Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

K. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir ja skirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta galutinė subendrinta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. G. skirta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir K. G. skirta intensyvi priežiūra – buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) pagal nustatytą laiką (nuo 23.00 val. iki 6.00 val.) kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus, jei tai susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, K. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 2730,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas K. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. 12.25 val. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. 11.27 val., t. y. 1 (viena) para ir laikoma, kad K. G. yra atlikęs vieną arešto parą.

K. G. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“, asmens sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad K. G. leistina disponuoti visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurios viršija 730,00 Eur sumą – paliktas nepakeistas ir nustatyta taikyti iki civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atlyginus – panaikinti.

Priteista iš nuteistojo K. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. 1700,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Civilinių ieškovų I. S. ir D. S. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestinas

6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, apeliacinis teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminius BPK pažeidimus. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo K. G. kaltė, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, taip pat ginčijamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, nesutinkama su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu ir su nustatyta automobilio verte, su nukentėjusiajai priteistų proceso išlaidų suma. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi priimto skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių prašymus, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, nustatė tris formalias sąlygas atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, t. y. apeliantas iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo, civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo pareikšti draudimo bendrovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtos laidavimo instituto taikymo sąlygos – pagrįsto manymo, kad K. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su tokiomis skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka.

9. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo nagrinėjamoje byloje išsprendė tinkamai. Įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, dirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi), tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad nusikaltimai padaryti labai šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles, sukeliant didelį pavojų aplinkiniams, visuomenei, jam nustatytas sunkus girtumas, vairavo darbo reikmėms skirtą automobilį.

10. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors nuteistasis K. G. viso baudžiamojo persekiojimo metu ir neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau savo elgesiui nebuvo pakankamai kritiškas. Apklaustas įtariamuoju K. G. tvirtino, kad jis buvo vakarykščiai gėręs, o ryte atsikėlęs jis pavalgė, nuėjo į turgų, po to iš kolegos nuėjęs pasiėmė automobilį, kuris priklauso darbovietei, sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Taip pat nuteistasis tvirtino, jog jis nesijautė neblaivus, jog jo kolega taip pat nesuprato, kad jis yra neblaivus. Apklaustas teisme nuteistasis taip pat tvirtino, jog jis sėsdamas už vairo nesijautė apgirtęs. Tačiau kaip nustatyta bylos duomenimis, K. G. automobilį vairavo gana stipriai apsvaigęs, jam nustatytas sunkus – 2,49 promilių girtumas, kas leidžia abejoti nuteistojo teiginiais, jog jis, sėsdamas prie automobilio vairo, nesijautė neblaivus. Būtent šios aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo K. G. vertybinės nuostatos nėra pakankamai tvirtos, todėl ir dėl to nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus visas reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. N. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja. Nors V. N. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, t. y. ją teigiamai charakterizuojantys duomenys abejonių nekelia, tačiau akcentuojamas K. G. ir V. N. tarpusavio bendravimas, ryšys ir tam tikras santykių palaikymas nėra pakankamas pagrindas BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų sąlygų buvimui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad K. G. brolio žmona gyvena (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu pats K. G. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, dirba (duomenys neskelbtini), t. y. gyvena dideliu atstumu, todėl yra pagrindas abejoti laiduotojos galimybėmis daryti akivaizdžią teigiamą įtaką nuteistajam. Be to, kaip matyti iš V. N. paaiškinimų dažniau pas juos į svečius atvažiuoja pats K. G., o ne ji aplanko K. G., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie nuteistojo ir galimos laiduotojos ryšiai nėra pakankami, norint padaryti teigiamą įtaką apeliantui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. N. galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam K. G. ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje. Be to, įvertinus tai, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių K. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, net ir esant tinkamam laiduotojui, plačiau dėl V. N. tinkamumo būti laiduotoja teisėjų kolegija nebepasisako.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė.

Dėl bausmės individualizavimo

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, nurodant, kad teismas neįvertino visų bausmės skyrimui bei individualizavimui reikšmingų aplinkybių, t. y. neįsigilino į jo asmenybę, sveikatos būklę, kuri po nusikaltimo padarymo labai pasikeitė.

16. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pažymi, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, numatytos – baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų – bausmės. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis K. G. turi daug finansinių įsipareigojimų (bankui, draudimui), turės atlyginti civilinius ieškinius bei nukentėjusiesiems priteistas bylinėjimosi išlaidas, o paskirta bauda dar labiau apsunkintų jo materialinę padėtį, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, parinko šių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam K. G. arešto bausmės paskirtos ir nustatyti jų dydžiai, atsižvelgus į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį. Be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskirtą subendrintą arešto bausmę sumažino trečdaliu ir paskyrė galutinį 50 parų areštą, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui.

18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantui paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. K. G. paskirta bausmė yra teisinga ir nėra per griežta, juo labiau, jog skiriamai bausmei yra keliami tam tikri tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, kurių įgyvendinimas be tam tikrų nuteistojo patiriamų nepatogumų neįmanomas. Nors apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, jog jis buvo patekęs į avariją, kurios metu jam buvo sužalota koja, kuri buvo operuojama, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šių nuteistojo aplinkybių patvirtinančių duomenų byloje nėra pateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pats nuteistasis, kad dėl dabartinės jo sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės, kurios vykdymas atidėtas.

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nuteistajam K. G. skirdamas bausmę neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

20. K. G. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti trumpesniam negu įstatyme numatytas šios poveikio priemonės vidurkis terminui – 2 metams.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas K. G. paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. G. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

23. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad K. G. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. pirmu tikrinimu nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,49 promilių neblaivumas. Šis kiekis daugiau kaip 6 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Kaip parodė K. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, iš vakaro jis buvo smarkiai išgėręs, alkoholį vartojo iki 24.00 val. ar 01.00 val. nakties, ir dar prieš tai dvi dienas vartojo alkoholį, sėsdamas už vairo nesijautė apgirtęs, bet sveikata buvo prasta, t. y. iš esmės neneigė sėdęs už vairo neblaivus. Taigi, K. G. sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, kas jau ir taip kelia grėsmę eismo saugumui, asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, bet ir dienos metu važiuodamas miesto gatvėmis, kur vyksta eismas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai I. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o mažamečiui D. S. nežymus sveikatos sutrikdymas.

24. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė nesunkių ir neatsargių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aptartos aplinkybės, atsižvelgiant ir į nuteistojo K. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis turi neįgalų sūnų, kurį periodiškai turi pristatyti pas gydytojus, nėra nulemiančios būtinybę skirti draudimą naudotis specialia teise apelianto prašomam terminui – dvejiems metams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo jo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės sumažinimo

25. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. nesutinka su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu ir pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, verte ir prašo ją sumažinti.

26. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

27. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.).

28. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad K. G. įvykio metu vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). O pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą rėmėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. gamybos, kaina 2730,00 Eur su PVM (1 t., b. l. 51), ir nusprendė, jog iš nuteistojo K. G. išieškotina ši konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

30. Teisėjų kolegija, svarstydama nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydžio sumažinimo, pirmiausia pažymi, jog turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).

31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

32. Apeliantas, siekdama paneigti VšĮ „Emprekis“ nustatytą transporto priemonės vertę, nurodo, kad tyrimo metu prie baudžiamosios bylos buvo pridėtas rašytinis įrodymas, kuriame nurodyta transporto priemonės likutinė vertė – 1200 Eur, jog teismas taikydamas jam baudžiamojo poveikio priemonę dėl likutinės transporto priemonės vertės skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jo skunde minimas rašytinis įrodymas, kuriame nurodyta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ likutinė vertė yra 1200 Eur, prie baudžiamosios bylos nėra pridėtas, todėl pirmosios instancijos dėl to ir nepasisakė.

33. Apeliantas skunde nurodo, kad automobilis buvo naudojamas įmonės veikloje ir smarkiai nudėvėtas, turėjo didelę ridą, todėl vidutinės rinkos kainos parinkimas nenustato realios automobilio vertės. Sutiktina, kad naudoto automobilio vertę nulemia daugelis veiksnių, jog pagrindinis iš šių veiksnių yra automobilio būklė, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad automobilis iki eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas (automobilio techninė apžiūra atlikta 2022-05-17 ir galioja iki 2024-05-23) (1 t., b. l. 92).

34. Todėl, apygardos teismo vertinimu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju atitinka konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“ tikrąją vertę. Daryti kitokias išvadas, nesant byloje jokių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą automobilio rinkos vertę paneigiančių duomenų, nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiajai priteistų proceso išlaidų

35. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. nesutinka su nukentėjusiajai priteistomis proceso išlaidomis už advokato suteiktas teisines paslaugas teigdamas, kad priteistos išlaidos per didelės, jog nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį, taip pat baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, nebuvo keliama naujų teisinių klausimų.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų advokatės Silvos Balčiūnienės pateiktų teisinių paslaugų sutarties, pateiktų mokėjimo nurodymų, sąskaitų už teisines paslaugas (2 t., b. l. 1–4, 3 t., b. l. 32) matyti, jog už nukentėjusiųjų I. S. ir mažamečio D. S. atstovavimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo patirta iš viso 1700 Eur išlaidų. Minėtas išlaidas sudaro procesinių dokumentų parengimo, surašymo, užklausų teikimą, įrodymų rinkimas, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavimo ikiteisminiame tyrime, teisiamuosiuose posėdžiuose išlaidos. Kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusieji I. S. ir mažametis D. S. patyrė sužalojimus eismo įvykio metu, kurį sukėlė neblaivus K. G., todėl nukentėjusieji turėjo teisę gindami savo procesines teises turėti atstovą. Kadangi prašomos priteisti atstovavimo išlaidos pagrįstos byloje esančiais duomenimis bei įvertinus teisinės pagalbos teikimo apimtį procese, patirtas darbo laiko sąnaudas, posėdžių trukmę, bylos sudėtingumą, parengtus procesinius dokumentus, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo K. G. turtinę padėtį (turi registruotiną nekilnojamąjį turtą, dirbantis), teisėjų kolegija daro išvadą, jog priteista pirmosios instancijos teismo proceso išlaidų suma nėra pernelyg didelė ar neproporcinga.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

38. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistajam K. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš K. G. valstybės naudai priteisti 115,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

39. Nors nuteistajam K. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas Algirdas Zakrasas, tačiau gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo. Nuteistasis dar iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio sudarė susitarimą su advokatu Vygintu Strička, kuris ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

40. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš K. G. valstybės naudai priteisti 115,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. G. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti valstybės naudai iš K. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.