Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. A. nušalinimo pareiškimu visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. A2-281-278/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-281-278/2018, pagal apelianto V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2944-488/2017 pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2944-488/2017 pagal pareiškėjo V. A. prašymą suinteresuotiems asmenims J. A., Panevėžio miesto savivaldybei dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012 dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. A., kartu su nušalinimo pareiškimu visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismas netenkino pareiškėjo prašymo ir neperdavė nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl turi būti nušalinti visi šio teismo teisėjai.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. A2-281-278/2018 nagrinėjančia teisėjų kolegija. Nušalinimas reiškiamas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams dėl to, kad laikinai teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas administracine tvarka atmetė pareiškėjo prašymus stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nurodyti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos ir visų bylą galinčių nagrinėti Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. A2-281-278/2018 gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Papildomai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-281-278/2018 nagrinėjimo.