Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Solidariai iš K. I. (K. I.) ir A. K. priteista J. J. 7 626,89 Eur turtinės ir 69 240 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1 254,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš K. I. 361,88 Eur ir iš A. K. 196,86 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmestas.

Taip pat nuosprendžiu K. I. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, be to, K. I. pripažintas pavojingu recidyvistu, tačiau nuosprendis šioje dalyje nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. I. ir A. K. nuteisti už tai, kad įsibrovė į patalpą ir panaudodami peilį įvykdė plėšimą, pagrobė fizinio asmens dokumentą, sugadino svetimą turtą bei tyčia nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

2016 m. birželio 30 d., apie 13.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tyčią ir tikslą pagrobti vertingų daiktų ir pinigų prekybiniame kioskelyje „Pigūs rūbai“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. K. patikrinus šią prekybos vietą ir įsitikinus, kad pardavėja yra viena, turėdamas tikslą palengvinti nusikaltimo padarymą A. K. davė savo peilį K. I., pridarė duris-vartus į kioskelį ir šalia minėtų durų saugojo nusikaltimo vietą, kad pašaliniai asmenys neužtiktų darant nusikaltimą. K. I. minėtame prekybiniame kioskelyje A. K. paduotu peiliu užpuolė dirbusią D. J., dūrė pastarajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 30 kartų, tuo padarydamas ne mažiau kaip 30 dūrių bei pjūvių, dėl to nuo daugybinių durtinių-pjautinių sužalojimų išsivysčius abipusiam pneumohemotoraksui ir ūmiam nukraujavimui, kuriam didžiausios įtakos turėjo dauginės kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos su vidaus organų pažeidimu, D. J. įvykio vietoje mirė, taip ją dėl savanaudiškų paskatų nužudė. Tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G 903F Galaxy S5 NEO“ už 438 Eur, pinigus – 20 Eur, piniginę už 15 Eur, 150 Eur vertės automobilio raktelius, rankinę už 30 Eur su daiktais, neturinčiais vertės, D. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso pagrobė turto už 653 Eur. Be to, darant nusikaltimą sudaužė kasos aparatą „Datecs“ ir aptaškė krauju kioskelyje naudotus ir naujus rūbus, taip sugadindami turto už 1 800 Eur.

3.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bylos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o paskirta bausmė atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados iš dalies neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendis keičiamas dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas), netinkamai išspręstų klausimų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu (BPK 328 straipsnio 4 punktas), taip pat skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį

8.1. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistieji K. I. ir A. K. susitarė nusikalstamu būdu pagrobti prekybiniame kioskelyje esantį svetimą turtą. Esant tokioms bylos aplinkybėms, aišku, kad pagrobti turtą galima tik vagystės ar plėšimo būdu. Taigi bendrininkų susitarimas neabejotinai numatė galimą smurto panaudojimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistieji susitarė bei numatė D. J. gyvybės atėmimą ir kad jie veikė bendrai D. J. nužudymo atveju. Nors nuteistųjų parodymai dėl tam tikrų įvykio aplinkybių proceso metu kito, tačiau K. I. ir A. K. tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad tarp jų nebuvo susitarimo nužudyti prekybiniame kioskelyje dirbusią D. J.. A. K. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jie su K. I. susitarė apiplėšti nukentėjusiąją, jis davė K. I. peilį, manydamas, jog pastarasis tik pagąsdins pardavėją, kad ji atiduotų pinigus, o jis tuo metu buvo lauke ir stebėjo aplinką (t. 3, b. l. 3-4; t. 4, b. l. 21-22). A. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė savo parodymus, paaiškindamas, kad jie su K. I. iš anksto nesitarė daryti plėšimo, o viskas įvyko spontaniškai (t. 4, b. l. 149-150). Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad K. I. peilį pasiėmė būtent plėšimui, A. K. manė, jog pagąsdinęs peiliu K. I. pagrobs iš pardavėjos pinigus. Taigi apeliantas pripažįsta tarp nuteistųjų buvus susitarimą daryti plėšimą, kuris buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. K. I. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki „Pigių rūbų“ kioskelio atėjo kartu su A. K.. Pastarasis užėjo į kioskelį, apžiūrėjo jo vidų ir K. I. pasakė, kad parduotuvėje yra tik pardavėja. K. I. iš A. K. kuprinės pasiėmė peilį ir pasakė pastarajam palaukti prie parduotuvės. Užėjęs į parduotuvę, grasindamas peiliu pareikalavo iš pardavėjos pinigų. Pastaroji neišsigando ir bandė atimti iš jo peilį. Tada per kelias sekundes K. I. daug kartų dūrė nukentėjusiajai į krūtinę bei kitas kūno vietas. Po to paėmė rankinuką bei išėjo iš kiosko. A. K. buvo įkišęs galvą į kioską ir šaukė: „ką tu ten darai, eik iš ten“ (t. 4, b. l. 150-151).

8.3. Nužudymas bendrininkaujant yra tada, kai keli asmenys susitarę bendrais veiksmais atima gyvybę kitam asmeniui. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nužudymas gali būti padarytas bet kokia bendrininkavimo forma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo bendrininkų grupės požymį. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nužudymo vykdytojas yra toks asmuo, kuris nukentėjusįjį nužudė pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis, arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl nužudymo nėra kalti. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu, suteikiant ginklą ar kitą nužudymo įrankį. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, jau darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia. Tačiau ir šiuo atveju vykdytojas savo veiksmais turi prisidėti prie gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-696/2017).

8.4. BK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, t. y. visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikaltimą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokius veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Taigi vykdytojo ekscesas galimas tik tada, kai bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra konkretus. Tik esant konkrečiam nusikalstamam susitarimui jo vykdytojas gali nuo susitarimo nukrypti.

8.5. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuteistieji K. I. ir A. K. susitarė daryti plėšimą, tačiau jų susitarimas nenumatė nukentėjusiosios nužudymo. Pirmosios instancijos teismas K. I. ir A. K. pripažino nužudymo bendravykdytojais. Nusikaltimo bendravykdytojams yra keliami tam tikri reikalavimai. Pagrindinis iš jų – kiekvienas savo veiksmais turi prisidėti prie gyvybės atėmimo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-696/2017). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. I. ir A. K. veikė bendrai plėšimo būdu pagrobdami D. J. turtą, tačiau jų veiksmų nesiejo bendra tyčia nužudyti D. J.. Dėl nužudymo nebuvo iš anksto susitarta, o pasekmės atsirado tik dėl K. I. suvoktos ir jo paties realizuotos nusikalstamos veikos, t. y. A. K. savo veiksmais neprisidėjo prie D. J. gyvybės atėmimo. Nors abu nuteistieji ir turėjo ryšį su bendrai daroma veika (buvo susitarę daryti plėšimą, A. K. apžiūrėjo patalpas, davė K. I. peilį, stebėjo aplinką, kai K. I. prekybiniame kioskelyje užpuolė D. J. ir atliko jos atžvilgiu smurtinius veiksmus bei pagrobė svetimą turtą), tačiau A. K. negali atsakyti už K. I., kaip vykdytojo ekscesą, t. y. už jo veiksmus nužudymo atžvilgiu.

8.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai K. I. ir A. K. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrįstai K. I. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, tačiau A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje A. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija iš skundžiamo nuosprendžio pašalina aplinkybę, kad K. I. nužudė D. J., veikdamas bendrininkų grupe su A. K..

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

9. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagrobimas yra tada, kai kaltininkas straipsnyje paminėtus daiktus neteisėtai paima arba gauna iš teisėto šių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens prieš jo valią, sau ar tretiesiems asmenims. Veika gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, numato, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis neteks jų, ir nori tokių pasekmių.

9.1. Skundžiamu nuosprendžiu K. I. ir A. K. nuteisti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, K. I. palaužus nukentėjusiosios D. J. pasipriešinimą, pagrobė iš jos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistieji plėšimo būdu pagrobdami nukentėjusiajai D. J. priklausantį turtą, suprato, jog tuo pačiu pagrobė ir jos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei norėjo taip veikti.

9.2. Nuteistasis K. I. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad po nukentėjusiosios D. J. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto jis paėmė rankinuką bei išėjo iš kiosko. Rankinuke buvo doleris, telefonas, dar kažkokios smulkmenos, dokumentai. Dokumentus iš karto išmetė bei A. K. leido paimti 1 JAV dolerį (t. 4, b. l. 150-151). Nuteistasis A. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad po plėšimo kartu su K. I. tikrino pargobtus daiktus ir paėmė 1 JAV dolerį, matė dar apie 20 Eur. Paaiškino, kad pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo parduotas ir už gautus pinigus jie kartu nusipirko ir gėrė alkoholinius gėrimus bei valgė (t. 4, b. l. 149-150). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu Nemuno g. 139, Klaipėdoje, ties UAB „Progresas“ teritorija rasti nužudytosios D. J. daiktai, tarp jų ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris rastas padėtas ant atverstos piniginės (t. 1, b. l. 46-59). Šie įrodymai patvirtina, kad K. I., pagrobdamas D. J. rankinuką, netikrino jo turinio, tai padarė kartu su A. K. tik pasišalinę iš įvykio vietos. Taigi, nuteistieji nesuvokė, kad neteisėtai įgyja (pagrobia) ir nukentėjusiosios asmens dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, kuris jiems nebuvo reikalingas bei tikrinant rankinuko turinį iš karto buvo išmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina K. I. ir A. K. tiesioginės tyčios padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

9.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai K. I. ir A. K. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl šios nusikalstamos veikos jie turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje K. I. ir A. K. nuteisti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nors šiuo atveju K. I. apeliacinio skundo nebuvo gauta, tačiau pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Teisėjų kolegijai nustačius, kad nuteistieji K. I. ir A. K. nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, išteisinamasis nuosprendis priimamas abiejų nuteistųjų atžvilgiu.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

10. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turto sugadinimas tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia, tiesiogine ar netiesiogine. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba sąmoningai leidžia joms kilti.

10.1. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. I. darydamas nusikaltimą sudaužė kasos aparatą „Datecs“ ir aptaškė krauju kioskelyje naudotus ir naujus rūbus. Iš 2016 m. liepos 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad kasos aparatas yra sugadintas, kairėje pusėje aparato nulaužtas kasos juostos lizdo gaubtas-dangtelis, iš lizdo draikosi kasos juostos likutis, kasos stalčiaus spynelės lizde matomas nulaužtas raktas, kasos aparato įjungimo į elektros tinklą laidas nupjautas (t. 1, b. l. 60-70). Nukentėjusysis J. J. parodė, kad D. J. už 1800 Eur buvo įsigijusi verslą kartu su kasos aparatu ir prekėmis (drabužiais). Nusikaltimo metu buvo sugadintas kasos aparatas, prekės nutaškytos krauju, todėl teko jas sunaikinti (t. 2, b. l. 36-37; t. 4, b. l. 151-152). Nukentėjusysis J. J. pateikė 2016 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad D. J. nupirko parduotuvės verslą su kasos aparatu ir prekėmis už 1800 Eur (t. 2, b. l. 50).

10.2. Nuteistasis K. I. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad bandė atidaryti kasos aparatą, tačiau nepavyko, todėl numetė jį ant žemės (t. 4, b. l. 150-151). Nuteistasis A. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad būdamas lauke pro kioskelio durų plyšį matė, kad K. I. parduotuvėje ant grindų bandė atidaryti kasos aparatą (t. 4, b. l. 149-150). Taigi, nuteistųjų parodymais nustatyta, kad nurodytą svetimą turtą sugadino būtent K. I., tuo metu A. K. buvo lauke ir savo veiksmais neprisidėjo prie svetimo turto sugadinimo. Dėl šios priežasties A. K. negali atsakyti už K. I. veiksmus sugadinant svetimą turtą.

10.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai K. I. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau A. K. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje A. K. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija iš skundžiamo nuosprendžio pašalina aplinkybę, kad K. I. sugadino svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su A. K..

Dėl nuteistųjų A. K. ir K. I. kaltės

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad A. K. 2016 m. birželio 30 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su K. I., abu turėdami bendrą tyčią ir tikslą pagrobti vertingų daiktų ir pinigų prekybiniame kioskelyje „Pigūs rūbai“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. K. patikrinus šią prekybos vietą ir įsitikinus, kad pardavėja D. J. yra viena, padavė savo peilį K. I., pridarė duris-vartus į kioskelį ir šalia minėtų durų saugojo nusikaltimo vietą, kad pašaliniai asmenys nepastebėtų darant nusikaltimą, tuomet K. I. minėtame prekybiniame kioskelyje A. K. paduotu peiliu, reikalaudamas atiduoti pinigus ir kitus vertingus daiktus, užpuolė dirbusią D. J.. Tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G 903F Galaxy S5 NEO“ už 438 Eur, pinigus – 20 Eur, piniginę už 15 Eur, 150 Eur vertės automobilio raktelius, rankinę už 30 Eur su daiktais, neturinčiais vertės, t. y. iš viso pagrobė turto už 653 Eur.

11.1. Tokiu būdu A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad K. I. 2016 m. birželio 30 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., turėdamas bendrą tyčią ir tikslą pagrobti vertingų daiktų ir pinigų prekybiniame kioskelyje „Pigūs rūbai“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. K. patikrinus šią prekybos vietą ir įsitikinus, kad pardavėja yra viena, A. K. davus savo peilį K. I., pridarius duris-vartus į kioskelį ir šalia minėtų durų saugojus nusikaltimo vietą, kad pašaliniai asmenys neužtiktų darant nusikaltimą, K. I. minėtame prekybiniame kioskelyje A. K. paduotu peiliu užpuolė dirbusią D. J.. Tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G 903F Galaxy S5 NEO“ už 438 Eur, pinigus – 20 Eur, piniginę už 15 Eur, 150 Eur vertės automobilio raktelius, rankinę už 30 Eur su daiktais, neturinčiais vertės, t. y. iš viso pagrobė turto už 653 Eur. Be to, darydamas nusikaltimą K. I. sudaužė kasos aparatą „Datecs“ ir aptaškė krauju kioskelyje naudotus ir naujus rūbus, taip sugadindamas turto už 1 800 Eur.

12.1. Tokiu būdu K. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

12.2. Be to, K. I., viršydamas susitarimo su A. K. ribas, t. y. veikdamas vykdytojo eksceso sąlygomis, turėdamas tikslą pagrobti vertingų daiktų ir pinigų minėtame prekybiniame kioskelyje A. K. paduotu peiliu užpuolė dirbusią D. J., dūrė pastarajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 30 kartų, tuo padarydamas ne mažiau kaip 30 dūrių bei pjūvių, dėl to nuo daugybinių durtinių-pjautinių sužalojimų išsivysčius abipusiam pneumohemotoraksui ir ūmiam nukraujavimui, kuriam didžiausios įtakos turėjo dauginės kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos su vidaus organų pažeidimu, D. J. įvykio vietoje mirė ir taip ją dėl savanaudiškų paskatų nužudė.

12.3. Tokiu būdu K. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Dėl civilinių ieškinių.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl D. J. nužudymo iš K. I. ir A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui solidariai priteisė 1254 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes dėl nuteistųjų padaryto nusikaltimo, sąlygojusio D. J. mirtį, jos vaikams I. J. ir A. J. paskyrus bei išmokėjus 1254 Eur valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos, VSDF biudžetui buvo padaryta žala (t. 1, b. l. 114-119). Be to, pirmosios instancijos teismas dėl D. J. nužudymo iš K. I. ir A. K. J. J. solidariai priteisė 69 240 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusysis dėl savo žmonos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, be motinos liko du mažamečiai vaikai, be to, nukentėjusysis dėl savo vaikų nepilnametystės turės jais pasirūpinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš K. I. ir A. K. J. J. solidariai priteisė 7 626,89 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes dėl nuteistųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų jam buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro laidotuvių išlaidos, dokumentų tvarkymas, sugadintas kioskelyje buvęs turtas, pagrobti daiktai (t. 2, b. l. 36-37, 46-55).

13.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 187 straipsnio 1 dalį, išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl D. J. nužudymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padaryta turtinė žala, nukentėjusiajam J. J. padaryta turtinė ir neturtinė žala, taip pat dėl prekybiniame kioskelyje buvusio turto sugadinimo nukentėjusiajam J. J. padaryta turtinė žala priteisiama tik iš K. I.. Iš nuteistųjų K. I. ir A. K. nukentėjusiajam J. J. solidariai priteisiama tik plėšimo metu padaryta turtinė žala, kurią sudaro pagrobtų daiktų vertė – 503 Eur (150 Eur vertės automobilio rakteliai buvo grąžinti nukentėjusiajam). Teisėjų kolegijos nuomone, šie priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jų mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmių.

14. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

14.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems K. I. ir A. K. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų baus­mių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tųjų asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

14.2. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. K., veikdamas bendrininkų grupe, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. anksčiau teistas 2 kartus (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka 24 kartus už įvairius pažeidimus, charakterizuojamas neigiamai. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nenustatyta nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

14.3. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistiesiems bausmių dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskyrė artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam K. I. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrė didesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, maksimalią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

14.4. Nors K. I. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. I. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, todėl tai neturi įtakos nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. K. (A. K.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, bei priimti naują nuosprendį – išteisinti A. K. dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu A. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir palikti teismo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje paskirtą 4 ( ketverių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. I. (K. I.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, bei priimti naują nuosprendį – išteisinti K. I. dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. I. paskirtąsias bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 20 ( dvidešimties ) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant pirmus dvylika metų kalėjime, o likusius aštuonerius – pataisos namuose.

K. I. iš kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 187 straipsnio 1 dalyje, pašalinti aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K..

Iš K. I. priteisti nukentėjusiajam J. J. 7126,89 Eur turtinei ir 69 240 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 1 254 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš K. I. ir A. K. solidariai priteisti nukentėjusiajam J. J. 503 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.