Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“ atstovėms advokatei G. M. ir R. P. pagal įgaliojimą,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hota“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, tretieji asmenys Palangos miesto 2-asis notarų biuras, Palangos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. birželio 23 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hoja Electronics“ (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovei UAB „Hota“ (toliau – atsakovė), kuriuo ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad 2022 metų gegužės 24 dieną tarp atsakovės ir ieškovs už 170 000 Eur buvo sudaryta nekilnojamojo turto – 1/3 dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis; 2) priteisti iš ieškovės atsakovei 170 000 Eur; 3) priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

31. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovės parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

33. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos CK 1.93 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo nuostatos, kuriomis teismas vadovaujasi šioje byloje. Visų pirma kasacinio teismo pažymima, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma turi būti aiškinama ir taikoma nepažeidžiant civilinėje teisėje galiojančio sutarties laisvės principo, pagal kurį civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Todėl teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-200-469/2017).

35. Teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įrodinėjimo taisyklės, tarp jų ir 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

36. Ieškovė byloje įrodinėja, kad šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą. Atsakovės atsiųstas ieškovei 2022 m. kovo 24 d pareiškimas per notarą yra akivaizdi oferta ir atsakovės savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės 2022 m. kovo 24 d. pareiškimu išreikštą ofertą, pateikė savo akceptą dėl sutarties sudarymo ir vykdė sutartį atlikdamas visus reikalingus veiksmus sandorio notariniam patvirtinimui (pervedė į notarės depozitinę sąskaitą 170 000 Eur , atvyko į notarų biurą pasirašyti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties). Nagrinėjamu atveju ieškovė akceptavo atsakovės ofertą, šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, per atsakovės pasirinktą notarų biurą netgi buvo suderintas visas notarinės pirkimo–pardavimo sutarties tekstas ir vykdė susitarimą.

37. Atsakovė byloje nurodo ir įrodinėja, kad nebuvo pasiektas susitarimas sudaryti sutartį, nes nebuvo susitarta dėl kainos. Nurodo, jog ieškovė neįrodė byloje, kad viena iš šalių įvykdė sandorį visiškai ar iš dalies, ieškovė neįrodė daikto valdyti ieškovei perdavimo fakto.

38. Ieškovės ir atsakovės derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo nepasibaigė sutarties pasirašymu, nes ieškovė nebuvo pasirengusi pagrindinės sutarties sudarymui atsakovės kvietime nurodytu laiku, atsakovei gavus didesnį kainos pasiūlymą už parduodamą turtą, šalys vėliau nebesusitarė dėl parduodamo turto kainos, kuri, vadovaujantis CK 6.397 straipsniu, yra esminė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga.

39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

40. Atsakovė paaiškino, jog 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu ieškovei informavus atsakovę apie siekį pasinaudoti pirmumo teise įsigyti turtą už 2022 m. kovo 24 d. pranešime nurodytą kainą (170 000 Eur), atsakovė apie tokį ieškovės ketinimą atitinkamai informavo savo surastą pirkėją. Teigia, kad kol ieškovės surastas pirkėjas svarstė dėl didesnio kainos pasiūlymo už parduodamą turtą, atsakovė atliko kitą formalų privalomą veiksmą ir 2022 m. gegužės 3 d. pranešimu per Palangos m. 2-ajį notarų biurą, išsiuntė kvietimą ieškovei 2022 m. gegužės 23 d., 11.00 val. atvykti į Palangos m. 2-ajį notarų biurą, sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį, į atsakovės kvietimą ieškovė niekaip nesureagavo iki pat numatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos ir su atsakovės vadovu nei karto nesusisiekė, atsakovei ir jos vadovui iki pat 2022 m. gegužės 23 d. nebuvo žinoma ar atsakovės valia, išreikšta 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu, nepasikeitė. Ieškovei ir jos atstovams nevykdant bendradarbiavimo pareigos ir nesusisiekus su atsakovės vadovu, iki numatyto sandorio patvirtinimo 2022 m. gegužės 23 d. 11 val., atsakovė už ketinamą parduoti Turtą gavo didesnį kainos pasiūlymą iš savo surasto pirkėjo, su kuriuo buvo sudariusi preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė yra verslininkė ir pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jos vadovo siekis parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą yra logiškas ir pateisinamas.

42. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog gavusi pranešimą dėl galimybės įsigyti turtą už didesnę kainą, tai yra 182 000 Eur, ji neteikė sutikimo. Ieškovė pageidauja turtą įsigyti už 170 000 Eur pagal ankstesnį pranešimą ir pasirašyti pas notarą pirkimo–pardavimo sutartį.

45. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškovė buvo atsakovės informuota ir suprato, kad susitarimas su atsakove nebuvo galutinai pasiektas. Ta aplinkybė, jog atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą per notarą dėl turto įsigijimo, įvertinus atsakovės nurodytus motyvus, jog siuntė pranešimą manydama, kad gali keisti pranešime nurodytą kainą iki notarinės sutarties pasirašymo momento, nėra leidžianti daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl visų būtinų turto pirkimo–pardavimo sąlygų, nes jie nesusitarė dėl kainos. Pažymėtina, kad po 2022 m. kovo 24 d. pateikto pranešimo, atsakovė gavo savo surasto pirkėjo pasiūlymą pirkti turtą už didesnę, negu 2022 m. kovo 24 d. pasiūlyme nurodytą kainą, tai yra už 182 000 Eur, apie tai atsakovė informavo ieškovės vadovę 2022 m. gegužės 24 d. žodžiu, taip pat išsiuntė 2022 m. birželio 6 d. pranešimą per Palangos m. 2 ąjį notarų biurą, tačiau ieškovė už didesnę kainą turto įsigyti nesutiko ir vietoj to pareiškė ieškinį, siekdama turtą įsigyti už savo norimą – pirminę (mažesnę) kainą, nurodytą atsakovės 2022 m. kovo 24 d. pateiktame pranešime.

46. Sandoris 2022 m. gegužės 23 d. 11 val. tarp šalių nebuvo sudarytas, ieškovės atstovei negalėjus atvykti pas notarę J. D. pasirašyti sandorio. Nors ieškovė mano, kad vien tas faktas jog buvo nustatytas sandorio sudarymo laikas yra pakankamas įrodymas patvirtinantis, kad susitarimas su atsakove buvo galutinai pasiektas, teismas su šiuo argumentu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, bylos medžiaga patvirtina, kad į atsakovės 2022 m. kovo 24 d. pateiktą ieškovei pareiškimą, kuriame atsakovė, kaip bendraturtis, išreiškė ketinimą parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už 170 000 Eur dydžio kainą ir pasiūlė per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamo daikto dalį, ieškovė tik 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu pranešė atsakovui, kad pasinaudos pirmumo teise įsigyti parduodamo daikto dalį už nurodytą kainą. Ginčo nėra, kad ieškovė 2022 m. gegužės 23 d. 11 val. neatvyko ir nepasirašė sandorio, nurodydama, kad dėl gamybinių aplinkybių negalėjo atvykti. Į atsakovės kvietimą ieškovė nereagavo iki numatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos, atsakovei iki 2022 m. gegužės 23 d. nebuvo žinoma ar atsakovės valia, išreikšta 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu, nepasikeitė.

47. Teismo nuomone ieškovės neatvykimo priežąstys nėra esminė priežąstis, dėl ko ieškovės nuomone atsakovas turėtų būti įpareigotas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad atsakovė yra verslininkė ir pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jos vadovo siekis parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą atitinka juridinio asmens veiklos tikslus.

48. Ieškovės atstovas ir atsakovės atstovas 2022 m. gegužės 24 d. 17 val. susitiko Palangos 2-jame notarų biure, pas notarę J. D. sandorio pasirašymui, tačiau atsakovės atstovas pranešė, kad turto dalies neparduos, nes jam pasiūlė kitą, didesnę kainą ir sandorio nepasirašė.

49. Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama ir su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

50. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutarties įvykdymas pasireiškė tuo, kad pirkėjas išreiškė akceptą, atliko mokėjimą. Ieškovės vertinimu, visi šitie veiksmai ir rodo ieškovės valią vykdyti sandorį ir atsakovės valią priimti sandorio įvykdymą.

51. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas: šalys nesusitarė dėl kainos, nė viena iš sutarties šalių nei visiškai, nei iš dalies neįvykdė sutarties.

52. Teismas pažymi, jog ieškovės nurodyti veiksmai gali būti vertinami kaip paruošiamieji darbai, leidžiantys sudaryti sutartį, bet ne sutarties visiškas ar dalinis įvykdymas. Visiškas ar dalinis sutarties įvykdymu būtų laikoma, jeigu ieškovei sumokėjus kainą už siekiamą įsigyti turą, atsakovė būtų mokėjimą priėmusi ir (arba) suteikusi ieškovei teisę valdyti ir naudotis šiuo turtu ir ieškovė būtų priėmusi šitą teisę, ją įgyvendinusi.

53. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, jog pagrindinės sutarties įvykdymas pasireiškė tuo, kad ji kaip pirkėja 2022 m. balandžio 29 d. atsakymu išreiškė akceptą, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 22 d. į notarės J. D. depozitinę sąskaitą sumokėjo pirminę turto pirkimo-pardavimo kainą ir atvyko 2022 m. gegužės 24 d. į Palangos m. 2-ąjį notaro biurą pasirašyti pagrindinės sutarties. Šie ieškovės veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, leidžiantys sudaryti sutartį, bet ne sutarties visiškas ar dalinis įvykdymas. Sutarties įvykdymu būtų laikoma, jeigu ieškovė būtų sumokėjusi dalį ar visą kainą už siekiamą įsigyti turtą, o atsakovė būtų mokėjimą priėmusi ir (arba) suteikusi ieškovei teisę valdyti ir naudotis šiuo turtu ir ieškovė būtų priėmusi šią teisę, ją įgyvendinusi. Tokie veiksmai nebuvo atlikti, kadangi atsakovė, gavusi didesnį kainos pasiūlymą atsisakė parduoti turtą už pirminę kainą, o ieškovė atsisakė įsigyti turtą už atsakovės 2022 m. birželio 6 d. pranešime nurodytą didesnę kainą ir tarp šalių nebuvo susitarta dėl sutarties sudarymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nekeisdama savo pozicijos nurodė teismui, kadangi nebuvo susitarta dėl kainos, nebuvo susitarta dėl sutarties sudarymo, net nebuvo kalbama apie sandorio įvykdymą ir kitas sutarties sąlygas.

54. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teikdama paaiškinimus nurodė, jog, atsakovė per notarą atsiųsdama pranešimą, kviečiantį ieškovę atvykti sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutarties, taip išreiškė savo įsipareigojimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, yra nepagrįsti, nes tik įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), o daiktas ieškovei valdyti, kaip nustatyta nebuvo perduotas ir nebuvo tartasi tai padaryti.

55. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui — kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus.

56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė ir kitos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Nustačius, kad nėra nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

57. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

58. Remdamasis tuo, teismas nusprendžia, kad ieškovės atstovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.e3K-7-125-378/2021 savo aplinkybėmis nėra panaši į nagrinėjamą bylą, todėl nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje išdėstyta praktika.

59. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ikisutartiniai, o ne pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pirkimo-pardavimo sutartis negali būti teismo pripažinta sudaryta priverstinai už ieškovės pageidaujamą kainą, nes tai prieštarautų CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Nagrinėjamu atveju Turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta ar patvirtinta notaro, todėl ji negali būti laikoma sudaryta.

60. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, įstatymų numatytą reglamentavimą, ginčo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką ir pateiktus išaiškinimus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir CK 6.309 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta, kad egzistavo akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį, šalys nebuvo susitariusios (suderinusios valios) dėl visų esminių sutarties sąlygų, o būtent dėl turto pirkimo–pardavimo kainos, nenustatyta, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas.

61. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

62. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

63. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

64. Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 3 743,44 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

65. Teismas pažymi, jog byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teismas nusprendžia, kad prašomos priteisti atsakovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Remiantis tuo, kas aptarta, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 743,44 Eur išlaidas advokato pagalbai.

67. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės-ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“ reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hota“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis - įsipareigojimais, nedraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.

68. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, teismas, įvertinęs reikalavimų pobūdį, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palieka galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus jos panaikinamos, nes tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netenka prasmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Hota“ iš ieškovės UAB „Hoja Electronics“ 3 743,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hota“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio 1/3 dalies inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.