Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2021 m. lapkričio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2vg9pkc2, kuria atsakovei suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 360 Eur Sutarties sudarymo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.Ieškovė, pradinės kreditorės reikalavimo teises, perėmė 2021 m. gegužės 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01 pagrindu.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei priteistinas sutarties sudarymo mokestis tik iki sutarties nutraukimo. Ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, kad sutarties sąlygose aiškiai nurodytas sutarties sudarymo mokestis, kuris išdėstytas kasmėnesinėmis įmokomis ir kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti. Be to, apeliantės vertinimu, viso sutartyje nustatyto Sutarties sudarymo mokesčio ji pagrįstai reikalauja atsižvelgiant ir į VKĮ nuostatas.

14. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

15. Analogiško pobūdžio bylose, laikomasi pozicijos, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021 ir kt.).

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kadangi sutarties sudarymo mokestis nėra skirtas pradinio kreditoriaus patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo, sutartis nutraukta anksčiau termino, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos netenkino visa apimtimi, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

18. Apeliantės nurodomi argumentai dėl VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų taikymo ir nustatytų sąlygų bendrai vartojimo kredito kainai, nepaneigia aukščiau nurodytų teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išaiškinimų taikymo.

Dėl neaugtų pajamų (pelno palūkanų) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos

19. Dėl negautų pajamų (pelno palūkanų) priteisimo iki sutarties termino pabaigos, teismas patenkino reikalavimą iš dalies, t. y. priteisdamas 207,05 Eur sumą (pagal sutarties grafiką iki sprendimo už akių priėmimo dienos), be kita ko remdamasis dvejomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

20. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš sutarties terminą dėl skolininko kaltės, yra išaiškinęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kreditoriui nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę į negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas, minėtos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, pirminė kreditorė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių – mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių paskolos davėja (pirminė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, – atlyginimo. Reikalavimo teises, kylančias iš dėl atsakovo kaltės nutrauktos Sutarties, be kita ko, teisę į nurodytų nuostolių atlyginimą, pirminei kreditorei perdavus ieškovei, teisė reikalauti jų atlyginimo perėjo ieškovei.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnį, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Vartojimo kredito sutarties atveju aktualu ir tai, kad kreditorius (jo reikalavimo teisių perėmėjas) neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys buvo sulygusios kredito sutartimi. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė kreditavimo sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų. Tokiu atveju negautų pajamų – nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma, priteisimas pagal grafiką nepažeidžia kreditorės lūkesčių, nes kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1997-1097/2022; 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2531-1012/2022). Taigi, kreditoriui dėl skolininko kaltės nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą ir dėl to negavus numatytų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų, kreditoriaus patirti nuostoliai (negautos pajamos) gali būti įvertinami remiantis vartojimo kredito sutartyje numatytu mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiku.

25. Pažymėtina, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį; tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, kreditoriaus lūkestis išsireikalauti iš skolininko už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia palūkanų suma, kurią kreditorius galėjo tikėtis gauti, jei skolininkas būtų tinkamai vykdęs vartojimo kredito sutartį visą jos terminą, tačiau ir aplinkybės, kad skolininkas galėjo grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį bet kuriuo metu dar iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, todėl ieškovei priteistinos negautos pajamos – mokėjimo (pelno) palūkanos, negali būti priteisiamos apskaičiuojant jas už ilgesnį laikotarpį kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos arba Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo praktiką, darytina išvada, kad analogiško pobūdžio bylose, iš esmės laikomasi suformuoto precedento dėl negautų pajamų (pelno palūkanų) priteisimo, pastarąsias priteisiant.

27. Remiantis prieš tai nurodytais argumentais, konstatuotina, kad teismo sprendimo už akių dalis dėl nuostolių (negautų pajamų), kuriuos sudaro pirminės kreditorės negautos mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, nepriteisimo, yra keistina, ieškinio reikalavimą tenkinant ir priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas mokėjimo (pelno) palūkanas, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 13 d.), bet ne ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos arba vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 9 d.), skaičiuotinas pagal 2021 m. lapkričio 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-2vg9pkc2, Mokėjimo grafiką ir neviršijant 492,57 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 12 proc. procesinių palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

30. Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

31. CK 6.228⁴ straipsnio 2, 3, 6 dalys nustato kriterijus, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat šioje teisės normoje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, jog sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

32. Horizontalioje Vilniaus apygardos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vartojimo kredito sutarčių sąlyga dėl 12 proc. metinių procesinių palūkanų, neįrodžius, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su pradine kreditore suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti/dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo, pripažintina nesąžininga, be kita ko atsižvelgiant į CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą prezumpciją, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Be to, naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalimis, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023 ir joje nurodyta teismų praktika).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pripažįstant sutarties sąlygą numatančią 12 proc. procesinių palūkanų dydį negaliojančia ir atmetant ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo visa apimtimi. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (pelno palūkanų) priteisimo.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovės pareikšto turtinio reikalavimo suma - 1 978,25 Eur; patenkinti materialiniai reikalavimai - 1 649,56 Eur sumai, t. y. patenkinta 83,38 proc. reikalavimų. Todėl, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 220,96 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

37. Apeliacinės instancijos teisme, apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti 329 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 222,52 Eur negautų pajamų. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 40,35 proc., todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 8,47 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti 2021 m. lapkričio 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-2vg9pkc2, Bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostatą „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“ pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (sudarymo momento).

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, išdėstant ją sekančiai:

„Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, asmens kodas 302528679, iš atsakovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur kreditą; 125,99 Eur negautas pajamas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo; negautas mokėjimo (pelno) palūkanas, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 13 d.), bet ne ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos arba vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 9 d.), skaičiuotinas pagal 2021 m. lapkričio 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-2vg9pkc2, Mokėjimo grafiką ir neviršijant 492,57 Eur sumos; 31 Eur sutarties sudarymo mokestį, bei 220,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, asmens kodas 302528679, iš atsakovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,47 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.