Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovams advokatui N. Š., J. P. ir R. D.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rohde Nielsen, AS, patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir nepagrįsto civilinės atsakomybės taikymo, taip pat pagal atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikslintą priešieškinį Rohde Nielsen, AS, dėl delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2022 m. gruodžio 21 d. buvo gautas pradinis ir 2023 m. birželio 13 d. gautas patikslintas ieškinys) atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepagrįstai ir neteisėtai dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo taikė Rohde Nielsen, AS, (toliau – ieškovas, ar rangovas) netesybas ir apskaičiavo 26 174,15 Eur delspinigių sumą, dėl kurios buvo išrašyta 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaita Nr. 2022077, panaikinti minėtą priskaičiuotų delspinigių sumą, dėl kurios buvo išrašyta 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaita Nr. 2022077, bei pripažinti, kad Rohde Nielsen, AS, civilinė atsakomybė netaikytina (neatsiranda); 2) tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad nėra pagrindo tenkinti 1 prašymo, atleisti Rohde Nielsen, AS, nuo civilinės atsakomybės taikymo dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo, atleidžiant nuo priskaičiuotos 26174,15 Eur delspinigių sumos mokėjimo, dėl kurios buvo išrašyta 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaita Nr. 2022077. Be to, Rohde Nielsen, AS, taip pat prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigių skaičiavimui; 3) priteisti iš atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovui Rohde Nielsen, AS, 140 842,03 Eur skolą (9 219,00 Eur + 37 342,20 Eur + 94 280,83 Eur); 3) priteisti iš atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovui Rohde Nielsen, AS,: (i) 8 procentų dydžio metines palūkanas už 2022 m. gruodžio 21 d. ieškinio pagrindu priteistą sumą (46561,20 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir (ii) 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už 2023 m. birželio 12 d. patikslinto ieškinio pagrindu priteistą sumą (94 280,83 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintas ieškinys 2023 m. birželio 21 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir byla nagrinėjama pagal patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus. Ieškovė nurodo, jog:

1.1 su atsakove AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – atsakovė arba užsakovė arba Direkcija) 2020 m. birželio 4 d. sudarė rangos sutartį Nr. 34-2020-128 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110 eksploatacinių dugno valymo darbų (toliau – Sutartis). Pagal sudarytą Sutartį ir atsakovės pateiktas technines užduotis (toliau – TU) ieškovas turėjo atlikti eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus, o atsakovė įsipareigojo už tokius darbus atsiskaityti Sutartyje numatytoms sąlygomis. Remiantis šalių sudaryta Sutartimi rangovui buvo įteiktos dvi techninės užduotys, dėl kurių vykdymo tarp šalių kilo ginčas: TU 9.3.164-16/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK87,5a iki PK101a (Malkų įlankos akvatorija) ir TU 9.3.164-20/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK81 iki PK85 (Smeltės ratas).

1.2 Ieškovas pažymi, kad sudarytos Sutarties objektas buvo eksploataciniai uosto akvatorijos dugno valymo darbai, kurių metu turėjo būti šalinamos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ant dugno susiformavusios nuosėdos, kuriuos susiformuoja iš dviejų šaltinių – Nemuno srovė atplukdo dumblo, o jūra stiprių vėjų metu šalia uosto vartų daugiausia suneša smėlio, kuris patenka tiek į išorinį įplaukos kanalą, tiek į šiaurinę uosto dalį. Kitaip tariant, Sutarties objektas yra vandens sunešto laisvo smėlio ir dumblo kasimas ir šalinimas, bet ne kieto grunto (pvz., molio, morenos, moreninio priemolio ir pan.) kasimas ir šalinimas. Priešingas Sutarties objekto apibrėžimas reikštų, kad Sutarties ir pirkimo dokumentų nuostatos būtų aiškintinos išimtinai rangovo nenaudai, o tai prieštarautų anksčiau nurodytai suformuotai kasacinio teismo praktikai.

1.3 Užsakovas ne tik netinkamai atliko savo pareigas darbų perdavimo metu (t. y. atliekant batimetrinius matavimus tiek 2019, tiek 2021 metais), bet ir sąmoningai vėliau vengė bendradarbiauti su Rangovu ir nenorėjo sudaryti sąlygų tam, kad būtų įvertintas neiškasų pagal TU 9.3.164-16/21 vietose esančio grunto pobūdis ar kaip darbų trūkumai pagal TU 9.3.164-20/21 nurodytų objektų pobūdis. Tokiu būdu Užsakovas siekė nesąžiningai priversti Rangovą atlikti darbus, kurių Rangovas nebuvo įsipareigojęs atlikti pagal Sutartį, nes tokių darbų neatlikus Užsakovas formaliai atsisakė priimti darbus, o neiškasų vietose esančio grunto (kitų objektų) pobūdžio net nevertino ir nesutiko dalyvauti tyrimuose, kurie būtų leidę išspręsti kilusius nesutarimus.

1.4 Ieškovas nurodo, jog tiek 2019 metais, tiek 2021 metais atsakovė atlikdama batimetrinius matavimus neatliko įrangos kalibravimo ir nerengė kalibravimo ataskaitų, kurios turėtų būti sudėtinė batimetrinių matavimų dalis ir kurios leistų įvertinti atliktų matavimų patikimumą, užsakovė batimetrinių matavimų atlikimo metu naudojo sonarą, kuris akivaizdžiai veikė netinkamai, todėl matavimų metu negalėjo būti nustatytas tikslus gylis ar numatyto projektinio gylio pasiekimas, nes duomenyse buvo daug „triukšmo“.

1.5 Dėl užbaigtų darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21. TU Nr. 9.3.164-16/21 buvo įvykdyta iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir nurodytą dieną rangovas pateikė užsakovei atitinkamą pranešimą, kaip tai numato Sutarties 8.7 punktas. Kartu su pranešimu apie užbaigtus darbus buvo pateiktas išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planas bei batimetrinių matavimų skaitmeniniai duomenys. Užsakovei pateiktoje informacijoje dėl TU Nr. 9.3.164-16/21 įvykdymo buvo nurodyta, kad tam tikruose taškuose numatytas projektinis gylis nebuvo pasiektas, kadangi numatyto gylio pasiekimui turi būti atlikti kiti darbai, kurie nepatenka į sudarytos Sutarties aprėptį (t. y. turi būti iškastas molis / morena), arba turi būti pašalinti tam tikri kiti objektai, kurių pašalinimas taip pat nepatenka į Sutarties aprėptį. Užsakovė į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė raštą Nr. UD-9.3.164E-1780 dėl tariamų darbų trūkumų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21. Pažymi, kad rangovas ne kartą informavo užsakovę, kad užsakovės prašomi atlikti darbai nepatenka į šalių sudarytos Sutarties aprėptį, tačiau užsakovė tokius rangovo pranešimus ignoravo ir tinkamai neįvertino rangovo pateiktos informacijos, tiesiog formaliai toliau reikalavo pasiekti TU Nr. 9.3.164- 16/21 numatytą projektinį gylį, nors objektyviai to nebuvo įmanoma padaryti pagal šalių sudarytą Sutartį (ieškinio priedai Nr. 22-24). Rangovas siekdamas pagrįsti savo poziciją pasitelkė į pagalbą specialistus, kurie atliko dugno posluoksnių tyrimą, 2021 m. lapkričio 20 d. atliko bandomąjį kasimą, kurie patvirtino, kad neiškasos negali būti laikomos pagal Sutartį atliekamų darbų trūkumu. Po šalių susirašinėjimo 2022 m. balandžio 25 d. užsakovei buvo pateikti priėmimo–perdavimo aktai kartu su rangovo 2022 m. balandžio 22 d. raštu (ieškinio priedai Nr. 20, 21).

1.6 Užsakovė kaip TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų trūkumus nurodė ir tuos taškus, kuriuose buvo anksčiau nurodęs darbų nevykdyti, atsižvelgus į rangovo pateiktą informaciją. Užsakovė buvo nurodžiusi rangovui, kad aplink tašką, kurio koordinatės yra 509505,52 ir 6167735,85, darbai turi būti vykdomi ne arčiau kaip 25 m spinduliu (ieškinio priedai Nr. 7 ir 34 - zona pažymėta prie PK 94a). Taip pat kaip tariami darbų trūkumai buvo nurodyti taškai, kurie pateko į 3 m leistiną pločio perviršį, kuriame rangovas nebuvo įpareigotas pasiekti projektinio gylio (ieškinio priedai Nr. 2 ir 7). Pažymi, kad tik valymo darbų poligone turėjo būti pasiektas 14,50 m projektinis gylis, bet ne 3 m leistino pločio perviršio zonoje.

1.7 Nurodo, kad pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ieškovas dar 2021 m. rugpjūčio 20 d. pasiekė projektinį gylį visose darbo zonos vietose, kuriose tai buvo galima padaryti (atliekant Sutartyje numatytus darbus), už atliktus darbus turėjo būti tinkamai atsiskaityta Sutartyje numatyta tvarka. Kaip pagrindas iškasto grunto kiekiui apskaičiuoti turėjo būti naudojami batimetriniai matavimai, kurie buvo atlikti po darbų užbaigimo 2021 m. rugpjūčio mėn., kaip tai numato Sutarties 8.11 punktas. Tuo tarpu užsakovė iškasto grunto kiekį ir rangovui mokėtiną sumą visiškai nepagrįstai apskaičiavo pagal 2022 m. sausio 3 d. batimetrinių matavimų duomenis. Užsakovės pagal 2022 m. sausio 3 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis sudaro 18 230 m³ (ieškinio priedas Nr. 20). O tuo tarpu pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis sudaro 20 425 m³ (ieškinio priedas Nr. 21). Užsakovė sumokėdama rangovui tik už 18 230 m³ iškasto grunto kiekį pagal TU Nr. 9.3.164-16/21, liko skolinga už 2 195 m³ (20 425 m³ – 18 230 m³) iškasto grunto kiekį, tai yra lygu 9 219,00 Eur (4,20 Eur x 2 195 m³) mokėtinai sumai pagal Sutartį.

1.8 Užsakovei pranešimas dėl užbaigtų darbų pagal TU Nr. 9.3.164-20/21, kaip tai numato Sutarties 8.7 punktas, buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d. Kartu su pranešimu apie užbaigtus darbus taip pat buvo pateiktas ir išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planas bei batimetrinių matavimų skaitmeniniai duomenys (ieškinio priedas Nr. 35). Po darbų užbaigimo dėl objektyvių aplinkybių (vykusios audros, laivų manevravimo, natūralių sedimentacijos procesų ir pan.) TU Nr. 9.3.164- 20/21 darbų zonoje įvyko užnešimai ir atsirado tam tikrų objektų, kurių šalinimas nepateko į sudarytos Sutarties darbų aprėptį (ieškinio priedas Nr. 36). Nepaisant to, užsakovė tokius objektus nepagrįstai traktavo kaip neiškasas ir reikalavo juos pašalinti pagal Sutartį (ieškinio priedas Nr. 37). Be to, užsakovė neatsižvelgė į tai, kad naujų neiškasų susiformavimą nulėmė po darbų užbaigimo įvykę užnešimai. Sutarties 7.1.6 punktas numatė užsakovės įsipareigojimą, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (pvz., smarkus sąnašinio grunto užnešimas ir pan.), trukdančioms rangovui tinkamai įvykdyti darbus, (i) pakeisti techninę užduotį (užsakovės teisė) ir (arba) (ii) priimti neužbaigtus rangovo darbus pagal konkrečią techninę užduotį ir sumokėti jai už faktiškai pagal techninę užduotį atliktus darbus (užsakovės pareiga). Visa tai, kas išdėstyta, leidžia pagrįstai teigti, kad užsakovė turėjo atsiskaityti su rangovu už pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 faktiškai atliktus darbus. Remiantis atliktais batimetrinių matavimų duomenimis, vykdant TU Nr. 9.3.164-20/21 buvo iškasta 9 168 m³ grunto, tai lygu 38 505,60 Eur (4,20 Eur x 9168 m³) mokėtinai sumai pagal Sutartį. Rangovas reikalavo užsakovės, kad pastaroji sumokėtų minėtą sumą (ieškinio priedas Nr. 32). Galiausiai užsakovei informavus, kad sutinka priimti darbus tam tikroje dalyje (ieškinio priedas Nr. 41), 2022 m. lapkričio 28 d. užsakovei buvo pateikti priėmimo–perdavimo aktai kartu su rangovo 2022 m. lapkričio 25 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 42).

1.9 Esamoje situacijoje kaip pagrindas iškasto grunto kiekiui apskaičiuoti turėjo būti naudojami batimetriniai matavimai, kurie buvo atlikti po faktinio darbų užbaigimo 2021 m. lapkričio mėn. Tuo tarpu užsakovė iškasto grunto kiekį ir rangovui mokėtiną sumą visiškai nepagrįstai apskaičiavo pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų duomenis. Užsakovės pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis sudaro 277 m³ (ieškinio priedas Nr. 41). Kai tuo tarpu pagal ieškovo 2021 m. lapkričio 8 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis sudaro 9 168 m³ (ieškinio priedas Nr. 42). Užsakovė sumokėdama rangovui tik už 277 m³ iškasto grunto kiekį pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 liko rangovui skolinga už 8 891 m³ (9 168 m³ – 277 m³) iškasto grunto kiekį, tai yra lygu 37 342,20 Eur (4,20 Eur x 8 891 m³) mokėtinai sumai pagal Sutartį. Paaiškina, kad iškasto grunto skirtumas pagal 2022 m. lapkričio mėn. ir 2021 m. lapkričio mėn. batimetrinių matavimų duomenis susidaro dėl to, kad kaip skaičiavimo pagrindas yra imami skirtingo laikotarpio batimetrinių matavimų duomenys, o jie skiriasi dėl natūralių sedimentacijos procesų ir vykstančių audrų bei užnešimų, kurie nulemia naujų sąnašinio grunto sluoksnių susidarymą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos dugne.

1.10 Ieškovas pažymi, jog buvo nepagrįstai atsisakyta pasirašyti du aktus, susijusius su II kvietimo TU Nr. 9.3.164-16/21 ir TU Nr. 9.3.164-20/21. Užsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti kartu su rangovo 2022 m. balandžio 22 d. raštu dėl atliktų darbų perdavimo pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 pateiktą vieną aktą (ieškinio priedas Nr. 21) ir kartu su rangovo 2022 m. lapkričio 25 d. raštu dėl atliktų darbų perdavimo pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 pateiktą vieną aktą (ieškinio priedas Nr. 42). Užsakovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti priėmimo–perdavimo aktus, aktai 2022 m. gruodžio 13 d. buvo pasirašyti rangovo vienašališkai, aktuose darant žymą apie užsakovės atsisakymą tokius aktus pasirašyti (ieškinio priedas Nr. 43). Užsakovė 2022 m. gruodžio 16 d. patvirtino, kad pateiktų aktų neketina pasirašyti (ieškinio priedas Nr. 44).

1.11 Ieškovas nurodo, kad užsakovė 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. UD-7.3.18E-2171 informavo rangovą apie pritaikytą baudą dėl TU 9.3.164-20/21 (ieškinio priedas Nr. 76). Kartu su pranešimu rangovui buvo pateikta apmokėti užsakovės išrašytą 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaitą Nr. 2022077 (toliau – Delspinigių sąskaita). Užsakovė pareikalavo išrašytą sąskaitą apmokėti iki 2022 m. gruodžio 22 d. (įskaitytinai). Delspinigių sąskaita buvo išrašyta rangovui dėl tariamai pavėluoto darbų atlikimo pagal TU Nr. 9.3.164-20/21, pritaikant netesybas už 355 kalendorines dienas. Rangovo įsitikinimu, minėta bauda dėl TU Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo buvo pritaikyta nepagrįstai ir neteisėtai, nesant teisinio ir faktinio pagrindo rangovo civilinei atsakomybei taikyti ir dėl to priskaičiuota netesybų suma turėtų būti panaikinta.

1.12 Pažymi, kad tinkamai ir laiku atliko darbus pagal TU Nr. 9.3.164- 20/21. Užsakovė delspinigius skaičiuoja už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) (ieškinio priedai Nr. 41 ir 76). Tuo tarpu dėl užbaigtų darbų pagal TU Nr. 9.3.164-20/21, kaip tai numato Sutarties 8.7 punktas, užsakovei pranešimas buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d. Vadinasi, rangovas darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 atliko iki užsakovės nurodytos datos, nuo kurios yra nepagrįstai skaičiuojami delspinigiai (t. y. darbai atlikti iki 2021 m. lapkričio 8 d., o delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo 2022 m. lapkričio 20 d.). Po darbų užbaigimo dėl objektyvių aplinkybių (vykusios audros, laivų manevravimo, natūralių sedimentacijos procesų ir pan.) TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų zonoje įvyko užnešimai ir atsirado tam tikrų objektų, kurių šalinimas nepateko į sudarytos Sutarties darbų aprėptį. Taigi šiuo atveju rangovo atsakomybę yra siekiama taikyti ne dėl rangovo netinkamo pareigų atlikimo, bet dėl objektyvių ir nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių susiklostymo, be to darbų zonoje atsiradusių objektų rangovas net nebuvo įsipareigojęs pašalinti pagal Sutartį.

1.13 Pagal Sutarties 11.3 punktą delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu Sutartyje numatyti terminai yra pažeidžiami dėl rangovo kaltės. Nesant rangovo kaltės dėl esamos situacijos susidarymo, net ir teoriškai negali kilti rangovo civilinė atsakomybė. Jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas rangovo civilinei atsakomybei atsirasti (nors rangovas su tuo visiškai nesutinka), prašo jį atleisti nuo visos priskaičiuotos delspinigių sumos mokėjimo pagal TU Nr. 9.3.164-20/21, nes užsakovės veiksmai lėmė tai, kad pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 atlikti darbai nebuvo priimti Sutartyje nustatyta tvarka ir kad suėjus Sutarties 11.8 punkte numatytam terminui ir šalims nerandant sutarimo dėl tolimesnio darbų vykdymo, nebuvo pasitelktas trečiasis asmuo tariamiems trūkumams pašalinti.

1.14 Pažymi, kad delspinigių skaičiavimas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) yra taip pat nepagrįstas ir dėl to, kad delspinigių skaičiavimui turi būti taikoma 6 mėnesių senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškovas reikalauja delspinigių skaičiavimui taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį ir nesutinka, kad delspinigiai būtų skaičiuojami už ilgesnį terminą nei numatyta CK 1.125 straipsnio 5 dalyje.

1.15 Dėl mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų VI kvietimo metu atlyginimo. Ieškovas nurodo, jog 2023 m. vasario 23 d. užsakovė pateikė rangovui VI kvietimą atvykti vykdyti darbus pagal Sutartį (ieškinio priedas Nr. 79). Minėto VI kvietimo metu, be kitų techninių užduočių, rangovui buvo pateiktos vykdyti TU Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 (patikslinto ieškinio priedai Nr. 80-81). TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 darbų vykdymo zona sutapo su nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančios TU 9.3.164-16/21 darbų vykdymo zona, kurioje nebuvo galima pasiekti techninėje užduotyje numatyto projektinio gylio, nes tam turėjo būti atlikti kiti darbai, kurių nenumatė Sutartis, ir rangovas apie tai ne kartą informavo užsakovę. Naujai pateiktos vykdyti TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 nebuvo įvykdytos dėl to, kad užsakovė tinkama nebendradarbiavo, nepateikė darbų vykdymui būtinos informacijos (nurodymų) ir nepašalino techninės dokumentacijos trūkumų. Su TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 vykdymu susijusios problemos, kurios nebuvo išspręstos: hidrotechninė konstrukcija (Larseno įlaidinė sienutė) pateko į darbų vykdymo baro teritoriją; hidrotechninė konstrukcija (Larseno įlaidinė sienutė) yra pasislinkusi į laivybos kanalo pusę (t. y. pakeitusi savo faktinę padėtį, ir tai leido manyti, kad ji nėra stabili; dėl netinkamai techninėje dokumentacijoje pavaizduotos hidrotechninės konstrukcijos (Larseno įlaidinės sienutės) padėties, nėra išlaikytas techninėje užduotyje numatytas 5 metrų ruožas, kuriame nėra būtina pasiekti projektinio gylio; pirminiuose batimetrinių matavimų duomenyse nėra pavaizduoti duomenys, kurie rodytų hidrotechninės konstrukcijos (Larseno įlaidinės sienutės) vietą; projektinio gylio pasiekimui buvo būtina atlikti kitus darbus, nei buvo numatyta šalių sudarytoje Sutartyje (t. y. atliekant eksploatacinius uosto akvatorijos valymo darbus nebuvo galima visose techninių užduočių vietose pasiekti numatyto projektinio gylio, nes tam reikėjo atlikti einamojo gilinimo ar kapitalinio gilinimo darbus; užsakovė nesudarė tinkamų sąlygų darbų atlikimui: (i) neatsižvelgė į siūlymą iš darbų vykdymo zonos pašalinti teritoriją greta hidrotechninės konstrukcijos (Larseno įlaidinės sienutės); (ii) nepatvirtino, kad užsakovė priims darbus ir nepasiekus ginčo objektu esančioje teritorijoje numatyto projektinio gylio, nes minėtam gyliui pasiekti turi būti atlikti kiti darbai nei numatyti Sutartyje; (iii) laiku nepateikė ketinto atlikti Larseno įlaidinės sienutės ekspertinio vertinimo išvados, nors tokį vertinimą, kilus pagrįstų įtarimų dėl sienutės būklės, turėjo atlikti ir nurodė, kad pateiks tokio ekspertinio vertinimo išvadas; (iv) tinkamai nebendradarbiavo su rangovu ir laiku neteikė darbų vykdymui būtinos informacijos (nurodymų) ir atsakymų į gautus raštus.

1.16 Apie tai keletą kartų buvo informuota atsakovė, tačiau atsakovei tinkamai nereagavus, ieškovas 2023 m. balandžio 5 d. rašte nurodė, kad stabdo darbų vykdymą pagal TU Nr. 9.3.164-4/23, kol nebus pašalinti pastebėti ir nurodyti su techninės užduoties vykdymu susiję trūkumai, kad būtų užtikrintas saugus darbų vykdymas bei techninės užduoties įvykdymas taptų objektyviai galimas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 86). 2023 m. balandžio 20 d. rašte buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad su TU Nr. 9.3.164-12/23 susijusi techninė dokumentacija taip pat yra netinkama (blogos kokybės) (patikslinto ieškinio priedas Nr. 87). Rangovas ne kartą informavo užsakovę raštu, kad TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 vykdymas nėra įtrauktas į darbų planą, nes laukiama iš KVJUD pusės nurodymų bei pataisytos techninės dokumentacijos (patikslinto ieškinio priedas Nr. 92). Minėta informacija buvo pateikta užsakovei ir 2023 m. balandžio 21 d. pranešime, kuris buvo pateiktas Sutarties 8.6 punkto pagrindu, informuojant apie numatomą visų kasimo darbų užbaigimą VI kvietimo metu (patikslinto ieškinio priedas Nr. 93). Per Sutarties 8.6 punkte numatytą 5 kalendorinių dienų terminą užsakovė nepateikė rangovui vykdyti jokių naujų techninių užduočių, be to, nepateikė patikslintos techninės dokumentacijos, pašalinus rangovės nurodytus trūkumus dėl TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23. Atsižvelgus į tai, rangovės kasimo technika buvo demobilizuota, baigus vykdyti kasimo darbus pagal visas VI kvietimo metu pateiktas technines užduotis, kurios buvo tinkamai parengtos. Baigus vykdyti darbus buvo laikoma, kad VI kvietimas yra tinkamai užbaigtas. Dėl to rangovė 2023 m. gegužės 17 d. pateikė užsakovei paskutinius darbų priėmimo–perdavimo aktus (žr. Priedą Nr. 94). Užsakovė vieną iš rangovės pateiktų darbų priėmimo–perdavimo aktų nepagrįstai atsisakė pasirašyti (žr. Priedą Nr. 95). Užsakovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti atitinkamą aktą ir kartu taip pat atsisakius atsiskaityti su rangove dėl mobilizacijos išlaidų, atitinkamas aktas buvo pasirašytas rangovės vienašališkai ir po to buvo pateiktas užsakovei (žr. Priedus Nr. 96). Užsakovė per rašte nurodytą terminą nepatvirtino rangovei, kad pripažįsta savo mokėjimo prievolę ir dėl to Rangovas buvo priverstas savo teises ginti teismine tvarka, reikalaujant iš Užsakovo priteisti VI kvietimo metu patirtas 94 280,83 Eur dydžio mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidas.

1.17 Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 dalį, numatančią pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, kuri yra lygi 8 procentiniais punktais padidintai vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomai fiksuotai palūkanų normai, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinei palūkanų normai, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kadangi pareiga mokėti procesines palūkanas dėl 2022 m. gruodžio 21 d. ieškinyje nurodytų reikalavimų atsakovei atsiranda antrąjį 2022 metų pusmetį, o tuo laikotarpiu taikyta nustatyta vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 proc., ieškovei prašo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už teisminės bylos nagrinėjimo laiką (procesinės palūkanos), skaičiuojant jas nuo visos 2022 m. gruodžio 21 d. ieškinyje nurodytos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

1.18 Tuo tarpu dėl 2023 m. birželio 12 d. patikslintu ieškiniu reiškiamų reikalavimų pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsiranda pirmąjį 2023 metų pusmetį, o tuo laikotarpiu taikyta nustatyta vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 2,5 proc., todėl iš atsakovės prašo priteisti 10,5 proc. dydžio metines palūkanas už teisminės bylos nagrinėjimo laiką (procesinės palūkanos), skaičiuojant jas nuo visos 2023 m. birželio 12 d. patikslintame ieškinyje nurodytos papildomai prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. 2023 m. vasario 3 d. atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį, 2023 m. liepos 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo patikslinto ieškinio dalies dėl 94 280,83 Eur technikos mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų atlyginimo. Atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi. Nurodė:

2.1 Rangovas darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 privalėjo įvykdyti per bendrą visų tuo pačiu metu vykdytų techninių užduočių terminų sumą, tai yra, per 63 dienas – iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų darbų vykdymo terminas buvo pratęstas iš viso 23 d. Pratęsus terminą dėl nepalankių oro sąlygų darbai pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 turėjo būti baigti per 86 d. (63+23) terminą, t. y., iki 2021 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Pažymi, jog dėl akvatorijos dugno valymo darbų įvykdymo terminų ginčo tarp šalių byloje nėra. Rangovas pranešė Direkcijai apie darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 užbaigimą 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu. Direkcija, gavusi pranešimą apie minėtų darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 užbaigimą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliko batimetrinius matavimus darbų zonoje (Malkų įlankoje), kurių rezultatai parodė, kad darbai pagal minėtą TU Nr. 9.3.164-16/21 nėra tinkamai atlikti, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pakartotiniu pranešimu rangovas buvo informuotas apie nustatytus trūkumus bei įpareigojimą nedelsiant (t. y., ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 25 d.) juos pašalinti.

2.2 Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ji nebendradarbiavo ir nereagavo į ieškovo nurodomas faktines aplinkybes ir priežastis, kodėl negali būti pasiektas projektinis gylis. Direkcija atliko akvatorijos povandeninę dugno apžiūrą siekdama nustatyti grunto tipą taškuose, kuriuose nebuvo pasiektas projektinis gylis (ieškinio priedas Nr. 17, Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 16). Apžiūros duomenys patvirtino, kad gruntas yra dumblo sąnašos, ataskaitos buvo pateiktos rangovei prašant kuo skubiau pašalinti darbų trūkumus. Paaiškina, jog ieškovė ieškinio prieduose 17–18 pateikė 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. spalio 27 d. narų atliktų povandeninių apžiūrų ataskaitas, kuriomis byloje įrodinėja aplinkybę, kad povandeninių apžiūrų metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog aptikti objektai negali būti vertinami kaip ieškovo valymo darbų trūkumai Sutarties vykdymo prasme. Iš visų bylai pateiktų povandeninių apžiūrų ataskaitų nustatyta, kad povandeninių apžiūrų metu iš viso buvo apžiūrėta 13 taškų. Iš 13 apžiūrėtų taškų dviejuose taškuose buvo aptikti objektai, kurie pripažinti ne ieškovės valymo darbų trūkumu: kilbokas ir akmuo. Apie tai, kad šie objektai nėra laikomi ieškovo valymo darbų trūkumu, ieškovas buvo informuotas nedelsiant 2021 m. rugsėjo 14 d. Direkcijos raštu Nr. UD-9.3.164E-1780 (ieškinio priedas Nr. 15, 16). Visuose likusiuose taškuose buvo aptikti arba morenos luitai, arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai. Vertina, kad apžiūrų metu aptikti morenos luitai negali būti suprantami kaip nesuardyto dugno geologinis sluoksnis. Tokios apžiūros metu aptiktas objektas, įvardytas „luitu“, atsirado būtent iškasant (suardant) geologinius dugno sluoksnius. Visuose kituose 5 taškuose aptiktas minkštas dumblo sąnašų sluoksnis, kuris paties ieškovo yra priskiriamas „nuosėdoms“ ir atitinkamai valymo darbų apimčiai pagal Sutarties sąlygas. Taip pat atsakovė nurodo, jog į kiekvieną ieškovo raštą buvo pateikiami atsakymai, atsakovė nuolat bendradarbiavo su ieškovu.

2.3 Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybių. Ieškovas 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė Direkcijai pranešimą dėl užbaigtų darbų pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 (ieškinio priedas Nr. 35). Atitinkamai Direkcija 2021 m. lapkričio 12 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 3 7) nurodė, jog 2021 m. lapkričio 11 d. atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatyti darbų trūkumai, kuriuos buvo prašoma pašalinti Sutartyje numatyta tvarka per 7 kalendorines dienas. Nors ieškinio 12 punkte deklaratyviai yra teigiama, kad po darbų užbaigimo dėl objektyvių aplinkybių (vykusios audros, laivų manevravimo, natūralių sedimentacijos procesų ir pan.) TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų zonoje įvyko užnešimai, tačiau nėra pateikiami jokie šias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai dokumentai, kurie bent tikėtinai pagrįstų ieškinyje keliamas prielaidas. Priešingai, ieškovas pripažino nustatytus darbų trūkumus ir 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 24 d. elektroniniais laiškais informavo Direkciją (Direkcijos patikslinto priešieškinio priedai Nr. l, l. l), kad trūkumų šalinimo darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 yra vykdomi ir bus užbaigti laiku.

2.4 Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas 2022 m. sausio 24 d. pranešimu neatsisakė šalinti Direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašte nustatytus darbų trūkumus, kuriuos faktiškai pats pripažino Direkcijai siųstuose el. laiškuose laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. sausio 24 d., tačiau ėmė kvestionuoti tam tikrą dalį darbų trūkumų (pranešime įvardijamų kaip jūrinė augmenija, medienos liekanos), keldamas klausimą, ar juos Direkcija pagrįstai vertina kaip valymo darbų trūkumus. Pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu darbų zonoje buvo tam tikri objektai ir (ar) technogeninės šiukšlės, kurios trukdė rangovui pasiekti TU Nr. 9.3.164-20/21 nurodytą –14,50 m projektinį gylį, rangovo atsakomybė ir pareiga yra tinkamai atlikti valymo darbus ir iškelti tokius objektus ir (ar) šiukšles iš darbų zonos vadovaujantis Sutarties 3.3.–3.4. punktais. Taip pat pažymi, jog Sutarties 7.1.6. punkto sąlyga numato Direkcijai teisę, bet ne pareigą pakeisti techninę užduotį ir (arba) priimti neužbaigtus rangovo darbus ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

2.5 Dėl uosto akvatorijos valymo darbų ir rangovės įsipareigojimų pagal Sutartį apimčių. Rangovas ieškinio 3.1. dalyje siekia įrodyti, kad Sutartimi įsipareigojo atlikti tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinius dugno valymus darbus, bet ne einamojo jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbus ar kapitalinio gilinimo darbus. Ieškovo įsitikinimu, jis sudaryta Sutartimi įsipareigojo atlikti tik tam tikrų susikaupusių nuosėdų šalinimą, t. y., įsipareigojo atlikti eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus, o ne išimti kietą gruntą, tokį kaip molis, morena, moreninis priemolis ir pan. Ieškovas yra įsitikinęs, jog Sutarties objektas – tai vandens sunešto laisvo smėlio ir dumblo kasimas bei šalinimas, bet ne kieto grunto kasimas bei šalinimas, kurį įmanoma pašalinti atliekant ne valymo darbus, bet kapitalinio gilinimo darbus, dėl kurių Sutartyje susitarta nebuvo. Su šiais ieškinio argumentais Direkcija kategoriškai nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių ir pateikiamų motyvų.

2.6 Atsakovė pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo, kad rangovui atliekant akvatorijos dugno valymo darbus, tam tikrose akvatorijos dugno vietose pagal technines užduotis nebuvo atkurtas projektinis gylis (–14,50 m), kuris buvo pasiektas visame TU Nr. 9.3.164-16/21 valymo darbų iki –14,50 m poligone dar 2019 metų viduryje. Tai patvirtina paties ieškovo šioje byloje formuojama pozicija, išdėstyta ieškinio 4–5 punktuose. Taip pat pažymi, kad ieškovo 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešime apie darbų užbaigimą nurodoma 13 taškų (su koordinatėmis), iš kurių l0 taškų ieškovas pripažįsta nepasiekęs 2019 m. užfiksuoto projektinio gylio, tuo tarpu pirmų 3 taškų atveju rangovas nurodo kitas TU Nr. 9.3.16-16/21 įgyvendinimo kliūtis.

2.7 Uosto akvatorijoje vykdomų valymo, gilinimo, grunto kasimo darbus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. Dl-968 redakcija) patvirtintas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“ (toliau – LAND-46A-2002). Tačiau ieškovas tendencingai ir selektyviai cituoja tik jam naudingas LAND-46A-2002 nuostatas.

2.8 Ieškovas ieškinyje cituoja LAND-46A-2002 2.3 punktą, kuris nustato, kad einamasis jūrų uosto akvatorijos gilinimas ir (arba) valymas (toliau – einamasis gilinimas ir (arba) valymas) yra susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. Tuo pagrindu ieškovas teigia, kad taškuose ir zonose, kuriuose nustatyti jo darbų trūkumai, aptinkamos ne nuosėdos, o nuogulos (kietas moreninis molis), todėl jų valymas nepatenka į uosto akvatorijos valymo darbų apimtis pagal TU Nr. 9.3.164-16/21. Tačiau ieškovas ieškinyje nutyli apie LAND-46A-2002 2.7 punktą, kuris apibrėžia jūros ir (arba) jūrų uosto akvatorijų kapitalinio gilinimo (toliau – kapitalinis gilinimas) sąvoką: tai grunto kasimas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, jūrų uosto akvatorijos projektinio gylio ir pločio didinimas, naujo jūrų uosto akvatorijos įrengimas, iškasų kasimas jūros ar jūrų uostų akvatorijoje statybos tikslais. Taigi LAND-46A-2002 nuostatos nustato, kad esminis kriterijus, pagal kurį turėtų būti atskiriami uosto akvatorijos valymo ir uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo darbai, yra ne grunto rūšis ar charakteristikos ir geologinės savybės, o tokio grunto kilmė – ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (LAND-46A- 2002 2. 7 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo pateikti duomenys, kad akvatorijos valymo darbų teritorijoje pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 dugno geologiniai sluoksniai buvo suardyti – gruntas iškastas, pasiektas projektinis gilinimo darbų gylis dar 2019 metais. Bylai ieškovas nėra pateikęs jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų, tuo labiau, jog valymo darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 (Malkų įlankoje) atlikimo metu ieškovas net nekėlė klausimo, ar 2019 metais atlikti uosto akvatorijos dugno gilinimo darbai šioje darbų zonoje buvo atlikti tinkamai ir ar buvo pasiektas –14,50 m projektinis gilinimo darbų gylis (CPK 178 straipsnis). Pažymi, kad ieškovo ieškinyje minima „nuogulų“ sąvoka (kaip priešinga „nuosėdų“ sąvokai) LAND-46A-2002 29 punkte suprantama kaip apimanti tiek nuosėdas (smėlį, dumblą), tiek nuogulas (moreninį, priemolį, moreninį priesmėlį, priesmėlį, molį, smėlį).

2.9 Nei šalių pasirašytoje Sutartyje, nei pirkimo dokumentuose ir pateiktuose atsakymuose į tiekėjų klausimus nebuvo nurodyta, jog grunto charakteristikos turės įtakos akvatorijos dugno valymo darbų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo apimčiai. LAND- 46A-2002 nuostatos valymo ir kapitalinio gilinimo darbų neskirsto pagal tai, kokio tipo gruntas bus kasamas, kadangi ne grunto medžiagiškumas ir geologinė kilmė turi reikšmę, bet tai, ko tokiais darbais yra siekiama - atkurti projektinį gylį (valymo darbų atveju) ar jį didinti, kasant gruntą iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (kapitalinio gilinimo atveju).

2.10 Ieškovo cituojamos mokslinės publikacijos bei tarptautinių asociacijų, kurios jungia privačias gilinimo pramonės įmones (rangovus), pateikti apibrėžimai teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, kadangi Direkcijai yra netaikytini, nes nė vienai iš minėtų tarptautinių asociacijų Direkcija nepriklauso. Atkreipia dėmesį į tai, jog nei pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nebuvo nurodyta, jog akvatorijos dugno valymo darbams bus taikytinos sąvokos, kuriomis remiasi tarptautinės asociacijos ir (ar) mokslinių publikacijų autoriai.

2.11 Nurodo, jog vertinant akvatorijos dugno valymo darbų apimtį Sutarties bei teisės akto LAND-46A-2002 kontekste, ieškovas įsipareigojo atlikti uosto akvatorijos dugno valymo darbus nepriklausomai nuo to, kokios geologinės kilmės gruntas bus iškasamas, kadangi valymo darbų tikslas – atkurti 2019 metais pasiektą projektinį gylį (–14,50 m) visoje darbų zonoje, tai patvirtina ieškovui 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateikti batimetrinių matavimų duomenys po paskutinių kapitalinio gilinimo darbų (ieškinio priedas Nr. 5).

2.12 Dėl Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nepagrįstai išplečia nagrinėjamo ginčo ribas, ieškinyje nurodydamas su ginču apskritai nesusijusias faktines aplinkybes tiek dėl batimetrinės įrangos kalibravimo, tiek ir batimetrinių duomenų paklaidų nustatymo. Pažymi, jog batimetrinės sistemos kalibravimo procedūros metu sukaupiami batimetriniai duomenys lygiai tokiu pat būdu, kaip ir vykdant bet kokius kitus batimetrinius matavimus. Kalibravimas atliekamas pagal įrangos gamintojo instrukcijas kiekvieną kartą, kai yra stebimas kalibravimo parametrų nuokrypis nuo optimalių reikšmių. Pirminiai (,,žali“, angl. raw) duomenys, iš kurių sudaromi batimetriniai planai ir ruošiami generalizuoti duomenys techninių užduočių sudarymui, valymo darbų priėmimui ir pan., yra saugomi įmonės duomenų serveryje. Tačiau dėl ypač didelio batimetrinių duomenų kiekio, kuris gaunamas matavimo metu ir riboto duomenų saugyklos dydžio, kalibravimo metu surinkti duomenys nėra saugomi dėl jų trumpalaikio aktualumo. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Direkcija, atlikdama batimetrinius matavimus, naudojosi nekalibruota batimetrine įranga.

2.13 Pažymi, kad ieškinio prieduose Nr. 56-56.6, 67 pateikta Direkcijos batimetrinių duomenų analizė apskritai nėra susijusi su rangovo atliktų valymo darbų pagal Sutartį vieta. Minėtuose ieškinio prieduose (Direkcijos batimetrinių duomenų analizė ir duomenų palyginimas) naudoti Direkcijos batimetriniai duomenys yra iš iki 10 km nutolusios akvatorijos vietos nuo ginčo objekto, todėl neturi nieko bendro su šios bylos nagrinėjimu.

2.14 Atsakovė paaiškina, jog nėra batimetrinės įrangos gamintojo, kuris garantuotų batimetrinių duomenų surinkimą, kuriuose nebūtų registruojami trikdžiai (dar vadinami artefaktais). Tai sąlygojama pačiu fizikiniu garso bangų atspindžio registravimo principu. Batimetrinio matavimo metu registruojami visi atspindžiai: tiek nuo akvatorijos dugno, tiek nuo vandenyje plaukiojančių objektų. Nors ieškovas byloje laikosi subjektyvios ir įrodymais nepagrįstos gynybinės pozicijos dėl Direkcijos tariamai netikslių ir nepatikimų batimetrinių matavimų duomenų, ieškovas bylai nepateikė iš esmės jokių alternatyvių, paties ieškovo atliktų, neapdorotų pirminių batimetrinių duomenų (angl. raw data), kurie leistų palyginti ieškovo ir atsakovės duomenis ir daryti bent tikėtinas prielaidas dėl vienos ar kitos ginčo šalies batimetrinių matavimų duomenų tikslumo. Direkcija neturi objektyvių galimybių atlikti Direkcijos ir ieškovo batimetrinių matavimų duomenų palyginimo, nes tam yra reikalingi ieškovo neapdoroti batimetriniai duomenys, kurių ieškovas ne tik kad nepateikė kartu su ieškiniu, tačiau net neatliko šių duomenų lyginamosios analizės su Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų neapdorotais duomenimis. Akcentuoja, jog ieškinyje apskritai nėra užsimenama apie tai, jog ieškovas būtų lyginęs abiejų ginčo šalių neapdorotus batimetrinius duomenis ir gavęs rezultatus, patvirtinančius Direkcijos batimetrinių matavimų nepatikimumą (CPK 178 straipsnis).

2.15 Dėl 2022 m. sausio 28 d. garso įrašo, atsakovė nurodo, jog ieškovas, siekdamas byloje įrodyti Direkcijos nesąžiningumą pateiktu garso įrašu, privalo pateikti duomenis, patvirtinančius garso įrašo atitiktį įrodymų leistinumo reikalavimui (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tačiau tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Paaiškina, jog visi 2022 m. sausio 28 d. susitikime su ieškovu dalyvavę Direkcijos atstovai (darbuotojai) informavo Direkcijos advokatą N. Š., kad jie nebuvo įspėti apie daromą garso įrašą susitikimo metu. Ieškovo atstovų darytas garso įrašas buvo daromas slapta, Direkcijos atstovams nežinant ir, tuo labiau, neturint Direkcijos sutikimo. Negana to, antros dalies garso įrašas, kuriuo remiamasi ieškinio 41 punkte (nuo 6 min. iki l val. 17 min.), buvo daromas tuo metu, kai rangovo atstovai išėjo pietauti (buvo paskelbta susitikimo pertrauka), o garso įrašymo įranga, kaip pasiklausymo įranga, buvo palikta Direkcijos patalpoje, kurioje pasiliko tik Direkcijos atstovai (darbuotojai) ir aptarinėjo asmeninio bei privataus pobūdžio klausimus, kurie nebuvo skirti aptarti su rangovo atstovais. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį teismo sprendimą šioje byloje, be kita ko, turi būti atsižvelgta į garso įrašo sukūrimo aplinkybes bei įvertinta, ar ieškovo pozicija dėl garso įrašo sukūrimo aplinkybių, atsižvelgiant į šiame atsiliepime pateiktus paaiškinimus, yra teisėta ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, taip pat ar neteisėtai bei slapta darytas garso įrašas atitinka įrodymų sąsajumo reikalavimus (CPK 180 straipsnis) ir yra tinkama įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 3 dalis).

2.16 Dėl reikalavimų priteisti 9 219 Eur už atliktus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ir 37 372,20 Eur sumos už atliktus darbus pagal TU 9.3.164-20/21 nurodė, jog Direkcija CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu atsisakė priimti rangovo atliktus valymo darbus 2 195 m³ ir 8 891 m³ iškasto grunto apimtyse, kadangi jie prarado prasmę, rangovui praleidus vėliausią valymo darbų ir trūkumų šalinimo atlikimo terminą. Be to, Direkcija atsisakė priimti rangovo atliktus valymo darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 2 195 m³ iškasto grunto apimtimi (9 219 Eur suma) ir pagal TU NR. 9.3.164-20/21 8 891 m³ iškasto grunto apimtimi (37 372,20 Eur suma) ir nesutiko pasirašyti rangovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, kadangi tuo metu Direkcija nustatė, kad nebuvo pasiektas (atkurtas) projektinis gylis visame TU Nr. 9.3.164-16/21 ir TU 9.3.164-20/21 valymo darbų iki – 14,50 m poligone.

2.17 Dėl ieškovui priskaičiuotų 26 174,15 Eur delspinigių vykdant TU Nr.9.3.164-20/21 atsakovė paaiškino, kad ieškovo pozicija, jog dėl darbų užbaigimo Direkcijai buvo pateiktas pranešimas 2021 m. lapkričio 8 d., todėl už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. Direkcija nepagrįstai skaičiavo delspinigius, yra visiškai nepagrįsta. Direkcija, gavusi rangovo pranešimą, atliko kontrolinius batimetrinius matavimus ir 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo rangovą apie nustatytus darbų trūkumus, kuriuos buvo prašoma pašalinti Sutartyje numatyta tvarka per 7 kalendorines dienas (ieškinio priedas Nr. 37). Pažymi, kad po Direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašto iš rangovo pusės nebuvo keliami jokie klausimai dėl nustatytų darbų trūkumų. Priešingai, ieškovo projektų vadovo el. laiškai (vertimai pateikti su Direkcijos patikslinto priešieškinio priedu Nr. 1.1.) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. sausio 24 d. ieškovas de facto pripažino Direkcijos nustatytus valymo darbų pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 trūkumus, kuriuos ieškovas savo iniciatyva įsipareigojo pašalinti, tačiau to vėliau taip ir nepadarė. Delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis 2020 m. birželio 4 d. sutarties Nr. 34-2020-128 11.3. punktu, kuris numato, jog „Rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, Užsakovui pareikalavus, moka kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje vykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM ir atlygina Užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai“. Direkcija laikosi pozicijos, jog valymo darbai pagal 2021 m. liepos 21 d. įteiktą TU Nr. 9.3.164-20/21 buvo tinkamai neatlikti dėl rangovo kaltės, kuris nepagrįstai ilgai delsė pašalinti darbų trūkumus, tai patvirtina paties ieškovo įgalioto atstovo Direkcijai siųsti el. laiškai. Priešingas aplinkybes patvirtinantys duomenys, jog nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (2022 m. lapkričio 10 d. Direkcija atliko batimetrinius matavimus pagal įteiktą TU Nr. 9.3.164-20/21, nusprendusi priimti rangovo neužbaigtus darbus pagal Sutarties 7.1.6. punktą), tai yra, praėjus daugiau nei vieniems metams, rangovas neturėjo objektyvių aplinkybių užbaigti valymo darbus darbų zonoje, nėra pateikti bylai (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo pritarti ieškovo pozicijai (ieškinio 58 punktas), jog ieškovas CK 6.259 straipsnio pagrindu turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo dėl TU Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo, atleidžiant ieškovą nuo visos priskaičiuotos delspinigių sumos. Taip pat pažymi, kad Sutarties 11.8. punktas numato užsakovės teisę, bet ne pareigą pasitelkti kitą rangovą pašalinti ieškovo darbo defektus, šiam atsisakius juos pašalinti.

2.18 Ieškovas nurodo, jog Direkcijos reikalavimas priteisti 26 174,15 Eur dydžio delspinigius, priskaičiuotus už 355 kalendorines dienas nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. birželio 17 d., yra visiškai nepagrįstas ir turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Nurodo, kad rangovo atlikti veiksmai laikotarpiu nuo 2021 metų lapkričio mėnesio iki 2022 metų sausio (vasario) mėnesio (siųsti elektroniniai laiškai) liudija, kad pats rangovas ieškinio senaties termino metu pripažino savo prievolę, tai leido Direkcijai pagrįstai manyti ir tikėtis, kad rangovas ne tik pašalins darbų pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 trūkumus, tačiau taip pat sumokės delspinigius, kurie buvo pradėti skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 20 d. (iki 2022 m. lapkričio 9 d.). Nagrinėjamu atveju Direkcija laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas atnaujintinas (tuo atveju, jeigu būtų pripažįstama, kad Direkcija praleido ieškinio senaties terminą), atsižvelgiant į tai, jog rangovas ilgą laiką teikė Direkcijai informaciją apie tai, kad trūkumai yra šalinami ir (arba) jų pašalinimui trukdo nepalankios oro sąlygos, tokiu būdu pripažindamas savo prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Direkcijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą Direkcijai priteisti delspinigius už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Vis dėlto tam, kad toks Direkcijos reikalavimas būtų patenkintas, Direkcija pateikė teismui patikslintą priešieškinį dėl delspinigių priteisimo šioje byloje, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikos išaiškinimus.

2.19 Dėl 94 280,83 Eur mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų priteisimo. Nurodo, jog, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė pateikė išsamius atsakymus, reaguodama į ieškovės keliamus klausimus. Taip pat buvo prašoma pateikti duomenis, kurie patvirtintų jo teiginius, kad povandeninė sienutė yra pasislinkusi į laivybos kanalo pusę. Pažymi, kad ieškovo samprotavimai ir teiginiai apie povandeninės sienutės būklę yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir (ar) duomenimis, kuriuos būtų parengę ieškovo pasitelkti atestuoti bei kvalifikuoti specialistai, turintys teisę verstis hidrotechninio statinio būkle.

2.20 Dėl ieškovo argumentų, susijusių su povandeninės sienutės buvimo vieta darbų zonoje ir 5 metrų atstumu nuo povandeninės sienutės, buvo išsamiai pasisakyta Direkcijos tripliko 55–58 punktuose, kuriuose buvo paaiškinta, jog techninės užduoties ribos šalia povandeninės sienutės išliko tokios pačios kaip ir ankstesnėse techninėse užduotyse. Direkcija pabrėžia, kad pagal tarp šalių pasirašytą Sutartį 5 metrų ruože nėra reikalaujama pasiekti projektinį gylį, tuo tarpu 5 metrų atstumas nuo povandeninės sienutės nesikeičia, kadangi visos ribos yra tokios pačios kaip ir tada, kai 2019 metais buvo atliekami akvatorijos dugno kapitalinio gilinimo darbai iki –14,50 m projektinio gylio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Direkcija 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 28 d. raštuose prašė Rangovą pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad faktiškai yra reikalaujama pasiekti projektinį gylį mažesniu nei 5 metrų atstumu, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti, jie taip pat nėra pateikti ir nagrinėjamoje byloje. Bylai pateikti batimetrinių matavimų duomenys (tripliko priedas Nr. 3), vaizdiniai batimetriniai planai (tripliko priedai Nr. 6-7), kurie taip pat buvo pateikti su 2023 m. balandžio 21 d. raštu (patikslinto ieškinio priedas Nr. 89), geodezinės nuotraukos (tripliko priedai Nr. 12-12.1.) patvirtina, kad 2019 m. uosto akvatorija buvo išgilinta visa apimtimi iki leidžiamo 5 m atstumo nuo povandeninės sienutės, kuriame projektinio gylio pasiekti nėra reikalaujama, o po 2021 m. ieškovo atliktų valymo darbų neiškasos yra toliau nei 5 metrų atstumu nuo povandeninės sienutės, tai patvirtina kartu su tripliku pateikti vaizdinių batimetrinių planų palyginimai (tripliko priedai Nr. 6–7).

2.21 Dėl povandeninės sienutės stabilumo Direkcija pateikė Rangovui atsakymus 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. balandžio 21 d. raštuose (patikslinto ieškinio priedai Nr. 83, 85, 89), taip pat pasisakė tripliko 57–58 punktuose. Pažymi, jog su tripliku buvo pateikta UAB „Geosmart“ 2018 m. birželio 19 d. geodezinė nuotrauka (tripliko priedai Nr. 12-12.1.), kurioje aiškiai pavaizduota hidrotechninio statinio ir 5 m zonos padėtis, vaizdiniai batimetriniai planai (tripliko priedai Nr. 6–7), kuriuose buvo lyginti duomenys iš 2019 m., kai buvo atliekami uosto akvatorijos gilinimo darbai, ir iš 2021 m., kai po ieškovo atliktų valymo darbų Direkcijos batimetriniais matavimais buvo nustatytos neiškasos. Be to, 2023 m. gegužės 10 d. buvo padaryta geodezinė nuotrauka, 2023 m. gegužės 25 d. ekspertinis vertinimas, kurio išvados pateiktos tripliko priede Nr. 13: ,,atlikus papildomus geodezinius matavimus (2018 m. birželio 19 d. išpildomosios nuotraukos kontrolinius geodezinius matavimus) povandeninės sienutės, esančios Malkų įlankoje, esama padėtis atitinka išpildomojoje dokumentacijoje nurodytą vietą. Esminių nuokrypių nenustatyta. Atlikus narų apžiūras ir įvertinus povandeninės sienutės, esančios Malkų įlankoje techninę būklę, jos stabilumą bei dugną prie sienutės, esminių pakitimų nenustatyta.“ Jeigu, kaip teigia ieškovas, povandeninė sienutė yra nestabili ir juda po vandeniu, tokiu atveju ieškovas turėjo pateikti Direkcijai atestuotų ir kvalifikuotų specialistų parengtus duomenis (schemas, brėžinius ar kt.), kurie tokius rangovo teiginius patvirtintų.

2.22 Dėl ieškovo paaiškinimų dėl povandeninės sienutės buvo vietos pavaizdavimo batimetriniuose matavimuose paaiškina, jog batimetrinių duomenų naudojimas techninių užduočių sudarymui ar atliktų darbų priėmimui, nepaslepiant hidrotechninio statinio duomenų, yra neleistinas, nes apskaičiuoti grunto kiekiai neatitiktų tikrovės. Povandeninės sienutės buvimo vieta nustatoma ne batimetriniais, bet geodeziniais matavimais. Batimetrinių matavimų duomenys renkami iškasto grunto tūrių skaičiavimui. Iš pateiktų 2018 m. birželio 19 d., 2023 m. gegužės 10 d. geodezinių nuotraukų matyti, kad povandeninės sienutės lakštinio įlaido ir 5 m zonos padėtis nekinta. Tikslią povandeninės sienutės įrengimo vietą žymi išilgai sienutės (ant sienutės) maždaug kas 100 m tam įrengti navigaciniai ženklai su žibintais, šviečiančiais tamsiu paros metu (žr. Direkcijos tripliko priedą 12–12.1., 13 ir jame pateiktas geodezines nuotraukas). Toks ženklinimas yra daugiau nei pakankamas saugiai naviguoti / manevruoti šalia įrengtos povandeninės sienutės.

2.23 Ieškovo teigimu, Sutartis nenumato galimybės užsakovę Direkciją atleisti nuo mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidų atlyginimo, todėl Sutarties 4.2. punkto pagrindu su rangovu turėjo būti atsiskaityta, sumokant Sutarties 3.5. punkte numatytą sumą. Su tokiu Sutarties sąlygų aiškinimu atsakovė nesutinka. Sistemiškai aiškinant Sutarties 3.5., 4.1., 4.2., 8.10. punktų sąlygas, darytina išvada, jog kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos rangovui yra atlyginamos tik tada, kai: 1) atliekami visi darbai pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis; 2) rangovo atlikti valymo darbai įforminami priėmimo–perdavimo aktu, kurį be pastabų pasirašo abi Sutarties šalys. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu Direkcija turi pastabų dėl atliktų darbų kokybės ir nepasirašo priėmimo–perdavimo akto, kurį Rangovas vėliau pasirašo vienašališkai, Rangovo patirtos kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos nėra atlyginamos.

3. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. sausio 13 d. nutartimi buvo nutarta sujungti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-407-796/2023 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-216-838/2023, civilinę bylą Nr. e2-216-838/2023 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-407-796/2023, paliekant bylos numerį e2-407-796/2023. Sujungta civilinė byla Nr. e2-407-796/2023 perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai Kristinai Domarkienei.

4. 2023 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikslintas priešieškinis (pradinis ieškinys buvo pateiktas 2022 m. vasario 17 d. ir nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-216-838/2023). Atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš ieškovo Rohde Nielsen, AS, atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 39 579,86 Eur delspinigių; 2) priteisti iš ieškovo Rohde Nielsen, AS, atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš ieškovo Rohde Nielsen, AS, atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai patirtas skolos išieškojimo išlaidas, sudarančias 40,00 Eur sumą; 4) tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad yra praleistas senaties terminas, prašo atnaujinti priešieškinio senaties terminą delspinigiams skaičiuoti pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 5) priteisti iš ieškovo Rohde Nielsen, AS, atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodo:

4.1 Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo aplinkybių. 2021 m. birželio 17 d. užsakovė įteikė rangovui TU Nr. 9.3.164-16/21 dėl valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK87,5a iki PK101a. Rangovas 2021 m. birželio 29 d. raštu pranešė Direkcijai apie darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 pradžią 2021 m. liepos 2 d. TU Nr. 9.3.164-16/21 rangovei nurodytas darbų vykdymo terminas – 19 d. Kadangi rangovas faktiškai darbus pradėjo vykdyti 2021 m. liepos 2 d. (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 6), todėl darbai pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 turėjo būti baigti iki 2021 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad po TU Nr. 9.3.164-16/21 įteikimo rangovei buvo įteiktos kitos techninės užduotys kartu nustatant darbams pagal kiekvieną techninę užduotį vykdyti atskirą terminą, buvo laikoma, kad, vienu metu vykdydamas darbus pagal kelias rangovei įteiktas technines užduotis, rangovė darbus pagal techninę užduotį privalėjo įvykdyti per bendrą visų tuo pačiu metu vykdytų techninių užduočių terminų sumą, t. y., per 63 d. – iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Rangovė įgyja teisę į techninės užduoties įvykdymo termino pratęsimą, jei egzistuoja Sutarties 15.8 punkte numatytos aplinkybės. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų darbų TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo terminas (19 d.) buvo pratęstas 23 dienoms ir darbai pagal ginčo TU turėjo būti baigti per 86 d. (63+23) terminą, t. y. baigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Rangovas pranešė Direkcijai apie darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 užbaigimą 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 8, Rangovo ieškinio priedas Nr. 4). Direkcija, 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliko batimetrinius matavimus darbų zonoje (Malkų įlankoje), kurių rezultatai parodė, kad darbai pagal minėtą techninę užduotį nėra atlikti tinkamai, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 9, Rangovo ieškinio priedas Nr. 5) ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pakartotiniu pranešimu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 10, Rangovo ieškinio priedas Nr. 7) rangovas buvo informuotas apie nustatytus trūkumus bei įpareigojimą ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 25 d. juos pašalinti. Rangovui nepagrįstai ilgai atliekant darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21, 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigė leidimo vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje Nr. LJ57- 10/2021 (priešieškinio priedas Nr. 11) galiojimo terminas, dėl to tolimesnis darbų vykdymas (įskaitant trūkumų šalinimą) pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 po 2021 m. gruodžio 31 d. tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, rangovas laikomas pažeidusiu prievolę pašalinti trūkumus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš viso 97 d. Pasibaigus leidimo galiojimui ir neatsisakydama reikalavimų dėl nepašalintų trūkumų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 Direkcija 2022 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą priimti rangovo pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 neužbaigtus darbus su trūkumais (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 12) pagal 2022 m. sausio 3 d. atliktus batimetrinius matavimus.

4.2 Pažymėjo, kad pareikalavus pašalinti trūkumus, rangovas kvestionavo batimetrinių matavimų duomenų teisingumą, teigė, kad darbų zonoje projektinis gylis (–14,5 m) nebuvo pasiektas atliekant gilinimo darbus 2019 m., teigė, kad užsakovė tariamai reikalauja iš rangovės atlikti Sutartyje nenumatytus gilinimo darbus, kad valymo darbų poligone tariamai yra objektai ir medžiagos, kurios neįeina į valymo darbų apimtį, reikalavo atlikti papildomas dugno apžiūras, trūkumų šalinimo darbus reikalavo įsigyti kaip papildomus darbus ir kėlė kitus nepagrįstus reikalavimus, siekdamas išvengti pareigos pašalinti trūkumus vykdymo (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 13). Rangovui suabejojus batimetrinių duomenų tikslumu, šie duomenys buvo pakartotinai patikrinti ir rangovei 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. UD-9.3.164E-1733 (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 14) pranešta, kad matavimų duomenys yra paruošti tinkamai ir atitinka visų galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Taip pat atlikus pakartotinę dugno apžiūrą 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. UD-9.3.164E- 1780 (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 15) rangovui pranešta, kad reikalavimas pašalinti trūkumus pagal TU Nr. 9 .3 .164-16/21 neapima tik vienintelio reikalavimo pašalinti aptikto akmens, tuo tarpu kitame taške užfiksuotas objektas (kilbokas) buvo iškeltas pačios Direkcijos. Visos kitos Rangovo pretenzijos pripažintos nepagrįstomis, todėl reikalavimas pašalinti trūkumus privalėjo būti vykdomas. Direkcija taip pat atliko povandenines dugno apžiūras, siekdama nustatyti grunto tipą taškuose, kuriuose nebuvo pasiektas projektinis gylis. Apžiūrų duomenys patvirtino, kad gruntas yra dumblo sąnašos, ataskaitos buvo pateiktos rangovui prašant kuo skubiau pašalinti darbų trūkumus.

4.3 Direkcijai 2022 m. sausio 3 d. atlikus batimetrinius matavimus, pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistinus perviršius, sudarė 18 230 m³. Direkcija 2022 m. sausio 12 d. raštu pasiūlė rangovui Sutartyje nustatyta tvarka priėmimo–perdavimo aktu įforminti faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21. Rangovas taip pat buvo informuotas, kad nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, bus taikoma Sutartyje nustatyta atsakomybė už 97 dienomis (laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą. Direkcija 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. UD-7.3.18E-420 pateikė rangovui apmokėti delspinigių sąskaitą Nr. 2022005 (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 18), tačiau rangovas delspinigių sąskaitos neapmokėjo ir nesutiko su Direkcijos apskaičiuotais iškasto grunto kiekiais. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog atliktų darbų perdavimo procesas turėjo būti užbaigtas remiantis 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktais batimetriniais matavimais, pagal kuriuos iškasto grunto kiekis pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 sudarė 20 424,70 m³. Todėl ieškovas 2022 m. balandžio 22 d. pateikė pasirašyti du atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, iš kurių vienas dokumentas buvo pateiktas dėl tos iškasto grunto dalies, dėl kurios nėra kilę ginčo (18 230 m³), tuo tarpu kitas dokumentas buvo pateiktas dėl likusios grunto kiekio dalies, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas (2 194,70 m³, o suapvalinus – 2 195 m³). Sutarties 11.3 punktas nustato, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. nuo pradinės Sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju grunto kiekis pagal ginčo TU Nr. 9.3.164-16/21 – 79 656 m³, Sutarties 3.4 punkte nustatytas l m³ grunto kasimo įkainis – 3,47 Eur be PVM. Bendra grunto pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 vertė, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, – 27 6406,32 Eur. Apskaičiuoti delspinigiai už 97 dienas reikalavimo pašalinti trūkumus nevykdymą – 13 405,71 Eur.

4.4 Nurodo, jog Direkcija CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu atsisakė priimti rangovo atliktus valymo darbus 2 195 m³ iškasto grunto apimtimi, kadangi jie prarado prasmę, praleidus darbų atlikimo terminą (iki 2021 m. gruodžio 31 d., kol galiojo leidimo vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje Nr. LJ57-10/2021 galiojimo terminas); Kita vertus, Direkcija CK 6.694 straipsnio 5 dalies pagrindu atsisakė priimti rangovo atliktus valymo darbus 2 195 m³ iškasto grunto apimtimi, kadangi 2022 m. sausio 3 d. batimetrinių matavimų rezultatai patvirtino, jog techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo apimtimi nebuvo pasiektas nustatytas –14,50 m projektinis gylis, kuris turėjo būti atkurtas atliekant akvatorijos dugno valymo darbus.

4.5 Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybių. Direkcija 2021 m. liepos 21 d. įteikė rangovui TU Nr. 9.3.164-20/21 dėl valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK81 iki PK85. Remiantis rangovo pranešimu (priešieškinio priedas Nr. 4), darbai pagal šią TU Nr. 9.3.164-20/21 buvo pradėti vykdyti 2021 m. rugpjūčio 2 d.. TU Nr. 9.3.164-20/21 nurodytas darbų vykdymo terminas – 12 parų, todėl darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 turėjo būti baigti iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. Kadangi po TU Nr. 9.3.164-16/21 įteikimo rangovui buvo įteiktos kitos TU (įskaitant TU Nr. 9.3.164-20/21), buvo nustatytas 63 d. bendras visoms TU terminas – iki 2021 m. rugsėjo 2 d.. Pratęsus terminą dėl nepalankių oro sąlygų darbai pagal technines užduotis turėjo būti baigti per 86 d. (63+23) terminą, t. y., baigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Rangovas pranešė Direkcijai apie darbų pagal ginčo TU Nr. 9.3.164-20/21 užbaigimą 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimu (Rangovo ieškinio priedas Nr. 35). Direkcija 2021 m. lapkričio 12 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 37) rangovui nurodė, jog 2021 m. lapkričio 11 d. atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatyta, kad darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 buvo atlikti netinkamai, darbų trūkumus buvo prašoma pašalinti Sutartyje numatyta tvarka per 7 kalendorines dienas. Ieškovas pripažino nustatytus darbų trūkumus ir 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 24 d. el. laiškais informavo Direkciją (patikslinto priešieškinio priedai Nr. l.l.), kad trūkumų šalinimo darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 yra vykdomi ir bus užbaigti laiku, tačiau 2022 m. sausio 24 d. pranešime „Dėl nurodytų neatitikimų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21“ (patikslinto priedas Nr. 5, taip pat ieškinio priedas Nr. 39) pradėjo kelti abejones apie menamas kliūtis, dėl kurių negalima pasiekti projektinio gylio: ėmė kvestionuoti tik tam tikrą dalį darbų trūkumų (pranešime įvardijamų kaip jūrinė augmenija, medienos liekanos), keldamas klausimą, ar juos Direkcija pagrįstai vertina kaip valymo darbų trūkumus. Direkcija 2022 m. lapkričio 21 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 41) informavo rangovą, kad akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110a dugno valymo darbai atliekami per ilgai, todėl buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6. punktu. Dėl to buvo nuspręsta atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistinus perviršius – 277 m³. Tame pačiame rašte Direkcija taip pat nurodė, kad rangovui nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, rangovui taikytina Sutartyje nustatyta atsakomybė už 355 dienomis (laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą.

4.6 Ieškovas nesutiko su Direkcijos 2022 m. lapkričio 21 d. rašte apskaičiuotais iškasto grunto kiekiais ir 2022 m. lapkričio 25 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 42) laikėsi pozicijos, jog atliktų darbų perdavimo procesas turėjo būti užbaigtas remiantis 2021 metų lapkričio mėnesio atliktais batimetriniais matavimais, pagal kuriuos vykdant valymo darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 iškasto grunto kiekis sudarė 9 168 m³. Todėl Rangovas 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė pasirašyti du atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, iš kurių vienas dokumentas buvo pateiktas dėl tos iškasto grunto dalies, dėl kurios ginčo nebuvo (277 m³), tuo tarpu kitas dokumentas buvo pateiktas dėl likusios grunto kiekio dalies, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas (8 891 m³).

4.7 Sutarties 11.3 punktas nustato, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Grunto kiekis pagal ginčo TU Nr. 9.3.164-20/21 – 42 498 m³, Sutarties 3.4 punkte nustatytas l m³ grunto kasimo įkainis – 3,47 Eur be PVM. Bendra grunto pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 vertė, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, – 147 468,06 Eur. 355 dienos buvo apskaičiuotos už laikotarpi nuo 2021 m. lapkričio 20 d. (įvertinus tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d. rašte buvo nustatytas 7 dienų terminas valymo darbų trūkumams pašalinti iki 2021 m. lapkričio 19 d.) iki 2022 m. lapkričio 9 d. (įvertinus tai, kad buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6. punktu, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus). Įvertinus tai, kad pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 nustatyti trūkumai taip ir nebuvo pašalinti per 355 dienas, o darbus (su trūkumais) nuspręsta priimti pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, Direkcijos prašoma priteisti delspinigių suma pagal 2022 m. gruodžio 8 d. delspinigių sąskaitą Nr. 2022077 už 355 dienas sudaro 26 174,15 Eur. Atsižvelgiant į tai, Direkcija 2022 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. UD- 7.3.18E-2171 (ieškinio priedas Nr. 76) pateikė rangovui apmokėti delspinigių sąskaitą Nr. 2022077 26 174,15 Eur sumos už pavėluotą valymo darbų pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 trūkumų pašalinimą.

4.8 Dėl senaties termino atnaujinimo pagal TU Nr. 9.3.164-20/21. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Direkcija nepagrįstai 2022 m. gruodžio 8 d. išrašė sąskaitą Nr. 2022077 dėl TU Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo 26 174,15 Eur delspinigių sumos, kadangi delspinigiai buvo apskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą, t. y., už 355 dienas. Atsakovė nurodo, jog jeigu bylą nagrinėjantis teismas laikytų, kad yra praleistas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas delspinigių skaičiavimui dėl TU Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo, vadovaudamiesi CK 1.131 straipsnio 2 dalį, prašo teismą atnaujinti senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

4.9 Direkcija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, laikosi pozicijos, jog skolininkui (rangovui) pačiam pripažinus savo prievolę, atsiranda objektyvus teisinis pagrindas priteisti delspinigius ir už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį (t. y., už 355 dienas). Pažymi, kad rangovas, 2021 metų lapkričio – 2022 metų sausio, vasario mėnesiais siųsdamas pakartotinius el. laiškus Direkcijai ir patvirtindamas valymo darbų trūkumų šalinimą, ne tik pripažino savo prievolę pašalinti valymo darbų trūkumus, tačiau taip pat pripažino, jog vėluoja atlikti minėtus darbus pagal Sutartį. Kiekvieną kartą informuodamas Direkciją apie vis dar šalinamus darbų trūkumus, rangovas negalėjo nesuvokti, jog Direkcija Sutarties 11.3. punkto pagrindu pradėjo skaičiuoti delspinigius už kiekvieną rangovo pavėluotą darbų atlikimo dieną. Be to, delspinigių dydis pagal delspinigių sąskaitą Nr. 2022077 buvo apskaičiuotas 2022 m. gruodžio 8 d., t. y., kai Direkcija Sutarties 7.1.6. punkto pagrindu priėmė sprendimą atsiskaityti su rangove už faktiškai atliktus uosto akvatorijos dugno valymus pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus. Taigi tik po to, kai Direkcija faktiškai priėmė darbus (su trūkumais) pagal TU Nr. 9.3.164-20/21, buvo tiksliai žinoma, kiek iš viso dienų rangovas vėlavo atlikti darbus, už kurias turi būti priskaičiuoti delspinigiai.

4.10 Nagrinėjamu atveju Sutartis pagal savo pobūdį yra komercinis verslo sandoris, kuris buvo sudarytas tarp privačių verslo subjektų, todėl iš ieškovo prašo priteisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi pareiga mokėti procesines palūkanas ieškovui atsiranda pirmąjį 2023 metų pusmetį po Direkcijos pareikšto patikslinto priešieškinio, o paskutiniu laikotarpiu (2022 m. gruodžio 21 d.) taikyta ir nuo sausio l d. įsigaliojusi vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 2,5 proc. (žr. Europos Centrinio Banko skelbiamą informaciją interneto svetainėje), iš ieškovo atsakovės Direkcijos naudai prašo priteisti 10,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5. 2023 m. balandžio 7 d. teisme buvo gautas ieškovo Rohde Nielsen, AS, dublikas ir atsiliepimas į patikslintą priešieškinį. Prašo tenkinti ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį visa apimtimi ir visus jame išdėstytus reikalavimus, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti visa apimtimi ir visus jame išdėstytus reikalavimus.

5.1 Nurodo, jog atsakovė ydingai apibrėžia ginčo objektu esančios Sutarties objektą ir netinkamai atriboja grunto kasimo darbus, dėl to visiškai nepagrįstai iš ieškovo reikalauja atlikti darbus, kurių ieškovas nebuvo įsipareigojęs atlikti pagal Sutartį. Pirmiausia atsakovė visiškai nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas grunto kasimo darbų rūšis (t. y. einamąjį gilinimą ir valymo darbus). Kaip matyti iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų, einamojo gilinimo darbai de facto yra sutapatinti su valymo darbais, nors tai yra skirtingos grunto kasimo darbų rūšys, kuriems yra išduodami skirtingi leidimai darbų vykdymui, be to, šios darbų rūšys gali būti vykdomos kartu ir atskirai. Antra, atsakovė taip pat neatsižvelgia į tai, kad pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti tik grunto kasimo darbus, o konkrečiai – valymo darbus, bet ne einamojo gilinimo darbus ar kapitalinio gilinimo darbus. Trečia, atsakovė neatsižvelgia į tai, kad technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas nėra savarankiški pagal Sutartį ieškovo įsipareigoti atlikti darbai, t. y. ieškovas pagal Sutartį įsipareigojo atlikti tik grunto kasimo darbus, o konkrečiai – valymo darbus, o jeigu tokio grunto kasimo metu būtų iškeltos technogeninės šiukšlės – tik tada įsipareigojo užtikrinti iškeltų technogeninių šiukšlių utilizavimą.

5.2 Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo techninėse užduotyse numatytas –14,50 metrų projektinis gylis tam tikrose vietose nebuvo pasiektas, nėra pakankamas faktinis pagrindas teigti, kad rangovas pažeidė sudarytą Sutartį, kadangi pažeidimui konstatuoti turi būti įrodyta, jog neiškasų vietose likęs gruntas buvo sąnašinis gruntas, kurį rangovas buvo įsipareigojęs iškasti pagal Sutartį (pvz., jeigu neiškasų vietose esantis gruntas yra ne sąnašinis, jeigu neiškasų vietose yra kiti objektai, o ne sąnašinis gruntas, tai negali būti laikoma rangovo pagal Sutartį įsipareigotų atlikti darbų trūkumu). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, šiuo atveju neiškasų vietose likęs gruntas buvo kietas moreninis molis ir tokio grunto kasimas nepateko į „valymo“ darbų aprėptį, kurie turėjo būti atlikti pagal sudarytą Sutartį, arba tai buvo kiti objektai nei sąnašinis gruntas, kurių iškėlimas nepateko į Sutarties aprėptį.

5.3 Atsakovė tinkamai neatriboja pagal Sutartį šalių prisiimtų įsipareigojimų ir dėl savo pačios netinkamo tam tikrų įsipareigojimų vykdymo kylančias neigiamas pasekmes, nesąžiningai siekia perkelti ieškovui, nors už atitinkamų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą buvo atsakinga atsakovė. Sutarties 8.7 punktas numato, kad rangovas užbaigęs darbus darbų zonoje pagal techninę užduotį turi: (i) raštu informuoti užsakovę, (ii) turi pateikti išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planą ir (iii) batimetrinių matavimų projekto skaitmeninius duomenis. Šiuo atveju rangovas visus šiuos veiksmus tinkamai atliko ir užbaigęs darbus pagal technines užduotis pateikė užsakovei visus minėtus dokumentus ir dėl to nagrinėjamoje byloje nėra ginčo. Užsakovė, iš rangovo pusės po darbų atlikimo gavusi Sutarties 8.7 punkte numatytus dokumentus, privalėjo tinkamai atlikti Sutarties 8.8–8.9 ir 8.11 punktuose numatytas savo pareigas. Sutarties 8.9 punktas numatė būtent užsakovės pareigą po darbų užbaigimo tinkamai atlikti batimetrinius matavimus, kad jų pagrindu būtų galima įvertinti rangovo atliktų darbų kokybę ir baigtumą. Užsakovei teko pareiga surinkti bei išsaugoti reikiamus batimetrinių matavimų duomenis pagal sudarytos Sutarties 8.8–8.9 ir 8.11 punktus, kad būtų galima tai padaryti. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų priedų ir ieškinio 31–39 paragrafuose minimų argumentų, užsakovė akivaizdžiai pažeidė savo pareigas darbų priėmimo–perdavimo proceso metu ir tinkamai neatliko batimetrinių matavimų, kurių pagrindu turėtų būti atliktas rangovo atliktų darbų baigtumo ir kokybės vertinimas. Tai, kad užsakovė netinkamai atlikdavo batimetrinius matavimus ir netinkamai identifikuodavo tariamus darbų trūkumus, patvirtina ir kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-204- 889/2023 užsakovės darbuotojo R. D., kuris eina (duomenys neskelbtini) pareigas, duoti parodymai ir 2022 m. sausio 28 d. susitikimo metu išdėstyta pozicija dėl batimetrinių matavimų atlikimo ir surinktų duomenų validavimo. Pažymi, kad atsakovas batimetrinių matavimų metu neatliko įrangos kalibravimo ir nepateikė kalibravimo ataskaitų, kurios turėtų būti sudėtinė atliktų batimetrinių matavimų dalis ir kurios leistų įvertinti batimetrinių matavimų patikimumą; Sutarties vykdymo metu atliko batimetrinių matavimų įrangos atnaujinimą – buvo pakeista batimetrinių matavimų įranga (jos elementai) ir parametrai, nors tą imperatyviai draudė daryti galiojantis teisinis reglamentavimas; atsakovės naudoto daugiaspindulinio echoloto duomenų kreivė rodė klaidas, tačiau į minėtą gedimą nebuvo atsižvelgta. Atsakovė rankiniu būdu nustatė parametrus (manipuliavo duomenimis) ir dėl to nebuvo atliekama tinkama duomenų korekcija ir batimetrinių matavimų metu buvo gaunami nepatikimi (netikslūs) duomenys; atsakovė vertindama darbų atlikimo tinkamumą neatsižvelgė į tai, kad darbai buvo vykdomi vadovaujantis IHO standartu 5-44 pagal „Specialiąją tvarką“, kuri leidžia bendrą vertikaliąją neapibrėžtį (paklaidą) (TVU) 15 metrų gylyje iki 0,27 m. Būtent atsakovė prisiėmė atsakomybę ir su tuo susijusias rizikas dėl batimetrinių matavimų atlikimo po darbų užbaigimo, tinkamai tokių matavimų neatlikus – atsakomybė ir visi neigiami padariniai (rizikos) turi tekti pačiai atsakovei. Ieškovas pagal Sutartį atlikęs visas savo pareigas ir pateikęs visus pagal Sutartį turėtus pateikti dokumentus, negali būti laikomas atsakingu už tai, kad atsakovė prisiėmusi atsakomybę dėl kontrolinių batimetrinių matavimų atlikimo, tinkamai neatliko tokios savo pareigos ir dėl to šiuo metu egzistuoja tam tikras neapibrėžtumas nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad Ieškovas pagal sudarytą Sutartį neturėjo pareigos saugoti savo atliktų batimetrinių matavimų neapdorotų duomenų. Toks reikalavimas nebuvo nustatytas Sutartyje, nes pati atsakovė prisiėmė atsakomybę ir riziką dėl tinkamo kontrolinių batimetrinių matavimų atlikimo po darbų užbaigimo.

5.4 Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo aplinkybių. Nurodo, kad užsakovė tariamų defektų taškų koordinates su gylių reikšmėmis pateikė rangovui su 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. UD-9.3.164E-1720. Kartu su raštu buvo pateiktas ir tariamų neiškasų planas bei tokių neiškasų taškų koordinatės su gylių reikšmėmis. Kaip matyti iš atsakovės pateikto tariamo defektų plano, be to, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį dėl atitinkamų neiškasų vietų, visus tariamus darbų trūkumus galima suskirstyti į dvi grupes: (i) tariami darbų defektai, esantys vakarinėje akvatorijos dalyje, t. y. šlaito srityje (t. y. neiškasos plane apibrauktos raudona linija); (ii) tariami darbų defektai esantys kitose akvatorijos vietose (t. y. neiškasos plane apibrauktos juoda linija). Sutarties 8.9 punktas numato, kad priimant darbus yra leidžiamos neiškasos iki 10 cm virš projektinio gylio, kurių bendras kiekis negali viršyti 5 proc. nuo techninėje užduotyje nurodyto grunto kiekio iki projektinio gylio. Šiuo atveju pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 apimtis iki projektinio gylio sudarė 9 922 m³. Taigi pagal TU Nr. Nr. 9.3.164-16/21 ir Sutarties 8.9 punktą buvo leidžiamos neiškasos iki 10 cm, jeigu jų bendras kiekis neviršys 496,1 m³ (9 922 m³ x 5 proc.). Ieškovas atlikęs akvatorijos kitose vietose esančių tariamų neiškasų vertinimą (t. y. (ii) grupės neiškasų), nustatė, kad neiškasų vietose, kuriose egzistuoja gruntas, neiškasos neviršija 10 cm ribos ir bendras tokių neiškasų kiekis yra vos keli kubiniai metrai – 4,92 m³. Vadinasi, dėl akvatorijos kitose vietose esančių tariamų neiškasų (t. y. (ii) grupės neiškasų) nebuvo galima atsisakyti priimti atliktų darbų, nes tokios neiškasos pagal Sutarties 8.9 punktą negalėjo būti laikomos kliūtimi darbų priėmimui. Tuo tarpu (i) neiškasų grupei priskirtų neiškasų pašalinimas nepateko į sudarytos Sutarties aprėptį, nes tokių neiškasų pašalinimui buvo būtina atlikti kitus nei Sutartyje numatytus darbus. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, 2021 m. lapkričio 20 d. atlikto bandomąjį kasimą, kurio metu buvo nustatyta, kad atitinkamose neiškasų vietose, kurias užsakovė nurodė kaip ginčo TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų trūkumus (t. y. (ii) neiškasų grupė), buvo aptiktas kietas moreninis molis, kurio pašalinimas nepateko į Sutartyje numatytų darbų aprėptį. Dėl to tokių neiškasų egzistavimas negali būti laikomas darbų trūkumu pagal Sutartį.

5.5 Nurodo, kad skirtingu laikotarpiu atsakovo atliktų batimetrinių matavimų duomenų palyginimas patvirtina, jog po kapitalinio gilinimo darbų 2019 m. likęs kietas moreninis gruntas prie sienos (dubliko 38 punktas, žr. žalia linija) 2021 m. jau nebeegzistuoja (dubliko 38 punktas, žr. raudona ir mėlyna linijos), nors jis nebuvo kasamas. Galima manyti, kad kietas moreninis gruntas prie sienos nuslinko žemyn dėl netinkamai kapitalinio gilinimo darbų atlikimo metu suformuoto šlaito ar dėl kitų priežasčių. Atsakovė, ignoruodama minėtą aplinkybę, kad neiškasų vietose esantis gruntas nėra sąnašinis gruntas, o yra kietas moreninis molis, visiškai nepagrįstai iš ieškovo reikalavo šį gruntą iškasti, neatsižvelgiant į tai, kad tokio grunto kasimui turi būti atlikti kiti nei Sutartyje numatyti valymo darbai. Iš bylai pateiktų atsakovės atliktų batimetrinių matavimų neapdorotų duomenų analizės nustatyta, kad atsakovė, rengdama TU Nr. 9.3.164-16/21, taipogi neišlaikė reikalaujamo 5 metrų atstumo iki povandeninės sienutės ir reikalavo ieškovą darbus vykdyti mažesniu atstumu. Prie ieškinio pridėta analizė patvirtina, kad 5 m ruožas turėtų būti iki 0,5 m platesnis ir apimti didelę dalį kaip darbų trūkumai nurodytų tariamų neiškasų. Taigi didelė dalis šlaito srityje atsakovės kaip trūkumai nurodytų neiškasų apskritai neturėtų būti laikomi trūkumais, nes jie turėtų patekti į 5 m ruožą, kuriame projektinio gylio –14,50 m pasiekti nėra būtina pagal TU Nr. 9.3.164-16/21.

5.6 Pažymi, kad atsakovė savo poziciją byloje grindžia vieninteliu įrodymu, t. y. batimetriniais matavimais, kurie buvo atlikti 2019 m. po kapitalinio gilinimo darbų užbaigimo. Šis įrodymas nepatvirtina atsakovės pozicijos byloje ir, skirtingai nei teigia atsakovė, nėra neginčijamas įrodymas. Priešingai, ieškovo bylai pateikta atsakovės 2019 m. batimetrinių matavimų analizė patvirtina tai, kad atsakovės 2019 m. atliktų batimetrinių matavimų paklaida siekė net iki 0,6 metro. Taigi, remiantis minėtų batimetrinių matavimų duomenimis, nėra galima teigti, kad 2019 m. buvo pasiektas –14,50 m projektinis gylis, nes batimetriniai matavimai nebuvo atlikti tinkamai ir tai nulėmė tokių matavimų nepatikimumą (netikslumą) su galima paklaida iki 0,6 metro (žr. Ieškinio 35 paragrafą ir Priedą Nr. 56). Vadinasi, atsakovė savo poziciją byloje turėtų įrodinėti kitais įrodymais, o ne 2019 m. batimetrinių matavimų duomenimis, kurie buvo atlikti netinkamai ir kurių paklaida yra itin didelė.

5.7 Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybių. Nurodo, kad po ieškovo 2021 m. lapkričio 8 d. batimetrinių matavimų atlikimo iki 2021 m. lapkričio 11 d., kai buvo atlikti atsakovės batimetriniai matavimai, buvo susiklosčiusios nepalankios oro sąlygos. Šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu kaip priedas Nr. 36 pateiktos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurių matyti, kad 2021 m. lapkričio 10 d. maksimalus vėjo greitis siekė 15,9 m/s, o bangų aukštis siekė 2,0 m. Visa tai nulėmė naujų tariamų neiškasų susiformavimą TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų poligone, kurių pašalinimas nepateko į Sutarties aprėptį, tačiau atsakovė šią aplinkybę ignoravo ir iš ieškovo nepagrįstai reikalavo atlikti darbus, kurių ieškovas pagal Sutartį nebuvo įsipareigojęs atlikti.

5.8 Atsakovės procesiniuose dokumentuose minimas Sutarties 11.16 punktas turi būti aiškinamas kompleksiškai su kitomis Sutarties nuostatomis. Sutarties 11.16 punktas numato, kad „Nuo techninės užduoties įteikimo rangovui momento techninėje užduotyje nurodytos darbų atlikimo zonos dugno užnešimo rizika ir pareiga rūpintis darbų zona ar jos dalimi lieka rangovui iki atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo dienos“. Sutarties 11.16 punkte numatyta rangovo pareiga turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Sutarties objektą ir rangovo įsipareigotus atlikti darbus pagal Sutartį. Rangovo pareiga rūpintis techninės užduoties darbų zona negali būti suabsoliutinta ir suprasta kaip rangovo pareiga atlikti darbų zonoje bet kokius darbus, net ir tokius, kurie nepatenka į Sutarties aprėptį. Be to, užsakovei nepagrįstai atsisakius priimti rangovo atliktus darbus, rangovas taip pat negali būti laikomas atsakingu už darbų zoną, nes tokiu atveju užsakovė laikytina pažeidusia sudarytą Sutartį (dėl nepagrįsto atsisakymo priimti darbus) ir užsakovei tenka atsakomybė dėl įvykusių pokyčių darbų zonoje (CK 6.64 straipsnio 3 dalis, CK 6.649 straipsnio 2 dalis ir CK 6.662 straipsnio 7 dalis). Išanalizavus atsakovės TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų zonoje atliktų batimetrinių matavimų neapdorotus duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovė po darbų užbaigimo TU Nr. 9.3.164-20/21 zonoje kaip darbų trūkumus nurodė ne tam tikras sąnašinio grunto neiškasas, bet kitus objektus (medžio liekanas, jūržolę ir pan.), kurių pašalinimas nepateko į sudarytos Sutarties aprėptį. Atsakovė tinkamai neatliko po darbų užbaigimo TU Nr. 9.3.164-20/21 zonoje surinktų batimetrinių duomenų validavimo ir dėl to kaip darbų trūkumą nurodė vietas, kuriose pagal neapdorotus duomenis iš viso jokios neiškasos virš projektinio gylio darbų vykdymo poligone neegzistavo ir kaip tariamą trūkumą pažymėjo vietą, kuri yra už darbų vykdymo poligono ribų. Visas šias aplinkybes patvirtina kaip priedas Nr. 11 pridedama atsakovės neapdorotų batimetrinių matavimų duomenų analizė.

5.9 Skirtingai nei teigia atsakovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, rangovas niekada nepripažino, kad TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų vykdymo zonoje esančios neiškasos laikytinos darbų trūkumais pagal Sutartį. Ieškovas visą laiką atsakovei teikė atitinkamą informaciją, kad pagristų, jog pagal Sutartį ieškovas neturi pareigos iškelti TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų vykdymo zonoje esančių nuskendusių objektų, kurie nėra sąnašinis gruntas (tokios pozicijos buvo laikomasi ir ieškovo bei atsakovės susitikimų metu).

5.10 Atsakovės atsiliepime pateiktas Sutarties 7.1.6 punkto aiškinimas yra visiškai nelogiškas ir prieštarauja šios nuostatos esmei ir pažeidžia esminius civilinės teisės principus, remiantis kuriais turėtų būti aiškinamos sutarčių nuostatos (CK 1.5 straipsnis). Sutarties 7.1.6 punktas suteikia atsakovei diskrecijos teisę pasirinkti, kaip veikti susidarius 7.1.6 punkte numatytai situacijai (t. y. suteikia teisę pasirinkti vieną iš 7.1.6 punkte numatytų alternatyvų), o ne suteikia diskrecijos teisę pasirinkti netaikyti 7.1.6 punkto ir iš rangovo reikalauti vykdyti darbus, nepaisant egzistuojančių trukdžių.

5.11 Dėl netesybų skaičiavimo nepagrįstumo. Nurodo, kad rangovas tinkamai ir laiku atliko darbus pagal ginčo objektu esančias užduotis. Pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 projektinis gylis negalėjo būti pasiektas, nes tam reikėjo atlikti kitus darbus nei numatyta Sutartyje. Tuo tarpu po darbų užbaigimo pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 dėl objektyvių aplinkybių darbų zonoje įvyko užnešimai ir atsirado tam tikrų objektų, kurių šalinimas nepateko į sudarytos Sutarties darbų aprėptį. Atsižvelgus į tai, nėra rangovo kaltės kaip būtinos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos pagal šalių sudarytą Sutartį (žr. Sutarties 11.3 punktą). Papildomai pažymi, kad sudaryta Sutartis nenumato netesybų mokėjimo pareigos dėl trūkumų nepašalinimo per nustatytą terminą. Sutarties 8.1 punktas numato terminą techninės užduoties vykdymui, kuris skaičiuojamas „iki rangovo raštiško pranešimo apie atliktus darbus pagal Sutarties 8.7 punktą“. Taigi šalių sudaryta Sutartis numato, kad per techninėje užduotyje numatytą terminą turi būti pateiktas rangovo Sutarties 8.7 punkte numatytas pranešimas dėl darbų užbaigimo, tačiau Sutartis nenumato, kad per minėtą terminą turėtų būti pašalintos tam tikros neiškasos kaip užsakovės nustatyti darbų trūkumai ir pan. Sutarties 11.3 punktas numato atsakomybę dėl „Rangovo raštiško pranešimo apie atliktus darbus pagal Sutarties 8. 7 punktą“ nepateikimo per Sutarties 8.1 punkte numatytą terminą, bet ne dėl trūkumų nepašalinimo per užsakovės nustatytą papildomą terminą. Tuo tarpu trūkumų šalinimą ir netinkamo trūkumų šalinimo teisines pasekmes reglamentuoja Sutarties 7.2.1 punktas, kuris nenumato netesybų taikymo galimybės. Sutarties 7.2.1 punktas numato, kad užsakovė turi nustatyti rangovui protingą terminą darbų trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, turi teisę atsisakyti Sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius arba pavesti trečiajam asmeniui užbaigti darbus rangovo sąskaita.

5.12 Papildomai, kiek tai susiję su atsakomybės taikymu dėl TU Nr. 9.3.164-20/21, pažymi, kad atsakovės siekiama taikyti atsakomybė už 355 dienas nėra galima, nes turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Atsakovės atsiliepime nėra nurodyta nė vieno argumento, kokios objektyvios kliūtys atsakovei trukdė kreiptis į teismą anksčiau. Ieškovas niekada nepripažino atsakovės pozicijos ir tai matyti tiek iš byloje esančių ieškovo raštų, tiek iš 2022 m. sausio 28 d. vykusio susitikimo metu šalių išdėstytų pozicijų. Tuo tarpu patikslintas priešieškinis pareikštas 2023 m. vasario 7 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams nuo ieškovo ir atsakovės 2022 m. sausio 28 d. susitikimo. Pažymi, kad visi atsakovės atsiliepime nurodyti raštai, kurie tariamai turėtų sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat yra parengti daugiau nei prieš 12 mėnesių iki patikslinto priešieškinio pateikimo (2023 m. vasario 7 d.). Jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad tam tikri ieškovo atlikti veiksmai tariamai nutraukė ieškinio senaties terminą (nors tam nėra faktinio pagrindo), tai nutrauktas ieškinio senaties terminas būtų vis tiek pasibaigęs iki patikslinto priešieškinio pateikimo.

5.13 Delspinigių skaičiavimui turi būti taikomas 6 mėnesių senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Šešių mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos atgal (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-298-781/2019). Taigi užsakovė šiuo atveju net ir nustačius rangovo neteisėtus veiksmus (nors tam nėra pagrindo), galėtų reikalauti iš rangovo delspinigių sumokėjimo tik už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d., kiek tai susiję su TU Nr. 9.3.164-20/21 (jeigu būtų įrodytos visos rangovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, tai šiuo atveju neįrodyta).

6. 2023 m. birželio 13 d. teisme buvo gautas atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos triplikas, kuriuo prašo atmesti ieškovo Rohde Nielsen, AS, pareikštą ieškinį ir tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį visa apimtimi. Priteisti atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1 Nurodo, jog ieškovas dublike pripažįsta, kad LAND 46A-2002 2.3. punkte įtvirtintos sąvokos „einamasis jūrų uosto akvatorijos gilinimas ir (arba) valymas“ esmė ir tikslas – projektinio jūrų uosto akvatorijos gylio ir (arba) pločio atkūrimas. Nors ieškovas dubliko 12 punkte pripažįsta, jog LAND 46A-2002 nėra pateiktas išsamesnis paaiškinimas dėl einamojo gilinimo ir valymo darbų atribojimo, tačiau savo gynybinei pozicijai pagrįsti kažkodėl remiasi Lietuvių kalbos žodyne pateiktų sąvokų „einamasis“, „gilinimas“, „kasimas“ apibūdinimais, o ne LAND 46A-2002 pateiktais einamojo gilinimo ir (ar) valymo ir kapitalinio gilinimo apibrėžimais. Pažymi, jog ieškovo bylai pateikti grunto kasimo darbų skirstymai į rūšis pagal tarptautinių asociacijų pateiktus išaiškinimus (European Dredging Association (EUDA) ir International Association of Dredging Companies (IADC) yra privalomi tik šių asociacijų nariams, o nė vienai iš minėtų asociacijų Direkcija nepriklauso. Lietuva taip pat nėra nė vienos ieškovo nurodytos asociacijos narė, todėl pateikti grunto kasimo darbų apibrėžimai Direkcijos niekaip neįpareigoja LAND 46A-2002 nuostatas aiškinti taip, kaip jas susitarusios aiškina tarptautinės asociacijos ir jų narės. Šiuo atveju Sutarčiai galioja Lietuvos Respublikos teisė ir teisės aktų reikalavimai (konkrečiai – LAND 46A-2002), todėl ieškinio priedai Nr. 51-52, kuriais ieškovas dubliko 22 punkte įrodinėja, kaip tarptautinėje verslo bendruomenėje suprantami grunto kasimo darbų terminai, neturi jokios teisinės reikšmės ir (ar) įtakos vertinant tiek ieškovo atliktų darbų tinkamumą, tiek teisingo teismo sprendimo priėmimą šioje byloje.

6.2 Pavienių žodžių reikšmių citavimas iš Lietuvių kalbos žodyno, bandant įrodyti, jog tiek einamasis gilinimas, tiek valymo darbai negali būti sutapatinami, vertintina kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta ieškovo gynybinė pozicija, kuri atsirado tik inicijavus šią civilinę bylą. Pažymi, jog, ieškovui dalyvaujant viešame pirkime, taip pat pasirašius su Direkcija Sutartį ir pradėjus vykdyti darbus pagal įteiktas technines užduotis (šiuo atveju byloje vertinamas techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 ir 9.3.164-20/21 vykdymas), rangovas suprato prisiimtų įsipareigojimų vykdymo apimtis, nekėlė klausimų dėl to, jog Sutarties objektas yra neaiškus ir (ar) neatitinka LAND 46A-2002 normatyvinio dokumento nuostatų.

6.3 Dubliko 13 punkte ieškovas klaidingai interpretuoja Direkcijos pateiktus atsakymus į tiekėjų klausimus, cituoja tik tam tikras atsakymų vietas, tokiu būdu iškraipydamas Direkcijos atsakymų kontekstą. Ieškovas bando įrodyti, kad viešo pirkimo metu Direkcija tiesiogiai nurodė, jog pagal Sutartį atliekant valymo darbus bus šalinamos uosto akvatorijoje susikaupusios sąnašos, o ne turės būti išimtas kietas gruntas (pavyzdžiui, molis, morena, moreninis priemolis ir pan.). Direkcijos atsakymai į 2020 m. vasario 18 d. tiekėjo 2 klausimą ir į 2020 m. kovo 6 d. tiekėjo paklausimą „kokio tipo gruntas bus kasamas ir kokie kiekvieno tipo grunto kiekiai numatomi?“ atitiko LAND 46A-2002 sąlygas ir buvo suformuluoti nedviprasmiškai bei aiškiai, nesiejant valymo darbų su grunto charakteristikomis / tipais. Ieškovui turint papildomų klausimų dėl valymo darbų pobūdžio / apimčių, ieškovas turėjo visas galimybes kreiptis į Direkciją dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo, tačiau šia savo teise nesinaudojo ir byloje neįrodinėja, kad jam buvo sudarytos kliūtys teikti klausimus Direkcijai.

6.4 Direkcija atsiliepime į ieškinį laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nė viename pateiktame atsakyme į tiekėjų klausimus nebuvo nurodyta, jog atliekant valymo darbus 2021 metais nebus kasamas kietas gruntas (morena), kadangi, kaip ir nurodyta 10 atsakyme, „kasamo grunto kiekis pagal tipus nėra skirstomas“. LAND-46A-2002 nuostatos einamojo gilinimo / valymo ir kapitalinio gilinimo darbų neskirsto pagal tai, kokio tipo gruntas bus kasamas, kadangi ne grunto medžiagiškumas / geologinė kilmė turi reikšmę, bet tai, ko tokiais darbais yra siekiama – atkurti projektinį gylį (einamojo gilinimo / valymo darbų atveju), ar jį didinti (t. y. pasiekti naują projektinį gylį), kasant gruntą iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (kapitalinio gilinimo atveju). Ieškovo samprotavimai apie valymo darbų apimtis tėra gynybinė ieškovo pozicija byloje, kuri atsirado tik šios bylos nagrinėjimo teisme metu, dublike.

6.5 Ieškovas nepagrįstai byloje laikosi pozicijos, jog viešojo pirkimo metu technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas turėjo būti išskiriamas kaip atskira tokių darbų rūšis, kadangi akivaizdu, jog, atliekant grunto kasimo darbus ir aptikus technogenines šiukšles, rangovas, siekdamas tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atkurti –14,50 m projektinį gylį, tokias šiukšles turi iškelti ir utilizuoti. Kitaip tariant, technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas yra sudėtinė valymo darbų dalis, kuri neatsitiktinai įtraukta į grunto kasimo kainą, atsižvelgiant į tai, jog uosto akvatorijos dugne dažnai aptinkami įvairaus pobūdžio nuskendę daiktai. Todėl rangovo pozicija, jog jis turi iškelti tik tam tikras technogenines šiukšles, kurios įstringa rangovo pasitelktoje įrangoje (žemsiurbėje), yra visiškai nepagrįsta.

6.6 Ieškovas dublike nepritaria Direkcijos pozicijai, jog batimetriniai matavimai, kurie buvo atlikti 2019 m. po kapitalinio gilinimo darbų užbaigimo, patvirtina, kad buvo pasiektas –14,50 m projektinis gylis. Ieškovas nepateikė jokių alternatyvių ir (ar) analogiško formato duomenų, kurie paneigtų Direkcijos įrodinėjamas aplinkybes ir jas patvirtinančius batimetrinių matavimų duomenis apie 2019 m. pasiektą –14,50 m projektinį gylį. Pažymi, jog darbų vykdymo pagal technines užduotis metu ieškovas niekada nekėlė klausimo, jog techninės užduotys yra parengtos pagal netinkamai 2019 m. atliktus batimetrinius matavimus. Priešingai, atsakovė pateikia teismui rangovo, kuris 2019 m. atliko TU Nr. 9.3.164-16/21 zonos (Malkų įlanka) kapitalinio gilinimo darbus iki –14,50 batimetrinių matavimų duomenis (tripliko priedas Nr. 3), atliktus po darbų užbaigimo. Pateikti duomenys patvirtina, kad darbų zona buvo išgilinta pagal nurodytus parametrus; 2019 m. Malkų įlankoje (darbų zona pagal TU Nr. 9.3.164-16/21) atliktų kapitalinio gilinimo darbų priėmimo–perdavimo aktus; (duomenys neskelbtini) J. P. techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 (A zona) ir 9.3.164-20/21 (B zona) batimetrinių duomenų palei Botaninio draustinio sienutę (procesiniuose dokumentuose vadinama povandenine sienute), iš kurių galima matyti, kad 2019 metais uosto akvatorija buvo išgilinta visa apimtimi iki leidžiamo 5 m ruožo nuo sienutės, kuriame projektinio gylio pasiekti nereikalaujama, o po 2021 m. rangovo atliktų valymo darbų nustatytos neiškasos yra toliau nei 5 m nuo povandeninės sienutės.

6.7 Ieškovas procesiniuose dokumentuose (dubliko 16–17, 45 punktai) itin akcentuoja 0,6 m paklaidą 2019 metais Direkcijos atliktuose batimetriniuose matavimuose, kurią pats nustatė, atlikdamas Direkcijos batimetrinių matavimų duomenų analizę. Pateikia (duomenys neskelbtini) R. D. parengtą analizę dėl ieškinio priedo Nr. 56.3 (RONI-2022-12-21-RN ieškinio dėl skolos P-56_3 Batimetriniu matavimu analize_20-05-2019.pdf, priedas Nr. 8), kuriuo remiamasi dublike įrodinėjant 0,6 m paklaidą Direkcijos 2019 m. atliktuose batimetriniuose matavimuose. Pateiktoje R. D. analizėje yra paaiškinta, jog batimetrinių matavimų atlikimo tvarka, duomenų rinkimas, vertinimas, apdorojimas ir kt. atliekami vadovaujantis IHO standartu S-44 (ieškinio priedas Nr. 60). Pagal standarte pateikiamas formules suskaičiuota leistina ± 0,27 m neapibrėžtumo reikšmė taikoma skirtingomis batimetrinėmis sistemomis surinktiems duomenims. Pavyzdžiui, atsakovės batimetriniai duomenys ir ieškovo batimetriniai duomenys kiekviename pamatuotos akvatorijos dugno taške, kai matavimo gylis yra 15 m, gali turėti pastovų iki 0,54 m dydžio skirtumą. Tokiu atveju yra laikoma, kad abu matavimai atlikti tinkamai, tačiau tam, kad būtų tam tikras atskaitos taškas, yra reikalingas susitarimas, kuriais matavimais vadovautis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Sutarties 8.9. punkte buvo susitarta, jog valymo darbų baigtumas vertinamas pagal Direkcijos batimetrinius duomenis. Siekiant suprasti batimetrinių duomenų neapibrėžtumą, reikia turėti omenyje, jog kiekviena batimetrinė sistema turi savo unikalų pastovų suminį neapibrėžtumą. Tai yra batimetrinės sistemos, o ne batimetrinių matavimų neapibrėžtumas (paklaida). Tai reiškia, jeigu batimetrinė sistema 2019 m. turėjo kažkokį neapibrėžtumą, tai ir 2023 m. ta pati sistema turės tą patį neapibrėžtumą.

6.8 Ieškovas dublike įrodinėja, kad Direkcija perkelia įrodinėjimo naštą ieškovui, tačiau situacija yra visiškai priešinga. Direkcija procesiniuose dokumentuose laikosi nuoseklios, įrodymais pagrįstos pozicijos, jog ieškovui, kuris byloje teigia, kad Direkcijos atlikti batimetriniai matavimai (kuriais nustatyti valymo darbų trūkumai pagal abi ginčo technines užruotis) yra nepagrįsti, netikslūs, nepatikimi, tenka įrodinėjimo našta šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Vietoj to, kad ieškovas vykdytų jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, siekdamas pagrįsti Direkcijos batimetrinių matavimų netikslumą ir nepatikimumą, ieškovas byloje apsiriboja subjektyvia, įrodymais nepagrįsta Direkcijos batimetrinių matavimų duomenų kritika, nepateikdamas jokių alternatyvių, paties rangovo atliktų neapdorotų batimetrinių duomenų (angl. raw data), kurie objektyviai byloje leistų palyginti ginčo šalių pirminius / neapdorotus duomenis.

6.9 Ieškovas dublike daug dėmesio skyrė (duomenys neskelbtini) R. D. žodiniams paaiškinimams 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdyje, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-204-889/2023. Ieškovas kartu su dubliku pateikė aptariamos civilinės bylos 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašus (dubliko priedai Nr. 2-3), kurių ištraukomis byloje ieškovas siekia įrodyti Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų nepatikimumą. Civilinėse bylose nagrinėti (ir išnagrinėti) klausimai skiriasi iš esmės, kadangi tarp šalių kilę ginčai pagal skirtingas sutartis (dėl kapitalinio gilinimo darbų ir valymo darbų). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis ieškovo bylai pateiktais 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašais, kadangi juose užfiksuoti Direkcijos darbuotojo paaiškinimai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis) ir nėra niekaip susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Papildomai pažymi, jog (duomenys neskelbtini) R. D., veikdamas pagal jam Direkcijos išduotą įgaliojimą, taip pat turi teisę teikti žodinius paaiškinimus dėl ginčo esmės ir šioje civilinėje byloje, todėl jo paaiškinimų selektyvus ir tendencingas citavimas dublike iš kitos civilinės bylos medžiagos yra perteklinis ir netikslingas.

6.10 Dėl pagal Sutarties 8.9. punkte leidžiamų neiškasų iki 10 cm paaiškina, jog Direkcija nevertindavo skirtingų defektų trūkumų zonų, o vertindavo, ar apskritai visame valymo darbų poligone yra pasiektas techninėje užduotyje nurodytas projektinis gylis (–14,50 m), kaip tai numato Sutarties 8.9. punkto pirmas sakinys („numatytą techninėje užduotyje“). Nagrinėjamu atveju pagal rangovo pateiktą prašymą buvo pateikti visi išrūšiuoti batimetrinių matavimų taškai (nevertinant 0,1 m tolerancijos ir PK 94a zonos, kurioje raštu buvo nurodyta nevykdyti valymo darbų), kuriuose nepasiektas nurodytas projektinis gylis –14,50 m. Sutarties sąlygos neįpareigoja Direkcijos nurodyti rangovui konkrečias vietas, kuriose yra nepasiektas projektinis gylis. Direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. pranešime dėl 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytų darbų trūkumų TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo apimtimi buvo pažymėta, jog „pagal Sutarties 8.9. punktą priimant darbus leidžiamos neiškasos ne daugiau kaip 10 cm virš projektinio gylio“. Tai reiškia, jog rangovas, žinodamas minėtą Sutarties sąlygą dėl leidžiamų neiškasų iki 10 cm virš projektinio gylio, kurių bendras kiekis negali viršyti 5 proc. nuo techninėje užduotyje nurodyto grunto kiekio iki projektinio gylio, turėjo pats įsivertinti paliktų neiškasų šalinimo (ne)reikalingumą.

6.11 Ieškovo dublike pateikta informacija ir rašytiniai dokumentai apie paimto kieto grunto mėginius ir jų ištyrimą GEUS institucijos nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ir byloje neturi būti vertinti, kadangi ieškovo iniciatyva atliktas grunto mėginio paėmimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams (Žemės gelmių įstatymui ir LAND 46 A-2002 III skyriaus nuostatoms), todėl visi vėliau atlikti tyrimai ir išvados, kurias pateikė GEUS pagal ieškovo kreipimąsi, yra niekiniai.

6.12 Ieškovas įrodinėja, jog galbūt 2019 metais darbus atlikęs rangovas tinkamai neatliko kapitalinio gilinimo darbų ir tinkamai nesuformavo šlaitų prie sienos, dėl to kietas moreninis molis, kuris niekada nebuvo kastas, nuslinko žemyn. Ieškovas byloje niekaip neįrodinėja, kad pagal kapitalinio gilinimo darbų projektą 2019 metais prie povandeninės sienutės turėjo būti ir buvo formuojamas šlaitas (CPK 178 straipsnis). Pateikia ištrauką iš kapitalinio gilinimo projekto, kuriame matyti, kad prie povandeninės sienutės joks šlaitas neformuojamas, o gruntas kasamas iki nurodytos ribos. Be to, ieškovo teiginiai apie galbūt nuslinkusį šlaitą grindžiami batimetrinių matavimų duomenimis, iš kurių neįmanoma identifikuoti grunto geologinės sandaros, kilmės ir, tuo labiau, fizikinių bei mechaninių savybių.

6.13 Ieškovė dublike nurodo, jog Direkcija reikalavo ieškovą vykdyti darbus mažesniu nei 5 m atstumu iki povandeninės sienutės. Povandeninės sienutės linijos ir 5 metrų ruožo iki povandeninės sienutės parametrai niekada nėra keičiami ir pagal juos 2019 metais buvo atlikti kapitalinio gilinimo darbai, tai patvirtina Direkcijos bylai pateikti batimetrinių matavimų duomenys. Dublike pateikta nuomonė dėl 5 metrų atstumo iki povandeninės sienutės neišlaikymo yra grindžiama batimetriniais duomenimis, kurie renkami iškasto grunto tūrių skaičiavimui, kaip tai numato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklės (IV skyrius). Povandeninės sienutės vieta nustatoma ne batimetriniais, bet geodeziniais matavimais, kuriuos atlieka geodezines paslaugas atliekančios įmonės, todėl dubliko 40 punkte ir dubliko priede Nr. 7 nurodyti teiginiai ir paveikslėliai yra deklaratyvūs, neatitinka faktinės situacijos ir netgi prieštarauja paties ieškovo dubliko priedo Nr. 6 informacijai, pagal kurią 5 metrų zona baigiasi dar nepasiekus povandeninės sienutės.

6.14 Nurodo, jog nesutinka su ieškovės dubliko 3.4. dalyje įrodinėjama pozicija, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. (rangovo pranešimo apie užbaigtus valymo darbus) iki 2021 m. lapkričio 11 d. (kai Direkcija atliko batimetrinius matavimus) susiklostė nepalankios oro sąlygos, dėl to TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų zonoje įvyko užnešimai ir atsirado tam tikrų objektų (medžio liekanos, jūržolės), kurių šalinimas nepateko į valymo darbų apimtį pagal Sutartį. Sutarties 15.8.3. punktas numato sąlygas, kurioms esant laikytina, kad susiklostė išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos akvatorijos dugno valymo darbams vykdyti ir tokios sąlygos nebuvo nustatytos. Pagal paties ieškovo pateikto ieškinio priedo Nr. 36 ištrauką galima matyti, jog likus vienai dienai iki Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų vėjo greitis ( didesnis nei 15 m/s) buvo fiksuotas 2021 m. lapkričio 10 d. 11 val., tuo tarpu bangų 2 m aukštis – 8 val. ir 20 val., t. y., tam tikrais laiko intervalais. Dubliko 49 punkto teiginys, jog būtent šios sąlygos lėmė neiškasų susiformavimą TU Nr. 9.3.164-20/21 poligone, yra nepagrįstas ir spekuliatyvus, atsižvelgiant į tai, jog Direkcija batimetrinius matavimus atliko 2021 m. lapkričio 11 d., taip pat po Direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimo (ieškinio priedas Nr. 37) apie 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytus valymo darbų trūkumus, rangovas laikotarpiu nuo 2021 metų lapkričio mėn. iki 2022 metų vasario mėn. pats pripažino valymo darbų trūkumus ir nuolat informuodavo Direkciją apie atliekamus defektų šalinimo darbus. Tai patvirtina Direkcijos bylai pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga, kurioje rangovo įgaliotas atstovas (duomenys neskelbtini) (M. K.) ne vieną kartą Direkcijai patvirtino, kad atliekami trūkumų šalinimo darbai, kuriuos užbaigti trukdo nepalankios meteorologinės sąlygos. Vietoj to, kad dublike būtų pateikta pozicija, reaguojant į Direkcijos bylai pateiktus paties rangovo siųstus el. laiškus, rangovas dubliko 52 punkte apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais nurodydamas, jog „Atsakovo minimi el. laiškai yra paimti iš konteksto, spekuliatyviai aiškinant pavartotus išsireiškimus ir pan.“, nors visas el. laiškų turinys su vertimais į lietuvių kalbą (vertimai dublike nėra ginčijami kaip neteisėti / nepagrįsti) yra pateiktas bylai.

6.15 Nurodo, jog ieškovas klaidingai aiškina Sutarties 11.16 punkto sąlygą, nepagrįstai susiaurindamas rangovui tenkančią pareigą Sutarties vykdymo metu rūpintis TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų zona. Sutarties 11.16 punktas numato, jeigu Direkcija rangovui įteikia techninę užduotį, tai visa su užnešimu susijusi rizika techninės užduoties apimtimi tenka rangovui iki tol, kol valymo darbai pagal techninę užduotį neperduodami Direkcijai ir nėra pasirašytas darbų priėmimo ir perdavimo aktas. Sutarties 11.16. punkto sąlyga parengta atsižvelgiant į CK 6.649 straipsnio l dalies 2 punkto ir CK 6.682 straipsnio l dalies nuostatas. Šiuo atveju valymo darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika Direkcijai neperėjo, kadangi ji nevengė priimti ieškovo atliktus darbus, tačiau, priėmusi ieškovo atliktų valymo darbų rezultatą, nustatė darbų trūkumus, kuriuos pats ieškovas pripažino ir įsipareigojo kuo greičiau pašalinti.

6.16 Priešingai nei nurodo ieškovas dubliko 53–54 punktuose, Sutarties 7.1.6. punktas suteikia Direkcijai teisę pasirinkti, kaip veikti tuo atveju, jeigu rangovas dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai įvykdyti darbų. Sutarties 7.1.6. punktas taikomas tik tada, jeigu tarp šalių nėra ginčo dėl to, ar „nenumatytos aplinkybės“ iš tiesų faktiškai egzistuoja. Sutarties 7.1.6. punktas nėra taikytinas, kai rangovas savo iniciatyva sugalvoja nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų nurodydamas formalias priežastis, kurios, rangovo įsitikinimu, vertintinos kaip „nenumatytos aplinkybės“, dėl kurių rangovas tariamai negali tinkamai įvykdyti darbų. Nagrinėjamu atveju susiklostė kaip tik tokia situacija, kai rangovas, nuo pat pradžių pripažinęs atliktų valymo darbų trūkumus, vėliau nusprendė iš esmės pakeisti savo poziciją motyvuodamas tuo, jog Direkcijos nurodyti valymo darbų trūkumai ir jų pašalinimas nepatenka į Sutartyje numatytų valymo darbų apimtį.

6.17 Direkcija 2022 m. lapkričio 21 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 41) informavo rangovą apie tai, kad Sutarties 7.1.6. punkto pagrindu Direkcija priėmė sprendimą priimti rangovo pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 neužbaigtus darbus. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad, rangovui nuo pat pradžių pripažinus Direkcijos 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytus valymo darbų trūkumus ir el. laiškais informavus apie šalinamus valymo darbų trūkumus, rangovas vėliau (2022 m. kovo 30 d. rangovo raštas – ieškinio priedas Nr. 32, 2022 m. lapkričio 25 d. rangovo raštas – ieškinio priedas Nr. 42, 2022 m. gruodžio 13 d. rangovo raštas – ieškinio priedas Nr. 43) kardinaliai pakeitė savo nuomonę ir nusprendė nebevykdyti defektų šalinimo darbų. Kaip nurodyta Direkcijos 2022 m. lapkričio 21 d. rašte, kadangi, vykdant Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą, turėjo būti atliekami kapitalinio gilinimo darbai, į kurių darbų zoną patenka ir TU Nr. 9.3.164-20/21 teritorija, tolimesnis rangovo darbų vykdymas nėra galimas ir praranda prasmę (t. y., atitiko Sutarties 7.1.6. punkto sąlygą ,,kitų rangovų atliekami darbai“). Sutarties 8.9.–8.10. punktai numato, kad valymo darbai laikomi baigtais tada, kai Direkcijos batimetriniai matavimai patvirtina projektinį gylį, o 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatyti rangovo atliktų darbų trūkumai nebuvo jokio objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo apskaičiuoti mokėtiną sumą už rangovo neužbaigtus darbus pagal 2021 m. lapkričio 11 d. batimetrinius matavimus. Direkcija neliko skolinga ieškovui, todėl ieškinio reikalavimas, prašant priteisti iš Direkcijos 37 372,20 Eur skolą, atmestinas visa apimtimi kaip neįrodytas.

6.18 Ieškovas procesiniuose dokumentuose netinkamai vertina prisiimtų sutartinių įsipareigojimų apimtį, vykdant valymo darbus pagal abi technines užduotis, taip pat ignoruoja faktines aplinkybes, jog TU Nr. 9.3.164-16/2021 vykdymo atveju, Direkcijai 2021 m. rugpjūčio 23 d. nustačius valymo darbų trūkumus, rangovas turėjo galimybę juos pašalinti iki 2021 m. rugsėjo 25 d., bet ne vėliau kaip iki leidimo vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uosto akvatorijoje Nr. LJ57-10-2021 galiojimo termino (iki 2021 m. gruodžio 31 d.), tačiau to nepadarė motyvuodamas, jog Direkcijos batimetrinių matavimų duomenimis nustatyti darbų trūkumai nepateko į Sutarties objektą. Ieškovas dublike taip pat selektyviai vadovaujasi Sutarties sąlygomis ir ignoruoja faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius rašytinius dokumentus, jog dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo apimtimi atliktų valymo darbų ir Direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 37) nustatytų darbų trūkumų ieškovas ilgą laiką nereiškė Direkcijai jokių pretenzijų ir netgi pripažino valymo darbų trūkumus, kuriuos įsipareigojo pašalinti (žr. atsiliepimo į ieškinį nuo 71 p., Direkcijos patikslinto priešieškinio priedą Nr. l – Direkcijos 2022 m. balandžio 15 d. raštą su priedais). Vis dėlto nei su ieškiniu, nei su dubliku ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuo TU Nr. 9.3.164-20/21 įteikimo (2021 m. liepos 21 d.) iki 2022 m. lapkričio 9 d. (2022 m. lapkričio 10 d. Direkcija atliko batimetrinius matavimus) rangovas neturėjo objektyvių aplinkybių užbaigti valymo darbus TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų zonoje (CPK 178 straipsnis).

6.19 Pažymi, jog Sutarties 11.3. punktas taikytinas ne tik tais atvejais, kai rangovas dėl savo kaltės neužbaigia valymo darbų nustatytais terminais, tačiau ir tada, kai nustatomi valymo darbų trūkumai, kurių rangovas dėl savo kaltės taip pat neužbaigia techninėse užduotyse nustatytais terminais (įskaitant tokių terminų pratęsimą Sutarties 15.8.–15.9. punktai). Sutarties 8.1. punkte numatyta, kad darbai vykdomi pagal užsakovo pateiktą techninę užduotį (užduotis) joje nustatytais terminais. Terminas skaičiuojamas iki rangovo raštiško pranešimo apie atliktus darbus pagal Sutarties 8.7. punktą. Tai reiškia, jog tik tada, kai po rangovo pateikto pranešimo apie darbų pabaigą Direkcijos atlikti batimetrinių matavimų rezultatai patvirtina atkurtą –14,50 m projektinį gylį (tai reiškia, jog darbai atlikti tinkamai ir defektai nėra nustatyti), darbų užbaigimo patikrinimo laikotarpis nepatenka į darbų vykdymo terminų skaičiavimą. Tuo tarpu klaidingas rangovo pranešimo apie užbaigtus valymo darbus pateikimas nereiškia, kad darbų įvykdymo terminas nėra skaičiuojamas, tokia rangovo gynybinė pozicija byloje yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja Sutarties esmei. Sutarties 8.7. punkte nustatyta tvarka rangovas pranešė apie atliktus valymo darbus Direkcijai 2021 m. rugpjūčio 20 d. (TU Nr. 9.3.164-16/21 atveju, ieškinio priedas Nr. 4) ir 2021 m. lapkričio 8 d. (TU Nr. 9.3.164-20/21 atveju, ieškinio priedas Nr. 35). Direkcija, vadovaudamasi Sutarties 7.1.5. ir 8.8. punktais ir nustačiusi valymo darbų trūkumus po batimetrinių matavimų atlikimo, apie tai informuodavo rangovą, nepraleisdama 5 darbo dienų termino. Terminas valymo darbų trūkumams pašalinti nustatytas vadovaujantis Sutarties 7.2.1. punktu 7 kalendorinės dienos. Pažymi, jog 2021 m. lapkričio 17 d. rangovo (duomenys neskelbtini) M. K. el. laišku informavo Direkciją, kad valymo darbų šalinimo darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 yra vykdomi ir bus užbaigti artimiausiu metu (Direkcijos patikslinto priešieškinio priedas Nr. l, 39–43 lapai, priedas Nr. l. l.), o tik vėliau el. laiškais rangovas informuodavo Direkciją, kad dėl nepalankių oro sąlygų niekaip nespėja šalinti trūkumų per Direkcijos nustatytą terminą. Tačiau ieškovas byloje neįrodinėja, kad Direkcijos nustatytas terminas buvo per trumpas ir nepakankamas, bylai nėra pateiktų duomenų, kurie tokias aplinkybes patvirtintų (CPK 178 straipsnis). Paties ieškovo veiksmai bei elgesys lėmė, kad Direkcija kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo ne tada, kai atsirado pagrindas skaičiuoti delspinigius rangovui (delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 20 d.), o vėliau (patikslintas priešieškinis pateiktas 2023 m. vasario 3 d.), kadangi Direkcija delspinigių skaičiavimo metu dar nežinojo apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai dokumentai, kurie buvo pateikti su Direkcijos atsiliepimu į ieškinį (priedai Nr. l, 1.1.), patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 metų lapkričio mėn. iki 2022 metų sausio–vasario mėn. rangovas periodiškai informuodavo Direkciją apie šalinamus darbų trūkumus TU Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo apimtimi ir kad darbai bus užbaigti artimiausiu metu. Detali nurodyto laikotarpio įvykių chronologija buvo pateikta Direkcijos atsiliepimo į ieškinį 80 p., nurodant visus rangovo siųstus el. laiškus, kuriuose rangovas iš esmės pripažino savo prievolę šalinti valymo darbų trūkumus. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog rangovo pozicija dėl valymo darbų trūkumų iš esmės pasikeitė Direkcijai pateiktame 2022 m. kovo 30 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 32), į kurį Direkcija pateikė išsamų atsakymą 2022 m. balandžio 15 d. (Direkcijos patikslinto priešieškinio priedas Nr. l).

6.20 Tais atvejais, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriais pripažįsta prievolę, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011). Nagrinėjamu atveju Direkcija procesiniuose dokumentuose (atsiliepimo į ieškinį 82 punktas) atkreipė dėmesį į tai, jog rangovas ieškinio senaties termino metu faktiškai pripažino savo prievolę šalinti darbų pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 trūkumus. Rangovas, sutikdamas su Direkcijos nustatytais valymo darbų trūkumais, tuo pačiu metu pripažino, jog vėluoja atlikti darbus pagal Sutartį, kadangi periodiškai el. paštu siųsdavo Direkcijai pranešimus, informuodamas apie defektų šalinimo darbų atlikimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu Direkcija byloje įrodinėja, jog apskaičiuoti delspinigiai atliekant valymo darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 turi būti priteisiami už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį. Šiai savo pozicijai pagrįsti Direkcija atsiliepime į ieškinį rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, pagal kurią daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012, 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

6.21 Mano, kad nurodyti faktiniai duomenys ir jas patvirtinantys rašytiniai dokumentai sudaro pakankamą pagrindą Direkcijai priteisti tiek 13 405,71 Eur delspinigius pagal TU Nr. 9.3.164-16/21, tiek 26 174,15 Eur delspinigius pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį.

7. 2023 m. liepos 12 d. atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės patikslintame ieškinyje pareikšto naujo savarankiško reikalavimo dėl 94 280,83 Eur technikos mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų atlyginimo. Prašo atmesti ieškovo Rohde Nielsen, AS, pareikštą patikslintą ieškinį.

7.1 Atsakovė nurodo, jog dėl argumentų, susijusių su povandeninės sienutės buvimo vieta darbų zonoje ir 5 metrų atstumu nuo povandeninės sienutės, buvo išsamiai pasisakyta Direkcijos tripliko 55–58 punktuose, kuriuose buvo paaiškinta, jog techninės užduoties ribos šalia povandeninės sienutės išliko tokios pačios kaip ir ankstesnėse techninėse užduotyse. Direkcija pabrėžia, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį 5 metrų ruože nėra reikalaujama pasiekti projektinį gylį, tuo tarpu 5 metrų atstumas nuo povandeninės sienutės nesikeičia, kadangi visos ribos yra tokios pačios kaip ir tada, kai 2019 metais buvo atliekami akvatorijos dugno kapitalinio gilinimo darbai iki – 14,50 m projektinio gylio. Tai patvirtina bylai pateikti batimetrinių matavimų duomenys (tripliko priedas Nr. 3), vaizdiniai batimetriniai planai (tripliko priedai Nr. 6-7), kurie taip pat buvo pateikti su 2023 m. balandžio 21 d. raštu (patikslinto ieškinio priedas Nr. 89), geodezinės nuotraukos (tripliko priedai Nr. 12–12.1.). Direkcija 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 28 d. raštuose prašė rangovą pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad faktiškai yra reikalaujama pasiekti projektinį gylį mažesniu nei 5 metrų atstumu, tačiau tokie duomenys (atestuotų specialistų parengti duomenys (schemos, brėžiniai ar kt.) nebuvo pateikti, jie taip pat nėra pateikti ir nagrinėjamoje byloje.

7.2 Dėl povandeninės sienutės stabilumo Direkcija pateikė rangovui atsakymus 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. balandžio 21 d. raštuose (patikslinto ieškinio priedai Nr. 83, 85, 89, taip pat tripliko 57–58 punktai). Pažymi, jog su tripliku buvo pateikta UAB „Geosmart“ 2018 m. birželio 19 d. geodezinė nuotrauka (tripliko priedai Nr. 12–12.1.), kurioje aiškiai pavaizduota hidrotechninio statinio ir 5 m zonos padėtis, vaizdiniai batimetriniai planai (tripliko priedai Nr. 6-–7), kuriuose buvo lyginti duomenys iš 2019 m., kai buvo atliekami uosto akvatorijos gilinimo darbai, ir iš 2021 m., kai po ieškovo atliktų valymo darbų Direkcijos batimetriniais matavimais buvo nustatytos neiškasos. Be to, buvo padaryta 2023 m. gegužės 10 d. geodezinė nuotrauka, 2023 m. gegužės 25 d. ekspertinis vertinimas, kurio išvados pateiktos tripliko priede Nr. 13: ,,atlikus papildomus geodezinius matavimus (2018 m. birželio 19 d. išpildomosios nuotraukos kontrolinius geodezinius matavimus) povandeninės sienutės, esančios Malkų įlankoje, esama padėtis atitinka išpildomojoje dokumentacijoje nurodytą vietą. Esminių nuokrypių nenustatyta. Atlikus narų apžiūras ir įvertinus povandeninės sienutės, esančios Malkų ilankoje techninę būklę, jos stabilumą bei dugną prie sienutės, esminių pakitimų nenustatyta.“ Pažymi, jog šios išvados patikslintame ieškinyje nėra ginčijamos. Jeigu, kaip teigia ieškovas, povandeninė sienutė yra nestabili ir juda po vandeniu, tokiu atveju ieškovas turėjo pateikti Direkcijai atestuotų ir kvalifikuotų specialistų parengtus duomenis (schemas, brėžinius ar kt.), kurie tokius Rangovo teiginius patvirtintų (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju rangovas byloje deklaratyviai teigia egzistuojant aplinkybes, kurių realumą atsisako įrodinėti ir apsiriboja formalaus pobūdžio teiginiais.

7.3 Dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, susijusių su batimetrinių matavimų duomenimis ir povandeninės sienutės pavaizdavimu, pateikia (duomenys neskelbtini) R. D. duomenų analizę ir paaiškinimus. Analizėje su vizualiniais pavyzdžiais iš patikslinto ieškinio priedo Nr. 88 (duomenys neskelbtini) paaiškino, kodėl pirminiuose (neapdorotuose) batimetriniuose matavimuose matoma hidrotechninė konstrukcija (Larseno įlaidinė sienutė) vėlesniuose (antriniuose) batimetriniuose matavimuose yra užmaskuota (paslėpta). Analizėje nurodyta, kad batimetrinių duomenų naudojimas techninių užduočių sudarymui ar atliktų darbų priėmimui, nepaslepiant hidrotechninio statinio duomenų, yra neleistinas, nes apskaičiuoti grunto kiekiai neatitiktų tikrovės. Paaiškina, kad povandeninės sienutės buvimo vieta nustatoma ne batimetriniais, bet geodeziniais matavimais. Batimetrinių matavimų duomenys renkami iškasto grunto tūrių skaičiavimui. Iš pateiktų 2018 m. birželio 19 d., 2023 m. gegužės 10 d. geodezinių nuotraukų matyti, kad povandeninės sienutės lakštinio įlaido ir 5 m zonos padėtis nekinta. Tikslią povandeninės sienutės įrengimo vietą žymi išilgai sienutės ( ant sienutės) maždaug kas l00 m tam įrengti navigaciniai ženklai su žibintais, šviečiančiais tamsiu paros metu (žr. Direkcijos tripliko priedą 12–12.1., 13 ir jame pateiktas geodezines nuotraukas). Toks ženklinimas yra daugiau nei pakankamas saugiai naviguoti / manevruoti šalia įrengtos povandeninės sienutės.

7.4 Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, jog visos Direkcijos parengtos techninės užduotys VI kvietimo metu buvo tinkamai įvykdytos, tuo tarpu TU Nr. 9.3.164-4/23 ir 9.3.164-12/23 nebuvo įvykdytos dėl pačios Direkcijos kaltės. Ieškovo teigimu, Sutartis nenumato galimybės užsakovę Direkciją atleisti nuo mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidų atlyginimo, todėl Sutarties 4.2. punkto pagrindu su rangovu turėjo būti atsiskaityta, sumokant Sutarties 3.5. punkte numatytą sumą. Sistemiškai aiškinant Sutarties 3.5., 4.1., 4.2., 8.10. punktų sąlygas, darytina išvada, jog kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos rangovui yra atlyginamos tik tada, kai: 1) atliekami visi darbai pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis; 2) rangovo atlikti valymo darbai įforminami priėmimo–perdavimo aktu, kurį be pastabų pasirašo abi Sutarties šalys. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu Direkcija turi pastabų dėl atliktų darbų kokybės ir nepasirašo priėmimo–perdavimo akto, kurį rangovas vėliau pasirašo vienašališkai, rangovo patirtos kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos nėra atlyginamos.

7.5 Nors ieškovas kaltina Direkciją bendradarbiavimo stoka, tačiau, atsakovės vertinimu, byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina paties ieškovo nesąžiningumą ir bendradarbiavimo stoką, kuri pasireiškė tuo, kad: 1) tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl delspinigių priteisimo, ieškovė pradėjo samprotauti apie tai, jog galbūt 2019 metais –14,50 m projektinis gylis uosto akvatorijoje net nebuvo pasiektas, o rangovas yra tariamai verčiamas atlikti ne valymo, bet kapitalinio gilinimo darbus. Negana to, tik rangovo dublike atsirado nauja pozicija, jog rangovas buvo verčiamas atlikti darbus mažesniu nei 5 m atstumu nuo povandeninės sienutės, kuri yra nestabili ir juda; 2) nei viešo pirkimo metu, nei pasirašant Sutartį ar Sutarties vykdymo metu ieškovas nekėlė klausimų dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, kad Sutartyje numatyta valymo darbų apimtis bei pobūdis yra nekonkretūs, neaiškūs, dviprasmiški ir pan. Rangovas niekada nesikreipė į Direkciją dėl to, kad pirkimo dokumentų turinys (įskaitant Sutarties sąlygas, kadangi Sutartis buvo sudėtinė pirkimo dokumentų dalis) yra neaiškus ir nesuprantamas; 3) kritikuodamas Direkcijos batimetrinius matavimus, ieškovas bylai atsisako pateikti savo alternatyvius, analogiško formato neapdorotus batimetrinių matavimų duomenis, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, jis yra sunaikinęs; 4) rangovas de facto pripažino ir 2021 metų lapkričio – 2022 metų vasario mėnesiais įsipareigojo pašalinti Direkcijos 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytus darbų trūkumus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21, tik kažkodėl vėliau nusprendė savo poziciją pakeisti.

7.6 Papildomai pažymi, jog darbų vykdymo zonai pagal TU Nr. 9.3.164-4/23 ir 9.3.164-12/23 sutampant su darbų zona pagal 2021 m. kvietimo metu įteiktas ginčo TU Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21, akivaizdu, kad ieškovas neatsitiktinai pasirinko nevykdyti darbų pagal naujai įteiktas TU Nr. . 9.3.164-4/23 bei TU Nr. 9.3.164-12/23. Rangovui įvykdžius darbus pagal TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23, būtų pakankamas pagrindas byloje konstatuoti, kad rangovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi, atlikdamas darbus pagal įteiktas naujas technines užduotis, rangovas paneigtų savo paties byloje įrodinėjamą poziciją, kad neturi objektyvių galimybių įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atkurti –14,50 m projektinį gylį darbų zonoje pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ir TU Nr. 9.3.164-20/21.

7.7 Ieškovo deklaratyvūs teiginiai dėl to, jog rangovui įteiktos TU Nr. . 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 buvo neįvykdytos dėl Direkcijos nebendradarbiavimo ir informacijos nepateikimo, atsisakymo pašalinti techninės dokumentacijos trūkumus, yra atmestini kaip nepagrįsti. Direkcijos su tripliku bylai pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad: 1) hidrotechninis statinys yra stabilus (t. y. nekeičia savo buvimo vietos); 2) povandeninės sienutės būklė / vieta uosto akvatorijos dugne nėra pasikeitusi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nėra išlaikytas 5 metrų ruožas, kuriame rangovas neturi pasiekti –14,5 m projektinio gylio; 3) povandeninės sienutės buvimo vieta yra nurodyta techninėje užduotyje, atsižvelgiant į po sienutės statybos darbų atliktą geodezinę nuotrauką ir 2023 m. gegužės 10 d. atliktus geodezinius matavimus.

8. Ieškovo atstovas advokatas S. B. teismo posėdžių metu palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus. Taip pat bylai yra pateikta jo pasisakymo vaizdinė medžiaga ir baigiamosios kalbos.

9. Ieškovo atstovas M. K. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį ir procesiniuose dokumentuose išdėstytą ieškovo poziciją, byloje yra pateikta 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdžio vaizdinė medžiaga.

10. Atsakovės atstovas advokatas N. Š. teismo posėdžių metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes. Byloje yra pateikta atstovo pasisakymo teismo posėdyje vaizdinė medžiaga ir baigiamosios kalbos.

11. Atsakovės atstovai J. P. ir R. D. palaikė priešieškinį, su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžiu metu išdėstė procesiniuose dokumentuose išdėstytą atsakovės poziciją.

12. Teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartyje siūlė šalims svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, ekspertizės skyrimo klausimas teismo buvo iškeltas ir 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. rugsėjo 26 d., 2023 m. spalio 23 d. ir 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžių metu, tačiau šalys neprašė byloje skirti ekspertizės (-ių), siekiant atsakyti į klausimus, kuriems nustatyti yra būtinos specialios mokslo, technikos žinios.

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

13. Byloje nustatyta, jog ieškovas Rohde Nielsen, AS, su atsakove AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2020 m. birželio 4 d. sudarė rangos sutartį Nr. 34-2020-128 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110a eksploatacinių dugno valymo darbų (Sutarties 1.1 punktas) (žr. ieškinio priedą Nr. 1).

14. Remiantis šalių sudaryta Sutartimi rangovui II kvietimo metu buvo įteiktos dvi techninės užduotys, dėl kurių vykdymo tarp šalių kilo ginčas: TU 9.3.164-16/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK87,Sa iki PK101a (Malkų įlankos akvatorija) (žr. ieškinio priedą Nr. 2); ir TU 9.3.164-20/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK81 iki PK85 (Smeltės ratas) (žr. ieškinio priedą Nr. 3). Taip pat 2023 m. vasario 23 d. užsakovas pateikė rangovui VI kvietimą atvykti vykdyti darbus pagal Sutartį (žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 79). Minėto VI kvietimo metu, be kitų techninių užduočių, rangovui buvo pateiktos vykdyti techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 (toliau -TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU 9.3.164-12/23) (žr. patikslinto ieškinio priedus Nr. 80-81), kurių priėmimo–perdavimo akto atsakovė nepasirašė ir todėl neišmokėjo ieškovui kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidų.

15. Nustatyta, jog byloje kyla ginčas dėl Sutarties objekto ir šalių prisiimtų įsipareigojimų; Dėl batimetrinių matavimų atlikimo teisingumo; Dėl užsakovės mokėtinos sumos rangovui už atliktus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21; Dėl užsakovės mokėtinos sumos rangovui už atliktus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21; Dėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ir TU Nr. 9.3.164-20/21; dėl mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų atlyginimo VI kvietimo metu.

Dėl Sutarties objekto ir šalių prisiimtų įsipareigojimų

16. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 4 d. rangos sutarties Nr. 34-2020-128 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110a eksploatacinių dugno valymo darbų 1.1 punkte nurodyta, jog Sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika ir savo lėšomis atlikti eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus (toliau – valymo darbai) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK110a pagal užsakovės pateiktas technines užduotis ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigoja kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Aplinkos apsaugos agentūros Leidimuose vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje (2019 m. rugsėjo 12 d. Nr. LJ57-8/2019 ir 2019 m. lapkričio 11 d. Nr. LJ57-16/2019) nurodyta, jog pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktą prašymą leidžiama vykdyti valymo, iškasto grunto šalinimo darbus (b. f. 6, b. l. 47, 53).

17. Sutiktina su šalių nurodytomis aplinkybėmis, jog Sutartyje nėra išsamiau detalizuota, kaip šalys turi suprasti, ar kokie konkretesni darbai apima eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus, tačiau Sutarties 15.6 punkte numatyta, jog sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, taigi aiškinant Sutartyje vartojamas sąvokas turi būti taikomi Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose pateikiami sąvokų apibrėžimai. Nei pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nebuvo nurodyta, jog Sutartyje vartojamų sąvokų aiškinimui bus taikytini aiškinimai, kurie naudojami tarptautinių asociacijų aktuose ir (ar) mokslinių publikacijų autorių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog mokslo srityje vartojamos sąvokos, sampratos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, a fortiori (ypač), kai tokia perkančiosios organizacijos valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės atstovo nurodyta pozicija, jog ieškovo cituojamos mokslinės publikacijos ir tarptautinių asociacijų, kurios jungia privačias gilinimo pramonės įmones (rangovus), pateikti apibrėžimai teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi ir nebus taikomi nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą o siekiant išsiaiškinti sąvokos „eksploataciniai uosto akvatorijos dugno valymo darbai“ prasmę, apimamus darbus ir grunto rūšis reikia vadovauti LR teisės aktais.

18. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog Sutartimi įsipareigojo atlikti tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinius dugno valymo darbus, bet ne einamojo jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbus ar kapitalinio gilinimo darbus. Sutarties objektas yra sąnašinio grunto (smėlio ir dumblo) kasimas ir šalinimas, bet ne kieto grunto kasimas ir šalinimas, kurį įmanoma pašalinti atliekant ne valymo darbus, bet kapitalinio gilinimo darbus, dėl kurių Sutartyje susitarta nebuvo. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija ir vertinimu nesutiko ir nurodė, jog esminis kriterijus, pagal kurį turėtų būti atskiriami uosto akvatorijos valymo ir uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo darbai, yra ne grunto rūšis ar charakteristikos ir geologinės savybės, o tokio grunto kilmė – ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių ar ne (LAND-46A- 2002 2.7 punktas).

19. Uosto akvatorijoje vykdomus valymo, gilinimo, grunto kasimo darbus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. Dl-968 redakcija) patvirtintas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“ (toliau – LAND-46A-2002 taisyklės). LAND 46A-2002 taisyklių 2.3. punktas numato, jog „einamasis jūrų uosto akvatorijos gilinimas ir (arba) valymas (toliau – einamasis gilinimas ir (arba) valymas) – susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį“; 2.4. punktas nurodo, jog „gruntas – įvairios sudėties ir fizinės būklės nuosėdos ar nuogulos, iškasamos valant ir (arba) gilinant jūrų ir jūrų uostų akvatorijas“; 2.5. punktas numato, jog „grunto kasimas – grunto išėmimas iš jūrų arba jūrų uosto akvatorijų atliekant einamojo gilinimo ir (arba) valymo, tvarkomojo gilinimo ir kapitalinio gilinimo darbus, taip pat tikslinio grunto kasimas“; 2.7. punktas – jūros ir (arba) jūrų uosto akvatorijų kapitalinis gilinimas (toliau – kapitalinis gilinimas) – grunto kasimas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, jūrų uosto akvatorijos projektinio gylio ir pločio didinimas, naujo jūrų uosto akvatorijos įrengimas, iškasų kasimas jūros ar jūrų uostų akvatorijoje statybos tikslais; 29 punktas numato, jog, atsižvelgiant į geologinės sandaros ypatumus, gruntas kasamas kvartero nuogulų storymėje, kurią sudaro: dabartinės jūrinės ir marių nuosėdos (smėlis, dumblas), holoceno jūrinės, ežerinės ir pelkių nuosėdos (smėlis, molis, durpė), pleistoceno ledyninės ir tarpledyninės nuogulos (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis).

20. Ieškovas nurodo, jog einamasis gilinimas ir einamasis valymas yra dvi skirtingos grunto kasimo rūšys ir tai patvirtina LAND 46A-2002 taisyklių 6 priedas, kuriame numatyta, kad leidimas vykdyti grunto kasimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijose gali būti išduotas „vykdyti einamojo jūrų uosto akvatorijos gilinimo, valymo, jūros ir (arba) jūros uosto akvatorijos tvarkomojo gilinimo, jūros ir (arba) jūros uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo, tikslinio grunto kasimo, iškasto grunto šalinimo darbus (reikiamą pabraukti)“ ir išduodant leidimą ginčo techninėms užduotims vykdyti buvo nurodyta, kad leidžiama vykdyti „valymo“ darbus.

21. Nustatyta, kad LAND 46A-2002 taisyklių 2.3 punktas numato, kad einamasis jūrų uosto akvatorijos gilinimas ir (arba) valymas suprantamas kaip susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas, siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. Taigi tiek einamojo gilinimo, tiek valymo darbų tikslas yra identiškas – atkurti buvusį projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. Ieškovas įrodinėja, kad šie darbai, kaip matyti iš vartojamų sąvokų, nėra tapatūs (juolab, turint omenyje tai, kad kiekvienai minėtai darbų rūšiai gali būti išduotas skirtingas leidimas vykdyti grunto kasimo darbus). Ieškovo vertinimu, „valymo“ darbai apima tik susikaupusių nuosėdų šalinimą, o einamojo gilinimo darbai apima ir kietojo grunto, tokio kaip molis, morena, moreninis priemolis ir pan. iškasimą. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, nes tokio darbų „gilinimo“ ir „valymo“ sąvokų atribojimo nepateikia LAND-46A-2002 taisyklės.

22. Pažymėtina, jog LAND-46A-2002 taisyklėse pateikiamas bendras einamojo ir (arba) valymo sąvokos apibrėžimas, kuriame kalbama apie dugno nuosėdų išėmimą siekiant atkurti jau anksčiau pasiektą dugno projektinį gylį. LAND-46A-2002 taisyklės pateikia tik atribojimą tarp einamojo gilinimo ir (arba) valymo ir kapitalinio gilinimo nurodydamas, jog kapitalinio gilinimo metu yra gruntas kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių didinant uosto akvatorijos projektinį gylį ir arba plotį.

23. LAND 46A-2002 nepateikia išsamesnio paaiškinimo dėl einamojo gilinimo ir valymo darbų atribojimo. Pažymėtina, jog sąvoka „gilinimas“ Lietuvių kalbos žodyne yra aiškinama kaip „daryti gilesnį“, o ne kaip „kasimas“ (kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo ieškovas) (http://www.lkz.lt/?zodis=gilinti&id=11039440000), todėl ,,einamasis gilinimas“ turėtų būti suprantamas kaip veiksmų atlikimas, dėl kurių uosto akvatorija pasiekia ankstesnį projektinį gylį ir (arba) plotį. Tuo tarpu sąvoka „valymas“ yra suprantama kaip tam tikrų nešvarumų, šiukšlių, atliekų, viso, kas nereikalinga ir pan., šalinimas (http://www.lkz.lt/?zodis=valyti&id=30019050000), taip pat siekiant atkurti, pasiekti ankstesnį projektinį gylį. Pažymėtina, jog LAND-46A-2002 taisyklės pateikdamos grunto kasimo sąvokos aiškinimą nurodo, jog tai grunto išėmimas iš jūrų arba jūrų uosto akvatorijų atliekant einamojo gilinimo ir (arba) valymo, tvarkomojo gilinimo ir kapitalinio gilinimo darbus, taip pat tikslinio grunto kasimas. Taigi, priešingai nei aiškina atsakovė, gruntas kasamas tiek gilinant, tiek valant uosto dugną.

24. Ieškovas savo poziciją, jog jis turėjo pareigą pagal sutartį išvalyti tik dugno nuosėdas, tai yra sąnašinį gruntą (smėlį ir dumblą), taip pat įrodinėja byloje užsakovės viešojo pirkimo metu pateiktu atsakymu į tiekėjo 2020 m. kovo 6 d. paklausimą, kuriame pateikė informaciją apie grunto, kuris sutarties vykdymo metu turės būti kasamas, charakteristikas. Ieškovas vertina, jog užsakovė nurodė, kad valymo darbų metu turės būti kasamas įvairių tipų smėlis ir dumblas, tačiau morena neturės būti kasama (žr. ieškinio priedą Nr. 47). Pasiūlymo formoje taipogi buvo aiškiai nurodyta, kad turės būti valomas „sąnašinis gruntas“, bet ne darbų zonoje esantis kietas gruntas (žr. ieškinio priedą Nr. 48). Teismas su tokiu ieškovo nuosėdų sąvokos aiškinimu ir byloje pateikto užsakovės atsakymo į tiekėjo 2020 m. kovo 6 d. paklausimą vertinimu nesutinka. Iš į bylą pateiktų tiekėjo klausimų, užduotų viešojo pirkimo metu, nustatyta, jog tiekėjas užsakovei pateikė klausimą dėl Sutarties projekto 3.3. ir 3.4 punktų: kokio tipo gruntas bus kasamas ir kokie kiekvieno tipo grunto kiekiai numatomi? Direkcija atsakyme nurodė, jog „Teikiame 2019 m. IV ketvirčio Klaipėdos uosto monitoringo stotyse paimtų dugno nuosėdų granuliometrinės analizės rezultatus. Pažymime, kad kasamo grunto kiekis pagal grunto tipus nėra skirstomas.“ (b. f. 6, b. l. 260). Prie atsakymo yra pateikta 2019 m IV ketvirčio Klaipėdos uosto monitoringo stotyse paimtų dugno nuosėdų granuliometrinės analizės rezultatų lentelė, kurioje nurodytais duomenimis, kad dugne nebuvo rasta morena (kietas dugnas), vadovaujasi ieškovas ir daro išvadą, jog jis turės kasti tik smėlį ir dumblą, kuris buvo rastas atliekant šį monitoringą. Tačiau teismas pažymi, jog vertinant Direkcijos pateiktą atsakymą, kuriame aiškiai nurodyta, jog „kasamo grunto kiekis pagal grunto tipus nėra skirstomas“, taip pat iš visos atsakymo formuluotės, atsakovės paaiškinimų išdėstomų procesiniuose dokumentuose galima daryti išvadą, jog lentelė, kurioje nurodytais duomenimis atsietai nuo atsakymo vadovaujasi ieškovė, buvo pateikta tik kaip pavyzdys, kokios rūšies nuosėdos yra randamos, bet ne kokios rūšies gruntą tiekėjas turės kasti.

25. LAND-46A-2002 taisyklių 2.4. punktas numato, jog gruntas – tai įvairios sudėties ir fizinės būklės nuosėdos ar nuogulos, iškasamos valant ir (arba) gilinant jūrų ir jūrų uostų akvatorijas. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, „nuosėdos – tai, kas nusėdę, nuogrimzdos, nuogulos, (http://www.lkz.lt/?zodis=nuos%C4%97dos&id=20058330000), o „nuogulos – tai nuosėdos, mineralinė masė, susidariusi veikiant vėjui ar ledynui: tirpstančių ledynų vandens srautų suneštos smėlio-žvyro nuogulos“ ( http://www.lkz.lt/?zodis=nuogulos&id=20054410000). Pagal LAND-46A-2002 taisyklių 29 punkte pateiktą grunto klasifikavimą ir tvarkymą, atsižvelgiant į geologinės sandaros ypatumus, gruntas kasamas kvartero nuogulų storymėje, kurią sudaro: dabartinės jūrinės ir marių nuosėdos (smėlis, dumblas), holoceno jūrinės, ežerinės ir pelkių nuosėdos (smėlis, molis, durpė), pleistoceno ledyninės ir tarpledyninės nuogulos (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis). Taigi, kaip matyti iš pateiktos klasifikacijos, galima daryti išvadą, jog LAND-46A-2002 išskiria dvi grunto rūšis: nuosėdas ir nuogulas. Sąvoka „nuosėdos“ apima dabartinės jūrinės ir marių nuosėdas (smėlį, dumblą), holoceno jūrinės, ežerinės ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį, durpes), o nuogulos – tai pleistoceno ledyninės ir tarpledyninės nuogulos (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis). Kadangi LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 punktas numato, jog atliekant einamąjį gilinimą ir (arba) valymą yra valomos nuosėdos, vadinasi, ieškovas vykdydamas Sutartį turėjo pareigą nuo dugno išvalyti ne tik smėlį ir gruntą, bet ir holoceno jūrines, ežerines ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį ir durpes). Ieškovas nurodo, jog LAND-46A-2002 taisyklių 30 punkto pateiktoje lentelėje Nr.1 nėra nurodoma morena, tačiau teismas pažymi, jog lentelėje pateikiamas dabartinių nuosėdų skirstymas pagal granuliometrinę sudėtį, o nei Sutartyje, nei viešųjų pirkimų dokumentuose nėra nurodyta, jog rangovas turės kasti tik dabartines jūrines ir marių nuosėdas. LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 punkte taip pat nurodoma, jog vykdant einamąjį gilinimą ir (arba) valymą išimamos susikaupusios dugno nuosėdos neskirstant jų pagal susidarymo laikotarpius.

26. Ieškovas įrodinėdamas, kad jis Sutartimi įsipareigojo išvalyti tik susikaupusias sąnašas, tai reiškia „smėlį ir dumblą“, nurodo, jog viename iš Direkcijos atsakymų į 2020 m. vasario 18 d. tiekėjų klausimus atsakant į klausimą: „Ar klientas galėtų konkurso dalyviams pateikti ankstesnių valymo projektų pavyzdžius, taip pat šiuos techninius dokumentus: 1) ankstesnės valymo kampanijos darbų užsakymus; 2) iškasto grunto kiekį visame plote; 3) brėžinius“, Direkcija atsakyme nurodė, jog „techninių užduočių ir iškasamo grunto kiekis priklauso nuo tuo metu Klaipėdos uoste susikaupusiu sąnašų ir rangos sutarties kainos likučio, todėl pateikti skaičiai yra orientaciniai.“ Teismo vertinimu, toks vienkartinis sąvokos „sąnašos“ nurodymas viename iš atsakymų nėra pakankamas teigti, jog rangovas turėjo kasti tik smėlį ar dumblą, nes toks termino „sąnašos“ aiškinimas yra pateikiamas tik ieškovo nurodomoje mokslinėje literatūroje. LAND-46A-2002 taisyklėse terminas „sąnašos“ net nėra naudojamas. Kadangi, kaip jau buvo nurodyta, pagal LAND-46A-2022 taisyklių 29 punktą, nuosėdas gali sudaryti ir molis, kurį pati ieškovė įvardija ir laiko kietu gruntu (ieškinio 21 punktas), ieškovė vykdydama sutartį turėjo išvalyti nuo uosto dugno ir kietą gruntą.

27. Lyginant LAND-46A-2002 taisyklių 2.3. punktą (apibrėžiantį, kas yra einamasis jūrų uosto akvatorijos gilinimas ir (arba) valymas) ir 2.7 punktą (apibrėžiantį, kas yra jūros (arba) jūrų uosto akvatorijų kapitalinis gilinimas) nustatyta, jog einamasis valymas – tai susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį, o kapitalinis gilinimas – tai grunto kasimas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, jūrų uosto akvatorijos projektinio gylio ir pločio didinimas. Taigi LAND-46A-2002 aiškiai atskiria, jog kapitalinis gilinimas nuo einamojo gilinimo ir (arba) valymo skiriasi tuo, jog kapitalinio gilinimo metu gruntas yra kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, o einamojo gilinimo ir (arba) valymo metu yra išimamos nuosėdos siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį. Sistemiškai taikydamas ir vertindamas LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 ir 2.7 punktus, taip pat 2.4, 2.5 ir 29 punktus teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog LAND-46A-2022 taisyklėse einamojo gilinimo ir (arba) valymo ir uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo darbai atribojami pagal tokio grunto kilmę – ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, ar valomas ir kasamas jau suardytas kietasis gruntas, taigi ir molis.

28. Byloje iš esmės nekyla ginčas, jog TU Nr.9.3.164-16/21 ir TU Nr. 9.3.164-20/21 buvo nurodyta, jog šiomis techninėmis užduotimis turi būti atkurtas projektinis jūrų uosto akvatorijos gylis iki –14,50 metrų, išskyrus pažymėtus ruožus, kuriuose projektinio gylio –14,50 m. pasiekti nebūtina (b. f. 6, b. l. 44, 52), taigi Sutartimi susitarta atlikti einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbus.

29. Ieškovas taip pat nurodo, jog, įvertinęs viešojo pirkimo sąlygas (pirkimo objektą) ir valymo darbų specifiką, Sutarties vykdymui numatė pasitelkti žemsiurbę, kuri tinkama valymo darbų vykdymui. Ieškinio priede Nr. 49 (b. f. 6, b. l. 267–274) nurodyta informacija apie tai, jog ieškovui laimėjus konkursą, dugno gilinimo darbų technika bunkerinės žemsiurbės „Thor R“ ir „Freja R“ bus prieinamos vykdant dugno valymo darbus Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje. Pateiktame „Freja R“ bunkerinės žemsiurbės aprašyme yra nurodyta, kad „Freja R“ – tai unikali bunkerinė žemsiurbė, kuri yra pageidaujamas pasirinkimas visų tipų gilinimo darbams. Bunkerinės žemsiurbės „Thoras R“ aprašyme nurodyta, jog minėta technika „taip pat labai tinka, kai reikia atlikti eksploatacinius valymo darbus ir kapitalinio gilinimo darbus“, ,,labai efektyvi ir universali žemsiurbė, kuri, atsižvelgiant į savo dydį, pranoksta visas našumo ribas.“ Pažymėtina, jog technikos aprašymuose nėra niekur nurodyta, jog bunkerinės žemsiurbės, kurios gali atlikti tiek valymo, tiek gilinimo darbus, nėra pajėgios iškasti / išvalyti kietąjį gruntą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog ieškovo nurodyti argumentai, jog jis įvertinęs viešojo pirkimo sąlygas pasitelkė žemsiurbę, kuri yra tinkama tik biraus grunto iškasimui ir nėra pajėgi kasti kieto suardyto grunto, yra nepagrįsti.

30. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir turi taip pat atsižvelgti į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, ir dėl to sutarties turinys turi būti nustatomas tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). Už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Bet kokiu atveju tiekėjai pasiūlymus teikia pagal viešojo pirkimo sąlygas, todėl neturi pareigos papildomai domėtis perkančiųjų organizacijų tikslais, ypač jei šie apskritai nėra detalizuoti pirkimo dokumentuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jo nei šalių pasirašytoje Sutartyje, nei pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, jog viešuosius pirkimus laimėjęs tiekėjas turės kasti tik smėlį ir dumbą, priešingai, Sutartyje numatyta, jog turės vykdyti uosto valymo darbus, atsakydama į tiekėjų klausimus Direkcija taip pat aiškiai nurodė, jog „kasamo grunto kiekis pagal grunto tipus nėra skirstomas.“ Pažymėtina, jog LAND-46A-2002 nuostatos valymo ir kapitalinio gilinimo darbų neskirsto pagal tai, kokio tipo gruntas bus kasamas, kadangi ne grunto medžiagiškumas ir geologinė kilmė turi reikšmę, bet tai, ko tokiais darbai yra siekiama – atkurti projektinį gylį (valymo darbų atveju) ar jį didinti, kasant gruntą iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (kapitalinio gilinimo atveju). Teismas taip pat pažymi, jog ieškovas yra profesionalus rinkos dalyvis, dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama ne tik perkančiosios organizacijos pareiga tinkamai suformuluoti pirkimo objektą, sutarties sąlygas, bet ir rūpestingumo ir atidumo rengiant ir teikiant pasiūlymą pareiga tiekėjui. Tiekėjo elgesys turi atitikti rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartus. Pirkimo dalyvis, būdamas verslininku bei siekdamas dalyvauti didelės vertės viešajame pirkime, rengdamas savo pasiūlymą, privalo būti rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina. Verslininkas, besispecializuojantis teikiant tokio pobūdžio, kaip aptariamame pirkime, paslaugas ir nuolat dalyvaujantis konkursuose, turi elgtis atidžiai ir atsakingai įgyvendindamas tiek savo teises, tiek pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-963- 450/2019). Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė byloje įrodymų, jog jis kreipėsi į atsakovę viešojo pirkimo organizavimo metu su klausimais dėl Sutarties objekto ir šiuos klausimus pradėjo kelti tik kilus nesutarimams dėl TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo.

32. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir jog LAND-46A-2002 taisyklėse apibrėžiant einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbus yra pateikiamas vienas apibrėžimas, kuriame kalbama, kokios nuosėdos atliekant šiuos darbus yra šalinamos, kokio tikslo yra siekiama, teismas vertina, jog apibrėžime nurodyti darbai – einamasis gilinimas ir (arba) valymas – apibrėžia vieną grunto kasimo rūšį, kurio metu yra šalinamos nuosėdos ir suardytas kietasis gruntas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vertindamas akvatorijos dugno valymo darbų apimtį, Sutarties bei teisės akto LAND-46A-2002 kontekste, teismas daro išvadą, jog ieškovas įsipareigojo atlikti uosto akvatorijos dugno valymo darbus nepriklausomai nuo to, kokios geologinės kilmės gruntas bus iškasamas, bet atribojant iškasamą gruntą pagal tai, ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių ar valomas ir kasamas jau suardytas kietasis gruntas, kadangi valymo darbų tikslas – atkurti 2019 metais pasiektą projektinį gylį (–14,50 m) visoje darbų zonoje.

Dėl įsipareigojimo iškelti ir utilizuoti technogenines šiukšles

33. Ieškovas nurodo, jog Sutartis nebuvo sudaryta dėl technogeninių šiukšlių iškėlimo ir utilizavimo, nes jis pagal Sutartį neįsipareigojo išvalyti uosto akvatorijos dugno nuo visų technogeninių šiukšlių, o įsipareigojo vykdyti tik grunto kasimo, o konkrečiai – valymo darbus, kaip tai numato LAND 46A-2002 taisyklių nuostatos. Sutartyje numatytas darbų priėmimo–perdavimo procesas ir apmokėjimo už atliktus darbus tvarka taip pat yra pagrįsta sąnašinio grunto kasimu ir iškasto grunto kiekio nustatymu batimetrinių matavimų būdu. Pagal Sutarties 3.3 ir 3.4 punktų nuostatas ieškovas įsipareigojo savo sąskaita iškelti ir iškeltas technogenines šiukšles utilizuoti, kai jos patenka į kasimo įrangą atliekant sąnašinio grunto kasimo darbus (t. y. valymo darbus), o ne perduoti jas užsakovei, reikalaujant iš užsakovės tokių iškeltų šiukšlių utilizavimo ar papildomo apmokėjimo už tokių šiukšlių utilizavimą.

34. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir nurodo, jog, atlikdamas grunto kasimo darbus ir aptikęs technogenines šiukšles, rangovas, siekdamas tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atkurti –14,50 m projektinį gylį, tokias šiukšles turi iškelti ir utilizuoti. Kitaip tariant, technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas yra sudėtinė valymo darbų dalis, kuri neatsitiktinai įtraukta į grunto kasimo kainą, atsižvelgiant į tai, jog uosto akvatorijos dugne dažnai aptinkami įvairaus pobūdžio nuskendę daiktai.

35. Sutarties 3.3. punkte nurodyta, jog l m³ grunto kasimo kaina uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK-110a ne arčiau kaip 15 m atstumu iki krantinių linijos, prie SGD terminalo krantinės – grunto kasimas ne arčiau kaip 5 metrų atstumu, įskaitant transportavimą į artimąją sąvartą arba paplūdimių papildymas – 2,06 Eur be PVM, PVM suma 0,43, kaina su PVM – 2,49 Eur. Į 1m³ grunto kasimo kainą įeina: grunto kasimas, transportavimas į artimąją sąvartą (pagal pridedamą schemą) arba paplūdimių papildymas (priekrantės zonoje, apribotoje lygiagretėmis 55°45'20" N, 55°47'00" N, tarp 4 m ir 7 m izobatų) (grunto išpylimo vieta nurodyta Aplinkos apsaugos agentūros išduotame leidime vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus), technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušai, padangos, mediniai poliai ir kiti nuskendę daiktai) iškėlimas ir utilizavimas, prastovos, atliekamų darbų kontrolė (rangovo atliekami batimetriniai matavimai) bei rangovo technikos eksploatacinės išlaidos. Sutarties 3.4. punkto 1 m³ grunto kasimo kaina uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK-110a ne arčiau kaip 15 m atstumu iki krantinių linijos, prie SGD terminalo krantinės – grunto kasimas ne arčiau kaip 5 metrų atstumu, įskaitant transportavimą į tolimąją sąvartą – 3,47 Eur be PVM, PVM suma 0,73, kaina su PVM – 4,20 Eur. Į 1 m³ grunto kasimo kainą įeina: grunto kasimas, transportavimas į tolimąją sąvartą (pagal pridedamą schemą), technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušai, padangos, mediniai poliai ir kiti nuskendę daiktai) iškėlimas ir utilizavimas, prastovos, atliekamų darbų kontrolė (Rangovo atliekami batimetriniai matavimai) bei rangovo technikos eksploatacinės išlaidos.

36. Įvertinęs Sutarties 3.3 ir 3.4 punktų formuluotes, kurios aiškiai nurodo, kokie darbai įeina į grunto kasimo kainą, teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, jog technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas yra sudėtinė valymo darbų dalis ir ieškovas pasirašydamas Sutartį įsipareigojo šiuos darbus atlikti. Ieškovas teigdamas, jog Sutarties 3.3 ir 3.4 punktai detalizuoja tam tikrus papildomus darbus, kuriuos dėl technologinių procesų gali tekti atlikti kartu, vykdant sąnašinio grunto kasimo darbus (pvz., rangovo žemsiurbė, vykdydama sąnašinio grunto kasimo darbus gali kartu iškelti tam tikras technogenines šiukšles ir tokiu atveju rangovas privalės į rangovo įrangą įstrigusias šiukšles utilizuoti, nereikalaudamas papildomo užmokesčio iš užsakovo), nepateikia jokių tokį Sutarties 3.3 ir 3.4 punktų aiškinimą pagrindžiančių įrodymų. Tai, jog pasiūlymo formoje Nr. 1, lentelės grafoje „Orientacinis sąnašinio grunto kiekis m³“ nurodyta tik „sąnašinis gruntas“, nereiškia, kad į grunto kasimo kainą neįeina technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas, nes tos pačios lentelės grafoje „Darbų pavadinimas“ yra nurodyta, jog į 1 m³ grunto kasimo kainą įeina ir technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušos, padangos, mediniai poliai ir kitų nuskendusių daiktų) iškėlimas ir utilizavimas. Teismas pažymi, jog Sutarties nuostatų negalima aiškinti atsietai ar išėmus iš konteksto, kaip šiuo atveju aiškina ieškovas. Taip pat tai, jog atsakovė sudaro ir sutartis tik dėl technogeninių šiukšlių iškėlimo ir utilizavimo, nereiškia, jog šių darbų negali apimti valymo darbai, kai dėl to pasisakyta nustatant grunto kasimo kainą.

37. Be to, teismas pažymi, jog Sutarties 7.4.punkte nurodyta, kad rangovas pareiškia, kad jis gerai išanalizavo pirkimo konkurso metu užsakovės pateiktą dokumentaciją, numatė ir įvertino visus Sutarties 1.1, 1.2 punktuose numatyto objekto darbus, kuriuos reikia atlikti. Jeigu tinkamai įvykdyti Sutartį yra būtina atlikti tam tikrus rangos darbus, kuriuos, sudarydamas Sutartį, būtų numatęs kiekvienas profesionalus rangovas, tačiau rangovas jų atskirai nenumatė ar neišskyrė, tai šiuos darbus rangovas įsipareigoja atlikti savo sąskaita, nes laikoma, kad šie darbai yra įskaičiuoti į bendrą pasiūlymo kainą.

Dėl 2019 metais (ne)pasiekto –14,50 m projektinio gylio ir batimetrinių matavimų pagrįstumo

38. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog atsakovės 2019 m. gegužės 20 d. atlikti batimetriniai matavimai, kurių pagrindu buvo nustatytas pasiektas –14,50 m projektinis gylis vykdant uosto akvatorijos gilinimo darbus pagal ankstesnę sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetriniai matavimai, kuriais buvo nustatytos neiškasos vykdant TU Nr. 9.3.164-16/21, buvo atlikti netinkamai, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai dėl to kylančias neigiamas pasekmes siekia perkelti rangovui.

39. Ieškinio 31–39 punktuose ir dubliko 16 ir 17 punktuose ieškovas nurodo, jog atsakovė atlikdama batimetrinius matavimus neatliko įrangos kalibravimo ir nerengė kalibravimo ataskaitų, kurios turėtų būti sudėtinė batimetrinių matavimų dalis ir kurios leistų įvertinti atliktų matavimų patikimumą. Be to, užsakovė neturi dėl naudojamos batimetrinės matavimo įrangos išduotų kalibravimo sertifikatų, kurie galėtų patvirtinti įrangos kalibravimo tinkamumą.

40. Atsakovė nurodė, jog batimetrinės sistemos kalibravimo procedūros metu sukaupiami batimetriniai duomenys lygiai tokiu pat būdu, kaip ir vykdant bet kokius kitus batimetrinius matavimus. Kalibravimas atliekamas pagal įrangos gamintojo instrukcijas kiekvieną kartą, kai yra stebimas kalibravimo parametrų nuokrypis nuo optimalių reikšmių. Pirminiai (,,žali“, angl. raw) duomenys, iš kurių sudaromi batimetriniai planai ir ruošiami generalizuoti duomenys techninių užduočių sudarymui, valymo darbų priėmimui ir pan., yra saugomi įmonės duomenų serveryje. Tačiau dėl ypačdidelio batimetrinių duomenų kiekio, kuris gaunamas matavimo metu ir riboto duomenų saugyklos dydžio, kalibravimo metu surinkti duomenys nėra saugomi dėl jų trumpalaikio aktualumo. Ieškovo pateiktose lyginamosiose Direkcijos batimetrinių duomenų analizėse nėra pateikti duomenys, jog Direkcijos batimetrinė įranga buvo nekalibruota ir (ar) kad buvo taikyti netinkami kalibravimo koeficientai. Pažymėjo, kad Sutarties vykdymo metu Direkcija turėjo galimybę suformuoti ir pateikti kalibravimo ataskaitas, jeigu tik rangovas būtų jas paprašęs pateikti, tačiau rangovui žinant bei suvokiant, jog dėl trumpalaikio aktualumo kalibravimo metu surinkti duomenys nėra saugomi, rangovas ieškinyje nurodo visiškai priešingą bei nesąžiningą poziciją, nes šių duomenų pateikimo galimybė šią dieną yra neįmanoma.

41. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklių 52 punktas (redakcija galiojusi iki 2022 m gegužės 24 d.) įpareigojo užsakovą atliekant batimetrinius matavimus vadovautis IHO standartu S-44 (minėto standarto vertimas pateiktas kartu su ieškinio priedu Nr. 56_6). Minėto standarto B priedas „Kokybės valdymo gairės“ – B.2 dalis „Įranga“ – numatė, kad „pageidautina patikrinti visą sistemą realiomis sąlygomis (in situ) prieš atliekant tyrimą ir kiekvieną kartą kai matavimo metu kyla abejonių“. Taigi priešingai nei nurodo ieškovas, sistema neprivalo būti patikrinama kiekvieną kartą prieš atliekant matavimus ir kiekvieną kartą tokių matavimų atlikimo metu (b. f. 6, b. l. 602).

42. Ieškovo pateiktose lyginamosiose Direkcijos batimetrinių duomenų analizėse nėra pateikti duomenys, jog Direkcijos batimetrinė įranga buvo nekalibruota ir (ar) kad buvo taikyti netinkami kalibravimo koeficientai. Sutartyje nebuvo numatyta, jog rangovui privalomai turi būti teikiamos kalibravimo ataskaitos ar kad jos turi būti išsaugomos. Byloje ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Sutarties vykdymo metu kreipėsi į užsakovą prašydama pateikti batimetrinių matavimų įrangos kalibravimo ataskaitas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovo argumentai dėl kalibravimo ataskaitų nerengimo ir nepateikimo rangovui atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

43. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog užsakovė batimetrinių matavimų atlikimo metu naudojo sonarą, kuris akivaizdžiai veikė netinkamai, o naudojamo daugiaspindulinio echoloto duomenys rodė, kad įranga sugedusi arba nėra tinkamai naudojama, nes duomenyse buvo daug „triukšmo“, kuris neleido nustatyti realaus gylio. Tai turėjo itin didelę įtaką atliktiems batimetriniams matavimams ir tokių matavimų atlikimo metu negalėjo būti nustatytas tikslus gylis ar numatyto projektinio gylio pasiekimas.

44. Atsakovė nurodė, jog nėra batimetrinės įrangos gamintojo, kuris garantuotų batimetrinių duomenų surinkimą, kuriuose nebūtų registruojami trikdžiai (dar vadinami artefaktais). Tai sąlygojama pačiu fizikiniu garso bangų atspindžio registravimo principu. Batimetrinio matavimo metu registruojami visi atspindžiai: tiek nuo akvatorijos dugno, tiek nuo vandenyje plaukiojančių objektų. IHO S-44 standarte yra numatytos priemonės, kaip išvengti ar sumažinti artefaktų poveikį: taikant tikimybinį metodą, daroma prielaida, kad artefaktas, judėdamas vandenyje, nesukels akustinio atspindžio toje pačioje vietoje, todėl batimetrinių matavimų metu dugno gylių reikšmės registruojamos mažiausiai du kartus pakankamu laiko skirtumu. Tokiu būdu surinkti pertekliniai duomenys leidžia objektyviai šalinti artefaktinius duomenis. Vykdomų darbų kokybės ir apimčių vertinimui neapdoroti / pirminiai batimetriniai duomenys nėra naudojami. Visų rinkoje esančių programinės įrangos gamintojų batimetrinių duomenų tvarkymo programų pakete privalomai yra pirminių duomenų apdorojimo moduliai, skirti artefaktams valyti, duomenims analizuoti, generalizuoti. Redagavimo metu, remiantis pertekline batimetrija, duomenys išvalomi ir teikiami darbų apimtims / kokybei vertinti. Jeigu Direkcija turėtų galimybę atlikti ieškovo vykdytų batimetrinių matavimų pirminių (,,žalių“) neapdorotų duomenų (ang. raw data) analizę, tai būtų galima nustatyti bei įrodyti, kad ieškovo pirminiuose bei neapdorotuose batimetriniuose duomenyse taip pat yra registruota daugybė trikdžių (artefaktų). Pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikė iš esmės jokių alternatyvių, paties ieškovo atliktų, neapdorotų pirminių batimetrinių duomenų (angl. raw data), kurie leistų palyginti ieškovo ir atsakovės duomenis ir daryti bent tikėtinas prielaidas dėl vienos ar kitos ginčo šalies batimetrinių matavimų duomenų tikslumo. Direkcija neturi objektyvių galimybių atlikti Direkcijos ir ieškovo batimetrinių matavimų duomenų palyginimo, nes tam yra reikalingi ieškovo neapdoroti (raw data) batimetriniai duomenys, kurių ieškovas ne tik kad nepateikė kartu su ieškiniu, tačiau net neatliko šių duomenų lyginamosios analizės su Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų neapdorotais duomenimis.

45. Teismas pažymi, jog byloje nekyla ginčas ir pati ieškovė teismui teikiamuose dokumentuose (2022 m. rugsėjo 12 d. DOK-37286; 2023 m. kovo 10 d. DOK-3662), kai buvo sprendžiami atsakovės prašymai įpareigoti ieškovą pateikti jo atliktų neapdorotų batimetrinių matavimų duomenis nurodė, jog šitų duomenų negali pateikti, nes nėra jų išsaugojusi. Teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo metu būtų kreipęsis į atsakovę su pretenzija, jog batimetriniai matavimai yra atlikti netinkamai.

46. Ieškovas į bylą pateikė (ieškinio priedas Nr. 56_1) Klaipėdos hidrohrafinio laivo LOTAS Matavimų ir duomenų analizę. Nustatyta, jog buvo analizuojami 2019 m. gegužės 20 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos batimetrinių matavimų duomenys, 2019 m. gegužės 20 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos MBES batimetrinių matavimų duomenys ir 2022 m. kovo 2 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos SVP batimetrinių matavimų duomenys (teismas pažymi, kad vertime padaryta klaida ir nurodyta data 2022 m. kovo 22 d.). Šią analizę atliko „Meremõõõdukeskus Ltd“ kaip Rohde Nielsen, AS, subrangovas batimetriniams matavimams. Analizėje pateikiama išvada, jog Direkcijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetriniai matavimai atlikti nesilaikant IHO S-44 standartų; juose yra daug klaidų, atsiradusių dėl operatoriaus ir techniškai netvarkingos elektronikos; neprofesionalu ir net nepagarbu pateikti tokius batimetrinius matavimus kaip atliktų gilinimo darbų patvirtinimą 2019 metais. Teismas susipažinęs su pateikta analize nustatė, jog analizės išvadoje kalbama apie 2021 m. rugpjūčio 23 d. Malkų įlankos batimetrinius matavimus ir jų atitiktį IHO S-44 standartams, tačiau 4 dalyje atliekant pačių duomenų analizę, analizuojant atskirus atliktų batimetrinių matavimų duomenis šios datos batimetriniai matavimai net nėra analizuojami. Be to, nė vienoje iš techninių užduočių, dėl kurių byloje kyla ginčas, darbai nebuvo priimti ar iškasto grunto kiekis nebuvo apskaičiuotas pagal 2022 m. kovo 2 d. batimetrinius matavimus, kurie yra analizuojami. Ir kaip nustatyta iš prie atsakovės tripliko pateiktų R. D. paaiškinimų, 2022 m. kovo 2 d. batimetriniai matavimai buvo atliekami iki 10 km nutolusios akvatorijos vietoje nuo ginčo objekto vietos ir kuri neturi nieko bendro su šios bylos nagrinėjimu (tripliko priedas Nr. 10).

47. Ieškovas į bylą taip pat pateikė (ieškinio priedas Nr. 56_2) Klaipėdos hidrografinio laivo LOTAS 2021 m. rugpjūčio 23 d. kontrolinių batimetrinių matavimų analizę, kurią atliko „Meremõõõdukeskus Ltd“ kaip Rohde Nielsen, AS, subrangovas batimetriniams matavimams. Nustatyta, jog buvo analizuojami 2021 m. rugpjūčio 23 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos batimetrinių matavimų duomenys, 2021 m. rugpjūčio 23 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos MBES batimetrinių matavimų duomenys ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos SVP batimetrinių matavimų duomenys. Analizės 4.3 punkte nurodoma, jog išanalizavus LOTAS 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliktų batimetrinių matavimų Malkų įlankoje SVP duomenis nustatyta, jog visuose kontrolinių matavimų failuose yra fiksuotas garso greitis, surinktais duomenimis manipuliuojama rankiniu būdu, fiksuojant vieną iš svarbiausių jutiklių. Direkcijos operatoriaus naudojamas SVP profilis rodo, kad garso greitis vandenyje yra 1487 m/s. Analizės 5 punkte pateikiama išvada, kad Direkcijos 2019 m. gegužės 20 d. atliktas Malkų įlankos batimetrinis matavimas atliktas nesilaikant IHO S-44 standartų. Yra daug klaidų, atsiradusių dėl operatoriaus ir techniškai netvarkingos elektronikos. Teismas pažymi, jog šioje analizėje 2019 m. gegužės 20 d. batimetrinių matavimų analizė nėra pateikta, o išvados apie ją teikiamos.

48. Taip pat pažymėtina, jog ataskaitose nurodoma, kad tam tikros kreivės rodo tam tikras paklaidas ir jog tai turi įtakos duomenims, tačiau nėra detalizuojama, kokią įtaką (žymią / nežymią, lemiančią / nelemiančią galutinius rezultatus) tai turi, taip pat ar šios paklaidos nebuvo įvertintos apdorojant pirminius batimetrinius matavimus (pvz., ieškinio priedas Nr. 56_1 puslapis 8, 9 lapai; ieškinio priedas Nr. 56_2 puslapis 7, 8 lapai).

49. Ieškovas nurodo, jog užsakovės pateikiamas batimetrinių matavimų analizes atliko itin aukštos kvalifikacijos specialistas P. U.. Minėtas specialistas P. U. atliko ir pirminį užsakovės naudojamos batimetrinių matavimų įrangos instaliavimą laive „Lotas“ (rangovas, atlikęs darbus, Emma Technologies). P. U. atstovauja bendrovei „Meremõõõdukeskus Ltd“, kuri yra Teledyne RESON batimetrinių matavimų įrangos autorizuotas atstovas.

50. Atsakovė pasisakydama dėl specialisto P. U., pažymėjo, jog specialistas, atlikęs duomenų analizę, negali būti objektyvus, kadangi jį siejo sutartiniai santykiai dėl batimetrinių matavimų atlikimo su ieškovu valymo darbų metu, dėl kurių šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Ieškovas teigdamas, kad „Minėtas specialistas P. U., atliko ir pirminį užsakovės naudojamos batimetrinių matavimų įrangos instaliavimą laive Lotas“, pats sau prieštarauja, nes tokiu atveju specialisto kokybiškai atlikta instaliacija ir derinimas turėjo užtikrinti ir tinkamą duomenų kokybę, kurios patikimumas kvestionuojamas šioje byloje. Pažymi ir tai, jog ieškinio priede Nr. 66 pateikta 2019 m. liepos 5 d. batimetrinės įrangos gamintojo Teledyne RESON riboto galiojimo vienkartinė autorizacija bendrovei „Meremõõõdukeskus Ltd“ dalyvauti įrangos tiekimo ir instaliavimo konkurse su Direkcija negali būti sietinas, kadangi laive LOTAS instaliacija buvo atlikta dar 2013 metais (tai nurodyta ir paties ieškovo pateiktose analizėse, ieškinio priedai Nr. 56_1 ir 56_2).

51. Ieškovas dublike nurodo, jog užsakovo (duomenys neskelbtini), einantis (duomenys neskelbtini), R. D. 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-204-889/2023 patvirtino aplinkybes, susijusias su batimetrinių matavimų atlikimu ir jų metu nustatomų duomenų nepatikimumu, reikšmingas ir šioje byloje. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 204-889/2023 pagal ieškovo Rohde Nielsen, AS, ieškinį Direkcijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo ir pagal Direkcijos priešieškinį dėl delspinigių bei nuostolių priteisimo. Priešingai nei nagrinėjamos bylos atveju, civilinėje byloje Nr. e2-204-889/2023 kilo ginčas pagal šalių pasirašytą 2020 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. 34-2020-261 dėl objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimas iki 15,0 m gylio nuo PK (21) iki PK (85)“ gilinimo darbų atlikimo bei objekte atsiradusių defektų ištaisymo. Pagal minėtą sutartį rangovas turėjo atlikti kapitalinio gilinimo darbus 1–13 baruose. Tai reiškia, jog civilinės bylos Nr. e2-204- 889/2023 įrodinėjimo dalykas – 2020 m. gruodžio 28 d. sutarties dėl kapitalinio gilinimo darbų atlikimo ir atsiradusių defektų ištaisymo netinkamas vykdymas ir su tuo susiję klausimai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2020 m. birželio 4 d. rangos sutarties Nr. 34-2020/128 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos nuo PK-17 iki PK110a eksploatacinių dugno valymo darbų vykdymo, pagal kurią šalys susitarė, jog rangovas atliks valymo darbus pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis (konkrečiai – TU Nr. 9.3.164-16/21 ir 9.3.164-20/21). Be to, R. D., kaip atstovas, dalyvavo ir šios bylos nagrinėjime, todėl ieškovo atstovai galėjo jam užduoti klausimus, susijusius su šio ginčo nagrinėjimui aktualių batimetrinių matavimų atlikimu ir pagrįstumu, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėdamas šią bylą vadovautis R. D. parodymais, duotais kitoje byloje.

52. Bylos nagrinėjimo metu teismas išaiškino šalims teisę ir net kelis kartus siūlė svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, kiek tai susiję su batimetrinių matavimų teisingumu ir patikimumu. Atsakovės atstovas byloje nurodė, jog nesant neapdorotų ieškovės atliktų batimetrinių matavimų duomenų, ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Ieškovo atstovas byloje taip pat nereiškė prašymo skirti ekspertizės dėl atsakovės atliktų batimetrinių matavimų duomenų teisingumo.

53. Įvertinus ieškovo nurodytus motyvus dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetrinių matavimų pagrįstumo, atsakovės pateiktus paaiškinimus, ieškovo pateiktą neapdorotų 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetrinių matavimų analizę, kurią atliko su ieškove sutartiniais santykiais dėl batimetrinių matavimų atlikimo Sutarties vykdymo metu susijęs asmuo, taip pat į analizėje nurodytus neatitikimus, į tai, jog ieškovas iki pat bylos nagrinėjimo teisme (Sutarties vykdymo metu) nereiškė pretenzijų dėl atsakovės atliktų batimetrinių matavimų kokybės ar tinkamumo, neprašė kalibravimo ataskaitų ar kitų duomenų, taip pat jog nėra išsaugojusi ir nepateikė jokių savo atliktų pirminių batimetrinių matavimų, kuriuose užfiksuoti duomenys leistų vienareikšmiškai vertinti, kad atsakovės atlikti batimetriniai matavimai yra klaidingi ir nepatikimi, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2023 m. rugpjūčio 23 d. Direkcijos atlikti batimetriniai matavimai, kurie buvo atlikti gavus ieškovo pranešimą apie darbų užbaigimą TU Nr. 9.3.164-16/21, buvo atlikti klaidingai, yra neteisingi ir nepatikimi, todėl teismas nagrinėdamas bylą jais vadovausis.

54. Ieškovas pažymi, kad tarp šalių nėra sutarimo dėl to, ar 2019 m. buvo pasiektas –14,50 m projektinis gylis visame TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų poligone. Užsakovo 2019 m. atliktų batimetrinių matavimų analizė patvirtino, kad užsakovo atliktų batimetrinių matavimų paklaida siekė net iki 0,6 metro. Taigi, remiantis pačios atsakovės atliktų batimetrinių matavimų duomenimis, nėra galima teigti, kad 2019 m. buvo pasiektas –14,50 m projektinis gylis, kadangi batimetriniai matavimai nebuvo atlikti tinkamai ir tai nulėmė tokių matavimų nepatikimumą (netikslumą) su itin didele galima paklaida iki 0,6 metro (ieškinio priedas Nr. 56).

55. Atsakovė su šia ieškovo pozicija nesutinka ir teikia rangovo, kuris 2019 m. atliko TU Nr. 9.3.164-16/21 zonos (Malkų įlanka) kapitalinio gilinimo darbus iki –14,50 m batimetrinių matavimų duomenis (tripliko priedas Nr. 3, DVD diskas), atliktus po darbų užbaigimo. Nustatyta, kad pateikti duomenys patvirtina, jog darbų zona buvo išgilinta pagal nurodytus parametrus; 2019 m. Malkų įlankoje (darbų zona pagal TU Nr. 9.3.164-16/21) atliktų kapitalinio gilinimo darbų priėmimo–perdavimo aktus 1–2 (tripliko priedai Nr. 4–5), kuriuos pasirašė komisija, t. y., Direkcijos atsakingi darbuotojai, FIDIC inžinierius, techninis prižiūrėtojas, projekto vykdymo priežiūros vadovas, rangovas. Nustatyta, jog nė vienas aktus pasirašęs asmuo nekėlė abejonių dėl Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų, kuriais buvo užfiksuotas darbų baigtumas (pasiektas –14,50 m projektinis gylis), patikimumo bei tikslumo. Be to, teismas pažymi, kad šiuos aktus pasirašė taip pat ir uosto gilinimo darbus atlikusio rangovo atstovai, o ne tik pačios Direkcijos atstovai.

56. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovas klaidina teismą pateikdamas paaiškinimus dėl paklaidos. Pateikia (duomenys neskelbtini) R. D. parengtą analizę dėl ieškinio priedo Nr. 56_3 (tripliko priedas Nr. 8), kuria remiamasi dublike įrodinėjant 0,6 m paklaidą Direkcijos 2019 m. atliktuose batimetriniuose matavimuose. Pateiktoje analizėje nurodyta, jog batimetrinių matavimų atlikimo tvarka, duomenų rinkimas, vertinimas, apdorojimas ir kt. atliekami vadovaujantis IHO standartu S-44 (ieškinio priedas Nr. 60). Pagal standarte pateikiamas formules suskaičiuota leistina ± 0,27 m neapibrėžtumo reikšmė taikoma skirtingomis batimetrinėmis sistemomis surinktiems duomenims, t. y., pavyzdžiui, atsakovės batimetriniai duomenys ir ieškovo batimetriniai duomenys kiekviename pamatuotos akvatorijos dugno taške, kai matavimo gylis yra 15 m, gali turėti pastovų iki 0,54 m. dydžio skirtumą. Tokiu atveju yra laikoma, kad abu matavimai atlikti tinkamai, tačiau tam, kad būtų tam tikras atskaitos taškas, yra reikalingas susitarimas, kuriais matavimais vadovautis. Sutarties 8.9. punkte buvo susitarta, jog valymo darbų baigtumas vertinamas pagal Direkcijos batimetrinius duomenis. Pagal įprastą praktiką atliekant grunto kasimo darbus rangovai savo batimetrinių matavimų sistemas susiderina taip, kad matavimai sutaptų. Dėl to visi rangovai (įskaitant Rohde Nielsen, AS) visada prieš pradėdami darbus atlieka savo batimetrinius matavimus ir nepradeda darbų tol, kol neišsprendžiami bet kokie neaiškumai dėl batimetrinių matavimų atitikimų (sutapimų). Pažymi, kad kiekviena skirtinga batimetrinė sistema turi savo unikalų pastovų suminį neapibrėžtumą, todėl rengiant technines užduotis ar atliekant atliktų darbų vertinimą, skaičiuojant jų apimtis, naudojamos pamatuotos gylių reikšmės, o neapibrėžtumai nėra vertinami. Šiuo atveju 2019 m., pagal batimetrinių matavimų duomenis, buvo pasiektas –14,5 m projektinis gylis. Rangovui yra pateikti neapdoroti 2019 m. batimetriniai duomenys, kurie tai įrodo.

57. Analizėje (duomenys neskelbtini) specialistas paaiškino, jog rangovas dubliko 16 punkte neteisingai suskaičiavo galimą gylio reikšmę įvertinus neapibrėžtumą (–14,50 m ± 0,27 = nuo –14,23 m iki –14,77 m.), pažymi, kad vertindamas neapibrėžtumą rangovas tendencingai nurodė sau palankią reikšmę (–13,96 m), kuri yra klaidinga. Aritmetiškai teisinga reikšmė turėtų būti nuo –14,23 m, iki –14,77 m, nes pasiektas gylis gali būti ir didesnis, t. y. –14,77 m.

58. Direkcija į bylą taip pat pateikia (duomenys neskelbtini) J. P. techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 (A zona) ir 9.3.164- 20/21 (B zona) batimetrinių duomenų analizę (tripliko priedai Nr. 6-7) palei Botaninio draustinio sienutę (procesiniuose dokumentuose vadinama povandenine sienute), iš kurių galima matyti, kad 2019 metais uosto akvatorija buvo išgilinta visa apimtimi iki leidžiamo 5 m ruožo nuo sienutės, kuriame projektinio gylio pasiekti nereikalaujama, o po 2021 m. rangovo atliktų valymo darbų nustatytos neiškasos yra toliau nei 5 m atstumu nuo povandeninės sienutės.

59. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog laikotarpiu nuo techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 ir TU Nr. 9.3.164-20/21 įteikimo rangovui (2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. liepos 21 d.) iki rangovo pranešimo apie užbaigtus darbus (2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d.), rangovas darbų vykdymo metu nekėlė klausimo dėl Direkcijos pateiktų 2019 m. batimetrinių matavimų duomenų (jų patikimumo, kokybės, tikslumo ir pan.). 2019 metų batimetrinių matavimų duomenys po gilinimo darbų užbaigimo pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 buvo pateikti ieškovui kartu su 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 5, b. f. 6, b. l. 64), tačiau tuo metu pretenzijos, kad batimetrinių matavimų rezultatai neatitinka faktinės situacijos, rangovas neteikė. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas techninių užduočių vykdymo ir vėlesniu laikotarpiu, kol vyko derinimasis dėl darbų priėmimo / nepriėmimo, būtų teikęs pretenzijas ar kėlęs abejones dėl 2019 m. atliktų batimetrinių matavimų teisingumo. Todėl sutiktina su atsakovės pozicija, jog ši ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija atsirado tik tada, kai Direkcija inicijavo civilinę bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose dėl delspinigių priteisimo pagal TU Nr. 9.3.164-16/21.

60. Pažymėtina, jog Klaipėdos hidrohrafinio laivo LOTAS Matavimų ir duomenų analizėje buvo analizuojami neapdoroti / pirminiai batimetriniai duomenys: 2019 m. gegužės 20 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos batimetrinių matavimų duomenų analizė, 2019 m. gegužės 20 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos MBES batimetrinių matavimų duomenų analizė (ieškinio priedas Nr. 56_1, 56_3). Akvatorijos gilinimo darbai 2019 metais priimti pagal „išvalytus“ paruoštuosius duomenis, o darbų kokybė įvertinta pagal minimalius gylius. Minimalūs gyliai neperžengiant techninės užduoties ribų buvo pasiekti. Be to, pagal ieškovo pateiktus batimetrinių matavimų analizės pavyzdžius neįmanoma nustatyti (nenurodytos koordinatės), kuri darbų baro vieta ieškovo buvo analizuojama. Kaip paaiškina atsakovė, iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad analizuojami duomenys dugno šlaite, kuris galbūt net nebuvo techninės užduoties dalimi ir kartu neturėjo jokios įtakos ieškovo atliktų valymo darbų priėmimui. Ieškovas, laikydamasis pozicijos, jog 2019 metais numatytas projektinis gylis nebuvo pasiektas, sąmoningai nutyli aplinkybę, kad ieškinio 35 punkte pirminių duomenų nepalygino su paruoštaisiais duomenimis, kurie įrodo, kad buvo atsižvelgta į artefaktų buvimą pirminiuose duomenyse.

61. Įvertinus tai, jog į bylą yra pateikti rangovo, kuris 2019 m. atliko TU Nr. 9.3.164-16/21 zonos (Malkų įlanka) kapitalinio gilinimo darbus iki –14,50 m, batimetrinių matavimų duomenys atlikti po darbų užbaigimo, kurie patvirtina, kad darbų zona buvo išgilinta pagal nurodytus parametrus; darbų priėmimo–perdavimo aktai, kuriuos pasirašė komisija, sudaryta iš uosto gilinimo darbus atlikusio rangovo atstovų, o ne tik pačios Direkcijos atstovų, taip pat kitas aplinkybes, nurodytas sprendimo 47–54 punktuose, teismas daro pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad 2019 m. atlikti batimetriniai matavimai nepatvirtina –14,50 m pasiekto projektinio gylio, todėl teismas priimdamas sprendimą byloje vadovausis ir laikys, jog 2019 m. atliekant uosto gilinimo darbus ginčo akvatorijose nuo PK87,5a iki PK101a (Malkų įlankos akvatorija, techninė užduotis Nr. 9.3.164-16/21) ir uosto akvatorijoje nuo PK81 iki PK85 (Smeltės ratas, techninė užduotis Nr. 9.3.164-20/21) buvo pasiektas –14,50 m projektinis gylis.

Dėl TU 9.3.164-16/21 vykdymo aplinkybių

62. Byloje nustatyta, jog 2021 m. birželio 17 d. atsakovė pateikė ieškovei kvietimą atvykti vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus. Preliminari (orientacinė) valymo darbu apimtis iki projektinio gylio ir pergilinimai – 200 000 m3. Nurodė, kad darbus reikės atlikti uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK110a pagal Sutarties 3.3 ir 3.4 punktus. Taip pat, vadovaudamiesi rangos sutarties Nr. 34-2020-128 7.1.2 papunkčiu, pateikė pirmąją techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo valymo darbams ir gruntui gramzdinti kopiją ir grunto gramzdinimo vietos poligonų schemą su koordinatėmis (b. f. 6, b. t. 42–49).

63. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 9219,00 Eur skolą už atliktus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21. Nurodo, jog ieškovas tinkamai atliko darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ir dėl to atsakovei teko pareiga už tokius darbus atsiskaityti. Ieškovas įrodinėja, jog neiškasų vietose esančio grunto kasimas nepateko į su ieškovu sudarytos Sutarties objektą, nes tai nėra dabartinės jūrinės ir marių nuosėdos – sąnašinis gruntas.

64. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko ir nurodė, jog atliekant batimetrinius matavimus buvo nustatytos neiškasos, todėl ieškovas buvo įpareigotas darbų trūkumus pašalinti. Atsakovė nurodė, jog kilus ginčui dėl atliktų darbų trūkumų povandeninių apžiūrų metu iš viso buvo apžiūrėta 13 taškų, iš kurių dviejuose taškuose buvo aptikti objektai, kurie pripažinti ne ieškovo valymo darbų trūkumu. Visuose likusiuose taškuose buvo aptikti arba morenos luitai, arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai. Apžiūrų metu aptikti morenos luitai negali būti suprantami kaip nesuardyto dugno geologinis sluoksnis. Visuose kituose 5 taškuose aptiktas minkštas dumblo sąnašų sluoksnis, kuris paties ieškovo yra priskiriamas „nuosėdoms“ ir atitinkamai valymo darbų apimčiai pagal Sutarties sąlygas.

65. Ieškovas taip pat nurodė, jog užsakovė ieškovui pateikė tariamų defektų koordinates su gylių reikšmėmis kartu su tariamų neiškasų planu. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį dėl atitinkamų neiškasų vietų, visus tariamus darbų trūkumus ieškovas suskirstė į dvi grupes: (i) tariami darbų defektai, esantys vakarinėje akvatorijos dalyje, t. y. šlaito srityje (neiškasos plane apibrauktos raudona linija); (ii) tariami darbų defektai, esantys kitose akvatorijos vietose, t. y. plokščioje akvatorijos dalyje (neiškasos plane apibrauktos juoda linija) (ieškinio priedas Nr.7). Sutarties 8.9 punktas numato, kad priimant darbus yra leidžiamos neiškasos iki 10 cm virš projektinio gylio, kurių bendras kiekis negali viršyti 5 proc. nuo techninėje užduotyje nurodyto grunto kiekio iki projektinio gylio. Šiuo konkrečiu atveju pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų apimtis iki projektinio gylio sudarė 9922 m³. Taigi pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ir Sutarties 8.9 punktą buvo leidžiamos neiškasos iki 10 cm, jeigu bendras kiekis neviršys 496,1 m³ (9922 m³ x 5 proc.). Ieškovas, atlikęs (ii) grupėje esančių neiškasų vertinimą, nustatė, kad visos neiškasos neviršija 10 cm ribos ir bendras tokių neiškasų kiekis yra vos keli kubiniai metrai – 4,92 m³ (t. y. neviršija leidžiamo 496,1 m³ kiekio). Byloje pateikta ataskaita dėl kiekvienos neiškasos dydžio ir bendro neiškasų kiekio TU Nr. 9.3.164-16/21 (žr. ieškovo 2023 m. balandžio 7 d. atsiliepimo-dubliko priedas Nr. 5, b. f. 11, b. l. 33–79). Nustatyta, kad analizėje nurodomi Direkcijos nurodyti taškai kaip neiškasos, ir matyti, kad nė viename iš taškų nėra pasiektas 14,50 m gylis, gylis svyruoja nuo 14,43 iki 14,49. Pažymėtina, jog taškas 2, kurio koordinatės 509711.341125,6167903.273670, buvo taip pat įtrauktas į ieškovo pranešimo 20/08/2021 objektų sąrašą, kur gylis nurodomas nuo 13,97 iki 14,49 atskiruose plotuose; taip pat taškas 3, kur gylis nurodomas nuo 14,40 iki 14,44 m, nurodo, jog viename taške yra matomas riedulys, tačiau analizėje nėra pateikiama paaiškinimų, iš kokių parametrų galima daryti išvadą, jog tai yra riedulys. Analizės išvadose nurodoma, jog neiškasos, viršijančios 10 cm virš projektinio lygio, buvo identifikuotos kaip įvairūs objektai. Pagal tūrio skaičiavimus plokščioje teritorijoje kiekiai virš projektinio lygio sudaro maždaug 5 m³. Tai yra 0,01 proc. viso kiekio pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21. Ieškovas nurodo, jog dėl akvatorijos kitose vietose esančių tariamų neiškasų ((ii) grupės neiškasų) nebuvo galima atsisakyti priimti ieškovo atliktų darbų, nes tokios neiškasos pagal Sutarties 8.9 punktą negalėjo būti laikomos kliūtimi darbų priėmimui (neviršijo 10 cm ir sudarė mažiau kaip 5 proc. techninėje užduotyje nurodyto grunto kiekio).

66. Teismas pažymi, jog dėl šių argumentų ar nesutikimo su (ii) grupės neiškasų kiekio apskaičiavimu atsakovė nesutikimo argumentų ar prieštaravimų nepateikė, todėl teismas išsamiau dėl (ii) grupės neiškasų kiekio nepasisako.

67. 2021 m. liepos 1 d. ieškovas informavo atsakovę, kad, pagal pradinius batimetrinių matavimų duomenis TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdyti bei po to jų atliktus matavimus prieš pradedant darbus, pastebėjo iš vakarinės projekto zonos pusės, apytiksliai ties PK94a, į projekto zoną patenkantį gruntą. Nurodė, jog dažniausiai tokie reiškiniai aptinkami dėl konstrukcijos pažeidimų. Pabrėžė, kad bet kokie toje zonoje vykdomi darbai, tikėtina, gali sustiprinti padarytos žalos poveikį. Prieš pradėdami dugno valymo darbus, prašė Direkciją išsiaiškinti šį klausimą ir informuoti dėl tolimesnių veiksmų. Priede ieškovas pažymėjome susirūpinimą keliančią zoną. Atsakovė reaguodama į ieškovo pateiktą informaciją apie galimus povandeninės sienutės pažeidimus ties PK94a, atliko šios vietos analizę ir prašė darbus TU Nr. 9.3.164-16/21 ribose aplink tašką, kurio koordinatės: 509505,52; 6167735,85, vykdyti ne arčiau kaip 25 m spinduliu. Ieškovui pateikė vaizdinę vietos schemą ir nurodė, jog vaizdinėje schemoje pažymėtame plote nebus vertinami darbų trūkumai pagal techninę užduotį (b. f. 6, b. l. 193, 194, 195–196).

68. 2021 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo atstovas M. K. atsakovei pateikė elektroninį laišką dėl darbų užbaigimo Malkų įlankoje TU Nr. 9.3.164-16/21. Pranešime buvo nurodyta, jog pridedamas patvirtinimas apie darbų užbaigimą pagal TU Nr. 9.3.164-16/21, taip pat laiške atkreipia dėmesį į informaciją apie objektus, kurie nepatenka į dugno valymo darbų apimtį: nurodė tris objektus žemiau projektinio lygio ir dešimt taškų, kur ieškovas nustatė molį / moreną. (b. f. 6, b. l. 61, 62). 2021 m. rugpjūčio 31 d. Direkcija pateikė ieškovui atsakymą, jog, atsižvelgdami į atliktų ir apdorotų batimetrinių matavimų Nr. 11.3.8.165s duomenis pagal Sutarties 7.1.5 punktą, informuoja apie nustatytus darbų trūkumus, kuriuos ieškovas turi pašalinti Sutartyje numatyta tvarka. Su atsakymu ieškovui buvo pateikti Uosto direkcijos batimetrinių matavimų duomenys po atliktų Malkų įlankos gilinimo iki –14,50 m darbų, kurie patvirtina, kad buvo pasiektas iki –14,50 m projektinis gylis visame Technines užduoties valymo darbų poligone. Atsakovė rašte pažymėjo, kad pagal Sutarties 8.9 punktą priimant darbus leidžiamos neiškasos ne daugiau kaip 10 cm virš projektinio gylio. Prie rašto buvo pridėti: 2019 m. gegužės 20 d. batimetrinių matavimų duomenys Nr. 11.3.8.83s *.TXT; 2019 m. gegužės 22 d. batimetrinių matavimų duomenys Nr. 11.3.8.86s *.TXT; 2019 m. gegužės 22 d. batimetrinių matavimų duomenys Nr. 11.3.8.87s *.TXT; 2019 m. gegužės 24 d. batimetrinių matavimų duomenys Nr. 11.3.8.90s *.TXT; 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetrinių matavimų duomenys Nr. 11.3.8.165s *.TXT (b. f. 6, b. l. 64). 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas pateikė atsakovei atsakymą, jog išanalizavę pateiktus batimetrinių matavimų duomenis ir atsižvelgdamas į sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 34-2020-128, negali pripažinti jokių trūkumų. Pagal ieškovo duomenis ir supratimą darbų apimtys buvo perduotos pagal reikalavimus. Ieškovas prašė atsakovės pateikti jiems koordinačių sąrašą su nurodytais probleminiais taškais ar zonomis, kad galėtų atlikti tolesnį įvertinimą. 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovė pateikė ieškovui taškų koordinates su gyliais, kuriuose nėra pasiektas projektinis gylis, papildomai pažymėjo, kadangi ieškovui buvo pateikti ir batimetriniai duomenys po šios akvatorijos gilinimo darbų, kurie patvirtina, kad projektinis gylis buvo pasiektas visame plote, prašo kuo skubiau pašalinti darbų trūkumus ir informuoti Uosto direkciją apie tinkamai atliktus darbus pagal techninę užduotį (b. f. 6, b. l. 66–68). 2021 m. rugsėjo2 d. Rohde Nielsen, AS, pateikė raštą, kuriame nurodė, jog pranešdami apie darbų perdavimą pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 pateikė koordinačių sąrašą su nurodytais taškais, kuriuose nebuvo pasiektas projektinis gylis dėl to, kad arba objektai, arba medžiagos savybės neįeina į valymo darbų apimtis. Iš gautų raštų daro išvadą, kad Direkcija į šį faktą nekreipė dėmesio. Atkreipia atsakovės dėmesį, kad pagal Sutarties 8.11 punktą, kuriame teigiama: „Faktiškai atliktų valymo darbų apimtis nustatoma remiantis užsakovės atliktų batimetrinių vidutinių gylių matavimų duomenimis, kurie atliekami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo to momento, kai buvo gautas rangovo raštiškas pranešimas apie darbų pabaigą, kaip nurodyta Sutarties 8.7 punkte“. Direkcijos pateikti batimetriniai duomenys yra nevalyti, todėl nėra galimybes tinkamai įvertinti nurodytas neatitiktis. Prašo pakartotinai įvertinti situaciją ir priimti perduodamus darbus pagal Sutarties Nr. 34-2020-128 sąlygas. 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu ieškovas informavo atsakovę, jog nusprendė pasitelkti sertifikuotus narus, kurie apžiūrės situaciją nurodytuose taškuose. 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakovės atsakė ieškovui, jog Sutartyje Nr. 34-2020-128 nėra numatyta povandeninė dugno inspekcija narų pagalba, todėl leidimas šiems darbams atlikti suteikiamas nebus (b. f. 6, b. l. 72, 73, 74).

69. Pažymėtina, jog ieškovas narus siekė pasitelkti patikrinti situaciją dviejuose taškuose Nr. 2, kurio koordinatės 55 39.413 N 21 09.261 E, ir Nr. 4, kurio koordinatės 55 39.627 N 21 08.950E. 2021 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške nurodė, jog taške Nr. 2 galbūt yra labai lengvas, nedidelis objektas, tikėtina, riedulys ar koks kitas objektas, padengtas molio sluoksniu, o taške Nr. 4 pagal batimetrinių matavimų duomenis nustatė esant uolienos gabalą. Gavę leidimą bei patikrinę nurodytus taškus 2021 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodė, jog šiuos objektus ieškovas iškėlė, tačiau pažymėjo, kad taškai, identifikuoti kaip darbų defektai, neįeina į valymo darbų apimtis (b. f. 6, b. l. 76–79).

70. 2021 m. rugsėjo 6 d. Direkcija taip pat pasitelkė narus, kurie atliko uosto akvatorijos dugno apžiūrą Malkų įlankos rajone, dugnas apžiūrėtas 10 m spinduliu aplink pateiktas taškų koordinates: 1) 55 39,555 N 21 09,003 E; 2) 55 39,413 N 21 09,261 E; 3) 55 39,661 N 21 08,849 E; 4) 55 39,627 N 21 08,950 E. Narai nustatė, kad taške Nr. 1 aptiktas kilblokas, kuris iškeltas; taške Nr. 2 aptiktas morenos luitas 1,7 x 1,5 x 0,8 m, gylis nuo luito –13,8 m, gylis nuo dugno –14,6 m; Taške Nr. 3 šlaito apačioje aptiktas akmuo 1,4 x 1,1 x 0,6 m, gylis nuo akmens –14,2 m, gylis nuo dugno –14,8 m; Taške Nr. 4 aptinkami nežymūs dugno nelygumai, gyliai taške svyruoja nuo –14,3 iki –14,8 m. Dugne dominuoja minkštas gruntas (dumblo sąnašų sluoksnis) (b. f. 6, b. l. 80). Atsakovė įvertinusi iškeltus objektus 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu informavo ieškovą, kadangi Sutartyje nėra numatyta pareiga rangovui iškelti akmenų, esančių techninės užduoties zonoje, todėl taškas Nr. 3 nebus laikomas darbų trūkumu. Tačiau taške Nr. 2 aptiktas morenos luitas, teikiant techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, nebuvo aptinkamas virš projektinio gylio –14,50 m, todėl tai yra laikoma darbų trūkumu. Pažymėjo, kad šios techninės užduoties zonoje, kaip jau buvo minėta ir ankstesniuose Direkcijos raštuose, kapitalinio gilinimo darbai visa apimtimi buvo atlikti 2019 m. viduryje. Vadovaudamiesi pateikta informacija, pakartotinai nurodė pagal Sutarties 8.5 punktą pašalinti darbų trūkumus pagal techninę užduotį ir kuo skubiau informuoti Uosto direkciją. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 11.8 punktą „Rangovui atsisakius pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus, juos pašalina kitas Užsakovo parinktas rangovas. Preziumuojama, kad Rangovas atsisako pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus, jei jų šalinti nepradeda per 7 kalendorines dienas“. Tokiu atveju pagal Sutarties 11.10 punktą „Rangovas sumoka Užsakovui už kito rangovo (-ų) atliktus darbus ir 50 proc. šių darbų vertės be PVM baudą per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos.“ (b. f. 6, b. l. 81–82). 2021 m. spalio 20 d. atsakovė pasitelkė narus, buvo atlikta dugno apžiūra nurodytų taškų koordinatėse ir nustatytas esamo grunto genetinis tipas. Taškų koordinatės: 1) 21 8,892508297 55 39,59675268; 2) 21 8,929947967 55 39,544349495; 3) 21 9,010029783 55 39,425215013; 4) 21 9,048804931 55 39,357142684; 5) 21 9,085121298 55 39,295175445; 6) 21 9,125836787 55 39,562081477; 7) 21 9,137671881 55 39,550184359; Nustatyta, kad Taškuose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 Šlaito apačioje dugne aptinkamas apie 50 cm storio minkštas, takus dumblo sąnašų sluoksnis. Gyliai taške svyruoja nuo –14,6 iki –14,7 m. Pastaba: dėl suprastėjusių oro sąlygų narų darbai buvo nutraukti ir likusieji taškai buvo neapžiūrėti (b. f. b. l. 84). 2021 m. spalio 25 d. Direkcijos užsakymu narai atliko dugno apžiūrą taškų koordinatėse: 1) 21 8,892508297 55 39,59675268; 2) 21 8,929947967 55 39,544349495; 6) 21 9,125836787 55 39,562081477; 7) 21 9,137671881 55 39,550184359; Nurodyta, jog taške Nr. 1 Šlaito apačioje dugne aptiktas apie 10 cm storio minkštas, dumblo sąnašų sluoksnis. Gylis taške –14,9 m; taške Nr. 2 šlaite aptiktas kietas gruntas morena. Gylis taške –13,5 m; taškuose Nr. 6, ir Nr. 7 šlaito apačioje dugne aptinkamas apie 40 cm storio minkštas, takus dumblo sąnašų sluoksnis. Gyliai taškuose svyruoja nuo –14,5 iki –14,8 m. Pastaba – gylio matavimai atlikti su naro gylio matuokliu, vandens lygis ataskaitoje neįvertintas. (b. f. 6, b. l. 86) 2021 m. spalio 26 d. dar kartą buvo atlikta uosto akvatorijos dugno apžiūra, ties botaninio draustinio povandenine sienute. Papildomai pateiktų taškų koordinatėse buvo nustatytas esamo grunto genetinis tipas. Taškų koordinatės: 1) 21 8,925981215 55 39,549239613; 2) 21 8,933334312 55 39,539289188; taške Nr. 1 šlaite aptiktas kietas gruntas morena. Gylis taške –14,4 m. Taške Nr. 2 šlaito apačioje dugne aptiktas apie 30 cm storio minkštas dumblo sąnašų sluoksnis. Gylis taške –14,8 m. Pastaba – gylio matavimai atlikti su naro gylio matuokliu, vandens lygis ataskaitoje neįvertintas (b. f. 6, b. l. 87).

71. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tolimesniu laikotarpiu iki 2022 m. sausio 12 d. tarp šalių vyko intensyvus susirašinėjimas dėl galbūt nustatytų uosto akvatorijos gilinimo darbų trūkumų, vyko dvišaliai susitikimai (2021 m. spalio 18 d. Direkcijos patalpose). Nustatyta, jog šalys nesutarė dėl valymo darbų pobūdžio, Ieškovas vertino, kad darbai atlikti tinkamai, ir kreipdavosi su prašymais į Direkciją priimti darbus pagal 2021 m. rugpjūčio mėnesio batimetrinius duomenis, nurodydavo Direkcijai, jog ji nevertina neiškastų objektų pobūdžio, todėl nepagrįstai reikalauja, kad ieškovas atliktų darbus, iškeltų objektus, kurie nepatenka į Sutarties objektą, kreipėsi į Direkciją dėl objektų esančiose neiškasose pobūdžio, dėl narų pasitelkimo siekiant išsiaiškinti situaciją nurodytuose taškuose. Atsakovė teikdavo atsakymus, kuriuose informuodavo, jog atlikus batimetrinius matavimus nustatytos neiškasos, taip pat atliko ginčo taškų patikrinimus narų pagalba ir informavo apie narų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir neiškasų pobūdį, vertino, jog nustatytas neiškasas pagal sutartį turi pašalinti ieškovas ir nurodydavo ištaisyti darbų trūkumus (b. f. 6, b. l. 72, 73, 74, 76, 77, 89; 90, 100, 101–111, 119, 120–121, b. f. 7, b. l. 97–128).

72. 2022 m. sausio 12 d. Direkcija informavo ieškovą, kad darbai pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 atliekami per ilgai, pasibaigė leidimo galiojimo terminas, todėl tolimesnis darbų vykdymas nėra įmanomas. Direkcija priėmė sprendimą priimti rangovo pagal techninę užduotį neužbaigtus darbus. Akvatorijos valymo darbų plote apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistinus perviršius – 18 230 m³. Pasiūlė rangovui Sutartyje nustatyta tvarka priėmimo–perdavimo aktu įforminti šiuos faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus pagal minėtą techninę užduotį. Papildomai pažymėjo, kad rangovas nepašalino darbų trūkumų per nustatytą terminą, todėl rangovui bus taikoma Sutartyje nustatyta atsakomybė už 99 dienas (nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą. Tuo atveju, jei egzistuoja rangovo atsakomybę dėl įsipareigojimo nustatytais terminais pašalinti darbų trūkumus šalinančios aplinkybės, prašo nurodyti tokias aplinkybes, laikotarpius, kuriais jos egzistavo, bei pateikti atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nustatytas dokumentų pateikimo terminas iki 2022 m. sausio 17 d. (b. f. 6, b. l. 90).

73. 2022 m. sausio 17 d. raštu ieškovas informavo atsakovę, jog rangovas jau 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlikęs visus darbus pagal techninę užduotį, tačiau užsakovė tokius darbus iki šiol nepagrįstai atsisakė priimti, nors ir nenurodė jokių konkrečių darbų trūkumų, kurie patektų į Sutartyje numatytų darbų aprėptį. Atsižvelgus į visa tai, rangovas prašo užbaigti pagal techninę užduotį atliktų darbų perdavimo procesą, remiantis 2021 m. rugpjūčio 31 d. užsakovės pateiktais kontroliniais batimetriniais matavimais, o faktiškai atliktų darbų kiekiai turėtų būti perskaičiuojami pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. užsakovės pateiktų kontrolinių batimetrinių matavimų duomenis (b. f. 6, b. l. 116–118).

74. 2022 m. kovo 30 d. raštu ieškovas nurodė, jog po darbų užbaigimo atliko dugno prie Malkų įlankos profiliavimą (informacija apie rangovo atliktą dugno profiliavimą buvo pateikta užsakovei 2021 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 20-2626/15.11.2021/MKU01). Rangovo atlikto dugno profiliavimo metu surinkti duomenys leidžia nustatyti, ar kitose neiškasų vietose esantis gruntas yra identiškas tam gruntui, kuris buvo pateiktas ištirti GEUS. Kitaip tariant, rangovo turimi duomenys leidžia nustatyti, o kartu ir patvirtina tai, kad visose neiškasų vietose esantis gruntas yra kietas moreninis molis arba nuogulos, kurios anksčiau nebuvo kastos. Pabrėžia, kad rangovas sudaryta Sutartimi tokio grunto neįsipareigojo pašalinti ir dėl to tokios neiškasos negali būti laikomos darbų trūkumu. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, rangovui už pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 atliktus darbus turėtų būti sumokėta 70 873,71 Eur (be PVM), nes pagal po darbų užbaigimo atliktus batimetrinius matavimus nustatyta, kad iškasta 20 424,70 m³ grunto (3,47 Eur x 20 424,70 m³). Pažymi, kad dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių rangovui taip pat negali būti taikoma atsakomybė dėl tariamai pavėluoto darbų atlikimo, kadangi visi darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku pagal TU Nr. 9.3.164-16/21. Kitaip tariant, užsakovės išrašyta 2022 m. vasario 22 d. sąskaita Nr. 2022005 dėl delspinigių turėtų būti panaikinta, nes rangovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir dėl to rangovui negali kilti civilinė atsakomybė. (b. f. 6, b. l. 187–190).

75. 2022 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė pakartotinį siūlymą nustatyta tvarka priėmimo–perdavimo aktu įforminti 2022 m. sausio 12 d. rašte nurodytus akvatorijos dugno valymo darbus pagal TU Nr. 9.3.16-16/21 (b. f. 6, b. l. 92).

76. 2022 m. balandžio 22 d. Rohde Nielsen, AS, pateikė atsakymą į 2022 m. balandžio 19 d. atsakovės raštą. Nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. rangovas, kaip tai numato Sutarties 8.7 punktas, informavo užsakovę raštu apie užbaigtus Darbus darbų zonoje pagal pateiktą techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21. Tinkamai atlikti Darbai dėl užsakovės kaltės nebuvo perduoti per Sutartyje numatytą terminą. Kadangi užsakovė nepagrįstai atsisakė priimti pagal techninę užduotį tinkamai atliktus darbus, tai užsakovė yra laikoma atsakinga už išvalyto dugno pasikeitimus (dugno užnešimą), kurie įvyko po darbų faktinio perdavimo momento. Vadinasi, darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika po 2021 m. rugpjūčio 20 d. perėjo užsakovei, nes tuo metu darbų rezultatas pagal sutartį turėjo būti perduotas užsakovei (CK 6.662 straipsnio 7 dalis). Informavo, kad nesutinka su užsakovės apskaičiuotais iškasto grunto kiekiais. Pagal techninę užduotį atliktų darbų perdavimo procesas turėjo būti užbaigtas remiantis 2021 m. rugpjūčio 31 d. užsakovės pateiktais kontroliniais batimetriniais matavimais. Pagal šiuos matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis sudaro 20 424,7 m³. Atsižvelgus į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų darbų tinkamumo (kokybės) kaip ir dėl iškasto grunto kiekio 18 230 m³ dalyje, o nesutarimas tarp šalių kilo dėl dalies iškasto grunto kiekio (t. y. 2 194,7 m³), rangovas dėl techninės užduoties pateikia pasirašyti du atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus: vienas dėl 18 230 m³ iškasto grunto kiekio, 76 542,30 Eur sumos, o kitas dėl 2 195 m³ grunto kiekio, 9 214,89 Eur sumos (b. f. 6, b. l. 95–99).

77. 2022 m. balandžio 25 d. atsakovė pasirašė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 8 dėl 18 230 m ³ iškasto grunto.

78. Ieškovas nurodo, jog atsakovė byloje jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė Sutarties pažeidimo fakto, kiek tai susiję su TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdymu. Šiuo atveju nepasiekus ginčo techninėje užduotyje numatyto projektinio gylio tam tikrose vietose, negali būti laikoma, kad per se buvo pažeista Sutartis. Sutarties pažeidimo faktas negali būti preziumuojamas, bet turi būti įrodytas. Rangovas pagal užsakovės pateiktą techninę užduotį turėjo atlikti tokius darbus, kuriuos numatė Sutartis. Tuo atveju, jeigu projektiniam gyliui pasiekti buvo būtina atlikti kitus darbus, kurių nenumatė Sutartis, tai remiantis Sutarties 4.4 punktu turėjo būti sudaromas papildomas susitarimas dėl kitų darbų atlikimo.

79. Ieškovas taip pat nurodo, jog 2023 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas R. D. nurodė, jog tariamus darbų trūkumus nustatinėjo tik pagal gylių duomenis, bet pačių neiškasų prigimties nevertino. Atsakovė taip pat pripažino, kad pagal atsakovės batimetrinių matavimų duomenis nėra galima nustatyti, kokia yra neiškasų prigimtis (ar tai riedulys, ar tai jūržolė, ar tai medis, tinklas, žuvys ir pan.) (klausyti R. D. parodymus 2023 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu nuo 2.06.20 iki 2.07.25). Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad neiškasų vietose esantis gruntas būtų dabartinės nuosėdos – sąnašinis gruntas, kuris susiformavo dabartinės uosto eksploatacijos metu. Vadinasi, atsakovė byloje jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė Sutarties pažeidimo fakto, kiek tai susiję su TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdymu. Tuo tarpu, kaip jau minėta, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti Sutarties pažeidimo faktą (žr., pvz., LAT 2018-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018; LAT 2020-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020; LAT 2022-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022).

80. Teismas sutinka su nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tariamus darbų trūkumus nustatinėjo tik pagal batimetrinius duomenis, kadangi batimetrinių matavimų tikslas ir yra nustatyti, ar atliekant valymo darbus buvo pasiektas projektinis gylis, ar ne, ir pagal batimetrinių matavimų duomenis yra apskaičiuojamas iškasto grunto kiekis. Pažymėtina, jog batimetriniai matavimai atliekami norint išmatuoti vandens telkinio gylį ir nustatyti vandens telkinio dugno formą. Batimetriniais matavimais nėra nustatinėjamas neiškasų pobūdis. Sutarties 8.9. punkte numatyta, jog valymo darbai laikomi baigtais, kai užsakovo minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, pagal konkrečią techninę užduotį patvirtina projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje, o Sutarties 8.11. punkte, jog faktiškai atliktų valymo darbų apimtis nustatoma pagal užsakovės vidutinių gylių batimetrinius matavimus, atliktus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo Sutarties 8.7 punkte numatyto rašytinio pranešimo apie darbų pabaigą gavimo.

81. Tačiau byloje nustatyta, jog atsakovė neiškasų pobūdį kilus ginčui įrodinėjo ir narų atliktomis povandeninio dugno apžiūromis. Povandeninių apžiūrų metu iš viso buvo apžiūrėta 13 taškų (4 taškai 2021 m. rugsėjo 6 d. ataskaitoje, 3 taškai 2021 m. spalio 20 d. ataskaitoje, 4 taškai 2021 m. spalio 25 d. ataskaitoje, 2 taškai 2021 m. spalio 26 d. ataskaitoje). Iš 13 apžiūrėtų taškų dviejuose taškuose buvo aptikti objektai, kurie pripažinti ne ieškovo valymo darbų trūkumu. Visuose likusiuose taškuose buvo aptikti arba morenos luitai, arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai. Pažymėtina, jog povandeninės apžiūros narų pagalba buvo atliekamos tuose taškuose, kuriuose prieš tai atlikti batimetriniai matavimai fiksavo objektus virš projektinio akvatorijos dugno gylio (–14,5 m). Teismas sutinka su atsakovės atstovų bylos nagrinėjimo metu išdėstytomis aplinkybėmis, jog batimetriniais matavimais yra fiksuojami tik gylio duomenys, batimetriniais matavimai pačių neiškasų prigimtis nėra fiksuojama, todėl kilus ginčui ir siekiant nustatyti neiškasų prigimtį buvo pasitelkti narai. Povandeninių apžiūrų tikslas buvo apžiūrėti ir įvertinti neiškasų pobūdį (esant galimybei – identifikuoti ir pašalinti, kaip tai buvo padaryta taške Nr. l 2021-09-06 apžiūros metu), tačiau tokių apžiūrų metu nėra galimybės nustatyti tokių objektų (ar dugno) gylio. Tai patvirtina ginčo Sutarties VIII (8.9 punktas ir kt.) skyriaus nuostatos, numatančios, kad atliktų valymo darbų baigtumas ir kokybė nustatoma pagal užsakovo minimalių gylių batimetrinius matavimus, atliktus po valymo darbų. Povandeninių apžiūrų ataskaitose nurodyti gyliai buvo fiksuojami naro gylio matuokliu, kurio matavimo paklaidos yra neapibrėžtos ir kurio duomenys nėra tinkami darbų vertinimui ir priėmimui pagal sutarties nuostatas. Be to, apžiūrų metu užfiksuoti ir surašyti ataskaitoje gylio rodmenys yra nekompensuojami vandens lygio reikšme, nors nardymo metu buvusi vandens lygio reikšmė visada nurodoma ataskaitos teksto pabaigoje.

82. Ieškovas įrodinėdamas, jog neiškasų pobūdis yra kietas gruntas morena, ir siekdamas pagrįsti savo poziciją, 2021 m. lapkričio 20 d. atlikto bandomąjį kasimą ir į bylą pateikė 2021 m. lapkričio 23 d. antstolio J. P. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nustatyta, jog bandomasis kasimas buvo atliekamas atitinkamose neiškasų vietose, kurias užsakovė nurodė kaip ginčo TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų trūkumus (t. y. (II) neiškasų grupė) (ieškovo dubliko 36 punktas). Ieškovas nurodo, jog iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuotų aplinkybių matyti, kad neiškasų vietose buvo aptiktas kietas moreninis molis, bet ne sąnašinis gruntas, t. y. smėlis ir dumblas, kuris galėtų būti laikomas dabartinėmis jūrinėmis ir marių nuosėdomis (b. f. 6, b. l. 130–177). Siekiant patvirtinti minėtas aplinkybes dėl neiškasų vietose esančio grunto pobūdžio, ieškovas pateikė bandomojo kasimo metu paimtą grunto mėginį ištirti nepriklausomai institucijai – GEUS (Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerijos mokslinių tyrimų ir konsultavimo institucijai). Tyrimui pateiktas vienas iš kelių antstolio akivaizdoje plombuotų grunto mėginių, t. y. mėginys Nr. 02098010 (mėginio paėmimo aplinkybės, koordinatės, tiksli mėginio paėmimo lokacija ir gylis yra tiksliai užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo įraše). GEUS atlikusi mėginio tyrimą 2022 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad pateiktas ištirti mėginys „yra neliesto ledyninės kilmės grunto, tačiau dėl mėginio paėmimo ir sąlyčio su jūros vandeniu iš pradžių buvęs kietesnis moreninis molis galimai yra suminkštėjęs. Jis klasifikuojamas kaip vėlyvojo Pleistoceno kietas moreninis molis arba nuogulos. Šis gruntas anksčiau nebuvo kastas.“ (b. f. 6, b. l. 185). Pažymėtina, jog ieškovas taip pat dėl grunto tyrimo kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kuri 2023 m. spalio 4 d. pateikė atsakymą, jog ištirtas grunto ėminys yra moreninės nuogulos – tamsiai pilkos spalvos smulkus moreninis priemolis (morena), turintis molio dalelių (0,01 - <0,002 mm dydžio) apie 45 procentus, smėlio dalelių (2 – 0,01 mm dydžio) apie 47 procentus ir žvirgždo (>8 – 2 mm dydžio) – apie 8 procentus (3 priedas). Remiantis ankstesniais metais Kuršių marių (kartu ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto) akvatorijoje atliktais tyrimais (B. at all., 2011), šį moreninį priemolį paliko ledynas, plytėjęs šioje teritorijoje vėlyvojo pleistoceno laikotarpiu, atitinkančiu ketvirtą jūrų deguonies izotopų stadiją (MIS 4), t. y. prieš 79 000–65 000 metų (2023 m. spalio 6 d. prašymo Nr. DOK-12842 priedas Nr. 2). Pažymėtina, jog Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nenurodė, ar tyrimui pateiktas grunto mėginys anksčiau buvo ar nebuvo kastas.

83. 2023 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas ieškovo į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo metu atliktas vaizdo įrašas, iš kurio nustatyta, jog grunto mėginiai, kurie buvo ištirti GEUS, buvo paimti iš gylio –14,50 m iki –15,00 m, tai yra iš žemiau nei 2019 m. pasiektas projektinis gylis –14,50 m gylio zonos, kurioje rangovo darbų kokybė nebuvo vertinama, ir akivaizdu, jog toje gylio zonoje galėjo būti nesuardyti geologiniai grunto sluoksniai (USB pateikta su 2022 m. gruodžio 29 raštu Nr. DOK-18139 ir yra popierinėje byloje 1 tome, taip pat vaizdinės medžiagos ištraukos yra pateikiamos 2023 m. spalio 23 d. posėdžio metu atsakovo atstovo adv. N. Š. vaizdinėje medžiagoje, b. f. 15, b. l. 108–149). Sutarties 4.3.1 punktas numatė, jog techninėse užduotyse nurodomas leistinas gylio perviršis gali būti nuo 0,2 iki 0,5 m už iškasto grunto kiekį žemiau leistino gylio nemokama (Sutarties 4.3.2 punktas). Įvertinus vaizdo medžiagą, atsakovo atstovo adv. N. Š. paaiškinimus, duotus 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog grunto mėginiai paimti iš gylio, kuriame valymo darbų nereikėjo atlikti, be to, grunto mėginiai buvo paimti ne iš I neiškasų grupės, dėl kurios byloje kilo ginčas, o iš II neiškasų grupės, taigi ne iš tos dugno vietos, dėl kurios byloje kilo ginčas, todėl teismas mano, jog ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovė nurodydama TU 9.3.164-16/21 valymo darbų trūkumus siekė, kad ieškovas atliktų darbus, dėl kurių nebuvo susitarta Sutartyje, tai yra kastų nesuardytą kietą gruntą – moreną.

84. Atsižvelgdamas į padarytą išvadą, teismas plačiau dėl atsakovės argumentų, jog grunto mėginio paėmimas prieštarauja LR žemės gelmių įstatymui 6, 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio nuostatoms bei LAND 46A-2002 III skyriaus nuostatoms, nebepasisako.

85. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu (dublike) taip pat nurodė, jog, įvertinus skirtingu laikotarpiu atsakovės atliktus tos pačios teritorijos batimetrinius matavimus, galima matyti, kad TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų zonoje gruntas atsirado galbūt dėl to, kad 2019 metais kapitalinio gilinimo darbus atlikęs rangovas tinkamai neatliko darbų ir tinkamai nesuformavo šlaitų prie sienos ir dėl to kietas moreninis gruntas, kuris niekada nebuvo kastas, galiausiai nuslinko žemyn. Pažymi, kad toks nuo šlaitų į TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų poligoną nuslinkęs kietas moreninis molis nėra laikytinas sąnašiniu gruntu, be to, jis niekada nebuvo kastas ir nebuvo suardytas. Dėl to toks gruntas turėtų būti šalinamas kapitalinio gilinimo darbų metu, nes tam reikalinga specifinė technika. Ieškovas savo poziciją įrodinėja analizuodamas 2019 m. batimetriniuose matavimuose ir 2021 m. metų batimetriniuose matavimuose matoma skirtinga šlaito ties botanine sienute forma.

86. Atsakovė triplike nurodė, jog 2019 metais atliekant kapitalinio gilinimo darbus joks šlaitas prie povandeninės sienutės nebuvo formuojamas, o gruntas kasamas iki nurodytos ribos, pateikia tai patvirtinančią ištrauką iš kapitalinio gilinimo projekto. Pažymi, kad ieškovo teiginiai apie galbūtnuslinkusį šlaitą grindžiami batimetrinių matavimų duomenimis, iš kurių neįmanoma identifikuoti grunto geologinės sandaros, kilmės ir, tuo labiau, fizikinių bei mechaninių savybių. Grunto kilmės nustatymui atliekami geologiniai tyrimai, todėl ieškovo į bylą pateiktos batimetrinių matavimų duomenų analizės (dubliko priedai Nr. 6–7) neturi jokios teisinės reikšmės. Vertinant dubliko 39 punkte pateiktus paveikslėlius, iš jų taip pat negalima nustatyti nei grunto sandaros, nei grunto nuslinkimo fakto, kadangi vaizdinė medžiaga tik parodo grunto, susiformavusio prie povandeninės sienutės šlaito viršutinėje dalyje, sumažėjimą bei grunto kaupimąsi susiformavusio šlaito apačioje. Aptariama situacija atitinka hidrologijoje vartojamų sąvokų „eroduoti“ ir „akumuliuoti“ prasmę (t. y., kai aukštesnės vietos plaunamos (eroduojamos), o žemesnėse vietose fiksuojamas grunto kaupimasis (akumuliacija).

87. Teismas pažymi, jog su ieškovo išdėstyta nuomone dėl galbūt blogai atliktų darbų uosto akvatorijos gilinimo darbų 2019 metais nėra pagrindo sutikti, nes ieškovė tik kelia abejones nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tai, kad uosto gilinimo darbai 2019 metais buvo atlikti tinkamai ir Direkcijos priimti, patvirtina į bylą pateikti 2019 m. Malkų įlankoje (darbų zona pagal TU Nr. 9.3.164-16/21) atliktų kapitalinio gilinimo darbų priėmimo–perdavimo aktai 1–2 (tripliko priedai Nr. 4-5), kuriuos pasirašė komisija, t. y., Direkcijos atsakingi darbuotojai, FIDIC inžinierius, techninis prižiūrėtojas, projekto vykdymo priežiūros vadovas, rangovas. Nustatyta, jog visi aktus pasirašę asmenys nekėlė abejonių dėl Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų, kuriais buvo užfiksuotas darbų baigtumas (pasiektas –14,50 m projektinis gylis), patikimumo bei tikslumo. Taip pat teismas pažymi, jog net jeigu šlaitas, kaip nurodo ieškovas, ir būtų nuslinkęs, tai akivaizdu, kad nuslinkęs gruntas jau būtų suardytas.

88. Ieškovas dublike taip pat nurodė naują argumentą (kurio nebuvo ieškinyje), jog atsakovė, rengdama TU Nr. 9.3.164-16/21, neišlaikė reikalaujamo 5 metrų atstumo iki povandeninės sienutės ir reikalavo ieškovą darbus vykdyti mažesniu atstumu. Taigi didelė dalis šlaito srityje atsakovės kaip trūkumai nurodytų neiškasų apskritai neturėtų būti laikomi trūkumais, nes jie pateko į 5 m ruožą, kuriame projektinio gylio –14,50 m pasiekti nėra būtina pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 (žr. Priedą Nr. 7). Nurodo, jog atsakovė sąmoningai siekdama suklaidinti ieškovą prie 2021 m. rugsėjo 1 d. rašto pridėtame TXT formato dokumente Defektų taškų koordinatės su gylių reikšmėmis panaikino gylių duomenis, kurie būtų leidę identifikuoti povandeninę sienutę ir tikslią jos vietą bei pastebėti neatitikimus (b. f. 9, b. l. 64–65).

89. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl 4 ir 5 narų patikrintų taškų, ar jie pateko į darbų vykdymo poligono zoną ar ne. Ieškovas 2023 m. gruodžio 20 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo DOK-16286 nurodo, jog ieškovui pateiktoje vykdyti techninėje užduotyje buvo nurodytos išorinės valymo darbų poligono koordinatės (žr. ieškinio priedą Nr. 2). Nuo minėtų koordinačių apibrėžtos išorinės valymo darbų poligono ribos turėjo būti atitrauktas 5 m ruožas, kuriame projektinis –14,50 gylis neturėjo būti pasiektas. Ieškovas į specializuotą programą įtraukęs 25 ir 26 valymo darbų poligono koordinates ir atitraukęs nuo minėtos išorinės valymo darbų poligono ribos 5 m ruožą, kuriame projektinis –14,50 gylis neturėjo būti pasiektas, nustatė, kad narų patikrinti 4 ir 5 taškai nepateko į valymo darbų poligoną, kuriame turėjo būti pasiektas projektinis –14,50 gylis, bet pateko į 5 m ruožą, kuriame projektinis gylis neturėjo būti pasiektas (2023 m. gruodžio 20 d. prašymo priedas Nr.1).

90. Atsakovo atstovas J. P. 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog jisai ruošė techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 ir paaiškino, kaip ji buvo paruošta. Iš TU Nr. 9.3.164-16/21 (b. f. 6, b. l. 44) ir atsakovo atstovo J. P. paaiškinimų nustatyta, jog valymo darbų poligono koordinatės yra už povandeninės sienutės ribų, tada geltona spalva yra pavaizduota povandeninė sienutė ir tada aiškiai užbrauktas 5 metrų ruožas, kuriame projektinio gylio –14,50 m pasiekti nebūtina. Techninės užduoties išnašose tai yra paaiškinta. Taigi įvertinus techninę užduotį 5 metrų ruožas turėjo būti matuojamas nuo povandeninės sienutės, o ne nuo valymo darbų poligono koordinačių. Ieškovo atstovas M. K. 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog techninė užduotis yra gaunama su koordinatėmis, todėl visi atstumai turi būti matuojami nuo koordinačių taip, kaip jie padarė savo pateiktame dokumente, tačiau šio savo paaiškinimo nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas taip pat pažymi, jog motyvas, kad narų ataskaitoje nurodyti taškai Nr. 4 ir Nr. 5 patenka į ruožą, kuriame projektinio gylio –14,50 m pasiekti nebūtina, ieškovas nurodė tik dublike. Dėl taškų vietos ieškovas jokių pastabų ar nesutikimo 2021 m. rudenį, kada narų ataskaitos buvo pateiktos atsakovei, nereiškė. Be to, R. D. 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog visi sienutės duomenys ieškovui buvo duoti ir jie galėjo apsiskaičiuoti sienutės koordinates. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovo nurodyti argumentai, kad taškai Nr. 4 ir Nr. 5 patenka į ruožą, kuriame projektinio gylio –14,50 m pasiekti nebūtina, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

91. Ieškovas nurodo, jog atsakovė nebendradarbiavo, nes atsisakė dalyvauti ieškovo atliekamuose įvairiuose darbuose, kuriais ieškovas iš esmės siekė įrodyti, jog neiškasų pobūdis yra kietas gruntas morena, kurio, ieškovo vertinimu, jis neturėjo kasti. 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Direkcija nurodė, jog visi ieškovo iniciatyva atliekami darbai (pvz., narų darbai, dugno posluoksnių tyrimai ir pan.) yra nenumatyti sutartyje, ir Direkcija neprisiima atsakomybės už jų būtinumą ir vykdymą, todėl Direkcijos atstovai nedalyvaus ieškovo inicijuojamoje tiriamojo dugno valymo darbų kampanijoje, o atlikti darbai bus vertinami ir priimami pagal Direkcijos atliktus batimetrinius matavimus, kaip tai numatyta sutarties VIII skyriuje (b. f. 6, b. l. 127–128).

92. Įvertinus byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, jo pobūdį, keliamus klausimus ir teikiamus atsakymus, teismas negali sutikti su ieškovo nurodytais argumentais, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu. Kaip nustatyta iš byloje pateiktos susirašinėjimo medžiagos, atsakovė visada operatyviai atsakydavo į ieškovo pateiktus raštus, taip pat teikdavo paaiškinimus, užklausimus, raginimus įvykdyti techninę užduotį. Teismas negali sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovė nieko nedarė ir nereagavo į jų raštus, nes būtent Direkcija pasitelkė narus, kad nustatytų neiškasų pobūdį. 2021 m. rugsėjo 6 d. narų apžiūros metu nustačius, kad taške Nr. 1 buvo aptiktas kilblokas ir ši kliūtis buvo pašalinta, o taške Nr. 3 aptiktas akmuo, atsakovė iš karto (2021 m. rugsėjo 14 raštu) apie tai informavo ieškovą ir nurodė, kad šie objektai nėra laikomi ieškovo valymo darbų trūkumais. Teismo vertinimu, abi šalys turėjo savo pozicijas dėl Sutarties objekto ir valymo darbų apimties ir viso susirašinėjimo metu griežtai jų laikėsi. Atsakovė nurodo, jog narų ataskaitos patvirtina, jog ieškovas valymo darbų neatliko tinkamai, nustatytuose taškuose buvo rasta minkšto dumblo sąnašų sluoksnių ir tik keliuose taškuose morenos luitai. Nors ieškovas nurodo, jog narų ataskaitose nurodyta, kad tam tikri taškai yra žemiau projektinio gylio, tačiau, kaip paaiškino atsakovas, gilinimo darbuose pasiektas gylis nėra vertinamas pagal narų parodymus, narai buvo pasitelkti tik tam, kad nustatytų neiškasų genetinį tipą, o pasiektas / nepasiektas gylis nustatomas pagal užsakovo atliktus batimetrinius matavimus, pagal kurių parodymus projektinis –14,50 m gylis nebuvo pasiektas. Ieškovas įrodymų, jog narų nurodytas gylis yra pagrįstas ir išmatuotas sertifikuotais bei patikimais gylio matuokliais, nepateikė. Teismas taip pažymi, kad ieškovas byloje taip pat nepateikė kitų neišvalytų batimetrinių matavimų, kurie galėtų paneigti atsakovės atliktų batimetrinių matavimų duomenis.

93. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog narų ataskaitomis įrodyta, kad septyniuose taškuose aptiktas minkštas takus dumblo sąnašų sluoksnis, kuris paties ieškovo yra priskiriamas „nuosėdoms“ ir tik dviejuose taškuose buvo aptikti morenos gabalai, todėl atsakovė įrodė, jog ieškovas vykdydamas TU Nr. 9.3.164-16/21 nepasiekė nurodytuose taškuose –14,50 m projektinio gylio.

94. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti šalis, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, taigi nagrinėjamu atveju atsakovė (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas vertina, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė TU Nr. 9.3.164-16/21, kadangi vadovaujantis Sutarties 8.9 punktu atsakovei atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatytos neiškasos. Ieškovui keliant klausimą dėl neiškasų pobūdžio, atsakovė narų pagalba atliko povandeninę taškų, kuriuose batimetrinių matavimų atlikimo metu buvo nustatytos neiškasos, apžiūrą. Narų apžiūrų metu nustatyta, jog taškuose buvo aptikti arba morenos luitai, arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai. Pažymėtina, jog pats ieškovas neginčija, jog pagal Sutartį jis turėjo pareigą nuo dugno išvalyti minkštas dumblo sąnašas, o teismas sprendimo 32 punkte pasisakė, jog ieškovas taip pat turėjo išvalyti ir suardytos morenos luitus.

95. Ieškovas nurodo, jog atsakovė turėjo priimti darbus pagal 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetrinius matavimus, o ne pagal 2022 m. sausio 3 d. batimetrinius matavimus ir sumokėti ieškovui už visą 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetriniais matavimais nustatytą iškasto grunto kiekį, tai yra papildomai už 2 195 m³ iškasto grunto kiekį, 9 219,00 Eur.

96. Direkcija nurodė, jog CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu atsisakė priimti rangovo atliktus valymo darbus 2 195 m³ iškasto grunto apimtyje, kadangi jie prarado prasmę, praleidus darbų atlikimo terminą (iki 2021 m. gruodžio 31 d., kol galiojo leidimas vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje Nr. LJ57-10/2021). Nustatyta, jog pasibaigus minėto leidimo galiojimui, o rangovui nepašalinus trūkumų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21, Direkcija 2022 m. sausio 12 d. sutiko priimti rangovo neužbaigtus darbus pagal paskutinius 2022 m. sausio 3 d. batimetrinius duomenis ir 2022 m. balandžio 25 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 8 dėl rangovo 18 230 m³ iškasto grunto kiekio. Pažymėtina, jog per laikotarpį nuo pirmą kartą Direkcijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetriniais matavimais nustatytų darbų trūkumų iki paskutinių Direkcijos 2022 m. sausio 3 d. atliktų batimetrinių matavimų rangovas taip ir nepašalino darbų trūkumų ir neatkūrė –14,50 m projektinio gylio, todėl rangovo deklaruotas 2 194,70 m³ didesnis iškasto grunto kiekis, apskaičiuotas pagal nebeaktualius atsakovo 2021 metų rugpjūčio 19 d. atliktus batimetrinius matavimus, prarado prasmę ir nebebuvo teisiškai reikšmingas. Kita vertus, Direkcija ir CK 6.694 straipsnio 5 dalies pagrindu atsisakė priimti rangovo atliktus valymo darbus 2 195 m³ iškasto grunto apimtyje, kadangi 2022 m. sausio 3 d. batimetrinių matavimų rezultatai patvirtino, jog TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo apimtyje nebuvo pasiektas nustatytas –14,50 m projektinis gylis, kuris turėjo būti atkurtas atliekant akvatorijos dugno valymo darbus.

97. Teismas taip pat pažymi, jog, įvertinus tai, kad Sutarties 8.9 punkte šalys susitarė, jog darbai laikomi baigtais, kai užsakovo minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, pagal konkrečią techninę užduotį patvirtina projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje, o šiuo konkrečiu atveju projektinis gylis nebuvo pasiektas dėl ieškovo kaltų veiksmų, apmokėjimas už iškastą gruntą pagal neaktualius ieškovo atliktus batimetrinius matavimus pažeistų užsakovo teises, nes tokia praktika leistų rangovui nesistengti tinkamai įvykdyti Sutarties, o tiesiog atlikus tam tikrą kiekį darbų reikalauti atlyginimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovės nustatyti TU Nr.9.3.164-16/21 darbų trūkumai buvo pagrįsti, ieškovas jų nepašalino, atsakovė nusprendusi priimti darbus su trūkumais pagrįstai atliko batimetrinius matavimus ir vadovaudamasi jais apskaičiavo iškasto grunto kiekį.

98. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 9 219,00 Eur skolą (2 195 m³ × 4,20 Eur) už atliktus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, apskaičiuotą pagal paties ieškovo atliktus 2023 m. rugpjūčio 19 d. batimetrinius matavimus, atmestinas.

Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo

99. Ieškovas nurodo, jog tinkamai atliko darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 ir dėl to atsakovei kilo pareiga už atliktus darbus atsiskaityti. Kadangi atsakovė, sumokėdama rangovui tik už 277 m³ iškasto grunto kiekį pagal TU Nr. 9.3.164-20/21, liko skolinga už 8 891 m ³ (9 168 m³ – 277 m³) iškasto grunto kiekį pagal Sutartį, prašo iš atsakovės priteisti 37 342,20 Eur (4,20 Eur x 8,891 m³) skolą už atliktus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21.

100. Byloje nustatyta, jog 2021 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė ieškovui techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK 87,5a iki PK 101a (Malkų Įlankos akvatorija). Prašoma darbus pagal techninę užduotį įvykdyti per joje nustatytus terminus, t. y. 12 parų, kurios pradedamos skaičiuoti po rangovo pranešimo apie valymo darbų pradžią. Prie rašto pridedama techninė užduotis Nr. 9.3.164-20/21 ir leidimas Nr. LJ57-16/2019 (b. f. 6, b. l. 50–56). 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovas pateikė Direkcijai pranešimą dėl užbaigtų darbų pagal TU Nr.9.3.164-20/21. Kartu su pranešimu apie užbaigtus darbus buvo pateiktas išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planas bei batimetrinių matavimų skaitmeniniai duomenys (ieškinio priedas Nr. 35, b. f. 6, b. l. 198–205). Atsakovė po darbų užbaigimo batimetrinius matavimus atliko 2021 m. lapkričio 11 d. 2021 m. lapkričio 12 d. raštu atsakovė informavo ieškovą, jog atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatyti darbų trūkumai, kuriuos buvo prašoma pašalinti Sutartyje numatyta tvarka per 7 kalendorines dienas (b. f. 6, b. l. 218, 221).

101. Ieškovas nurodo, kad po jo 2021 m. lapkričio 8 d. atliktų batimetrinių matavimų iki 2021 m. lapkričio 11 d., kai buvo atlikti atsakovės batimetriniai matavimai, buvo susiklosčiusios nepalankios oro sąlygos, ir pateikia pažymą apie hidrometeorologines sąlygas. Ieškovas nurodo, jog tai nulėmė naujų neiškasų susiformavimą TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų poligone, kurių pašalinimas nepateko į Sutarties aprėptį. Atsakovė su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, jog su tokia ieškovo pozicija nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti. Iš pateiktų ieškovo hidrometeorologinių pažymų matyti, kad ieškovo nurodomos nepalankios oro sąlygos buvo tik vieną dieną prieš atliekant batimetrinius matavimus ir tik tam tikrais laiko intervalais.

102. Sutarties 15.8.3 punkte nurodyta, kad išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos akvatorijos dugno valymo darbams vykdyti, t. y. oro temperatūra žemesnė nei –10 °C, vėjo greitis didesnis nei 15 m/s, bangavimas didesnis nei 1,5 m, ledonešis, matomumas dėl rūko ar sniego ne didesnis nei 0,5 mylios, arba išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos batimetriniams matavimams atlikti, t. y. oro temperatūra žemesnė nei –10 °C, vėjo greitis didesnis nei 10 m/s, bangavimas didesnis nei 0,5 m, ledonešis, matomumas dėl rūko ar sniego ne didesnis nei 0,5 mylios. Nors Sutarties 15.8.3 punkte nėra nurodyta, jog šie rodikliai gali turėti įtakos ir naujų neiškasų susiformavimui, tačiau teismas Sutarties 15.8.3 punkte nurodytais parametrais vadovaujasi spręsdamas klausimą, ar buvo susiklosčiusios tokios nepalankios oro sąlygos, kurios galėjo lemti naujų neiškasų atsiradimą techninės užduoties darbų vykdymo poligone.

103. Iš ieškovo į bylą pateiktų hidrometeorologinių pažymų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 9–10 d. maksimalus vėjo greitis, didesnis arba lygus 15,0 m/s, buvo fiksuotas tik 2021 m. lapkričio 9 d. 23 val. (buvo fiksuotas maksimalus 15,0 m/s vėjas, o vidutinis vėjas 9,0 m/s), 2021 m. lapkričio 10 d. nuo 2 iki 5 val. ryto (buvo fiksuotas maksimalus 15,9 m/s vėjas, o vidutinis vėjo greitis buvo 11,6 m/s ir 9,6 m/s), ir 11 val. (buvo fiksuotas maksimalus 15,9 m/s vėjas, o vidutinis vėjo greitis buvo 10,2 m/s), o bangų aukštis siekė 2,0 m 2021 m. lapkričio 10 d. 8 val. ryto ir 17 val. Pažymėtina, jog vidutinis vėjo greitis per nurodytas dienas nė vienu metu nebuvo viršijęs 15 m / s (b. f. 6, b. l. 206–216).

104. Kadangi iš hidrometeorologinių pažymų nustatyta, jog nepalankios oro sąlygos buvo fiksuojamos tik tam tikrais laiko momentais, per šias dienas vidutinis vėjo greitis nė karto nebuvo viršijęs 15 m/s, bangų aukštis taip pat tik kelis laiko intervalus siekė 2,0 metrus, ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kokia vėjo kryptis buvo 2021 m. lapkričio 9–10 d., ir kad 2021 m. lapkričio10 d. fiksuotas pietų, pietvakarių vėjas ir vakarų pietvakarių vėjas galėjo lemti užnešimus, teismas vertina, jog ieškovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., kada buvo atlikti batimetriniai matavimai, buvo susiklosčiusios nepalankios oro sąlygos.

105. Teismas pažymi, kad ieškovas pripažino atsakovės 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytus darbų trūkumus, nes 2021 m. lapkričio 17 d. (M. K. atsakydamas į laišką dėl TU Nr. 9.3.164-20/21 defektų nurodo, jog šiuo metu teritorijoje vyksta darbai, aukštų vietų įdirbimas turėtų būti užbaigtas iki dienos pabaigos, išsiųs pranešimą, kai tik bus pašalinti trūkumai); 2021 m. lapkričio 24 d., (M. K. elektroniniame laiške nurodo, jog TU Nr. 9.3.164-20/21 – užbaigimas atidėtas dėl nepalankių oro sąlygų. Darbus planuojama užbaigti šią savaitę); 2021 m. gruodžio 6 d. (M. K. elektroninis laiškas, kuriame nurodo, jog TU Nr. 9.3.164-20/21 vyksta defektų šalinimas teritorijoje, išlyginimo darbai), 2022 m. sausio 11 d. (M. K. elektroniniu laišku nurodė, jog TU Nr. 9.3.164-20/21 užbaigimas atidėtas dėl nepalankių oro sąlygų, informaciją pateiks, kai pagerės oro sąlygos ir bus galima tęsti / užbaigti darbus), 2022 m. sausio 17 d. (M. K. elektroninis laiškas, jog defektų pašalinimas vietoje šiuo metu vyksta lyginimo darbai), ir 2022 m. sausio 24 d. (M. K. elektroniniame laiške nurodo, jog TU Nr. 9.3.164-20/21 – defektų šalinimas teritorijoje, vyksta išlyginimo darbai) el. laiškais informavo Direkciją (Direkcijos 2023 m. vasario 7 d. patikslinto priešieškinio priedas Nr. 1.1, b. f. 7, b. l. 136–146), kad trūkumų šalinimo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 yra vykdomi.

106. Byloje nustatyta, jog ieškovas tik 2022 m. sausio 24 d. pranešime „Dėl nurodytų neatitikimų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21“ (b. f. 7, b. l. 158–160) nurodė: ,, < ... > dalis įvardintų trūkumų labai tikėtina yra dėl jūrinės augmenijos, kuri neturėtų būti įvardinta kaip gilinimo darbų trūkumai. Be to, kas paminėta, aptikta ir kitų objektų (manoma, kad tai medienos liekanos) po laivų manevravimo vidinėse zonose.“ Ieškovas prie pranešimo prideda 38 taškų, kuriuose galbūt yra jūrinė augmenija, sąrašą ir nustačius, kad tuose taškuose yra jūrinė augmenija, prašo juos išbraukti iš trūkumų sąrašo. Įvertinus 2022 m. sausio 24 d. pranešimo turinį sutiktina su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog rangovas neatsisakė šalinti Direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašte nustatytus darbų trūkumus, kuriuos rangovas faktiškai pripažino anksčiau Direkcijai siųstuose el. laiškuose laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. sausio 24 d. Pažymėtina, jog rangovas ėmė kvestionuoti tam tikrą dalį darbų trūkumų (pranešime įvardijamų kaip jūrinė augmenija, medienos liekanos), keldamas klausimą, ar juos Direkcija pagrįstai vertina kaip valymo darbų trūkumus. 2022 m. vasario 11 d. rašte ieškovas pakartotinai atsakovei pateikė 2022 m. sausio 24 d. pranešimą.

107. Direkcija 2022 m. vasario 11 d. raštu atsakė į ieškovo 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 11 d. raštus, kuriuose nurodė, jog techninė užduotis ieškovui buvo įteikta 2021 m. liepos 21 d., tačiau iki šios dienos ji nėra tinkamai įvykdyta, todėl Direkcija negali prisiimti atsakomybės dėl galbūt techninės užduoties zonoje atsiradusios ieškovo rašte minimos jūrų augmenijos ir kitų objektų, kadangi pagal sutarties Nr. 34-2020-128 11.6 punktą. „Nuo techninės užduoties įteikimo rangovui momento techninėje užduotyje nurodytos darbų atlikimo zonos dugno užnešimo rizika ir pareiga rūpintis darbų zona ar jos dalimi lieka rangovui iki atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo dienos.“ Informavo, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Uosto direkcija neatliks povandeninės dugno apžiūros techninės užduoties zonoje. Papildomai pažymėjo, kad darbai pagal techninę užduotį yra vykdomi ypač ilgai, todėl tai Uosto direkcijai kelia pagrįstų abejonių, ar rangovas Rohde Nielsen, AS, gali tinkamai vykdyti darbus pagal pasirašytą Sutartį. Pakartotinai pareikalavo kuo skubiau imtis tinkamų veiksmų ir užbaigti darbus pagal techninę užduotį, kaip tai numato Sutarties nuostatos (b. f. 6, b. l. 230).

108. Direkcija 2022 m. lapkričio 21 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 41, b. f. 6, b. l. 232) informavo rangovą, kad akvatorijos nuo PK-17 iki PK110a dugno valymo darbai atliekami per ilgai, be to, vykdant Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą turėjo būti atliekami kapitalinio gilinimo darbai, į kurių darbų zoną patenka ir TU Nr. 9.3.164-20/21 teritorija, tolimesnis rangovo darbų vykdymas nėra galimas ir praranda prasmę, todėl buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal TU Nr. 9.6.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6. punktu. Dėl to buvo nuspręsta atsiskaityti su ieškovu už faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistinus perviršius ~ 277 m³. Tame pačiame rašte Direkcija taip pat nurodė, kad rangovui nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, rangovui taikytina Sutartyje nustatyta atsakomybė už 355 dienomis (laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą.

109. Ieškovas nesutiko su Direkcijos 2022 m. lapkričio 21 d. rašte apskaičiuotais iškasto grunto kiekiais ir 2022 m. lapkričio 25 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 42, b. f. 6, b. l. 236–242) laikėsi pozicijos, jog atliktų darbų perdavimo procesas turėjo būti užbaigtas remiantis 2021 metų lapkričio mėnesį atliktais batimetriniais matavimais, pagal kuriuos vykdant valymo darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 iškasto grunto kiekis sudarė 9 168 m³. Todėl rangovas 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė pasirašyti du atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, iš kurių vienas dokumentas buvo pateiktas dėl tos iškasto grunto dalies, dėl kurios ginčo nebuvo (277 m³), tuo tarpu kitas dokumentas buvo pateiktas dėl likusios grunto kiekio dalies, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas (8 891 m³). Atsakovė pasirašė 2022 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 21 dėl 277 m³ iškasto grunto kiekio ir sumokėjo už atliktus darbus. Teismas pažymi, jog atsakovė 8 891 m³ grunto kiekį nustatė pagal savo 2021 m. lapkričio 8 d. atliktus batimetrinius matavimus, nors tokios galimybės Sutartis nenumato, nes pagal Sutarties 8.9 punktą darbai priimami ir iškasto grunto kiekis nustatomas pagal atsakovės atliktus batimetrinius matavimus.

110. Iš ieškovo 2022 m. gruodžio 13 d. rašto (ieškinio priedas Nr. 43, b. f. 6, b. l. 244–248) nustatyta, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 13 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 (dėl 2 195 m³ iškasto grunto dalies) ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 (dėl 8 891 m³ iškasto grunto dalies). Atitinkamai Direkcija 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. UD- 9.3.164E-2205 (ieškinio priedas Nr. 44, b. f. 6, b. l. 249) informavo Rangovą, jog papildomi aktai pasirašomi nebus.

111. Ieškovas dublike nurodė, jog, išanalizavus atsakovės TU Nr. 9.3.164-20/21 darbų zonoje atliktų batimetrinių matavimų neapdorotus duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovė kaip darbų trūkumus nurodė vietas, kuriose iš tikro neiškasos neegzistavo arba egzistavo medienos gabalai ir jūržolės. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja į bylą pateikta atsakovės neapdorotų batimetrinių matavimų duomenų analize, kurią atliko Meremõõõdukeskus, OÜ (analizės vertimas 2023 m. balandžio 25 d. DOK-5868 priedas Nr. 8, b. f. 11, b. l. 214–240). Analizėje nurodoma, jog batimetrinių matavimų duomenų vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, t. y. nebuvo naudojamos programinėje įrangoje turimos priemonės analizuojant aukštų taškų / neiškasų pobūdį. Analizėje nurodoma, jog atlikus batimetrinių duomenų analizę buvo nustatyta, jog neiškasos yra arba nuskendę medžiai, arba nuskendę medžiai ir jūros žolė, arba jūros žolė. Taip pat viename taške nurodyta, kad nėra trūkumų, o dviejuose taškuose nurodyta „matavimo klausimas“. Ieškovas vadovaudamasis analize nurodo, jog atsakovė po darbų užbaigimo TU Nr. 9.3.164-20/21 zonoje kaip darbų trūkumus nurodė ne tam tikras sąnašinio grunto neiškasas, bet kitus objektus (medžio liekanas, jūržolę), kurių pašalinimas nepateko į sudarytos Sutarties aprėptį. Ieškovas vadovaudamasis analizėje pateiktais paveikslėliais nurodo, kad vienuose yra matomos išsikišusios medžio liekanos, o kituose jūržolės, kurie atsakovo laikyti sąnašinio grunto neiškasomis. Tačiau teismas pažymi, jog analizėje nėra paaiškinta, iš kokių konkrečiai parametrų buvo nustatyta, jog neiškasos – tai jūržolė ar medžio liekanos, o tik nurodoma, jog atsakovė neatliko tinkamai batimetrinių duomenų validavimo.

112. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo pateiktomis išvadomis. Atsakovė šiai pozicijai pagrįsti su tripliku pateikia (duomenys neskelbtini) R. D. atliktą ieškovo dubliko priedo Nr. 11 (vertimas 2023 m. balandžio 25 d. DOK-5868 priedas Nr. 8) analizę (tripliko priedas Nr. 14). Direkcijos specialistas nurodo, kad ieškovas, siekdamas suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą, 2021 m. lapkričio 11 d. batimetrinių matavimų duomenis vizualiai iškreipė pakeisdamas vertikalų vaizdavimo mastelį (analizėje pateikti pavyzdžiai iš programinės įrangos tai patvirtina). Atsižvelgiant į tai, dublike laikomasi pozicijos, jog Direkcijos batimetriniai matavimai yra nepatikimi / netikslūs, o dugne gulinčių objektų prigimtį galima nustatyti pagal batimetrinius duomenis. Duomenų analizėje nurodyta, kad net ir pakeitus vertikalų vaizdavimo mastelį gylis ant horizontalaus paviršiaus vienodas abiejuose matavimuose.

113. Teismas pakartotinai pažymi, jog abi šalys byloje nurodė ir patvirtino, jog batimetriniai matavimai yra skirti gyliui ir vandens telkinio dugnui nustatyti. Ieškovas nurodo, jog naudojant tokią įrangą, kokią turi atsakovas, neiškasų pobūdį galima nustatyti. Atsakovės atstovai byloje nurodė, jog batimetriniais matavimais dugne esančių objektų nustatyti ir patikimai identifikuoti nėra galimybės. Pažymėtina, jog tokią pat poziciją R. D. išsakė ir 2022 m. sausio 28 d. susirinkimo, vykusio Direkcijos patalpose, metu, nurodydamas, kad net ir atlikus tam tikrus valymo veiksmus nėra 100 procentinės galimybės nustatyti neiškasų pobūdį (šio susitikimo garso įrašą ir jo transkripciją (ieškinio priedas Nr.72) į bylą pateikė ieškovas). Atsakovė prašė pripažinti šį įrodymą neleistina ir neteisėta įrodinėjimo priemone, nes jis buvo padarytas be atsakovės sutikimo, jos neinformavus apie įrašo darymą. Ieškovas nurodė, jog garso įrašas buvo daromas viso susitikimo metu, diktofonas buvo padėtas ant stalo visiems matomoje vietoje. Nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad garso įrašas buvo daromas susitikimo metu, tačiau garso įrašas buvo daromas taip pat ir pietų pertraukos metu, kai susirinkimų kambaryje buvo tik atsakovės darbuotojai, ir yra užfiksuoti jų tarpusavio pokalbiai.

114. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo atsakovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo aspektu, kai garso įrašas padarytas atsakovui nedavus sutikimo daryti pokalbio garso įrašą, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų pažeista teisė į privatumą, reikia, kad asmens duomenų tvarkymu būtų kišamasi į asmens privatų gyvenimą arba toks asmens duomenų tvarkymas vyktų ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 30 punktas). Teismas pažymi, jog dėl šio garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 28 d. sprendime, kuriame nurodė, jog „nagrinėjamu atveju garso įrašas padarytas be atsakovės sutikimo. Teismas atsižvelgia į tokias garso įrašo padarymo aplinkybes: pateiktas įrašas buvo darytas atsakovės susirinkimų salėje, kurioje vyko dviejų juridinių asmenų atstovų susitikimas dėl sutarčių vykdymo; juose yra užfiksuota tiek verslo derybos, tiek atsakovės darbuotojų privatūs pokalbiai susitikimo pertraukos metu; įrašuose užfiksuoti pasisakymai yra aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje – derybų metu – įrašas padarytas, apie kokias sutartis yra kalbama. Be to, šalių pasitarimuose paprastai atsakovė darydavo susitikimų garso įrašus protokolams surašyti. Atsakovės argumentai, kad be sutikimo darytas garso įrašas yra neteisėtas visa apimtimi, atsižvelgiant į garso įrašų padarymo aplinkybes ir juose užfiksuotą informaciją, nagrinėjamu atveju nepaneigia viso garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo. Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pertraukos metu neinformavus asmenų darytas garso įrašas, kai nevyko derybos, kuriuo užfiksuoti atsakovės darbuotojų tarpusavio pokalbiai, jiems neturint tikslo jų turinio ir informacijos pateikti ar atskleisti kitai šaliai (ieškovei), pažeidžia šių asmenų privatumą, todėl yra neleistina įrodinėjimo priemonė, todėl teismas nepripažįsta įrodymu 2022 m. sausio 28 d. vykusio ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimo metu padaryto garso įrašo antrosios dalies nuo 7:00 iki 1:17:40, kurioje užfiksuoti susitikimo pertraukos metu atsakovės darbuotojų pokalbiai (garso įrašo transkripcija nuo 31 psl. iki 42 psl.) (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 220 straipsnis). Likusios įrašo dalys – pirmoji įrašo dalis ir antroji įrašo dalis nuo 0:00 min. iki 7:00 min., taip pat nuo 1:17:40 iki 1:59:03, kurioje užfiksuotas verslo subjektų susitikimas sutarčių vykdymo klausimams aptarti, yra leistina įrodinėjimo priemonė ir tinkamas įrodymas byloje (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).“

115. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nagrinėdamas šią bylą, teismas vadovaujasi (duomenys neskelbtini) R. D. 2022 m. sausio 28 d. susirinkimo metu išdėstyta pozicija, kad net ir atlikus tam tikrus valymo veiksmus nėra šimtaprocentinės galimybės nustatyti neiškasų pobūdį, tačiau nesivadovauja Direkcijos darbuotojų paaiškinimais, kurie užfiksuoti susitikimo pertraukos metu ir kuriais vadovaujasi ieškovas įrodinėdamas atsakovės nebendradarbiavimą (dubliko 44 punktas).

116. Nustatyta, kad kiekviena iš šalių byloje pateikia savo batimetrinių duomenų analizes, patvirtinančias jų nurodomas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu teismas kelis kartus siūlė šalims svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys skirti ekspertizės neprašė.

117. Atsakovė vadovaudamasi Sutarties 8.7 punktu atliko batimetrinius matavimus ir nustatė, jog darbų poligone yra palikta neiškasų ir tam tikruose taškuose nėra pasiektas projektinis gylis. Ieškovas byloje teigia, jog atsakovė batimetrinius matavimus atliko netinkamai. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu ieškovas turėjo bylos nagrinėjimo metu įrodyti, kad atsakovės atlikti batimetriniai matavimai yra neteisingi. Ieškovas savo paaiškinimus įrodinėja atsakovės neapdorotų batimetrinių matavimų duomenų analize, kurią atliko su ieškove sutartiniais santykiais dėl batimetrinių matavimų atlikimo Sutarties vykdymo metu susijęs asmuo, (pažymėtina, jog dėl tokios analizės vertinimo teismas jau pasisakė sprendimo 53 punkte). Atsakovė taip pat savo batimetrinių duomenų teisingumą ir ieškovo analizės nepagrįstumą įrodinėja (duomenys neskelbtini) R. D. teikiamais rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais. Taigi abi šalys savo nurodomas faktines aplinkybes įrodinėjo su ja susijusių asmenų teikiamomis analizėmis. Kadangi pareiga įrodyti, jog atsakovės batimetriniai matavimai buvo atlikti netinkamai ir yra neteisingi, teko ieškovui, teismas vertina, kad ieškovo pateikta analizė dėl sprendime nurodytų priežasčių nėra pakankama įrodyti atsakovės atliktų batimetrinių matavimų klaidingumą.

118. Atsakovė byloje nurodė, jog Sutarties vykdymo metu iki atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo dienos darbų zona rūpinasi rangovas, kaip tai numato Sutarties 11.16 punktas. Papildomai pažymėjo, jog pagal Sutarties 3.3.–3.4. punktus į grunto kasimo kainą taip pat patenka šie darbai (įskaitant, bet tuo neapsiribojant) technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušai, padangos, mediniai poliai ir kiti nuskendę daiktai) iškėlimas ir utilizavimas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė teigia, jog net ir tuo atveju, jeigu darbų zonoje buvo tam tikri objektai ir (ar) technogeninės šiukšlės, kurie trukdė rangovui pasiekti TU Nr. 9.3.164-20/21 nurodytą –14,50 m projektinį gylį, rangovo atsakomybė ir pareiga yra tinkamai atlikti valymo darbus ir iškelti tokius objektus ir (ar) šiukšles iš darbų zonos.

119. Teismas vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytais argumentais (sprendimo 36 punktas) Sutarties 11.16 punktu sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovas turėjo vykdydamas Sutartį iškelti iš jūros dugno medžio liekanas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė 2021 m. lapkričio 12 d. raštu pagrįstai atsisakė priimti ieškovės TU NR. 9.3.164-20/21 poligone atliktus darbus, todėl ieškovas vadovaujantis Sutarties 11.6 punktu liko atsakingas už darbų vykdymo zoną iki atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo dienos.

120. Ieškovas nurodo, kad atsakovė turėjo vadovautis Sutarties 7.1.6 punktu, kuris suteikia atsakovei diskrecijos teisę pasirinkti, kaip veikti susidarius Sutarties 7.1.6 punkte numatytai situacijai (t. y. suteikia diskrecijos teisę pasirinkti vieną iš 7.1.6 punkte numatytų alternatyvų), o ne suteikia diskrecijos teisę pasirinkti netaikyti 7.1.6 punkto ir iš rangovo reikalauti vykdyti darbus, nepaisant egzistuojančių trukdžių. Taigi užsakovė turėjo teisę: 1) pakeisti techninę užduotį; 2) priimti neužbaigtus darbus; 3) pakeisti techninę užduotį ir priimti neužbaigtus darbus. Bet kuriuo atveju užsakovė turėjo sumokėti rangovui už faktiškai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 atliktus darbus (t. y. faktiškai iškastą grunto kiekį, nustatytą 2021 m. lapkričio 8 d. batimetriniais matavimais).

121. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu Sutarties 7.1.6 punkto aiškinimu ir nurodo, jog Sutarties 7.1.6. punktas numato Direkcijai teisę, bet ne pareigą pakeisti techninę užduotį ir (arba) priimti neužbaigtus rangovo darbus ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovė nurodo, jog tokias išvadas leidžia daryti Sutarties 7.1.6. punkto lingvistinė formuluotė.

122. Sutarties 7.1.6 punkte numatyta, jog atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (smarkus sąnašinio grunto užnešimas, atsiradusios povandeninės kliūtys, kurių pašalinimo terminas daugiau kaip 5 kalendorinės dienos, kitų rangovų atliekami darbai), trukdančioms rangovui tinkamai įvykdyti darbus, užsakovė turi teisę pakeisti techninę užduotį ir (arba) priimti neužbaigtus rangovo darbus pagal konkrečią techninę užduotį ir sumokėti jam už faktiškai pagal techninę užduotį atliktus darbus. Aiškinant šią Sutarties sąlygą, akivaizdu, jog Direkcija turi teisę, tačiau ne pareigą pasirinkti tiek abu, tiek vieną iš elgesio variantų (t. y., pakeisti techninę užduotį arba priimti neužbaigtus darbus ir už juos faktiškai atsiskaityti su rangovu), todėl ieškovo argumentai, jog Direkcija turėjo pareigą „priimti neužbaigtus rangovo darbus pagal konkrečią techninę užduoti ir sumokėti jam už faktiškai, pagal techninę užduotį, atliktus darbus“, yra teisiškai nepagrįsti ir neatitinka Sutarties 7 .1.6. punkte numatytų užsakovės teisių. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė būtent vadovaudamasi šia nuostata 2022 m. lapkričio 21 d. raštu ir priėmė ieškovo neužbaigtus darbus.

123. Ieškovas nurodo, jog atsakovė sąmoningai net viens metus delsė priimti darbus ir vengė atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Tokiu būdu buvo siekiama nesąžiningai priversti ieškovą atlikti ne sąnašinio grunto valymo darbus (t. y. buvo nuolat reikalaujama iškelti natūralios augmenijos liekanas ir kitus objektus, kurių iškėlimas nepateko į Sutarties aprėptį), be to, buvo siekiama žymiai sumažinti už faktiškai ieškovo atliktus darbus mokėtiną sumą (t. y. buvo laukiama, kol iškastas gruntas pasidengs naujais sąnašų sluoksniais ir batimetriniais matavimais apskaičiuoto iškasto grunto kiekis sumažės).

124. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo vertinimu. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas savo elektroniniuose laiškuose pripažino darbų trūkumus ir vis nurodydavo atsakovei, jog juos šalina, ir, kai tik baigs, apie tai informuos atsakovę. Sutarties 8.7. punktas numato, jog rangovas, jo manymu, užbaigęs darbus darbų zonoje pagal techninę užduotį, raštu informuoja užsakovą, kartu pateikdamas užsakovui pasirašytą išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planą, batimetrinių matavimų projekto skaitmeninius duomenis, nurodant, kokia programinė įranga naudota batimetriniams duomenims surinkti. Byloje ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jis po to, kai pakeitė poziciją ir nusprendė nebetaisyti atsakovės nustatytų trūkumų, būtų kreipęsis į atsakovę su Sutarties 8.7 punkte nurodytu pranešimu, taip informuodamas atsakovę, jog trūkumų šalinti jis nesiruošia. Iš byloje nustatytų ir sprendimo 105-107 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių (šalių susirašinėjimo medžiagos) nustatyta, jog po to, kai ieškovas 2022 m. vasario 24 d. raštu nurodė, kad dalis atsakovės nurodytų neiškasų yra jūržolės ir medžio liekanos, ir prašė Direkcijos atlikti povandeninę dugno apžiūrą, gavo Direkcijos 2022 m. vasario 11 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, jog Direkcija neatliks povandeninės dugno apžiūros ir prašė kiek galima skubiau imtis tinkamų veiksmų ir užbaigti darbus, ieškovas iki pat 2022 m. lapkričio 21 d. (Direkcijos rašto, kad buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal TU Nr. 9.6.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6. punktu) neatliko jokių veiksmų, t. y. nesikreipė į atsakovę, kad būtų taikytas Sutarties 7.1.6 punktas ir atsakovė priimtų neužbaigtus darbus. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovas gavęs 2021 m. vasario 11 d. Direkcijos atsakymą ir nesutikdamas su tokiu atsakymu turėjo informuoti apie tai Direkciją ir prašyti imtis veiksmų, kad TU NR. 9.3.164-20/21 vykdymas būtų užbaigtas, tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovas tokių veiksmų neatliko.

125. Ieškovas nurodo, jog jam vykdant kitą techninę užduotį VI kvietimo metu toje pačioje teritorijoje, jai buvo leista pasitelkti narus ir narams apžiūrėjus tuos pačius taškus, kuriuose buvo nustatytos tariamos neiškasos II kvietimo metu, buvo nustatyta, kad TU Nr. 9.3.164-20/21 neiškasų vietose buvo jūrinė augmenija ir kiti objektai, bet ne sąnašinis gruntas. Narų pagalba minėti objektai buvo iškelti, nors rangovas pagal Sutartį nebuvo įsipareigojęs pasitelkti narų ir nebuvo įsipareigojęs narų pagalba atlikti aptiktų objektų iškėlimo darbus.

126. Iš ieškovo pateiktos 2023 m. rugpjūčio 23 d. narų ataskaitos apie atliktą darbą nustatyta, jog 2023 m. balandžio 24–27 d. Klaipėdos uoste buvo atliekami narų darbai siekiant patikrinti tam tikrus taškus uosto įlankos dugne. Iš 20 patikrintų taškų 7 taškuose rasta jūros žolė, 5 taškuose rasta jūros žolė ir nuskendęs medis, 3 taškuose nuskendęs medis, likusiuose 4 taškuose objektų nerasta (2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovo prašymo priedas Nr.3). Teismas negali vadovautis šia ataskaita kaip įrodančią ieškovo poziciją byloje, kadangi batimetriniai matavimai, pagal kuriuos atsakovė nurodė ištaisyti darbų trūkumus, buvo atlikti 2021 m. lapkričio 11 d., o ieškovo pateikti narų darbai buvo atlikti 2023 m. balandžio 24–27 d., tai yra po pusantrų metų nuo iškasų nustatymo, o vertinant ieškovės nurodytus motyvus, jog esant audrai uosto dugnas galėjo būti užneštas per tris dienas nuo jo išvalymo, tai po pusantrų metų atliktas taškų patikrinimas neįrodo, jog ir ginčo metu tuose taškuose buvo medis ar jūržolė.

127. Atsakovė byloje taip pat nurodo, jog 2023 metais rangovui buvo įteikta „Smeltės laivų apsisukimo rato“ valymo darbų techninė užduotis Nr. 9.3.164- 9/23, kurios ribos pagal kampų koordinates sutapo su technine užduotimi Nr. 9.3.164-20/21. Direkcijos batimetrinių matavimų duomenų rezultatai patvirtino, jog po to, kai rangovas pranešė apie užbaigtus valymo darbus techninės užduoties Nr. 9.3.164-9/23 vykdymo apimtyje, buvo nustatyta, jog –14,50 m projektinis gylis buvo pasiektas (įvertinus pagal Sutartį leidžiamas neiškasas iki 10 cm) nuo projektinio gylio, todėl rangovo darbai buvo priimti. Vadinasi, pridedami rašytiniai dokumentai paneigia rangovo deklaratyvius, įrodymais nepagrįstus samprotavimus apie tai, jog valymo darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 negalėjo būti laiku atlikti dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių.

128. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų vykdant TU Nr. 9.3.164-20/21, todėl reikalavimas iškasto grunto kiekį apskaičiuoti pagal jos pačios 2021 m. lapkričio 8 d. atliktus batimetrinius matavimus ir papildomai priteisti jai už 8 891 m³ 373 422,20 Eur, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl netesybų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 ir techninę užduotį Nr.9.3.164-20/21.

129. Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo aplinkybių. Atsakovė patikslintu priešieškiniu nurodo, jog pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 nustatyti trūkumai nebuvo laiku pašalinti, o darbus (su trūkumais) nuspręsta priimti pagal 2022 m. sausio 3 d. batimetrinių matavimų rezultatus, todėl vadovaujantis Sutarties 11.3 punktu prašo iš ieškovo priteisti 13 405,71 Eur delspinigius pagal 2022 m. vasario 23 d. delspinigių sąskaitą Nr. 2022005 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. už 97 dienas.

130. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2021 m. birželio 17 d. užsakovė įteikė rangovui techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 dėl valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK87,5a iki PK101a. Rangovas 2021 m. birželio 29 d. raštu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 5) pranešė Direkcijai apie darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 pradžią 2021 m. liepos 2 d.. TU Nr. 9.3.164-16/21 rangovei nurodytas darbų vykdymo terminas – 19 d. Kadangi rangovas faktiškai darbus pradėjo vykdyti 2021 m. liepos 2 d. (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 6), todėl darbai pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 turėjo būti baigti iki 2021 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad po TU Nr. 9.3.164-16/21 įteikimo rangovui buvo įteiktos kitos techninės užduotys kartu nustatant darbams pagal kiekvieną techninę užduotį vykdyti atskirą terminą, buvo laikoma, kad vienu metu vykdydamas darbus pagal kelias rangovui įteiktas technines užduotis, rangovas darbus pagal techninę užduotį privalėjo įvykdyti per bendrą visų tuo pačiu metu vykdytų techninių užduočių terminų sumą, t. y., per 63 d. – iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų darbų TU Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo terminas Direkcijos 2021 m. lapkričio 22 d. raštu buvo pratęstas iš viso 23 d. (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 7). Pratęsus terminą dėl nepalankių oro sąlygų darbai pagal ginčo techninę užduotį turėjo būti baigti per 86 d. (63+23) terminą, t. y. baigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Rangovas pranešė Direkcijai apie darbų pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 užbaigimą 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 8, rangovo ieškinio priedas Nr. 4). Direkcija 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliko batimetrinius matavimus darbų zonoje (Malkų įlankoje), kurių rezultatai parodė, kad darbai pagal minėtą techninę užduotį nėra tinkamai atlikti, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 9, rangovo ieškinio priedas Nr. 5) ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pakartotiniu pranešimu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 10, rangovo ieškinio priedas Nr. 7) rangovas buvo informuotas apie nustatytus trūkumus bei įpareigojimą pašalinti trūkumus Sutartyje nustatyta tvarka. 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigė leidimo vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje Nr. LJ57- 10/2021 (priešieškinio priedas Nr. 11) galiojimo terminas, dėl to tolimesnis darbų vykdymas (įskaitant trūkumų šalinimą) pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 po 2021 m. gruodžio 31 d. tapo neįmanomas. Pasibaigus leidimo galiojimui ir neatsisakydama reikalavimų dėl nepašalintų trūkumų pagal TU Nr. l Direkcija 2022 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą priimti rangovės pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 neužbaigtus darbus pagal 2022 m. sausio 3 d. atliktus batimetrinius matavimus (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 12). Atsižvelgdama į tai Direkcija 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. UD-7.3.18E-420 pateikė rangovui apmokėti 13 405,71 Eur delspinigių sąskaitą Nr. 2022005 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš viso už 97 d. Rangovas delspinigių sąskaitos neapmokėjo ir 2022 m. kovo 30 d. raštu (Direkcijos pradinio priešieškinio priedas Nr. 19) nesutiko su pateikta sąskaita ir reikalavo ją panaikinti. Direkcija 2022 m. balandžio 19 d. raštu (rangovo ieškinio priedas Nr. 20) dar kartą paragino rangovą priėmimo–perdavimo aktu įforminti akvatorijos dugno valymo darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21.

131. Dėl techninės užduoties Nr.9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybių. Atsakovė patikslintu priešieškiniu nurodo, jog pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 nustatyti darbų trūkumai nebuvo laiku pašalinti, o darbus (su trūkumais) nuspręsta priimti pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, todėl vadovaujantis Sutarties 11.3 punktu prašo iš ieškovo priteisti 26 174,15 Eur delspinigius pagal 2022 m. gruodžio 8 d. delspinigių sąskaitą Nr. 2022077 už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., t. y. už 355 dienas.

132. Byloje nustatyta, kad Direkcija 2021 m. liepos 21 d. įteikė rangovui TU Nr. 9.3.164-20/21 dėl valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK81 iki PK85. Remiantis rangovo pranešimu (priešieškinio priedas Nr. 4) darbai pagal šią techninę užduotį buvo pradėti vykdyti 2021 m. rugpjūčio 2 d., TU Nr. 9.3.164-20/21 rangovui nurodytas darbų vykdymo terminas – 12 parų, todėl darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 turėjo būti baigti iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad tik po TU Nr. 9.3.164-16/21 įteikimo rangovui buvo įteiktos kitos techninės užduotys (įskaitant TU Nr. 9.3.164-20/21) kartu nustatant darbams pagal kiekvieną techninę užduotį vykdyti atskirą terminą, buvo laikoma, kad vienu metu vykdydamas darbus pagal kelias rangovui įteiktas užduotis, rangovas darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 privalėjo įvykdyti per bendrą visų tuo pačiu metu vykdytų TU terminų sumą, t. y. per 63 d. – iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Pratęsus terminą dėl nepalankių oro sąlygų darbai pagal šią techninę užduotį turėjo būti baigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Rangovas pranešė Direkcijai apie darbų pagal ginčo TU Nr. 9.3.164-20/21 užbaigimą 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimu. Direkcija 2021 m. lapkričio 12 d. rašte rangovui nurodė, jog 2021 m. lapkričio 11 d. atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatyta, kad darbai pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 buvo atlikti netinkamai, todėl rangovas buvo informuotas apie darbų trūkumus, kuriuos buvo prašoma pašalinti Sutartyje numatyta tvarka per 7 kalendorines dienas. Per nustatytą terminą darbų trūkumai pašalinti nebuvo, todėl atsakovė pagrįstai delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 20 d. Direkcija 2022 m. lapkričio 21 d. raštu informavo rangovą, kad akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110a dugno valymo darbai atliekami per ilgai, todėl buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6. punktu. Rašte Direkcija taip pat nurodė, kad, rangovui nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, rangovui taikytina Sutartyje nustatyta atsakomybė už 355 dienomis (laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą.

133. Sutarties 11.3. punktas numato, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. nuo pradinės Sutarties vertės. Sutarties 11.17. punkte nurodyta, kad pasirašydamos Sutartį šalys patvirtina, kad netesybos yra šalių sutarti minimalūs nuostoliai už pavėluotą Sutarties įvykdymą, kurių šalims nereikia įrodinėti.

134. Ieškovas su atsakovo reikalavimais priteisti delspinigius nesutinka. Nurodo, jog pagal Sutarties 11.3 punktą delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu Sutartyje numatyti terminai yra pažeidžiami dėl rangovo kaltės. Nesant rangovo kaltės dėl esamos situacijos susidarymo, net ir teoriškai negali kilti rangovo civilinė atsakomybė. Kadangi šiame sprendime teismas jau pasisakė, jog TU Nr. 9.3.164-16/21 ir TU Nr. 9.3.164-20/21 netinkamai įvykdytos dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius.

135. Ieškovas nurodo, jog Sutarties 8.1 punktas aiškiai ir tiesiogiai numato, kad techninės užduoties vykdymo terminas yra skaičiuojamas iki rangovo raštiško pranešimo apie atliktus darbus pagal Sutarties 8.7 punktą pateikimo, bet ne iki valymo darbų užbaigimo pagal Sutarties 8.10 punktą ar iki kito momento (priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ar pan.). Sutarties 8.1 punktas nenumato atliktų darbų trūkumų šalinimo termino ir rangovui trūkumus pašalinus per ilgesnį terminą, nei numatyta Sutarties 8.1 punkte, nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti rangovui sutartinę civilinę atsakomybę ir skaičiuoti delspinigius. Atsakovė nenurodė jokio konkretaus Sutartyje numatyto darbų trūkumų šalinimo termino, kurį rangovas būtų pažeidęs. Be to, Sutarties 11.8 punktas numato, kad rangovui atsisakius pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus po 7 kalendorinių dienų užsakovė turi pasitelkti kitą rangovą tokiems darbams atlikti. Vadinasi, nėra teisinio ir faktinio pagrindo rangovui skaičiuoti delspinigius už 97 dienas pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ir už 355 dienas pagal TU Nr. 9.3.164-20/21.

136. Byloje nustatyta, jog darbų vykdymo terminai, nustatyti techninėse užduotyse, yra esminiai (Sutarties 8.1. punktas) ir tik atskirais atvejais minėti terminai galėdavo būti pratęsiami esant Sutarties 15.8.–15.9. punktuose įtvirtintoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog valymo darbų įvykdymas techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/2021 ir Nr. 9.3.164-20/2021 atveju su darbų vykdymo termino pratęsimu pagal Sutarties 15.8.-15.9. punktus buvo iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Tačiau, net ir pratęsiant terminus pagal Sutarties 15.8.–15.9. punktus, turėjo būti atsižvelgiama į tai, jog Aplinkos apsaugos agentūros išduoti leidimai valymo darbams atlikti taip pat turėjo terminus, todėl faktiškai, net ir susiklosčius situacijai, kai Direkcija nustato valymo darbų trūkumus, jų šalinimas ir darbų užbaigimas bei perdavimas Direkcijai faktiškai negalėjo trukti ilgiau nei Aplinkos apsaugos agentūros išduotų leidimų galiojimas (TU Nr. 9.3.164-16/21 atveju – iki 2021 m. gruodžio 31 d., TU Nr. 9.3.164-20/21 atveju – iki 2021 m. lapkričio 11 d. Pažymėtina, jog naujas leidimas buvo išduotas 2021 m. spalio 29 d. ir galioja iki 2023 m. spalio 28 d.). Raštišką pranešimą apie atliktus darbus dėl ginčo TU Nr. 9.3.164-16/21 pagal Sutarties 8.7 punktą rangovas pateikė iki 2021 m. rugsėjo 25 d., t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d., raštišką pranešimą apie atliktus darbus dėl TU 9.3.164-20/21 pagal Sutarties 8.7 punktą pateikė 2021 m. lapkričio 8 d., kai tuo tarpu terminas TU Nr. 9.3.164-20/21 buvo nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog terminas TU NR. 9.3.164-20/21 buvo nustatytas iki 2021 m. lapkričio 20 d., nes nuo tos dienos atsakovė skaičiuoja delspinigius, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Atsakovė delspinigius skaičiuoja nuo 2021 m. lapkričio 20 d., nes iki tos dienos ieškovui buvo suteikta teisė ištaisyti trūkumus, kadangi techninėje užduotyje nurodytas terminas jau buvo pasibaigęs, o darbus pagal šią techninę užduotį ji turėjo pabaigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. (b. f. 1, b. l. 37).

137. Šiuo atveju nors ieškovas ir pateikė užsakovei pranešimą apie valymo darbų užbaigimą pagal TU Nr. 9.3.164-16/20 užsakovės nustatytu terminu (šiuo atveju 2021 m. rugpjūčio 20 d., o terminas techninei užduočiai įvykdyti buvo nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 25 d.), o pagal TU NR. 9.3.164-20/21 jau ir praleidusi nustatytą darbų atlikimo terminą, tačiau, kaip jau nustatyta byloje, atsakovė pagrįstai nustatė atliktų darbų trūkumus, darbų nepriėmė ir nurodė ieškovui trūkumus ištaisyti.

138. Sutarties 8.1. punktas numato, jog darbai vykdomi pagal užsakovės pateiktą (-as) techninę (-es) užduotį (-is) joje nustatytais terminais. Sutarties 8.9 punktas numato, jog valymo darbai laikomi baigtais, kai užsakovo minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, pagal konkrečią techninę užduotį patvirtina projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje. Sutarties 11.3. punktas numato, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM. Sutarties 7.2.1. punktas numato, jog užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą darbų trūkumams pašalinti, o jei rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo – atsisakyti Sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius arba pavesti trečiajam asmeniui užbaigti darbus rangovo sąskaita, jeigu darbų atlikimo metu pasidaro aišku, kad jie nebus tinkamai užbaigti.

139. Nors Sutarties 8.1 punktas konkrečiai ir nenumato atliktų darbų trūkumų šalinimo termino, tačiau Sutarties nuostatos turi būti taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į Sutarties prasmę, esmę ir jų aiškinimas negali suteikti vienai iš šalių aiškaus pranašumo ar suteikti galimybę nevykdyti ir piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti savo pareigų. Sutarties 8.1, 8.9, 11.3 ir 7.2.1 punktai turi būti taikomi ir aiškinami kartu, o ne atsietai vienas nuo kito, o Sutarties 11.3 punkte yra bendrai nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami, jeigu rangovas dėl savo kaltės neužbaigia valymo darbų nustatytais terminais. Šiame punkte nėra detalizuojama, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tokiu atveju, jeigu rangovas nepateikia užsakovei Sutarties 8.1 punkte numatyto pranešimo apie darbų atlikimą per techninėje užduotyje nurodytą terminą. Pažymėtina, jog teikiant techninę užduotį joje yra nurodyti jos vykdymo terminai dienomis. Sutarties įvairiuose straipsniuose yra detalizuojama, nuo kada ir iki kada pradedamas skaičiuoti techninės užduoties vykdymo terminas, taip pat Sutartis numato tvarką ir sąlygas, kada techninės užduoties vykdymo terminas gali būti pratęstas. Ieškovo pateiktas Sutarties 11.3 punkte numatytų delspinigių skaičiavimo tvarkos aiškinimas pažeistų atsakovės interesus, nes suteiktų ieškovui teisę Sutarties 8.1 punkto nustatyta tvarka pateikus pranešimą apie atliktus darbus, o atsakovei nustačius jų trūkumus nesiekti kiek galima greitesnio trūkumų ištaisymo, nes jam atsakovas negalėtų taikyti civilinės atsakomybės.

140. Ieškovas teigia, jog Sutarties 7.2.1. punktas nenumatė netesybų taikymo galimybės, tačiau teismas sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, jog Sutarties 7.2.1. punktas yra Sutarties VII skyriuje „Šalių įsipareigojimai ir teisės“, tuo tarpu Sutarties sąlygos, susijusios su rangovo atsakomybe už netinkamai atliktus valymo darbus ir kitų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymu ir atsakomybės taikymu, nurodytos XI skyriuje „Šalių atsakomybė“, kuriame numatytas delspinigių skaičiavimas, vėluojant perduoti užsakovei tinkamai atliktus darbus. Sutarties 11.3 punkto lingvistinė formuluotė „Rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais“ turėtų būti suprantama ir aiškinama, kaip apimanti tiek tuos atvejus, kai atlikti valymo darbai neturi trūkumų, tiek tuos atvejus, kai trūkumai yra nustatyti ir turi būti pašalinti, kadangi pagal Sutarties 8.9. punktą tik tinkamas valymo darbų užbaigimas reiškia tinkamą Sutarties įvykdymą.

141. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, jog rangovas pranešimą apie įvykdytus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 pateikė dar nepasibaigus terminui įvykdyti techninę užduotį, tačiau priimant darbus buvo nustatyti jų trūkumai, todėl užsakovė nurodė juos ištaisyti. Kadangi, kaip jau nurodyta, techninės užduoties įvykdymo terminas dar nebuvo pasibaigęs, rangovas turėjo teisę darbų trūkumus taisyti iki termino pabaigos. Pažymėtina, jog darbų trūkumai iki techninėje užduotyje nustatyto darbų atlikimo termino, t. y. 2021 m. rugsėjo 25 d. nebuvo įvykdyti, todėl atsakovė pagrįstai vadovaudamasi Sutarties 11.3 punktu nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius. Vykdant techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 pranešimas apie įvykdytus darbus pateiktas jau praleidus nustatytą techninės užduoties įvykdymo terminą, priimant darbus nustatyti darbų trūkumai, todėl Direkcija nustatė papildomą 7 dienų terminą darbų trūkumams ištaisyti ir tik rangovui iki nustatytos datos neištaisius darbų trūkumų nuo 2021 m. lapkričio 21 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius.

142. Ieškovas taip pat nurodo, jog Sutarties 11.8 punktas taipogi numato, kad rangovui atsisakius pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus, po 7 kalendorinių dienų užsakovė turi pasitelkti kitą rangovą tokiems darbams atlikti. Vadinasi, nėra teisinio ir faktinio pagrindo rangovui skaičiuoti delspinigius už 355 dienas, kai pati užsakovė de facto elgėsi pasyviai ir nulėmė esamos situacijos susidarymą. Ieškovo vertinimu, užsakovė sąmoningai delsė priimti darbus, kad nereikėtų mokėti rangovui už faktiškai iškastą grunto kiekį, be to, kaip paaiškėjo dabar, papildomai užsakovė turėjo tikslą pasipelnyti rangovo sąskaita, nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavus rangovui žymią delspinigių sumą.

143. Teismas su tokiais ieškovo motyvais nesutinka. Byloje nustatyta, jog po to, kai ieškovas 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 11 d. raštais nurodė, jog dalis atsakovės nurodytų neiškasų galbūt yra jūržolės ir medžio liekanos, ir prašė Direkcijos atlikti povandeninę dugno apžiūrą, gavo Direkcijos 2022 m. vasario 11 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, jog Direkcija neatliks povandeninės dugno apžiūros, ir prašė kiek galima skubiau imtis tinkamų veiksmų ir užbaigti darbus, ieškovas iki pat 2022 m. lapkričio 21 d. (Direkcijos rašto, kad buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal TU Nr. 9.6.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6. punktu) neatliko jokių veiksmų, t. y. nesikreipė į atsakovę, kad būtų taikytas Sutarties 7.1.6 punktas ir atsakovė priimtų neužbaigtus darbus. Taip pat ieškovas niekada aiškiai neįvardijo, jog nustatytų trūkumų nešalins. Priešingai, ieškovas iki 2022 m. vasario 11 d. visą laiką pripažino TU Nr. 9.3.164-20/21 trūkumus ir vis informuodavo atsakovę, jog juos taiso, arba negali to daryti dėl nepalankių oro sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovas nebuvo pats pakankamai aktyvus ir neteikė informacijos atsakovei dėl savo tolimesnių veiksmų, kiek jie susiję su techninių užduočių vykdymu.

144. Teismas taip pat pažymi, jog nors tarp šalių ir kilo ginčas dėl neiškasų pobūdžio, tačiau ieškovas nė viename iš savo laiškų nė dėl vienos techninės užduoties nenurodė atsakovei, kad vadovaudamasis Sutarties 11.8 punktu atsisako pašalinti nurodytus defektus ar kitus darbo trūkumus, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių nuolatos vykdavo susirašinėjimas ir darbiniai susitikimai dėl atliekamų darbų, todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovė turėjo vadovautis Sutarties 11.8 punktu ir pasirinkti kitą rangovą jų šalinimui, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog Sutarties 11.8 punktas numato užsakovo teisę, bet ne pareigą pasitelkti kitą rangovą pašalinti ieškovo darbo defektus, šiam atsisakius juos pašalinti, kaip, beje, ir Sutarties 7.2.1 ir 8.5 punktai.

145. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio l dalis). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, kai 1) nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; 2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; 3) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio l dalies 1–4 punktai). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

146. CK 6.652 straipsnio 2 dalis numato, jog rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų praleidimą, t. y. turi pareigą atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jam tenkančios prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą privalo sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1–2 dalis, 6.258 straipsnio l dalis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą.

147. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovės prašymas taikyti ieškovei civilinę atsakomybę už TU Nr. 9.3.164-16/21 ir TU Nr.9.3.164-20/21 netinkamą įvykdymą yra pagrįstas.

148. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas rangovo civilinei atsakomybei atsirasti (nors ieškovas su tuo visiškai nesutinka), ieškovas vis tiek turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo, t. y. visos priskaičiuotos delspinigių sumos mokėjimo dėl TU Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo.

149. CK 6.259 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai kreditorius prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, tai skolininkas gali būti atleistas visiškai nuo atsakomybės. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

150. Kaip jau teismas nustatė sprendimo 127-128 punktuose, dėl netinkamo TU Nr.9.3.164-20/21 vykdymo yra kaltas ieškovas, kuris laiku neįvykdė techninės užduoties ir nustatytų darbų trūkumų nepašalino per užsakovės nustatytą terminą. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atsakovė būtų informuota, jog ieškovas netaisys nustatytų trūkumų ir nesiekė, kad darbai būtų priimti anksčiau nei 2022 m. lapkričio mėnesį. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti, kad užsakovė prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, todėl nėra pagrindo ieškovo visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Dėl senaties termino pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21

151. Atsakovė nurodo, jog rangovui pačiam pripažinus savo prievolę, atsiranda objektyvus teisinis pagrindas priteisti delspinigius ir už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Taip pat nurodo, jog rangovas, 2021 metų lapkričio – 2022 metų sausio–vasario mėnesiais siųsdamas pakartotinius el. laiškus Direkcijai ir patvirtindamas valymo darbų trūkumų šalinimą, ne tik pripažino savo prievolę pašalinti valymo darbų trūkumus, tačiau taip pat pripažino, jog vėluoja atlikti minėtus darbus pagal Sutartį, todėl, atsakovės vertinimu, senaties termino eiga buvo nutrūkusi. Jeigu teismas vertintų, kad yra praleistas senaties terminas, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pažymi, jog delspinigių dydis pagal delspinigių sąskaitą Nr. 2022077 buvo apskaičiuotas 2022 m. gruodžio 8 d., t. y., tik po to, kai Direkcija faktiškai priėmė darbus (su trūkumais) pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 ir tapo tiksliai žinoma, kiek iš viso dienų rangovas vėlavo atlikti darbus, už kurias turi būti priskaičiuoti delspinigiai.

152. Ieškovas nurodo, jog atsakovės siekiama taikyti atsakomybė už 355 dienas pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 nėra galima ir turi būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Taip pat nėra jokių pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovės atsiliepime nėra nurodyta nė vieno argumento, kokios objektyvios kliūtis atsakovei trukdė kreiptis į teismą anksčiau dėl savo tariamo teisių pažeidimo, jeigu buvo manoma, kad ieškovui turi būti taikoma atsakomybė netesybų forma. Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas tik dėl svarbių priežasčių. Ieškovas niekada nepripažino atsakovės pozicijos, ir tai matyti tiek iš byloje esančių ieškovo raštų, tiek iš 2022 m. sausio 28 d. vykusio susitikimo metu šalių išdėstytų pozicijų. Tuo tarpu patikslintas priešieškinis pareikštas 2023 m. vasario 7 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams nuo ieškovo ir atsakovės 2022 m. sausio 28 d. susitikimo. Pažymėtina, kad visi atsakovės atsiliepime nurodyti raštai, kurie tariamai turėtų sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat yra parengti daugiau nei prieš 12 mėnesių iki patikslinto priešieškinio pateikimo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad tam tikri ieškovo atlikti veiksmai tariamai nutraukė ieškinio senaties terminą (nors tam nėra faktinio pagrindo), tai nutrauktas ieškinio senaties terminas būtų vis tiek pasibaigęs iki patikslinto priešieškinio pateikimo (t. y. iki 2023 m. vasario 7 d.). Tai, kad užsakovė 2022 m. lapkričio 21 d. parengė raštą rangovui, neturi jokios įtakos senaties termino skaičiavimui, nes faktinė situacija nepakito ir išliko tokia pat, kokia buvo ilgą laiką (beveik vienus metus). Vadinasi, 2022 m. lapkričio 21 d. rašto parengimas neturėjo jokios įtakos senaties termino skaičiavimui, kurio pradžia turėtų būti siejama su teisės į ieškinį atsiradimo diena. Atsakovė apie savo tariamą teisių pažeidimą sužinojo jau tuomet, kai buvo atsisakyta priimti tinkamai atliktus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 (t. y. 2021 m. lapkričio 12 d.). Pažymi, kad net ir nustačius rangovo neteisėtus veiksmus (nors tam nėra pagrindo), atsakovė galėtų reikalauti iš rangovo delspinigių sumokėjimo tik už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d., kiek tai susiję su TU Nr. 9.3.164-20/21.

153. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas. Ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

154. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis).

155. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

156. Teismas nesutinka su atsakovės prašymu taikyti netesybas už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė apie savo teisės pažeidimą, tai, jog ieškovas tinkamai neįvykdė darbų pagal TU 20/21, sužinojo 2021 m. lapkričio 20 d. (pažymėtina, jog atsakovė nuo šios dienos ir skaičiuoja delspinigius). Atsakovė kaip pagrindą priteisti delspinigius už 355 dienas nurodo tai, jog ieškovas pripažino savo darbų trūkumus ir vis žadėdavo juos ištaisyti ir vertina, jog senaties terminas nutrūko ir yra pagrindas atnaujinti senaties terminą.

157. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas.

158. Byloje (sprendimo 105–106 punktuose) nustatyta, jog ieškovas pripažino atsakovės 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytus darbų trūkumus ir M. K. elektroniniuose laiškuose (laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. sausio 24 d.) nurodydavo, jog darbų trūkumai yra šalinami ir, kai baigs juos pašalinti, praneš. Ieškovas tik 2022 m. sausio 24 d. raštu nurodė, jog dalis atsakovės nurodytų neiškasų galbūt yra jūržolės ir medžio liekanos, kurios neturėtų būti įvardijamos kaip gilinimo darbų trūkumai. Nustačius, kad tuose taškuose yra jūrinė augmenija, ieškovas prašė juos išbraukti iš trūkumų sąrašo. 2022 m. vasario 11 d. ieškovas pakartotinai su tokio paties turinio raštu kreipėsi į atsakovę. Direkcija 2022 m. vasario 11 d. rašte atsakė, jog neatliks povandeninės dugno apžiūros, ir prašė kiek galima skubiau imtis tinkamų veiksmų ir užbaigti darbus. Daugiau tarp šalių jokio susirašinėjimo (iki 2022 m. lapkričio 21 d.) dėl darbų trūkumų taisymo nebuvo, nei ieškovas, nei atsakovė nesikreipė su raštais ar užklausimais dėl darbų vykdymo ar informuodama, jog darbų trūkumus taisys ar netaisys. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl senaties termino taikymo delspinigių priteisimui, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog pradžioje ieškovas sutiko su nustatytais trūkumais ir atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad ieškovas trūkumus ištaisys, tačiau po to, kai ieškovas neatsakė į 2022 m. vasario 11 d. Direkcijos raštą, jog taisys trūkumus ir daugiau jokios informacijos, kad darbų trūkumus taiso, neteikė, teismo vertinimu, atsakovė nebegalėjo manyti ir (ar) tikėtis, jog ieškovas nurodytus trūkumus taisys. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nuo 2022 m. vasario vidurio atsakovė turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

159. CK 1.127 straipsnio 5 dalis numato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi atsakovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. vasario viduryje, o į teismą dėl delspinigių priteisimo kreipėsi tik 2023 m. vasario 7 d. (paduotas patikslintas priešieškinis), teismas daro išvadą, kad atsakovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.

160. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., t. y. už visas 355 dienas. Teismas vertina, jog atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios po 2022 m. vasario 11 d. rašto galėjo leisti jai manyti, kad ieškovas taisys trūkumus, ir neleido kreiptis į teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo, ypač, kad dėl delspinigių priteisimo pagal kitą TU Nr. 9.3.164-16/20 atsakovė kreipėsi 2022 m. gegužės 17 d. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo teisėtumo nagrinėjamu atveju, pažymi, kad, sprendžiant minėtus klausimus, turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovas), tiek kreditorius (nagrinėjamu atveju atsakovė): be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių senaties terminui atnaujinti ir (ar) priteisti delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.

161. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovės reikalavimas pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 priteisti iš ieškovo 13 405,71 Eur delspinigių sumą pagal 2022 m. vasario 23 d. delspinigių sąskaitą Nr. 2022005 už 97 dienas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovės reikalavimas pagal TU Nr. 9.3.164-20/21 priteisti delspinigius už 355 dienas, pritaikius ieškinio senatį, yra tenkinamas iš dalies ir delspinigiai priteisiami už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., t. y. už 94 dienas, tai sudaro 6 930,99 Eur (147 468,06 Eur × 0,05/100 × 94 dienos). Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 20 336,70 Eur.

Dėl mobilizacijos ir demobilizacijos

162. Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikia teismui papildomą reikalavimą priteisti iš atsakovės 94 280,83 Eur sumą kaip užmokestį už rangovo VI kvietimo metu patirtas mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas, nurodo, jog reikalavimas dėl technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidų turi būti patenkintas, kadangi visos Direkcijos parengtos techninės užduotys VI kvietimo metu buvo tinkamai įvykdytos, tuo tarpu TU Nr. Nr. 9.3.164-4/20 ir TU Nr. 9.3.164-12/20 nebuvo įvykdytos dėl pačios Direkcijos kaltės.

163. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2023 m. kovo 2 d. užsakovė pateikė atsakovei VI kvietimą atvykti vykdyti darbus pagal Sutartį. Šio kvietimo metu, be kitų techninių užduočių, rangovui buvo pateiktos vykdyti techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 (toliau -TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU 9.3.164-12/23) (b. f. 12, b. l. 44–51). Nustatyta, kad TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 darbų vykdymo zonos sutapo su nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančios TU Nr. 9.3.164-16/21 darbų vykdymo zona (šios aplinkybės nė viena iš šalių neginčija).

164. 2023 m. kovo 15 d. rangovas raštu informavo užsakovę apie problemas, susijusias su TU Nr. 9.3.164-4/23 vykdymu, ir apie tai, kad darbai pagal minėtą techninę užduotį nebus pradėti vykdyti tol, kol nebus išspręstos rangovo nurodytos problemos (b. f. 12, b. l. 52, patikslinto ieškinio priedas Nr. 82). Rašte ieškovas nurodo, jog pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-4/23 šlaito apsauginė sienutė patenka į darbų baro teritoriją, o tai reiškia, kad, norint pasiekti darbų baro projekte numatytą gylį, sienutę reikėtų pašalinti. Be to, palyginus su ankstesniais batimetrijos matavimais, matosi, kad apsauginė sienutė yra pasislinkusi į laivybos kanalo pusę, todėl techninė užduotis Nr. 9.3.164-4/23 negali būti įvykdyta. Be to, pašalinus dar daugiau grunto nuo sienutes priekinės dalies, konstrukcija gali sugriūti. Siūlo arba išimti šalia apsauginės sienutės esančias atkarpas, panašiai kaip toje atkarpoje, kurioje jau anksčiau buvo aptikta apgadinimų, arba atšaukti visą užduotį iš vykdomos darbų kampanijos. Kol nebus gauta saugių nurodymų, darbai šiame ruože nebus pradėti. 2023 m. kovo 16 d. Direkcija pateikė atsakymą į raštą (b. f. 12, b. l. 53–55), kuriame nurodo, jog techninės užduoties ribos šalia povandenines sienutes išliko tokios pat, kaip ir anksčiau teiktoje techninėje užduotyje pagal Sutartį, t. y. projektinį gylį reikalaujama pasiekti akvatorijoje, 5 metrų atstumu nutolusioje nuo povandeninės sienutes. Būtent taip, kaip buvo atlikti šios akvatorijos dugno gilinimo darbai iki –14,50 m. Ieškovo teiginys, kad pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-4/23 šlaito apsauginė sienutė patenka į darbų baro teritoriją, o tai reiškia, kad, norint pasiekti darbų baro projekte numatytą gylį, sienutę reikėtų pašalinti, yra neteisingas, nes akvatorijos dalis, kurioje reikalaujama pasiekti projektinį gylį, yra nutolusi 5 metrų atstumu nuo povandeninės sienutės. Atsakyme Direkcija taip pat nurodė, jog teiginys, kad „povandeninė sienutė yra pasislinkusi į laivybos kanalo pusę“ neatitinka tikrovės, nes Uosto direkcija atliko savo batimetrinių duomenų analizę ir nenustatė, kad povandeninė sienutė būtų pasislinkusi į laivybos kanalo pusę. Paprašė ieškovo, jeigu jis turi duomenų (schemų, brėžinių ar kitokių dokumentų), kurie pagristų tokį teiginį, pateikti juos Direkcijai. Kol tokių duomenų nepateiks, bus laikoma, kad povandeninė sienutė nėra pasislinkusi į laivybos kanalo pusę.

165. Ieškovas 2023 m. kovo 23 d. pakartotinai pateikė užsakovei raštą, kuriame nurodė su TU Nr. 9.3.164-4/23 vykdymu susijusias problemas (b. f. 12, b. l. 56–57, patikslinto ieškinio priedas Nr. 84). Papildomai nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių Direkcijos batimetriniuose matavimuose duomenys, kurie turėtų rodyti hidrotechninio statinio (Larseno įlaidinės sienutės) vietą, nėra įtraukti į pateiktus pradinius batimetrinius matavimus ir, tikėtina, buvo ištrinti. Siūlo peržiūrėti išsamius matavimų duomenis, kuriuose aiškiai matomi pokyčiai. Prie rašto pridėjo priedą, kuriame, ieškovo vertinimu, matomi faktai, kad atstumai nuo sienutės yra mažesni nei 5 metrai, kaip aprašyta dabartinėje techninėje užduotyje. Nustatyta, kad prie rašto pateikia 2019 m. batimetrinių matavimų vaizdinę schemą, kuriuose Larseno sienutė yra kasimo darbų projekte, ir 2023 m. matavimo duomenis, kuriuose Larseno sienutės nėra, tačiau prie šių schemų nėra pateikiama jokios jų analizės ar vertinimo.

166. Direkcija 2023 m. kovo 28 d. raštu atsakė (b. f. 12, b. l. 58–60), kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų (skaitmeninių brėžinių, schemų ar kt.), kurie pagrįstų jų teiginį, kad akvatorijos zona, kurioje pagal techninę užduotį reikalaujama pasiekti projektinį gylį, yra arčiau nei 5 metrų atstumu nuo povandeninės sienutės Malkų įlankoje. Nurodo, kad buvo pateiktas techninės užduoties skaitmeninis DXF failas, kuriame matyti, kad visos ribos yra tokios, kokios yra aprašytos techninėje užduotyje. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad povandeninė sienutė Malkų įlankoje yra pasislinkusi, nestabili. Pažymėjo, kad hidrotechninio statinio (šiuo atveju – povandeninės sienutės, kurios konstrukciją sudaro lakštinė įlaidinė sienutė) neįmanoma tiksliai identifikuoti iš atliktų batimetrinių matavimų. Taip pat pažymėjo, kad Uosto direkcija atlieka periodines visų Uosto hidrotechninių statinių apžiūras, kurių metu jokie povandeninės sienutės Malkų įlankoje poslinkiai neužfiksuoti. Be to, jokie povandeninės sienutės poslinkiai nėra galimi, nes lakštinė įlaidinė sienutė yra sukalta į –20/–23 m gylį ir sutvirtinta gruntiniais inkarais.

167. Rangovas 2023 m. balandžio 5 d. raštu informavo užsakovę, kad stabdo darbų vykdymą pagal TU Nr. 9.3.164-4/23, kol nebus pašalinti pastebėti ir nurodyti su techninės užduoties vykdymu susiję trūkumai, kad būtų užtikrintas saugus darbų vykdymas, bei techninės užduoties įvykdymas taptų objektyviai galimas ir būtų pašalintos anksčiau rangovo nurodytos grėsmės (b. f. 12, b. l. 63–64, patikslinto ieškinio priedas Nr. 86). Prašo pašalinti minėtą techninės užduoties trūkumą ir tiksliai identifikuoti hidrotechninį statinį techninėje užduotyje, kad būtų užtikrintas saugus darbų atlikimas ir būtų galima tinkamai įvykdyti techninę užduotį arba pašalinti atitinkamą zoną greta hidrotechninio statinio iš techninės apimties. Taip pat nurodo, jog visoje techninės užduoties teritorijoje nėra galimybės pasiekti projektinio gylio, nes reikės atlikti darbus, kurie nenumatyti Sutartyje. Atsakyme rangovas nurodė, jog, vadovaujantis CK 6.58 straipsniu, informuoja Direkciją, kad sustabdo techninės užduoties vykdymą tol, kol Direkcija tinkamai neįvykdys savo priešpriešinių įsipareigojimų, susijusių su anksčiau toje pačioje zonoje vykdyta technine užduotimi, ir nepatvirtins, kad rangovo pagal techninę užduotį atlikti darbai bus priimti ir nepasiekus numatyto projektinio gylio, kurio pasiekimui turi būti atlikti kiti darbai, nei numatyti Sutartyje (t. y. kapitalinio gilinimo darbai arba einamojo gilinimo darbai).

168. Ieškovas 2023 m. balandžio 20 d. rašte pabrėžė užsakovės vengimą bendradarbiauti ir kooperuotis (b. f. 12, b. l. 66–69, žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 87). Nurodo, jog į savo 2023 m. balandžio 5 d. raštą iki šiol nėra gavę jokio atsakymo, todėl prašo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną pateikti rangovui atsakymą. Papildomai minėtame rašte nurodo, jog rangovui 2023 m. balandžio 18 d. pateikta techninė dokumentacija, susijusi su technine užduotimi Nr. 9.3.164-12/23, taip pat yra netinkama (blogos kokybes). Nurodytos techninės užduoties vykdymas susijęs su rizikomis dėl darbo saugumo ir grėsme atliekamo darbo tinkamumui (tvirtumui). Pažymi, kad rangovo 2023 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 20-2626/05.04.2023/MKU01 išdėstyti pastebėjimai (probleminiai aspektai) yra aktualūs taip pat ir techninei užduočiai Nr. 9.3.164-12/23, nes minėta Direkcijos pateikta vykdyti technine užduotis pasižymi analogiškais trukumais. Be to, rangovas norėtų atkreipti Direkcijos dėmesį, kad siekiant visame anksčiau nurodytos techninės užduoties valymo darbų poligone pasiekti numatytą projektinį gylį, turės būti atlikti ne tik Sutartyje numatyti eksploataciniai uosto akvatorijos dugno valymo darbai, bet ir kiti darbai, kurie nepatenka į sudarytos Sutarties aprėptį (t. y. kapitalinio gilinimo darbai arba einamojo gilinimo darbai). Atsižvelgęs į visa tai ir dėl rangovo 2023 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 20-2626/05.04.2023/MKU01 išdėstytų motyvų, rangovas informuoja užsakovę, kad sustabdo techninės užduoties Nr. 9.3.164-12/23 vykdymą tol, kol nebus pašalinti rangovo pastebėti ir ankstesniuose raštuose nurodyti trukumai (b. f. 12, b. l. 67–68, Priedą Nr. 88). 2023 m. balandžio 21 d. rangovas persiuntė neapdorotų batimetrinių duomenų Malkų įlankos teritorijoje analizę, kurią atliko Meremõõõdukeskus, OÜ (b. f. 12, b. l. 72–86).

169. Atsakovė 2023 m. balandžio 21 d. rašte (b. f. 12, b. l. 86–89) nurodė, jog techninės užduotys pagal pateiktas TU NR. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 yra parengtos tinkamai, techninės užduotys ir kita su tuo susijusi dokumentacija yra pakankama vykdyti darbus, kad būtų galima saugiai ir visa apimtimi vykdyti akvatorijos dugno valymo darbus, jos parengtos pagal analogiškus parametrus, kaip buvo atlikta ir kapitalinio gilinimo darbų metu 2019 m. ir 2021 m. pateiktoje TU Nr.9.3.164-16/21. Pažymėjo, kad siekdama bendradarbiauti ir faktiškai pagrįsti savo poziciją Direkcija atliks povandeninės sienutės ekspertinį tyrimą būklei nustatyti ir gavusi išvadą ją pateiks ieškovui.

170. 2023 m. gegužės 31 d. Direkcija pateikė informaciją, jog atlikus povandeninės sienutės geodezinius matavimus ir palyginus juos su kontroliniais geodeziniais matavimais po povandeninės sienutės įrengimo, buvo nustatyta, jog povandeninės sienutės esama padėtis atitinka detaliojoje dokumentacijoje nurodytą vietą ir jokių esminių nuokrypių nenustatyta. Pažymi, jog ieškovės reikšti nuogąstavimai dėl povandeninės sienutės būklės yra ir buvo nepagrįsti, kaip ir ieškovo atsisakymas vykdyti TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 (b. f. 12, b. l. 90).

171. 2023 m. gegužės 31 d. raštu ieškovas paprašė Direkcijos pateikti pirminius dokumentus, kurie pagrįstų užsakovo poziciją ir rašte išdėstytus deklaratyvus teiginius (b. f. 12, b. l. 95, patikslinto ieškinio priedas Nr. 91).

172. 2023 m. birželio 7 d. atsakovė pateikė ieškovui 2023 m. ir 2018 metais atliktų geodezinių matavimų bylas ir projektinį povandeninės sienutės brėžinį (b. f. 13, b. l. 18–26).

173. 2023 m. balandžio 21 d. rangovas pateikė Direkcijai pranešimą apie valymo darbų apimties užbaigimą, kuriame nurodyta, jog darbai pagal TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 neįtraukti į darbų planą, nes laukiama tikslių Direkcijos nurodymų ir atitikties pasirašytai Sutarčiai (b. f. 12, b. l. 112).

174. Rangovas 2023 m. gegužės 16–17 d. pateikė užsakovei paskutinius darbų priėmimo–perdavimo aktus iš VI kvietimo (b. f. 12, b. l. 116–126, patikslinto ieškinio priedas Nr. 94). Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. raštu užsakovė atsisakė pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą dėl mobilizavimo / demobilizavimo išlaidų, nes ieškovas neatliko darbų pagal išduotas TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 (b. f. 12, b. l. 127–128). Nurodytas aktas buvo pasirašytas rangovo vienašališkai ir pateiktas užsakovei (b. f. 12, b. l. 140–141, patikslinto ieškinio priedas Nr. 96). Užsakovė per rašte nurodytą terminą nepatvirtino rangovui, kad pripažįsta savo mokėjimo prievolę.

175. Ieškovas nurodo, kad VI kvietimo metu pateiktose vykdyti TU Nr. 9.3.164-4/23 ir TU Nr. 9.3.164-12/23 numatyto projektinio gylio taip pat nebuvo galima pasiekti dėl analogiškos priežasties kaip ir TU 9.3.164-16/21 (t. y. atsakovė reikalavo atlikti darbus, kurių neapėmė šalių pasirašyta Sutartis, kasti kietą gruntą moreną).

176. Kaip jau teismas nustatė šioje byloje įvertinęs šalių pateiktus įrodymus (sprendimo 32 punktas), atsakovė nereikalavo iš ieškovės atlikti Sutartyje nenumatytų darbų. Iš prie 2023 m. balandžio 21 d. atsakovės rašto pateikto priedo, kuriame pateikiama principinė valymo / gilinimo darbų sprendinio prie Smeltės botaninio draustinio Malkų įlankoje schema ir batimetrinių matavimų, atliktų po 2019 metais atliktų akvatorijos gilinimo iki – 14,50 m darbų, iš kurių matyti, jog 5 m atstumu nuo sienutės buvo pasiektas –14,50 m gylis; batimetrinių matavimų duomenų, atliktų po 2021 m. gauto rangovo pranešimo apie užbaigtus darbus pagal TU Nr. 9.3.164-16/21, iš kurių matyti, jog tik tam tikrose zonose, kuriose turi būti pasiektas –14,50 m projektinis gylis, vietose ties riba matomos neiškasos ir vietomis toliau nuo ribos, ir iš 2023 m. atliktų batimetrinių matavimų duomenų, pagal kuriuos parengta TU Nr.9.3.164-4/23, matyti, jog zonoje, kurioje turi būti pasiektas projektinis gylis – 14,50 m, yra daug neiškasų, taip pat jų yra ir prie zonų, kur reikia pasiekti –14,50 m gylį ir 5 m zonos, kur nereikia pasiekti projektinio gylio, ribos. Tačiau teismas taip pat pažymi, jog iš šių schemų matyti, kad 5 metrų zonoje, kurioje nereikalaujama pasiekti 14,50 m projektinio gylio, gylis tiek 2019 m., tiek 2021 m., tiek 2023 m. yra nuo 7,45 m iki 5,475 m, vadinasi, šlaitas, kaip teigia ieškovas, nėra nuslinkęs (b. f. 12, b. l. 86–89). Taip pat iš atsakovės pateiktų TU Nr.9.3.164-16/23 darbų zonos 2019 m., 2021 m. batimetrinių duomenų analizės (tripliko priedai Nr. 6 ir 7) aiškiai matyti, kad 2019 m. projektinis gylis darbų zonoje buvo pasiektas, 2021 m. taip pat didžiojoje dalyje buvo pasiektas, tik liko tam tikros neiškasos, taigi ir 2023 m. ieškovas, jeigu būtų bandęs atlikti darbus, būtų galėjęs juos atlikti, tačiau ieškovas darbų pagal TU Nr. 9.3.164-4/23 ir Tu Nr. 9.3.164-12/23 net nebandė vykdyti.

177. Ieškovas taip pat nurodo, jog TU Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 vykdymas nebuvo galimas ir dėl netinkamai parengtos techninės dokumentacijos. Ieškovas nurodo, jog, pagal TU Nr. 9.3.164-4/23, šlaito apsauginė sienutė patenka į darbų baro teritoriją, be to, palyginus su ankstesniais batimetriniais matavimais, matyti, kad apsauginė sienutė yra nestabili, pasislinkusi į laivybos kanalo pusę, pašalinus dar daugiau grunto nuo sienutės priekinės dalies, konstrukcija gali sugriūti.

178. Atsakovė nurodo, kad ieškovo nurodyti teiginiai ir samprotavimai apie povandeninės sienutės būklę yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir (ar) duomenimis, kuriuos būtų parengę ieškovo pasitelkti atestuoti bei kvalifikuoti specialistai, turintys teisę vertinti hidrotechninio statinio būklę.

179. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas po to, kai jam buvo pateiktos vykdyti TU Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23, nepradėjo valymo darbų, o iš karto kreipėsi į atsakovę dėl galimo povandeninės sienutės nestabilumo. Teismas nesutinka su ieškovo nurodytais vertinimais, jog atsakovė nesiekė bendradarbiauti su ieškovu ar formaliai atsakinėjo į pateiktus raštus, nereagavo į užklausimus. Kaip nustatyta, atsakovė į visus ieškovo užklausimus atsakė, taip pat siekdamas bendradarbiavimo, kad pateiktos užduotys būtų įvykdytos, atliko geodezinės sienutės tyrimą. Į bylą pateiktame Direkcijos Statybos ir eksploatacijos skyriaus vadovo 2023 m. gegužės 25 d. Tarnybiniame pranešime „Dėl povandeninės sienutės būklės“ nurodyta, jog atlikus papildomus geodezinius matavimus (2018 m. birželio 19 d. išpildomosios nuotraukos kontrolinius geodezinius matavimus) povandeninės sienutės, esančios Malkų įlankoje, esama padėtis atitinka išpildomojoje dokumentacijoje nurodytą vietą. Esminių nuokrypių nenustatyta. Atlikus narų apžiūras ir įvertinus povandeninės sienutės, esančios Malkų įlankoje, techninę būklę, jos stabilumą bei dugną prie sienutės, esminių pakitimų nenustatyta. Rangovo garantinio laikotarpio metu nustatytų darbų defektų dalis (nedideli įlaidų spynų išsiskyrimai 11–12,3 m gylyje) ištaisyti, o kita dalis bus baigta tvarkyti birželio mėnesį. Į bylą taip pat pateiktos: 1) narų ataskaitos: NA-11 2021 m. vasario 2 d; NA-25 2023 m. vasario 17 d.; NA-128 2020 m. spalio 23 d.; NA- 71 2020 m. birželio 12 d.; 2) 2023 m. gegužės 10 d. Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės navigacinių žibintų geodezinė nuotrauka; 3) 2018 m. birželio 19 d. Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės ir krantinės Nr. 145 dalies geodezinė nuotrauka (tripliko priedai). Pažymėtina, jog atsakovė gavusi ieškovo raštus taip pat kelis kartus kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti schemas, brėžinius, kurie patvirtintų ieškovo raštuose keliamas abejones dėl povandeninės sienutės stabilumo. Ieškovas prie 2023 m. balandžio 20 d. rašto atsakovei pateikė tik neapdorotų batimetrinių duomenų Malkų įlankos teritorijoje analizę, kurią atliko Meremõõõdukeskus, OÜ (b. f. 12, b. l. 72–86). Analizėje lyginami 2019 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio23 d. batimetrinių matavimų duomenys; pavaizduojami ištrinti RAW/neapdoroti duomenys. Išvadose specialistas P. U. nurodo, jog Direkcija nuo 2023 m. nepateikė RAW/neapdorotų duomenų; 5 iš 6 profilių aiškiai rodo sienutės judėjimą (į rytus nuo 0,2 iki 0,5 metro) kasimo zonos link, taip pat kelia klausimą, kodėl užsakovo batimetrinių matavimų komanda ištrynė svarbiausius 2021 ir 2023 m. matavimų duomenis, sienutę, nes toks duomenų ištrynimas iš darbinių failų prieštarauja šios pramonės šakos standartams, taip pat vietos ir tarptautinėms taisyklėms. Teismas susipažinęs su pateikta analize pažymi, jog pateikiant 2019 m. ir 2021 m. batimetrinių matavimų tam tikrų profilių lyginimus niekur nėra analizuojama ir nurodoma, kokie parametrai rodo ir pagrindžia duodamą išvadą, kad sienutė yra pasislinkusi. Be to, statinio padėtis yra nustatoma atliekant geodezinius matavimus, o batimetriniais matavimais, kaip jau nurodyta anksčiau, yra nustatomas dugno reljefas ir jie naudojami iškasto grunto kiekiui apskaičiuoti.

180. Taip pat P. U. keldamas klausimą, kodėl užsakovo batimetrinių matavimų komanda ištrynė svarbiausius 2021 ir 2023 m. matavimų duomenis, t. y. sienutę, nes toks duomenų ištrynimas iš darbinių failų prieštarauja šios pramonės šakos standartams, taip pat vietos ir tarptautinėms taisyklėms, nenurodo, kokiems standartams ir kokioms taisyklėms tai prieštarauja. Teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, jog atliekant ankstesnes technines užduotis 2021 metais ieškovui buvo pateikti neapdoroti batimetriniai matavimai, kuriuos jie turėjo ir jais naudojosi atlikdami analizes, taip pat pateikiant technines užduotis kartu būdavo pateikiami ir Techninės užduoties skaitmeniniai DXF failai, kuriuose povandeninė sienutė buvo pavaizduota. Analizėje P. U. nenurodo ir neanalizuoja, jog pateikiant techninę užduotį vykdymui, be batimetrinių matavimų, yra pateikiama techninė užduotis schema, kurioje buvo pavaizduota sienutė, 5 m ruožas, kuriame nereikia pasiekti –14,50 m projektinio gylio, taip pat 25 m ruožas, kuriame taip pat nėra būtina pasiekti projektinio gylio, techninės užduoties poligono koordinatės ir leidimas, kuriame taip pat yra nurodomos darbų poligono koordinatės. Pažymėtina, jog TU Nr.9.3.164-4/2023 plane schemoje buvo nurodyta, kad darbai neturi būti atliekami 25 metrų atstumu nuo taško povandeninėje sienelėje, kuri buvo išbraukta iš TU NR. 9.3.164-16/21 darbų zonos, nes, kaip nurodyta Direkcijos 2021 m. liepos 1 d. rašte, buvo atlikta vietos analizė, kurios metu užfiksuotas pavienis grunto išbyrėjimas prie povandeninės sienutės. Atsižvelgdama į tai, jog tuo metu dar nebuvo pasibaigęs povandeninės sienutės garantinis laikotarpis, Direkcija kreipėsi į darbus atlikusį rangovą dėl defekto prie povandeninės sienutės (išbyrėjusio grunto) pašalinimo.

181. Taigi, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas mano, jog ieškovas būdamas šios srities specialistas tikrai galėjo aiškiai nusistatyti šios sienutės vietą pagal koordinates. Teismas taip pat pažymi, jog kylančių klausimų dėl atliktos analizės pasitikslinti nebuvo galimybės, nes ieškovas atsisakė savo prašymo apklausti P. U. teismo posėdžio metu kaip liudytoją, prašymą teismas buvo tenkinęs.

182. Ieškovas į bylą taip pat pateikė atestuoto pastatų ir konstrukcijų statybos inžinieriaus, kurio specializacija yra uostų statyba, atestuoto civilinės inžinerijos inžinierius pastatų ir konstrukcijų srityje, T. L. (L.) 2023 m. rugpjūčio 25 d. ekspertinę nuomonę (b. f. 13, b. l. 27–30). Ekspertas nurodo, jog iš 2023 m. gegužės mėn. atliktos geodezines nuotraukos „Geosmart“ matyti, kad sienutės viršus pasislinko nuo 30 mm iki 119 mm į kranto pusę, lyginant su matavimais, atliktais po statybos darbų 2018 m. (žr. nuomonės 3 pav.). Nurodo, jog išilgai krantines Nr. 154 sienutės susikaupęs gruntas sukuria papildomą pasyviąją jėgą, kuri prisideda prie sienutes stabilumo. Papildomai pašalinus gruntą nuo upės dugno, labai tikėtina, kad atsiras didesnių sienutės konstrukcijos deformacijų. Prognozuoti pasekmes sudėtinga, tačiau blogiausiu atveju sienutė gali sugriūti.

183. Teismas, įvertinęs, jog T. L. ekspertinė nuomonė atlikta ieškovo užsakymu byloje, atsakovei nebuvo suteikta galimybė pateikti specialistui klausimų, šio vertinimo nelaiko ekspertizės aktu, numatytu CPK 212 straipsnyje. Nustatyta, jog T. L. nuomonėje pateikia tik labiau tikėtiną išvadą, jog pašalinus gruntą nuo upės dugno (pažymėtina, jog šiuo atveju turėtų būti nurodoma, jog tai Kuršių marios), atsiras didesnių sienutės konstrukcijos deformacijų. Pažymėtina, jog specialistas nuomonėje pateikdamas savo išvadas vartoja netinkamas sąvokas ir formuluotes (pvz., rašo apie gilinimo darbus, nors buvo atliekami dugno valymo darbai, kad rangovui pavesta nuo upės dugno pašalinti susikaupusias nuosėdas, nors buvo pavesta atlikti uosto akvatorijos dugno valymo darbus). Nustatyta, jog nuomonėje daromos išvados, kad išilgai krantinės Nr. 154 sienutės susikaupęs gruntas sukuria papildomą pasyviąją jėgą, kuri prisideda prie sienutes stabilumo; kad papildomai pašalinus gruntą nuo upės dugno, labai tikėtina, jog atsiras didesnių sienutės konstrukcijos deformacijų; prognozuoti pasekmes sudėtinga, tačiau blogiausiu atveju sienutė gali sugriūti. Nustatyta, kad specialistas išvadas duoda neatlikęs jokių skaičiavimų, kurie atsakytų į klausimą, koks kiekis grunto ir kokiu atstumu nuo sienutės turi būti pašalintas, kad sienutė sugriūtų, taip pat išvadas daro nevertindamas sienutės projektavimo ir statybos dokumentacijos, taigi daro išvadas neturėdamas duomenų, į kokį gylį yra įleista sienutė, kaip ji yra sutvirtinta ir kokia jėga turėtų ją veikti, kad ji sugriūtų. Taip pat nuomonėje darant išvadas apie grunto pašalinimą nėra nurodoma, ar buvo įvertinta techninėje užduotyse nurodytas reikalavimas iki sienutės palikti 5 metrų atstumą, kuriame nėra būtina pasiekti projektinio gylio.

184. Ieškovas į bylą taip pat pateikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atlikto povandeninės sienutės patikrinimo analizę (b. f. 13, b. l. 43–48), paruoštą P. U., 2023 m. rugpjūčio 24 d. Ataskaitoje nurodoma, jog povandeninės apsauginės sienutės patikrinimą sudarė palyginimai ir matavimai, atlikti skirtingais laikotarpiais skirtingais metais nuo 2018 m. Atliekant naujausią apžiūrą buvo atliktas tik geodezinės padėties patikrinimas, kuris patvirtino, kad laikui bėgant įvyko fizinis poslinkis. Kiti parametrai, pavyzdžiui, bendra povandeninių dalių būklė ir įlaidus veikiančių jėgų skaičiavimai, nebuvo tiriami ir nebuvo pateikti. Tai neatitinka šio sektoriaus standartų, ypač kai keletas aspektų liudija apie žalą, įskaitant ankstesnes narų ataskaitas, kurias taip pat pateikė Direkcija kartu su tuo pačiu dokumentų paketu.

185. P. U. išvados 4 skyriuje „KVJUD pateiktų duomenų analizė“ nurodyta: „įlaidiniai poliai pasislinkę į rytus, į laivybos kanalą, kur yra kasimo darbų zona. Taškų padėties skirtumas svyruoja iki 0,2 metro“. Teismas su tokia išvada neturi pagrindo sutikti, kadangi nurodyti poslinkiai yra navigacinių ženklų, o ne įlaidinių sienutės polių, esančių giliai po vandeniu. Navigacinių ženklų stulpų padėties pokytis iki 0,2 m fiksuotas išilgai povandeninei sienutei, o ne statmenai, taimatyti iš P. U. pateikto paveikslėlio. Tai irgi niekaip nepaneigia povandeninės sienutės stabilumo fakto, kadangi povandeninės sienutės judėjimas išilgine kryptimi mažai tikėtinas. Teismas pažymi, jog 2023 m. vasario 15 d. narų atliktoje pakartotinėje povandeninės sienutės apžiūroje nurodyta, kad buvo patikrinti visi anksčiau nustatyti sienutės pažeidimai, tačiau iš ataskaitos priede pateiktos schemos matyti, jog tie įtrūkimai yra pataisyti, ataskaitose taip pat fiksuojama, kad yra dingęs riboženklis Nr. 5, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog pati sienutė juda ir yra nestabili. Iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog narų atliekama sienutės patikra yra vykdoma nuolatos, yra tikrinami anksčiau nustatyti ir suremontuoti pažeidimai ir jie tvarkomi.

186. P. U. išvados 4 skyriuje „KVJUD pateiktų duomenų analizė“ nurodyta: „sienutės nuolydis ir sienutės pagrindo judėjimas, susijęs su grunto slėgiu, nebuvo išmatuoti Direkcijos ekspertų.“ Kaip nurodė atsakovė, povandeninės sienutės statybos darbai (rekonstrukcija) buvo atlikti pagal kvalifikuotų ir atestuotų projektuotojų parengtą statybos darbų techninį projektą, kuris buvo patikrintas nepriklausomo eksperto, tuo tarpu specialisto pateikti samprotavimai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir skaičiavimais. Pažymėtina, kad nė vienoje ieškovo pateiktoje analizėje nė vienas specialistas taip pat neatliko jokių skaičiavimų, susijusių su sienutės galimu pagrindo judėjimu, o išvadas darė tik iš navigacinių ženklų vietos pasikeitimo, taip pat nenurodo, kokiu atstumu būtų saugu vykdyti darbus nuo povandeninės sienutės. Teismas, vertindamas šią ataskaitą, taip pat vadovaujasi jau sprendimo 50 punkte išdėstytais argumentais ir faktais, jog P. U. yra ieškovo samdomas specialistas tokio pobūdžio sutarčių vykdymui, o nepriklausomos ekspertizės dėl klausimų, susijusių su sienutės stabilumu / nestabilumu, šalys neprašė skirti.

187. Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog ieškovas teigdamas, kad negali atlikti darbų TU Nr. 9.3.164-4/20 ir TU Nr. 9.3.164-12/20 darbų zonose, nes sienutė yra nestabili ir gali būti nesaugu atlikti dugno valymo darbus, nepateikė pagrįstų nepriklausomų ekspertų parengtų duomenų, kurie tokius rangovo teiginius patvirtintų, nors teismas, kaip jau nurodyta, ne kartą siūlė spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo byloje (CPK 178 straipsnis).

188. Ieškovas taip pat nurodo, jog pagal Sutartį mokėtina kainos dalis susidėjo iš dviejų dedamųjų: 1) mokėtinos kainos dalies už kiekvieną iškastą 1 m³ grunto atitinkamo kvietimo metu; 2) mokėtinos kainos dalies už technikos darbų vykdymui mobilizaciją / demobilizaciją kiekvieno kvietimo metu. Pažymi, kad mobilizacijos / demobilizacijos išlaidos yra atskira kainos dalis, kuri rangovui turi būti besąlygiškai sumokėta. VI kvietimo metu mobilizuota technika buvo įvykdyta daugybė kitų techninių užduočių ir buvo iškastas didelis sąnašinio grunto kiekis. Taip pat įvertinus tai, kad Sutarties galiojimas pasibaigė 2023 m. birželio mėn. ir dėl to joks tolimesnis darbų vykdymas nebuvo galimas, rangovui turėjo būti sumokėta kainos dalis, skirta padengti VI kvietimo metu mobilizuotos technikos mobilizavimo / demobilizavimo išlaidas.

189. Atsakovė nurodė, jog kasimo technikos mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidos atlyginamos tik tada, kai atliekami visi darbai pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis, rangovo atlikti valymo darbai įforminami priėmimo–perdavimo aktu, kurį be pastabų pasirašo abi šalys. Tuo atveju, jeigu Direkcija turi pastabų dėl atliktų darbų kokybės ir nepasirašo priėmimo–perdavimo akto, kurį rangovas vėliau pasirašo vienašališkai, rangovo patirtos kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos nėra atlyginamos.

190. Sutarties III dalyje „Sutarties objekto kaina“ 3.5 punktas numato, kad kasimo technikos, skirtos atlikti kasimo darbus vieno Sutarties 7.1.1 punkte nurodyto užsakovo kvietimo metu, faktinės (kai kasimo technika turės būti mobilizuota iš kito uosto į Klaipėdos uostą) mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidos sudaro 63 348,00 Eur be PVM, PVM suma 13 303,08, kaina su PVM – 76 651,08 Eur. Kasimo techniką darbams atlikti rangovas gali mobilizuoti tik užsakovui to paprašius raštu Sutarties 7.1.1 punkte nustatyta tvarka. Už papildomos kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas ar kasimo technikos keitimą kitu technikos vienetu nebus mokama. Sutarties 7.1.1 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja kviesdamas rangovą atlikti darbus ir mobilizuoti kasimo techniką, raštu informuoti rangovą apie akvatorijos prie krantinių dugno valymo darbų zonas, preliminarią (orientacinę) valymo darbų apimtį iki projektinio gylio ir pergilinimą, kurį reikės nepertraukiamai įvykdyti dirbant su mobilizuota kasimo technika. Sutarties IV skyriuje „Mokėjimo tvarka“ 4.2. punkte numatyta, jog už Sutarties 3.5 punkte nurodytos kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas sumokama rangovui atlikus visus darbus pagal išduotas technines užduotis ir įforminus darbų rezultatus pagal Sutarties 8.10 punktą. Sutarties 8.10. punktas numato, jog valymo darbų užbaigimas pagal konkrečią techninę užduotį įforminamas priėmimo–perdavimo aktu (-ais), kai aktą (-us) be pastabų pasirašo užsakovo įgalioti atstovai bei rangovo įgaliotas atstovas.

191. Sistemiškai aiškinant nurodytus Sutarties punktus sutiktina su atsakovės išdėstyta pozicija, jog kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos rangovui yra atlyginamos tik tada, kai: atliekami visi darbai pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis ir rangovo atlikti valymo darbai įforminami priėmimo–perdavimo aktu, kuriuos be pastabų pasirašo abi Sutarties šalys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbai pagal TU NR. Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės, taigi ne visi darbai pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis VI kvietime buvo atlikti ir įforminti priėmimo–perdavimo aktais, kuriuos be pastabų pasirašė abi šalys.

192. Ieškovas nurodo, jog nepaisant to, kad rangovas II kvietimo metu, atsakovo vertinimu, tariamai neįvykdė TU 9.3.164-16/21, mobilizacijos / demobilizacijos išlaidos dėl II kvietimo rangovui buvo atlygintos. Pažymi, kad atsakovė priėmė ieškovo darbus ir atlygino II kvietimo metu patirtas išlaidas dėl technikos mobilizacijos / demobilizacijos, nors šiuo metu teismine tvarka vis dar yra sprendžiamas šalių ginčas dėl darbų baigtumo pagal TU 9.3.164-16/21. Visa tai patvirtina, kad mobilizacijos / demobilizacijos išlaidos yra atskira kainos dalis, kuri rangovui turi būti besąlygiškai sumokėta. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi Sutarties sąlygos nenumato, jog mobilizacijos / demobilizacijos išlaidos turi būti atlyginamos besąlygiškai, priešingai, kaip jau nurodyta sprendimo 190 punkte, Sutartyje yra numatytos aiškios sąlygos, kada šios išlaidos yra atlyginamos, ir jeigu jos buvo atlygintos II kvietimo metu esant tam tikroms išimtims (dvi užduotys buvo vykdomos, tačiau įvykdytos su trūkumais), savaime nereiškia, kad turi būti atlygintos ir VI kvietimo metu rangovui neįvykdžius (net nepradėjus vykdyti) dviejų techninių užduočių.

193. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 94280,83 Eur sumą, kaip užmokestį už rangovo VI kvietimo metu patirtas mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas, atmestinas.

194. Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestinas, atmestini ir reikalavimai priteisti iš atsakovės procesines palūkanas.

Dėl procesinių palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo

195. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo Rohde Nielsen, AS, 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

196. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju sutartis pagal savo pobūdį yra komercinis verslo sandoris, kuris buvo sudarytas tarp privačių verslo subjektų, todėl atsakovės prašymas iš ieškovo priteisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytos metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.

197. Nustatyta, jog atsakovės pradinis priešieškinis, kuriuo prašė priteisti 13 405,71 Eur delspinigių pagal TU Nr. 9.3.164-16/21, teisme priimtas 2022 m. gegužės 18 d. Taigi pareiga mokėti procesines palūkanas nuo šios sumos atsiranda 2022 m. pirmą pusmetį, o tuo laikotarpiu taikyta nustatyta vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 proc., todėl iš ieškovo priteistinos 8 proc. procesinės palūkanos nuo 13 405,71 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintas priešieškinis, kuriuo atsakovė padidino pradinio priešieškinio reikalavimus ir prašė priteisti papildomai delspinigius pagal TU NR. 9.3.164-20/21, teisme priimtas 2023 m. vasario 8 d., taigi pareiga mokėti procesines palūkanas nuo 6 930,99 Eur atsiranda 2023 m. pirmą pusmetį, o tuo laikotarpiu taikyta nustatyta vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 2,5 proc., todėl iš ieškovo priteistinos 10,5 proc. palūkanos nuo 6 930,99 Eur delspinigių nuo 2023 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

198. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio l dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, iš ieškovo atsakovei jos prašymu taip pat priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų suma.

Dėl procesinės bylos pabaigos

199. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas, o atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintas iš dalies atsakovei iš ieškovo priteisiant 20 336,70 Eur (13 405,71 Eur delspinigių sumą pagal 2022 m. vasario 23 d. delspinigių sąskaitą Nr. 2022005 už 97 dienas pagal TU Nr. 9.3.164-16/21 ir 6930,99 Eur delspinigių suma už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., t. y. už 94 dienas, pagal TU NR. 9.3.164-20/21) delspinigių, 8 proc. procesines palūkanas nuo 13 405,71 Eur nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 6 930,99 Eur delspinigių nuo 2023 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita priešieškinio dalis atmestina.

200. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei juos grindžiantys įrodymai neturi esminės teisinės reikšmės ginčo pagal ieškinį ir priešieškinį išsprendimui bei galutiniam teismo sprendimui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

201. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

202. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys byloje yra atmestas, taigi tenkinta 0 proc. ieškovo reikalavimų. Atsakovė patikslintu priešieškiniu byloje prašė priteisti 39 579,86 Eur delspinigių, tačiau priešieškinis tenkintas iš dalies ir priteista 20 336,70 Eur, taigi tenkinta 51,38 proc. (20 336,70 Eur × 100 proc. / 39 579,86 Eur) priešieškinio reikalavimų. Kadangi byloje buvo pareikštas tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis, laikytina, jog iš viso tenkinti 24,31 proc. ieškovų reikalavimų ((0 proc. (patenkinta ieškinio reikalavimų) +48,62 proc. (atmesta priešieškinio reikalavimų)) / 2), o atsakovo tenkinta 75,69 proc. reikalavimų byloje ((100 proc.+51,38 proc.) / 2).

203. Byloje nustatyta, jog ieškovė paduodama patikslintą ieškinį iš viso sumokėjo 2956,00 Eur žyminį mokestį (1 316,00 Eur už pradinį ieškinį ir 1640,00 Eur už patikslintą ieškinį). Kadangi patikslintas ieškinys yra atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, nėra tenkinamos.

204. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 819 Eur (308 Eur buvo sumokėti paduodant pradinį priešieškinį ir 508 Eur sumokėti paduodant patikslintą priešieškinį byloje), taigi jai iš ieškovo priteistina 619 Eur dydžio žyminio mokesčio suma.

205. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

206. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

207. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas byloje prašė priteisti 70 924,15 Eur už advokato teisinę pagalbą byloje, atsakovė prašo priteisti 29 321,93 Eur už advokato teisinę pagalbą byloje.

208. Byloje vyko teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai advokatai: 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdis vyko 4 val.; 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdis vyko 5 valandas; 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdis vyko 4 valandas; 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdis vyko 4 valandas; 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdis vyko 2 val. 30 min.; 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdis vyko 4 val. 30 min.; 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdis vyko 1 val.; 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdis vyko 50 min; iš viso teismo posėdžiuose šalių atstovai dalyvavo 25 val. 50 min. Atsižvelgiant į bendrą teismo posėdžių byloje trukmę ir pritaikius Rekomendacijų 9 punkte nurodytą apvalinimą, 26 val., maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme sudaro 5 247,32 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 ir 10 punktai).

209. Nustatyta, jog ieškovas byloje 2022 m. gruodžio 21 d. pateikė ieškinį, už kurio paruošimą – 4 451,25 Eur (1 780,50 Eur × 2,5); 2022 m. gruodžio 29 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo – 178,05 Eur (1 780,50 Eur × 0,1) ; 2023 m. sausio 5 d. prašymas dėl civilinių bylų sujungimo – 179,90 Eur (1 799 Eur × 0,1); 2022 m. gegužės 31 d. prašymas dėl procesinio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo – 167,93 Eur (1 679,30 Eur × 0,1); 2022 m. liepos 4 d. atsiliepimas į priešieškinį – 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur × 2,5); 2022 m. liepos 4 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo – 172,99 Eur (1 729,90 Eur × 0,1); 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymas pridėti prie bylos įrodymus – 172,99 Eur (1 729,90 Eur × 0,1); 2022 m. spalio 6 d. prašymas dėl teismo posėdžio organizavimo – 178,05 Eur (1 780,50 Eur × 0,1); 2022 m. lapkričio 24 rašytiniai paaiškinimai – 712,20 Eur (780,50 Eur × 0,4); 2022 m. lapkričio 24 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 178,05 Eur (1 780,50 Eur × 0,1); 2023 m. vasario 7 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo – 17,99 Eur (1 799 Eur × 0,01); 2023 m. kovo 10 d. paaiškinimai dėl įrodymų išreikalavimo – 719,60 Eur (1 799 Eur × 0,4); 2023 m. balandžio 7 d. dublikas ir atsiliepimas į patikslintą priešieškinį – 4 750,75 Eur (1 900,3 × 2,5); 2023 m. birželio 13 d. pareiškimas dėl pareikšto ieškinio tikslinimo ir patikslintas ieškinys – 4 750,75 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymai dėl papildomų įrodymų pridėjimo – 195,95 Eur (1 959,50 Eur × 0,1); 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. spalio 3 d. lydraščiai dėl įrodymų pridėjimo prie bylos – 195,95 Eur; 2023 m. rugsėjo 26 d. rašytinių paaiškinimų teismo posėdyje vaizdinė medžiaga – 783 Eur (1 959,50 Eur × 0,4); 2023 m. spalio 6 d. papildomi rašytiniai paaiškinimai ir dėl įrodymų pridėjimo prie bylos – 800,40 Eur (2 000,10 Eur × 0,4); 2023 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 27 d. lydraščiai – 200,01 Eur (2 000,10 Eur × 0,1); 2024 m. sausio 3 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 201,82 Eur (2 018,20 Eur × 0,1); 2024 m. sausio 3 d. rašytiniai paaiškinimai kaip baigiamosios kalbos tekstas – 807,28 Eur (2 018,20 Eur × 0,4). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad maksimalios priteistinos sumos už ieškovo procesinių dokumentų parengimą byloje ir atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 30 193,90 Eur (24 946,58 Eur už procesinių dokumentų parengimą + 5 247,32 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose) advokato pagalbai apmokėti.

210. Atsakovė byloje pateikė šiuos procesinius dokumentus: 2022 m. gegužės 17 d. pradinis priešieškinis – 4 198,25 Eur (1 679,30 Eur × 2,5 ); 2022 m. birželio 16 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo – 167,93 Eur (1 679,30 Eur × 0,1); 2022 m. liepos 26 d. prašymas ir analogiškas pakartotinis prašymas pridėti įrodymus ir išreikalauti įrodymus iš ieškovo – 691,96 Eur (1 729,90 × 0,4); 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymas nustatyti terminą dokumentų pateikimui – 17,30 Eur (1 729,90 Eur × 0,01); 2022 m. spalio 7 d. prašymas dėl teismo posėdžio organizavimo – 178,05 (1 780,50 Eur × 0,1); 2022 m. spalio 11 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 178,05 Eur; 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimai ir prašymas – 712,20 Eur (1 780,50 Eur × 0,4); 2022 m. lapkričio 22 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 178,05 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. paaiškinimai ir prašymas – 712,20 Eur; 2023 m. vasario 3 d. atsiliepimas į ieškinį – 4 497,50 Eur (1 799 Eur × 2,5); 2023 m. vasario 7 d. patikslintas priešieškinis – 4 497,50 Eur; 2023 m. vasario 24 d. atsiliepimas į prašymą dėl įrodymų išreikalavimo – 719,60 Eur (1 799 Eur × 0,4); 2023 m. birželio 13 d. triplikas – 2 850,45 Eur (1 900,30 Eur × 1,5); 2023 m. liepos 12 d. rašytiniai paaiškinimai dėl patikslinto ieškinio – 783,80 Eur (1 959,50 Eur × 0,4); 2023 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinimas dėl vertėjo dalyvavimo – 195,95 Eur (1 959,50 Eur × 0,1); 2023 m. rugsėjo 18 d. rašytiniai paaiškinimai dėl naujai pateiktų įrodymų – 783,80 Eur; 2023 m. rugsėjo 20 d. lydraštis dėl įrodymų pridėjimo – 19,60 Eur (1 959,50 Eur × 0,01); 2023 m. spalio 5 d. lydraštis dėl įrodymų pridėjimo – 19,60 Eur; 2023 m. spalio 23 d. paaiškinimų teismo posėdžio metu vaizdinė medžiaga – 800,04 Eur (2 000,10 Eur × 0,4); 2023 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. gruodžio 4 d. lydraščiai dėl papildomų įrodymų pridėjimo – 200,01 Eur (2 000,10 Eur × 0,1); 2024 m. sausio 3 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 201,82 Eur (2018,20 Eur × 0,1). 2024 m. sausio 16 d. baigiamųjų kalbų pagrindinės tezės – 807,28 Eur (2 018,20 Eur × 0,4). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad maksimalios priteistinos sumos už atsakovės procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme byloje sudaro 28 658,26 Eur (23 410,94 Eur už procesinių dokumentų parengimą + 5 247,32 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose) advokato pagalbai apmokėti.

211. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 7 340,14 Eur (30 193,90 Eur × 24,31 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 21 691,44 Eur (28 658,26 Eur × 75,69 proc.) advokato pagalbai apmokėti ir 619 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 22 310,44 Eur. Atlikus įskaitymą atsakovei AB Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai iš ieškovo Rohde Nielsen, AS, priteistina 14 970,30 Eur (22 310,44 Eur –7 340,14 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 20 336,70 Eur (dvidešimt tūkstančių trys šimtus trisdešimt šešis Eur 70 ct) delspinigių, 8 proc. procesines palūkanas skaičiuojant jas nuo 13 405,71 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų penkių Eur 71 ct) delspinigių sumos nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojant jas nuo 6 930,99 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt Eur 99 ct) delspinigių sumos nuo 2023 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 14 970,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo Rohde Nielsen, AS.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.