Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. A. 2016 m. balandžio 13 d. pateiktu prašymu nušalinti Panevėžio apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-378-227/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2016 m. balandžio 13 d. pareiškimu reiškia nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui nuo civilinės bylos Nr. 2S-378-227/2016, pradėtos pagal pareiškėjo skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012, nagrinėjimo.

Nušalinimas grindžiamas tuo pagrindu, kad Panevėžio apygardos teismo raštinės vedėja nepagarbiai atsiliepė apie jį ir jo teikiamus procesinius dokumentus, taip suformuodama neigiamą įvaizdį apie teismo darbą, kas kelia pareiškėjui abejonių dėl to, jog šiame teisme bus tinkamai išnagrinėtas jo skundas. Nušalinimo pareiškime taip pat teigiama, kad teismas pats jau buvo nusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo ir perdavęs bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, skyrė pareiškėjui baudą ir neperduoda jo prašymų Generaliniam prokurorui ir Teisėjų tarybai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Be to, naudojantis įstatymo suteikta teise pareikšti nušalinimą, asmuo turi naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis laikantis įstatymo reikalavimų.

Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios pareikštų nušalinimų sprendimo tvarką nustato, kad nušalinimas gali būti pareiškiamas teisėjui, teismo posėdžio sekretoriui, ekspertui ir vertėjui (CPK 64 str. 1 d.). Nurodytiems asmenims nušalinimas gali būti grindžiamas CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytais pagrindais. Šiuo atveju pareiškėjas nušalinimą teikia ne civilinę bylą, pradėtą jo skundo pagrindu, nagrinėjančiam teisėjui, ar kitiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams, tačiau visam Panevėžio apygardos teismui, nors nenurodytas nė vienas iš CPK 65-66 ir 71 straipsniuose vardijamų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjas teigia, kad nuomonę apie tai, kad jo byla nebus tinkamai išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme suformavo nepagarbus teismo raštinės vedėjos bendravimas su juo. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo darbuotojų (neišvardintų CPK 64 straipsnio 1 dalyje) veiksmai nesudaro pagrindo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo viso atitinkamo teismo, todėl šiuo pagrindu reiškiamas nušalinimas netenkinamas. Kartu pažymime, jog tai nereiškia, kad teismo darbuotojai gali nepagarbiai atsiliepti apie asmenis ir jų teikiamus dokumentus. Tačiau tokių darbuotojų elgesys negali būti įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei sprendžiant pareikšto nušalinimo klausimą. Pareiga užtikrinti, kad asmenys teismuose būtų aptarnaujami laikantis Asmenų aptarnavimo teismuose standarto tenka teismo pirmininkui.

Nušalinimas grindžiamas ir tuo, kad visas Panevėžio apygardos teismas jau buvo nusišalinęs nuo klausimų, susijusių su pareiškėjo prašymų vertinimu; skyrė pareiškėjui baudą bei ignoruoja jo teikiamus prašymus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nenustatyta, kad pareiškėjo prašymai būtų nagrinėti Šiaulių apygardos teisme, be to, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia nušalinimą visam teismui turi būti sukonkretintos, nurodant, kokias bylas nagrinėjusių teisėjų veiksmai ar kitos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjui manyti, kad jo skundo pagrindu pradėta byla negali būti tinkamai išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme.

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Be to, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 - 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-378-227/2016, gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-378-227/2016 nagrinėjimo.