Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-778-467/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-13
Bylos Nr.: e2A-778-467/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34021-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: UAB Legal Balance
Atsakovas: E.S.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-778-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34021-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.8.3.; 2.6.8.10.; 3.3.1.18.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Legal Balance ieškinį atsakovui E.S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E.S., kurį patikslinęs, prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 855,18 EUR negrąžinto kredito, 90,66 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 33,98 EUR administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, 136,45 EUR nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.), 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius UAB BnP Finance su atsakovu 2019 m. liepos 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 900 EUR vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo paimto kredito įmokų. 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovui. Reikalavimas ieškovui buvo perleistas 2020 m. gegužės 8 d., po to, kai pradinis kreditorius 2020 m. balandžio 17 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3. Atsakovo skolą ieškovui sudaro: 855,18 EUR negrąžintas kreditas, 90,66 EUR mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos, 33,98 EUR administravimo mokestis ir 136,45 EUR nuostoliai (negautos pajamos) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Taip pat ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.), 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo E.S. 855,18 EUR negrąžinto kredito, 90,66 EUR mokėjimo palūkanas, 33,98 EUR administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 979,82 EUR, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 128,48 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar reikalavimą perėmusiu ieškovu, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 855,18 EUR negrąžinto kredito dalį, sutartimi numatytas 26 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos – 90,66 EUR ir 33,98 EUR administravimo mokestį, paskaičiuotą iki kredito sutarties nutraukimo dienos.

6. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam 136,45 EUR negautas pajamas (nuostolius, paskaičiuotus nuo suteikto kredito sumos 855,18 EUR, taikant 26 proc. dydžio palūkanų normą nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 17 d. iki ieškinio parengimo teismui dienos) bei 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 855,18 EUR vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.), teismas nurodė, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos, konstatavo, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.

7. Pasisakydamas dėl prašymo priteisti 26 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (855,18 EUR) nuo ieškinio parengimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas traktavo, kad vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų yra nepagrįstas. Teismas, patenkinęs ieškinį 88 procentais, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovas UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių: dalyje dėl 136,45 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantui iš atsakovo 136,45 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 855,18 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 855,18 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.); dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 855,18 EUR, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantui iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 855,18 EUR, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 146 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

9. Apeliantas nurodo, kad, aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl, taikant sutartinę atsakomybę, siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo UAB BnP Finance pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma.

10. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties sąlygų pažeidimu, dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantas negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius (šiuo atveju apeliantas) negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti.

11. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 48 mėnesius sumokėti 556,80 EUR kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų), kurių metinė norma yra 26 proc. ir 324 EUR sutarties administravimo mokesčio, viso 880,80 EUR. Skundžiamu sprendimu teismas iš atsakovo priteisė tik 90,66 EUR mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų ir 33,98 EUR sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, viso 124,64 EUR. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesius jis būtų sumokėjęs beveik septynis kartus didesnę sumą nei priteisė pirmosios instancijos teismas.

12. Taigi, apeliantas turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, tenkinant visus ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).

13. Apeliantui taip pat nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti apelianto reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis. Apeliantas teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantas ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tačiau teismas, visiškai neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų skaičiavimo tvarkos po sutarties termino pabaigos, savo iniciatyva apelianto prašytas negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos kvalifikuoja kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

14. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantas planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantas patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantui, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantas patirs ateityje.

15. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos. Netenkinęs šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sumažino ir ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas E.S. 2019 m. liepos 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 900 EUR vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal grafiką grąžinti kreditą, sumokėti 556,80 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 324 EUR kredito administravimo mokestį. Kredito grąžinimo data – 2023 m. liepos 16 d. Pradinis kreditorius nuo 2020 m. balandžio 17 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.

19. Pradinis kreditorius 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. gegužės 8 d. priedo Nr. 4 pagrindu perleido, o ieškovas priėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. gegužės 11 d. raštišku pranešimu.

20. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 855,18 EUR negrąžinto kredito, 90,66 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 33,98 EUR dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 136,45 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (855,18 EUR) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.), 26 proc. dydžio negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (855,18 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 15 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš atsakovo 855,18 EUR negrąžinto kredito, 90,66 EUR palūkanų, 33,98 EUR administravimo mokesčio, 128,48 EUR bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (979,82 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Ieškovas, nesutikdamas su sprendimo už akių dalimi, kuria netenkinti jo reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, paduotu apeliaciniu skundu šiose dalyse prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti, tuo tarpu kitoje dalyje (neapskųstoje) pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).

23. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

27. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), t. y. 136,45 EUR negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) ir 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.), nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. nuo 2020 m. balandžio 17 d.) nebegali būti skaičiuojamos, ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

29. Apeliantas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad, jis (ieškovas, apeliantas) turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

30. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises perėmė ieškovas, paskolino atsakovui pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. balandžio 17 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

31. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjui pelno palūkanas, kurių metinė norma – 26 proc. Atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorius (jo teisių perėmėjas – ieškovas) pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorius nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo pradiniam kreditoriui (dabar – ieškovui) paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina pradinio kreditoriaus (dabar – ieškovo) negautų pajamų faktą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad tiek pradinis kreditorius, tiek ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 26 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 26 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (855,18 EUR), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovas (pradinis kreditorius) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to, ieškovui iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti.

33. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovas iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovo veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

34. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 136,45 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 855,18 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.).

35. Jau buvo nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovui 556,80 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 26 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. balandžio 17 d. nutraukta. Ieškinyje nurodoma, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) atsakovas liko skolingas ieškovui 90,66 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios priteistos ieškovui pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių. Dėl to ieškovo negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2023 m. liepos 16 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos. Atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovui iš viso 556,80 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 166,64 EUR mokėjimo palūkanų. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos nebuvo sumokėjęs 90,66 EUR palūkanų ir ši suma pagrįstai priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių. Taigi, laikytina, kad ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 17 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.) sudarytų 390,16 EUR (556,80 EUR - 166,64 EUR). Kaip jau minėta, sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 390,16 EUR sumos. Tik tokią sumą ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

36. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 16 d. - 806,36 EUR; 2020 m. gegužės 16 d. - 793,49 EUR; 2020 m. birželio 16 d. - 780,34 EUR; 2020 m. liepos 16 d. - 766,90 EUR; 2020 m. rugpjūčio 16 d. - 753,17 EUR; 2020 m. rugsėjo 16 d. - 739,14 EUR; 2020 m. spalio 16 d. - 724,81 EUR; 2020 m. lapkričio 16 d. -710,17 EUR; 2020 m. gruodžio 16 d. - 695,21 EUR; 2021 m. sausio 16 d. - 679,93 EUR; 2021 m. vasario 16 d. - 664,32 EUR; 2021 m. kovo 16 d. - 648,37 EUR; 2021 m. balandžio 16 d. - 632,07 EUR; 2021 m. gegužės 16 d. - 615,42 EUR; 2021 m. birželio 16 d. - 598,41 EUR; 2021 m. liepos 16 d. - 581,03 EUR; 2021 m. rugpjūčio 16 d. - 563,27 EUR; 2021 m. rugsėjo 16 d. - 545,13 EUR; 2021 m. spalio 16 d. - 526,60 EUR; 2021 m. lapkričio 16 d. - 507,66 EUR; 2021 m. gruodžio 16 d. - 488,31 EUR; 2022 m. sausio 16 d. - 468,54 EUR; 2022 m. vasario 16 d. - 448,35 EUR; 2022 m. kovo 16 d. - 427,72 EUR; 2022 m. balandžio 16 d. - 406,64 EUR; 2022 m. gegužės 16 d. - 385,10 EUR; 2022 m. birželio 16 d. - 363,10 EUR; 2022 m. liepos 16 d. - 340,62 EUR; 2022 m. rugpjūčio 16 d. - 317,65 EUR; 2022 m. rugsėjo 16 d. - 294,19 EUR; 2022 m. spalio 16 d. - 270,22 EUR; 2022 m. lapkričio 16 d. - 245,73 EUR; 2022 m. gruodžio 16 d. - 220,71 EUR; 2023 m. sausio 16 d. - 195,15 EUR; 2023 m. vasario 16 d. - 169,03 EUR; 2023 m. kovo 16 d. - 142,35 EUR; 2023 m. balandžio 16 d. - 115,09 EUR; 2023 m. gegužės 16 d. - 87,24 EUR; 2023 m. birželio 16 d. - 58,78 EUR; 2023 m. liepos 16 d. - 29,71 EUR) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. liepos 16 d.), negali viršyti 390,16 EUR sumos.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), kurių suma – 132,09 EUR ((17,20 EUR + 16,91 EUR + 16,62 EUR + 16,32 EUR + 16,02 EUR + 15,71 EUR + 15,39 EUR + 15,07 EUR + 2,85 EUR), taip pat 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 39 punkte.

38. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 111,91 EUR.

40. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prašomas priteisti 26 proc. negautas pajamas vertino kaip kompensacines palūkanas, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Tačiau pažymėtina, kad teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovo reikalavimą, juo labiau, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.

41. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 26 procentų dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovo reikalavimas priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 855,18 EUR nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.

42. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip kompensacines palūkanas bei netinkamai identifikavo reikalavimų prigimtį, kadangi ieškovo prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime už akių nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks ieškovo reikalavimas yra reikalavimas dėl 26 proc. kompensacinių palūkanų priteisimo, ir jis pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas negali būti tenkinamas.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad, netgi, jei toks reikalavimas būtų teismo vertinamas/kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis laikytinas neįrodytu. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, nei pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nei pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę perėmęs ieškovas, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

44. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

45. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 136 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas tenkino 88 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovui 128,48 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

46. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (netenkinta tik reikalavimo dalis, kuria ieškovas negautas pajamas prašė kas mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos ir prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo) ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, priteisiant iš atsakovo ieškovui negautas pajamas, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos 136 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos 136 EUR (15 EUR žyminis mokestis ir 121 EUR advokatų pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai priteisti negautas pajamas, ir priteisti ieškovui UAB Legal Balance iš atsakovo E.S. 132,09 EUR (šimtą trisdešimt du eurus 9 euro centus) negautų pajamų ir 26 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. gruodžio 16 d. - 695,21 EUR; 2021 m. sausio 16 d. - 679,93 EUR; 2021 m. vasario 16 d. - 664,32 EUR; 2021 m. kovo 16 d. - 648,37 EUR; 2021 m. balandžio 16 d. - 632,07 EUR; 2021 m. gegužės 16 d. - 615,42 EUR; 2021 m. birželio 16 d. - 598,41 EUR; 2021 m. liepos 16 d. - 581,03 EUR; 2021 m. rugpjūčio 16 d. - 563,27 EUR; 2021 m. rugsėjo 16 d. - 545,13 EUR; 2021 m. spalio 16 d. - 526,60 EUR; 2021 m. lapkričio 16 d. - 507,66 EUR; 2021 m. gruodžio 16 d. - 488,31 EUR; 2022 m. sausio 16 d. - 468,54 EUR; 2022 m. vasario 16 d. - 448,35 EUR; 2022 m. kovo 16 d. - 427,72 EUR; 2022 m. balandžio 16 d. - 406,64 EUR; 2022 m. gegužės 16 d. - 385,10 EUR; 2022 m. birželio 16 d. - 363,10 EUR; 2022 m. liepos 16 d. - 340,62 EUR; 2022 m. rugpjūčio 16 d. - 317,65 EUR; 2022 m. rugsėjo 16 d. - 294,19 EUR; 2022 m. spalio 16 d. - 270,22 EUR; 2022 m. lapkričio 16 d. - 245,73 EUR; 2022 m. gruodžio 16 d. - 220,71 EUR; 2023 m. sausio 16 d. - 195,15 EUR; 2023 m. vasario 16 d. - 169,03 EUR; 2023 m. kovo 16 d. - 142,35 EUR; 2023 m. balandžio 16 d. - 115,09 EUR; 2023 m. gegužės 16 d. - 87,24 EUR; 2023 m. birželio 16 d. - 58,78 EUR; 2023 m. liepos 16 d. - 29,71 EUR).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį, kuria 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistos už sumą (979,82 EUR), ir šioje dalyje priteisti ieškovui UAB Legal Balance iš atsakovo E.S. 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 111,91 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovui UAB Legal Balance iš atsakovo E.S. 136 EUR (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui UAB Legal Balance iš atsakovo E.S. 136 EUR (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį.

Teisėjai Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė