Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Langvila“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Langvila“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė AB „Panevėžio stiklas“ pateikė teismui pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl 33 360,36 Eur skolos, 558,32 Eur kompensacinių palūkanų, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ir bylinėjimosi išlaidų: 221 Eur žyminio mokesčio ir 225 Eur už advokato teisinę pagalbą išieškojimo iš skolininkės UAB „Langvila“. Teismas pareiškimo pagrindu 2020 m. vasario 17 d. išdavė teismo įsakymą.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. eL2-6763-528/2020 nutraukė.

3. Kreditorė AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. balandžio 29 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad skolininkė taikos sutarties sąlygų tinkamai nevykdė ir įsiskolinimo taikos sutartyje nurodytu terminu nepadengė.

4. Skolininkė UAB „Langvila“ atsiliepime į kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad iš dalies atliko du mokėjimus pagal šalių sudarytą taikos sutartį, iš viso kreditorei yra pervedusi 7 000 Eur. Nesutinka, kad 4 000 Eur buvo sumokėtas kaip avansas už ateities užsakymus. Be to, UAB „Langvila“ vadovas yra G. A., kuris atsakingas už bendrovės atliekamus mokėjimus kreditoriams. UAB „Langvila“ nėra įgaliojusi el. laiškuose nurodomo M. M. tartis su kreditoriais dėl mokėjimų atlikimo, šių mokėjimų paskirties ir kt. Prašo neišduoti kreditorei vykdomojo rašto, nes dėl šalyje įvesto karantino susiduria su finansiniais sunkumais.

5. Kreditorė AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. gegužės 14 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. skolininkės atlikto 5 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodyta „Mokėjimas už Audenio g. stiklus LN1 9252“, todėl šis mokėjimas atliktas kaip avansas pagal naują skolininkės užsakymą, bet ne taikos sutarties vykdymui. Tik vėliau, skolininkei paprašius, kreditorė geranoriškai sutiko dalį sumokėto avanso (1 000 Eur) užskaityti skolai pagal taikos sutartį padengti. 2020 m. balandžio 17 d. skolininkė atliko kitą mokėjimą, pervedė 2 000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydama „Skolos mokėjimas dalimis“. Net jei būtų sumokėjusi 7 000 Eur, skolininkė būtų pradelsusi mokėjimus, nes iki 2020 m. balandžio 30 d. turėjo sumokėti 8 000 Eur. Skolininkė nesąžiningai bando pasinaudoti paskelbtu karantinu, o jos įsiskolinimas yra susidaręs 2019 m. rugpjūčio mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė kreditorei AB „Panevėžio stiklas“ vykdomąjį raštą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-6763-528/2020 dėl 29 918,68 Eur skolos, 0,04 procentų delspinigių nuo pradelstos sumos (29 918,68 Eur) už kiekvieną pradelstą atsiskaityti pagal taikos sutartį dieną išieškojimo iš skolininkės UAB „Langvila“.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-6763-528/2020 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurios antrą punktą šalys susitarė, jog skolininkė sumokės kreditorei 33 918,68 Eur skolą dalimis: iki 2020 m. kovo 27 d. sumokės 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 3 d. – 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 10 d. – 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 17 d. – 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 24 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 30 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. gegužės 8 d. – 2 000 Eur, 2020 m. gegužės 15 d. – 23 918,68 Eur. Skolininkei pavėlavus atlikti bent vieną įmoką, kreditorė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai skolos dalies sumai. Šalys taip pat susitarė, kad, skolininkei pažeidus (praleidus) bent vieną taikos sutarties 2-ame punkte nurodytą mokėjimo terminą, ji privalo mokėti kreditorei 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti pagal taikos sutartį dieną.

8. Teismas pažymėjo, kad kreditorė pateikė įrodymus, jog skolininkė atliko du mokėjimus: 1) 2020 m. kovo 27 d. – 5 000 Eur (mokėjimas už Audenio g. stiklus LN1 9252); 2) 2020 m. balandžio 17 d. – 2 000 Eur (skolos mokėjimas dalimis). Taip pat kreditorė pateikė 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl skolininkės užsakytų gaminių Audenio g. 4 341,63 Eur sumai, kurios mokėjimo terminas 2020 m. gegužės 20 d., bei šalių atstovų elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad iš 5 000 Eur mokėjimo iš pradžių 1 000 Eur buvo skirta skolai pagal taikos sutartį dengti, vėliau skolininkė nurodė, kad dar 1 000 Eur iš to paties (5 000 Eur) mokėjimo skirta skolai pagal taikos sutartį padengti.

9. Teismas sprendė, kad skolininkė kreditorei iki 2020 m. gegužės 15 d. turėjo sumokėti 10 000 Eur bendroje sumoje, tačiau yra sumokėjusi 4 000 Eur. Skolininkės 2020 m. kovo 27 d. pavedime, kuriuo kreditorei pervesti 5 000 Eur, nenurodyta, jog ši suma skirta skolai pagal taikos sutartį dengti. Priešingai, nurodyta, kad šis mokėjimas skirtas kitiems skolininkės įsipareigojimams kreditorei. Iš pateiktų dokumentų ir susirašinėjimo matyti, kad šalis sieja ir kiti sutartiniai santykiai, todėl skolininkės argumentus, jog visas 2020 m. kovo 27 d. atliktas mokėjimas buvo skirtas taikos sutarties dengimui, teismas vertino kritiškai ir atmetė. Esant kitų sutartinių įsipareigojimų pagal kitus užsakymus skolininkė privalėjo pati aiškiai mokėjimo nurodyme įvardinti, kokius įsipareigojimus vykdo. Iš šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad buvo susitarta iš 5 000 Eur mokėjimo užskaityti taikos sutarties vykdymui 2 000 Eur, duomenų apie kitus susitarimus nepateikta, todėl teismas laikė, kad taikos sutartis nebuvo vykdoma savalaikiai ir kreditorė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

10. Teismas konstatavo, kad kreditorė yra pavėlavusi sumokėti tris įmokas, o pavėlavus atlikti bent vieną įmoką taikos sutarties antrame punkte nustatyta tvarka ir terminais, visa šios taikos sutarties antrame punkte nurodyta bendra skolos suma be jokio atskiro įspėjimo tampa skolininkės mokėtina kreditorei nedelsiant, todėl kreditorės reikalavimą dėl vykdomojo rašto išdavimo laikė pagrįstu ir tenkino.

11. Teismas skolininkės argumentus dėl vykdomojo rašto neišdavimo, esant šalyje paskelbtai karantino padėčiai, atmetė kaip nepagrįstas, nes išieškojimas prasideda pateikus vykdomąjį raštą vykdymui, o priežasčių neišduoti paties vykdomojo dokumento nėra. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-6763-528/2020 yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma, o kreditorės teisė turėti vykdomąjį raštą, kad esant objektyviam poreikiui būtų galima jį operatyviai pateikti priverstiniam vykdymui, negali būti kvestionuojama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Langvila“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir kreditorės AB „Panevėžio stiklas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkė kreditorei pagal taikos sutartį yra pervedusi tik 4 000 Eur sumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skolininkė UAB „Langvila“ 2020 m. kovo 27 d. pervedė kreditorei 5 000 Eur sumą, o 2020 m. balandžio 17 d. – 2 000 Eur sumą, iš viso – 7 000 Eur. Kreditorė AB „Panevėžio stiklas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė 2020 m. balandžio 29 d. Iki 2020 m. balandžio 29 d. skolininkė UAB „Langvila“ pagal šalių taikos sutartyje sutartą grafiką turėjo būti sumokėjusi 6 000 Eur. Todėl akivaizdu, kad 2020 m. balandžio 29 d. skolininkė UAB „Langvila“ nebuvo pažeidusi taikos sutartimi sutartų terminų mokėjimams atlikti.

1.2. Byloje kreditorės pateiktas elektroninis susirašinėjimas yra gautas iš skolininkei UAB „Langvila“ nepažįstamo asmens G. S.. Su šiuo asmeniu skolininkės vadovas niekada nėra bendravęs, šis asmuo nedalyvavo šalims derantis dėl taikos sutarties sąlygų, todėl teismas negalėjo vadovautis elektroniniu susirašinėjimu, gautu iš šio asmens, nes tai kelia pagrįstų abejonių dėl tokio susirašinėjimo realumo ir autentiškumo.

1.3. Teismas neteisingai vertino byloje esantį UAB „Langvila“ atliktą 2020 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymą 5 000 Eur sumai ir nepagrįstai konstatavo, kad minėtas mokėjimo nurodymas buvo skirtas kitiems skolininkės įsipareigojimams dengti. Tokį teismo argumentą paneigia kreditorės AB „Panevėžio stiklas“ pateikta 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPB/2020/0275, kurioje nurodyta, kad mokėjimo terminas už prekes, pristatomas į Audenio gatvę – iki 2020 m. gegužės 20 d. Taip pat šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad apmokėjimas turi būti atliktas per 30 dienų, mokėtina suma – 4 341,63 Eur.

1.4. Kreditorės pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad skolininkė UAB „Langvila“ privalo atsiskaityti už Audenio gatvės objektui pateiktus stiklus iki 2020 m. gegužės 20 d. Be to, minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad turi būti pervesta 4 341,63 Eur suma. Akivaizdu, kad jeigu 2020 m. kovo 27 d. UAB „Langvila“ atliktas 5 000 Eur mokėjimas būtų ne taikos sutarties vykdymui, o avansinis apmokėjimas už „Audenio g. stiklus“, tai PVM sąskaitoje faktūroje turėtų atsispindėti avansu sumokėta pinigų suma. Be to, 2020 m. kovo 27 d. mokėjimo suma (5 000 Eur) skiriasi nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodomos sumos (4 341,63 Eur). Taigi 2020 m. kovo 27 d. UAB „Langvila“ atliktas mokėjimas nebuvo už „Audenio g. stiklus“, o buvo skirtas taikos sutarties vykdymui.

1.5. Skolininkės įsiskolinimas pagal taikos sutartį AB „Panevėžio stiklas“ atsirado 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Taikos sutartis dėl šio įsiskolinimo buvo sudaryta 2020 m. kovo 25 d. ir patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. teismo nutartimi. UAB „Langvila“ įsipareigojimas apmokėti už Audenio g. stiklus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPB/2020/0275 atsirado tik 2020 m. gegužės 20 d. Taigi, apmokėjimo terminas už Audenio g. stiklus skundžiamos nutarties priėmimo metu netgi nebuvo suėjęs (iki 2020 m. gegužės 20 d.). Iš to seka, kad skolininkė UAB „Langvila“, vadovaudamasi CK 6.930¹ straipsniu, privalėjo pirmiausia dengti įsiskolinimus, kurie buvo atsiradę anksčiausiai, t. y. pagal taikos sutartį, kas ir buvo padaryta.

1.6. Skolininkės UAB „Langvila“ vadovas yra G. A., kuris yra atsakingas už atliekamus mokėjimus kreditoriams, kad jie būtų atliekami laikantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. UAB „Langvila“ nepripažįsta kreditorės pateiktų elektroninių laiškų, nes jie neatitinka tikrovės. Be to, UAB „Langvila“ direktorius nėra įgaliojęs elektroniniame susirašinėjime nurodomo M. M. tartis su kreditoriais dėl mokėjimų atlikimo, šių mokėjimų paskirties, eiliškumo, įskaitymo ir kt.

1.7. Teismas neatsižvelgė į skolininkės UAB „Langvila“ argumentus dėl šalyje susidariusios situacijos, susijusios su karantino įvedimu COVID-19 pandemijai suvaldyti. Skolininkė patiria finansinių sunkumų dėl šalyje įvesto karantino, nes sumažėjo užsakymų kiekiai, bendrovė negauna apyvartinių lėšų, kurias tikėjosi gauti. Šiuo laikotarpiu daug įmonių patiria finansinių sunkumą, valstybinės įstaigos stengiasi padėti įmonėms, atidėdamos mokesčius, teikdamos subsidijas ir pan., todėl ir teismas, kaip valstybinė įstaiga, turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes ir padėti skolininkams nebankrutuoti.

1.8. Teismas turi teisę, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, kad skolininkė šiuo metu neturi objektyvių galimybių padengti visą įsiskolinimo sumą, atidėti ar pakeisti taikos sutartimi nustatytus įmokų mokėjimo terminus. Tokiu būdu nebus paneigtas kreditorės AB „Panevėžio stiklas“ turimo reikalavimo dydis, o tik pakeista taikos sutarties vykdymo tvarka.

13. Kreditorė AB „Panevėžio stiklas“ atsiliepimu į skolininkės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Skolininkės atlikti mokėjimai didžiąja dalimi buvo susiję su kitų skolininkės įsipareigojimų kreditorei įvykdymu, ką patvirtina į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai bei skolininkei išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. SPB/2020/0275 kopija.

2.2. Net jei ir laikyti, kad skolininkė visus jos sumokėtus 7 000 Eur sumokėjo kaip neva skolos dengimą pagal taikos sutartį, iki 2020 m. balandžio 30 d. pagal taikos sutartį skolininkė iš viso turėjo sumokėti kreditorei 8 000 Eur. Tuo tarpu iki 2020 m. gegužės 8 d. kreditorei turėjo būti sumokėta iš viso 10 000 Eur, o iki 2020 m. gegužės 15 d. – visa likusi suma, t. y. dar 23 918,68 Eur. Skolininkė po paskutinio 2020 m. balandžio 17 d. atlikto 2 000 Eur mokėjimo neatliko daugiau jokių mokėjimų, tad yra pradelsusi visus taikos sutartyje numatytus skolos apmokėjimo terminus.

2.3. M. M. yra ne tik skolininkės komercijos direktorius, tačiau ir akcininkas, būtent su šiuo asmeniu, kaip su skolininkės atstovu kreditorė nuolat komunikavo bei vedė derybas, kurių pagrindu skolininkė atlikdavo mokėjimus kreditorei. Taigi tiek el. susirašinėjimas, tiek ir visi užsakymai buvo vykdomi kreditorei bendraujant tiesiogiai su skolininkės komercijos direktoriumi M. M.. Be to, el. laiškų kopija buvo siunčiama ir skolininkės direktoriui („Cc: (duomenys neskelbtini)“), todėl tarp šalių vykusio susirašinėjimo turinys jam neabejotinai buvo žinomas ir jis neprieštaraudamas išreiškė pritarimą el. laiškuose pateiktiems teiginiams. Be to, M. M. atstovavo skolininkės interesus šalims derantis dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų, būtent minėtas asmuo siuntė kreditorės atstovui skolininkės pasirašytą taikos sutartį, todėl nėra ir negali būti jokių abejonių dėl M. M. įgaliojimų veikti skolininkės vardu turėjimo.

2.4. Skolininkė nesąžiningai bando pasinaudoti karantinu, kuomet pati piktnaudžiaudamas teise neapmoka kreditorei įsiskolinimo, kuris yra susidaręs dar nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, galimai pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį, tariamą užsakymų sumažėjimą.

2.5. Skolininkė teigia, kad yra ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimui, kurį skolininkė supranta kaip taikos sutartimi nustatytų įmokų mokėjimo terminų atidėjimą ar pakeitimą, tačiau tokio prašymo skolininkė teismui niekuomet nereiškė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

14. Kreditorė AB „Panevėžio stiklas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašą.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kreditorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas naujas įrodymas yra aktualus sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant skolininkės atskirojo skundo argumentus, skolininkė turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl kitos šalies pateikto naujo įrodymo, minėto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateiktą įrodymą priima, prijungia prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės AB „Panevėžio stiklas“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų

19. CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), nurodė, jog taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Kilęs teisminis ginčas, tai yra kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

21. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino šalių (kreditorės AB „Panevėžio stiklas“ ir skolininkės UAB „Langvila“) sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 2 punktą šalys susitarė, jog skolininkė sumokės kreditorei 33 918,68 Eur skolą dalimis: iki 2020 m. kovo 27 d. sumokės 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 3 d. – 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 10 d. – 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 17 d. – 1 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 24 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. balandžio 30 d. – 2 000 Eur, iki 2020 m. gegužės 8 d. – 2 000 Eur, 2020 m. gegužės 15 d. – 23 918,68 Eur. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad skolininkei pavėlavus atlikti bent vieną įmoką, kreditorė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai skolos dalies sumai. Be to, šalys susitarė, kad, skolininkei pažeidus (praleidus) bent vieną taikos sutarties 2 punkte nurodytą mokėjimo terminą, ji privalo mokėti kreditorei 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti pagal taikos sutartį dieną (Taikos sutarties 5 punktas).

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad skolininkė tinkamai ir savalaikiai nevykdė taikos sutarties sąlygų, išdavė kreditorei AB „Panevėžio stiklas“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eL2-6763-528/2020 dėl 29 918,68 Eur skolos, 0,04 procentų delspinigių nuo pradelstos sumos (29 918,68 Eur) už kiekvieną pradelstą atsiskaityti pagal taikos sutartį dieną išieškojimo iš skolininkės UAB „Langvila“.

23. Skolininkė UAB „Langvila“, nesutikdama su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, atskirajame skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji kreditorei pagal taikos sutartį yra pervedusi tik 4 000 Eur sumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skolininkė UAB „Langvila“ 2020 m. kovo 27 d. pervedė kreditorei 5 000 Eur sumą, o 2020 m. balandžio 17 d. – 2 000 Eur sumą, iš viso – 7 000 Eur. Iki 2020 m. balandžio 29 d. (prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui) skolininkė UAB „Langvila“ pagal šalių taikos sutartyje sutartą grafiką turėjo būti sumokėjusi 6 000 Eur. Teismas neteisingai vertino byloje esantį UAB „Langvila“ atliktą 2020 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymą 5 000 Eur sumai ir nepagrįstai konstatavo, kad minėtas mokėjimo nurodymas buvo skirtas kitiems skolininkės įsipareigojimams padengti.

24. Iš kreditorės AB „Panevėžio stiklas“ į bylą pateiktų įrodymų – 2020 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymo, 2020 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymo, elektroninio susirašinėjimo tarp šalių ir PVM sąskaitos faktūros Nr. SPB/2020/0275 ­– nėra pagrindo sutikti su apeliantės UAB „Langvila“ atskirojo skundo argumentais, kad ji tinkamai ir savalaikiai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įpareigojimus, t. y. nebuvo pažeidusi taikos sutartimi nustatytų terminų mokėjimams atlikti. Skolininkė UAB „Langvila“, atlikdama 2020 m. kovo 27 d. mokėjimą kreditorei AB „Panevėžio stiklas“ 5 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodė „Mokėjimas už Audenio g. stiklus LN1 9252“. Minėtas mokėjimo nurodymas ir kreditorės pateikta 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPB/2020/0275 4 341,63 Eur sumai už skolininkės užsakytus gaminius Audenio g., kurios mokėjimo terminas 2020 m. gegužės 20 d., patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai ir po taikos sutarties patvirtinimo, o skolininkė turėjo ir kitų skolinių įsipareigojimų kreditorei, t. y. ne tik pagal sudarytą taikos sutartį. Tuo tarpu šalių atstovų elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 5 000 Eur mokėjimas 2020 m. kovo 27 d. buvo atliktas kaip avansas už Audenio g. stiklų užsakymą ir tik vėliau šalių bendru sutarimu 2 000 Eur suma iš 5 000 Eur mokėjimo buvo užskaityta kaip mokėjimai pagal taikos sutartį.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skolininkė UAB „Langvila“ kreditorei AB „Panevėžio stiklas“ iki 2020 m. gegužės 15 d. buvo sumokėjusi tik 4 000 Eur sumą, t. y. 2 000 Eur iš 2020 m. kovo 27 d. atlikto 5 000 Eur mokėjimo ir 2 000 Eur 2020 m. balandžio 17 d. Pažymėtina, kad tarp šalių po taikos sutarties patvirtinimo susiklosčius kitiems sutartiniams teisiniams santykiams ir atsiradus naujiems skoliniams įsipareigojimams skolininkė turėjo pareigą aiškiai ir konkrečiai mokėjimo paskirtyje nurodyti, kad mokėjimas yra atliekamas būtent pagal šalių sudarytą taikos sutartį. Šiuo atveju skolininkė jokių objektyvių įrodymų, kad 2020 m. kovo 27 d. visas atliktas 5 000 Eur mokėjimas buvo skirtas taikos sutarties vykdymui, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Nors 2020 m. kovo 27 d. skolininkės UAB „Langvila“ atlikto mokėjimo suma (5 000 Eur) nesutampa su 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SPB/2020/0275 nurodyta suma (4 341,63 Eur), o minėtos sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas nurodytas – 2020 m. gegužės 20 d., tačiau šios aplinkybės nepaneigia byloje esančiais įrodymais pagrįstos išvados, jog skolininkės 5 000 Eur mokėjimas buvo atliktas kaip avansas už gaminių (Audenio g. stiklų) užsakymą ir tik dalis šio mokėjimo (2 000 Eur) šalių bendru sutarimu buvo panaudota mokėjimams pagal taikos sutartį padengti. Minėtos išvados nepaneigia ir tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje neatsispindi avansu sumokėta pinigų suma, juolab, kad ši suma kito, atsižvelgiant į tai, jog šalys susitarė dalį avansinio mokėjimo (2 000 Eur) įskaityti kaip mokėjimus pagal taikos sutartį.

27. Skolininkė UAB „Langvila“ atskirajame skunde nurodo, kad kreditorės pateiktas elektroninis susirašinėjimas yra gautas iš skolininkei UAB „Langvila“ nepažįstamo asmens G. S., todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokio susirašinėjimo realumo ir autentiškumo. Be to, skolininkės UAB „Langvila“ vadovas yra G. A., kuris yra atsakingas už atliekamus mokėjimus kreditoriams, kad jie būtų atliekami laikantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, skolininkės direktorius nėra įgaliojęs elektroniniame susirašinėjime nurodomo M. M. tartis su kreditoriais dėl mokėjimų atlikimo, šių mokėjimų paskirties, eiliškumo, įskaitymo ir kt.

28. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog jis vyko tarp kreditorės AB „Panevėžio stiklas“ atstovų advokato J. P. ir V. Č. bei skolininkės atstovo M. M. ir tik 2020 m. balandžio 28 d. kreditorės atstovas advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ advokatas J. P. persiuntė minėtą susirašinėjimą G. S., kuri yra tos pačios advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ darbuotoja (G. S. nėra šio elektroninio susirašinėjimo tarp kreditorės ir skolininkės atstovų dalyvė). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti šio susirašinėjimo autentiškumu. Antra, iš kreditorės pateikto VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenų matyti, kad M. M. yra skolininkės UAB „Langvila“ akcininkas, be to, jis, kaip komercijos direktorius, dalyvavo ne tik derinant su kreditore klausimus dėl taikos sutarties vykdymo (t. y. dėl mokėjimų pagal taikos sutartį įskaitymo iš 2020 m. kovo 27 d. atlikto avansinio 5 000 Eur mokėjimo), tačiau ir derinant pačios taikos sutarties sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visas susirašinėjimas tarp šalių atstovų derinant mokėjimus pagal taikos sutartį vyko jo kopiją siunčiant skolininkės UAB „Langvila“ direktoriui G. A., taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad mokėjimų pagal taikos sutartį vykdymas buvo atliekamas neįgalioto asmens (be skolininkės direktoriaus žinios).

29. Skolininkė UAB „Langvila“ atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, kad įsiskolinimas pagal taikos sutartį AB „Panevėžio stiklas“ atsirado 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu įsipareigojimas apmokėti už Audenio g. stiklus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPB/2020/0275 atsirado tik 2020 m. gegužės 20 d. ir skundžiamos nutarties priėmimo metu netgi nebuvo suėjęs (iki 2020 m. gegužės 20 d.). Taigi skolininkė UAB „Langvila“, vadovaudamasi CK 6.930¹ straipsniu, privalėjo pirmiausia dengti įsiskolinimus, kurie buvo atsiradę anksčiausiai, t. y. pagal taikos sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie apeliantės argumentai niekaip nepagrindžia tinkamo ir savalaikio taikos sutarties vykdymo fakto. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininkės pareigą laikytis eiliškumo vykdant atsiskaitymus grynaisiais ar negrynaisiais pinigais, tačiau už šios pareigos vykdymą yra atsakinga pati skolininkė (t. y. tik nuo skolininkės valios priklauso, kaip bus vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais), o, kaip jau minėta, šiuo atveju byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog skolininkė 2020 m. kovo 27 d. atliko avansinį mokėjimą 5 000 Eur sumai naujų įsipareigojimų vykdymui, bet ne skoliniams įsipareigojimams pagal taikos sutartį padengti (iš minėtos sumos mokėjimams pagal taikos sutartį padengti buvo įskaityti tik 2 000 Eur).

30. Skolininkė UAB „Langvila“ atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos argumentus dėl šalyje susidariusios situacijos, susijusios su karantino įvedimu COVID-19 pandemijai suvaldyti. Skolininkė patiria finansinių sunkumų dėl šalyje įvesto karantino, nes sumažėjo užsakymų kiekiai, bendrovė negauna apyvartinių lėšų, kurias tikėjosi gauti. Anot skolininkės, teismas turi teisę, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atidėti ar pakeisti taikos sutartimi nustatytus įmokų mokėjimo terminus, t. y. pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką.

31. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkė UAB „Langvila“ pirmosios instancijos teismui nereiškė prašymo dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo ir argumentus dėl taikos sutartimi nustatytų įmokų mokėjimo terminų pakeitimo/atidėjimo nurodė tik atskirajame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokio prašymo nenagrinėjo ir šių argumentų nevertino. Antra, skolininkės argumentai dėl patiriamų finansinių sunkumų dėl šalyje įvesto karantino, sumažėjusių užsakymų kiekių, negaunamų apyvartinių lėšų, kas, anot skolininkės, sudaro pagrindą pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Trečia, nesant abiejų šalių sudaryto naujo raštiško susitarimo dėl taikos sutarties sąlygų modifikavimo, vien tik skolininkės nurodyti argumentai dėl patiriamų finansinių sunkumų nesudaro pagrindo neišduoti vykdomojo rašto ir pakeisti patvirtintą taikos sutartį.

32. Kaip jau minėta, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą. Be to, skirtingai nei teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo vertinti šalių susitarimu (taikos sutartimi) nustatytų įsiskolinimo grąžinimo terminų ir pagal skolininkės nurodytus argumentus pakeisti įsiskolinimo sumokėjimo terminus, nes tai reikštų ne taikos sutarties vykdymo tvarkos, bet esminių taikos sutarties sąlygų pakeitimą ir išspręsto taikos sutartimi šalių ginčo pakartotinį išsprendimą iš esmės. Tokiu atveju šalys gali pakeisti sudarytą taikos sutartį tik apibusiu susitarimu arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šalių susitarimas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo galimas ir pradėjus vykdymo procesą.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų apie tarp šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą, taip pat apie taikos sutarties sąlygų pakeitimą, galiojanti ir nenuginčyta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, galioja ir yra vykdytina, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skolininkės nurodomi argumentai dėl įvesto karantino ir atsiradusių finansinių sunkumų nesudaro pagrindo neišduoti vykdomojo rašto. Be to, pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 15 d. suėjo terminas paskutiniam mokėjimui pagal šalių sudarytą taikos sutartį atlikti, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad skolininkė UAB „Langvila“ yra įvykdžiusi visus taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sumokėjusi visą skolą).

35. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

38. Kreditorė AB „Panevėžio stiklas“ prašo priteisti iš skolininkės UAB „Langvila“ 626,18 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16. p. numatytą dydį (0,4 x 1 381), todėl mažintinos iki maksimalios galimos priteisti 552,40 Eur sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei akcinei bendrovei „Panevėžio stiklas“ (juridinio asmens kodas 147038795) iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Langvila“ (juridinio asmens kodas 300635344) 552,40 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.