- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2-520-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02136-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DNB bankas
- Trečiasis asmuo
- V. A. T., G. L., R. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sodžius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1406-450/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Sodžius“, tretieji asmenys – V. A. T., G. L., R. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB DNB bankas 2016-10-13 kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurio reikalavimus 2016-12-07 patikslinusi, prašė priteisti jai iš atsakovės: 1) 59 156,50 Eur skolą; 2) 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas; 4) skolos išieškojimą nukreipti į AB DNB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduodant šį turtą iš viešųjų varžytynių ir nustatant tokią išieškojimo eilę: butą Nr. 24, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą Nr. 32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 65 642,11 Eur sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove), esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškinio suma atsakovei 65 642,11 Eur yra didelė, todėl yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-11-28 nutartimi ieškovės AB DNB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino: 1) areštavo 65 642,11 Eur sumai atsakovei DNSB „Sodžius“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, bet leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų išmokėti privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą reikalavimą; 2) išaiškino areštuotų daiktų savininkei, kad nuo daiktų arešto momento ji netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; 3) areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, išskyrus pinigines lėšas, valdytoju ir saugotoju paskyrė atsakovę, paliekant jai teisę naudotis areštuotais daiktais; 4) nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti ir konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o prašoma priteisti 65 642,11 Eur suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė bei galinti savaime padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė vengia mokėti skolą, į raginimus nereaguoja, atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nesiėmus ieškovės prašomų priemonių galimai palankus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Atsakovė DNSB „Sodžius“ 2016-12-12 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 nutarties, kurį 2016-12-30 patikslinusi, prašė Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 nutartį panaikinti.Vilniaus apygardos teismas 2017-01-02 nutartimi atsakovės DNSB „Sodžius“ patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 nutarties patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės DNSB „Sodžius“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, arešto mastą nuo 65 642,11 Eur sumos sumažinęs iki 59 156,50 Eur sumos, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, bet leidžiant atsakovei DNSB „Sodžius“ iš areštuotų lėšų išmokėti privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą reikalavimą. Likusioje skundo dalyje teismas atsakovės atskirąjį skundą priėmė ir išsiuntė jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „Sodžius“ (toliau – ir bendrija) 2016-12-12 atskirajame skunde prašo netaikyti piniginių lėšų arešto, o jei bus pritaikytos sankcijos piniginėms lėšoms, užtikrinti žalos atlyginimą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams dėl apribojimų taikymo bei dėl to, kad neturėdami galimybės rinkti lėšų namo gyventojai negalės atsiskaityti už elektros energiją, negalės gauti šildymo ir karšto vandens, gintis teisme ir tinkamai atstovauti savo interesų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apribojus atsakovei galimybę naudotis piniginėmis lėšomis, bus suvaržyta atsakovės galimybė atsiskaityti su UAB „Sigma solar“, kuri prižiūri daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiluminį mazgą ir užtikrina nepertraukiamą karšto vandens ir šildymo tiekimą gyventojams. Atsakovei apribojus galimybę naudotis piniginėmis lėšomis bus suvaržyta galimybė atsiskaityti su AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriai yra mokama už elektros energiją, reikalingą laiptinių ir kiemo apšvietimui, įrengimų darbui, kurie reguliuoja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens nepertraukiamą tiekimą gyventojams. Šiuo metu yra tik du daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, kurie yra skolingi pagal paskolos sutartis, t. y. G. L. ir R. P.. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeistas didžiosios daugumos gyventojų interesas nes iš 40 butų, esančių (duomenys neskelbtini), tik du butai turi skolas AB DNB bankui pagal paskolos sutartis.Ieškovė AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad pradiniame ieškinyje nurodyta skolos suma yra netiksli ir kad šiuo metu yra tik du namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, kurie turi įsiskolinimą už jiems paskirtą kreditą bei kiti atskirojo skundo argumentai, nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kadangi spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik patikrina, ar yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu nebuvo žinoma, kokia atsakovės finansinė padėtis, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovei yra pritaikytos pagrįstai, o teismas padarė teisingą išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, o būtent, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ir ji galės įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Priešingai, atsakovė teismui nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir ji negauna jokių pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-02 nutartimi, iš dalies sutikdamas su apeliantės atskiruoju skundu dėl skolos bankui dydžio ir turto arešto masto, Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino iki 2016-02-07 patikslinto ieškinio reikalavimo sumos (59 156,60 Eur). Tačiau pirmosios instancijos teismas 2017-01-02 nutartyje neanalizavo laikinųjų apsaugos priemonių instituto ankstesnio taikymo ir konkrečių ribojimų apeliantei nustatymo pagrįstumo.Taigi, apeliantei atskirajame skunde kvestionuojant laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo pagrįstumą, taip pat iš esmės keliant taikytų ribojimų proporcingumo klausimą, atsižvelgiant į jos teisinę formą (daugiabučio namo savininkų bendrija), šios aplinkybės bei argumentai ir apibrėžia nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.
Dėl reikalavimų preliminaraus pagrįstumo
Teismas, prieš nuspręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ir, atitinkamai, dėl poreikio taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti šalių pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų net būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Būtina pažymėti, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) atsakoma į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma. Todėl šiuo aspektu sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad dalis atskirojo skundo argumentų išimtinai susiję argumentais dėl ginčo esmės, kurie, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra reikšmingi. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, nagrinėjamu atveju teismas pripažino tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos buvimą bei nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimu. Atskirojo skundo teiginiai šio vertinimo nepaneigia, juo labiau kad Vilniaus apygardos teismo 2017-03-07 sprendimu už akių ieškovės 2016-12-07 patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, kas teikia dar ir papildomą pagrindą spręsti dėl preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Pirmosios instancijos teismas sprendimo neįvykdymo riziką susiejo tik su didelės ieškinio sumos kriterijumi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje teismo išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo nulėmęs ieškinio reikalavimo sumos dydis, kurios nurodymas, pažymėtina, visada priklauso tik nuo paties ieškovo.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, negausina atsakovo turto, ji tik padeda išsaugoti jau esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, galimus jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje argumentuojama, kad ieškinio suma apeliantei laikytina didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Viena vertus, galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo iki ginčas bus išnagrinėtas, nepreziumuoja, taigi įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pirmiausiai ieškovui. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių apeliantės turtinę padėtį nusakančių įrodymų, vien darydama prieladą, kad ši (t. y. juridinis asmuo DNSB), ilgą laiką neatsisakaitydama su banku ir nereaguodama į raginimus, gali bandyti perleisti savo turtą ir taip išvengti prievolių bankui vykdymo. Į kokį konkrečiai turtą yra įregistruotos pačios bendrijos, kaip juridinio asmens, daiktinės teisės (ne jos gyventojų, narių vardu įregistruotas turtas), ir kurį ši galėtų nesąžiningai perleisti, nenurodoma. Kita vertus, pati ieškovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad jai už suteiktus kreditus yra įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį (jame esančius butus) prašoma leisti išvaržyti už skolas. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad bendrija daiktinių teisių į daugiabutį namą (statinį), esantį (duomenys neskelbtini), nėra įsiregistravusi, be to, disponavimo šiuo namu veiksmams kliudytų ir viešame registre nuo 1995-02-07 įregistruota hipoteka pagal įkeitimo sutartį Nr. 850-7, taip pat pačioje įkeitimo sutartyje 2 punkte nustatytas DNSB „Sodžius“ įsipareigojimas įkeisto bankui turto pakartotinai neįkeisti, niekam nenuomoti, neperleisti, neparduoti. Panašias aplinkybes apie gyvenamajam namui pasirašytą įkeitimo sutartį patvirtina ir teismui prieinami viešo registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.). Informacijoje apie butus, kuriuos išvaržyti prašoma pirmiausiai, t. y. 24 ir 32 butai, 11 punkte įrašyta registro pastaba apie namo įkeitimą. Be to, butas Nr. 24 neturi įregistruoto savininko, o teismo ir antstolio taikytais areštais jau apribota G. L. disponavimo šiuo butu teisė, areštuota turtinė teisė.Vadinasi, iš esmės ieškovės interesai bei jos reikalavimų įvykdymas yra užtikrinti nekilnojamojo daikto įkeitimo sutartimi, ir vien tai eliminuoja riziką, jog sprendimas gali likti neįvykdytas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad didele reikalavimo suma, kaip vieninteliu kriterijumi, galinčiu objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, teismas vadovavosi atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2012-2013 metų praktiką, kuri šiuo metu dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus vertinimo jau yra pasikeitusi.
Dėl proporcingumo principo
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta apeliantės ir atskirojo skundo argumentus, kad nustatyti ribojimai, o iš esmės piniginių lėšų areštas, pernelyg varžo jos teises. Skunde tvirtinama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei ribojimų (piniginių lėšų arešto) apeliantė negali atsiskaityti už bendrijos komunalines paslaugas su jų tiekėjais UAB „Sigma solar“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, juo labiau kad bendrija nevykdo jokios komercinės veiklos ir negauna jokių kitų pajamų, išskyrus gyventojų sumokamas lėšas paslaugoms apmokėti ir pačiam namui administruoti. Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje reiškiami turtiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju tikrai svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad apeliantė yra daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi šiuo konkrečiu atveju aktualia tampa ir atsakovės teisinė forma – ji yra daugiabučių namų savininkų bendrija, kurios nariai bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl teismas, spręsdamas ginčus, tame tarpe ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuriuose viena iš šalių yra daugiabučio namo savininkų bendrija, privalo itin preciziškai įvertinti bylos aplinkybes, nes tai susiję su daugelio asmenų interesais. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad šiuo metu ieškovei (bankui) yra skolingi tik du daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, t. y. G. L. ir R. P., tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia ir kitų, neskolingų namo bendrijos gyventojų interesus, nukreipus arešto veiksmus į bendrijos (jos narių) pinigines lėšas. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastato) savininko turto, o tai reiškia, kad tam tikrų atskirų butų savininkų prievolių nevykdymas ieškovei negali įtakoti visos daugiabučių namų savininkų bendrijos gyventojų interesų.Tokiu atveju konstatuotina, kad proporcingumo principas, taikant areštą bendrijos turtui / piniginėms lėšoms, šiuo konkrečiu atveju pažeidžiamas. Labiau tikėtina, jokio kito turto ji ir neturi, išskyrus gyventojų tikslines įmokas. Todėl padariniai, kurie galėtų atsirasti apeliantei, paliekant taikytus apribojimus (gali sutrikti atsiskaitymai už namui ir jo gyventojams reikalingas paslaugas, energijos išteklius ir t. t.) būtų didesni, nei ieškovei, jeigu tokios priemonės nebūtų taikytos (neatsirastų galimybė paprasčiau, piniginių lėšų sąskaita patenkinti reikalavimus, nevykdant išieškojimų iš įkeisto turto ar konkrečių jo dalių).Todėl atskirasis skundas patenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-11-28 nutartis, kuri Vilniaus apygardos teismo 2017-01-02 nutartimi turto arešto masto dalyje buvo pakeista, ir dėl to jos sudėtine dalimi tapusi Vilniaus apygardos teismo 2017-01-02 nutartis, kuria modifikuojant ankstesnę (2016-11-28) skundžiamą nutartį iš esmės buvo pakeistas ir apelianto atskirojo skundo objektas, panaikintinos, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos situacijoje už kreditus pastatyto turto įkeitimas ieškovei yra pakankama ir adekvati ieškovės interesus užtikrinanti bei grėsmę paneigianti priemonė, atitinkanti proceso šalių interesų pusiausvyrą bei ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ją modifikavusią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas (į. k. 112029270) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sodžius“ ( į. k. 183219126) turto areštą.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.