Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai I. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2022 m. rugpjūčio 20 d. 12.25 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARLN0578 (patikros sertifikato Nr. 1680447), jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas.

2. Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 12.01 val., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119, 127 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atlikęs posūkio į dešinę manevrą, nevažiavo dešine kelio puse, arčiau dešinio krašto, kirsdamas menamą ištisinę priešingų krypčių ašį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir partrenkė gatvės važiuojamosios dalies pakraščiu priešinga kryptimi dviračiu važiavusią I. S., kuri specialioje, prie dviračio pritvirtintoje, vaikiškoje kėdutėje, vežėsi D. S., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio I. S. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai smakre, dešinės čiurnos srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais dešinio kelio sąnario srityje, vidinio menisko užpakalinio rago plyšimu, užpakalinio kryžminio raiščio plyšimu, girnelės išorinio paviršiaus kremzlės plyšimu, pakinklinio raumens patempimu, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio nugarinės dalies sumušimu, nukentėjusiajai I. S. dėl vidinio menisko užpakalinio rago plyšimo, užpakalinio kryžminio raiščio plyšimo, girnelės išorinio paviršiaus kremzlės plyšimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o D. S. dėl odos nubrozdinimo dešinėje rankoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą

7. Be kaltinamojo K. G. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta ir kitais byloje esančiais teismo ištirtais įrodymais:

7.1. 2022 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 11 val., ji su savo mažamečiu sūnumi D. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš namų dviračiu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią „O.“ parduotuvę. Sūnų vežėsi specialioje kėdutėje, kuri buvo pritvirtinta dviračio gale. Iš „O.“ salono po to važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas mamą, kuri dirbo (duomenys neskelbtini). Diena buvo saulėta, matomumas - geras. Jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jos važiuojamosios dalies pakraštyje stovėjo, jei gerai pamena, du lengvieji automobiliai ir ji tuo metu važiavo nuo jų nutolusi apie pusę metro, bet ne daugiau. Tuo metu jos važiuojamoje juostoje, nei priekyje, nei jai iš paskos važiuojančių kitų transporto priemonių nebuvo. Priešingoje eismo juostoje tuo metu taip pat nebuvo važiuojančių transporto priemonių, kai važiuodama pirmiausiai išgirdo padangų cypimą, tada pamatė dar prieš sankryžą, (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį, raudonos spalvos, kaip vėliau sužinojo jo modelį, kad tai V. C.. Jis važiavo link jos. Jai pasirodė, kad automobilis važiavo dideliu greičiu, galėjo važiuoti nuo 60 iki 70 km/h greičiu. Ji tada pristabdė dviratį ir pamačiusi, kad automobilis, nesulėtinęs greičio ir nestabdydamas, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, atvažiuoja tiesiai į ją, būdamas jos važiuojamoje kelio juostoje. Nepamena, ar ji kokius veiksmus atliko, ar suko dviračio vairą, nes viskas vyko labai greitai, pamena tik, kad stabdė. Nepamena kuria dalimi automobilis atsitrenkė į ją, bet mano, kad priekine dalimi, bamperiu buvo smūgis į dviračio priekinę dalį. Pamena, kad jai buvo smūgis į dešinę koją ir, jei gerai pamena, buvo užkritusi ant automobilio variklio gaubto, po to atsitokėjo, kai jau čiuožė ant asfalto. Nepamena ar buvo praradusi sąmonę. Gulėdama ant žemės, ji išgirdo verkiantį savo vaiką, pamatė vaiką sėdintį kėdutėje, jis nebuvo iškritęs iš jos, o dviratis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Jai pasirodė, kad nuo jos dviratis buvo toli. Tuo metu prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis, tada pamatė, kad ir vairuotojas po kurio laiko priėjo, ji paprašė, kad nueitų kažkas pas jos mamą, kuri dirba netoliese, ir praneštų apie įvykį. Kas ėjo jos mamai pranešti, nežino. Apie įvykį, dėl ko jis įvyko, jai vairuotojas neaiškino, nieko su juo nekalbėjo. Vairuotojas jai buvo nepažįstamas. Nežino ar jis važiavo vienas. Nežino ar buvo liudytojų, mačiusių tiesiogiai šį įvykį. GMP automobiliu ji buvo pristatyta po eismo įvykio į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ir po medikų apžiūros tą pačią dieną buvo išleista gydytis ambulatoriškai ir iki pat šiol gydosi ambulatoriškai, stacionare nesigydė. Šeimos gydytoja yra J. S., „M. K.“. Sūnus taip pat po eismo įvykio buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Moters ir vaiko kliniką, po medikų apžiūros sūnus taip pat tą pačią dieną buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Sūnaus gydytoja R.. Prie ikiteisminio tyrimo bylos prideda VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojų įrašų kopijas. Kadangi šio eismo įvykio metu ji ir jos sūnus patyrė tiek fizinę, tiek psichologinę traumą, todėl prašo ją ir sūnų byloje pripažinti nukentėjusiais. Vairuotojas jos iki pat šiol neatsiprašė, nebandė pasikalbėti. Dar nori papildyti, kad sūnui buvo užsegusi šalmą. Ji nori papildyti, kad nuo rugpjūčio mėn. 22 d. po vaiko auginimo atostogų turėjo grįžti į savo darbovietę anksčiau laiko nei priklausė, (1 t., b. l. 98-101);

7.2. 2022 m. spalio 19 d. papildoma nukentėjusiosios I. S. apklausa, kur ji apklausta parodė, kad jos sūnus D. S. po eismo įvykio, kai buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių ir apžiūrėtas medikų, tą pačią eismo įvykio dieną buvo išleistas namo gydytis ambulatoriškai. Po kelių dienų po įvykio, ji su sūnumi vyko pas jo gydytoją R. į „M. K.“, išrašė vaistus sūnui nuo streso ir daugiau pas gydytoją nebevyko, į kitus jokius medicinos specialistus nesikreipė. Ji po eismo įvykio buvo pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, ją medikai apžiūrėjo ir tą pačią dieną išleido gydytis ambulatoriškai. Kaip ir minėjo ankstesnėje savo apklausoje, ji kreipėsi dėl ambulatorinio gydymo į savo šeimos gydytoją J. S., (duomenys neskelbtini) „M. K.“, stacionare dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nesigydė. Jai šeimos gydytoja siuntimus rašė konsultacijai pas traumatologą (duomenys neskelbtini) konsultacinėje poliklinikoje, po to vyko magnetinio rezonanso tyrimui į (duomenys neskelbtini) kliniką, su atsakymu grįžo pas kitą traumatologą į (duomenys neskelbtini) konsultacinę polikliniką, iš to traumatologo gavo rekomendaciją vykti pas traumatologą B., kuris dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje. Po apžiūros traumatologas B. siuntė ją dar vienam magnetiniam rezonansui į (duomenys neskelbtini) kliniką. Su atsakymu vėl grįžo pas traumatologą B., traumatologas surašė epikrizę ir rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo pas neurologą dėl dešinės kojos traumos. Dabar ji yra užsiregistravusi pas šeimos gydytoją spalio 27 d. Kai šeimos gydytoja išrašys siuntimą, registruosis pas neurologą. Ji pas specialistus lankosi dėl dešinės kojos traumos, kurią patyrė eismo įvykio metu š. m. rugpjūčio mėn. 20 d., diagnozuotas dešinės kojos kelio galinio kryžminio raiščio antro lygio plyšimas. Ji į kaltininko draudimo bendrovę dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos eismo įvykio metu dar nesikreipė, bet ruošiasi artimiausiu laiku kreiptis. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, š. m. rugpjūčio 22 d. turėjo grįžti į savo darbovietę anksčiau laiko nei priklausė po vaiko auginimo atostogų, tačiau dėl patirtos traumos eismo įvykio metu į darbovietę (duomenys neskelbtini) grįžo š. m. rugsėjo mėn.19 d. Prie bylos prideda pažymą iš (duomenys neskelbtini) apie jos darbą (1 t., b. l. 111-114);

7.3. liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 12 val., ji buvo savo buto virtuvėje, kai išgirdo iš gatvės garsą, panašų į atsitrenkimo smūgio garsą. Padangų cypimo, stabdymo garso nebuvo. Tai išgirdusi, priėjo prie virtuvės lango pažiūrėti, kas įvyko gatvėje, kai pamatė (duomenys neskelbtini), prie jos namo Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį. Pamatė stovintį automobilį, raudonos spalvos, kurio modelio neįsidėmėjo, jis stovėjo gatvės viduryje, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, šalia automobilio priekio pamatė gulintį dviratį, suprato, kad partrenktas dviratininkas bei pamatė šalia dviračio gulinčią moterį, o ant dviračio, kuris buvo nuvirtęs, jo galo vaikiškoje kėdutėje sėdėjo mažametis vaikas. Ji tuoj pat puolė skambinti į bendrąjį pagalbos centrą ir nestebėjo, kas vyko gatvėje, todėl negali pasakyti kokių veiksmų ėmėsi automobilio vairuotojas po eismo įvykio, ar jis buvo blaivus. Kol pranešė į bendrąjį pagalbos centrą, pamatė jau į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, rinkosi žmonės, todėl iš buto nėjo į įvykio vietą ir daugiau nieko išsamiau apie šį įvykusį eismo įvykį neturi ką papasakoti. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, papasakoti negali, nes nematė ir nurodyti iš kur ir kokiomis kryptimis važiavo transporto priemonės – automobilis ir dviratininkė - negali, nes nematė. Dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis taip pat nežino. Automobilio vairuotojo ji nematė pro langą, dviratininkės veido pro langą taip pat nematė, todėl eismo dalyvių veidų ji nematė. Daugiau apie šį įvykį neturi ką išsamiau papasakoti (2 t., b. l. 45-48);

7.4. liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., nuo 9 val., ji dirbo savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Galėjo būti apie 12 val., kai ji, būdama parduotuvėje, išgirdo pirmiausiai padangų cypimą ir kelis kartus bumbtelėjimus. Išėjo iš parduotuvės į lauką pažiūrėti kas įvyko, nes nuo parduotuvės, kur dirba, iki gatvės, kur įvyko eismo įvykis, yra apie 50 metrų atstumas. Išėjusi iš parduotuvės, ji dalinai matė, nes užstojo prie gatvės augantys medžiai. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, bet kas susidūrė, kokios transporto priemonės, nematė, nes užstojo augantys prie gatvės medžiai. Matė, kad ten renkasi žmonės. Jai stovint ant laiptų, pamatė, kad nuo eismo įvykio vietos link jos ateina jai nepažįstamas vyriškis, o paskui jį atbėga policijos pareigūnė, sakydama, kad jis sustotų. Šis vyriškis, priėjęs prie jos, pasakė, kad nutrenkė jos vaiką. Ji iš jo tokio pasakymo nesuprato, galvojo, kad mažą vaiką, nes jis neįvardino, kad nutrenkė moterį su vaiku. O tuo metu pareigūnė šį vyrą atgal nusivedė į eismo įvykio vietą. Ji dar dvejojo ar jai eiti, kai kažkokia atbėgusi moteris jai pasakė, kad jos dukrą partrenkė. Dukra kaip tik su anūku turėjo pas ją atvažiuoti į darbą. Kai nuėjo į įvykio vietą, paaiškėjo, kad vyras, kuris buvo priėjęs prie jos, tai ir buvo automobilio vairuotojas, kuris partrenkė dukrą, važiavusią dviračiu ir ant galinės kėdutės vežusi savo sūnų, jos anūką. Ji paties įvykio nematė ir įvykio aplinkybių negali smulkiau papasakoti. Iš pažiūros matėsi, kad automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Tai matėsi iš jo kalbėsenos, išvaizdos (2 t., b. l. 51-54);

7.5. liudytojos F. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 dieną, dirbant kartu su tyrėju A. M. ekipaže (duomenys neskelbtini), apie 11.52 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas tranko į pranešėjo (duomenys neskelbtini) buto duris, prašomas nepasišalina nuo durų. Vykstant nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo įvykusį eismo įvykį ir ant žemės gulinčius du asmenis bei dviratį ir dar vieną apgadintą automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį buvo atsitrenkęs V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie tarnybinio automobilio lango pribėgęs asmuo, prisistatęs E. G., gyv. (duomenys neskelbtini), pasakė, jog eismo įvykio kaltininkas šiuo metu bando pasišalinti iš įvykio vietos, vilki raudonais marškinėliais ir nurodė kryptį, į kurią vyras nubėgo. Pasivijus eismo įvykio kaltininką, vyras nesipriešino, pakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams. Automobilio V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Paprašius vyro nurodyti savo asmens duomenis, vyras nurodė, jog yra K. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Apie 12.07 val., patikrinus K. G. girtumą, pirmą kartą Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARLN – 0578 patikros sertifikatas Nr. 1680447, asmeniui buvo nustatytas (2,73 prom.) girtumas. Antru pūtimu, apie 12.25 val., K. G. įpūtė (2,49 prom.). K. G. neneigė, kad tai jis sukėlė eismo įvykį, vairuodamas automobilį. Per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Paprašius nukentėjusių asmenų pateikti savo asmens duomenis, buvo nustatyta, kad tai I. S. ir jos mažametis sūnus D. S.. Dėl savo sveikatos būklės I. S. ir jos sūnus D. S. buvo išvežti (duomenys neskelbtini) Moters ir vaiko kliniką. Paklausus aplink įvykio vietą stovinčių žmonių, kurie iš jų matė eismo įvykį, prisistatė asmuo R. J., kuris nematė, kaip įvyko eismo įvykis, tiesiog išgirdo garsą ir atbėgo pirmas į įvykio vietą, pamatęs vaiką gulintį ant žemės, bandė jį gelbėti. Taip pat į įvykio vietą atvyko ir I. S. mama D. B.. Apie 12.18 val. į įvykio vietą buvo iškviesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato KTT specialistai S. Z. ir I. R., kurie atliko eismo įvykio matavimus su drono pagalba, fotografavo, atliko kitus procesinius veiksmus. Apie 15.15 val. K. G. buvo patalpintas į areštinę. Transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis - automobilis V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini). Dviratis, kuriuo važiavo I. S., vaiko kėdutė, buvo paimti saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vidiniame kieme. Apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini) direktorius. Taip pat iš automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį stovintį šalikelėje atsitrenkė K. G. vairuojamas automobilis, savininko T. G. buvo priimtas paaiškinimas. Kadangi K. G. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 281-1 str. 1 d. dėl transporto priemonių vairavimo, kai asmens girtumas viršija 1,51 prom., o minėtame įvykyje eismo įvykio schemą braižė bei transporto priemonių apžiūras atliko Šiaulių AVPK KTT specialistai, tikslinga iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) braižytą eismo įvykio schemą bei transporto priemonių apžiūrą pridėti prie eismo įvykio medžiagos (duomenys neskelbtini), kuri susijusi ANK (duomenys neskelbtini) dėl automobilio O. A. apgadinimo. Iš (duomenys neskelbtini) Moters ir vaiko klinikų darbuotojos buvo gautas pranešimas, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 12.41 val., GMP iš eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), pristatė S. D., patologinių pakitimų nerasta (sužalojimų nėra). Išleistas namo su tėčiu. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos telefoninis pranešimas, kad iš eismo įvykio 13.05 val. GMP ekipažas dėl kelio sumušimo, čiurnos sumušimo, galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, apatinio žandikaulio srities žaizdos, pristatė I. S. (2 t., b. l. 57-60);

7.6. specialisto išvada Nr. G 1335/2022(04), iš kurios matyti, kad I. S. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai smakre, dešinio kelio sąnario srityje, dešinės čiurnos srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2022 m. rugpjūčio 20 d., galimai, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. I. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. I. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 124-125);

7.7. papildoma specialisto išvada Nr. pG 1615/2022(04), iš kurios matyti, kad I. S. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai smakre, dešinės čiurnos srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais dešinio kelio sąnario srityje, vidinio menisko užpakalinio rago plyšimu, užpakalinio kryžminio raiščio plyšimu, girnelės išorinio paviršiaus kremzlės plyšimu, pakinklinio raumens patempimu, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio nugarinės dalies sumušimu. I. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. I. S. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl vidinio menisko užpakalinio rago plyšimo, užpakalinio kryžminio raiščio plyšimo, girnelės išorinio paviršiaus kremzlės plyšimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 129-130);

7.8. specialisto išvada Nr.G 1323/2022( 04), iš kurios matyti, kad D. S. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje rankoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu. D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 163);

7.9. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūra buvo atliekama 2022 m. rugpjūčio 20 d., nuo 13.00 val. iki 13.30 val. Įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) kryptimi (žr. nuotr. Nr. 1-3). Leistinas greitis gatvėje – 50 km/h. Po eismo įvykio transporto priemonių padėtis nebuvo keista. Automobilių V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu yra užfiksuoti nuotraukose, kelių eismo įvykio plane ir matavimų lentelėje, naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinės linijos pradžios (X0 koordinatės: (duomenys neskelbtini)) taškas buvo pažymėtas prie (duomenys neskelbtini) kairės pusės važiuojamosios dalies krašto, 9,27 m atstumu nuo kanalizacijos šulinio dangčio, esančio (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, centro ir 12,73 m atstumu nuo kanalizacijos šulinio dangčio, esančio (duomenys neskelbtini) dešinėje, centro (žr. nuotr. Nr. 4). Bazinė linija - koordinačių plokštumos ašis X, pratęsta pagal (duomenys neskelbtini) kairės pusės važiuojamosios dalies kraštą, 51,58 metro ilgio link (duomenys neskelbtini). Koordinačių ašių (-Y) zona – kelio dalis į kairę nuo bazinės linijos, (+Y) zona - kelio dalis į dešinę nuo bazinės linijos (planą skaičiais ir raidėmis pažymėta pagrindinių objektų įvykio vietoje išsidėstymas). Padangos žymės pradžia pažymėta 1, pabaiga 1.1. Padangos žymės pradžia pažymėta 2, pabaiga 2.1. Vejos pažeidimas pažymėta 3. Padangos žymės pradžia pažymėta 4, pabaiga 4.1. Padangos žymės pradžia pažymėta 5. Bordiūro pažeidimas pažymėtas 6 (žr. nuotr. Nr. 5-15). Automobilis, pažymėtas A, V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo priekinės ašies kairė pusė pažymėta A.1, galinės ašies kairė pusė, pažymėta A.2. Automobilis, pažymėtas C, O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje, galu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo priekinės ašies dešinė pusė, pažymėta C.1, galinės ašies dešinė pusė, pažymėta C.2. Dviratis, pažymėtas B, yra ant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Jo priekinė ašis, pažymėta B.1, galinė ašis, pažymėta B.2. Dviračio vaiko kėdutė, pažymėta 7 (žr. nuotr. Nr. 16-21). Paimtas automobilis V. C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviratis su dviračio vaiko kėdute, bei pridėtas DVD R diskas (įvykio vietos vaizdinė medžiaga ortofoto nuotrauka, planas), kuris saugomas ikiteisminio tyrimo byloje (1 t., b. l. 20-34);

7.10. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas automobilis V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kairiojo šaligatvio, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę (žr. nuotr. Nr. 1). Automobilis - raudonos spalvos, keturių durų, su mechanine pavarų dėže (žr. nuotr. Nr. 2 - 6). Variklio gaubtas nežymiai deformuotas, dešinėje pusėje yra juodos spalvos įbrėžimai (žr. nuotr. Nr. 7 - 11). Priekinis stiklas suskilęs (žr. nuotr. Nr. 12, Nr. 13). Automobilio priekiniai ir galiniai žibintai - be pažeidimų, automobilio priekyje nėra lentelės su valstybiniu numeriu. Ant automobilio priekinės ašies sumontuotos vasarinės padangos su užrašu (duomenys neskelbtini). Padangų protektoriaus gylis viduryje - 4 mm, išoriniame ir vidiniame kraštuose - 3 mm. Ant galinės ašies sumontuotos žieminės padangos su užrašu (duomenys neskelbtini). Padangų protektoriaus gylis viduryje - 7 mm, galinio kairiojo rato vidiniame ir išoriniame kraštuose - 6 mm, galinio dešiniojo rato vidiniame ir išoriniame kraštuose - 5 mm. Kairiojo priekinio rato padanga nuleista, matosi padangos plyšys (žr. nuotr. Nr. 14 - 16). Automobilio pavarų dėžės pavarų svirtis - „1“ padėtyje, rakteliai - užvedimo spynelėje, saugos diržai nepažeisti (žr. nuotr. Nr. 17, Nr. 18). Iš automobilio salono buvo paimtas foninis kvapas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį su paaiškinamuoju užrašu ir užplombuotas plomba POLICIJA Nr. S 3665. Nuo vairuotojo sėdynės paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3666. Ant automobilio vairo matosi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 19). Nuo automobilio vairo paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką su paaiškinamuoju užrašu ir užplombuota plomba POLICIJA Nr. S 3667. Nuo pavarų perjungimo svirties paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką su paaiškinamuoju užrašu ir užplombuota plomba POLICIJA Nr. S 3668. Nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies ir atlošo, specialia lipnia juosta paimtos mikrodalelės, kurios supakuotos į voką su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3669. Ant automobilio galinių sėdynių patiestas melsvos spalvos su ornamentais pledas, ant grindų sumesti įvairūs daiktai (žr. nuotr. Nr. 20). Bagažinėje sudėti įvairūs daiktai: dėžės, įrankiai, rūbai, plastikinės talpos, tinklinis maišas su bulvėmis (žr. nuotr. Nr. 21). Apžiūrėjus automobilį, daugiau daiktų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui, neaptikta. Paimti įvykio vietoje du stiklainiai su pėdsakais ir trys vokai su pėdsakais iš automobilio V. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono, perduoti saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą. Automobilis V. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą gražintas saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-47, 52, 61-62);

7.11. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas dviratis po eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dviratis guli ant asfalto, ant kairiojo šono, prie kairiojo šaligatvio, priekiniu ratu (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Dviratis baltos spalvos, su gale esančia bagažine (žr. nuotraukas Nr. 1 - 3). Ant dviračio galinio rėmo yra vaikiškos kėdutės tvirtinimo elementai. Ant dviračio rėmo yra užrašas A. (žr. nuotr. Nr. 4). Priekinis dviračio ratas deformuotas, ant galinio dviračio rato išorinių pažeidimų nesimato (žr. nuotr. Nr. 5 - 8). Šalia dviračio galinio rato, ant asfalto, guli baltos spalvos vaikiška kėdutė su tvirtinimo elementais (žr. nuotr. Nr. 9-12). Apžiūrėjus dviratį ir vaikišką kėdutę, daugiau daiktų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui, neaptikta. Dviratis ir vaikiška kėdutė gražinta pagal pakvitavimą tolesniam saugojimui I. S. (1 t., b. l. 74-82, 85-87);

7.12. BODYCAM vaizdo ir garso įrašu, kurį apžiūrėjus matyti, kad apžiūrėti „BODYCAM“ Nr. B0F1EC5EC454 vaizdo ir garso įrašai, kurių pavadinimai „2022_0820_121159_001“, „2022_0820_121659_002“, „2022_0820_122158_003“, „2022_0820_122639_004“, „2022_0820_123139_005“, „2022_0820_123638_006“, kurių bendras dydis 1,15 GB. Visuose apžiūrėtuose vaizdo įrašuose apatiniame dešiniajame kampe fiksuojamas laikas ir yra užrašas „SIA_5EC454“. Apžiūrėjus vaizdo įrašus, matyti, kad juose fiksuojamas vaizdas po eismo įvykio, adresu (duomenys neskelbtini). Peržiūrint vaizdo ir garso įrašus, kurio pavadinimas, dydis 260 MB, laikas fiksuojamas nuo 2022-08-20 12 val. 11 min. 58 s. (trukmė 5 min. 1 s.) matyti, kad vaizdas ir garsas fiksuojamas lauke, šviesiu paros metu, įvykio vietoje ir matyti, kad atvykus policijos pareigūnams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui A. M. ir tyrėjai F. P., tyrėjas A. M. su savimi turi „Bodycam“ ir matyti, kaip jis eina (duomenys neskelbtini) gatve link savo tarnybinio automobilio. Vaizdo įraše matyti, kaip tyrėjas A. M., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, šaligatviu, pereina į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, kurios viduryje ant važiuojamosios kelio dalies guli išmėtyti įvairūs daiktai, paskui praeina pro važiuojamojoje kelio kairėje pusėje stovintį raudonos spalvos automobilį V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis yra nukreiptas į (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešinį eismą. Toliau matyti, kad praėjus V. C. automobilį, jo priekyje, dešinėje pusėje, ant kelio važiuojamosios dalies, asfaltuotos kelio dangos, guli baltos spalvos dviratis, o šalia jo, ant asfalto sėdi moteris, nukentėjusioji I. S. ir ant rankų laiko verkiantį D. S., kuris yra su dviratininko šalmu. Vaizdo įraše matyti ir girdėti kaip praeidamas tyrėjas A. M. nukentėjusiajai pasako, kad greitoji jau atvažiuoja, o pats nueina prie savo tarnybinio automobilio galo ir į jį įsodina įtariamąjį K. G.. Po to tyrėja F. P. nueina prie I. S., gulinčios ant važiuojamosios kelio dangos ir užsirašo jos anketinius duomenis. Taip pat matyti, kad į pagalbą policijos pareigūnams atvyksta ir kitas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. N. ir vyriausioji patrulė M. T., ekipažas šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“. Toliau matyti, kaip tyrėjas A. M. su vyr. patruliu A. N. ir vyr. patrule M. T. prieina prie vyriškio, stovinčio ant šalikelės, ir jo paklausia ar jis kvietė policiją. Vyriškis, vilkintis sportiniu džemperiu su užrašu „C.“ ir mūvinti tamsios spalvos kelnėmis, kalba telefonu, o priėjus pareigūnams, telefoninį pokalbį baigia ir pasakoja kad „jis man daužė duris“. Tuo pačiu metu prieina ir vyr. patrulė M. T. su vyr. patruliu A. N.. Vyr. patrulė M. T. paprašo asmens prisistatyti ir jis nurodo, kad yra E. G.. Stovintis šalia tyrėjas A. M. E. G. klausia: „į ką jis čia išlėkė su ta mašinike?“, o E. G. pasakoja, kad „Jisai… Aš pro balkoną stebėjau, nes aš jūsų laukiau. Jisai galvojau vėl ateis man čia duris trankys. Jis čia dar susiriejo su telefonu. Šiaip aš jau prieš porą dienų jo išsižadėjau, nes jisai, nu jam šiaip su galva negerai pasidarė. Ir jis išlėkė girts, ir jis girts pastoviai darbe geria ir drasko su ta mašina. Kol kas tylėjau nieko nesakiau ir taip toliau. Važinėjo ir va čia išvažiavo, išlėkė tokiu greičiu, per bortą lipo, bandė grįžt ant kelio ir nutrenkė tada va.“ Po to vyr. patrulė M. T. pasilieka bendrauti su E. G., o tyrėjas A. M. grįžta prie savo tarnybinio automobilio. Grįžtant tyrėjui A. M. prie tarnybinio automobilio, matosi, kad į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis. Vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip tyrėjas A. M. pasiima alkotesterį ir nueina prie automobilio gale sėdinčio įtariamojo K. G. ir jo paklausiai prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį ir kiek išgėrė. Įtariamasis K. G. nurodė, kad gėrė prieš dvi valandas, gėrė alaus bokalą. Toliau vaizdo ir garso įrašuose matyti, kaip tyrėjas A. M., priėjęs prie tarybinio automobilio sulaikymo patalpos, atidaro duris ir bendrauja su įtariamuoju K. G., kurio klausia ar jis pats nėra sužalotas. Įtariamasis K. G. nurodo, kad įvykio metu nesusižalojo. Tyrėjas A. M. alkotesterio pagalba K. G. nustato 2,73 prom. girtumą. Tyrėjui A. M. einant pro greitosios medicinos pagalbos automobilį, GMP darbuotoja nurodo, kad nukentėjusiuosius vešis tolimesnei apžiūrai į (duomenys neskelbtini) moters ir vaiko kliniką. Taip pat matyti, kad tyrėjui A. M. priėjus prie liudytojo E. G. ir papildomai pasiteiravus apie įvykio aplinkybes, E. G. patikslino, kad jis visą įvykį matė iš savo namų balkono, kuris yra (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. E. G. nurodė, kad įtariamasis buvo pas jį atėjęs į namus, daužė jo buto duris, tačiau jis jų neatidarė ir iškvietė policiją, o K. G. tuo metu išėjo į lauką, mašinoje su kažkuo telefonu pakalbėjo ir „davė gaza“, nesuvaldė automobilio, užšoko ant bortelio, norėjo lygtai grįžti atgal ant kelio ir tada moteris pasitaikė su dviračiu. Liudytojas E. G. nurodė, kad moteris su dviračiu važiavo keliu šalia automobilių ir matė kaip „moteris perskrido beveik per visą automobilį“. Tyrėjas A. M. pakartotinai įtariamajam K. G. patikrina neblaivumą ir nustato 2,49 prom. girtumą. GMP darbuotoja tyrėjui A. M. nurodo, kad nukentėjusiajai įtaria galvos traumą ir dešinės kojos traumą, o vaikui - odos nubrozdinimus, tačiau išsamesnei apžiūrai veža į (duomenys neskelbtini) ligonines (1 t., b. l. 8-12);

7.13. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. K. G. alkotesteriu DRAGER Alcotest 7510 Nr. ARLN-0578 patikros sertifikato Nr. 1680447 pirmu patikrinimu 12.07 val. nustatyta 2,73 promilės etilo alkoholio, antru tikrinimu 12.25 val. – 2,49 promilės etilo alkoholio. Su tikrinimo rezultatais K. G. sutiko (2 t., b. l. 61-63);

7.14. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad K. G. geranoriškai pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išd. VĮ Regitra, (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie bylos (2 t., b. l. 64-67);

7.15. ADB „C. V. I. G.“ raštu, iš kurio matyti, kad I. S. paskaičiuota 270 Eurų turtinė žala ir 3500 Eurų neturtinė žala. D. S. paskaičiuota 700 Eurų neturtinė žala (2 t., b. l. 17);

7.16. Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštu, iš kurio matyti, kad už nukentėjusiems asmenims suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėta 473,81 Eur. Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl minėtos žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškia, kadangi pateikė pretenziją draudimo įmonei „C. V. I. G.“ (2 t., b. l. 35);

7.17. (duomenys neskelbtini) raštu, iš kurio matyti, kad bendrovė pretenzijų byloje nereiškia, nes dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininkas žalą atlygino (1 t., b. l. 65).

8. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama K. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, duodamas parodymus, savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus ir pažeidęs kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai I. S. ir nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam D. S., pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. K. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas neatsargiai, esant nusikalstamam nerūpestingumui, o nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. S. sveikata ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. S. sveikata. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl laidavimo

9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas V. S. teismui pateikė prašymą kaltinamąjį K. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotoja skiriant V. N.. Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu prašė neatleisti kaltinamojo K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad dėl tokio šiurkštaus teisės pažeidimo jis turėtų atsakyti jam skiriant bausmę.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).

11. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

12. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013 ir kitos). Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

14. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad prašymą būti K. G. laiduotoja pateikė V. N., kuri yra neteista, nebausta administracine tvarka, yra dirbanti ir darbovietės charakterizuojama teigiamai. Visi pateikti papildomi dokumentai patvirtina, kad V. N. formaliai atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, tačiau teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja nurodė, kad ji yra kaltinamojo brolio žmona, gyvena (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios atstovei teisiamojo posėdžio metu paklausus, kaip galima laiduotoja galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes gyvena dideliu atstumu nuo kaltinamojo, ji nurodė, kad jie dažnai bendrauja, dažniau kaltinamasis atvažiuoja pas juos į svečius, nei ji aplanko kaltinamąjį. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo nustatyti tokie kaltinamojo ir galimos laiduotojos ryšiai, kurie patvirtintų jų betarpišką bendravimą bei laiduotojos galimą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismo manymu, kaltinamojo išsakyti argumentai, kad V. N. jam yra pavyzdys ir autoritetas yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

15. Šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste V. N. nėra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje teismai, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Šiuo atveju K. G. yra brandaus amžiaus, turintis gyvenimišką patirtį asmuo, todėl teigti jog jam reikalinga tolimesnė elgesio korekcija, padedant asmeniui neturinčiam tam tikrų specialių žinių, taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, nors formaliai ir būtų visos sąlygos atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, tačiau nusikaltimai padaryti labai šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles, sukeliant didelį pavojų aplinkiniams, visuomenei, kaltinamajam nustatytas didelis neblaivumas, vairavo darbo reikmėms skirtą automobilį, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bausmės skyrimas

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

17. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

18. Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Kaltinamasis K. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita – neatsargių nusikaltimų kategorijai. K. G. yra neteistas (2 t., b. l. 133-135), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 137-139), yra dirbantis (2 t., b. l. 141-142). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis turi daug įsipareigojimų (bankui, draudimui), taip pat turės atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems bei priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl bauda neskirtina. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti K. G. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažintina vienu.

20. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

21. K. G. atitinka Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y., jis yra asmuo, pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, ir kaltinamajam taikyti intensyvią priežiūrą, kartu nustatant tam tikras pareigas. Teismo nuomone, K. G. atidėjus bausmės vykdymą, yra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 75 str. 5 d. 7 p.), prižiūrint elektroninio stebėjimo priemonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus K. G. be realaus arešto bausmės atlikimo.

22. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Teismas, įvertinęs K. G. padarytų nusikaltimų pobūdį (šiukščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės), taip pat kaltinamojo asmenybę, įvertinus tai, kad vairavo būdamas neblaivus, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 68 str.).

24. Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonės automobilio V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju automobilis V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) ir yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl konfiskuotina nusikalstamos veikos įrankio – automobilio V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 2730,00 Eur (1 t., b. l. 48-51).

25. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. 12.25 val. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. 11.27 val., t. y. 1 para ir laikytina, kad yra atlikęs vieną arešto parą.

26. Kaltinamajam K. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – taikytinoss iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (2 t., b. l. 91-92).

27. Kaltinamajam K. G. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas - piniginėms lėšoms esančioms (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad K. G. leistina disponuoti visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurios viršija 730,00 Eur sumą – paliktinas nepakeistas iki civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų visiško atlyginimo, atlyginus – panaikintinas.

28. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

29. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus šioje baudžiamojoje byloje atstovavo advokatė Silva Balčiūnienė, dėl ko nukentėjusieji patyrė 1700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 1-4, 3 t., b. l. 29-32). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį (turi registruotiną nekilnojamąjį turtą, yra dirbantis), 1700 Eur išlaidos už nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams advokato suteiktas teisinės paslaugas priteistinos iš K. G..

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

32. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

33. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008). Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

34. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

35. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai I. S. eismo įvykio metu dėl padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam D. S. eismo įvykio metu dėl padarytų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas pripažįsta, kad dėl patirto išgąsčio, skausmo ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, taip pat dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusieji nebejotinai patyrė psichologinį stresą. Iš teismui pateiktų ADB „C. V. I. G.“ rašytinių paaiškinimų matyti, kad draudikas nukentėjusiajai I. S. išmokėjo 3500 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. S. buvo atlyginta 700 Eur dydžio neturtinė žala.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. nustatytas sužalojimas: odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, D. S. padaryti sužalojimai kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu (2022-09-16 specialisto išvada Nr. G 1323/2022(04)). I. S. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai smakre, sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais dešinio kelio sąnario srityje, vidinio menisko užpakalinio rago plyšimu, girnelės išorinio paviršiaus kremzlės plyšimu, pakinklinio raumens patempimu, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio nugarinės dalies sumušimu. I. S. padaryti sužalojimai kvalifikuotini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2022-11-14 specialisto išvada Nr. pG 1615/2022(04)). (duomenys neskelbtini) 2022-09-14 atlikus tyrimus pateikė išvadą, kad I. S. nustatytas UKR distalinio trečdalio II laipsnio dalinis plyšimas. Girnelės literalinio paviršiaus II laipsnio kremzlės plyšimas. Poodžio edema anterolateraliai. M. popliteus pilvo ir sausgyslės patempimai. Blaizdikaulio literalinio krumplio dozralinės dalies kontūzija, nežymiai edemiški kaulių čiulpai. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltų kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji eismo įvykio metu ir po jo patyrė tiek dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą. Sutiktina, kad nukentėjusioji dėl patirto kelio traumos negalėjo laisvai rūpintis savo vaiku, negrįžo laiku į darbą, buvo gydoma. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiųjų neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusia jų gerove. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusioji I. S., ar D. S. eismo įvykio patirtų traumų pasekmes jaučia iki šiol. Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. S. patirti išgyvenimai gali atsiliepti jo tolimesnei raidai ar vystymuisi, tačiau teismui nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų. Nukentėjusioji I. S. nurodė, kad dėl kelio traumos ji jaučia pasekmes ir dabar, tačiau nėra pateikti jokie šiuos nukentėjusiosios teiginius pagrindžiantys įrodymai. Teismui pateikti gydymo įstaigos išrašai patvirtina, kad tuoj po eismo įvykio buvo patirti sužalojimai, skirtas gydymas, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad ir šiuo metu nukentėjusiesiems yra likę kokie nors liekamieji reiškiniai, nepateikti įrodymai, kad nukentėjusieji vis dar gydosi eismo įvykio metu patirtas traumas. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų I. S. ir D. S. civilinius ieškinius. Teismo manymu civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ atlyginta 3500 Eur neturtinė žala I. S. ir 700 Eur neturtinė žala D. S. yra pakankama ir proporcinga suma nukentėjusiųjų patirtiems nepatogumams ir išgyvenimams atlyginti.

39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: foninis salono kvapas, kvapo pėdsakas, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, mikrodalelės, 2 vnt. odorologinių stiklainių su plombomis bei 3 vnt. vokų su plombomis, perduoti saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini; vairuotojo pažymėjimas, išduotas K. G. vardu, saugomas prie bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus - perduotinas išdavusiai institucijai; automobilis „V. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti savininkui (duomenys neskelbtini) vadovui K. P. (1 t. b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas savininkui neribotam naudojimui; dviratis su dviračio vaiko kėdute, perduotas saugoti I. S. (1 t. b. l. 83-85), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas I. S. neribotam naudojimui; DVD R diskas (įvykio vietos vaizdinė medžiaga – ortofototo mozaika, planas) 1 vnt., saugomas prie bylos atskirame voke - paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti galutinę subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. skirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir skirti K. G. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) pagal nustatytą laiką (nuo 23.00 val. iki 6.00 val.) kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus, jei tai susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, K. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio V. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2730,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. 12.25 val. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. 11.27 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad K. G. yra atlikęs vieną arešto parą.

K. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

K. G. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms esančioms (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad K. G. leistina disponuoti visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurios viršija 730,00 Eur sumą – palikti nepakeistą ir taikyti iki civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atlyginus – panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo K. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Civilinių ieškovų I. S. ir D. S. civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: foninį salono kvapą, kvapo pėdsaką, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, mikrodaleles, 2 vnt. odorologinius stiklainius su plombomis bei 3 vnt. vokų su plombomis, perduotus saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti; vairuotojo pažymėjimą, išduotą K. G. vardu, saugomą prie bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus - perduoti išdavusiai institucijai; automobilį „V. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti savininkui (duomenys neskelbtini) vadovui K. P., nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti savininkui neribotam naudojimui; dviratį su dviračio vaiko kėdute, perduotą saugoti I. S., nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti I. S. neribotam naudojimui; DVD R diską (įvykio vietos vaizdinė medžiaga – ortofototo mozaika, planas) 1 vnt., saugomą prie bylos atskirame voke, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.