- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-28-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00633-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Švedijos bendrovės TS Prefab AB
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Langvila“, M. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Švedijos bendrovės TS Prefab AB atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Švedijos bendrovės TS Prefab AB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Langvila“ ir M. M. dėl sumokėto avanso grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Švedijos bendrovės TS Prefab AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Langvila“ ir M. M. 46 750,77 Eur sumokėtą avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui surasti bei areštuoti atsakovams UAB „Langvila“ ir M. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis už 46 750,77 Eur sumą.
3. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškinyje yra išsamiai išdėstytos visos aplinkybės bei teisiniai motyvai, pateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, todėl reikalavimai yra tikėtinai (lot. prima facie) pagrįsti. Ieškinio suma atsakovams yra itin didelė, jų bloga turtinė padėtis. Atsakovė UAB „Langvila“ turi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui, kurios augo nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio ir šiuo metu siekia 13 117,58 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos buvo atleisti trys jos darbuotojai. Iš viešai prieinamų duomenų ieškovei taip pat tapo žinoma, kad UAB „Langvila“ ir praeityje nevykdė savo skolinių įsipareigojimų. Svetainėje rekvizitai.lt atsiliepimai apie bendrovę yra itin prasti, paskutiniuose atsiliepimuose nurodoma, jog UAB „Langvila“ yra nemoki ir nesąžininga, slapstosi, nesumoka skolų, neatsiliepia telefonu. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovams esant nesąžiningiems ir turint kitų didelių prievolių kreditoriams, jie gali imtis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų perleidžiant savo turtą ar pinigines lėšas kitiems asmenims, kas labai apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų skolą, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė įrodymus. Nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.
4. Ieškovė grėsmę sprendimo įvykdymui grindžia sunkia atsakovų turtine padėtimi, aplinkybe apie atsakovės UAB „Langvila“ skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų praeityje nevykdymu, sumažėjusiu atsakovės darbuotojų skaičiumi, viešoje erdvėje išsakytais nepalankiais atsiliepimais apie atsakovę. Teismo vertinimu, šios ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jiems klausimą.
Šalies argumentai
5. Nors atsakovė UAB „Langvila“ Kauno apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, ši aplinkybė, teismo nuomone, nepatvirtina jos vengimo vykdyti savo skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Priešingai, iš Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1185-230/2020 nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą apie tai, kad atsakovė savo skolinius įsipareigojimus gera valia vykdo tiek, kiek leidžia jos turtinė padėtis. Nepalankūs atsiliepimai apie atsakovę viešoje erdvėje yra kitų asmenų viešai išsakyta nuomonė ir nėra pakankama aplinkybė pagrįsti atsakovės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Aplinkybė, kad iš bendrovės buvo atleisti trys darbuotojai, taip pat nėra pakankama konstatuoti, jog atsakovė nebegalės vykdyti veiklos ir generuoti pajamų. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovė nėra nurodžiusi jokių argumentų apie solidaraus atsakovo M. M. nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad ir atsakovų žinojimas apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą ar ieškinio pareiškimas patys savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo. Atsakovės UAB „Langvila“ netinkamas sutarties vykdymas, dėl ko ieškovė yra pareiškusi reikalavimą teisme, yra šios bylos nagrinėjimo objektas, o pradinėje bylos proceso stadijoje negalima remtis aplinkybėmis, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia spręsti tik apie tai, kad atsakovė UAB „Langvila“ savo skolinių įsipareigojimų nevykdo ne dėl to, kad vengia juos vykdyti, o dėl prastos savo finansinės padėties. Jokių kitų atsakovų atliktų nesąžiningų veiksmų ir sąmoningo vengimo vykdyti prievoles vykdymo, kas patvirtintų grėsmės teismo sprendimo vykdymui buvimą būtent dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovė nenurodė.
7. Pripažinęs, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas prašymo netenkino, be kita ko, pažymėjęs, kad kitu atveju prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė Švedijos bendrovė TS Prefab AB atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Sunki bendrovės materialinė padėtis bei didelė ieškinio reikalavimo suma neginčytinai įrodo, kad yra kilusi reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Langvila“ nevengia vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, nes iš dalies juos dengia, faktiškai atsakovės prievoles tretiesiems asmenims tik didėja, generuojant nuostolius ne tik sau, bet ir kitoms bendrovėms, kurios nežino, jog atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų negali įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas byloje ne tik užtikrintų ieškovės reikalavimų įvykdymą, bet ir užkardytų atsakovės neteisėtus veiksmus, prisiimant papildomas prievoles, kurių įvykdyti negali.
8.2. Atsakovės UAB „Langvila“ nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ji jau sudarydama sutartį su ieškove aiškiai žinojo, jog tinkamai ir laiku negalės įvykdyti sutartimi prisiimtų prievolių, tačiau vis tiek sprendė sutartį sudaryti, tokiu būdu pasisavindama ieškovei priklausančias itin dideles pinigines lėšas (46 750,77 Eur dydžio avansą), kuriomis akivaizdžiai finansavo savo veiklą, galimai iš šių pinigų dengė kitas prievoles, nors už šias lėšas turėjo pagaminti langus. Teismas visiškai nevertino ir to, kad atsakovė turi įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, kas taip pat rodo itin sunkią atsakovės materialinę padėtį, nesąžiningą vengimą atsiskaityti su kreditoriais, nes atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai yra tęstinio pobūdžio. Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui dar padidėjo iki 20 300,35 Eur. Būtent atsakovai turi įrodyti, jog jiems reikalaujama suma nėra didelė, kad jie galės įvykdyti būsimą teismo sprendimą
8.3. Ieškinio reikalavimo suma yra itin didelė net ir juridiniam asmeniui. Tokio dydžio piniginės lėšos yra esmingai didelės ne tik atsakovams, bet ir ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad bet koks juridinis asmuo, netekęs tokio dydžio apyvartinių lėšų, gali pažeisti kitų prievolių apmokėjimo terminus, kas sudarytų pagrindą inicijuoti įmonės bankroto procedūras. Nors byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovų ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, būtinybę areštuoti atsakovų turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu atsakovai nuspręstų taip pasielgti.
8.4. Teismo įpareigojimas ieškovei pateikti objektyvius duomenis, pagrindžiančius atsakovų nesąžiningumą, siekiant išvengti galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant jos turtą ir pan., yra praktiškai neįmanomas, kadangi tokius teiginius iš esmės patvirtintų tik aplinkybė, kad atsakovė jau yra perleidusi tretiesiems asmenims turtą ar kitaip jį paslėpusi ar iššvaisčiusi.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atskirasis skundas argumentuojamas vien tuo, kad 46 750,77 Eur suma yra didelė. Tačiau atskirajame skunde visiškai neminima tai, kad šios sumos yra reikalaujama iš dvejų atsakovų – UAB „Langvila“ ir M. M. Jeigu vienam atsakovui ši suma yra didelė, tai kitam atsakovui ji gali būti nedidelė, be to, padalinus ją pusiau, 23 375,39 Eur suma nėra didelė nei fiziniam, nei juridiniam asmeniui.
9.2. Atskirajame skunde pateikta pakankamai daug informacijos apie atsakovės UAB „Langvila“ turtinę padėtį, tačiau nepateikta jokios informacijos apie atsakovo M. M. turtinę padėtį, todėl neaišku, kokiu pagrindu prašoma areštuoti M. M. priklausantį turtą ir kodėl ieškovė mano, kad M. M. negalės sumokėti teismo sprendimu priteistų sumų. M. M. dirba direktoriumi bendrovėje UAB „Langvila“ ir technikos direktoriumi bendrovėje UAB „Megrana fasadai“, taip pat su sutuoktine jungtinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė daug didesnė nei ieškinio suma ir kuriame gyvena kartu su šeima. Todėl net ir UAB „Langvila“ nemokumo atveju jam užtektų pajamų ir nuosavybės teise valdomo turto teismo sprendimui įvykdyti.
9.3. Atskirajame skunde nenurodyta argumentų dėl M. M. nesąžiningumo, siekiant išvengti prievolių. Atsakovas M. M. niekur nesislapsto ir niekada nesislapstė nuo ieškovės, o nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d., kai UAB „Langvila“ pasirašė rangos sutartį su ieškove, nuolat bendravo su ieškovės atstovais tiek raštu, tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Todėl nėra aišku, kodėl ieškovė mano, kad M. M. siektų vengti vykdyti teismo sprendimą.
10. Atsakovė UAB „Langvila“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt pateikti neigiami komentarai apie UAB „Langvila“. Tačiau visi komentarai yra surašyti anoniminių vartotojų, todėl abejotina, ar tokie komentarai gali būti įrodymais civilinėje byloje. Be to, dalis šių komentarų yra teigiami, pozityviai atsiliepiant apie UAB „Langvila“ veiklą.
10.2. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skunde teiginiais, kad UAB „Langvila“, sudarydama sutartį su ieškove, aiškiai žinojo, jog tinkamai ir laiku negalės jos įvykdyti. Rangos sutartis tarp UAB „Langvila“ ir ieškovės buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovė pretenziją dėl galimai netinkamai vykdytos sutarties pareiškė tik 2022 m. spalio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad daugiau nei metus sutarties vykdymas ieškovę tenkino.
10.3. Atsakovės UAB „Langvila“ pajamos 2021 metais siekė 1 524 961 Eur, bendrovėje nuolat dirba 19 – 22 darbuotojai, taigi UAB „Langvila“ yra pakankamai didelė įmonė, kad galėtų apmokėti 46 750,77 Eur skolą. Be to, civilinėje byloje yra du atsakovai, taigi net tuo atveju, jeigu UAB „Langvila“ negalės padengti priteistos sumos, ieškovė galės išsiieškoti ją iš UAB „Langvila“ direktoriaus M. M.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. M. pateikė į bylą darbo sutarties, sudarytos su UAB „Megrana fasadai“, kopiją.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėto rašytinio įrodymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
15. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti grėsmę būsimo šaliai galbūt palankaus teismo sprendimo konkrečioje byloje įvykdymui, kurią gali sukelti nesąžiningais teismo pripažinti kitos šalies veiksmai. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje poreikį lemia ne tik siekis užtikrinti apeliantės reikalavimų įvykdymą (jos turinius interesus), bet ir užkardyti atsakovės UAB „Langvila“ neteisėtus veiksmus, neleidžiant jai prisiimti papildomų prievolių, kurių įvykdyti ji negalės, atmestini kaip teisiškai neaktualūs ir aiškiai neatitinkantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties.
17. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, šalis, prašanti taikyti asmeniui (fiziniam ar juridiniam) laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą pateikti konkrečius to asmens nesąžiningumo įrodymus. Tokį privalomumą lemia įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, suformuluota daugelyje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtų bylų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantei praktiškai yra neįmanoma pateikti duomenis, pagrindžiančius atsakovų nesąžiningus veiksmus, atliekamus siekiant išvengti jiems galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, aiškiai stokoja pagrįstumo.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar toje konkrečioje byloje kyla joje priimto teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs visiškai pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui apeliantės nurodytų argumentų bei jos pateiktų duomenų nepakanka.
22. Apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir tokių griežtų ribojimų atsakovams taikymą, nors teismai dar nėra išnagrinėję kilusio ginčo, iš esmės grindė dviem aplinkybių grupėmis – didelė abiem atsakovams ieškinio suma ir bloga atsakovės UAB „Langvila“ turtine padėtimi (turimais įsiskolinimais, jų dydžio augimu). Tačiau vien nurodytos aplinkybės, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, nei kiekviena atskirai, nei abi kartu nesuponuoja turto arešto taikymo poreikio. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad ne tik didelė ieškinio reikalavimų suma, bet ir prasta skolininko finansinė padėtis nėra savaime pakankama sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byla Nr. e2-453-464/2021). Todėl atsakovams, kitaip nei savo atskirajame skunde tvirtina apeliantė, nekilo pareiga įrodyti, kad prašoma iš jų abiejų priteisti (ir areštuoti) suma jiems nėra didelė ar kad jie galimai palankų apeliantei teismo sprendimą galės įvykdyti tinkamai, nes tokie faktai neturėtų jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
23. Be to, civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl dar ir dėl šios priežasties nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitokius ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
24. Toks faktas, kad galimai atsakovai praeityje netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį arba turi įsiskolinimų valstybės biudžetui savaime nesuponuoja išvados dėl atsakovų nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėti, turint tikslą išvengti išieškojimo pagal nagrinėjamoje byloje priimtą galbūt jiems nepalankų teismo sprendimą. Nors kad atsakovo nesąžiningumą gali liudyti ir iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tokie veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
25. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovai galėtų turimą turtą apsunkinti arba jį perleisti, t. y. konkrečių duomenų apie atsakovų turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus (pavyzdžiui, sudarytų sandorių, atitinkamų skelbimų ir pan.). Apeliantės procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovai gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jiems priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindami išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su apeliante.
26. Todėl apeliantės pozicija, kad atsakovų siekį vengti galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo patvirtina atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimas, tėra pačios apeliantės prielaidos. Juo labiau kad iš pačios apeliantės nurodomų viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) matyti, kad 2022 m. gruodžio 10 d. UAB „Langvila“ dirbo 17 darbuotojų (apdraustųjų). Darbuotojų nežymus sumažėjimas ir prieaugis nurodytoje bendrovėje vyko tiek 2018 metais, tiek ir 2021 metais. Todėl ir faktas, kad prašymo nagrinėjimo dieną atsakovė atleido tris savo darbuotojus, negali suponuoti išvados apie atsakovės turtinės padėties pablogėjimą aktualiame laikinųjų apsaugos priemonių taikymui kontekste (veiklos neteisėtas perkėlimas ar kiti panašūs atvejai).
27. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma ir tokiu aspektu, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininku teismo sprendimu pripažinto asmens turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovų turto masės objektyviai negali padidinti, todėl tai, kad atsakovė UAB „Langvila“, apeliantės teigimu, galimai jau yra nemoki ar jos turtinė padėtis sunki ir toliau sunkėja, nesudaro pagrindo automatiškai taikyti jos turto areštą, kaip to siekia apeliantė.
28. Apeliantės teigimu, atsakovės UAB „Langvila“ nesąžiningumas pasireiškia dar ir tuo, kad ji jau sudarydama rangos sutartį su ieškove aiškiai žinojo, jog tinkamai ir laiku negalės įvykdyti sutartimi prisiimtų prievolių, tačiau vis tiek nusprendė sutartį sudaryti, pasisavindama ieškovei priklausančias itin dideles lėšas (46 750,77 Eur dydžio avansą) ir jomis finansuodama savo veiklą. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės nustatyti, ar atsakovė UAB „Langvila“, sudarydama rangos sutartį su apeliante, ketino ją vykdyti ir kam ji panaudojo avansu gautas lėšas. Šios aplinkybės bus nustatytos tik ginčą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą, patenkinant arba atmetant ieškovės reikalavimus. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-520-464/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
29. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.