (CPK 64 straipsnio 1 dalis). Nurodytiems asmenims nušalinimas gali būti grindžiamas CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytais pagrindais. Visgi, pareiškėjo pareikštas pakartotinis nušalinimo pareiškimas yra pateiktas nenurodant nė vieno iš CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytų nušalinimo pagrindų.

Pareiškėjo nušalinimo pareiškime nurodomas argumentas, kad Panevėžio apygardos teismo raštinės vedėja atsisakė priimti jo teismui pateiktus dokumentus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo teismui pateikti dokumentai yra užregistruoti ir pridėti prie bylos medžiagos. Ar šie dokumentai bus prijungti prie bylos medžiagos ir vertinami bendrame įrodymų kontekste nuspręs bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, o ne Panevėžio apygardos teismo raštinės vedėja. Taip pat būtina pažymėti, jog raštinės vedėjos atliekamų veiksmų tinkamumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali sudaryti pagrindo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo Panevėžio apygardos teismo teisėjus.

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Be to, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 – 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-378-755/2016 nagrinėjimo.