Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam N. M., gynėjui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. ,smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. spalio 26 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), bute esančiame koridoriuje, konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia pastūmė savo sutuoktinę G. M., o jai pargriuvus ant grindų vieną kartą įspyrė G. M. į galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinio momens, kairio dilbio ir kairio kelio srityje, tokiu būdu nukentėjusiajai G. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis tęsdamas savo veiksmus, 2024 m. spalio 26 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini) bute esančiame koridoriuje, konflikto metu, tyčia sugriebęs ranka savo žmonos motinai J. P. už plaukų parklupdė ją ant grindų, tampė plaukus, ištempė ją į kambarį, po to į daugiabučio namo laiptinę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, tokiu būdu nukentėjusiajai J. P. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Dėl N. M. padarytų nusikalstamų veikų

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. M. dėl smurto prieš J. P. prisipažino visiškai. Jis parodė, kad tempė J. P. už plaukų, ištempė į laiptinę, ir užsirakino duris. Jis paaiškino, kad taip pasielgė, nes norėjo, kad jo uošvė išeitų ir nesikištų į jų šeimos reikalaus. Kaltinamojo N. M. kaltė įrodyta jo paties parodymais teisme, nukentėjusiosios G. M. ir nukentėjusiosios J. P. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Nukentėjusioji J. P. davė nuoseklius parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios , jai nėra pagrindo netikėti. Savo parodymus ji patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu 2024-11-18 akistatos protokole nurodoma, kad akistatos metu tarp nukentėjusiosios J. P. ir įtariamojo N. M., abu liko prie savo pirminių parodymų.(t.1, b.l. 66-70) . Jos parodymai sutapo su kitais byloje surinktais įrodymais – G. M., kuri buvo įvykio vietoje ir matė įvykį nuo pradžių iki pabaigos, taip pat su specialisto išvada Nr. G 2285/2024 (02), kurioje nurodoma, kad G. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio momens, kairio dilbio ir kairio kelio srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024-10-26. Sužalojimai, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.(t.1, b.l. 50-51) Teismas laiko įrodytu, kad N. M. 2024 m. spalio 26 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini) bute esančiame koridoriuje, konflikto metu, tyčia sugriebęs ranka savo žmonos motinai J. P. už plaukų parklupdė ją ant grindų, tampė plaukus, ištempė ją į kambarį, po to į daugiabučio namo laiptinę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, tokiu būdu nukentėjusiajai J. P. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo N. M. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo N. M. kaltė visiškai įrodyta ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ir atidavimo pagal laidavimą

Teisme nagrinėjant byla, buvo gautas kaltinamojo N. M. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamai D. M..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 str. 2 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šios sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamasis neatitinka aukščiau nurodytų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, nes kaltinamasis N. M. bylos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės, teisme kaltę pripažino tik iš dalies, nėra pagrindo manyti, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų . Taip pat jis net iš dalies neatlygino padarytos žalos ir nesitarė su nukentėjusiosiomis dėl žalos atlyginimo. Teismas laiko, kad nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą. Dėl to jis neatitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. nustatytų sąlygų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog nėra sąlygų kaltinamąjį N. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl laiduotojos tinkamumo teismas nepasisako.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką , jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis N. M. padarė du nesunkius nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš dvi moteris, iš kurių viena yra jo žmona, o kita - žmonos motina. Kaltinamasis neteistas administracine tvarka nebaustas , nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu pasiųstas mokytis. Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (iš dalies pripažino kaltę ), vieną sunkinančią aplinkybę ( nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), į tai, kad teisiamas pirmą kartą, išlaiko mažametį vaiką, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam N. M. paskiriant laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas būtų per griežtos bausmės ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. O viešieji darbai apribotų kaltinamojo galimybes dirbti ir išlaikyti mažametį vaiką. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, prokuroro prašymą, teismas laiko, kad laisvės apribojimo bausmė yra tinkama pagal padarytas veikas. N. M. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju N. M. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. N. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės : per 6(šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir skirti 10 MGL ( 500 eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 3 mėnesius.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir atstovavimo išlaidų

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2025- 04-14 J. P. teismui pateikė 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė atlyginti patirtas 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas. 2024-04-14 G. M. pateikė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti .Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas 1000 eurų už advokato paslaugas.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Sprendžiant dėl J. P. ir G. M. civilinių ieškinių, pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1 200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, 1A-540-397/2024, 1A-466-876/2024 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.).

Pažymėtina, kad 1 000,00 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Nukentėjusiosios G. M. sužalojimų mastą patvirtina Specialisto išvada Nr. G 2285/2024 (02), kurioje nurodoma, kad G. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio momens, kairio dilbio ir kairio kelio srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024-10-26. Sužalojimai, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.(t.1, b.l. 50-51)J. P. sužalojimo mastą patvirtina Specialisto išvada Nr. G 2284/2024 (02),kurioje nurodoma, kad J. P. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024-10-26. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pakaušio odos paburkimas ir skausmingumas galėjo atsirasti dėl išrautų plaukų.(t.1, b.l. 37-38)

Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu G. M. nurodė, jog dėl patirto smurto ji patyrė šoką , emocinę psichologinę traumą, ji negalėjo suprasti, kas vyksta. Pajutusi skausmą galvoje , paliko gulėti ant žemės, o tuo metu N. M. ėmė mušti jos mamą, kuri bandė ją apginti .Be patirto skausmo bei įvairių kūno dalių nubrozdinimų patyrė dvasinį skausmą , sielvartą, jog ją sumušė artimas žmogus. Pajuto pažeminimo, bejėgiškumo jausmą. Dėl patirtų emocinių išgyvenimų suprastėjo miegas, kankina netikrumo jausmas dėl ateities ir tolimesnių N. M. elgesio. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 5000 eurų, prašo ieškinį tenkini. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajai teko patirti fizinį skausmą, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tai jog jos būsena nėra pilnai atsistačiusi, įvykio metu jai teko rūpintis ne tik savimi, bet papildomi išgyvenimai buvo ir dėl smurto prieš mamą. Pažymėtina ir tai, kad N. M. ne tik ją pastūmė, bet ir spyrė į gyvybiškai svarbų organą – smilkinį. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 5 000 Eur suma yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – N. M. nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, pasiųstas mokytis, vyksta skyrybų procesas, dėl to gyvena pas mamą, nes šeimos bute gyvena nukentėjusioji su vaiku .Tai gi finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. N. M. su civiliniu ieškiniu nesutiko, sutiko, kad sukėlė fizinį skausmą G. M., bet nepripažino, kad spyrė į galvą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 1 500 Eur nukentėjusiajai padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Nukentėjusiosios G. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo N. M. priteisiama 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu J. P. nurodė, jog įvykio metu ji matė ,kaip visiškai be jokios priežasties N. M. ėmė mušti jos dukrą , savo žmoną G. M. Ji , tai matydama , puolė ginti dukrą, bet N. M. keikėsi, koneveikė ją, už plaukų ją tampė po butą, trankydamas į koridoriaus sienas, vilko už plaukų į namo laiptinę, išrovė plaukus , numetė ją laiptinėje. Ji patyrė skausmą, pakaušio odos paburkimą , dešinio dilbio sutrenkimą. Jai buvo šokas ne tik dėl to, kad prieš ją smurtavo N. M., bet ir dėl to, kad smurtavo jos akivaizdoje prieš dukrą. Dėl patirto smurto prieš ją , pasikeitė jos gyvenimas į blogąją pusę. Patyrė bejėgiškumo jausmą, pažeminimą, dvasinį skausmą ir sielvartą, kad ją sumušė dukros sutuoktinis, kurį gyvenime ji laikė kaip sūnų .Dėl to suprastėjo miegas, kankina nemiga. Po nervinio sukrėtimo paūmėjo kitos ligos. Iš karto po smurto prieš ją ji du mėnesius buvo nedarbinga, iki šiol tęsiasi emocinis diskomfortas, pažeminimo jausmas. Savo patirtą neturtinę žalą ji vertina 3000 eurų. Prašo ieškinį tenkinti. Pastebėtina, kad ji matė, kaip buvo smurtaujama prieš jos dukrą ir siekdama nutraukti smurto vartojimą jos dukros atžvilgiu, jai teko gelbėti dukrą savo aktyviais veiksmais. Dėl to pati nukentėjo. Jau vien tie veiksmai, kad kaltinamasis smurtavo motinos akyse prieš jos dukrą, nors ir suaugusią, yra pakankamas išgyvenimas ir psichologinio skausmo sukėlimas kitam asmeniui.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmais panaudoto fizinio smurto, J. P. patyrė fizinį skausmą, nerimą ir išgyvenimus. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 3 000 Eur suma yra ženkliai per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui jos atžvilgiu ir kilusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – N. M. nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, pasiųstas mokytis, vyksta skyrybų procesas, dėl to gyvena pas mamą, nes šeimos bute gyvena nukentėjusioji su vaiku .Tai gi finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. N. M. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis .Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 1000 Eur nukentėjusiajai padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams. Nukentėjusiosios J. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo N. M. priteisiama 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. M. ir J. P. dėl teisinių paslaugų kreipėsi į advokatą Lauryną Vaišnorą, advokatas teikė teisines konsultacijas, rengė civilinius ieškinius , atstovavo nukentėjusiąsias teismo posėdyje . Į bylą pateikti du pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad advokatui nukentėjusioji G. M. sumokėjo 1000 eurų už teisines paslaugas, nukentėjusioji J. P. sumokėjo advokatui 1000 eurų už teisines paslaugas. Prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo N. M..

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Kaltinamasis N. M. nedirbantis, negaunantis pastovių pajamų, tačiau jis darbingas, jam nenustatytas neįgalumas, dėl to turi prisiimti atsiradusias pasekmes, kilusias dėl jo nusikalstamų veiksmų.

Teismas pripažįsta, kad išlaidos patirtos advokato pagalbai yra pagrįstos ir nėra perteklinės, nes atstovauti du asmenys, rašyti du civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į tai, patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo N. M. nukentėjusiųjų G. M. ir J. P. naudai po 1000 eurų kiekvienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

N. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo ,be intensyvios priežiūros, pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę -6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, skirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. , 67 str. 2 d. 6 p., 9 p. N. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir per 3(tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL ( 500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoką sumokėti į sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija , juridinio asmens kodas 188604955, nurodyti mokėjimo paskirtyje vardą, pavardę bei asmens kodą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-10-26 22.10 val. iki 2024-10-27 14.40 val. (viena para) , pagal BK 65,66 str. taisykles vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 3 (trims) laisvė apribojimo dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. M. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. M. ir J. P., nesiartinti prie nukentėjusiųjų G. M. ir J. P. arčiau nei 100 metrų, nebendrauti, neieškoti ryšių su G. M. ir J. P., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Patenkinti civilinį ieškinį iš dalies ir G. M. naudai iš N. M. priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) jos patirtų atstovavimo išlaidų.

Patenkinti civilinį ieškinį iš dalies ir J. P. naudai iš N. M. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) neturinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų)jos patirtų atstovavimo išlaidų .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.