Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Virganavičienei, Audingai Petrauskienei, Nijolei Jašinskytei, Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei I. M. (buvusi pavardė P.), ieškovės atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, advokato padėjėjui Egidijui Kierui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Matačino, Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su 2015 m. kovo 24 d. ieškiniu, prašydama pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 straipsnio 4 punktą, nustatant, kad V. P. nepilnamečių dukrų A. P. ir A. P. išlaikymui skiria po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukrų pilnametystės; pakeisti sutarties 2 straipsnio 7 punktą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei nustatyti V. P. ir dukrų A. P. ir A. P. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo I. P. išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kol I. P. bus neįgali; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu 2015 m. spalio 9 d. ieškiniu ieškovė prašė padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti A. P. ir A. P. po 289 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį į I. P. banko sąskaitą; pakeisti teismo sprendimu nustatytą V. P. ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką ir nustatyti sekančią bendravimo tvarką; pakeisti teismo sprendimu patvirtintą sutarties sąlygą ir iš V. P. I. P. naudai priteisti išlaikymą mokamą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokėjimus atliekant į I. P. banko sąskaitą. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2013 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-43974-131/2013 patvirtino šalių pateiktą sutartį, kuria sutuoktiniai susitarė, kad V. P. įsipareigoja vaikų išlaikymui mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nuo priimto sprendimo pasikeitė tiek nepilnamečių vaikų poreikiai, tiek ir tėvų turtinė padėtis, todėl reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovė pateikė padidėjusių vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog išlaidos kiekvieną mėnesį dukrai A. sudaro 298,02 Eur. A. 290,32 Eur bei išlaidos per metus po 2341 kiekvienai dukrai, kas iš viso dukrai Anetai skiriama 493,02 Eur per mėnesį, dukrai A. 485,32 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog 2013 metų pabaigoje stipriai pablogėjo ieškovės sveikata, buvo aptiktas piktybinis darinys dešinėje krūtyje. 2014 m. rugsėjo 2 d. ieškovei nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, ieškovė gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, šiuo metu dirba UAB „ZOOSTILIUS“, gauna 600 Eur mėnesines pajamas. Nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, jis gauna 855 Eur darbo užmokestį, jam priklauso 100 proc. UAB „Korpanas“ akcijų, kurių vertė yra apie 30 000 Eur, taip pat atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 56 768 Eur. Kadangi tėvų darbo užmokestis skiriasi, atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo dalis sudarytų 59 proc., ieškovei 41 proc., todėl iš atsakovo priteistina po 289 Eur kiekvienai dukrai. Taip pat ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo bendravimo su vaikais kyla nuolatiniai ginčai, ką patvirtina ieškovės 2014 m. gegužės 24 d. skundas policijai, kuomet atsakovas pasiėmė mergaites ir tą pačią dieną negrąžino į namus. Ieškovė teigė, kad nesiekia riboti atsakovo bendravimo su vaikais, tačiau atsakovas privalo nepažeisti vaikų interesų, nekelti joms streso ir orientuotis į vaikų norus. Nurodė, jog A. diagnozuota bronchinė astma, mergaitei dažnai būna priepuoliai, kuriuos numalšinti reikalingos specialios priemonės, taip pat serga alerginiu rinitu, diagnozuota dešinio inksto distopija ir hipoplazija, astigmatizmas ir toliaregystė, mergaitė sirgo rachitu, ŪVRĮ, ostitu, sinusitu, ūmia bronchopneumonija, dukrai Anetai nustatytas astminis bronchitas, astigmatizmas, toliaregystė, mergaitė sirgo rachitu, ŪVRĮ, ostitu, laringitu, tridiene karštine, tonzilitu, bronchitu, todėl abi dukros labai pažeidžiamos sveikatos požiūriu, joms reikalinga išskirtinė priežiūra, kurią gali suteikti tik mama. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovo sugyventinė yra pornografinių filmų aktorė ir jos veikla priešinga visuomenėje nusistovėjusioms moralės nuostatoms, todėl turi neigiamą įtaką nepilnamečių tolimesniam vystymuisi. Kadangi atsakovas gyvena sugyventinės namuose, nepilnamečiams vaikams neturi būti leidžiama nakvoti kriminalizuotą veiklą vykdančio asmens namuose.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. M. (buvusi pavardė P.) prašė ieškinį tenkinti pilnai bei papildomai nurodė, jog augant vaikams padidėjo poreikiai, mergaitės pradėjo lankyti būrelius, reikalingi higienos reikmenys, patiriamos transporto išlaidos. Ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė, gyvena su tėvais, kurie ją remia, gauna invalidumą, darbinga 55 proc., dirba pusę etato, vairuoja automobilį, kuriam uždėtas areštas. Pažymėjo, kad mergaitės nori bendrauti su tėvu, tačiau ji kaip mama nenori, kad mergaitės nakvotų pas tėvą, nes atsakovas gyvena su moterimi, kuri dirba sekso industrijoje. Teigė, jog mergaitės pačios nenori nakvoti, nes joms geriau nakvoti savo namuose, be to jos klausia, o kas pasaką joms paseks, apkamšys, pabučiuos prieš miegą. Baigiamosiose kalbose ieškovė nebepalaikė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo sau priteisimo iš atsakovo ir prašė jo netenkinti.

A. V. P. 2015 m. balandžio 29 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Jo turtinė padėtis iš esmės nepakito, ieškovės pajamos nesumažėjo, vaikų išlaidos iš esmės liko tos pačios. Bendravimo su dukromis tvarka turi būti nustatyta maksimali.

Teismo posėdžio metu V. P. ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. Papildomai atsakovas paaiškino, jog vaikų išlaikymui moka pakankamai. Ieškovė nuteikinėja mergaites, nenori, kad tėvas su dukromis bendrautų, o pačios mergaitės negali pasakyti, kodėl nenori bendrauti. Atsakovas teigė, kad savaitgaliais bendrauti neįmanoma, nes būna pakaltintas vaikų pagrobimu. Pasak atsakovo, vaikų nenoras bendrauti yra ne vaikų, o ieškovės asmeninis nusiteikimas. Jis negali suplanuoti savaitgalių, nes ieškovė kažką suplanuoja tam, kad neduoti susitikti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ir VTAS) pateiktoje išvadoje 2015-05-06, nurodoma, jog skyrius lankėsi ieškovės bei nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. gyvenamojoje vietoje, taip pat atsakovo V. P. gyvenamojoje vietoje. Įvertinę ieškovės reikalavimus, skyrius pažymėjo, jog po teismo sprendimo praėjo 1,6 metai, nepilnametės lanko darželį bei nemažai papildomų mokamų užsiėmimų, todėl jų poreikiai yra didesni nei minimalūs. Atsakovas teikia priteistą išlaikymą, duomenų apie įsiskolinimus nėra, tačiau vaikų motinai tenka rūpintis kasdiene vaikų priežiūra. Skyrius nurodė, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarką sudaryti tikslinga, nes vaikai turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Papildomoje 2017-03-14 Nr. A104-1027/17(2.13.2.6-AD15) išvadoje nurodoma, jog susipažinus su teismo psichologinės ekspertizės aktais bei juose pateiktomis išvadomis ir atsakovo patikslintu priešieškiniu, VTAS nuomone, atsakovo V. P. prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitiktų vaikų A. P. ir A. P. interesus, užtikrintų mergaičių teisę nuolat, nepertraukiamai bendrauti su skyrium gyvenančiu ne tik trumpalaikių susitikimų metu, bet irt savaitgaliais, atostogų metu.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog turi būti užtikrinama vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o motina neturi kliudyti tėvui bendrauti. Motinai tenka didesnė atsakomybė užtikrinti, kad tėvas bendrautų su mergaitėmis. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovės elgesys yra netinkamas įgyvendinant motinos valdžią, siekiant užtikrinti tėvo bendravimą su dukromis. Ieškovės prašoma nustatyti tvarka turi būti koreguojama, nes ji pati nesilaiko net laikinos nustatytos bendravimo tvarkos. Psichologai konstatavo, kad mergaitės yra per didelėje motinos įtakoje. Skyriaus nuomone, labiau sutiktina su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka.

Liudytoja A. T. (ieškovės sesuo) nurodė, jog mergaitės priverstinai važiuoja pas tėvą, ji ne kartą pati yra įkalbinėjusi, kad mergaitės važiuotų pas tėvą. Liudytojos teigimu, mergaitėms neįdomu pas tėvą, jos ten neturi ką veikti, o tik prabūna paskirtas valandas. Ieškovė stengiasi įkalbinti dukras, kad jos važiuotų pas tėvą, o mergaitės bijo pasakyti tėvui, kad jos nenori bendrauti su juo. Grįžusios iš tėvo, mergaitės būna piktos, nenori nieko pasakoti. Pasak liudytojos, nebendravimo priežastis - nauja atsakovo draugė, kuri netinka ieškovei, mergaitės taip pat nenori būti su tėvu kai yra jo draugė.

Liudytoja K. K. (ieškovės draugė) nurodė, jog jos vertinimu, vaikai turi turėti abu tėvus. Pasak liudytojos, ieškovė įkalbinėja mergaites, kad jos eitų su tėvu, arba pačios pasakytų tėvui, kad jos nenori bendrauti. Ji mano, kad mergaitės nėra nuteikinėjamos prieš tėvą.

Liudytojas V.V. (buvęs ieškovės vyras) nurodė, jog kartu su I. turi 21 metų sūnų. Kai vaikui buvo 13 metų, jiedu išsiskyrė. Irena nedraudė matytis su sūnumi, kuomet nuspręsdavo, tada ir matydavosi su sūnumi, jokia tvarka nebuvo nustatyta, bendravo ir pasiimdamas sūnų su nakvyne. Kuomet su nauja drauge susilaukė bendro vaiko, Irena nekėlė jokių konfliktų dėl jo ir sūnaus bendravimo. Liudytojo teigimu, I. mergaitės jam pasirodė linksmos ir bendraujančios.

Liudytoja A. Š. (ieškovės kaimynė) teismo posėdžio metu nurodė, jog mergaitės šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, nes tėtis sudavė motinai, mergaitės bijo tėvo. Pasak liudytojos, reikia laiko, kad jos norėtų bendrauti su tėvu. Mergaitės važiuoja pas tėvą tik todėl, kad mamai nereikėtų mokėti pinigų, mergaitės džiaugiasi kai tėtis neatvažiuoja ir joms nereikia važiuoti pas jį. Liudytojos teigimu, jai yra žinomas I. požiūris į atsakovo draugę, tai neigiamas požiūris dėl tos moters laisvo elgesio, todėl mama nenori, kad vaikai būtų ten.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiką, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Ieškovė prašė pakeisti teismo 2013-12-04 sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo V. P. nepilnametėms dukroms A. P. ir A. P. kiekvienai po 289 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovės teigimu, išlaikymas dukroms buvo priteistas kai mergaitėms nebuvo nė ketverių metukų, šiuo metu mergaitės lanko mokyklą, mergaičių poreikiai išaugo. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu, nurodė, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti padidinamas iki minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio.

Byloje nustatyta, kad A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra I. M. (P.) ir V. P. dukros (t. 1, b.l. 16,17). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjų I. P. ir V. P. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. P., bei susitarta, kad V. P. papildomai įsipareigoja skirti lėšų vaikų išlaikymui iki 18 metų 144,81 Eur (500 litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį, pervedant šias lėšas į I. P. sąskaitą. Šio teismo sprendimo priėmimo metu, šalių nepilnametės dukros A. P., gim. 2009-09-22, ir A. P., gim. 2009-09-22, yra 8 metų amžiaus. Nustatyta, jog nepilnametės A. P. ir A. P. mokosi V. A. progimnazijoje (adresu (duomenys neskelbtini)). Byloje pateikti įrodymai, jog 2015 metais A. P. lankė T.P. šokių studiją, duomenų, ar šiuo metu yra lankomas šokių būrelis, byloje nėra. Taip pat A. ir A. 2015 metais lankė tapybos užsiėmimus. 2016 m. rudenį A. P. buvo ugdoma Všį Mokslo šviesa Programavimo akademija (t. 5, b.l. 58-59). Iš teismui pateikto 2015-03-17 medicinos dokumento išrašo matyti, jog A. P., gim. (duomenys neskelbtini) gimė neišnešiota, pirma iš dvynių seserų, gimus nustatytas KSS: apnėja. Mergaitė sirgo rachitu, ŪVRI, ostitu, sinusitu, 2 metų amžiaus sirgo ūmia bronchopneumonija, 2013 m., 2014 m. bronchų astmos paūmėjimai, stebima pulmonologo, dėl dešinio inksto distopijos ir hipoplazijos stebima nefrologo, 2014 m. konsultuota aftalmologo dėl toliaregystės ir astigmatizmo (t. 2, b.l. 210), A. nešioja akinius. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimė neišnešiota, antra iš dvynių seserų, gimus nustatytas KSS: tachipnėja; hipoglikemija, hiperbilirubinemija. Sirgo rachitu, ŪVRI, ostitu, laringitu, tridiene karštine, tonzilitu, bronchitu, kolsultuota pulmonologo, alergologo, nustatytas astminis bronchitas, 2013 m., 2014 m. bronchų astmos paūmėjimai, 2014-08 mėn. konsultuota oftalmologo, nustatyta toliaregystė, astigmatizmas, korekcija (t.2, b.l. 212). Vertinant nepilnamečių mergaičių poreikius, kurie anot ieškovės, sudaro: A - 493,02 Eur, A.485,32 Eur, teismo vertinimu yra išaukštinti ir neatitinka realių mergaičių poreikių. Pažymėtina, jog ieškovė nurodo, jog dukros lanko mokyklą „Trys mūzos“ (18,61 Eur), P. šokių būrelį (15 Eur), anglų kalbos būrelį (9 Eur), A. tapybos būrelį (11,17 Eur), tačiau teismui nepateikė sutarčių, sudarytų mokyklomis ar paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl lankomų užsiėmimų, kas nepatvirtina, jog mergaitės šiais metais (2017 m.) lanko būrelius, ar dalį būrelių bei nepagrindžia ieškovės išlaidų mokamiems vaikų užsiėmimams. Ieškovės nurodytos transporto kuro išlaidos yra ženkliai išaukštintos, juo labiau mergaitės nėra vežamos atskirai, po vieną, tuo tarpu 69 Eur per mėnesį suma, skiriama vienos 8 metų mergaitės pramogoms, žaidimams, žaislams, bei higienos prekėms skiriama suma (92 Eur), teismo vertinimu yra per didelė. Kartu teismas įvertina ieškovės pateiktus parduotuvių prekių kvitus bei pažymi, jog pateiktuose kvituose nurodytos prekės: Brendis Torres (2015-09-09), ekol. Imtymios higienos prausiklis, liemenėlė Seven lemon (2015-08-22), rūšinis putojantis saldus vynas Martini, likeris Canari Pinocolada (2015-07-31), depiliuojamoji žėlė (2015-07-28) bei kt., negali būti skiriama 8 metų nepilnamečių vaikų poreikiams, todėl vertintina, jog pateikti prekių kvitai neatspindi vaikams skirtų išlaidų dydžio ir negali būti vertintini kaip pagrįstos išlaidos nepilnamečiams vaikams (t.2, b.l. 131-172). Atsižvelgiant į tai, jog santuokos nutraukimo metu, šalių nepilnametės dukros lankė darželį, o šiuo metu lanko mokyklą, tačiau, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai buvo apsprendę, jog į tėvo V. P. mokamą išlaikymo vaikams sumą įskaičiuojamos išlaidos, skirtos apmokėti už vaikų mokslus darželyje ar mokykloje, būrelius ar kitą užklasinę veiklą, vertintina, jog sutuoktiniai buvo įvertinę ir numatę, kad pasikeis ugdymo įstaiga, padidės išlaidos mokslams, kanceliarinėms prekėms, mergaitės galimai lankys būrelius ar kitus užsiėmimus, todėl ieškovės teiginiai, kad padidėjo vaikų poreikiai, nes mergaitės pradėjo lankyti būrelius, laikytini nepagrįstais. Byloje esantys medicininiai išrašai patvirtina, kad mergaitės sirgo įvairiomis ligomis, tačiau jos diagnozuotos dar sutuoktiniams gyvenant kartu, apart A. nustatytos regos pablogėjimo, kitų specialiųjų poreikių mergaitės neturi. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pakito nepilnamečių vaikų poreikiai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, remiantis iš esmės pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais.

Sprendžiant vaiko išlaikymo padidinimo klausimą, teismas įvertina ir abiejų tėvų turtinę padėtį bei galimybę teikti didesnį išlaikymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-05-09; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 2006-04-27; žemės sklypas (t. 1, b.l. 32-37). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Kopranas“ vadovu nuo 2005-03-08 registruotas V. P., kuris 2011-12-08 tapo įmonės akcininku (100 vnt.). Įmonės UAB „Kopranas“ nuosavybės teise įregistruotas 369/469 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistruota 2012-09-21 dovanojimo sutarties pagrindu; 19/4280 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistruota 2014-01-13 dovanojimo sutarties pagrindu; 1/2768 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistruota 2013-11-11 dovanojimo sutarties pagrindu (t. 1, b.l. 38-58). Sodros duomenimis V. P. nuo 2005-03-08 dirba UAB „Kopranas“, laikotarpiu 2015-03-07 iki 2015-12-31 dirbo pagal verslo liudijimą. Iš registrų centro 2015-11-19 pažymos matyti, jog V. P. vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog atsakovas sveikatos problemų neturi, nedarbingumas nenustatytas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog V. P. moka nustatytą išlaikymo dydį, įsiskolinimų dėl vaikams teiktino išlaikymo, nėra. Sodros duomenimis I. P. nuo 2014-04-28 iki 2015-07-31 dirbo UAB „Europ Communication“, nuo 2015-09-01 iki 2015-10-09 UAB „Zoostilius“, gaunamas darbo užmokestis 600 Eur (t. 2, b.l. 245), nuo 2016-04-01 I. P. dirba VĮ „Registrų centre“, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį nepateikė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis I. M. (P.) asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 2015-01-22. Ieškovės vardu transporto priemonių neįregistruota. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2015-10-05 išvadoje nurodoma, jog I. P. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis iki 2017-09-15 (t. 2, b.l. 243), duomenų, jog nedarbingumo lygis pratęstas, nėra.

Taigi, vertinant šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą įgijo santuokos metu, atsakovas V. P. įmonės UAB „Kopranas“ direktoriumi ir akcininku tapo šalims gyvenant kartu ir nutraukiant santuoką bei pareiškiant, kad jokio dalintino turto, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto neturi, pareiškėjai nedalino turto, įmonės ar akcijų (civilinė byla Nr. N2-43974-131/2013). 19/4280 žemės sklypo dalis (vertė 1733,60 Eur), esanti (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu įregistruota 2014-01-13, priklauso įmonei UAB „Kopranas“. Be to, santuokos nutraukimo metu, atsakovo vardu buvo registruotos 6 transporto priemonės, viena jų - Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią atsakovas turi šiuo metu. Ieškovės vardu transporto priemonių neįregistruota, tačiau pačios ieškovės teigimu, ji turi transporto priemonę, nes ja vežioja mergaites į mokyklą, polikliniką, būrelius ir pan. Ieškovė I. M. (P.) santuokos nutraukimo metu (2013-12-04) niekur nedirbo, šiuo metu dirba VĮ „Registrų centras“, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį neteikia. Ieškovės pateikti įrodymai, kad jai buvo nustatytas dalinis darbingumo lygis nuo 2014-08-29 iki 2015-08-28 (t. 1, b.l. 104) ir pratęstas iki 2017-09-15, tuo tarpu duomenų, kad pratęstas darbingumo lygio nustatymas, ieškovė neteikė, nesudaro pagrindo vertinti, kad pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. A. V. P. santuokos nutraukimo metu ir šiuo metu dirba UAB „Kopranas“, tuo tarpu ieškovės teiginiai, kad atsakovas galimai moka sau mažesnį darbo užmokestį tikslu nuslėpti tikrąjį darbo užmokestį, nepagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant į šiuo duomenis, tai, jog atsakovas po santuokos nutraukimo neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, dirba tą patį darbą, vertintina, jog atsakovo turtinė padėtis nepakito.

Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), atsižvelgdamas į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimu nepilnametėms dukroms buvo priteistas išlaikymas po 144,81 Eur (500 Lt), atsakovas V. P. yra jauno amžiaus, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl ko būtų apribota galimybė dirbti ir gauti pajamas, nėra, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, vertinant tai, jog atsakovas sutiko nepilnametėms dukroms didinti išlaikymą, kiek padidėjo 1 MMA (nuo 2016-07-01 - 380 Eur), bei tai, jog išlaikymas skiriamas dviem nepilnametėms mergaitėms, teismas pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo V. P. nepilnamečių dukrų A. P. ir A. P. išlaikymui priteisia po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2015-03-24) iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo vaikui tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaikų motina I. M..

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos pakeitimo

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.175 str. 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.

Ieškovė prašė nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką: iki kol nepilnametėms dukroms sukaks 10 metų nustatyti sekančią bendravimo tvarką: 1) V. P. su dukromis bendrauja metų porinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val; 2) V. P. su dukromis bendrauja metų neporinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val; 3) V. P. su nepilnametėmis dukromis bendrauja metų neporinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dienos rytą 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19 val; 4) V. P. su nepilnametėmis dukromis bendrauja kiekvienų metų antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dienos rytą 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19 val. Nepilnametėms dukroms sulaukus 10 metų nustatyti sekančią bendravimo tvarką: 1) Valdas V. P. su dukromis bendrauja metų porinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 2) V. P. su dukromis bendrauja metų neporinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 3) V. P. su nepilnametėmis dukromis bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją sekmadienį 17 val.; 4) V. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 25 d. ir 26 d. (per Šv Kalėdas) ir gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. (per Naujųjų metų šventę), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą dieną 11 val.; 5) V. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja neporiniais metais per Šv. Velykas (sekmadienis ir pirmadienis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą dieną 11 val.; 6) V. P. su nepilnametėmis dukromis bendrauja kiekvienais metais po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai dukrų vasaros atostogų metu, konkretų atostogų laiką, vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą šalys suderina iki einamųjų metų gegužės 31 d.. Kilus nesutarimui dėl atostogų laiko, poriniais metais prioritetas teikiamas V. P. pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas I. P. pageidavimui dėl grafiko. Nustatyti sekančius bendravimo tvarkos punktus kurie galios nepilnametėms dukroms ir sulaukus 10 metų amžiaus ir iki tol: 1) V. P. su nepilnametėmis dukromis bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimtadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ryte 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19 val.; 2) Motinos dieną ir I. P. gimimo dieną vaikai praleidžia su I. P.; 3) Tuo atveju, jei V. P. bendravimo su dukromis metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., V. P. privalo užtikrinti dukrų dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) V. P. bendravimo su dukromis metu užtikrina galimybę I. P. bet kada susisiekti su dukromis mobiliuoju telefonu; 5) V. P. įsipareigoja pranešti I. P. apie jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo vietą; 6) V. P. įsipareigojamas neleisti Ž. L. bendrauti su nepilnametėmis dukromis.

A. V. P. prašė nustatyti jo ir nepilnamečių mergaičių bendravimo tvarką: 1. Porinėmis metų savaitėmis: trečiadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. 20 val.; penktadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. sekmadienį 20 val. 2. Neporinėmis metų savaitėmis: trečiadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. ketvirtadienį 20 val.; 3. Pusę vaikų visų mokyklinių atostogų, nustatytųjų lankomoje ugdymo įstaigoje, laiko nustatant, kad V. P. bendrauja su vaikais pirmą nurodytų atostogų pusę, o tuo atveju, jei atostogų trukmė yra nelyginis skaičius, tai V. P. bendravimo laikas yra mažesnė atostogų dalis. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. pirmos atostogų dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. paskutinės atostogų dienos 20 val. Konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios (išskyrus pranešimus dėl atostogų, nurodytų šios tvarkos 5 ir 6 punktuose); 4. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų atostogų per metus (neįskaitant mokyklinių atostogų laiko) kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki birželio 10 d.; nuo liepos 10 d. iki liepos 20 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. pirmos atostogų dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. paskutinės atostogų dienos 20 val.; 5. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų šventes vaikai praleidžia su tėvu ir paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. gruodžio 24 d. 11 val. Įvertinant tai, kad neporiniais metais iš karto po bendravimo per Šv. Kalėdų šventes V. P. priklauso pusė vaikų mokyklinių atostogų, konkretų vaikų grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip iki tų (neporinių) metų gruodžio 10 (dešimtos) dienos; 6. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų šventes vaikai praleidžia su tėvu ir paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. pirmos Šv. Velykų dienos (sekmadienį) 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. antros Šv. Velykų dienos (pirmadienį) 20 val. Įvertinant tai, kad poriniais metais iš karto po bendravimo per Šv. Velykų šventes V. P. priklauso pusė vaikų mokyklinių atostogų, konkretų vaikų grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip iki tų (porinių) metų vasario 10 (dešimtos) dienos; 7. Nustatyti, kad kiekvienų metų Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu. Tuo atveju, jei tai nėra V. P. bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikai paimami iš paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. Tėvo dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. Tėvo dienos 20 val.; 8. Nustatyti, kad kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Tuo atveju, jei tai yra V. P. bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikai grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. Motinos dienos 11 val.; 9. Nustatyti, kad tėvas praleidžia su vaikais porinių metų vaikų gimtadienio šventę, t. y. kiekvienų metų rugsėjo 22 d. Tuo atveju, jei rugsėjo 22 d. nėra tėvo bendravimo su vaikais laikas pagal aukščiau nustatytą tvarką darbo dienomis ir/ar savaitgaliais, vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 11 val. (jei tai nedarbo diena) arba 17 val. (jei tai darbo diena) ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. tos dienos 20 val.; 10. Nustatyti, kad tėvai tarpusavyje bendrauja šiomis priemonėmis: motinos I. P. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Savo elektroninio pašto adresą I. P. įpareigotina pateikti V. P. raštu šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta V. P. bendravimo su vaikais tvarka, įsiteisėjimo dienos; tėvo V. P. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną kalendorinę) dieną nuo aukščiau nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą; 12. Nustatyti, kad tėvų bendravime vartojamas žodis “raštu” reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai- elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, siunčiamoje šioje bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais; 13. Nustatyti, kad tuo atveju jei dėl tėvo ar vaikų ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas gali būti kompensuojamas šalims susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalis viena kita informuoja raštu nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja; 14. Nustatyti, kad motina I. P. be raštiško V. P. sutikimo negali pakeisti vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, jei vaikų gyvenamąją vietą planuojama nustatyti ne Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jei V. P. sutikimas vaikams išvykti nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos bus duotas, šalys raštu iki vaikų išvykimo privalo suderinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurią turi patvirtinti teismas įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyti, kad motina taip pat neturi teisės laikinai išvykti su vaikais/ vienu iš jų iš Lietuvos Respublikos tėvo bendravimui šioje tvarkoje numatytais laikotarpiais be raštiško tėvo sutikimo ar teismo leidimo; 15. Nustatyti, kad apie vaikų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pasikeitimus motina privalo informuoti tėvą nedelsiant kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų iki numatomo gyvenamosios vietos adreso Lietuvos Respublikoje pasikeitimo nurodant vaikų gyvenamosios vietos tikslų adresą. Tokiu atveju šalys raštu iki vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimo privalo suderinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurią turi patvirtinti teismas įstatymo nustatyta tvarka; 16. Nustatyti, kad tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma motinos ir tėvo asmeninių atostogų metu 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per kalendorinius metus dalimis ar iš eilės. Apie numatomas atostogas motina/tėvas privalo informuoti vienas kitą raštu šioje sutartyje nurodytomis ryšio priemonėmis prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Motina negali planuoti savo atostogas tuo laiku, kai yra numatyta tėvo bendravimo laikas vaikų mokyklinių atostogų metų bei nurodytų tėvo atostogų metu vasaros laikotarpiu. Tuo atveju, jei tėvo ir motinos pageidavimas dėl atostogų datos ir trukmės sutampa, pirmenybė poriniais metais suteikiama tėvui, o neporiniais motinai; 17. Nustatyti, kad visi ginčai, kylantys dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su jais pakeitimo sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, t.y. vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos pagal šią sutartį valstybėje veikiančiuose teismuose; 18. Nustatyti, kad I. P. perduoda V. P., jam paprašius, vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą ar tapatybės kortelę) tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiui. Dokumentų perdavimo laiką V. P. nurodo raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais; 19. Nustatyti, kad šalims raštu susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka.

Byloje kyla ginčas dėl vaikų tėvo V. P. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimu, patvirtinu pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo susitarta, jog V. P. turi teisę bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje matytis su vaikais, kitos bendravimo su vaikais sąlygos nenustatomos, kadangi nė vienam iš sutuoktinių nebus ribojamos galimybės bendrauti su vaikais, visi klausimai bus derinami tarp sutuoktinių gera valia. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, bei prašydama pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, motyvavo tuo, jog būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, kadangi dėl bendravimo su vaikais kyla nuolatiniai ginčai, mergaičių ir atsakovo bendravimo metu yra pažeidžiami vaikų interesai, keičiama mergaitėms įprasta nusistovėjusi dienotvarkė, atsakovas neturi įgūdžių bendrauti su vaikais, be to, kartu su atsakovu gyvenančios moters elgesys neigiamai įtakoja mergaičių socialinę aplinką.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų kyla nuolatiniai nesutarimai dėl bendravimo su mergaitėmis tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-16 nutartimi tenkino atsakovo V. P. prašymą ir nustatė laikiną tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, 2015-12-10 nutartimi buvo pakeista bendravimo tvarka, 2016-03-07 nutartimi nustatytas draudimas išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų. Be to, teismo 2016-01-19, 2016-03-31, 2017-01-30 nutartimis buvo sprendžiamas klausimas dėl laikino bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau prašymai netenkinti. Byloje pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, jog ieškovė I. M. pažeidinėjo V. P. ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką (t. 1, b.l. 233-251; t. 2, b.l. 34-57, t. 4, b.l. 10-20, t. 7, b.l. 3-15), dėl ko teismo 2015-09-24, 2016-01-05, 2016-01-21, 2016-04-19, 2017-05-05 nutartimis ieškovei I. M. (P.) buvo skiriamos baudos už bendravimo tvarkos pažeidimus. Iš atsakovo teismui pateiktų telefoninių pokalbių išklotinių (laikotarpiais 2015-10-23 - 2016-01-29, 2016-01-29 - 2016-04-08, 2016-08-03 - 2016-12-14) matyti, jog ieškovė neskatina mergaičių bendrauti su tėvu, sąmoningai siekia sudaryti kliūtis tėvui pasimatyti su dukromis, neteikia atsakovui informacijos apie vaikus. Tėvai nesugebėjo byloje keliamų reikalavimų išspręsti taikiai, kadangi teismui 2017-05-05 nutartimi paskyrus byloje mediaciją, šalys 2017-06-28 pasitraukė iš teisminės mediacijos proceso. Iš teismui pateiktų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų (Nr. 103MS-127/2016, Ne. 103 MS-128/2016) matyti, jog A. P., gim. 2009-09-22, 2016 m. rugpjūčio 26 - gruodžio 23 dienomis buvo atlikta psichologijos ekspertizė bei padarytos išvados, jog „A. dar negali išreikšti savarankiškos, nepriklausomos nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo dėl jai daromo motinos poveikio, tiesiogiai ir netiesiogiai formuojant jos neigiamas nuostatas tėvo, o tuo pačiu ir tėvo sugyventinės atžvilgiu. Įvertinus neigiamą A. išsakomos nuomonės dinamiką tėvo atžvilgiu, pozityvu tai, kad realiai A. su tėvu jaučiasi ramiai, saugiai, bendrauja, jo neatstumia, siekia jo dėmesio, pagalbos ir kt. Kitaip tariant, šis stebėtas bendravimas rodo, jog realiai tėvo ji nėra atstūmusi, net jei visiems klausiantiems apie tėvą, apie jį atsilieps neigiamai. Tuo tarpu vertinant į ateitį, galima pagrįstai manyti, jog situacijai nepasikeitus iš esmės, ilgainiui tėvą ji visiškai atstums. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų apie tai, kad A., jos interesams kenktų jos bendravimas su tėvo sugyventine Ž. L., negauta. Šiuo metu esminis A. interesų neatitinkantis dalykas - tai riboti, nepakankami susitikimai su tėvu. Psichologiniu požiūriu, rekomenduojami dažni ir ilgesni susitikimai, apimantys ir nakvynes. Ilgesnio bendravimo metu atsiranda galimybė megzti emociškai artimą santykį su atskirai gyvenančiu tėvu, ir tai neabejotinai teigiamai veiktų A. asmenybę. Kita vertus, net ir ribojant susitikimų trukmę, galimybė kurti artimus santykius išlieka. Pažymėtina, jog emociškai artimo santykio su tėvu kūrimą gali užtikrinti esminis faktorius - tai motinos leidimas dukrai bendrauti su tėvu“. Atlikus A. P. psichologijos ekspertizę, nustatyta, jog „psichologei A. sakė, jog ji nenorinti būti su tėčiu; nepaisant to, apie tėvą yra pakankamai teigiamos informacijos - su juo patinka būti, kai pildo jos norus, nupiešia tėvą šeimos piešinyje. Neigiamą A. nuomonės dėl bendravimo tvarkos su tėvu dinamiką galima paaiškinti konkrečių aplinkybių visuma: gyvena su mama, kurios nuostatos tėvo bei jo sugyventinė atžvilgiu yra negatyvios ir kurias ji atvirai išsako dukroms ar jų akivaizdoje, kuri yra emociškai reikšmingas jai asmuo, su kuria ji natūraliai identifikuojasi kaip su savo lyties vienu iš tėvų, t.y. natūraliai ir lengvai perima mamos mąstyseną, elgseną, savijautą bei pati elgiasi atitinkamai. Nekelia abejonių, jog mergaitei tėvas yra toks pat emociškai reikšmingas asmuo, kaip ir jos mama - jai aktualus jo dėmesys, buvimas šalia, jo pagyrimai bei kt; jo draugijoje ji jaučiasi saugiai, ramiai. Konstatuoja, jog Amelija dar negali išreikšti savarankiškos, nepriklausomos nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo dėl jai daromo motinos poveikio, tiesiogiai ir netiesiogiai formuojant jos neigiamas nuostatas tėvo, o tuo pačiu ir tėvo sugyventinės atžvilgiu. Objektyvių duomenų apie tai, kad A., jos interesams kenktų bendravimas su tėvo sugyventine Ž. L., negauta. Šiuo metu esminis Amelijos interesų neatitinkantis dalykas - tai riboti, nepakankami susitikimai su tėvu. Psichologiniu požiūriu, rekomenduotini dažni ir ilgesni susitikimai, apimantys ir nakvynes. Ilgesnio bendravimo metu atsiranda galimybė megzti emociškai artimą santykį su atskirai gyvenančiu tėvu, ir tai neabejotinai teigiamai veiktų mergaitės asmenybę. Pažymėtina, jog emociškai artimo santykio su tėvu kūrimą gali užtikrinti esminis faktorius - tai motinos leidimas dukrai bendrauti su tėvu“. Atliktų ekspertizių metu, ekspertai konstatavo, jog ir A., ir A. negali suformuluoti savarankiškos nuomonės dėl joms daromo motinos poveikio, dėl kurio formuojamos mergaičių neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu; abi mergaitės negali suformuluoti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, todėl jų išsakomą nuomonę rekomenduojama vertinti kritiškai; A. ir A. ryšys su motina prieraišus, su tėvu - emociškai palankus, mergaitės bendraudamos su tėvu jaučiasi ramiai, saugiai komfortabiliai; bendravimas su tėvu jo namuose su nakvynėmis atitinka mergaičių interesus; pagrindinis A. ir A. neigiamų emocijų šaltinis yra motinos neigiamos nuostatos tėvo ir jo sugyventinės atžvilgiu; A. ir A. neabejotinai gąsdina toks tėvų elgesys kaip jų tarpusavio vaidijimasis jos (jų) akivaizdoje, ir ypač tėvų fizinės agresijos demonstravimas vienas kito atžvilgiu; motinos įtaka dukroms yra neabejotina - mergaitėms mama yra pagrindinis prieraišumo asmuo, yra emociškai prie jos prisirišusios ir priklausomos, todėl nepajėgia atsiriboti nuo motinos joms daromo poveikio, jos išsakomų neigiamų nuostatų tėvo ir jo sugyventinės atžvilgiu.

Įvertinęs ieškovės pateiktą bendravimo tvarką bei atžvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, jog ieškovės prašymas nustatyti bendravimo tvarką iki dukros sulauks 10 metų ir sulaukus 10 metų, nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad tokia bendravimo tvarka - skaidant į laikotarpius, yra būtina. Ieškovės reikalavimas iki mergaitėms sueis 10 metų nenustatyti bendravimo su nakvynėmis, negali būti taikomas, kadangi riboti ir nepakankami susitikimai su tėvu, neatitinka mergaičių interesų. Nustatyti nepilnamečių mergaičių, iki joms sueis 10 metų, ir tėvo bendravimą švenčių (Šv.Kalėdų, Šv. Velykų) tik antrosiomis dienomis, neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo. Tuo tarpu ieškovės prašymas tėvo bendravimo su dukromis metu užtikrinti I. P. galimybę bet kada susisiekti su dukromis mobiliuoju telefonu, teismo vertinimu, tik patvirtina aplinkybes, jog ieškovė siekia trukdyti visapusiškam tėvo ir dukrų bendravimui, tuo tarpu atliktos ekspertizės metu, psichologai pažymėjo, kad būtent emociškai artimo santykio su tėvu kūrimą gali užtikrinti esminis faktorius - tai motinos leidimas dukroms bendrauti su tėvu, kas teismo vertinimu, nebus galima pasiekti jeigu motina nuolatos kontroliuos tėvo ir dukrų bendravimą, skambins bet kuriuo metu, nepaisant laisvalaikio dienotvarkės. Be to, ekspertizės metu nustatyta, jog objektyvių duomenų, jog A. P. ir A. P. bendravimas su Ž. L. kaip toks kenktų mergaičių interesams, negauta, todėl atmestinas ieškovės prašymas nustatyti V. P. įsipareigojimą neleisti Ž. L. bendrauti su nepilnametėmis dukromis.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pateikta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių mergaičių interesų, sutinkant su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, kad V. P. pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka nepilnamečių A. P. ir A. P. interesus, taip pat įvertinus atsakovo V. P. pateiktą bendravimo tvarką, kuri teismo vertinimu yra platesnė, sudaranti galimybę tėvui maksimaliai bendrauti su dukromis, nesant duomenų, jog tėvo ir dukrų bendravimas kenktų nepilnamečių vaikų interesams, ar kad atsakovo elgesys kenktų vaikams ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaikų elementarius kasdienius poreikius bendraujant su vaikais, be to, atsižvelgiant į tai, jog nepilnametės mergaitės bendraudamos su tėvu (nedalyvaujant motinai) jaučiasi ramiai, saugiai, komfortabiliai, teismas netenkina ieškovės ieškinio reikalavimo dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos ir tenkina atsakovo priešieškinyje pateiktą bendravimo tvarką. Kartu pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, tėvai turi teisę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo

Kadangi ieškovė baigiamosiose kalbose nebepalaikė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą jai ir prašė jo netenkinti, teismas dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus priešieškinį visiškai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 41 EUR žyminio mokesčio (t. 1, 167, 181). Todėl patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 41 EUR žyminio mokesčio.

Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų už suteiktas teisines paslaugas matyti, jog atsakovas patyrė 5455 EUR atstovavimo išlaidų už teisines konsultacijas/derybas, susipažinimą su šalių pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, procesinių dokumentų paruošimą, dokumentų nuorašų tvirtinimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą posėdžiuose (t.3, b.l. 167-170, t.4, b.l. 52, t. 7, b.l. 46-48), taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų: 539,60 EUR už mokestį antstoliui (t.1, b.l. 243, 253, t.3, b.l. 160, 162, 164, t.4, b.l. 54); 17,38 EUR SEB bankui už dokumentų pagal teismo liudijimą gavimą (t. 3, b.l. 166); 10,67 EUR pašto išlaidų siunčiant paklausimus (t.3, b.l.165).

Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, kai teismui yra pateiktas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo bei įrodymai, patvirtinantys patirtas išlaidas. Pagal teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teisminę praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertina konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistino ar ginčijamo turto ir piniginių lėšų sumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir teikimo pastovumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias šiam klausimui nagrinėti aplinkybes. Priteistinas atstovavimo išlaidų dydis negali viršyti Rekomendacijose numatyto maksimalaus apmokėjimo dydžio, o taip pat pabrėžtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo ir, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies – jų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašo priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikdamas apmokėtų kvitų sąskaitas, tačiau nurodydamas 5155 EUR sumą, kuri teismo paskaičiavimu yra mažesnė nei pateiktuose kvituose apmokėta suma (5455 EUR), todėl teismas vertina kaip skaičiavimo apsirikimą. Įvertinus bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, atsakovo parengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, atsižvelgiant į sugaištą laiką atstovaujant teismo posėdyje (byla nagrinėjama nuo 2015-03-24), į Rekomendacijas, į tai, kad advokatas buvo tinkamai pasirengęs bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų. Todėl patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 5455 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Taip pat teismas vertina, jog atsakovo V. P. patirtos kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės I. M. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 10 p.). Iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 567,65 EUR išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu, kitos pagrįstos išlaidos. Viso, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 6022,65 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (96 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo, teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisia žyminį mokestį, proporcingą padidintam išlaikymo dydžiui, t.y. 35 Eur (190-141,81 *12*3 proc. x 2 vaikai).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-264, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43974-131/2013 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t.y. 2015 m. kovo 24 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių dukterų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. M. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43974-131/2013 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti tėvo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių dukrų A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Porinėmis metų savaitėmis: trečiadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. 20 val.; penktadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. sekmadienį 20 val.

2. Neporinėmis metų savaitėmis: trečiadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. ketvirtadienį 20 val.;

3. Pusę vaikų visų mokyklinių atostogų, nustatytųjų lankomoje ugdymo įstaigoje, laiko nustatant, kad V. P. bendrauja su vaikais pirmą nurodytų atostogų pusę, o tuo atveju, jei atostogų trukmė yra nelyginis skaičius, tai V. P. bendravimo laikas yra mažesnė atostogų dalis. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. pirmos atostogų dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. paskutinės atostogų dienos 20 val. Konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios (išskyrus pranešimus dėl atostogų, nurodytų šios tvarkos 5 ir 6 punktuose);

4. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų atostogų per metus (neįskaitant mokyklinių atostogų laiko) kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki birželio 10 d.; nuo liepos 10 d. iki liepos 20 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. pirmos atostogų dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. paskutinės atostogų dienos 20 val.;

5. Kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų šventes vaikai praleidžia su tėvu ir paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. gruodžio 24 d. 11 val. Įvertinant tai, kad neporiniais metais iš karto po bendravimo per Šv. Kalėdų šventes V. P. priklauso pusė vaikų mokyklinių atostogų, konkretų vaikų grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip iki tų (neporinių) metų gruodžio 10 (dešimtos) dienos;

6. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų šventes vaikai praleidžia su tėvu ir paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. pirmos Šv. Velykų dienos (sekmadienį) 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. antros Šv. Velykų dienos (pirmadienį) 20 val. Įvertinant tai, kad poriniais metais iš karto po bendravimo per Šv. Velykų šventes V. P. priklauso pusė vaikų mokyklinių atostogų, konkretų vaikų grąžinimo laiką V. P. nurodo I. P. raštu tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip iki tų (porinių) metų vasario 10 (dešimtos) dienos;

7. Nustatyti, kad kiekvienų metų Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu. Tuo atveju, jei tai nėra V. P. bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikai paimami iš paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. Tėvo dienos 11 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. Tėvo dienos 20 val.;

8. Nustatyti, kad kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Tuo atveju, jei tai yra V. P. bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikai grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. Motinos dienos 11 val.;

9. Nustatyti, kad tėvas praleidžia su vaikais porinių metų vaikų gimtadienio šventę, t. y. kiekvienų metų rugsėjo 22 d. Tuo atveju, jei rugsėjo 22 d. nėra tėvo bendravimo su vaikais laikas pagal aukščiau nustatytą tvarką darbo dienomis ir/ar savaitgaliais, vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus m. 11 val. (jei tai nedarbo diena) arba 17 val. (jei tai darbo diena) ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą Vilniaus m. tos dienos 20 val.;

10. Nustatyti, kad tėvai tarpusavyje bendrauja šiomis priemonėmis: motinos I. P. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Savo elektroninio pašto adresą I. P. įpareigotina pateikti V. P. raštu šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta V. P. bendravimo su vaikais tvarka, įsiteisėjimo dienos; tėvo V. P. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini)

11. Nustatyti, kad tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną kalendorinę) dieną nuo aukščiau nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą;

12. Nustatyti, kad tėvų bendravime vartojamas žodis “raštu” reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai- elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, siunčiamoje šioje bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais;

13. Nustatyti, kad tuo atveju jei dėl tėvo ar vaikų ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas gali būti kompensuojamas šalims susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalis viena kita informuoja raštu nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja;

14. Nustatyti, kad motina I. P. be raštiško V. P. sutikimo negali pakeisti vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, jei vaikų gyvenamąją vietą planuojama nustatyti ne Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jei V. P. sutikimas vaikams išvykti nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos bus duotas, šalys raštu iki vaikų išvykimo privalo suderinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurią turi patvirtinti teismas įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyti, kad motina taip pat neturi teisės laikinai išvykti su vaikais/ vienu iš jų iš Lietuvos Respublikos tėvo bendravimui šioje tvarkoje numatytais laikotarpiais be raštiško tėvo sutikimo ar teismo leidimo;

15. Nustatyti, kad apie vaikų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pasikeitimus motina privalo informuoti tėvą nedelsiant kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų iki numatomo gyvenamosios vietos adreso Lietuvos Respublikoje pasikeitimo nurodant vaikų gyvenamosios vietos tikslų adresą. Tokiu atveju šalys raštu iki vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimo privalo suderinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurią turi patvirtinti teismas įstatymo nustatyta tvarka;

16. Nustatyti, kad tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma motinos ir tėvo asmeninių atostogų metu 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per kalendorinius metus dalimis ar iš eilės. Apie numatomas atostogas motina/tėvas privalo informuoti vienas kitą raštu šioje sutartyje nurodytomis ryšio priemonėmis prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Motina negali planuoti savo atostogas tuo laiku, kai yra numatyta tėvo bendravimo laikas vaikų mokyklinių atostogų metų bei nurodytų tėvo atostogų metu vasaros laikotarpiu. Tuo atveju, jei tėvo ir motinos pageidavimas dėl atostogų datos ir trukmės sutampa, pirmenybė poriniais metais suteikiama tėvui, o neporiniais motinai;

17. Nustatyti, kad visi ginčai, kylantys dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su jais pakeitimo sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, t.y. vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos pagal šią sutartį valstybėje veikiančiuose teismuose;

18. Nustatyti, kad I. P. perduoda V. P., jam paprašius, vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą ar tapatybės kortelę) tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiui. Dokumentų perdavimo laiką V. P. nurodo raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais;

19. Nustatyti, kad šalims raštu susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka.

Priteisti iš ieškovės I. M. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 6022,65 EUR (šešis tūkstančius dvidešimt du eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 35 EUR (trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.