Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

- iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukrai sukaks 18 metų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

- dukrai teikiamo išlaikymo valdytoja, uzufrukto teisėmis skirti motiną R. G.;

- priteisti iš atsakovo V. L. vaiko išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus, kurį sudaro 7143,00 Eur;

- nepilnametės dukros P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. G.,

- nustatyti tėvo V. L. bendravimo tvarką su P. L., gimusia (duomenys neskelbtini), nustatant, kad V. L. galės bendrauti su nepilnamete dukra P. L., kad tėvais ir dukra pageidaus, prieš tai pranešdamas dukros mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

- priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), V. L. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. SoDra duomenų apie jo darbo vietą neturi. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tuo adresu siusti dokumentai neįteikti, nurodant, kad adresatas neatsiėmė siuntos iš pašto.

3. Vadovaujantis LR CPK 123 str. 3 d. procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismo siųsti dokumentai buvo pristatyti 2021-05-22, teismui grąžinti 2021-07-02. Todėl teismas laiko, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovui pranešimas apie teismo posėdį išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu bei tuo pat metu paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir bylos į nagrinėjimą teismo posėdyje 2021 m. rugpjūčio 12 d., neatvyko. Nors atsakovas, nepatvirtino gavęs dokumentus, atsižvelgiant į išdėstytą įvykių seką išdėstytą šio sprendimo 3 punkte, konstatuotina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atsakovui pranešta tinkamai, todėl bylą nutarta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)ieškovė R. G. ir atsakovas V. L. susilaukė dukros P. L. ((duomenys neskelbtini)Rietavo savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. 69). Aplinkybių, kad šalys būtų gyvenusios kartu ir kad ieškovas būtų teikęs vaikui išlaikymą, nenustatyta. Šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, o atsakovas nuo vaiko gimimo su dukra nebendrauja, vaiko gyvenimu nesidomi, išlaikymo neteikia ir jokių ryšių nei su ieškove nei su dukra, nepalaiko. Tas aplinkybes iš esmės patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos išvada.

6. Ieškovė remdamasi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis prašo iš š atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukrai sukaks 18 metų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; dukrai teikiamo išlaikymo valdytoja, uzufrukto teisėmis skirti motiną R. G.; priteisti iš atsakovo V. L. vaiko išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus, kurį sudaro 7143,00 Eur; nepilnametės dukros P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. G.; nustatyti tėvo V. L. bendravimo tvarką su P. L., gimusia (duomenys neskelbtini), nustatant, kad V. L. galės bendrauti su nepilnamete dukra P. L., kad tėvais ir dukra pageidaus, prieš tai pranešdamas dukros mamai prieš 2 dienas SMS žinute; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

8. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

9. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

10. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

11. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

12. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

13. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

14. Vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas vertina, kad parenkant vaiko gyvenamąją vietą ir sprendžiant su kuriuo iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo interesai, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (vaikas pusantrų metų amžiaus) bei į tai, kad atsakovas nuo dukros auginimo, išlaikymo visiškai nusišalinęs ir jokių ryšių su dukra nepalaiko, vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikui klausimus sprendžiant teisme, tinkamai informuotas apie procesą, teisminiame nagrinėjime dalyvauti vis vien vengia, dukros gyvenimu visiškai nesidomi, todėl darytina išvada, kad nurodyti poreikiai bus neabejotinai geriau užtikrinami motinos aplinkoje. Tokią išvadą nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, būti apsaugotu nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su mama, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamoje aplinkoje, kurioje nuolat augo.

15. Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo vaikui skyrimo ir išlaikymo įsiskolinimo

16. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

19. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

20. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

22. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, atsakovas dalyvauti bylos nagrinėjime vengia ir byloje jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir galimą teikti išlaikymo vaikui dydį, nėra. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 200 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini)d., iki 2021 m. balandžio 20 d., po 200 Eur per mėnesį, iš viso įsiskolinimas sudaro – 7200 Eur.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (MMA) minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovės siūlomas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis patenka į pusę minimalios mėnesinės algos ribas bei vertinant pačios galimybę teikti vaikui išlaikymą, manytina, jog prašomo išlaikymo dydis proporcingas vaiko poreikiams.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas nuo P. L. gimimo, dukrai išlaikymo neteikia, dukra visiškai nesirūpina, bei nesat jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, teismas vertina, kad objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl ginant vaiko teisę į išlaikymą, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 22d.), iki dukros pilnametystės. Taip pat, byloje nesant jokių duomenų apie atsakovo teikiamą išlaikymą šalių dukrai, bei atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą nuo 2018m. balandžio 22 d., iki 2021 m. balandžio 22 d. po 200 Eur už mėnesį (už paskutinius tris metus iki ieškinio padavimo dienos CK 3.200 straipsnis), kas sudaro iš viso 7200 Eur. Tai, kad ieškinyje ieškovė yra paskaičiavusi už tris metus įsiskolinimą 7143 Eur, laikytina aritmetine klaida, nes 200 Eur x iš 36 mėn.(3 metai) = 7200 Eur.

25. Vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama nepilnametės P. L. motina, ieškovė R. G..

Dėl bendravimo tvarkos

26. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57).

28. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

29. Kaip, vėlgi, ne kartą šioje byloje pažymėta, atsakovas su dukra iki šiol nebendrauja ir jos gyvenimu, auklėjimu, etc. visiškai nesidomi, ir jo pozicija dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra pateikta, vis dėlto, minėtas, Konvencijoje įtvirtintas bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Ir nors šiuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja, įstatymuose įtvirtinta tiek tėvo pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, tiek ir vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais, nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės siekį, kad atsakovas bendrautų su dukra nenumatant konkrečių apribojimų, atsakovui su vaiku bendraujant pagal šalių bendrą susitarimą, teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti šią bendravimo tvarką: atsakovas – tėvas, bendrauja su vaiku pagal poreikį ir galimybes, iš anksto šalims suderinus susitikimo datą, vietą ir laiką. Šalims susitarus, atsakovas su vaiku taip pat gali bendrauti ir elektroninio ryšio priemonėmis bei telefonu.

30. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 288 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovės pateikė teismui duomenis, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 347,94 Eur. Ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

I. ieškinį tenkinti visiškai.

II. Nustatyti vaiko, P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

III. Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį, nuo ylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nepilnamečio vaiko motiną R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

IV. Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo dukros P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), 7200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018m. balandžio 22 d., iki 2021 m. balandžio 22 d..

V. Nustatyti tėvo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su P. L., gimusia (duomenys neskelbtini), numatant, kad atsakovas – tėvas, bendrauja su vaiku pagal poreikį ir galimybes, apie tai pranešdamas dukros mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

VI. Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ct) žyminį mokestį valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).

VII. Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 347,94 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.