- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- N1-117-899/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46036-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Civilinis ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 4 kartus: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir LR BK 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2017 m. rugpjūčio 15 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), atvirai iš M. M. rankų pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 90 eurų, su nukentėjusiajai M. M. priklausančia SIM pokalbių kortele, 1 euro vertės, 16 GB atminties kortele „Micro SD“, 10 eurų vertės, odiniu atverčiamu dėklu, 30 eurų vertės, ir pinigais - 5 eurais, iš viso pagrobė svetimo turto už 136 eurus.
Be to, D. J. buvo kaltinamas tuo, kad, laikotarpyje nuo 2017-08-01 iki 2017-08-16, nuo 15.00 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), atvirosios vagystės metu iš M. M. rankų pagrobė telefono dėkliuką su jame buvusiu dokumentu – M. M. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. J. teisiamajame posėdyje dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino iš dalies, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir 11-ą dieną važiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugą A. B., nes buvo jo gimtadienis. (duomenys neskelbtini) buvo porą dienų. Grįžęs su draugais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Įvykis galėjo būti 14-15 dieną, jau po draugo gimtadienio. Tiksliai dienos negali įvardinti. Buvo teismo posėdis Lietuvoje, tikslios datos negali prisiminti, bet galėjo būti rugpjūčio 14 d. posėdis. Vagystę įvykdė po teismo posėdžio jau kitą dieną. Posėdis buvo atidėtas, kitą dieną važiavo su draugais. Įvykis buvo rugpjūčio 15 d. tarp 13.00 – 14.00 val. Kiti namiškiai nežinojo, kad vyko prie (duomenys neskelbtini) ežero. Brolis nežinojo. Draugai tuo metu buvo pliaže. Draugams nesakė, ką padarė. (duomenys neskelbtini) yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, į ją gali eiti miškeliu arba aplinkui. Pats ėjo per miškelį, nes trumpesnis kelias. Kaltinime nurodytas (duomenys neskelbtini) parkas, taip ir yra. Vieta gali būti (duomenys neskelbtini) gatvė. Pastebėjo girtą moterį – M. M.. Pats buvo vienas ir ji buvo viena, ten miško pakraštys. Priėjo, paklausė „ar viskas gerai?“. Klausė, ar ji gerai jaučiasi, ar nereikia pagalbos. Norėjo iškviesti greitąją, bet ji pasakė, kad jai nereikia pagalbos. Paklausė „ką veiki?“, ji pasakė „laukiu dukters“. Moteris nerišliai šnekėjo, šalia buvo butelių, sklido alkoholio kvapas. Vienas butelis buvo prasuktas, o kitas išgertas gulėjo šalia. Ji kaip ir sėdėjo, bet nugara buvo ant žemės. Šalia jos gulėjo juoda rankinė poros metrų atstumu kairėje pusėje. Pats paėmimo metu buvo per metrą nuo jos. Telefonas buvo rankinės viduje. Pratraukė rankinę, ten buvo knygutės, kvitai, paėmė telefoną ir nuėjo. M. M. matė, kad jis ima telefoną. Ji sakė „ką darai?“, „grąžink telefoną, sustok“. Telefonas juodas „(duomenys neskelbtini)“, jo vertė gali būti 90 eurų. Telefoną paėmė ne iš jos rankų. Pats nebuvo apsvaigęs, alkoholio nevartoja. Nuėjo į pliažą, gulėjo iki vakaro, niekur neatvyko policija. Kiek pamena, telefono dėklo nebuvo, nes dar buvo prie ežero, žiūrėjo telefoną, gulėjo pliaže. Telefonas buvo veikiantis, nes gulėjo pliaže, žiūrėjo esamus duomenis, juos ištrynė. Nuo ežero iki tos vietos gal 100 metrų, jeigu iki pliažo - gal 400 metrų. Buvo išmanusis telefonas su stikline nugarėle, užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Paėmė tik telefoną, jis buvo veikiantis. SIM kortelė buvo. Skambinti nebandė. Kortelę išėmė grįžęs namo, jau vakare. Telefonas buvo sveikas. Atminties kortelės nebuvo, pats patikrino. Odinio dėklo nebuvo, nebuvo ir dokumento. Ji galėjo dokumentus ir pati išmesti, nes už tai visai kitas straipsnis taikomas. Nepaėmė jokio įdėkliuko. Nukentėjusioji buvo nepažįstama. Jos tikslo jį apkalbėti nežino. Kai gavo pirminį įtarimą, nebuvo įrašyta pavogtas pasas ar dar kažkas. Kol buvo Lietuvoje, niekas įtarimo neįteikė, kai išvyko iš Lietuvos, iš karto atsirado. Dėl dokumento kaltės nepripažįsta, nes jo nebuvo. Kaltinamąjį aktą skaitė, su nukentėjusiosios parodymais nesutinka. Kodėl iš karto tą pačią dieną po įvykio neparašė pareiškimo, ji buvo apsvaigusi. Telefono pagrobimas buvo, nes jį paėmė iš rankinės. Jam tuo momentu reikėjo pinigų. Telefoną pardavė už 50 eurų asmeniui iš profesinės mokyklos. Telefoną pradėjo pardavinėti vakare ar tą patį, ar kitą vakarą, negali prisiminti. Kitą dieną „Facebooke“ įdėjo skelbimą, kad parduoda telefoną. Parašė D. J., jis buvo matytas iš matymo, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Pasiūlė jam per „Facebook“, buvo pasivadinęs „D. D.“. Sakė, kad telefoną parsivežė, nesakė jam, kad jis vogtas. Su D. J. parodymais sutinka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį 90 eurų sumai pripažįsta. Nukentėjusiosios žalą iš dalies pripažįsta, jei ji patyrė tokią žalą ir pasitvirtins, kad neatgavo telefono. Pripažįsta, kad padarė atvirąją vagystę. Kas telefoną sudaužė, žino iš liudytojų parodymų. D. J. ar jo draugas, kaip nurodyta parodymuose, sudaužė telefoną, nes D. telefoną davė sveiką. Gailisi dėl savo elgesio. Buvo nepilnametis, teistas, niekas tuo metu nenorėjo priimti į darbą. Registravosi darbo biržoje, išklausė kursus. Susipyko su mama ir išvyko į (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji M. M. teisme parodė, kad tą dieną, tiksliai dienos negali prisiminti, buvo ant saulės, deginosi, laukė dukros. Pasidarė labai silpna, nuėjo į parką, į pavėsį ir prisėdo ant akmens. Yra rūkanti, nuėjo parūkyti, kad nebūtų vieša vieta. Pro šalį prieš pusę valandos praėjo pardavėja su šuniuku, kuri jos paklausė to paties, nes jai buvo silpna. Turi takichardiją, daugelį ligų iš po depresijos, po skyrybų. Pamatė einančius 3-4 vaikinus nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nieko blogo nepagalvojo. D. pasuko į jos pusę, kiti vaikinai nuėjo į pliažo pusę. Laukė dukros iš būriavimo būrelio, alkoholio tą dieną nevartojo. Ilgą laiką alkoholio nevartoja, ankščiau depresijos pasekoje turėjo problemų su alkoholiu. Vartė telefoną, jame buvo pirštų užraktas, bet pasižiūrėjus matosi kaip užrakinti ekraną. Jis prisėjo, pasakė „labas“, buvo matytas iš matymo. Pati nustebo, jis pritūpė šalia. D. J. sakė „kodėl sėdi, gal blogai jautiesi?“. Pati buvo be makiažo, balta kaip popierius. Paklausė jo „kiek metų? Man tinki į sūnus, ko pristojai, eik šalin“. Dar pagyrė, kad gražūs veido bruožai, todėl jį įsiminė. Jis pritūpė jai iš dešinės pusės ir kalbino palinkęs. Ji sėdėjo, šalia buvo rankinė ir vartė telefoną, bet negaudė ryšio. Laiku nebuvo susimokėjusi sąskaitų, žiūrėjo nuotraukas. D. J. sakė „duok, pažiūrėsiu“ ir čiupo iš rankų, ji sakė „atiduok telefoną“. Jis pakilo, jo viena ranka buvo kišenėje. Telefoną jai paėmė iš kairės rankos. Nežino, kodėl jis nurodė, kad telefoną paėmė iš rankinės. Rankinuką turėjo šalia savęs. Kai D. J. priėjo ir užkalbino, rankinę pasiėmė arčiau savęs, po jį jis nelandžiojo, nesiknaisiojo, jame daug skyrių. Sėdėjo ant akmens, o rankinukas buvo prie akmens šalia, ne daugiau 20 cm atstumu. Matė kaip jis paėmė telefoną, buvo blaivi, dar jį vijosi. D. J. pamatė, kad vejasi, sušvilpė, ties parkeliu pamatė, kad atbėga dar trys ar keturi, ji išsigando. Paimdamas telefoną jos neužgavo. Buvo šoko būsenoje. Bijojo pareiti namo, nes reikėjo praeiti pro mašinų aikštelę. Kilo minčių, kad gali vytis, nes matė daugiau asmenų. Dukters nesulaukė, nes būsena buvo kritinė. Tuo metu prastai jautėsi. Telefonas buvo su dėkliuku, turi pirkimo kvitą, nes iš „(duomenys neskelbtini)“ pirktas. Dėkliukas odinis, raudonas, pirktas kartu su telefonu, kaina apie 30 eurų. Telefonas buvo veikiantis, neveikė tik SIM kortelė, jos vertė 1 euras. Telefone buvo atminties kortelė, jos vertė 10 eurų. Namuose galėjo naudotis wi-fi, tuo laiku pakaitiniu telefonu bendravo su žmonėmis, siuntė nuotraukas. Jos darbo įrankiai yra ekologiški produktai, tuo užsiima ir viską turi kortelėje. Kortelė buvo jos. Įdėkliuke buvo asmens tapatybės kortelė ir banko kodų kortelė. Taip pat buvo 5 eurai sulankstyti ir įdėti įdėkliuko nugarėlėje. Buvo 5 eurus įsidėjusi, nes su dukra ruošėsi nueiti į parduotuvę. Pinigai buvo suglamžyti, gal jis jų ir nerado. Pirminiame pareiškime 5 eurų nenurodė, nes kažkaip užsimiršo. Viso 46 eurų suma. Telefoną po įvykio atgavo, dėkliuko - ne. Gulėjo ligoninėje, mama paskambino ir pasakė, kad rado jos asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę. Mama nuėjo į seniūniją, nes darbuotojai, valydami pakrantę, rugsėjo mėnesį rado jos asmens tapatybės kortelę ir banko kodų kortelę. Sakė, kad rado paežeryje, panašiai toje vietoje, kur įvyko įvykis, einant link automobilių aikštelės. Iki pliažo atstumas ne daugiau nei 100 metrų. Korteles iš seniūnijos paėmė mama. Dokumentai buvo pakeitę spalvą, visur atplyšę. Banko kodų kortelę rado susidėvėjusią, kuri matosi, kad ilgai yra pragulėjusi kažkokioje vietoje. Ją ir dabar turi. Nėra tikra, ar D. J. matė, kad ji turi dokumentą. Dėkliuke dokumentas šiek tiek išlenda, gal pusę centimetro. Kišenėlėje buvo įdėta kodų kortelė, ji matėsi. Abi kortelės buvo vienoje kišenėlėje. Pinigų nesimatė. Jo draugai turėjo matyti, kad jis atbėgo nuo parko, bet negali tiksliai įvardinti. Gal stebėjo įvykį. Pareiškimą parašė daug vėliau, nes buvo strese, leido raminamus vaistus. Mamai prastai su sveikata, ji turi raminamų vaistų. Bandė ieškoti kaltininko, nes jis nurodė, kad yra rėkyvietis. Galvojo, kad gražiuoju atsiims telefoną. Manė, kad kažkur sutiks (duomenys neskelbtini), nes ten yra daug tokių paauglių, kurie vaikštinėja užkampiais. Po pagrobimo į policiją nesikreipė iš karto, nes bandė pati surasti asmenį (duomenys neskelbtini). Matė, kad ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės jaunimas žolę parūkyti. Pareiškimas parašytas rugsėjo 7 dieną, o iki tol skambino policijai Nr. 112, bet tiksliai nepamena, kuriuo numeriu. Tvarkėsi dokumentus dėl socialinės pašalpos, jai nurodė, kad negaus pašalpos už šį mėnesį ir patarė užblokuoti kortelę. Pagalvojo, kad D. J. neprisiims jos vardu paskolų. Tuo metu buvo bedarbė. Galvojo, kad jis pats atvažiuos, atsiprašys, būtų atleidusi. Apie šį įvykį žino jos draugė. Pirmiausia apie įvykį papasakojo mamai. Mama sakė „einam ieškoti, gal įmanoma geruoju susitarti ir pasiimti telefoną“. Tą dieną neturėjo sveikatos, suleido vaistus „dezepamas“, ji užmigo. Vaistus suleido mama. Lankosi AA klube, nes ankščiau turėjo problemų. Tokius vaistus yra vartojusi ir ankščiau. Su datomis sunkiau, bet žmogų pamačius vieną kartą, jį atpažįsta. Sunku įsiminti telefono numerius. Vaistus vartoja, kada reikia. Iki įvykio vaistus vartojo gal 4 mėnesius tada, kada neužmigdavo. Iki pat šiol jai depresija. Šis įvykis pasunkino situaciją, nes vėl teismas. Po skyrybų jai prasidėjo didelis stresas. Po kurio laiko, rugsėjo mėnesį, policijoje buvo išsiimti kitą dokumentą, nes negalėjo kreiptis į jokias institucijas. Viena augina dukrą, gauna pašalpas. Bandė skambinti pranešdama apie įvykį iš mamos telefono ir „Pildyk“ kortelės. Skambino praėjus tam tikram laikui, nes manė, kad susitars geruoju. Tris ar keturis kartus atpažino asmenį. Buvo parodyti atpažinimui kiti asmenys, pirmą ir antrą kartą D. J. nebuvo. Su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais bendravo, jie sakė „kelsime bylą D. J. ir jam bus ta skola“. Jos telefonas likęs „(duomenys neskelbtini)“, pridavė (duomenys neskelbtini). Pekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ konsultantas pasakė „kadangi bus baudžiamoji byla, negalėsi pasiimti nuosavo telefono, kol nebus apmokėta už pakaitinį telefoną skola“. Norėjo jį grąžinti, bet jie tokio sudužusio nepriima. Dėl telefono kreipėsi, kai prasidėjo tyrimas. Pakaitiniu telefonu iki įvykio naudojosi, po įvykio jo nenaudojo, tik pažiūrėjo nuotraukas įsijungusi. Dabar jį įjungti galima, bet vaizdas liejasi. Šis įvykis jai paaštrino ligas. Turtinė žala 450 eurų, nes neatgavo telefono, nukentėjo. Telefono neturėjo metus laiko su viršum. Jai „(duomenys neskelbtini)“ telefono negrąžino, negalėjo naudotis pakaitiniu telefonu. „(duomenys neskelbtini)“ perdavė antstoliams, kadangi nemokėjo sąskaitų. Vaistų kvitus rado, bet jie per tiek laiko išbluko, juose neįmanoma nieko matyti. Buvo pas gydytoją. Gydytoja nurodė, kad teismas turi kreiptis į šeimos gydytoją M. M. ir reikalauti duomenų, kokius vaistus ji vartoja nuo to laiko. Pablogėjo sveikata, paūmėjo depresija, patyrė šoką. Gėrė vaistus - koksilis, zolpidemas ir iki pat šiol (2019-01-10) geria vaistus, nes ją vargina teismai. Kvitus išmetė. Gydytojas M. M. gali nurodyti, kokius vaistus vartojo, pas jį lankosi (duomenys neskelbtini). Jai gydytojas nesuteikė duomenų. Buvo išrašyti vaistai - diazepamas, koksilis, zolpidemas. Vaistus išrašė šeimos gydytojas, lankėsi pas psichologę, pas vieną, pas kitą. Vaistus ankščiau vartojo ir iki įvykio, bet ne tokiais kiekiais. Suma yra 238 eurų. Suma suskaičiuota, pagal rastus kvitus, tai su taksi išlaidomis. Viso gaunasi apie 500 eurų, jei ne daugiau. Klonezepamas, zolpadeinas – vaistai, skirti miegui, Cavintonas yra vaistas nuo skausmo. Lašinė todėl, kad prastai jautėsi. Neurorubinas nuo nervų. Vaistai nuo depresijos. Magnis skirtas dėl raumenų skausmų, galvos skausmų. Iki įvykio vaistų nevartojo, tai gan stiprūs vaistiniai medikamentai. Buvo reikalingi vitaminai organizmo atstatymui, raminamieji. Patyrė didelį šoką, ko pasekoje nukentėjo jos asmeninis gyvenimas, negalėjo išvažiuoti į užsienį, į Švediją. Vasarą dirbo, teismų dar nebuvo, turėjo antrą kartą išvažiuoti. Į Islandiją buvo darbo pasiūlymas. Buvo siūlomas geras darbas prie statybų. Būtų dirbusi dažytoja. Siuntė užklausas dėl darbo. Lietuvoje įvykio metu nedirbo. Vyksta ilgas procesas, nemalonu. Sveikata nukentėjo, nemiga ir visa kita. Realiai niekur negali išvažiuoti. Ankščiau, iki nusikaltimo padarymo yra buvusi nemiga, bet ne taip stipriai. Nesidomėjo, ar gali išvykti prasidėjus procesui ir įsidarbinti užsienyje. Manė, kad vyksta teismas ir turi dalyvauti. Vasarą buvo išvykusi, D. J. jau buvo surastas. Liepos mėnesį buvo išvykusi dirbti į Švediją. 2018 m. vasario 12 d. kvitas, nes važiavo pas tyrėją. Pati sirgo, važiuoti visuomeniniu transportu negalėjo, nes galėjo pablogėti sveikata. Važiavo į (duomenys neskelbtini) g., tyrimui į apklausą, atpažinimui. Važiavo ne kartą ir kreipėsi į taksi firmą.
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad D. J. jam nepažįstamas. Dirbo (duomenys neskelbtini) prie ežero, buvo pasamdžiusi (duomenys neskelbtini) seniūnė. Buvo rasta jaunos merginos, kuri jam nepažįstama, tapatybės kortelė. Dokumentą matė vieną kartą. Rado prie gelbėjimo namų, šalia kranto, ten dirbo su botais, buvo šlapia. Iki gelbėjimo stoties apie 30 metrų. Nuo ežero iki tos vietos, kur rado dokumentą, apie 30 metrų atstumas. Buvo asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė telefono įdėkle. Viskas buvo purvina. Dėklo spalvos nepamena. Galėjo būti raudonos spalvos. Pinigų nebuvo, kitų daiktų nebuvo. Rado tas, su kuriuo dirbo (D. K.). Draugas paėmė, sako „kortelė yra“, pasakė „reikia nuvežti seniūnei“. Kortelės buvo dėklo viduje, jas reikėjo ištraukti, bet truputį kraštelis matėsi. Daugiau dėkle nieko nebuvo. Dokumentus nuvežė seniūnei.
Liudytojas D. K. teisme parodė, kad D. J. jam nematytas. Buvo 2017 m. metų rugsėjo ar rugpjūčio mėn. Tvarkė aplinką: pjovė (duomenys neskelbtini) žolę, dirbti reikėjo atsiklaupus. Dirbdamas rado piniginę, ji buvo visa apipelijusi. Rado didelėse žolėse, nuo kranto gal 5-7 metrai. Ten nebuvo atvira vieta. Toliau paėjus apie 15 metrų buvo gelbėtojų trobelė. Dėkliukas buvo uždarytas. Atvertęs pamatė nepažįstamos moters tapatybės dokumentą, jis matėsi per kraštą. Banko kortelė buvo giliau. Viskas buvo apipeliję, beveik sutrūniję. Dėklo spalvos nepamena. Šalia dirbo A., netoli buvo seniūnė, jai viską nunešė. Viduje buvo asmens tapatybės kortelė, kalendorius ar kažkas, gal banko kodų kortelė. Daugiau nieko nebuvo. Viskas buvo viename, kaip piniginėje, aplankale. Ten negalėjo būti telefono dėklas. Buvo juodas, bet tiksliai negali prisiminti. Pinigų nebuvo. Apžiūrėjo kiek įmanoma, dar keli talonėliai ar kažkas buvo, gal kvitai. Pinigų tikrai nebuvo.
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad M. M. yra pažįstama, draugė, su ja sutaria gerai. D. J. nematytas. Įdėjo kortelę, M. paskambino policijai ir išsiskyrė. Ji pasakojo, kad iš jos vyrukas atėmė telefoną ir pabėgo. Kada tai įvyko, nepasakojo. Ji nesakė, ar paėmė iš kišenės, ar rankinuko. Jo kortelė buvo įdėta, tai jai paskambino iš policijos. Nukentėjusioji pasakojo, kad telefonas buvo raudoname dėkliuke, pats juodas. Nukentėjusioji tuo metu labai daug gėrė. Ji sakė, kad telefoną atėmė aukštas, jaunas vyrukas. Sakė „atėmė telefoną ir pabėgo“. Daugiau nieko nepasakojo. Pats keletą sykių buvo radęs jos telefoną ir jai nunešęs. Ji per daug gerdavo. Tais atvejais pasitvirtino, kad ji pati pametė telefoną. Vieną kartą jos telefoną rado pievoje, kitą kartą žmogus pasakė, kad rado telefoną, pasakė apie tai jai ar mamai. Šiuo atveju ji pasitaisė. Patikėjo, kad jai pavogė telefoną. Sužinojo, kad dar buvo pavogtas ir dokumentas. Vieną sykį su nukentėjusiąja apie tai pakalbėjo, tuomet minėjo tik telefoną. Kai prašė paskambinti, iš savo telefono įdėjo kortelę ir įdėjo į jos telefoną. Telefoną rankoje laikė, kai dėjo savo kortelę. Tuo metu ji dar nesiskundė, kad telefonas dingęs. Dėkliuką atvertė jis. Nematė, kas buvo jame. Paskambino iš policijos praėjus 2-3 dienoms po jo kortelės įdėjimo į telefoną.
Liudytoja D. M. teisme parodė, kad D. J. nėra mačiusi. Situaciją žino. Tą dieną dukra išėjo pasitikti anūkės. Vėliau grįžo, nesikalbėjo, nuėjo į kambarį, verkė. Jos paklausė „kas nutiko?“, pasakė „telefoną pavogė“. Dukra sakė „paėmė iš rankų“. Po valandos paklausė „kas pavogė?“, sakė „jauno amžiaus, 22 metų, ne (duomenys neskelbtini)“. Ji sakė, kad sėdėjo ant akmens, nebuvo ryšio, jis priėjo, pasiėmė telefoną ir pabėgo. Paklausė „ar nesivijai?“, ji atsakė „vijausi, bet sušvilpė ir dar kiti pribėgo“. Tai vyko rugpjūčio 12 ar 14 dieną, tiksliai dienos nepamena. Ryte ėjo ieškoti, norėjo susitarti geruoju. Jo nerado. Ėjo į tą vietą, ieškojo, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo paimtas jai iš rankų. Jis buvo su raudonu dėkliuku, modelio negali pasakyti, pirktas iš „(duomenys neskelbtini)“ anūkei ir sau. Telefonas buvo sugedęs ir ji buvo pasiėmusi pakaitinį. Tą dieną buvo pavogtas telefonas, tapatybės kortelė ir banko kortelė. Rugsėjo mėnesį paskambino iš seniūnijos ir pasakė „rasti dokumentai“. Apie kitus daiktus M. M. nesakė, sakė, kad turėjo įsidėjusi 5 eurus, bet pati jų nematė. Apie tai sakė ryte, kai jai jau buvo geriau. Kaip pinigai buvo įdėti, nematė. Dėkliuke buvo užkišti. Matydavo, kad ji pinigus pasiima iš piniginės. Ar pinigai buvo dėkliuke, nežino, nematė. Telefonas buvo veikiantis, buvo SIM kortelė ir atminties kortelė. Atminties kortelė reikalinga nuotraukoms. Vagystės metu ta kortelė buvo telefone. Dukra turėjo kažkokius dokumentus tvarkytis, jai buvo pasibaigusi tapatybės kortelė. Ji turėjo gauti išmokas, todėl į policiją jai patarė kreiptis vėliau. Tą dieną, kai vyko įvykis, M. M. buvo blaivi, nes ėjo dukros pasitikti. Tomis dienomis dėl alkoholio ji neturėjo problemų. Yra buvę anksčiau pametusi telefoną, bet tokios jos emocijos nebuvo. Dukra buvo praradusi telefoną vieną kartą. Dar kartą dirbdama Palangoje, bet policija greitai tą žmogų surado, tai seni įvykiai. Kada telefoną dukra buvo pametusi, datų nepamena.
Liudytojas E. S. teisme parodė, kad D. J. ir M. M. jam nepažįstami. D. J. yra žinomas iš vardo. Porai dienų buvo pasiskolinęs iš jo telefoną. Telefonas juodas, liečiamu ekranu, gali būti „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nepamena. Kortelę naudojo savo. Iš kur D. J. gavo telefoną, nežino. Jis jį seniai turėjo, gal mėnesį ar daugiau. Pats telefoną turėjo dvi dienas. Kortelės nebuvo. Kortelę naudojo savo. Tyrimo metu visas aplinkybes buvo nurodęs.
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, yra šeimos gydytojas. M. M. – jos pacientė. Ji pritvirtinta sistemoje prie vieno gydytojo, bet lankosi pas kelis gydytojus. Pas ją pastovūs tokie dalykai, kad su kuo nors tai sieti. Jam, kaip gydytojui, tokia informacija apie nusikaltimą nežinoma. M. M. pastoviai yra nerimas, depresija. Tokia sveikatos būklė jau gal dešimtmetis. Kad nuo 2017 metų būklė būtų pasunkėjusi, tokių duomenų nėra.
Liudytoja R. M. teisme parodė, kad dirba centro poliklinikoje ir (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, yra gydytoja psichiatrė. M. M. – jos pacientė. Ji kreipėsi 2018 m. gruodžio 27 d. Tai buvo vienintelis kreipimasis nuo 2017 m. rugpjūčio 1 dienos. Pasikreipimas buvo dėl nusikaltimo, nurodė, kad skundžiasi miego sutrikimais, nerimu, baime, įkyriomis mintimis. Vis galvoja apie prieš pusantrų metų įvykusį apiplėšimą, kai pavogė jos telefoną, išplėšė iš rankų. Suprato, kad dėl teismų, kurie nesibaigia, pablogėjo būklė, nes laiko tarpas iš karto po įvykio per didelis. Gali sveikatos būklė pablogėti tęsiantis procesams, praėjus tam tikram laiko tarpui. Iki 2017 metų rugpjūčio 1 d. moteris tokiais dalykais nesiskundė, daugiau vyravo asmenybės, charakterio sutrikimai, apie nerimą, baimę nebuvo kalbama. Asmenybės sutrikimai todėl, kad moteris serga epilepsija. Su nerimu tai nesusiję, daugiau būna dirglumas, pykčio protrūkiai. Būna, kam jie pasireiškia, šiuo atveju jie nepasireiškė.
Civilinio ieškovo atstovas L. M. teisme paaiškino, kad tvarka yra tokia, kad arba grąžinamas pakaitinis telefonas, arba atlyginama žala ir tuomet grąžinamas sutaisytas telefonas. Jo žiniomis, dabar, kada nagrinėjama ši byla, nukentėjusioji M. M. nesikreipė dėl telefono grąžinimo. Kadangi kaltinamasis asmuo sutinka atlyginti padarytą žalą, telefonas nukentėjusiajai turėtų būti grąžintas.
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiosios M. M., liudytojų A. K., D. K., M. M., D. M., E. S. teisme duotų parodymų, D. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame M. M. nurodė, kad 2017-08-15 tarp 15-16 val. (duomenys neskelbtini), ties jachtklubu, iš jos rankų atvirai pagrobtas 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su 1 euro vertės SIM kortele. Telefonas buvo su dvigubu odiniu dėkliuku, kurio vertė 20 eurų ir jame buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė (1 t., b. l. 15-17);
- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 31-35);
- BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad apie iš jos 2017-08-15 pagrobtą telefoną M. M. pranešė 2017-09-07 16.06 val. (1 t., b. l. 36-39);
- 2017-10-13 ir 2017-10-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, ių kurių matyti, kad M. M. neatpažino tarp pateiktų fotonuotraukų E. S. ir D. J. (kurie po įvykio naudojosi pagrobtu telefonu) kaip asmenų, pagrobusių iš jos telefoną (1 t., b. l. 43-48);
- 2017-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji M. M. atpažino nuotraukoje Nr. 2 D. J., kaip asmenį, kuris pavogė jos telefoną (1 t., b. l. 49-53);
- 2017-11-23 akistatos su įtariamuoju D. J. metu nukentėjusioji M. M. patvirtino savo duotus parodymus, kad telefoną su kitais daiktais iš jos pavogė D. J. (2 t., b. l. 191-194);
- 2017-11-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusioji M. M. pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą jos vardu, ir „Swedbank“ internetinės bankininkystės kodų kortelę (1 t., b. l. 178-180);
- 2017-11-09 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta asmens tapatybės kortelė, išduota M. M. vardu, ir „Swedbank“ internetinės bankininkystės kodų kortelė (1 t., b. l. 181-184);
- liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje socialiniame tinklalapyje „Facebook“ surado parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Tą telefoną pardavinėjo kažkoks vaikinas, „Facebooke“ pasivadinęs „D. D.“. Per tą patį „Facebook“ su juo susirašė, viską apkalbėjo apie telefoną, sutarė kainą 50 eurų ir sutarė susitikti. Su juo susitiko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuo profesinės mokyklos pusės. Kokia tai buvo diena, neprisimena. Vaikinas atėjo su dviem draugais. Jie su tuo vaikinu bendravo jo automobilyje. Jis apžiūrėjo telefoną, telefonas jam tiko ir nusipirko. Tas vaikinas jam pasakė, kad telefonas pirktas (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad telefonas vogtas, jis nežinojo. Jokių telefono priedų negavo. Netrukus su vaikinu išsiskyrė. Į nusipirktą telefoną įsidėjo savo SIM kortelę (duomenys neskelbtini). Naudojantis telefonas jam kelis kartus buvo iškritęs, įskilo ekranas. Taip pat šį telefoną paskolindavo draugui E. S.. Vaikinas, iš kurio pirko telefoną „(duomenys neskelbtini)“, atrodė 16-17 metų, 183-184 cm ūgio, tamsių plaukų ir akių (1 t., b. l. 79-85);
- 2017-11-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas D. J. atpažino nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotą D. J., kaip asmenį, iš kurio nusipirko telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 89-95);
- 2017-11-23 akistatos su įtariamuoju D. J. metu liudytojas D. J. patvirtino savo duotus parodymus, kad telefoną pirko iš D. J. (2 t., b. l. 191-194);
- reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog D. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas 2017-10-24 apžiūros protokolu (1 t., b. l. 164-172);
- 2017-11-23 daiktų pateikimo protokolas, kuriuo D. J. pateikė mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 1-4);
- 2017-11-23 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, susirašinėjimas su „D. D.“ dėl parduodamo telefono (2 t., b. l. 5-21).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį
Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 ir kt.).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio.
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino tik iš dalies, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. J. teisme pripažino iš nukentėjusiosios M. M. pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, jog telefoną pagrobė iš M. M. rankų, t. y. D. J. teisme paaiškino, kad šalia M. M. gulėjo rankinė poros metrų atstumu kairėje pusėje; rankinė buvo juoda; telefonas buvo rankinės viduje; pratraukė rankinę, ten buvo knygutės, kvitai, paėmė telefoną ir nuėjo. Tuo tarpu nukentėjusioji M. M. nuo pat tyrimo pradžios, t. y. tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 15-16), tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus (1 t., b. l. 62-64), dalyvaudama akistatoje su D. J. (2 t., b. l. 191-193) bei teisme tvirtino, jog telefonas buvo pagrobtas jai iš rankų. Teisme ji parodė, kad D. J. priėjo, ji sėdėjo, šalia buvo rankinė ir vartė telefoną, bet negaudė ryšio; jis sakė „duok, pažiūrėsiu“ ir čiupo iš rankų, ji sakė „atiduok telefoną“; D. J. telefoną paėmė iš kairės rankos; nežino, kodėl jis nurodė, kad telefoną paėmė iš rankinės; rankinuką turėjo šalia savęs; kai D. J. priėjo ir užkalbino, ji rankinę pasiėmė arčiau savęs, po ją jis nelandžiojo, nesiknaisiojo, joje daug skyrių. Iš esmės analogiškas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja D. M., kuri parodė, jog dukra sakė, kad telefonas buvo paimtas jai iš rankų; ji sakė, kad sėdėjo ant akmens, nebuvo ryšio, D. J. priėjo, pasiėmė telefoną ir pabėgo. Teismo vertinimu, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos D. M. išsamūs ir detalizuoti parodymai iš esmės paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog mobiliojo ryšio telefoną jis pagrobė iš M. M. rankinės.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat kaltinamasis D. J. neigė aplinkybę, jog kartu su mobiliojo ryšio telefonu jis pagrobė M. M. priklausančią 16 GB „Micro SD“ atminties kortelę, odinį atverčiamą dėklą ir pinigus - 5 eurus. Teisme jis paaiškino, jog, kiek pamena, telefono dėklo nebuvo, nes dar buvo prie ežero, žiūrėjo telefoną, gulėjo pliaže; buvo telefonas su stikline nugarėle, užrašas „(duomenys neskelbtini)“; paėmė tik telefoną; SIM kortelė buvo, telefonas buvo veikiantis; atminties kortelės nebuvo, pats patikrino; odinio dėklo nebuvo, nepaėmė jokio įdėkliuko. Tačiau priešingai nei nurodo kaltinamasis, nukentėjusioji M. M. nuosekliai tvirtino, jog telefonas buvo įdėtas į raudonos spalvos dėklą. Teisme ji parodė, jog telefonas buvo su dėkliuku; dėkliukas raudonas, pirktas kartu su telefonu, kaina apie 30 eurų; dėkliukas buvo odinis; telefonas buvo veikiantis, neveikė tik SIM kortelė, jos vertė 1 euras; telefone buvo atminties kortelė; jos darbo įrankiai yra ekologiški produktai, tuo užsiima ir viską turi kortelėje; kortelė buvo jos; buvo 5 eurus įsidėjusi, nes su dukra ruošėsi nueiti į parduotuvę; pinigai buvo suglamžyti, gal jis jų ir nerado; pareiškime 5 eurų nenurodė, nes kažkaip užsimiršo; telefoną po įvykio atgavo, dėkliuko - ne. Šiuo atveju nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes vėlgi patvirtina liudytojos D. M. teisme duoti parodymai, t. y. kad telefonas buvo su raudonu dėkliuku, modelio nepamena; dukra jai sakė, kad turėjo įsidėjusi 5 eurus; kaip pinigai buvo įdėti, taip pat nematė; dėkliuke buvo užkišti; matydavo, kad ji pinigus pasiima iš piniginės; telefonas buvo veikiantis, buvo SIM kortelė ir atmintinė kortelė; vagystės metu kortelė buvo telefone. Tai, jog iš nukentėjusiosios buvo girdėjęs, kad telefonas buvo su dėklu, teisme patvirtino ir liudytojas M. M., t. y. kad nukentėjusioji pasakojo, jog telefonas buvo raudoname dėkliuke, pats juodas. Apie tai, kad telefonas buvo su raudonu dėklu, liudytojas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 131-134). Akivaizdu, jog šios nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia kaltinamojo teiginius. Tai, jog vėliau mobiliojo ryšio telefono dėklas buvo rastas prie ežero kranto, netoli įvykio vietos, teisme patvirtino ir dėklą suradę asmenys, t. y. A. K. parodė, jog dokumentą su dėklu rado pagal krantą, ten dirbo su botais, buvo šlapia; iki gelbėjimo stoties apie 30 metrų; nuo ežero iki tos vietos, kur rado dokumentą, apie 30 metrų atstumas; D. K. parodė, kad pjovė (duomenys neskelbtini) žolę ir rado piniginę (dėklą), ji buvo visa apipelijusi; rado didelėse žolėse, nuo kranto gal 5-7 metrai; ten nebuvo atvira vieta; toliau paėjus apie 15 metrų buvo gelbėtojų trobelė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jį ten numetė būtent D. J.. Juolab, kad ir pats kaltinamasis teisme pripažino, jog, pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną, toliau laiką leido prie ežero, gulėjo pliaže. Pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, t. y. ikiteisminio tyrimo metu D. J. savo kaltės apskritai nepripažino, teisme pripažino tik iš dalies, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamojo parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims ir šiais duomenimis nustatytoms įvykio aplinkybėms.
Iš byloje esančių duomenų (pirminio nukentėjusiosios pareiškimo (1 t., b. l. 15-17), jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 62-64), kaltinamojo teisme duotų paaiškinimų, kad nusikaltimą jis įvykdė kitą dieną po teismo posėdžio (remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, D. J. dalyvavo teismo posėdyje 2017-08-14, kuris vyko baudžiamojoje byloje Nr. N1-181-771/2017), ir kt.) matyti, jog D. J. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė 2017 m. rugpjūčio 15 d., todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina, vietoje kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio nuo 2017-08-01 iki 2017-08-16, nurodant 2017 m. rugpjūčio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungiant į vieną vientisą įvykių grandinę, darytina išvada, kad D. J. 2017 m. rugpjūčio 15 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. atvirai iš M. M. rankų pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 90 eurų, su nukentėjusiajai M. M. priklausančia SIM pokalbių kortele 1 euro vertės, 16 GB atminties kortele „Micro SD“, 10 eurų vertės, odiniu atverčiamu dėklu, 30 eurų vertės, ir pinigais - 5 eurais, iš viso pagrobė svetimo turto už 136 eurus. Kaltinamojo D. J. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atvira vagystė pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį
LR BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagrobimas yra tada, kai kaltininkas straipsnyje paminėtus daiktus neteisėtai paima arba gauna iš teisėto šių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens prieš jo valią, sau ar tretiesiems asmenims. Veika gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, numato, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis neteks jų, ir nori tokių pasekmių.
Nusikaltimas, numatytas LR BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra LR BK 43 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“, juo pažeidžiama formali dokumentų tvarkymo ir naudojimo tvarka. Nusikaltimas, numatytas LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra LR BK 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, juo pažeidžiamos savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įstatymus ar sutartį, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Taigi, šių nusikaltimų objektai yra skirtingi.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis D. J. iš nukentėjusiosios M. M. rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su odiniu atverčiamu dėklu. Pastebėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefono dėkle buvo ir kaltinime minimas nukentėjusiosios M. M. asmens dokumentas, t. y. M. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. K. teisme parodė, kad buvo rasta jaunos merginos asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė telefono įdėkle; kortelės buvo dėklo viduje, jas reikėjo ištraukti, bet truputį kraštelis matėsi. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas D. K., t. y. dėkliukas buvo uždarytas; atvertęs pamatė tapatybės dokumentą, jis matėsi per kraštą; banko kortelė buvo giliau; viduje buvo asmens tapatybės kortelė, kalendorius ar kažkas, gal banko kodų kortelė; viskas buvo viename, kaip piniginėje, aplankale; dokumentas moters. Tyrimo metu šie liudytojai taip pat nurodė panašias aplinkybes (1 t., b. l. 121-123, 126-128).
Vertinant D. J. atsakomybę pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar kaltinamasis, grobdamas iš nukentėjusiosios M. M. mobiliojo ryšio telefoną, suvokė, jog jo dėkle yra M. M. asmens dokumentas ir numatė, kad, pagrobdamas mobiliojo ryšio telefoną su dėklu, jis pagrobia ne tik turtą, bet ir asmens dokumentą, ir to norėjo. Kaltinamasis D. J. teisme teigė, kad dėl dokumento kaltės nepripažįsta, nes jo nebuvo. Akivaizdu, jog kaltinamasis neigia, kad, grobdamas mobiliojo ryšio telefoną su dėklu, jis matė jame buvusį asmens dokumentą. Šie jo teiginiai bylos duomenimis taip pat nepaneigti, to nepatvirtino ir nukentėjusioji, kuri teisme parodė, jog nėra tikra, ar D. J. matė, kad ji turi dokumentą. Pagal liudytojų D. K. ir A. K. duotus parodymus, rastas asmens dokumentas buvo telefono dėkliuke. Teismo vertinimu, kaltinamasis galėjo nesuvokti, kad neteisėtai įgyja (pagrobia) ir nukentėjusiosios asmens dokumentą, kuris su dėklu netoli įvykio vietos buvo išmestas. Šiuo atveju itin svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog D. J. M. M. dokumentu disponavo, jį laikė ar panaudojo, priešingai, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis jį išmetė visai netoli įvykio vietos. Akivaizdu, jog D. J. tyčia buvo nukreipta tik į mobiliojo ryšio telefono pagrobimą, ką patvirtina ir jo skuboti veiksmai parduoti pagrobtą telefoną, apie kuriuos liudija D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 79-85). Tačiau pastebėtina, jog kaltinamojo veiksmai asmens dokumentą faktiškai užvaldžius tyčios formos vėlgi nerodo - jis neigia paėmęs minėtą dokumentą, jis pas kaltininką nerastas, nėra duomenų, kad D. J. būtų bandęs juo pasinaudoti ar pan. Jeigu kaltininkas būtų siekęs dokumentą užvaldyti, logiška, jog jis jo nebūtų išmetęs. Pastebėtina, jog analogišką praktiką, vertinant kaltininko tyčią pagrobti asmens ar kitus dokumentus, formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2018-78/2013; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-755/2013; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-519/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-605-211/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-461-518/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-554/2005 ir kt.).
Šiaulių apygardos teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-170-316/2018 (nutartis priimta 2018-05-31) ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos, todėl teismas nesiremia minėtoje apygardos teismo byloje padarytomis išvadomis dėl asmens kaltės pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį.
Esant tokiems duomenims, negalima pagrįstai teigti, jog D. J. M. M. dokumentą pagrobė, t. y. tyčia jį užvaldė. Tokia išvada remtųsi tik prielaida, kuria grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio negalima. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina D. J. tiesioginės tyčios padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje dalyje, nesant visų nusikalstamos veikos požymių (subjektyvinės pusės), jis išteisintinas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.
Dėl D. J. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas D. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
D. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė būdamas nepilnametis (17 m. amžiaus). Nusikalto būdamas 2 kartus teistas (2 t., b. l. 99-117), šiuo metu teistas jau 4 kartus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59 str., 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 152-153). Šuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. J., nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant 6 mėn. laisvės atėmimo. Tokią teismo poziciją lėmė tai, kad D. J. kaltę pagal LR BK 178 str. 2 d. bent pripažino iš dalies, nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, taip pat atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, į tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į ilgalaikį asmenų kalinimą bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo pagal Europos arešto orderį laikas nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., bei suėmimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (3 t., b. l. 47-50, 98-99, 102-103, 120-122, 141-144, 4 t., b. l. 21-23, 95-97).
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 90 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 137). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą (iš M. M. pagrobtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis pakaitinis mobiliojo ryšio telefonas, kuris vėliau buvo apgadintas ir yra neremontuotinas (1 t., b. l. 148)) patyrė dėl tyčinių kaltinamojo D. J. veiksmų, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. J., teisme pripažinusio, kad bendrovės ieškinys yra pagrįstas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 90 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 89-90). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai M. M. grąžino jai nuosavybės teise priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo anuliuoti mėnesiniai mokesčiai, kuriuos M. M. pagal mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį buvo įsipareigojusi mokėti, už visą laikotarpį, kol minėtas mobiliojo ryšio telefono aparatas buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone (4 t., b. l. 103). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog M. M. dar iki nagrinėjamo įvykio vartojo vaistus, ką teisme patvirtino ir pati nukentėjusioji, t. y. kad tokius vaistus yra vartojusi ir ankščiau; vaistus vartoja, kada reikia; iki įvykio vaistus vartojo gal 4 mėnesius tada, kada neužmigdavo; iki pat šiol jai depresija; po skyrybų jai prasidėjo didelis stresas. Liudytoju apklaustas nukentėjusiosios gydytojas M. M. patvirtino, jog M. M. pastoviai yra nerimas, depresija; tokia sveikatos būklė jau gal dešimtmetis; kad nuo 2017 metų būklė būtų pasunkėjusi, tokių duomenų nėra. Ir nors teisme apklausta gydytoja psichiatrė R. M. patvirtino, jog nukentėjusioji 2018 m. gruodžio 28 d. į ją kreipėsi dėl miego sutrikimų, nerimo, baimės, pasikreipimas buvo susijęs dėl prieš pusantrų metų įvykusio apiplėšimo, tačiau, teismo įsitikinimu, šios nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog nukentėjusioji dar ir prieš įvykį skundėsi sveikatos būkle, vartojo medikamentus, išgyveno skyrybų procesą, po ko, kaip pati pripažino, sirgo depresija bei turėjo kitų sveikatos sutrikimų, M. M. medikamentinis gydymas nebuvo paskirtas būtent tik dėl įvykio metu patirtų išgyvenimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad M. M. 46 Eur turtinę žalą (su mobiliojo ryšio telefonu pagrobti M. M. priklausantys daiktai - SIM pokalbių kortelė, 1 euro vertės, 16 GB atminties kortelė „Micro SD“, 10 eurų vertės, odinis atverčiamas dėklas, 30 eurų vertės, ir pinigai - 5 eurai) patyrė dėl tyčinių kaltinamojo D. J. veiksmų. Kaip minėta, mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ M. M. buvo grąžintas, anuliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesiniai mokesčiai, o išlaidos medikamentams yra susijusios su ilgalaikėmis sveikatos problemomis, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo D. J. M. M. naudai priteistini 46 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje M. M. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji be patirto streso ir kitų išgyvenimų, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir kitus nepatogumus, susijusius su darbine veikla, teisminiu procesu ir kt.
Nukentėjusioji M. M. civiliniame ieškinyje akcentavo, kad dėl psichologinių išgyvenimų jai buvo diagnozuota depresija, ilgą laiką vartojo medikamentus. Tai, kad patyrė atitinkamus išgyvenimus, vartojo medikamentus ir kt., nukentėjusioji nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydama poziciją dėl pateikto civilinio ieškinio.
Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų buvo sugriauti M. M. dienos planai, ji išgyveno neigiamas emocijas, patyrė išgąstį, baimę, galimai kilo nepasitikėjimas svetimais žmonėmis, tačiau pastarosios patirti išgyvenimai negali būti laikytini tokio laipsnio, kurie iš esmės galėjo pakeisti jos gyvenimą. Nors pačios nukentėjusiosios M. M. teigimu, ji patyrė stiprų išgąstį, jautė baimę, stresą, išsigando dėl pasirodžiusių D. J. draugų, ką nukentėjusioji suprato kaip grėsmę, tačiau aplinkybė, jog nukentėjusioji iš karto nesikreipė į policijos pareigūnus, nepranešė apie prieš ją padarytus nusikalstamus veiksmus, į policiją kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 7 d. (anot jos, turėjo asmeninių rūpesčių (1 t., b. l. 63)), iš esmės neleidžia pagrįstai manyti, jog M. M. patirti išgyvenimai buvo tokie stiprūs, kad ji iš karto ieškotų pagalbos, siektų save apsaugoti. Teismas neturi pagrindo abejoti esant poreikį nukentėjusiajai lankytis pas gydytojus, kurie jai galėtų padėti susidoroti su neigiamomis emocijomis ir nuostatomis, likusiomis po prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos, taip pat kad M. M. turėjo atitinkamų nepatogumų dėl neteisėtų D. J. veiksmų (negalėjo laiku atsiimti savo telefono iš „(duomenys neskelbtini)“, turėjo dalyvauti įvairiuose procesiniuose veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, ko pasekoje turėjo koreguoti savo planus gyvenime, tame tarpe – ir dėl darbinės veiklos, ir kt.). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstama veika įvykdyta 2017 m. rugpjūčio 15 d., tačiau iki šiol nukentėjusioji M. M. pagalbos dėl patirtų išgyvenimų į gydytoją psichiatrę R. M. kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 27 d., praėjus beveik pusantrų metų po įvykio, kas rodo, jog anksčiau pagalbos ji neieškojo, o į gydytoją kreipėsi tuomet, kai teismo posėdžio metu buvo paprašyta pagrįsti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Be to, iš dalies ir pačios nukentėjusiosios veiksmai nulėmė ilgesnę proceso trukmę: pirmame teismo posėdyje nepateikė civilinio ieškinio, dėl ko teko bylos nagrinėjimą atidėti (4 t., b. l. 17-18), sirgo (4 t., b. l. 68-69), laiku nepateikė dokumento vertimo (4 t., b. l. 112). M. M. teigimu, baimę, atsiradusią po įvykio, ji jaučia iki šiol, bijo dėl savo ir nepilnametės dukros tolimesnio saugumo (4 t., b. l. 34). Atsižvelgus į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (jauno amžiaus, darbingas, tačiau šiai dienai nedirbantis, atliekantis gana ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmę), netekto turto vertę (nėra ženkli), į tai, jog neturtinė žala padaryta ne veiksmais, nukreiptais prieš asmens gyvybę ir sveikatą, o vagyste, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2019 metais, spręstina, kad nukentėjusiosios M. M. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo M. M. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
M. M. pateikė pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už jai suteiktas taksi paslaugas - viso 27,50 Eur. Teisme nukentėjusioji M. M. paaiškino, jog dėl blogos savijautos pas tyrėją atlikti atitinkamus procesinius veiksmus vyko pasinaudodama taksi paslaugomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji gyvena ne (duomenys neskelbtini) miesto centre, t. y. (duomenys neskelbtini), kur susisiekimas viešuoju transportu apsunkintas, o procesiniai veiksmai su nukentėjusiąja buvo atliekami būtent dėl D. J. neteisėtų veiksmų, į jos nurodomą sveikatos būklę, sprendžia, jog vykimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos M. M. naudai iš D. J. (LR BPK 103 str. 1 p.). M. M. taip pat pateikė įdarbinimo agentūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pasiūlymo, kuriuo grindė civilinį ieškinį, vertimą į lietuvių kalbą, kurio, jos teigimu, atsisakė dėl vykstančio teisminio proceso (poziciją pagrindė susirašinėjimu el. paštu), todėl sumokėti pinigai už vertimą - viso 19,97 Eur, pripažintini proceso išlaidomis ir priteistini M. M. naudai iš D. J. (LR BPK 103 str. 6 p.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. J. po nusikalstamos veikos padarymo išvyko į užsienį. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi D. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta jo paieška (3 t., b. l. 47-50). D. J. atžvilgiu 2018 m. balandžio 16 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (3 t., b. l. 87-93). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu paties kaltinamojo veiksmai apsunkino jo pristatymą ir nusikalstamų veikų tyrimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-332/2008, 2K-7-371/2011, 2K-432/2012, 2K-121/2013 ir kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J., būdamas pripažintas įtariamuoju bei esant paskirtoms kardomosioms priemonėms - rašytiniam pasižadėjimui neišvykti bei įpareigojimui periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 13-18), išvyko iš Lietuvos. O tai rodo, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus, nepasiliko Lietuvos Respublikoje, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų operatyviai ir tinkamai ištirta. Dėl šių priežasčių policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti D. J. į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. D. J. sulaikius (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 98-99), jis buvo perduotas Lietuvos pareigūnams ir etapuotas į Lietuvos Respubliką, taip patiriant 1 279,41 Eur išlaidų (3 t., b. l. 145). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats D. J. ir šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.
Prokurorės 2018-10-31 nutarimu (3 t., b. l. 179-181) skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. J. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 90 Eur sumai, laikomas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 100 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį, pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimas (realiai bendrovei atlyginta visa padaryta turtinė žala).
- mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ ir „Swedbank“ internetinės bankininkystės kodų kortelė, gražinti saugojimui nukentėjusiajai M. M. (1 t., b. l. 174-175, 185-187), - paliktini M. M.;
- asmens tapatybės kortelė, išduota M. M. vardu, perduota Šiaulių AVPK Migracijos skyriui (1 t., b. l. 188-189), - paliktina ją išdavusiai įstaigai;
- mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, grąžintas saugojimui D. J. (2 t., b. l. 22-24), - paliktinas D. J.;
- kompaktinė plokštelė su nepilnamečio A. B. apklausos įrašu, esanti prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
D. J. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę D. J. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę D. J. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo pagal Europos arešto orderį laiką nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. bei suėmimo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.
Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 90 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. J. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios M. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 450 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. J. priteisti nukentėjusiajai M. M. 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 p., 6 p., priteisti iš D. J. M. M. naudai 27,50 Eur (dvidešimt septynis eurus 50 euro centų) už taksi paslaugas ir 19,97 Eur (devyniolika eurų 97 euro centus) už dokumento vertimą.
Priteisti iš D. J. P. departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 1 279,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 41 euro centą) ekstradicijos išlaidų.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. J. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 90 Eur sumai, laikomas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 90 Eur dydžio turtinę žalą.
- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir Swedbank“ internetinės bankininkystės kodų kortelę, gražintus saugoti nukentėjusiajai M. M., - palikti M. M.;
- asmens tapatybės kortelę, išduotą M. M. vardu, perduotą Šiaulių AVPK Migracijos skyriui, - palikti ją išdavusiai įstaigai;
- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, grąžintą saugojimui D. J., - palikti D. J.;
- kompaktinę plokštelę su nepilnamečio A. B. apklausos įrašu, esančią prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.