Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės PlusplusCapital AS ieškinį atsakoveiE. A.dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metuatsakovės atstovė rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Ieškinio tenkinimo atveju prašė priteistą sumą išdėstyti maksimaliam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „FreshFinance“sudarė paskolos sutartį Nr. 10512 (toliau – Sutartis), pagalkurią kredito davėjas suteikė atsakovei 6 023,16 EUR dydžio kreditą, o atsakovė, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą kredito sumą bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas iki 2026-12-05, mokant 165,82 EUR dydžio įmokas kiekvieną mėnesį. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį (nemokėjo įmokų), todėl sutartis buvo nutraukta. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovės ieškovės naudai priteistina5 346,64 Eur negrąžintas kreditas, 618,22 Eur mokėjimo palūkanos ir 185,33 Eur sutarties administravimo mokestis.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 4 900,69 Eur negautų pajamų.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutioinintegrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių sutarties sąlygų matyti tiek palūkanų norma (21 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pradinis kreditorius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukė sutartį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas ir dydis yra įrodyti. Tokios pozicijos dėl tokio pobūdžio reikalavimų laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-720-755/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-778-467/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta reikalavimas dėl ieškovės4900,69Eur negautų pajamų priteisimo tenkintinas visiškai.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1–2 dalis bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju sutartimi buvo nustatytas 21 proc. palūkanų dydis.Taigi sutartyje numatytos sutartinės (mokėjimo funkciją atliekančios) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei, teismo vertinimu, protingumo bei sąžiningumo principams, todėl darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas sumažinti palūkanas yra nepagrįstas.Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pactasuntservanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (11 050,88Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinos249Eurbylinėjimosi išlaidų atlyginimas (žyminis mokestis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė teismo sprendimą išdėstyti. Nurodė, kad atsakovė viena išlaiko nepilnametį vaiką, turi darbą, bet neturi sukaupusi lėšų tiek, kad galėtų skolą sumokėti iš karto.Įvertinusšias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis, o ieškovė – pelno siekiantis juridinis asmuo,darytina išvada, jog viso teismo sprendimo įvykdymas iš karto atsakovės šeimai sukeltų sunkių padarinių bei neatitiktų protingumo ir teisingumo principų reikalavimų, pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, todėlteismo sprendimo įvykdymasišdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, mokant susidariusį įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas dalimis, t. y. po 941,66 Eurpirmus vienuolika mėnesių ir 941,62Eurdvyliktąjį mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi,teismas

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės E. A.,a.k.(duomenys neskelbtini)ieškovės Pluspluscapital AS, į.k. 11919806 naudai 5 346,64 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 64 ct) negrąžintą kreditą, 618,22 Eur (šešių šimtų aštuoniolikos eurų 22 ct) mokėjimo palūkanas, 185,33 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 33 ct) sutarties administravimo mokestį, 4 900,69 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų 69 ct) negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 050,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymobei 249Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti atsakovei E. A., a.k. .(duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-09 sprendimo įvykdymą dėl 5 346,64 Eur negrąžinto kredito, 618,22 Eurmokėjimo palūkanų, 185,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, 4 900,69 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metinių procesines palūkanų už priteistą sumą (11 050,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymobei 249 Eur bylinėjimosi išlaidų, dvylikos mėnesių laikotarpiui, mokant susidariusį įsiskolinimą dalimis, t. y. po 941,66 Eur pirmus vienuolika mėnesių ir 941,62 Eur dvyliktąjį mėnesį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.