- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2-14-464/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentals“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai ,,MA paslaugos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentals“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentals“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,MA paslaugos“ dėl skolos, užstato ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Rentals“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,MA paslaugos“ 103 858,20 Eur skolą, 23 800 Eur užstatą, 23 292,77 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 25 d. – 2024 m. gegužės 14 d. su atsakove MB ,,MA paslaugos“ pasirašė 24 transporto priemonių nuomos sutartis, kuriomis atsakovei išnuomojo 10 vilkikų ir 14 puspriekabių. Atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti užstatą, kas mėnesį mokėti sutartyse nurodytą nuomos mokestį už jai perduotas transporto priemones, vėluojant tai daryti – mokėti delspinigius. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesumokėjo 23 800 Eur užstato, nėra sumokėjusi 103 858,20 Eur nuomos mokesčio. Savo prievolę mokėti nuomos mokestį atsakovė ginčijo netikromis sąskaitomis dėl neva patirtų transporto priemonių remonto išlaidų.
3. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, 150 950,97 Eur lėšas.
4. Nurodė, kad atsakovė reguliariai vėluoja mokėti nuomos mokestį, o atsižvelgiant į tai, kad ji yra mažoji bendrija, ieškinio suma jai yra labai didelė. Be to, atsakovė elgiasi nesąžiningai ne tik vengdama mokėti nuomos mokestį, nors nuomos dalyku naudojasi ir, tikėtina, gauna iš to pajamas, bet ir pateikdama galbūt suklastotus dokumentus. Atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą už 49 165,72 Eur sumą dėl išlaidų, kurias tariamai atsakovė patyrė dėl perduotų transporto priemonių remonto, jas grįsdama 26 UAB „Skuba Lietuva“ jai išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kurių dalis yra suklastota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Rentals“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Įvertinęs tai, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką – reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą ir netesybas pagal transporto priemonių nuomos sutartis, pakankamai aiškiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio faktinį pagrindą, nurodė teisinius argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarytų pagrindą manyti, kad ieškovės dėl pareikštų reikalavimų negalėtų būti priimtas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, nenustatyta. Taigi, ieškinio preliminarus pagrįstumas, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti, įrodytas.
Šalies argumentai
7. Ieškovės prašyme nurodyti argumentai, susiję su ieškinio suma, atsakovės turtine padėtimi, vengimu atsiskaityti su ieškove, galbūt neteisingų duomenų teikimu, teismo vertinimu, nėra pakankami konstatuotis kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei, mažajai bendrijai, yra didelė. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta savaime pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
9. Atsakovės neatsikaitymo su ieškove faktas, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, vengimas atsiskaityti, teismo vertinimu, savaime nepagrindžia sąmoningo būsimo vengimo vykdyti prievoles ir (ar) nesąžiningo elgesio, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovės neatsiskaitymas su ieškove yra bylos ginčo dalyką sudarančios aplinkybės, suteikiančios ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl galbūt jos pažeistų teisių gynimo.
10. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes, susijusios su atsakovės ieškovei pateiktomis netikromis UAB ,,Skuba Lietuva“ sąskaitomis, teismas laikė deklaratyviomis. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu daro išvadą, kad sąskaitos yra netikros, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Todėl negalima vienareikšmiška išvada, kad sąskaitos yra netikros ir atsakovė, jas pateikdama, siekė nesąžiningai išvengti prievolių ieškovei pagal transporto priemonių nuomos sutartis vykdymo. Kitų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad atsakovė ketina imtis ar jau ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jai galbūt nepalankų teismo sprendimą, ieškovė nepateikė.
11. Ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nenustatė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB ,,Rentals“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodyta, kad atsakovė, siekdama pagrįsti savo tariamai patirtas transporto priemonių remonto išlaidas, pateikė 26 UAB ,,Skuba Lietuva“ išrašytas sąskaitas faktūras. Tačiau ieškovei pasidomėjus dėl atsakovei teiktų paslaugų, paaiškėjo, kad iš pateiktų 26 sąskaitų tik 13, kurių bendra suma 17 494,01 Eur, yra tikros, o likusios 13 sąskaitų yra netikros. Pirmosios instancijos teismas dėl šių faktų nepasisakė.
12.2. Tai, kad didžioji dalis sąskaitų yra netikros, patvirtina ir jų turinys. Nebūna identiškų technikos remonto sumų, tačiau dalyje atsakovės pateiktų sąskaitų nurodytos identiškos sumos – atsakovė iš tikrų sąskaitų padarė (pagamino) netikras, sąskaitas pažymėdama kitais numeriais. Identiškoms puspriekabėms netikrose sąskaitose nurodyti atlikti identiški remontai naudojant skirtingais kodais pažymėtus detales, kai kuriose netikrose sąskaitose tie patys prekės kodai yra su skirtingomis kainomis. Nežymiai, bet skiriasi tikrų ir netikrų sąskaitų šriftas bei logotipas, kai kurios sąskaitos neatitinka nei numeracijos, nei datų eiliškumo. Be to, UAB ,,Skuba Lietuva“ taip pat patvirtino, kad dalis sąskaitų yra netikros.
12.3. Netikrų sąskaitų pateikimo faktas patvirtina, kad atsakovė jau ėmėsi priemonių išvengti atsiskaitymo su ieškove, todėl kyla grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
12.4. Teismas suabsoliutino ieškovės pareigą pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmiškas išvadas dėl byloje nustatytinų aplinkybių. Toks įrodymų vertinimas neatitinka civilinėse bylose taikomo įrodytinumo standarto, pagal kurį aplinkybės laikomos įrodytomis, jeigu labiau tikėtina, kad jos egzistuoja. Taigi, taikomas tikėtinumo, bet ne vienareikšmiškumo standartas.
Atsiliepimas
13. Atsakovė MB ,,MA paslaugos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškinio suma atsakovei, verslininkei, kurios finansinė padėtis yra gera, nėra didelė. Be to, net ir nustačius, kad ieškinio suma yra didelė, ši aplinkybė nėra savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
13.2. Aplinkybės, susijusios su vėlavimu mokėti nuomos mokestį, sudaro pagrindą tik kreiptis į teismą dėl esamos ar tariamos teisės pažeidimo. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13.3. Atsakovės nesąžiningumo neįrodo faktas, kad jai yra inicijuota ši civilinė byla. Be to, atsakovės nesąžiningumo neįrodo ir tai, kad ji turi priešpriešinių reikalavimų ieškovei, su kuriais ieškovė nesutinka. Ieškovės pozicija byloje yra prieštaringa. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad šalys derasi dėl atsiskaitymo, atsakovė nesislapsto, mokėjimus atlieka.
13.4. Atsakovė ketina reikšti priešieškinį civilinėje byloje dėl ieškovės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. Nuomos laikotarpiu naudojimasis transporto priemonėmis buvo apribotas. Perduotos transporto priemonės buvo neprižiūrimos, tinkamai neaptarnaujamos ir dėl to turi įvairių paslėptų defektų, dėl kurių atsakovė patyrė remonto išlaidas, negavo planuotų gauti pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantė UAB ,,Rentals“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. spalio 23 d. prašymą UAB ,,Skuba Lietuva“ dėl informacijos suteikimo ir 2024 m. spalio 25 d. atsakymą į prašymą. Apeliantė naujus rašytinius įrodymus prašo priimti, teigia, kad jie patvirtina jos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes – atsakovės nesąžiningumą, pateikiant netikras (suklastotas) sąskaitas.
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 22 d. gautas apeliantės prašymas priimti ir kitus naujus įrodymus – 2024 m. lapkričio 8 d. – 2024 m. lapkričio 18 d. šalių elektroninį susirašinėjimą, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei 2025 m. sausio 8 d. nutarimą grąžinti daiktus, įtariamojo A. B. 2025 m. sausio 15 d. skundą, 2024 m. rugsėjo 12 d. sąskaitas su vertimu į lietuvių kalbą. Nurodė, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti su atskiruoju skundu, nes jie gauti po jo parengimo ir pateikimo teismui. Naujai teikiamų įrodymų turinys atsakovei yra žinomas, todėl jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins.
16. Atsakovė MB ,,MA paslaugos“ 2025 m. sausio 29 d. pateikė savo poziciją dėl prašymo priimti naujus įrodymus ir įrodymų įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovė prašo įrodymų nepriimti, kadangi pateiktų įrodymų turinys nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu, nepatvirtina grėsmės egzistavimo, t. y. kad atsakovė ketina perleisti turtą ar kad ketina tai padaryti, siekdama apsunkinti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teigia, kad atitinkamų ketinimų ji neturi.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
18. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo (pagal analogiją – ir atskirojo skundo; CPK 338 straipsnis) ribų, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).
19. Be to, kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir priimti apeliantės su atskiruoju skundu ir 2025 m. sausio 22 d. prašymu pateiktus rašytinius įrodymus. Pagrįsti apeliantės prašymų argumentai, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar ir jie negalėjo būti pateikti anksčiau dėl objektyvių aplinkybių – prašomi priimti įrodymai surašyti ir (ar) gauti po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (ar) atskirojo skundo pateikimo. Prašomais priimti įrodymais apeliantė siekia pagrįsti savo argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo kaip grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Be to, kita bylos šalis su įrodymais yra supažindinta ir iki paskirto teismo posėdžio pateikė savo nuomonę dėl jų priėmimo bei jais įrodinėjamų aplinkybių vertinimo. Duomenų, kad apeliantė piktnaudžiautų proceso teise, taip pat nėra. Todėl nauji rašytiniai įrodymai, kurių vertinimas bus atliktas tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priimami.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dvi būtinąsias sąlygas, kurių visuma ir sudaro prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
22. Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniai), dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos nepasisako.
23. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie priešingos šalies (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar galimus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1107-370/2023; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025).
24. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, jam pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28-464/2023). Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (CPK 178 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jos taikomos, kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Todėl jas prašanti taikyti šalis turi pareigą tokį savo prašymą pagrįsti, nurodyti aplinkybes, kurios bent minimaliai patvirtintų tikėtiną grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-182-516/2024, 32 punktas).
25. Taigi, apeliantė iš esmės yra teisi, atskirajame skunde nurodžiusi, kad pakanka įrodyti bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tačiau nepagrįsti tokie jos atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikė aukštesnį, nei taikomas praktikoje, įrodinėjimo standartą ir padarė neteisingą išvadą, kad UAB ,,Skuba Lietuva“ sąskaitų faktūrų tikėtino klastojimo fakto nepakanka atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad atsakovo nesąžiningumą gali liudyti ir iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tokie veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į tą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-464/2024).
27. Apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovė jai pateikė UAB ,,Skuba Lietuva“ sąskaitas faktūras už pagal nuomos sutartis perduotų transporto priemonių remontą, kurios yra netikros ir kad ši aplinkybė yra pakankama laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.
28. Priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pasisakė ir dėl tokio pobūdžio prašymo argumentų, konstatuodamas, kad argumentai dėl sąskaitų netikrumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais (žr. skundžiamos teismo nutarties 16 punktą). Ir nors apeliantė atskirajame skunde papildomai nurodo, kokie duomenys ir aplinkybės jai teikia pagrindą abejoti sąskaitų faktūrų tikrumu, t. y. mokėtinų sumų sutapimas, šriftų skirtumas ir kt., tačiau vien tokio pobūdžio teiginių nepakanka išvadai padaryti, kad atsakovė ėmėsi veiksmų turto masei mažinti ar jam nuslėpti ir dėl to jos turtas iki teismo sprendimo dėl šalių ginčo priėmimo turi būti areštuotas.
29. Pažymėtina, kad ir nauji rašytiniai įrodymai dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) ir 294 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) pradėjimą, transporto priemonių, po jų apžiūros, apeliantės atstovui grąžinimo ar atsakovės vadovo A. B. skundo dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų padavimo taip pat nėra pakankami tam, kad būtų konstatuotas atsakovės nesąžiningumas, kuris, sprendžiant tokio pobūdžio procesinį prašymą, yra specifinis – turi būti įrodinėjami labai konkretūs atsakovės veiksmai (atsakovei, juridiniam asmeniui, priklausančio turto pardavimas ir (ar) slėpimas, siekiant išvengti būsimo išieškojimo). Jokios kitos aplinkybės, kurios galbūt turėtų teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl (ne)atsiskaitymo, neleidžia taikyti tokių griežtų ribojimų, kaip juridinio asmens ginčo sumos dydžio turto areštas civilinėje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta ir teismas dar nepasisakęs, ar atsakovė yra skolinga ieškovei ir kokią sumą.
30. Todėl tokios aplinkybės, kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas, taip pat nėra savaime pakankamos turto ir piniginių lėšų areštui civilinėje byloje taikyti. Kita vertus, jeigu būtų teikiami įrodymai apie atsakovės valdymo organų narių konkrečius veiksmus, atliktus valdant kitas bendroves, pvz., įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais konstatuotas valdymo organų narių neteisėtas veikimas prieš kreditorius, netinkamas kitų bendrovių valdymas, jas privedant prie bankroto, padarant žalą kreditoriams, perkeliant veiklą į kitas bendroves ir pan., tai sudarytų prielaidas pareikšti pakartotinį prašymą ir pakartotinai įvertinti grėsmės apeliantės, kaip potencialios kreditorės, interesams buvimą. Įstatymų leidėjas neriboja pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo galimybės, tačiau toks prašymas turi būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, liudijančiomis grėsmės būsimo galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
31. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį (ne)vykdymu, atitinkamai, ir į bylą pateiktų UAB ,,Skuba Lietuva“ sąskaitų tyrimas bei jų, kaip įrodymų, patikimumo ir turinio vertinimas, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2025 m. sauso 22 d. pateikė priešieškinį, kuris bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančios teisėjos 2025 m. sausio 28 d. rezoliucija priimtas. Priešieškinis, be kita ko, grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovei perduotų transporto priemonių defektais. Bylos nagrinėjimo dalyką sudarantys faktai, kurių teisingumas ir pagrįstumas bus patikrintas tik ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, neteikia prielaidų laikinosioms apsaugos priemonėms (turto ir piniginių lėšų areštui) taikyti.
32. Apeliantei nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti, t. y. turtui perleisti ir (ar) jį nuslėpti, siekdama galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą apsunkinti ar padaryti neįmanomu, nėra ir pagrindo šio sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti.
33. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso normas aiškino tinkamai ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių (precedentų), padaręs visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui apeliantės nurodytų argumentų bei jų pateiktų duomenų nepakanka. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiai išvadai nesudaro, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.