- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-763-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13602-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- T. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei L. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatytos tvarkos pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26376-1018/2022 buvo patvirtinta 2022 m. lapkričio 23 d. pareiškėjų T. M. ir L. M. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau ir – Sutartis).
Šalies argumentai
2. Ieškovas T. M. (toliau ir ieškovas) ieškiniu atsakovei L. V. (toliau ir atsakovė) prašo pakeisti Sutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
3. Savo ruožtu atsakovė L. V. pateikė priešieškinį ieškovui T. M. dėl Sutartimi nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.
4. Atsakovė su priešieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašo iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš T. M. nepilnametės dukros T. M. išlaikymui po 700,00 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į L. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš T. M. nepilnametės dukros M. M. išlaikymui po 600,00 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į L. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams (ne)priteisimo, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamoje civilinės bylos stadijoje teismas taip pat negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turėtų teikti nepilnamečiams vaikams reikalingą (padidintą) išlaikymą. VSDFV duomenimis per vienodą laikotarpį atsakovė gavo ženkliai didesnes pajamas. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis apie šalių gaunamas pajamas, nustatyta, kad :
6.1. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. sausio 1 d. Nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. gautas darbo užmokestis 850,17 Eur (neatskaičius mokesčių); nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. - 850,17 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 1 870,20 Eur. Duomenų ar atsakovas gauna ir kokias pajamas iš muzikinės veiklos galimai nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos nepridėta.
6.2. Atsakovė dirba (-o) (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. gautas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 891,43 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. gautos pajamos 19 877,73 Eur. Ieškovė taip pat gavo iš VSDFV Vilniaus skyriaus išmokas: nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 27 d. 990,90 Eur; nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. spalio 5 d. - 396,36 Eur; nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2023 m. spalio 10 d. - 186,51 Eur. Atsakovė taip pat verčiasi individualia veikla, ar gaunamos ir kokio dydžio gaunamos pajamos iš individualios veiklos teismui nėra žinoma.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26376-1018/2022 patvirtintos Sutarties 3.1 punktu numatyta, kad pareiškėjas T. M. nepilnamečių dukrų T. M. ir M. M. išlaikymui gera valia įsipareigoja iki jų pilnametystės mokėti po 350,00 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas kiekvienam vaikui, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į pareiškėjos L. M. banko sąskaitą; 3.2 punktu numatyta, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5.1 punktu numatyta, kad šalių po santuokos sudarymo įgytas įsipareigojimas Luminor Bank AS bankui, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-151869, po santuokos nutraukimo lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole.
8. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad ieškovas nepilnamečių dukrų išlaikymui šiuo metu skiria 700,00 Eur (su indeksavimu), kuriuos jis sumoka galimai ir iš papildomų pajamų (duomenų apie papildoma ieškovo uždarbį išskyrus gaunamą iš (duomenys neskelbtini) byloje nėra, tokių duomenų nėra ir VSDFV). Ieškovė taip pat turi teisę gauti universalią vaiko išmoką (VSDĮ 6 straipsnio 2 dalis), kuri 2024 metais vienam vaikui yra 96,00 Eur.
9. Sprendžiant dėl laikino išlaikymo dydžio (ne)priteisimo, be kita ko, atsižvelgtina į preliminarius duomenis apie šalių turtinę padėti bei turimus įsipareigojimus. Minėti duomenys suponuoja, kad ieškovas finansinių galimybių teikti didesnį nei Sutarties 3.1 punkte numatytą išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams šiuo mementu galimybių neturi. Kasacinis teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis) yra išaiškinęs kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė L. V. (toliau ir atsakovė arba apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1465-466/2024 ir tenkinti atsakovės L. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš ieškovo T. M. nepilnametės dukros T. M. laikinam išlaikymui po 700 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į L. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros M. M. laikinam išlaikymui po 600 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į L. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo, taip pat netinkamai taikė CPK 185 straipsnį ir teismų praktiką dėl šio straipsnio taikymo bei pažeidė teismo pareigą būti aktyviam šeimos bylose. Dėl ko netinkamai konstatavo faktines bylos aplinkybes dėl neįrodytų vaikų realių padidėjusių poreikių ir tikrosios ieškovo turtinės padėties. Savo nesutikimą su ginčijama nutartimi grindžia tokiais motyvais:
10.1. Pažymi, kad vaikų išlaikymo dydis, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika yra nustatomas, pirmiausia, įvertinant realius ir būtinus nepilnamečių vaikų poreikius ir antra, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, kuri, vadovaujantis teismų praktika, vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, o kilus abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties – teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai. Taigi, vadovaujantis CPK 178 straipsniu nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis darytina išvada, kad atsakovė tinkamai priešieškinyje įrodė ir pagrindė padidėjusius vaikų poreikius juos pagrįsdama bent 20-čia skirtingų rašytinių ir dokumentinių įrodymų. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė ar nurodė įrodymus bei aplinkybes dėl ieškovo gaunamų realių pajamų, o kiti objektyvūs įrodymai patvirtinantys ieškovo realiai gaunamas pajamas pateikti byloje išvadą teikiančios institucijos ar paties ieškovo. Nepaisant aukščiau nurodyto, priimdamas ginčijamą nutartį ir netenkindamas atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes: nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų dėl vaikų padidėjusių poreikių ir nevertino įrodymų viseto dėl ieškovo turtinės padėties, o vertino byloje esančius įrodymus pasirinktinai; nepaisant ieškovo darbą (duomenys neskelbtini) patvirtinančių įrodymų galimai netinkamai ir paviršutiniškai VSDFV sistemoje tikrino oficialias ieškovo darbovietes ir pajamas, taip galimai pažeisdamas CPK 376 straipsnyje nustatytą teismo pareigą būti aktyviam, kai reikia apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus; nevertino ir nepasisakė dėl paties ieškovo pateikto fakto, kad jis (duomenys neskelbtini) gauna 2 200 Eur pajamų, ar to fakto, kad ieškovas šalia teikiamo 350 Eur išlaikymo per mėn. kiekvienam vaikui moka 800-900 Eur per mėn. papildomai už būsto kreditą ir vaikų būrelius.
10.2. Anot apeliantės, iš ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies taip pat matyti, jog abejones dėl ieškovo tikrosios turtinės padėties, kurios teismas negalėjo nustatyti dėl galimai netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne vaikų interesų naudai, o ieškovo naudai palikdamas ieškovui pareigą mokėti mažesnį išlaikymą vaikams, nei yra realūs vaikų poreikiai.
10.3. Apeliantės teigimu, priešieškinyje yra pateikti objektyvūs ir detalūs įrodymai, patvirtinantys padidėjusius vaikų poreikius, t. y. Vaikų poreikių lentelėje (priešieškinio 5-7 lapai) paskaičiuoti abiejų vaikų poreikiai per mėn. atitinkamai T. M. 1 860,19 Eur per mėn. ir M. M. 1 446,19 Eur per mėn. Vaikų padidėję poreikiai pagrįsti rašytiniais ir dokumentiniais įrodymais (priešieškinio priedai nuo 2 iki 21 imtinai), todėl darytina išvada, kad Vaikų realūs padidėję poreikiai per mėnesį yra pagrįsti.
10.4. Priešieškinio 16 punkte cituojamos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo įsipareigojęs teikti išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų bei mokėdavo po 800-900 Eur dydžio mėnesines kredito įmokas kaip savo dalį už būstą, kuriame gyvena vaikai ir atsakovė bei vaikų užsiėmimus žirgyne. Jau vien šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčijamoje nutartyje nustatytos ieškovo oficialios pajamos neatitinka faktiškai gaunamų jo pajamų bei tai, kad ieškovo finansinė padėtis yra pakankamai gera, kad pastarasis galėtų teikti atsakovės priešieškinyje prašomą laikiną išlaikymą vaikams.
10.5. Papildomai pažymi, kad išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) Byloje 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė išvadą dėl nepilnamečių M. ir T. M. Nr. 1SD-(8.1.27Mr) (toliau – Išvada). Išvados pirmojo lapo 5 pastraipoje (žr. žemiau) nurodoma, kad: „Bendraujant su Tarnybos atstove, Ieškovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos mėnesio pajamos, remiantis vyro žodiniais paaiškinimais, sudaro 2200 Eur. Ieškovas pažymėjo, jog yra pateikęs ieškinį, kuriame viską išdėstė. Jo teigimu, mergaitės yra prieš jį nuteiktos jų mamos, jos atsisako bendrauti su tėvu“. Faktą, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas ir ieškovo 2022 m. gruodžio 30 d. apeliaciniame skunde jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-26376-1018/2022.
10.6. Teismo nustatytos ieškovo pajamos iš darbo (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. buvo 850,17 Eur per mėn., o 2023 m. gruodžio mėn. – 1 870,20 Eur. Vadinasi, net jeigu skaičiuotume oficialiai gaunamas ieškovo pajamas iš darbo (duomenys neskelbtini) imant per mėn. mažesnę 850 Eur sumą, tai sudėjus šią sumą su ieškovo gaunamomis 2 200 Eur (duomenys neskelbtini), jo oficialios pajamos per mėn. iš viso sudaro ne mažiau kaip 3 050 Eur, kurios tikrai sudaro teisėtą pagrindą teismui tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisti iš ieškovo vaikams atsakovės prašomą laikiną išlaikymą.
10.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad priešieškinyje nurodyta, jog ieškovas užsiima ir nedeklaruojama koncertine veikla – groja įvairių atlikėjų koncertuose bosine gitara. Iš nedeklaruojamos ieškovo koncertinės veiklos ieškovo tikslios pajamos nėra žinomos, tačiau akivaizdu, kad ieškovas koncertuoja ar įrašo dainas ne labdaringuose, o komerciniuose koncertuose, į kuriuos klausytojai perka bilietus. Vadinasi, ieškovas iš šios veiklos gauna pajamas.
Atsiliepimas
10.8. Atsakovė papildomai atkreipė dėmesį ir į ginčijamos nutarties teiginį, kad šioje bylos stadijoje, be kita ko, nėra jokių duomenų apie kitus išlaikytinius. Pažymi, kad ieškovas ir atsakovė turi išlaikytinius – vaikus, atsakovė kitų išlaikytinių neturi, taip pat nėra jokių duomenų byloje ar civilinėje byloje Nr. e2YT-26376-1018/2022 apie kitus galimus ieškovo išlaikomus asmenis (nesantuokinius vaikus, sergančius tėvus, buvusias ieškovo sutuoktines, kurioms būtų reikalingas išlaikymas ir kt.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nutartyje daro prielaidą apie hipotetinių išlaikytinių galimą egzistavimą be pagrindo ir grindžia atsisakymą tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, be kita ko, šia nepagrįsta prielaida.
Šalies argumentai
10.9. Apeliantė teigia, kad siekdama suteikti tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas vaikams ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovas tinkamo išlaikymo jiems neteikia, atsakovė po pagrindinio darbo dirba „Bolt“ pavėžėja siekdama gauti papildomų pajamų. Atsakovė taip pat studijuoja Vilnius universitete Vadybos bakalauro studijas, už kurias turi papildomai mokėti, kad galėtų įgyti papildomą specialybę.
Atsiliepimas
11. Ieškovas T. M. atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1. Nesutinka su apeliantės skundo teiginiu, kad civilinėje byloje e2-1465-466/2024 pateikti įrodymai patvirtina realiai padidėjusius šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymi, kad pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Remiasi kasacinio teismo praktika kur pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Vadovaujantis 2023 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 516 (TAR 2023-06-30, kodas 2023-13390) nuo 2024 m. sausio 1 d. Minimalus mėnesio darbo užmokestis (toliau - MMA) sudaro 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius - 709,00 Eur. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vaikų būtiniesiems poreikiams (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) tenkinti reikalinga suma sudaro 709,00 Eur. Ieškovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu vaikų išlaikymui skiriama suma sudaro 3 306,38 Eur. Ieškovo manymu, atsakovės nurodomos vaikų išlaikymui skiriamos sumos kelia pagrįstų abejonių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė į civilinę bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, iš kokių konkrečiai lėšų ji skiria neva trūkstamas vaikų išlaikymui (šiai dienai jų poreikių tenkinimui) kas mėnesį jos lentelėse nurodomas sumas.
11.2. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog šalių santuoka nutraukta ir su tuo susiję klausimai, įskaitant nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis, išspręsti ne taip jau seniai - Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-26376-l018/2022, patvirtinus šalių Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. prieš 1 metus ir 2 mėnesius skaičiuotinus nuo priešieškinio gavimo dienos. Civilinės bylos dėl šalių santuokos nutraukimo metu nepilnamečiai vaikai taip pat lankė žirgyną, maitinosi namuose ir mokykloje, naudojosi viešuoju transportu, buvo vykdomos mokykloje rinkliavos, naudojosi ortodonto paslaugomis, vartojo vitaminus ir pan. (tai patvirtina ir lentelėse nurodytas 4-ių metų laikotarpis). Be to, su vaikų poreikių tenkinimu buvo patiriamos kitos išlaidos, nurodytos atsakovės lentelėse, esančiose priešieškinyje. Taigi, visi šie klausimai, susiję su vaikų poreikių tenkinimu, šalių (santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu) buvo detaliai aptarti ir, atsakovės reikalavimu, šalys sutarė, kad ieškovas vaikams išlaikymą po santuokos nutraukimo teiks po 350,00 Eur.
11.3. Anot ieškovo, priešieškiniu, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, reikalaujamos atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui sumos neatitinka realių vaikų poreikių, o yra dirbtinai padidintos, galimai atsakovei siekiant, kad ieškovas patenkintų ne tik vaikų poreikius, tačiau ir pačios atsakovės. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė į vaikų išlaikymo sumas grindžiančias lenteles įtraukė kreditorinių įsipareigojimų vykdymą. Be to, grisdama vaikų išlaikymui didintinas sumas, nurodė, jog turi mokėti už savo studijas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovui teikti didesnį šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-26376-1018/2022, šiai dienai galioja patvirtintas vaikams išlaikymo dydis. Pažymi, jog šiuo metu ieškovas ir atsakovė neveda bendro ūkio, taigi ir nesidalina (tam neturi jokio teisinio pagrindo) finansine našta, susijusia su kiekvieno iš jų asmeninių poreikių tenkinimu. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu, šalys vienas kitam išlaikymo neteikia (pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo reikalinga šalis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio priteisimo bendrąja tvarka (CK 3.72 straipsnis).
Šalies argumentai
11.4. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad civilinėje byloje e2-1465-466/2024 pateikti įrodymai patvirtina ieškovo finansines galimybes teikti šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Ieškovo manymu, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino vaikui (vaikams) išlaikymo priteisimo negali nesivadovauti galiojančiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama, šeimos teisės bylose, praktiką, o taip pat neatsižvelgti į tėvų (šiuo atveju, ieškovo) turtinę padėtį. Pažymi, jog ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui šiuo metu skiria po 350,00 Eur (su indeksavimu), kas bendrai sudėjus sudaro 700,00 Eur. Be to, nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį yra mokamos valstybės išmokos, kurias nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro po 96,25 Eur. Taigi, iš viso kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamos sumos yra po 446,25 Eur. Ieškovas nurodo, kad iš viso per 12-a mėnesių gautos (įskaitant dvi vaikų išlaikymui nuskaitytas 244,40 Eur ir 40,00 Eur sumas) jo pajamos iš darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) sudarė 6 387,59 Eur, kas vidutiniškai kas mėnesį sudaro 532,30 Eur (6 387,59 Eur : 12 mėn.), iš (duomenys neskelbtini) pajamos - 20 754,30 Eur, kas vidutiniškai kas mėnesį sudaro 1 729,53 Eur (20 754,30 Eur : 12 mėn.). Todėl, ieškovo vertinimu, atsakovė, reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nurodė klaidingas aplinkybes dėl jo gaunamų neva 3 050,00 Eur mėnesinių pajamų, kadangi ieškovo per mėnesi vidutiniškai gaunamas pajamas sudaro - 2 261,83 Eur, iš kuriu jis 700,00 Eur skiria šalių nepilnamečiu vaiko išlaikymui. Likusiomis ieškovui lėšomis, kurias sudaro 1 561,83 Eur, pastarasis privalo pasirūpinti savo gyvenamąja vieta ir padengti su tuo susijusias išlaidas (atsakovė neįsileidžia ieškovo į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, o kito nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto pastarasis neturi), mokėti įmokas kreditoriui už būstą, priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, pirkti maistą, rūbus ir avalynę (nors minimaliai), higienos priemones, mokėti už mobiliojo operatoriaus teikiamas paslaugas, kurą, vaistus ir kt. (akcentuoja, jog ieškovas neturi jokių žalingų įpročių, įskaitant alkoholio vartojimą, tad išlaidų su tuo nepatiria). Tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą, o taip pat ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris, beje, sutampa su priešieškinio reikalavimu, ir priteisus iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams bendrai sudėjus 1 300,00 Eur, ieškovui pragyvenimui ir su tuo susijusioms išlaidoms dengti liktu tikrai 961,83 Eur (ieškovo kreditoriui (priklausomai nuo ieškovui tenkančios turto dalies) mokėtina kas mėnesį 470,00 Eur suma (940,00 (bendrai mokėtina suma) : 2 (kredito gavėjų skaičiaus)), likusi 491,83 Eur suma Ieškovui liktų būtiniems poreikiams tenkinti (beveik perpus mažiau, nei MMA).
11.5. Atkreipia dėmesį į atsakovės priešieškinyje nurodomas aplinkybes, susijusias su neva vykdoma papildoma ieškovo veikla bei, tuo pagrindu, išvardintus koncertus ir paaiškina, kad atsakovės nurodyti koncertai vyko labai seniai (dar šalių santuokos metu), t. y. 2018 m., 2019 m. ir pan.). Ši kūrybinė veikla yra neatlygintina (tik išskirtiniais atvejais yra gaunamos nežymios sumos, ką patvirtina ir ieškovo teikiama kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 14 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. (toliau - Sodros pažyma).
11.6. Teigia, jog ieškovui pervedant nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 350,00 Eur (abiem vaikams bendrai sudėjus 700,00 Eur), atsakovė taip pat turėtų skirti tą pačią sumą, kas bendrai sudėjus abiejų tėvų lėšas sudarytų kiekvienam vaikui po 700,00 Eur kas mėnesį, neskaitant aukščiau paminėtos valstybės išmokos vaikams, mokamos kas mėnesį po 96,25 Eur (tėvų skirtina vaikų išlaikymui suma ir valstybės išmoka sudaro 796,25 Eur).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties, kuria teismas atsakovės L. V. prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš ieškovo T. M. nepilnametės dukros T. M. laikinam išlaikymui po 700 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas bei nepilnametės dukros M. M. laikinam išlaikymui po 600 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į L. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų
15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas T. M. teikia naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 19 d. pažymą Nr. PD-399 ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 20 d. pažymą Nr. 89 apie T. M. gautas pajamas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 14 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Įrodymai, anot apelianto, paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus apie ieškovo pajamų dydį.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
17. Nors teikiant rašytinius įrodymus nėra formuluojami prašymai juos priimti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su byloje keliamais klausimais – priteistu laikinu išlaikymu ir jo dydžiu nepilnamečiams vaikams, su nepilnamečių vaikų teisėmis ir tėvų pareigomis jų atžvilgiu, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, į tai, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, kad jų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
18. Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės L. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros T. M. laikinam išlaikymui po 700 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas bei nepilnametės dukros M. M. laikinam išlaikymui po 600 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į atsakovės nurodytą banko sąskaitą.
19. Atsakovė atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą motyvuoja netinkamu materialinių ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimus, taikymu, dėl ko buvo neteisingai nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir padarytos klaidingos išvados. Savo ruožtu ieškovas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
21. Aptariamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Viena iš tokių laikinai ginčo situaciją sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
22. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-114-613/2021).
23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26376-1018/2022 nutraukta ieškovo T. M. ir atsakovės L. V. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria be kitų sąlygų šalys sutarė, kad T. M. nepilnamečių dukrų T. M. ir M. M. išlaikymui gera valia įsipareigoja iki jų pilnametystės mokėti po 350 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas kiekvienam vaikui, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į L. M. nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė neįrodinėja, kad ieškovas šios sutarties sąlygos nevykdo. Taip pat iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog šalys susitarė, kad ieškovas mokės kreditoriui kredito, skirto vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), įsigijimui, įmokas, kurios tuo metu siekė 800-900 Eur į mėn., o atsakovė mokės už vaikų treniruotes žirgyne, reikalingą aprangą ir žirgyno organizuojamas stovyklas. Kad šalys vykdo ir šį susitarimą, byloje taip pat ginčo nėra.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti priteistą laikiną išlaikymą, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
27. Kartu pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi dukrų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl dukrų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiame kontekste atmestini, kaip nepagrįsti, ieškovo argumentai dėl atsakovės turtinės padėties bei jos finansinio (ne)pajėgumo, kadangi viena vertus, analizuojamu atveju sprendžiama dėl ieškovo pareigos ir galimybių teikti dukroms išlaikymą, kita vertus, šiuo metu dukroms nuolatos gyvenant su ieškove, pastarajai būtent ir tenka didžioji dalis su vaikų išlaikymu susijusių išlaidų.
28. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
29. Vertindamas nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo dydis šalių dukroms nustatytas vos šiek tiek daugiau nei prieš vienerius metus. Taip pat vertintina aplinkybė, kad atsakovė priešieškiniu prašo padidinti ieškovo teikiamo dukroms išlaikymo dydį, motyvuodama vaikų poreikių padidėjimu bei ieškovo gaunamų pajamų dydžiu, o ieškovas, savo ruožtu šias aplinkybes ginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas labiausiai atitiktų dukrų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaikams teiktino išlaikymo dydžio nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, vertinant protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 708 Eur (nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, atsižvelgiant į šį kriterijų, ieškovo šiuo metu mokamas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 350 Eur/mėn. vienam vaikui yra mažesnis tik 4 Eur už orientacinį kriterijų, taip pat, kaip minėta, šalys bendru sutarimu pasidalinę pareigas mokėti būsto kreditą bei kitas vaikų ugdymo išlaidas, todėl laikytina, kad iki teismo sprendimo priėmimo šalių dukrų teisė gauti jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą yra užtikrinta, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl procesinės baigties
32. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir tėvų pareigomis materialiai išlaikyti savo vaikus, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovės L. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.