- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1360-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00185-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- M. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei K. P. dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiui vaikui, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. R. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2024-01-16 CBP-714) prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4977-434/2021 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui T. R. (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus) ir priteisti iš atsakovės K. P. (toliau – ir atsakovė) sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos ir tęsiant iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas 150 Eur materialinis išlaikymas (po indeksavimo – 183 Eur) nepilnamečiui vaikui nebeatitinka jo minimalių poreikių.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir išvadą teikianti institucija) pateiktoje išvadoje (2024-01-25 DOK-4969) nurodė, jog sutinka su ieškovo prašoma išlaikymo suma - po 300 Eur per mėnesį, todėl išlaikymas turėtų būti padidintas, nes nuo išlaikymo vaikui priteisimo yra praėję treji metai, ir priteistas išlaikymo dydis (150 Eur) nebepatenkina vaiko poreikių. Institucija 2024 m. balandžio 17 d. rašte nurodė, kad palaiko išvadoje nurodytas aplinkybes, naujų faktinių duomenų teismui nepateiks.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4977-434/2021 iš K. P. priteistą 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir priteisė iš atsakovės nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2024 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą. Priteisė iš atsakovės ieškovui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 41 Eur žyminio mokesčio bei 39,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
6. Teismas vertino, kad padidėję vaiko poreikiai yra esminiai pasikeitimai, todėl yra pagrindas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu iš atsakovės priteistą išlaikymo sūnui dydį padidinti.
7. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikių bendra suma per mėnesį yra 700 Eur, ji mažintina vaiko išmokos suma 86 Eur, todėl tėvų teiktino išlaikymo dalys yra nuo 614 Eur.
8. Teismas nustatė, kad šalys turi nuolatinį pajamų šaltinį, nors abu šiuo metu nedirba, kitų išlaikytinių ieškovas neturi, o atsakovė turi dar vieną išlaikytinę. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį ir jo dalis, tenkančias kiekvienam iš tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovas suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, iš esmės jam tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovas skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu berniukui reikia; į tai, kad atsakovė turi tik dar vieną išlaikytinę, kuriai priteistas tik 80 Eur išlaikymas, jai nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, yra pakankamai jauno amžiaus. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visetą, teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 600 Eur per mėnesį, ir atsakovės dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti 300 Eur. Teismas vertino, kad toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2024-06-26 DOK-33197) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir palikti galioti 2021 m. spalio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4977-434/2021. Prašo priimti naujus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1 Teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir priteisė tokį išlaikymo dydį, kuris priartinamas prie pusės minimalios algos, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai tik orientacinis kriterijus. Atsakovė materialiai nepajėgi mokėti tokio dydžio išlaikymą, nes jos gaunama socialinė pašalpa sudaro 249 Eur. Kitų pajamų atsakovė neturi, pusė metų nepavyksta susirasti darbo, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Atsakovė tikisi, kad susiras darbą, tačiau nesitiki, kad susiras gerai apmokamą darbą, o gaunant minimalią algą, jei abiem vaikams skirtų po 300 Eur, jai pragyvenimui nieko neliktų, nes dar turi grąžinti skolas. Šiai dienai ji yra skolinga 20 355,53 Eur.
Atsiliepimas
9.2 Atsakovė mano, kad taupiai gyvenant užtenka anksčiau priteisto 150 Eur išlaikymo. Vaiko poreikiams tenkinti tikrai nereikia tiek daug pinigų. Ieškovas gauna išmoką vaikui 86 Eur, jo pajamos yra didesnės, todėl prie vaiko išlaikymo jis gali prisidėti didesne dalimi. Ieškovas turi kilnojamojo turto - dvi transporto priemones „Volkswagen Transporter“ ir Volkswagen Touran“. Atsakovė neturi asmeninio turto, nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo. Atsakovės materialinę padėtį pagrindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (8.28) ATP-C-2024-05275, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. 352, banko išrašo kopija.
9.3 Atsakovė teikia išlaikymą ir kitam nepilnamečiui vaikui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 1 d. iki dukros pilnametystės. Atsakovė negali vienam vaikui skirti 300 Eur mėnesiui, o kitam 80 Eur, būtų neteisinga vaikų atžvilgiu.
9.4 Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu atsakovės teiktus paaiškinimus.
9.5 Ieškovas neleidžia apeliantei bendrauti su sūnumi.
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-07-11 DOK-35926) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Teismas visapusiškai įvertino apeliantės turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys apie apeliantės darbovietes patvirtina, kad atsakovė nėra motyvuota dirbti, nurodytose įmonėse atsakovės darbo santykiai tęsiasi po keletą mėnesių ir yra nutraukiami. Atsakovė nedirba nesant jokių pateisinamų priežasčių, nors, įvertinus atsakovės amžių, sveikatos būklę, turimus net du išlaikytinius, ji turėtų dirbti ir gauti tokias pajamas, kad galėtų teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui.
10.2 Nėra pagrindo vertinti atsakovės teikiamo išlaikymo dydžio kitam jos vaikui, kadangi kito vaiko išlaikymo dydis nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nėra žinomos apeliantės dukros tėvo galimybės, ir tai, ar nebuvo nukrypta nuo išlaikymo prievolės lygių dalių principo.
10.3 Apeliantės skolos nėra prioritetas prieš apeliantės pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Įstatymo leidėjas yra numatęs, jog prioritetine tvarka yra išieškomos nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos, tad pasiteisinti turimomis skolomis apeliantė negalėtų ir neturėtų.
Žemesnės instancijos teismas
10.4 Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4826-434/2023 neterminuotai apribota atsakovės kaip motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl teisiškai nepagrįsti jos argumentai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pateikimo
12. Atsakovė prašo priimti jos materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (8.28) ATP-C-2024-05275, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. 352, banko išrašo kopiją.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu. Įvertinus, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl atsižvelgiama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), teismas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus priima.
Dėl ginčo esmės
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas nepilnamečiui vaikui priteistas materialinis išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Ieškovas ir atsakovį yra vaiko T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-311-857/2020 pagal K. P. ieškinį atsakovui M. R., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir pagal atsakovo M. R. priešieškinį ieškovei K. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria be kita ko, vaiko gyvenamoji viena nustatyta su motina, iš vaiko tėvo priteistas išlaikymas periodinėmis 175 Eur dydžio išmokomis
Žemesnės instancijos teismas
18. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4977-434/2021, tenkinęs ieškovo M. R. ieškinį atsakovei K. P., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaikui skirtų lėšų tvarkytojo paskyrimo, išlaikymo vaikui iš tėvo išieškojimo nutraukimo, nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku panaikinimo, 2021 m. spalio 11 d. sprendimu pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-311-857/2020 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatė ją kartu su ieškovu; pakeitė priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą, priteisė iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2021 m. spalio 11 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskyrė ieškovą; nutraukė materialinio išlaikymo išieškojimą vaikui iš jo tėvo (ieškovo) nuo 2021 m. kovo 31 d.; panaikino šio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
19. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4826-434/2023 neterminuotai apribota atsakovės kaip motinos valdžia šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Šalys kitų bendrų išlaikytinių neturi.
20. Atsakovė turi nepilnametę dukterį M. P., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5220-1086/2021 nutarta pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5783-857/2018 ir be kitų reikalavimų nustatyti M. P. gyvenamąją vietą su E. P.; patvirtinti K. P. įsipareigoją nepilnametės dukters M. P. išlaikymui teikti po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į jos turtinę padėtį, priteisė išlaikymą, artimą pusės minimalios algos dydžiui, tokį išlaikymą mokėti ji yra nepajėgi, nes jos gaunama socialinė pašalpa yra 249 Eur, kitų pajamų neturi, nepavyksta susirasti darbo, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Atsakovė tikisi susirasti darbą, bet nesitiki gerai apmokamo darbo, o gaunant minimalią algą, jei abiem vaikams skirtų po 300 Eur, jai pragyvenimui nieko neliktų, nes dar turi grąžinti skolas, kurios šiai dienai yra 20 355,53 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nuupsavybės teise neturi kilnojamojo turto (transporto priemonių) ir nekilnojamojo turto. Atsakovei nuo 2021 m. birželio 19 d. iki 2022 m. kovo 18 d. bei nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. vasario 14 d. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka. Ji nuo 2021 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. - (duomenys neskelbtini), UAB, nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. – (duomenys neskelbtini), UAB, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. - A. B. socialinių paslaugų namuose, nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. - UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. liepos 31 d. - UAB (duomenys neskelbtini) (VSDFV duomenys). Atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. registruota Užimtumo tarnyboje (2024 m. sausio 23 d. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės darbo santykių nestabilumas parodo jos nesuinteresuotumą išlaikyti darbo santykius ir iš jų gauti stabilų darbo užmokestį.
25. Atsakovei sveikatos sutrikimų ar negalia nenustatyta (2024 m. sausio 25 d. NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išrašas). Byloje nepateikta duomenų, jog apeliantės darbingumas būtų sumažintas teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ji pragyvena iš 249 Eur socialinės paramos ir iš draugo pajamų. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, ir bet koks darbingo asmens neveikimas šiuo klausimu nepateisinamas.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad apeliantės skolos nėra prioritetas prieš apeliantės pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Įstatymo leidėjas yra numatęs, jog prioritetine tvarka yra išieškomos nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos, tad pasiteisinti turint skolų apeliantė negalėtų ir neturėtų.
28. Aplinkybė, kad apeliantė turi dar vieną nepilnametę dukterį, kuriai turi teikti 80 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, nepaneigia apeliantės pareigos teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, būtiną jo poreikių užtikrinimui.
29. Visos abejonės dėl apeliantės turtinės padėties vertinamos vaiko interesų naudai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantės turtinė padėtis neleidžia sūnui teikti 300 Eur dydžio išlaikymo.
30. Apeliantė nurodo, kad taupiai gyvenant užtenka anksčiau priteisto 150 Eur išlaikymo. Vaiko poreikiams tenkinti tikrai nereikia tiek daug pinigų. Ieškovas gauna išmoką vaikui 86 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
31. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai yra, jog ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi daugiau nei po dvejų metų po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo; vaikui yra daugiau nei septyni su puse metų; berniukas nuo 2023 m. rudens mokosi pagrindinėje mokykloje; nepilnametis papildomai lanko bokso ir šokių neformaliojo švietimo ugdymo užsiėmimus, jam teikiama papildoma korepetitoriaus ir specialisto - logopedo pagalba; daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, maisto papildams ir kt., išaugo vaiko išlaikymo išlaidos, sprendė, kad byloje yra nustatytas pakankamas pagrindas (realus vaiko poreikių padidėjimas) pakeisti anksčiau nustatytą atsakovės teikiamo išlaikymo vaikui dydį. Įvertinęs šalių turtinę padėtį bei duomenis apie kitus išlaikytinius, teismas sprendė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu jų tėvų galima teikti suma yra nuo 614 Eur (įvertinant, jog valstybė skiria 86 Eur išmoką vaikui), ir atsakovės dalis šioje išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada. Be to, apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad taupiai gyvenant vaikui užtenka anksčiau priteisto 150 Eur išlaikymo, ir neteikė įrodymų, kurie patvirtintų vaiko poreikius esant mažesniais nei, kad sprendė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis).
33. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas gauna 86 Eur išmoką vaikui, tačiau kaip minėta, ši suma yra įvertinta (minusuota) nustatant, kad tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 614 Eur sumos.
34. Vaikas gyvena su ieškovu, todėl būtent jam tenka kasdienė šalių vaiko priežiūra bet kuriuo metu. Nors iš esmės tiksliai įvertinti absoliučiai visų vaiko poreikių nėra įmanoma, tačiau tai nereiškia, jog išlaidos vaiko išlaikymui nėra patiriamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl padidėjusių šalių vaiko poreikių. Taip pat atsižvelgus į pirmiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, tai yra, jog vaikui tenkančių išlaikymo išlaidų, nesiekiančių minimalios mėnesinės algos dydžio, kaip, kad yra ir nagrinėjamu atveju, nėra reikalinga įrodinėti byloje teikiant detalius šių išlaidų įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas savo procesinę pareigą pagrįsti vaiko poreikius įvykdė.
35. Apeliantės argumentas, kad ieškovas neleidžia bendrauti apeliantei su sūnumi, nėra susijęs su šios apeliacijos nagrinėjamu dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nepasisako. Be to, Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4826-434/2023 neterminuotai apribota atsakovės kaip motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydžio neatitiko apeliantės lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
39. Apeliantei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (8.28) ATP-C-2024-05275 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Apeliantė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo pateikimą. Ieškovas nepateikė prašymo, įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus minėtas aplinkybes klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.