Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-03-12 nuosprendžio, kuriuo:

D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

D. J. išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-12-20 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė D. J. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-03-12.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo pagal Europos arešto orderį laikas nuo 2018-05-22 iki 2018-09-18 bei suėmimo laikas nuo 2018-09-18 iki 2019-01-31.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas atliktas ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-12-20 nuosprendį įskaitytas bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Violeta Rudžianskienė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis ir bylos aplinkybių vertinimu dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje priimto išteisinamojo nuosprendžio, kuris prokurorės manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ši dalis turi būti panaikinta ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, grįsdamas nuosprendį rėmėsi ne visais įrodymais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, aukštesnės instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje D. J. nusikalstamos veikos, prokurorė prašo D. J. paskirti bausmę bei ją subendrinti su BK 178 straipsnio 2 dalyje paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad prokurorė papildomai apeliacinio skundo pabaigoje prašo nuteistajam D. J. paskirti griežtesnę bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

16. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

17. Taip pat pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-03-12 nuosprendyje padarytos išvados dėl D. J. išteisinimo, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje požymių, yra pagrįstos.

Dėl D. J. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

19. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigia, kad apylinkės teismas darydamas išvadą, jog D. J. nepagrobė nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelės iš telefono dėklo, t. y. nepadarė nusikalstamos veikos, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukentėjusiosios M. M., nuteistojo D. J., liudytojų M. M. ir D. M., D. K. ir A. K. parodymus bei kitą byloje surinktą medžiagą, rėmėsi nuteistojo parodymais, kuriuose jis savo kaltę kategoriškai neigė ir jį nepagrįstai dėl dokumento pagrobimo išteisino.

20. Nuteistasis D. J. apklaustas pirmos instancijos teisme, paaiškino, kad jis „[...] (duomenys neskelbtini) pastebėjo girtą moterį, nurodo į M. [...] Šalia gulėjo jos rankinukas, o jis iš rankinuko paėmė telefoną. [...] Jis prasidarė rankinę. Joje buvo telefonas. Ji matė kaip jis ima telefoną. Telefonas juodas „Sony“, jo vertė gali būti 90 (devyniasdešimt) eurų. Jis telefoną jai paėmė ne iš rankų. Telefono dėklo – nebuvo, nes jis dar buvo prie ežero, apžiūrėjo telefoną. Atminties kortelės, odinio dėklo ir dokumento – nebuvo. Buvo telefonas su stikline nugarėle, užrašas „Sony“. Paėmė tik telefoną. [...] Dėl dokumento jis kaltės nepripažino, nes jo nebuvo. [...] telefoną pardavė už 50 (penkiasdešimt) eurų tokiam iš profesinės mokyklos“ (4 t., b. l. 35-36). Apklaustas ikiteisminiame tyrime jis atsisakė duoti parodymus. Liudytojas A. K. apklausiamas apylinkės teisme paaiškino, kad „jie dirbo prie (duomenys neskelbtini) ežero. [...] Rado asmens tapatybės kortelę [...] Asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė buvo telefono dėkle. Dėklo spalvos – nepamena. Viskas buvo purvina. Juos rado prie gelbėjimo namų, šalia kranto. Jie nuvežė dokumentus seniūnei. [...] kortelės buvo dėklo viduje, matėsi kraštelis“ (4 t., b. l. 58-59). Liudytojas D. K. apklausiamas pirmos instancijos teisme dėl prie ežero rasto telefono dėklo ir jame buvusios asmens tapatybės kortelės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas A. K.. Pažymėjo, kad „pjaunant žolę, jis didelėse žolėse rado dėklą. Dėklas buvo uždarytas. Atvertęs dėklą pamatė asmens tapatybės dokumentą, jis matėsi per kraštą. [...] Viskas buvo apipeliję, beveik sutrūniję“ (4 t., b. l. 59). Liudytojas D. J. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad „2017 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje socialiniame tinklalapyje „Facebook“ surado parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“. Tą telefoną pardavinėjo kažkoks vaikinas, „Facebooke“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Per tą patį „Facebook“ su juo susirašė, viską apkalbėjo apie telefoną, sutarė kainą 50 eurų ir sutarė susitikti. Su juo susitiko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos pusės. […] Jis apžiūrėjo telefoną, telefonas jam tiko ir nusipirko. Tas vaikinas jam pasakė, kad telefonas pirktas Anglijoje. Apie tai, kad telefonas vogtas, jis nežinojo” (1 t., b. l. 79). 2017-11-23 asmens parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką protokole liudytojas D. J. atpažino asmenį D. J. kaip asmenį iš kurio įsigijo mobilųjį telefoną (1 t., b. l. 89-91, 94). Iš byloje esančio 2017-11-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „LG Lion“ apžiūra, D. J. susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“ (D. J.) dėl parduodamo telefono (2 t., b. l. 14-19). Nukentėjusioji M. M. tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad jos pagrobtas telefonas buvo su raudonos spalvos dėklu, kurio viduje buvo jos asmens tapatybės bei banko kortelės.

21. Taigi įvertinusi aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad D. J. paimdamas nukentėjusiosios telefoną, siekė pavogti tik nukentėjusiosios telefoną, kurį kitą dieną pardavė liudytojui D. J.. Minėtą telefono dėklą su jame esančia nukentėjusiosios asmens tapatybės kortele, prie ežero surado liudytojai A. K. ir D. K.. Abu apklausti liudytojai patvirtino, kad telefono dėkle buvo įdėta nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelė, kurios atvertus telefono dėklą, matėsi tik kraštelis.

22. Be to, kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. J. neturėjo tyčios pagrobti nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelę. Kaip minėta anksčiau, apylinkės teisme apklausus D. J. jis parodė, kad pavogdamas iš nukentėjusiosios telefoną, jis nematė nei telefono dėklo, nei nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelės. Iš dalies pritartina prokurorės skundo argumentui, kad D. J. davė parodymus, tik esant surinktiems jo kaltę įrodantiems įrodymams, tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visumoje nepaneigia nuteistojo D. J. versijos, kad jis apskritai galėjo matyti telefono dėkle buvusią asmens tapatybės kortelę, kuri, anot liudytojų A. K. ir D. K. „matėsi per kraštelį“. Taip pat D. J. tyčią pagrobti nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelę paneigia ir faktas, kad D. J. išmetė nukentėjusiosios telefono dėklą ir jame esančią nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelę nesiekdamas jos nei pagrobti, nei panaudoti ar laikyti. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ir pati nukentėjusioji savo parodymais negalėjo patvirtinti ar D. J. telefono dėkle apskritai matė įkištą jos asmens tapatybės kortelę. Kitų duomenų, pagrindžiančių D. J. kaltę pagrobti nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelę, ją panaudoti ar laikyti byloje nebuvo surinkta.

23. Taigi iš visų paminėtų duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl D. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Dėl to naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip to prašo prokurorė, nėra pagrindo.

24. Pažymėtina, kad prokurorė apeliaciniame skunde, jo pabaigoje, vadovaujantis sisteminiu skundo aiškinimu, prašo nuteistajam D. J. skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl D. J. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

25. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

26. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

27. 27.BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su D. J. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas 4 kartus, iš jų 3 kartus už nusikaltimus nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 99-104). Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad D. J. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 152-153), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 161). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad nėra nei vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

29. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam D. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (bauda, areštas, laisvės apribojimas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo D. J. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas.

30. Pirmos instancijos teismas D. J. skirdamas bausmę ją paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 (trys) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų).

31. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog D. J. bausmę teismas paskyrė įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Aplinkybė, kad D. J. yra paskirta švelnesnė bausmė nei prašo prokurorė nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti prokurorės skundą ir keisti 2019-03-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės apeliacinį skundą atmesti.