- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-1416-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20206-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Donatos Kravčenkienės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei E. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. A. (toliau – atsakovė) 5 346,64 Eur negrąžintą kreditą, 618,22 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 185,33 Eur sutarties administravimo mokestį, 4 900,69 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį dalyje dėl 4 900,69 Eur negautų pajamų atmesti kaip nepagrįstą ir netenkinus šio reikalavimo, mažinti nepagrįstai dideles palūkanas, paskaičiuotas pagal paskolos sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 346,64 Eur negrąžintą kreditą, 618,22 Eur mokėjimo palūkanas, 185,33 Eur sutarties administravimo mokestį, 4 900,69 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 050,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 249 Eur bylinėjimosi išlaidas, sprendimo įvykdymą atsakovei išdėstė dvylikos mėnesių laikotarpiui, mokant susidariusį įsiskolinimą dalimis, t. y. po 941,66 Eur pirmus vienuolika mėnesių ir 941,62 Eur dvyliktąjį mėnesį.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fresh Finance“ ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį Nr. 10512 (toliau – ir Paskolos sutartis), iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5 346,64 Eur negrąžinto kredito, 618,22 Eur mokėjimo palūkanų ir 185,33 Eur sutarties administravimo mokesčio.
5. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius), teismas nurodė, kad iš byloje esančių sutarties sąlygų matyti tiek palūkanų norma (21 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant Paskolos sutartį. Pradinė kreditorė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukė Paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 4 900,69 Eur negautų pajamų priteisimo tenkino visiškai.
6. Teismas, atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalį, nustatančią prezumpciją, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, sprendė, kad paskolos sutartyje nustatytos 21 proc. sutartinės (mokėjimo funkciją atliekančios) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei, teismo vertinimu, protingumo bei sąžiningumo principams, todėl padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas sumažinti palūkanas yra nepagrįstas.
7. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
8. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė viena išlaiko nepilnametį vaiką, turi darbą, bet neturi sukaupusi lėšų tiek, kad galėtų skolą sumokėti iš karto, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis, o ieškovė – pelno siekiantis juridinis asmuo, padarė išvadą, jog viso teismo sprendimo įvykdymas iš karto atsakovės šeimai sukeltų sunkių padarinių bei neatitiktų protingumo ir teisingumo principų reikalavimų, pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Todėl teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, mokant susidariusį įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas dalimis, t. y. po 941,66 Eur pirmus vienuolika mėnesių ir 941,62 Eur dvyliktąjį mėnesį.
9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 050,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
10. Apeliantė (atsakovė) E. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš skundo turinio seka, kad atsakovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės naudai iš atsakovės priteistos 4 900,69 Eur negautos pajamos.
11. Atsakovės nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomos priteisti palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis ir į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantė nurodo, kad paskaičiuotos palūkanos po vienašališko Paskolos sutarties nutraukimo, sudaro praktiškai tokią pačią sumą kaip ir pasiskolinta pinigų suma. Paskaičiuotos palūkanos yra neprotingai didelės, todėl apeliacinės instancijos teismo privalo būti perskaičiuotos ir sumažintos, atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kreditorės veiklą, kitas svarbias aplinkybes.
Atsiliepimas
12. Atsakovė nurodo, kad vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes sudarydamas sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sąlygos yra skaidrios. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo.
Šalies argumentai
13. Ieškovė PlusPlus Capital AS su pateiktu apeliaciniu skundo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad Paskolos sutartimi šalių sulygtos 21 proc. palūkanos yra neadekvačiai didelės, pažymint, kad atsakovė sudarytos sutarties neginčijo, nereiškė reikalavimo dėl sąlygų pakeitimo, sutartis sudaryta laisva valia, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos sąlygos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Ieškovė pažymi, kad šalių sulygtas mokėjimo palūkanų, į kurias atsižvelgiant apskaičiuotos ieškovės negautos pajamos, dydis neprieštarauja ir šiuo atveju taikytino VKĮ normoms. Sutartimi sulygtas palūkanų dydis yra net 3,5 karto mažesnis, nei maksimalus galimas minėtame įstatyme nustatytas dydis.
15. Ieškovė nurodo, kad nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Pagal Paskolos sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo visą jai suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2026 m. gruodžio 5 d. Taigi iki pat šios dienos pradinė kreditorė, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas. Sudarydama Paskolos sutartį, kreditorė pagrįstai tikėjosi iki suteikto finansavimo suma bus visiškai grąžinta gauti sutartyje numatyto dydžio palūkanas, todėl ši suma priteistina kreditorei kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl 4 900,69 Eur), kuria tenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, paskaičiuotų nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2026 m. gruodžio 5 d.).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Fresh Finance“ (pradinė kreditorė) 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10512, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 6 023,16 Eur paskolą (vartojimo kreditą) 84 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, mokėdama eilines įmokas, grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 6 023,16 Eur paskolos sumą, taip pat sumokėti 5 627,84 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 21 proc.) ir 2 276,40 Eur Sutarties administravimo mokestį (bendra atsakovės įsipareigota sumokėti suma mokant eilines įmokas – 13 927,40 Eur).
19. Nustatyta, jog galutinis kredito grąžinimo terminas pagal sutartį – 2026 m. gruodžio 5 d. Pradinė kreditorė atsakovei pervedė 6 023,16 Eur paskolos sumą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nustatyta, jog pradinė kreditorė 2020 m. liepos 14 d. teikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pasiūlė atsakovei padengti pranešimo išsiuntimo dienai susidariusį 860,37 Eur įsiskolinimą iki 2020 m. liepos 31 d. ir kartu informavo, kad nesumokėjus pradelsto įsiskolinimo iki 2020 m. liepos 31 d., sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo minėtos datos.
21. Bylos duomenimis, pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. liepos 8 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį bei jos priedą Nr. 1 prie 2020 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kurių pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. rugsėjo 11 d. pranešimu.
Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo
22. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 4 900,69 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2026 m. gruodžio 5 d.).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, vertintinos kaip ieškovės negautos pajamos ir šį reikalavimą tenkino. Apliantė, apeliaciniu skundu prašo šį reikalavimą atmesti arba negautų pajamų sumą sumažinti, apeliuodama į tai, kad be pasiskolinto kredito ji dar turės sumokėti kitas priteistas sumas, kurios lygios pasiskolintai sumai.
26. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei dalies suteikto vartojimo kredito, nei dalies sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).
27. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja teisinio pagrįstumo apeliantės argumentai, kad vartojimo teisinis santykis pats savaime suponuoja išvadą dėl pagrindo mažinti šalių sulygtą mokėjimo palūkanų dydį, kuriuo remiantis ieškovė prašė priteisti negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritarai pirmosios instancijos teismui, kad pagal VKĮ 21 straipsnio 2 dalį, bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, todėl paskolos sutartyje nustatytos 21 proc. sutartinės (mokėjimo funkciją atliekančios) palūkanos neprieštarauja teisniam reguliavimui. Be to, apeliantė niekaip nepagrindžia, kad jai tinkamai vykdant sutartį, ieškovės negautos pajamos būtų buvę mažesnės.
28. Pažymėtina, kad ieškovė šioje dalyje neprašė priteisti negautas pajamas palūkanų forma, taip kaip ji būtų gavusi tinkamai vykdant sutartį, o prašė priteisti visas mokėjimo palūkanas iki sutarties termino pabaigos.
29. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Grąžindama vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino, atsakovė būtų privalėjusi sumokėti iki vartojimo kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas bei mokesčius. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Todėl, darytina išvada, kad neperžengiant ieškinio reikalavimų ribų, ieškovės atitinkamai suformuluotas reikalavimas gali būti tenkinamas tik toje negautų pajamų dalyje, kurių ji faktiškai negavo iki teismo sprendimo priėmimo.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje, dėl 4 900,69 Eur negautų pajamų priteisimo, priteisiant ieškovei iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 1 941,64 Eur negautų pajamų (įskaitant 2022 m. kovo 5 d. mokėjimą pagal grafiką), likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau teismas nepagrįstai priteisė visas negautas pajamas iš anksto apskaičiuota suma, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl, sprendimas šioje dalyje keistinas. Atitinkamai, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas priteistas ir išdėstytas sumas.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
33. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš viso 11 050,88 Eur. Tenkinta reikalavimų dalis iš viso sudaro 8 091,83 Eur (5 346,64 Eur skola, 618,22 Eur palūkanos, 185,33 Eur administravimo mokestis, 1 941,64 Eur nuostolių (negautos pajamos)), t. y. patenkinta 77,22 proc. reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 249 Eur sumokėtas žyminis mokestis, taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 192,27 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
34. Apeliaciniu skundu, atsakovė skundė teismo sprendimą dalyje dėl 4 900,69 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, priteistina suma sudaro 1 941,64 Eur, t. y. patenkinta 39,62 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.
35. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirto išlaidos sudaro 249 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė taip pateikė PVM s/f 500 Eur sumai už teisines paslaugas, tačiau duomenys apie sąskaitos apmokėjimą nepateikti, todėl sprendžiama tik dėl faktiškai patirtų ir įrodytų išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei priteistina iš ieškovės 98,65 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Plusplus capital AS, į.k. 11919806 naudai 5 346,64 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 64 ct) negrąžintą kreditą, 618,22 Eur (šešių šimtų aštuoniolikos eurų 22 ct) mokėjimo palūkanas, 185,33 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 33 ct) sutarties administravimo mokestį, 1 941,64 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 64 ct) negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 091,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 192,27 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Išdėstyti atsakovei E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo įvykdymą dėl 5 346,64 Eur negrąžinto kredito, 618,22 Eur mokėjimo palūkanų, 185,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, 1 941,64 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metinių procesines palūkanų už priteistą sumą (8 091,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 192,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, dvylikos mėnesių laikotarpiui, mokant susidariusį įsiskolinimą dalimis, t. y. po 690,30 Eur pirmus vienuolika mėnesių ir 690,80 Eur dvyliktąjį mėnesį.“
Priteisti iš ieškovės PlusPlus Capital AS, įmonės kodas 11919806, atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 98,65 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.