- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-114-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 64, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – Š., atsakovui – Š.; nepilnamečio sūnaus S. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnamečio sūnaus S. Š. išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki sūnaus pilnametystės ir paskirti ieškovę sūnaus išlaikymui skirtas lėšas naudoti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 2 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; padalyti santuokoje įgytą turtą; priteisti ieškovei iš atsakovo 52 900,00 Eur piniginę kompensaciją; prievolę bankui „Swedbank“, AB, pagal 2006 m. vasario 28 d. sutartį Nr. BP3020060075AB po santuokos nutraukimo palikti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole; priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovo S. Š. priteisti nepilnamečio sūnaus S. Š. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovo S. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. Š. po 250,00 Eur per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę.
4. Teismas pažymėjo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti, ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, atsižvelgdamas į ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo sumą, padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius ir specialiuosius poreikius); kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, – 250,00 Eur laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui (iš esmės nesprendžiant ginčo) yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti vaiko minimalūs poreikiai ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas S. Š. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį pakeisti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – iš atsakovo iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai visa apimtimi tenkino ieškovės reikalavimą, pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo normas, neįvertinęs ir objektyviai neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, vertindamas tik ieškovės samprotavimus, nesigilindamas ir neanalizuodamas pateiktų rašytinių įrodymų pakankamumo, sąsajumo su įrodinėtinomis aplinkybėmis, nepagrįstai suteikdamas prioritetą ieškovės interesams. Teigia, kad nutartis yra neteisėta ir pažeidžia atsakovo interesus.
7.2. Pažymėjo, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Mano, kad ieškovei nepateikus į bylą jokių įrodymų apie sūnaus būtinuosius poreikius, apie atsakovo finansinę padėtį, kuri yra svarbi siekiant nustatyti tėvų galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta.
7.4. Pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, nes jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju, teismui pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškiniu keliami reikalavimai yra patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl tai pažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
7.5. Taip pat pažymėjo, kad nekvestionuoja savo pareigos išlaikyti sūnų ir sutinka, kad materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiam vaikui be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, tačiau turtinė padėtis ir kitos aplinkybės yra svarbios vertinant priteistino išlaikymo dydį.
7.6. Teigia, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į faktinių aplinkybių visumą: kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, kokia tokio asmens sveikatos būklė, elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.
7.7. Nurodo, kad dėl sveikatos sutrikimų teko išeiti iš darbo. Šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą pavežėju. Šiuo tikslu tenka nuomotis automobilį. Gaunamos pajamos sumažėjo ir dėl pasauliniu mastu prasidėjusios pandemijos ir šalyje paskelbto karantino. Turi kreditinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo vienas, moka mokesčius, padeda senyvo amžiaus motinai.
7.8. Mano, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, – 150,00 Eur laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui (iš esmės nesprendžiant ginčo) yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti turtiniai interesai.
Atsiliepimas
8. Ieškovė E. Š., atstovaujama advokato Ričardo Noreikos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovo atskirąjį skundą vertina kaip siekį išvengti teikti sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą.
Atsiliepimas
8.2. Mano, kad teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, pagrįstai atsižvelgė į sūnaus amžių.
8.3. Pažymėjo, kad šiuo metu šalių sūnus sparčiai auga, ypač yra išaugęs maisto poreikis, dėl augimo kur kas dažniau reikia keisti rūbus, avalynę, o tai lemia padidėjusias išlaikymo išlaidas.
8.4. Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje orientacinis išlaikymo dydžio kriterijus yra pusė minimaliojo darbo užmokesčio. Prašant priteisti tokį išlaikymo dydį, nereikalaujama pateikti išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
8.5. Ieškovės vertinimu, atsakovo sveikatos problemos, kuriomis grindžia atskirąjį skundą, nėra tokios, kurios neleistų atsakovui dirbti ir gauti pakankamai pajamų. Atsakovas gali rasti kitą darbą ir gauti vidutinį darbo užmokestį, kurio visiškai pakaktų teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas nepaaiškina, kodėl jis nedirba geriau mokamo darbo, nepateikia jokių medicininių ar neįgalumą nustatančių institucijų dokumentų, kuriuose būtų nurodytos atsakovo darbo galimybes ribojančios sąlygos. Vien tai, kad atsakovas pateikia nedideles savo oficialias pajamas, mažesnes nei minimalusis darbo užmokestis, nerodo, kad atsakovas išnaudojo visas protingas galimybes gauti didesnį darbo užmokestį. Šiuo metu darbo pasiūla yra pakankamai didelė ir net pačios žemiausios kvalifikacijos asmuo gali uždirbti dvigubai ar trigubai daugiau, nei deklaruoja atsakovas. Todėl atsakovo pateikiami duomenys apie pajamas yra vertintini ne kaip jo sunkią finansinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, o kaip jo nenorą dirbti ir gauti didesnes pajamas patvirtinantys duomenys. Atsakovas yra pakankamai sveikas ir jauno amžiaus asmuo, dėl to turi visas galimybes gauti didesnes pajamas.
8.6. Teigia, kad atsakovas sūnaus neišlaiko, nesidomi jo poreikiais, todėl neįsivaizduoja, kiek kainuoja jo išlaikymas, ir nepagrįstai teigia, kad 150,00 Eur išlaikymo dydis iš atsakovo pusės yra protingas ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
13. Atsakovas pateikė individualios veiklos pažymą, banko sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d., medicininius dokumentus, automobilio nuomos sutartį, sąskaitas už automobilio nuomą, sąskaitas, patvirtinančias atsakovo gaunamą darbo užmokestį, kredito sutartį ir vartojimo kredito sutartį. Ieškovė pateikė draudimo bendrovės pranešimą. Šalys prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir juos vertinti. Atsakovas pridedamais rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti savo turtinę padėtį ir galimybę mokėti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį. Ieškovė pateiktu rašytiniu įrodymu siekia paneigti atsakovo argumentus dėl jo turtinės padėties.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
15. Nagrinėjamu atveju remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, siekdamas tinkamai įvertinti atskirojo skundo argumentus, atsižvelgiant į tai, kad naujai prašomi įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, siekiant jį išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, priimtini ir vertinti šalių pateikti įrodymai.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas neneigia savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir sutinka, kad materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiam vaikui be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, tačiau atskirajame skunde teigia, kad priteistas laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra neproporcingai didelis; kad turtinė padėtis ir kitos aplinkybės yra svarbios vertinant priteistino išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas atskirajame skunde neprašo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau prašo skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį sumažinti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes, pasisako tik dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo.
Dėl laikino išlaikymo dydžio
19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad priteistas laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra neproporcingai didelis, neatitinkantis atsakovo turtinės padėties, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovo teisėtus interesus.
20. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, priteisė iš atsakovo 250,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą. Atsakovas atskirajame skunde neneigia būtinybės nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, tačiau nesutinka su nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
21. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečio vaiko amžių jo poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog šalių nepilnamečiam vaikui pakanka 150,00 Eur dydžio išlaikymo, tačiau konkrečiais duomenimis to nepagrindžia. Dėl to atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad 150,00 Eur išlaikymas yra pakankamas patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius, vertintinas kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiam vaikui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tuo labiau kad šiuo atveju, kaip minėta, prioritetas teikiamas šalių nepilnamečiam vaikui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir gynimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas 250,00 Eur laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsakovui nurodytina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.