- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2-1107-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01060-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- SIA Graudu sabiedrība“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos ,,SIA Graudu sabiedrība“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 35 straipsnį iki ieškinio padavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „SIA Graudu sabiedrība“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrobosas“ atžvilgiu, prašydama: 1) pareiškėjos reikalavimams, nagrinėjamiems Latvijos Rygos miesto teisme, užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Agrobosas“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas UAB „Agrobosas“ ir (arba) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, nesant ar nepakankant 833 157,05 Eur dydžio ieškinio reikalavimams užtikrinti UAB „Agrobosas“ nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias UAB „Agrobosas“, atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant UAB „Agrobosas“, atsiskaityti su pareiškėja; 2) priteisti 3 503,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Rygos miesto teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. C3076912 pagal ieškovės (šioje byloje pareiškėjos) ieškinį atsakovei UAB „Agrobosas“ dėl 483 157,05 Eur dydžio netesybų pagal 2021 m. gegužės 26 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. O7189201-001 10.3 ir 10.3.1 papunkčių nuostatas išieškojimo ir 350 000 Eur avanso, sumokėto atsakovei pagal 2021 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/01/05-ART, išieškojimo ir atsakovės UAB „Agrobosas“ priešieškinį ieškovei (šioje byloje pareiškėjai) dėl 222 542,01 Eur netesybų pagal 2021 m. gegužės 26 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. O7189201-001 10.2 ir 10.2.1 papunkčių nuostatas išieškojimo.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėja grindė aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes UAB „Agrobosas“ ėmėsi nesąžiningų veiksmų, t. y. per mažiau nei vienerius metus perleido tretiesiems asmenims septynis nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, kurių vertė buvo didesnė nei 220 000 Eur. UAB „Agrobosas“ yra neįvykdžiusi prievolės pateikti Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už praėjusius metus. Sistemingai nevykdo savo prievolių kreditoriams. Pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis UAB „Agrobosas“ teismuose yra pareikšti reikalavimai net 31 byloje. UAB „Agrobosas“ nuo 2023 m. liepos mėn. pabaigos buvo pareikšti septyni nauji ieškiniai, nagrinėjami civilinėse byloje Nr. 2-6754-985/2023, Nr. 2-6755-985/2023, Nr. 2-6756-985/2023, Nr. e2-7403-1146/2023, Nr. e2-7571-1146/2023, Nr. e2-7723-802/2023, Nr. e2-7837-329/2023. Yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Agrobosas“ pareiškėjos ieškinio suma (833 157,05 Eur) yra didelė, o UAB „Agrobosas“ finansinė padėtis akivaizdžiai yra sunki.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja taip pat teigė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjos sumokėti netesybas. Atsakovė neteisėtai pareiškėjos ieškinio reikalavimą dėl 350 000 Eur avanso išieškojimo įskaitė atsakovės tariamu reikalavimu dėl netesybų išieškojimo. Tokiais veiksmais (neteisėtai atliktu įskaitymu) atsakovė nesąžiningai siekia išvengti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų Arbitražo teismo 2022 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai iš atsakovės priteista 319 451,31 Eur suma, priverstinio vykdymo Lietuvoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, esančiam Lietuvoje, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 35 straipsnio nuostatos taikymo sąlygas. Lietuvos teismai turi jurisdikciją spręsti klausimą dėl atsakovės turto arešto.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo preliminariai vertinti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Atsakovės atsikirtimai, pvz., dėl vienos iš sutarčių nepasirašymo, dėl ieškinio nepagrįstumo bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja atsakovės nesąžiningumą grindžia atliktais nesąžiningais įskaitymais, fiktyviai išrašomomis sąskaitomis, antstolių veiksmų apskundimu. Tačiau pareiškėja į bylą nepateikė oficialių rašytinių įrodymų, teismo sprendimų ar pan., patvirtinančių, kad šie sandoriai yra neteisėti, o sąskaitos – fiktyvios. Aplinkybės apie įskaitymus ir sąskaitas pareiškėjai buvo žinomos dar 2021 m., 2022 m., todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog yra būtinybė nedelsiant užtikrinti pareiškėjos reikalavimų įvykdymą šioje byloje. Tai, kad atsakovė naudojasi įstatymu suteiktomis teisėmis skųsti antstolio veiksmus, negali būti vertinama kaip nesąžiningumo įrodymas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė pardavė keturis nekilnojamojo turto objektus. Dalis lėšų (101 101,38 Eur suma) už parduotus nekilnojamojo turto objektus buvo sumokėta atsakovės kreditoriui Žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ŽŪK) „Radviliškio aruodas“. Atsakovė taip pat vykdė įsipareigojimus kreditorei UAB „Conlex“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vien turto pardavimo sandorių sudarymo faktas nėra pakankamas spręsti apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, jai siekiant sumažinti turimo turto vertę, kad išvengti atsiskaitymo su ieškove. Kita vertus, atsakovei nuosavybės teise priklauso, nors ir mažesnės vertės, kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)).
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio sumos dydis negali būti vertinamas kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Galbūt sunki atsakovės finansinė padėtis (kreditorių kiekis, teikiami ieškiniai, iškeltos bylos ir kt.) taip pat savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl atsakovės nemokumo, todėl vien VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės nepateikimo už 2022 m., faktas apie kitus atsakovės kreditorius, sprendžiamo prašymo kontekste neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
Atsiliepimas
11. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimų užtikrinimo prieš reiškiant ieškinį UAB „Agrobosas“ atžvilgiu buvo išnagrinėtas tapatus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, nurodė, kad Rygos miesto Vidzemes priemiesčio teismas 2021 m. lapkričio 4 d. byloje Nr. 3-12/21772-21/1 priimtame sprendime, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, nebuvo sprendžiamas tapatus prašymas nagrinėjamam, kadangi skiriasi abiejų prašymų faktinės aplinkybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, priteisti 3 503,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė pardavė septynis nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius turto objektus per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį. Parduotų turto vertė yra didesnė nei 101 101,38 Eur. Atsakovė į bylą pateikė duomenis tik apie trijų turto objektų pardavimą, tačiau nepateikė duomenų apie visų sandorių kainas. Duomenų apie kitus sudarytus sandorius nepateikė. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes netinkamai įvertino. Be to, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl keturių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, tačiau nepasisakė dėl trijų transporto priemonių pardavimo tretiesiems asmenims. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes slepia sandorių sudarymo aplinkybes. Aplinkybė, kad atsakovė pardavė turtą siekdama atsiskaityti su kreditoriais, neįrodo atsakovės sąžiningumo.
12.2. Pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iškėlė pagrįstus klausimus dėl atsakovės piktnaudžiavimo vienašalio įskaitymo teise bei jų pagrindo (PVM sąskaitų faktūrų) validumo. Atsakovei buvo sudaryta galimybė atsikirsti į pareiškėjos prašymą, taigi, ji visus šiuos klausimus galėjo atsakyti, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių neįvertino, atkartojo nepagrįstus atsakovės argumentus. Pareiškėja pateikė į bylą turimas atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atsakovės procesinius ir kitus raštus, kuriuose ji tos pačios PVM sąskaitos faktūros (PAJ2021/11/03) pagrindu atlieka atskirus įskaitymus ir juos naudoja siekdama išvengti jau įsiteisėjusio Latvijos prekybos ir pramonės rūmų Arbitražo teismo sprendimo vykdymo bei galimo pareiškėjai palankaus Rygos miesto teismo sprendimo vykdymo. Dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalimi bei CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktu, privalėjo šiuos įrodymus vertinti ir pateikti motyvus dėl jų reikšmės sprendžiant byloje nagrinėjamus klausimus. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo rungimosi principu.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelės ieškinio sumos bei sunkios atsakovės finansinės padėties nevertino kaip keliančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ne pareiškėja, o atsakovė turėjo įrodyti, kad didelė ieškinio suma ir atsakovės sunki finansinė padėtis nekelia grėsmės pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių pareiškėjos argumentų. Atsakovė nepateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. Juridinio asmens prievolė teikti VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės ataskaitos nėra susijusi su bendrovės mokumu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino, kaip įrodančios atsakovės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė UAB „Agrobosas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, pardavė nekilnojamąjį turtą. Be to, po pirmosios instancijos teismo nutarties teismai civilinėse bylose Nr. e2-7403-1146/2023 ir Nr. e2-5253-570/2023 patvirtino šalių sudarytas taikos sutartis. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė nevengia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
13.2. Atsakovė nesiekė ir nesiekia išvengti sprendimų ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Dėl Latvijos prekybos ir pramonės rūmų Arbitražo teismo sprendimo vykdymo naudojasi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis (teikia prašymus, skundus ir pan.), tačiau naudojimasis procesinėmis teisėmis, nereiškia prievolės vengimo ar proceso trukdymo. Pareiškėja neįrodinėja, kad jos prašyme nurodyti sandoriai yra niekiniai. Pareiškėjai teigiant, kad atsakovė teikė fiktyvias sąskaitas faktūras, ji privalėjo įrodyti ir pateikti šiuos jos teiginius patvirtinančius oficialius rašytinius įrodymus.
13.3. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su ieškinio suma ir atsakovės sunkia finansine padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5253/2023 2023 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtintą M. P. ir UAB „Agrobosas“ sudarytą 2023 m. spalio 16 d. taikos sutartį; Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7403-1146/2023 2023 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintą V. V. ūkio ir UAB „Agrobosas“ sudarytą taikos sutartį; išrašą iš atsakovės einamosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. spalio 30 d.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai, susiję su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra papildantys atsakovės su atsiliepimu į prašymą teiktus įrodymus pirmosios instancijos teisme, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas atsakovei iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties motyvus, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia juos priimti ir vertinti su kitais bylos duomenimis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertino, kad pareiškėjos ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o pareiškėjos prašymo netenkino tik dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, o vertina tai, ar nesiėmus prevencinių priemonių galbūt pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Dėl grėsmės galbūt pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui
21. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausia lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
22. Šiuo atveju pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu grindžia didele ieškinio suma, tuo, kad atsakovės finansinė būklė yra galbūt sunki, nes atsakovei yra pareikštų daug civilinių ieškinių, be to, ji nepateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, ir, atsakovės elgesiu iki ieškinio pareiškimo (nekilnojamojo ir (arba) kilnojamojo turto perleidimu, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymu, neteisėtais atliktais įskaitymais, antstolės veiksmų apskundimu teismui, siekiant išvengti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-41-3702022 pripažinto Latvijos prekybos ir pramonės rūmų Arbitražo teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimo priverstinio vykdymo Lietuvoje). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje prašymą atmetė, konstatavęs pareiškėjos nurodytų aplinkybių neįrodytumą, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
23. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, ji atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, kurioje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
24. Taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškinio reikalavimų suma yra didelė atsakovei, o atsakovės finansinė padėtis galimai yra sunki, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl, nei didelė ieškinio suma, nei galbūt prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Be to, atsakovė atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad ji atsiskaito su kreditoriais, nesiima veiksmų tam, kad išvengtų savo įsipareigojimų. Šiuos teiginius paneigiančių įrodymų byloje nėra.
26. Atsakovės nesąžiningumo neįrodo pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė perleido jai priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, siekdama sumažinti turimo turto apimtį.
27. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00513 (2022 m. spalio 6 d. turto arešto akto Nr. S-22-76-27415 duomenys), atlikusi UAB „Agrobosas“ turimo turto duomenų patikrą, nustatė, kad 2022 m. spalio 6 d. UAB „Agrobosas“ turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto: kelių transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelių transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelių transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypus, kurių unikalūs: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr.: (duomenys neskelbtini).
28. Pagal 2023 m. rugsėjo 18 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nebaigtu statyti pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2322 parduotas A. A. ir D. A.. Atsakovė teigė, kad gautos lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo panaudotos atsiskaityti su kreditore UAB „Conlex“. Atsakovė kreditorei UAB „Conlex“ turėjo 17 910,55 Eur dydžio skolą. Iš išrašo iš atsakovės einamosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. kreditorei UAB „Conlex“ pagal šalių pasirašytą taikos sutartį pervedė, iš viso 13 731,43 Eur (2023 m. liepos 20 d. – 5 373,19 Eur; 2023 m. rugpjūčio 9 d. – 4 179,12 Eur; 2 089,56 Eur; 2023 m. rugsėjo 12 d. – 2 089,56 Eur). Iš atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto išrašo iš einamosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, matyti, kad atsakovė 2023 m. spalio 12 d. pervedė 2 089,56 Eur.
29. Iš atsakovės į bylą pateiktos 2023 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovė mažajai bendrijai (toliau – MB) „Good Construction“ pardavė tris žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtais statyti pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), už 101 101,38 Eur. Pagal sutarties 4.1.1 papunktį MB „Good Construction“ 101 101,38 Eur įsipareigojo sumokėti atsakovės kreditoriui ŽŪK „Radviliškio aruodas“. Byloje nėra ginčo, kad lėšos (101 101,38 Eur), gautos už parduotus tris žemės sklypus su nebaigtais statyti pastatais, buvo panaudotos atsiskaitant su UAB „Agrobosas“ kreditoriumi ŽŪK „Radviliškio aruodas“.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 27–29 punktuose aptartas faktines aplinkybes, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, buvo panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais. Be to, atsakovė pardavė ne visus jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus.
31. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trijų parduotų transporto priemonių nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad iš atsakovės einamosios banko sąskaitos matyti, kad ji vykdo įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė taikos sutartis, kurios taip pat pagrindžia atsakovės atsiliepime į atskirąją skundą pateiktus argumentus, kad ji nevengia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
32. Įvertinęs su atsiliepimu į prašymą pateiktus rašytinius įrodymus (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, išrašą iš einamosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, taikos sutartį) ir atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei su juo pateiktus rašytinius įrodymus (išrašą iš banko sąskaitos, taikos sutartis), apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, neįžvelgia pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad tiek iki pareiškėjos civilinės bylos iškėlimo Latvijoje, tiek jos nagrinėjimo metu ir iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo Lietuvos Respublikos teismui, ji nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims perleido ne turint tikslą pažeisti kitų atsakovės kreditorių, kartu ir pareiškėjos interesus, sumažinti bendrovės turto apimtį, o siekiant vykdyti įsipareigojimus anksčiau atsiradusiems, esamiems ir būsimiems kreditoriams.
33. Nesąžiningų atsakovės ketinimų, veiksmų šiuo atveju nepagrindžia pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad atsakovė atliko galbūt neteisėtus įskaitymus. Pažymėtina, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. C3076912 pagal ieškovės (šioje byloje pareiškėjos) ieškinį atsakovei UAB „Agrososas“ dėl 483 157,05 Eur dydžio netesybų, 350 000 Eur avanso išieškojimo ir pagal atsakovės UAB „Agrobosas“ priešieškinį ieškovei (šioje byloje pareiškėjai) dėl 222 542,01 Eur netesybų išieškojimo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės. Tai, ar atsakovė pagrįstai reikalauja iš pareiškėjos 222 542,01 Eur netesybų, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio (priešieškinio) pagrįstumą, o išnagrinėjus ginčą iš esmės.
34. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovė pateikė skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00513, siekdama išvengti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-41-370/2022 pripažintas vykdytinu, vykdymo, nėra susiję su Latvijos Respublikos Rygos miesto teisme pareikštais reikalavimais. Dėl to šie apeliantės teiginiai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu yra teisiškai nereikšmingi.
35. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, finansinės atskaitomybės dokumentų už praėjusius finansinius metus nepateikimas VĮ Registrų centrui nagrinėjamu atveju taip pat nepatvirtina atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto apimties sumažinimą ir (ar) slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo Latvijos Rygos miesto teismo sprendimo įvykdymo.
36. Akivaizdu, kad be konkrečių nesąžiningumo įrodymų apribojimas disponuoti turtu nebūtų proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jis būtų nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais ir šio instituto taikymo tikslais. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.