Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) I. M. (buvusi pavardė P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su EŽTT formuojama Konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąją prasme – aukštesnės instancijos teismas) siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).Apeliantė prašo nagrinėti bylą apeliacine tvarka žodiniame posėdyje, motyvuodama būtinybe apklausti vaikus, įrodinėdama jų gebėjimą suprasti ir paaiškinti savo ryšį su tėvu. Kaip nurodė apeliantė, šiuo metu mergaitėms jau yra aštuoni su pusę metų, nuo paskutinės jų apklausos atliekant ekspertizę, praėjo beveik 1,5 metų, todėl tikėtina, jog mergaičių branda ir sugebėjimas išreikšti savo pageidavimus sutvirtėjo ir tai galima aiškiai matyti. Atsakovas nesutinka su žodiniu procesu apeliacinėje instancijoje, nes mano, jog vaikams teismo procesu gali būti padarytas neigiamas poveikis.Teisėjų kolegija, įvertindama, jog prašymas apklausti vaikus yra grindžiamas subjektyvia ieškovės nuomone dėl jų psichologinės parengties dalyvauti teismo procese ir jame išsakyti argumentuotą nuomonę, ieškovei nepateikus įrodymų apie turimas specialias žinias, įgytas mokslo ir studijų pagrindu, atmeta jos prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvavimas teismo posėdyje nėra įprasta vaikams veikla, todėl prašymas apklausti nepilnamečius vaikus teismo posėdyje atmetamas. Apeliantė nepateikia įrodymų, galinčių paneigti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadas, ekspertinio tyrimo medžiagą, apeliantė nesigina argumentu dėl šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimų, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo proceso bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atmetamas (CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą). Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Ši sąlyga nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, tačiau išplaukia iš pamatinių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12 ir 17 straipsniai), kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose.Ieškovė prie savo apeliacinio skundo pridėjo medicininę pažymą patvirtinančią, jog jos darbingumo lygis siekia 55 proc. ir toks išliks iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (priedas Nr.3), prašė prijungti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas prie bylos.Apeliacinės instancijos teismas priima naujus į bylą pateiktus dokumentus, siekiant visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo (CPK 7, 14 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas, nes apeliantei pateikus įrodymus ir paaiškinimus, atsakovas atsikirsdamas į juos pateikė paaiškinimus ir įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia priimti abiejų šalių paaiškinimus ir įrodymus, nes tai nepažeis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos, kuri užtikrina šalių lygybės principą (CPK 314 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija atsisako priimti 2018-04-19 pateiktą psichologo L. S. išvadą, parengtą 2018-02-23, kuri adresuota apeliantei I. M. (T7, b.l.219-223). Tai dokumentas, kuris savo pobūdžiu turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, dėl kurio turinio pasisako tos srities specialistai ir kurio vertinimas privalo būti atliktas pagal CPK 12 straipsnį, todėl jo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Kita vertus, L. S. išvada yra parengta 2018-02-23 ir adresuota apeliantei I. M., t. y. neturint tikslo pateikti teismui, kaip ekspertinio lygio išvadą.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo, turinčio reikšmę išlaikymo dydžiui

Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų dėl tėvų turtinės padėties. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl tai negali būti pagrindu didinti nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį.Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.Apeliantė nurodė, kad atsakovas 2015 metais deklaruoja, jog gavo 175 Eur mėnesinių pajamų. Taip pat nurodė, jog jis 2015 m. gavo šias pajamas: 1) UAB „Korpanas“ reguliariomis įmokomis atsakovui mokėjo palūkanas pagal paskolos sutartį, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. atsakovas iš bendrovės gavo 1351,51 Eur, ir tai sudaro po 168,93 Eur per mėnesį, 2) į savo banko sąskaitą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. atsakovas įmokėjo 2 300 Eur, o tai sudaro po 287,5 Eur per mėnesį, 3) atsakovui į jo banko sąskaitą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. antstolis D. B. pervedė 157,81 Eur, ir tai sudaro po 19,73 Eur per mėnesį, 4) kiti asmenys į atsakovo banko sąskaitą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. pervedė 457 Eur, o tai sudaro po 57,125 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija, suskaičiavusi visas apeliantės nurodytas atsakovo, kaip 2015 metais gautas įplaukas, gavo 708,2 6 Eur sumą per mėnesį. Taigi atsakovo papildomos pajamos įrodo, jog jis galėjo ir gali vykdyti finansinius įsipareigojimus vaikams, bet tai nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, jog jo pajamos yra iš esmės padidėjusios, dėl ko būtų pagrindas priteisti apeliantės prašomą sumą išlaikymui.SoDros duomenimis I. P. dirbo nuo 2015-09-01 iki 2015-10-09 UAB „Zoostilius“, gaunamas darbo užmokestis buvo 600 Eur (T. 2, b.l. 245), nuo 2016-04-01 I. M. (P.) dirba VĮ „Registrų centras“. Kaip nustatė Teisėjų kolegija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), bylos nagrinėjimo metu apeliantė gavo ir gauna didesnį darbo užmokestį nei atsakovas. Atsakovas taip pat apskaičiavo visas apeliantės gaunamas įplaukas ir nurodė, kad jos 2015 m. gautos pajamos per mėnesį buvo 980 Eur. Tai reiškia, kad vertinant šalių gautas pinigines lėšas per mėnesį, pritaikius lygiavertį šalių pateiktą skaičiavimo metodą, tiek apeliantės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės 2015 metais nesiskyrė, bylos nagrinėjimo metu padėtis išliko panaši. Tai, jog, pasak apeliantės, atsakovas yra vienintelis UAB „Kopranas“ akcininkas ir vadovas, todėl jis vienasmeniškai nusistato savo gaunamo darbo užmokesčio dydį, o šios įmonės balansinė vertė pagal byloje esančius duomenis yra 30 000 Eur, neįrodo atsakovo esminio finansinės padėties pagerėjimo (CPK 185 straipsnis). Juridinio asmens turtas, kurio teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, yra atskirtas nuo fizinio asmens turto (CK 2.50 straipsnis), o byloje nėra pagrįsta, jog darbo užmokestis yra neadekvatus pagal rinkos sąlygas ir įmonės vykdomą veiklą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas padidino išlaikymo sumą ir iš atsakovo V. P. nepilnamečių dukrų A. P. ir A. P. išlaikymui priteisė po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2015-03-24) iki vaikų pilnametystės. Kad būtų pagrindas pagal atsakovo turtinę padėtį dar labiau padidinti išlaikymo dydį, atlikus turtinės padėties vertinimą, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tėvų galimybes išlaikyti vaikus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos (CPK 178 straipsnis). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto turtinės padėties vertinimo dėl turimo kito turto, todėl Teisėjų kolegija dėl šioje dalyje neginčijamo teismo sprendimo vertinimo nepateikia (CPK 320 straipsnis). Teismas padarė teisingą išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą įgijo santuokos metu, atsakovas V. P. įmonės UAB „Kopranas“ direktoriumi ir akcininku tapo šalims gyvenant kartu ir nutraukiant santuoką bei pareiškiant, kad jokio dalintino turto, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto neturi, pareiškėjai nedalino turto, įmonės ar akcijų (civilinė byla Nr. N2-43974-131/2013).Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog ieškovė serga onkologine liga, jai buvo diagnozuotas viršutinio išorinio krūties kvadranto piktybinis navikas. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos atnaujinta medicininę pažymą patvirtinančią, jog jos darbingumo lygis siekia 55 proc. ir toks išliks mažiausiai iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (priedas Nr.3). Jai yra nustatytas ilgalaikis nuolatinis stebėjimas bei hormoninis gydymas (5 m.) Tamoxifenas).Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jai buvo nustatytas dalinis darbingumo lygis nuo 2014-08-29 iki 2015-08-28 ir pratęstas iki 2017-09-15. Nagrinėjamoje byloje vertinant šias aplinkybes, reikia vadovautis vaiko poreikio kriterijumi. Apeliantė dar pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebepalaikė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo jai išlaikymą. Tai reiškia, jog apeliantės ligos faktas yra reikšmingas tiek, kiek ji dėl to gali prarasti pajamų, kurias galėtų skirti vaikų poreikiams. Apeliantė nepateikia skaičiavimų dėl netekto darbingumo ir vaikų poreikio santykio. Aritmetinių paskaičiavimų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti priteisto išlaikymo dydžio teisingumą, pateikimas yra apeliantės pareiga. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Kita vertus, iš ieškovės argumentų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jai siekiant perimti esminę vaikų priežiūros naštą, galima spręsti, jog ligos faktas neveikia apeliantės fizinių galimybių būti darbingai, todėl nėra teisino pagrindo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (CK 3.156 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių pokyčio

Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų susijusių su nepilnamečių vaikų poreikiais ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog nepilnamečių vaikų poreikiai nepadidėjo. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog nuo 2013 metų A. poreikių tenkinimui yra skiriama 203,4 Eur daugiau nei 2013 metais, o A. – 195,51 Eur daugiau, t.y. A. mėnesiniai poreikiai lyginant su 2013 metais padidėjo nuo 289,62 Eur iki 493,02 Eur, o A. – nuo 289,62 Eur iki 485,13 Eur.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog jei vertinsime aplinkybę, jog abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo vienodai, tai padidintas išlaikymas lygina apeliantės įrodinėjamą poreikių padidėjimą nuo 2013 metų. Kita vertus, A. išlaikymui skirtina 485,13 Eur suma, o A. – 493,02 Eur, nėra objektyviai pagrįsta. Pasisakant dėl apeliantės argumento, jog mergaičių sveikatos būklė stipriai pablogėjo, Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie argumentai nėra pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Apeliantė iš esmės nurodė tuos pačius sveikatos sutrikimus, kurie lydi vaikus nuo gimimo (pvz., A. medicinos dokumento išrašas (2015-10-09 patikslinto ieškinio priedas Nr.10) ir A. dėl neišnešiojimo, ir gydymo neišnešiotų naujagimių skyriuje, to vėlesnes pasekmes sveikatai). Apeliantė taip pat įrodinėja aplinkybes dėl chroninių ligų paūmėjimo nuo 2014 metų, tačiau medicininiai dokumentai įrodo, kad jokie kiti patologiniai reiškiniai nėra diagnozuoti, dėl ko keistųsi gydymo kaštai iš esmės. Kaip teisingai nurodė atsakovas, didžioji dalis vaistų yra kompensuojami (apie kitokius duomenų su ieškiniu nepateikta), būklės stebėsena papildomai nekainuoja (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 10 punktas). Byloje neįrodinėjama, jog būtina pirkti tam tikrą įrangą ir / ar ją keisti, kuri jau buvo pirkta ir naudojama ne vienerius metus.Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog 80 Eur dydžio mėnesinės išlaidos kurui yra išaukštintos, nes ji su vaikais nuo jų namų (duomenys neskelbtini) iki vaikų lankomos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) nuvažiuoja 5 kilometrų atstumą, panašus atstumas ir iki gydymo įstaigos. Anot apeliantės, vien nuvežant ir pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos nuvažiuojama po 10 kilometrų kasdien, o per mėnesį tai yra apie 200 km. Atsakovas atsikerta, jog su nurodomu kuro kiekiu (80 Eur per mėn.) galima nuvažiuoti 700 – 800 km. Teisėjų kolegija negali įvertinti šių argumentu, nes jai nėra pateiktos vidutinės apeliantės naudojamo automobilio kuro sąnaudos pagal techninį jo pasą, nežinoma paklaida, todėl atmeta ieškovės argumentą dėl teismo netinkami nustatyto kuro kiekio, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai buvo apsprendę, jog į tėvo V. P. mokamą išlaikymo vaikams sumą įskaičiuojamos išlaidos, skirtos apmokėti už vaikų mokslus darželyje ar mokykloje, būrelius ar kitą užklasinę veiklą, tame tarpe, į juos vežiojant, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kuro kaštai galėtų būti tiek pasikeitę, jog būtų galima pagrįsti išlaikymo dydžio padidinimą.Apeliantė nurodė, jog 2016 m. gruodį, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismui pateikė įrodymus patvirtinančius vaikų lankomus užsiėmimus 2016-2017 metų laikotarpiu, t.y. neformaliojo ugdymo sutartis, bei lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, kurių teismas nevertino. Sprendimo turinys įrodo, kad teismas vertino ieškovės argumentus, jog dukros lanko mokyklą „duomenys neskelbtini“ (18,61 Eur), (duomenys neskelbtini) šokių būrelį (15 Eur), anglų kalbos būrelį (9 Eur), A. tapybos būrelį (11,17 Eur), tačiau nurodė, kad ieškovė nepateikė sutarčių, sudarytų su mokyklomis ar paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl lankomų užsiėmimų, todėl sprendė, kad neįrodyti ieškovės argumentai, jog mergaitės 2017 metais lanko būrelius ir byloje nėra duomenų, kokie šiuo metu yra lankomi neformaliojo ugdymo užsiėmimai. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad 2017-2018 metais mergaitės lanko, lanko šokių būrelį su kuriuo yra susijusios išlaidos pasirodymams, taip pat lanko anglų kalbos papildomai užsiėmimus, orkestrą (duomenys neskelbtini), kuriame papildomai mokama už instrumentų nuomą, koncertus kitose mokyklose, dailės būrelį, kuriam kainuoja priemonės, popierius, lankomas (duomenys neskelbtini) choras, dalyvavimas koncertuose, festivaliuose mokamas, VšĮ „Mokslo šviesa“ – „Tiksliukų akademija“ (matematika, tyrimai, programavimas). Apeliaciniame skunde nurodyti lankomi neformaliojo ugdymo užsiėmimai įrodo, kad vaikų pomėgiai nėra pastovūs, vienus būrelius keičia kiti, tam tikri užsiėmimai yra tęstinio pobūdžio. Tačiau apeliantė nepateikia konkrečios ir pagrįstos sąmatos, iš kurios būtų galima spręsti, jog būtent neformaliojo ugdymo poreikiui būtina skirti dar didesnes lėšas, nei iš atsakovo priteistas kiekvienam vaikui 190 Eur išlaikymas, įvertinant, jog ir apeliantė turi prisidėti prie vaikų ugdymo. Atsakovo (tėvo) turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi, apeliantė nepagrindė, kad tokia, kokia ji yra sudariusi neformaliojo ugdymo programa, yra būtina visapusiškam vaikų lavėjimui, o siūloma nemokama pagal švietimo programą yra nepakankama. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, jog mergaitės turi gauti papildomą pagalbą mokantis anglų kalbą dėl objektyvių priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog vaikų buvimo mokykloje kaštai taip pat nurodyti netiksliai, argumentuojant, kad vaikai valgo mokykloje pietus, nes ilgai būna mokykloje, mokestis į dieną - 2 Eur (pvz. Per 20-22 d.d. – 80-88 Eur per abi), t. y. neįvertinant atostogų laikotarpio. Ir nors ieškovė prašo visas abejones dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinti vaiko interesų naudai, tačiau po atlikto pirmosios instancijos teismo kvitų ir sąskaitų vertinimo, nepateikia kitokio konkrečių sumų apskaičiavimo. Pinigų suma skiriama vaikų kelionėms, aprangai, pramogoms taip pat kaip pagrįstai pažymėjo teismas, turi būti adekvati tėvų galimybėms jas apmokėti. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje 69 Eur per mėnesį suma, skiriama vienos 8 metų mergaitės pramogoms, žaidimams, žaislams, o higienos prekėms skiriama suma (92 Eur), yra per didelė. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, nes dėl tokio pobūdžio vaiko poreikių turi būti sprendžiama pagal vidutinį pragyvenimo lygį Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiama, jog apeliantė nepaneigė teismo priteisto išlaikymo dydžio teisingumo, todėl šioje dalyje atmeta apeliacinį skundą (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08). Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai bendravimo tvarkoje nustatė konkrečią nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą „duomenys neskelbtini“. Teismo nurodymas, anot apeliantės, reiškia, jog ieškovė ir vaikai turi gyventi (duomenys neskelbtini) yra neįgyvendinamas, nes apriboja ieškovės prigimtinę teisę keisti savo gyvenamąją vietą.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes draudimas keisti gyvenamąją vietą nenumatytas. Apeliantė, be kita ko, nenurodė, kad ketina keisti gyvenamąją vietą. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktas šiuo metu gali būti vykdomas ir yra aiškus, o poreikiui esant, apeliantė galės kreiptis į teismą, prašydama jį pakeisti. Atsižvelgiant į tai, prašymas nustatyti, jog vaikai paimami ir grąžinami iš jų gyvenamosios vietos, nesiejant to su konkrečiu miestu, atmetamas.Apeliantė nurodė, jog Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 punktas yra neįgyvendinamas, nes trečiadieniais iki 17 val. vaikai nespėja grįžti į savo gyvenamąją vietą. Vaikų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o mokykla – (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo adresas: (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo laikas yra nuo 7:30 iki 16:30 val. Apeliantė važiuodama iš darbo, paimdama vaikus iš mokyklos ir grįždama namo, turi pravažiuoti beveik per visą miestą automobilių spūsčių metu. Ji to padaryti per 20 minučių nespėja ir vaikai fiziškai nespėja būti namuose 17 val. vakaro.Kaip nurodyta šios nutarties 50 punkte, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atsakovas dėl šio apeliantės reikalavimo nepasisako, todėl, įvertinant objektyviai išdėstytą argumentą dėl laiko stokos, Teisėjų kolegija tenkina šį reikalavimą, pakeisdama Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 punktą ir išdėstydama jį taip: „Neporinėmis metų savaitėmis: trečiadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 18 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ketvirtadienį 20 val.“.Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti, jog vaikus atsakovas paima iš jų ugdymo įstaigos, o ne iš namų. Tokiu būdu vaikai būtų mažiau varginami stovint automobilių spūstyse piko metu ir su tėvu galėtų praleisti kokybiškesnį laiką. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliantės reikalavimą dėl vėlesnio laiko nustatymo paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 18 val., išsprendė šį klausimą, todėl šio punkto keitimas ir dėl paėmimo ne iš namų, nėra suderinamas, todėl tokį prašymą atmeta, pažymėdamas, jog šalys tokią situaciją gali išspręsti kiekvienu atveju, surasdamos kompromisą (CK 1.5 straipsnis).Taip pat apeliantė įrodinėja, jog vaikų bendravimas su tėvu trečiadieniais yra trikdantis nepilnamečių vaikų režimą, nes viduryje darbo savaitės pakeitė jų gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija nurodo, jog mažinimas galimybės bendrauti vaikams su tėvu yra negalimas ir, pirmiausia, pažeidžia vaikų interesus, todėl atmeta tokį prašymą. Iš teismui pateiktų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų (Nr. 103MS-127/2016, Ne. 103 MS-128/2016) matyti, jog A. P. būtina bendrauti su tėvu. Ekspertai sprendė, jog A. su tėvu jaučiasi ramiai, saugiai, bendrauja, jo neatstumia, siekia jo dėmesio, pagalbos ir kt. Atlikus A. P. psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad esminis A. interesų neatitinkantis dalykas – tai riboti, nepakankami susitikimai su tėvu. A. ir A. ryšys su motina prieraišus, su tėvu - emociškai palankus, mergaitės bendraudamos su tėvu jaučiasi ramiai, saugiai komfortabiliai. Tai reiškia, jog yra visos sąlygos vaikams į saugią vaikystę, ypatingai tuo atveju, kai fiksuotas vieno iš tėvų kritinės ligos atvejis.Apeliantė kritikuoja Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktus, kuriais nustatytas bendravimas per atostogas. Anot apeliantės, tuo atveju, kai nustatoma, jog „Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pirmos atostogų dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) m. paskutinės atostogų dienos 20 val.“, tai pagal tokią tvarką visomis atostogų dienomis su vaikais bendrautų tėvas, nes jis paima vaikus pirmą dieną ir grąžina paskutinę, šis sakinis prieštarauja punkto pradžiai, kurioje teigiama, jog bendraujama puse vaikų visų mokyklinių atostogų. Be to, atsakovas yra dirbantis asmuo, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kiekvienais metais darbuotojams yra suteikiama 20 darbo dienų atostogų. Pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, jis su vaikais praleistų beveik du mėnesius arba apie 60 dienų per metus. Tokia tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais, nes ją paneigia sisteminis tvarkos aiškinimas. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 3 punktas numato, kad „V. P. bendrauja su vaikais pirmą nurodytų atostogų pusę, o tuo atveju, jei atostogų trukmė yra nelyginis skaičius, tai V. P. bendravimo laikas yra mažesnė atostogų dalis“. Taigi tvarka saugo motinos teises, numatant didesnę atostogų dalį. Pagal Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 4 punktą yra aiškiai nustatyti bendravimo laikotarpiai: „30 (trisdešimt) kalendorinių dienų atostogų per metus (neįskaitant mokyklinių atostogų laiko) kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki birželio 10 d.; nuo liepos 10 d. iki liepos 20 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d.“. Taigi apeliantės argumentas dėl laiko per atostogas 60 dienų per metus paneigiamas tvarkos 4 punktu, atsakovas prašė nustatyti būtent tokį kalendorinių dienų skaičių, todėl apeliantės argumentas, jog jis neturės galimybių pasinaudoti tvarka, nėra įrodytas (CPK 12, 178 straipsnis). Be to, šalys visuomet kompromiso būdu gali išspręsti atostogų praleidimo klausimą, atsižvelgdamos į vaikų teisių prioritetą.Apeliantė ginčija Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 5 ir 6 punktus, įrodinėdama, jog nėra aiškiai atskirtas bendravimas švenčių dienomis, bendravimas atostogomis. Atsakovas nenurodė, kad šis punktas jam neaiškus. Apeliantės siūlomi pakeitimai nėra keičiantys teismo nustatytos tvarkos esmę, kurios kriterijumi taip pat yra porinių ir neporinių metų skirtis. Iš esmės apeliantė atlieka teksto stiliaus korektūrą, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje kaip neįrodytus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė kritikuoja Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 14 punktą, kuriame nustatyta, jog motina I. P. be raštiško V. P. sutikimo negali pakeisti vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, jei vaikų gyvenamąją vietą planuojama nustatyti ne Lietuvos Respublikoje. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nustatė perteklinį bendravimo tvarkos punktą, nes išvykimas į kitą valstybę reglamentuotas teisės aktais ir išaiškintas kasacinio teismo praktikoje. Teisėjų kolegija nurodo, kad siūloma teksto korektūra, kuri nekeičia teisėtos tvarkos esmės, nesudaro keisti teisėto teismo sprendimo tuo pagrindu, jei jis atrodo apeliantei perteklinis (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliantė nurodė, jog Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 16 punktas trečią kartą aptaria bendravimą atostogų metu. Ieškovės teigimu, tai perteklinis ir nereikalingas punktas, nes visus tris atsakovo siūlomus punktus galima aptarti viename. Ieškovė prašo teismo nustatyti konkrečią ir aiškią bendravimo tvarką atostogomis: „Abu tėvai turi teisę praleisti su vaikais iš viso 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines dienas atostogų per kalendorinius metus: 2 kartus po 7 (septynias) kalendorines dienas ir vieną kartą 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Apie konkrečią atostogų trukmę tėvai vienas kitą privalo informuoti raštu nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jei paaiškėja, kad abu tėvai pageidauja atostogauti su vaiku tuo pačiu laiku, pirmenybė poriniais metais teikiama tėvui, o neporiniais metais motinai“.Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės siūloma tvarka yra siejama su įstatymo laiduojama tėvams atostogų trukme, bet nes su vaikų teise į atostogas. Ji nesudaro vienodų galimybių tėvams leisti laiką su vaikais mokyklinių atostogų metu laiką pavasario, žiemos, rudens laikotarpiais, todėl siūlymą pakeisti 16 punktą atmeta (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Apeliantė įrodinėja, jog būtina keisti Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 18 punktą, nes ji disponuoja uzufrukto teise vaikų turtu, todėl jai vaikų asmens dokumentai yra reikalingi įgyvendinant nepilnamečių teises ir užtikrinant jų interesus. Anot apeliantės, teismui nustačius tokią sąlygą, atsakovas bet kada panorėjęs gali gauti vaikų dokumentus, net ir tuomet kai jam jų nereikia ir tokiu būdu yra pažeisti vaikų interesai. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė ginčija tvarkos 18 punktą remiantis prielaidomis. Jokių objektyvių duomenų abejoti atsakovo sąžiningumu, nėra nurodyta. CK 1.137 straipsnis numato civilinių teisių įgyvendinimą ir vykdymą. Minėta, įrodymų, jog atsakovas piktnaudžiautų teisėmis, nepateikta, todėl teismas atmeta ieškovės prašymą dėl Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 18 punkto pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė įrodinėja, jog nebuvo pagrindo priteisti iš jos 6022,65 Eur, t. y. visų bylinėjimosi išlaidų, atsakovo V. P. naudai. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, todėl negalėjo konstatuoti, jog ieškinys atmestas.Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog šiuo atveju pakeitus išlaikymo dydį ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškinys atmestas (CPK 270 straipsnio 5 dalis), priteisiant atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patikslintu 2015 m. spalio 9 d. ieškiniu ieškovė prašė padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti A. P. ir A. P. po 289 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė, jog būtina padidinti išlaikymą, priteisiant po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t.y. 2015 m. kovo 24 d.) iki vaikų pilnametystės.Atsakovo naudai buvo priteistos šios išlaidos, kurias sudarė 5455 Eur atstovavimo išlaidų už teisines konsultacijas/derybas, susipažinimą su šalių pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, procesinių dokumentų paruošimą, dokumentų nuorašų tvirtinimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą posėdžiuose (T.3, b.l. 167-170, T.4, b.l. 52, T. 7, b.l. 46-48), taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų: 539,60 Eur už mokestį antstoliui (T.1, b.l. 243, 253, T.3, b.l. 160, 162, 164, T.4, b.l. 54); 17,38 Eur SEB bankui už dokumentų pagal teismo liudijimą gavimą (T. 3, b.l. 166); 10,67 Eur pašto išlaidų siunčiant paklausimus (T.3, b.l.165). Tai reiškia, kad patirtas išlaidas sudaro ne tik prieieškinio parengimas ir atstovavimas atsakovo interesams pagal jo reikalavimus, bet ir ginantis nuo apeliantės ieškinio, kurio objektas buvo išlaikymo dydžio pakeitimas, bendravimo tvarkos pakeitimas, priteisti iš atsakovo I. P. išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kol I. P. bus neįgali (šio reikalavimo ieškovė bylos nagrinėjime iš esmės metu nebepalaikė, tačiau jo neatsisakė. Vadinasi, vienas iš ieškovės reikalavimų buvo patenkintas iš dalies (ieškinys patenkintas 15 proc.). Ieškovė nurodė, kad teismas tenkino vieną ieškovės reikalavimą, t. y. padidino išlaikymą, ir vieną atsakovo reikalavimą: nustatė jo siūlomą bendravimo tvarką, todėl laikytina, jog yra tenkinta 50 proc. ieškinio ir 50 proc. priešieškinio reikalavimų.Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantei neatsisakius reikalavimo dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, nebuvo pagrindo šioje dalyje bylą nutraukti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį apskaičiavo ir pagal tai sprendė dėl ginčo apimties. Pakeitus ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 141 straipsnis), šis veiksmas turi būti įformintas pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį. Minėta norma reglamentuoja, jog ieškovui pateikus ieškinio atsisakymą, jis užpildo formą, kurios pavyzdį tvirtina teisingumo ministras. Ieškovė tokių veiksmų neatliko. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 539,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios jau buvo priteisto kitose bylose, kai atsakovo prašymu, antstolis M. D. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimų ieškovei už teismo nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo (teismo nutartys 2015-09-24, 2016-01-05, 2016-01-21, 2016-04-19, 2017-05-05), šiose bylose atsakovas teikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir prašė teismų priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsikerta, jog teismo nustatyta aritmetinė klaida buvo ištaisyta, tačiau nenurodo, kuria teismo nutartimi.Teisėjų kolegija, ištyrusi atskirųjų skundų medžiagas, nustatė, jog iš apeliantės buvo priteista 270 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2056-614/2015, tačiau suma, kuri sudarytų 539,60 Eur už mokestį antstoliui nėra priteista nei viename apeliaciniame procese. Kokiose bylose ši suma galėjo būti priteista, apeliantė nenurodė, tačiau teigė, kad sprendžiant klausimą, kai antstolis M. D. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimų ieškovei. Atskirojo skundo medžiagoje Nr. 2S-1219-603/2016, kurioje buvo tirta vaikų bendravimo su tėvais tvarka ir klausimai dėl bendravimo ribojimo, naudojant antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, bylinėjimosi išlaidų nepriteista. Taip pat iš civilinės bylos Nr. 2-38168-859/2015 medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi sprendė klausimą dėl baudos skyrimo pagal antstolio M. D. pareiškimą. Apeliantei I. P. (skolininkei civilinėje byloje Nr. 2-38168-859/2015) buvo skirta 100 Eur bauda, bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisia atsakovui sumokėtą 539,60 Eur mokestį antstoliui (T.1, b.l. 243, 253, T.3, b.l. 160, 162, 164, T.4, b.l. 54). Teisėjų kolegija nustatė, jog į bylą yra pateiktas R. K. 2015-07-01 kvitas 72,60 Eur sumai (T.1, b.l.243), 2015-06-10 kvitas 72,60 Eur sumai (T.1, b.l.246), 2015-07-07 kvitas 72,60 Eur sumai (T.1, b.l.253), 2015-08-04 kvitas 72,60 Eur sumai (T.3, b.l.160), tos pačios dienos kitas kvitas, t. y. Nr. 0026213, 72,60 Eur (T.3, b.l.162), 2015-10-05 kvitas 72,60 Eur sumai (T.3, b.l.164), 2016-02-03 kvitas 72,60 Eur sumai (T.4, b.l.54). Viso suma pagal kvitus yra 508,20 Eur. Šio antstolio paslaugomis buvo naudojantis atskirojo skundo byloje Nr. 2S-1219-603/2016, kuri buvo pradėta dėl šios nagrinėjamos bylos. Taip pat teismas pridėjo 104 Eur sumą už antstolio D. suteiktas paslaugas vykdymui (T.1, b.l.247), kurios susijusios su šioje byloje priimtomis pirmosios instancijos nutartimis, pateiktomis vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo skaičiavimu, atsakovui viso priklausė už antstolio paslaugas 608,20 Eur, tačiau teismas priteisė mažiau – 567,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliantės argumentas kaip neįrodytas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dėl antstolio paslaugų, kurios jau buvo priteistos kitose civilinėse bylose (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes priteisė atsakovui didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą nei jis prašė teismo, t.y. ne 5155 Eur, o 5455 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Be to, anot apeliantės, dalį bylinėjimosi išlaidų atsakovui jau yra priteisęs Vilniaus apygardos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus dokumentus dėl atstovavimo išlaidų, sutinka su apeliante, jog buvo priteista didesnė suma nei priklausė. Teisingai nurodė atsakovas, jog jis neprašė priteisti didesnės sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė pakartotinai 270 Eur, kurie buvo priteisti iš ieškovės pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2056-614/2015. Atsižvelgiant į tai, priteista suma mažinama iki 5 185 Eur, pakeičiant teismo sprendimą šioje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi bylinėjimosi išlaidos nesudaro materialinio ginčo objekto, todėl pirmosios instancijos teismas nepadarė CPK 330 straipsnio pažeidimo. Apibendrinus dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytus motyvus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės 15 proc. reikalavimų, tačiau jai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinys patenkintas, tačiau priteista per daug bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinėje instancijoje atliktas Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 punkto pakeitimas iš esmės yra jos tikslinimas, nustačius vėlesnį paėmimo iš namų laiką, tačiau nekeičiantis punkto esmės. Tai reiškia, kad priešieškinys patenkintas pagrįstai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra susijęs su materialiniu reikalavimu, todėl pakeistas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neveikia proporcijų, pagal kurias turi būti sprendžiamas jų priteisimo klausimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė tiek atsikirtimai į ieškinį, tiek priešieškinio reikalavimų parengimas ir atsakovo atstovavimas bendrai byloje, todėl jam priteistos 5752,65 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos 15 proc. (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, sprendimas šioje dalyje pakeičiamas, sumažinant priteistą sumą iki 4 889,75 Eur (5 185 Eur už atstovavimą + 567,65 Eur išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu = 5 752,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma x 0,15 proc.).Apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 6 d. teismas išnagrinėjo bylą, o posėdyje ieškovė neturėjo atstovo, todėl jos galimybės suvokti tam tikrus procesinius veiksmus buvo ribotos. Atsakovas nesutinka su tokiu prašymu apeliacinėje instancijoje. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu paduoti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina, kad ieškovė nuo proceso pradžios turėjo advokatą. Advokatė V. G. pateikė 2017-10-18 ataskaitą apie klientai suteiktas paslaugas už 4 334,24 Eur (T.7, b.l.109). Ieškovė dar pradiniame ieškinyje pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, tačiau teismui nepateikė nei ataskaitos, nei įrodymų apie apmokėtas atstovavimo išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose šalių prašymai nepateikus duomenų ir įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018 ir kt.). Šiuo atveju, kai apeliantė 2017-10-18 turėjo ataskaitą apie klientei suteiktas paslaugas už 4 334,24 Eur, tačiau jos nepateikė 2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje kartu su apmokėjimo už paslaugas dokumentais, kai visą laiką bylą vedė per atstovą, negali būti pripažinta svarbia priežastimi spręsti šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, nes nėra jokių reikšmingų tam aplinkybių, todėl šioje dalyje Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinį skundą (CPK 12, 178 straipsniai, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo rezoliucinės dalies išdėstymo dėl bylos baigties, kiti reikalavimai dėl išlaikymo po 289 Eur priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo iš esmės atmesti. Viso patenkinta 15 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Apeliantė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (T.7, b.l.175), todėl jos naudai iš atsakovo reikėtų priteisti 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 1 100 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nėra nurodyta išsamių argumentų dėl apeliacinio skundo, nepateiktas bylos ginčo vertinimas, nurodant į bylos lapus, apsiribota bendrais teiginiais iš ankstinių procesinių dokumentų, todėl sprendžia, kad protinga priteistina suma būtų 500 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, atimant atliktiną 11,25 Eur įskaitymą (apeliantei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma), t. y. jo naudai priteisiama viso 488,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliantės (ieškovės) I. M. (buvusi pavardė P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43974-131/2013 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t.y. 2015 m. kovo 24 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių dukterų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. M. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43974-131/2013 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti tėvo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių dukrų A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Porinėmis metų savaitėmis: trečiadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) 20 val.; penktadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) sekmadienį 20 val.

2. Neporinėmis metų savaitėmis: trečiadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 18 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ketvirtadienį 20 val.;

3. Pusę vaikų visų mokyklinių atostogų, nustatytųjų lankomoje ugdymo įstaigoje, laiko nustatant, kad V. P. bendrauja su vaikais pirmą nurodytų atostogų pusę, o tuo atveju, jei atostogų trukmė yra nelyginis skaičius, tai V. P. bendravimo laikas yra mažesnė atostogų dalis. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pirmos atostogų dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) paskutinės atostogų dienos 20 val. Konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios (išskyrus pranešimus dėl atostogų, nurodytų šios tvarkos 5 ir 6 punktuose);

4. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų atostogų per metus (neįskaitant mokyklinių atostogų laiko) kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki birželio 10 d.; nuo liepos 10 d. iki liepos 20 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pirmos atostogų dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) paskutinės atostogų dienos 20 val.;

5. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų šventes vaikai praleidžia su tėvu ir paimami iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 24 d. 11 val. Įvertinant tai, kad neporiniais metais iš karto po bendravimo per Šv. Kalėdų šventes V. P. priklauso pusė vaikų mokyklinių atostogų, konkretų vaikų grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip iki tų (neporinių) metų gruodžio 10 (dešimtos) dienos;

6. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų šventes vaikai praleidžia su tėvu ir paimami iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) m. pirmos Šv. Velykų dienos (sekmadienį) 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) m. antros Šv. Velykų dienos (pirmadienį) 20 val. Įvertinant tai, kad poriniais metais iš karto po bendravimo per Šv. Velykų šventes V. P. priklauso pusė vaikų mokyklinių atostogų, konkretų vaikų grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip iki tų (porinių) metų vasario 10 (dešimtos) dienos;

7. Nustatyti, kad kiekvienų metų Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu. Tuo atveju, jei tai nėra V. P. bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikai paimami iš paimami iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Tėvo dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Tėvo dienos 20 val.;

8. Nustatyti, kad kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Tuo atveju, jei tai yra V. P. bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikai grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Motinos dienos 11 val.;

9. Nustatyti, kad tėvas praleidžia su vaikais porinių metų vaikų gimtadienio šventę, t. y. kiekvienų metų rugsėjo 22 d. Tuo atveju, jei rugsėjo 22 d. nėra tėvo bendravimo su vaikais laikas pagal aukščiau nustatytą tvarką darbo dienomis ir/ar savaitgaliais, vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 11 val. (jei tai nedarbo diena) arba 17 val. (jei tai darbo diena) ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) tos dienos 20 val.;

10. Nustatyti, kad tėvai tarpusavyje bendrauja šiomis priemonėmis: motinos I. P. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Savo elektroninio pašto adresą I. P. įpareigotina pateikti V. P. raštu šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta V. P. bendravimo su vaikais tvarka, įsiteisėjimo dienos; tėvo V. P. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini);

11. Nustatyti, kad tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną kalendorinę) dieną nuo aukščiau nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą;

12. Nustatyti, kad tėvų bendravime vartojamas žodis “raštu” reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, siunčiamoje šioje bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais;

13. Nustatyti, kad tuo atveju jei dėl tėvo ar vaikų ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas gali būti kompensuojamas šalims susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalis viena kita informuoja raštu nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja;

14. Nustatyti, kad motina I. P. be raštiško V. P. sutikimo negali pakeisti vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, jei vaikų gyvenamąją vietą planuojama nustatyti ne Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jei V. P. sutikimas vaikams išvykti nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos bus duotas, šalys raštu iki vaikų išvykimo privalo suderinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurią turi patvirtinti teismas įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyti, kad motina taip pat neturi teisės laikinai išvykti su vaikais/ vienu iš jų iš Lietuvos Respublikos tėvo bendravimui šioje tvarkoje numatytais laikotarpiais be raštiško tėvo sutikimo ar teismo leidimo;

15. Nustatyti, kad apie vaikų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pasikeitimus motina privalo informuoti tėvą nedelsiant kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų iki numatomo gyvenamosios vietos adreso Lietuvos Respublikoje pasikeitimo nurodant vaikų gyvenamosios vietos tikslų adresą. Tokiu atveju šalys raštu iki vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimo privalo suderinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurią turi patvirtinti teismas įstatymo nustatyta tvarka;

16. Nustatyti, kad tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma motinos ir tėvo asmeninių atostogų metu 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per kalendorinius metus dalimis ar iš eilės. Apie numatomas atostogas motina/tėvas privalo informuoti vienas kitą raštu šioje sutartyje nurodytomis ryšio priemonėmis prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Motina negali planuoti savo atostogas tuo laiku, kai yra numatyta tėvo bendravimo laikas vaikų mokyklinių atostogų metų bei nurodytų tėvo atostogų metu vasaros laikotarpiu. Tuo atveju, jei tėvo ir motinos pageidavimas dėl atostogų datos ir trukmės sutampa, pirmenybė poriniais metais suteikiama tėvui, o neporiniais motinai;

17. Nustatyti, kad visi ginčai, kylantys dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su jais pakeitimo sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, t. y. vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos pagal šią sutartį valstybėje veikiančiuose teismuose;

18. Nustatyti, kad I. P. perduoda V. P., jam paprašius, vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą ar tapatybės kortelę) tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiui. Dokumentų perdavimo laiką V. P. nurodo raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais;

19. Nustatyti, kad šalims raštu susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka.

Priteisti iš ieškovės I. M. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 889,75 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš ieškovės I. M. (buvusi pavardė P.) atsakovo V. P. naudai 488,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.