- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2-185-464/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- G. G., L. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Modera plius“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. G. ir L. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modera plius“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. G. ir L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė priteisti jiems solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Modera plius“ 110 841,88 Eur turtinės, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dėl atsakovės UAB ,,Modera plius“ neteisėtų veiksmų, kai ji nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškovais pagrindinę nekilnojamojo turto – namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), – pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro ieškovų patirtos 27 841,88 Eur įmontuojamų ir kitų baldų įsigijimo išlaidos, atsakovei sumokėtas 10 000 Eur avansas bei 73 000 Eur skirtumas tarp jų su atsakove sutartos namo 177 000 Eur kainos ir ieškinio padavimo dieną esamos analogiško turto 250 000 Eur kainos. Neturtinę 5 000 Eur žalą ieškovai įrodinėja patirtais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, psichologiniu diskomfortu, emociniu skausmu, pažeminimu, atsakovei nepagrįstai atsisakius parduoti nekilnojamąjį turtą, neteisėtai juos iš jo iškeldinus, negalint ne tik gauti patirtų nuostolių atlyginimo, bet ir įsigyti kito nekilnojamojo turto.
3. Pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB ,,Modera plius“ priklausantį turtą – žemės sklypą su pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė be teismo sprendimo iškeldino juos iš gyvenamojo namo, be to, ji turi skolų ir ruošiasi nekilnojamąjį turtą parduoti kitiems asmenims. Todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovų G. G. ir L. G. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Įvertinęs ieškovų pateiktą ieškinį ir jo priedus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, pateikdami turimus rašytinius įrodymus. Neįžvelgęs akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, teismas konstatavo, kad egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tačiau kitą būtinąją sąlygą – grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – teismas pripažino neįrodyta ir todėl prašymo dėl atsakovės turto arešto teismas netenkino.
6. Teismas visų pirma pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė atliko, atlieka ar ketina atlikti aktyvius veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vien tai, kad atsakovei galimai kyla civilinė atsakomybė ar kad šiuo metu atsakovė pardavinėja nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą, kai byloje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Ieškovai nepateikė ir duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovai G. G. ir L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir jų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos veiksmai, vykdant su ieškovais sudarytas sutartis, susijusias su nekilnojamojo turto įsigijimu. Įrodymai, susiję su atsakovės nesąžiningumu, buvo pateikti nagrinėjant kitą Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-112-544/2023.
7.2. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kartu su ieškiniu yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Ginčo namą atsakovė statė ne iš savo, o iš skolintų lėšų, todėl gali jį perleisti. Todėl šiuo atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurioms esant bei siekiant teismo sprendimo tinkamo įvykdymo būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.3. Teismas turėjo įvertinti ir šioje byloje vyraujantį viešąjį interesą, nes ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB ,,Modera plius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. Ieškinio suma ir atsakovės turtinė padėtis nėra tos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos ar turėtų lemiamą reikšmę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsakovės turtinė padėtis, nesant įrodymų apie jos nesąžiningumą, neturi reikšmės.
8.2. Ieškovai, kuriems tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimą perleisti, paslėpti ar kitomis prievolėmis apsunkinti nuosavybės teise turimą turtą ar turtines teises, iki teismas išspręs šalių ginčą. Ieškovai nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nuslėpti, perleisti turtą ar kitaip jį sumažinti.
8.3. Atsakovės turtas vis dar areštuotas pagal ankstesnius ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-112-544/2023), nors byla jau yra pasibaigusi ieškovų nenaudai, tačiau galutinė nutartis, kuria teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų taip pat yra apskųsta. Todėl ieškovai piktnaudžiauja teise, elgiasi nesąžiningai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors žino, kad šios dar nėra panaikintos kitoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dvi būtinąsias sąlygas, kurių visuma ir sudaro prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
10. Atskirasis skundas yra grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniai), dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos nepasisako.
11. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje ne kartą jau buvo išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022; 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-790/2024).
12. Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, jam pakanka pateikti bent labiau tikėtinus duomenis apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB ,,Modera plius“ poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir jos identifikavimo taisyklių, padaręs visiškai pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui apeliantų G. G. ir L. G. nurodytų argumentų bei jų pateiktų duomenų nepakanka. Priešingai nei yra įsitikinę apeliantai, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė (ypatinga) situacija, objektyviai lemianti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Atsakovo iki bylos jam iškėlimo atlikti nesąžiningi veiksmai galėtų būti pripažįstami galimos grėsmės teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui patvirtinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tokie veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į tą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
15. Šiuo atveju nei civilinės bylos, kurioje buvo nagrinėjamas tų pačių šalių ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (ne)sudarymo, baigtis, nei toje byloje konstatuotos aplinkybės, dėl kurių sutartis negalėjo būti pripažinta sudaryta, nesuponuoja vertinimo, kad atsakovė ėmėsi ir (ar) ketina imtis veiksmų apsunkinti jai galbūt šioje byloje nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. sieks perleisti turtą, būtent ir turėdama tikslą neatsiskaityti su apeliantais pagal šioje byloje jai nustatytą žalos atlyginimo prievolę (jeigu tokia būtų nustatyta išnagrinėjus ginčą iš esmės).
16. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų, atskirajame skunde nurodytoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023 buvo nagrinėjamas apeliantų ieškinys šios bylos atsakovei dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir jų įpareigojimo sumokėti atsakovei 144 226 Eur to turto kainą. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-698-464/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-210/2024 apeliantų kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims. Taigi, šalių ginčas, kuriuo apeliantai siekė nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo, yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais, galutiniais ir neskundžiamais teismų procesiniais sprendimais.
17. Kitaip nei tvirtina atskirajame skunde apeliantai, nė viename iš nurodytų teismų procesinių sprendimų nėra konstatuotas atsakovės, kaip ginčo namo statytojos ir pardavėjos, nesąžiningumas. Faktas, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai (ir todėl, tikėtina, vėl galėtų taip pat pasielgti), pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo konstatuotas. Atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygos, įrodinėjimo pareiga ieškovams kyla šioje byloje.
18. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė ginčo namą pastatė iš skolintų lėšų ir sieks jį parduoti, taip pat neteikia pagrindo jos veiksmus vertinti kaip nesąžiningus. Patys apeliantai neneigia, kad siekė įsigyti iš atsakovės nuosavybėn jos pastatytą ginčo objektą (namą su žemės sklypu), taip pat tvirtina, kad šiame santykyje jie yra vartotojai, kurių teisės gintinos labiau, o atsakovės, verslininkės, mažiau. Todėl atsakovės, kaip verslininkės, veiksmai, vykdant įprastą ūkinę komercinę veiklą (pastatant namą ir jį vėliau parduodant), objektyviai negalėtų būti vertinami kaip nesąžiningas ketinimas sumažinti turimo turto masę ir neatsiskaityti pagal teismo sprendimą, jeigu juo atsakovei būtų nustatyta žalos atlyginimo prievolė.
19. Be to, šiuo konkrečiu atveju pagrindą abejoti atskirojo skundo teiginiais dėl atsakovės turėtų ketinimų perleisti namą teikia ir atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, susiję su apeliantų prašymu jai taikytais disponavimo turtu ribojimais kitoje civilinėje byloje. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo su pastatu areštas – galiojo iki Lietuvos apeliacinio 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-137-464/2024, kuria buvo palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartis panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones, priėmimo. Todėl atsakovė, iki galiojo draudimas perleisti šį turtą, negalėjo turėti ketinimų, susijusių su turto perleidimu.
20. Kita vertus, sprendžiant dėl tokių varžančių procesinių priemonių, kaip turto areštas, taikymo poreikio, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principo. Vertindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones proporcingumo aspektu, teismas privalo atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų apeliantui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-885-464/2019).
21. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovė namą pastatė už skolintas lėšas (jie tebuvo sumokėję 10 000 Eur avansą), suponuoja išvadą, kad atsakovė visą ankstesnio šalių ginčo nagrinėjimo laikotarpį, kai šis turtas apeliantų prašymu buvo areštuotas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, galėjo patirti papildomų išlaidų už skolintas lėšas (pavyzdžiui, mokėti palūkanas), todėl jos siekis šį turtą perleisti galėtų būti vertinamas ir kaip papildomų išlaidų vengimas. Dar kartą areštuojant šį konkretų turtą atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su apeliantų interesais, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą.
22. Pažymėtina, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti kiekvienos šalies teisėtus interesus ir nė vienai jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
23. Apeliantams nepateiktus įrodymų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, siekiant perleisti jai priklausantį turtą ar jį kitaip apsunkti tam, kad išvengtų jai galimai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, apeliantų, kaip vartotojų, statusas taip pat savaime nepakankamas atsakovės turtinėms teisėms suvaržyti. Todėl ir tokie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip išspręsti jų prašymą, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.