- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-854-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00597-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko komunalininkas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-714/2019 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. 2018 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2018 m. spalio 17 d. su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Jurbarko komunalininkas“ ieškovo naudai: 1) 10 094,98 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 1 189,99 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Jurbarko komunalininkas“ buvo ir yra atsakinga už bendro naudojimo patalpų administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą, bendro naudojimo objektų remontą ir profilaktiką. Ieškovas daug kartų kreipėsi į atsakovę UAB „Jurbarko komunalininkas“ dėl užliejimų fekalinėmis nuotekomis. 2014 m. rugsėjo 28 d. ieškovas aptiko savo butą užlietą fekalinėmis nuotekomis ir 2014 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl patirtos avarijos ir padarinių likvidavimo. 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta komisija avarijos priežasčių išaiškinimui ir užlieto buto antisanitarinės būklės įvertinimui, buvo surašytas patikrinimo aktas. 2014 m. spalio 13 d. ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę dėl patirtų nuostolių įvertinimo, pateikdamas ir 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktą. Iš 2014 m. gruodžio 11 d. savivaldybės atsakymo paaiškėjo, kad 2014 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Savivaldybės komisija padarytai žalai nustatyti. Nors iš komisijos ieškovas jokio dokumento negavo, tačiau iš 2014 m. gruodžio 11 d. savivaldybės atsakymo matyti, kad patikrinimo metu avarija buvo jau likviduota, konstatuoti avarijos padariniai - (duomenys neskelbtini) buto apliejimas nuotekomis, buto baldų apačia sugadinta, avarijos priežastis – techniškai netvarkinga nuotekų sistema, užsikimšę nuotekų tinklai. Komisija supažindino atsakovę su ieškovo prašymu ir įpareigojo imtis visų reikiamų priemonių, kad ateityje tokios ar panašios avarijos nepasikartotų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Jurbarko komunalininkas“ 2018 m. liepos 24 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir 2018 m. lapkričio 2 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuose prašė teismo ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovė savo, kaip administratorės, teises ir pareigas pradėjo vykdyti nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., o ne nuo 2014 m. rugsėjo 22 d., kaip nurodo ieškovas. Ieškovas į atsakovę dėl užliejimų nesikreipė, tik 2014 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. rado fekalinėmis nuotekomis užlietą butą. Šiame rašte kanalizacijos užsikimšimo ir buto užliejimo priežastimi ieškovas nurodė sugadintus lauko fekalinės kanalizacijos projektinius nuolydžius. Ieškovo ir jo sudarytų „komisijų“ išvados gali būti vertinamos tik kaip faktinės situacijos fiksavimas, tačiau jokiu būdu ne kaip buto užliejimo priežasties nustatymas. Ieškovas į atsakovę dėl 2014 m. rugsėjo 28 d. aptiko buto užliejimo ir dėl kitų galimai įvykusių avarijų kreipėsi tik 2016 m. vasario 25 d. 2016 m. lapkričio 22 d. ieškovas raštu informavo atsakovę apie užsikimšusią kanalizaciją, kurią atsakovė operatyviai 2016 m. lapkričio 24 d. sutvarkė. 2017 m. sausio 1 d. ieškovas raštu vėl informavo atsakovę apie užsikimšusią kanalizaciją, atsakovė 2017 m. sausio 3 d. kanalizaciją sutvarkė ir 2017 m. sausio 6 d. raštu informavo ieškovą. Ieškovas su nuotekų vamzdžio pakeitimu sutiko tik tokiu atveju, jeigu bus pakeistos ieškovo buto grindys, t. y. ieškovas su nuotekų vamzdžio pakeitimu nesutiko. 2017 m. vasario 20 d. raštu ieškovas vėl informavo atsakovę apie užsikimšusią kanalizaciją bei pats nurodė, kad užsikimšo nuotekų vamzdis esantis po ieškovo buto grindimis. Atsakovė pakartotinai prašė ieškovo sutikimo išardyti buto grindis ir patikrinti nuotekų vamzdį. Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko, jis 2017 m. balandžio 20 d. raštu prisiimdamas visą riziką nurodė, kad „<...> išardyti (mano) buto grindis (be atstatymo darbų), po kuriomis nutiestas iš bendro naudojimo nuotekų vamzdis ir jį (vamzdį) pakeisti, nėra jokio reikalo“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Jurbarko komunalininkas“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pripažino nustatytu, kad iš 2014 m. spalio 12 d. K. K. paaiškinimo matyti, jog jam lankantis ieškovo bute, matėsi kad butas buvo užlietas fekalijomis, 2017 m. balandžio 19 d. V. K. savo paaiškinime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. matė į butą tekančias nuotekas, 2016 m. vasario 27 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. birželio 16 d., 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. sausio 1 d., 2017 m. vasario 17 d. laisvai sudaryta komisija nustatė, kad ieškovo butas užlietas fekalijomis, ieškovas ir atsakovė 2014 m. spalio 1 d. sudarė pastato administravimo, nuolatinės techninės priežiūros ir paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį, iš 2014 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo sudaryta savivaldybės komisija, kuri apžiūrėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) butas užlietas nuotekomis, avarijos priežastis – techniškai netvarkinga nuotekų sistema, 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovui pateikta (duomenys neskelbtini), esančio namo techninės priežiūros žurnalo kopija ir avarinės tarnybos iškvietimo žurnalo kopijų išrašai, kuriuose užfiksuota, kad yra užsikišusi kanalizacija, 2017 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės rašte nurodyta, kad esančios problemos sprendimo būdas yra nuotekų vamzdžio, esančio po ieškovo buto grindimis pakeitimas, 2014 m. spalio 29 d. sudaryta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu komisija nustatyti žalą užliejus butą fekalijomis (duomenys neskelbtini). Iš lokalinės avarijos padarinių šalinimo sąmatos matyti, kad bendra suma yra 4549,79 eurai, antstolė N. G. atliko bute faktinių aplinkybių konstatavimą, protokole nurodė, kad visame bute ant grindų likę fekalijų žymės, bute nemalonus kvapas, butui reikalingas kapitalinis remontas. Ieškovas įvertino, kad visas bute sugadintas turtas vertas 5545,19 eurų. Daugiabučio namo, kuriame yra ieškovo butas administratoriumi 2014 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta atsakovė. 2014 m. rugsėjo 30 d. statinio apžiūros aktas patvirtina, kad komisija, sudaryta iš atsakovės atstovų ir (duomenys neskelbtini) seniūno apžiūrėjo namą esantį, (duomenys neskelbtini), jis buvo perduotas administratoriui. Iš atsakovės raštų ieškovui, matyti, kad ji ne kartą ieškovui siūlė pakeisti vamzdį po ieškovo buto grindimis. Ieškovas ne kartą kreipėsi raštu į atsakovą, prašydamas spręsti vamzdyno užsikišimo problemą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui nuosavybės teise. 2018 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 18 d. užregistruotas ieškovo prašymas „Dėl mokesčių skaičiavimo už komunalines paslaugas“, 2017 gauti informacinių pareiškimų nuorašai. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vieno langelio dokumentų registracijos žurnalo išrašas patvirtina apie ieškovo susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija eiliškumą: 2014 m. spalio 13 d. administracija gavo ieškovo raštą su prašymu sudaryti komisiją jo užlieto buto nuostolių įvertinimui, pridėta A. S., B. S. ir I. F. pasirašytas 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), lauko kanalizacijos tinklų eskizas; 2014 m. spalio 29 d. sudaryta administracijos komisija nuostoliams įvertinti; 2014 m. gruodžio 11 d. ieškovui parengtas administracijos direktoriaus raštas, su išvada, kad avarijos priežastis, techniškai netvarkinga nuotekų sistema, siūlymas ieškovui žalą įvertinti pačiam; 2016 m. vasario 29 d. prašymas administracijos direktoriui atsiųsti komisijos išvadas, nes jų nėra gavęs; 2016-03-25 ieškovui atsakyta, kad jam atsakymas buvo išsiųstas 2014 m. gruodžio 11 d., 2016 m. lapkričio 20 d. ieškovo prašymas imtis priemonių buto užliejimo priežastims pašalinti, žalos atlyginimo, pridėtas 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas, tinklų eskizas; 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovo prašymas nustatyti avarijų priežastis, padengti nuostolius, atšaukti ieškinį; 2017 m. sausio 12 d. administracija parengė raštą, kuriame nurodyta, kad reikia pakeisti vamzdį po ieškovo buto grindimis; 2017 m. sausio 2 d. gautas ieškovo pranešimas dėl 2017 m. sausio 1 d. rasto pakartotinio buto užpylimo, kuris buvo išsiųstas UAB „Jurbarko vandenys“. 2017 m. sausio 5 d. UAB „Jurbarko vandenys“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nuotekų šuliniai nuotekas priima, jų eksploatuojamoje nuotekų infrastruktūroje gedimų nenustatyta. 2017 m. sausio 23 d. ieškovas pateikė raštą, kuriame nurodė, jog su vamzdžio pakeitimu sutinka, jei bus pakeistos ir grindys, atlyginti nuostoliai; 2017 m. vasario 21 d. administracija raštu siūlė ieškovui užtikrinti galimybę administratoriui tinkamai eksploatuoti nuotekų sistemas. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas yra daugiabučiame name, tačiau Daugiabučio namo gyventojų bendrija neįsteigta. Ieškovas daugiabučio namo gyventojų susirinkime 2014 m. rugsėjo 8 d., kuriame buvo nutarta prašyti skirti daugiabučio namo administratorių, nedalyvavo. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 straipsnio 4 dalis), kaip ir buvo padaryta, namo administratoriumi buvo paskirta UAB „Jurbarko komunalininkas“. Administracijos direktoriaus įsakymas nebuvo skųstas. Ieškovas sutarties su administratoriumi nepasirašė, mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo, dėl ko UAB „Jurbarko komunalininkas“ kreipėsi į teismą, apie ištikusias avarijas pranešdavo ne tiesiogiai UAB „Jurbarko komunalininkas“, bet per tarpininkus (seniūną, savivaldybės administraciją, jo paties iniciatyva sudarytas komisijas, spaudos atstovus).
7. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog ieškovas nepriėmė pasiūlytų sutarties sąlygų, ignoravo sutartį. Nurodė, jog, nors sutartis iš esmės tarp šalių nebuvo sudaryta, UAB „Jurbarko komunalininkas“ pagal sutartį ir galimybes vykdė pareigas, gavęs pranešimą, šalino avarijų padarinius, atliko kitus darbus name. Todėl pripažino, jog UAB „Jurbarko komunalininkas“ vykdė savo prievoles ieškovo, kaip vieno iš butų savininkų daugiabučiame name ir viso namo bendrų konstrukcijų bendraturčio, atžvilgiu.
8. Teismas nurodė, jog jau UAB „Jurbarko komunalininkas“ perimant daugiabutį namą savo žinion buvo konstatuota, kad nuotekų šalinimo sistema susidėvėjusi, sujungimo vietos nesandarios, trečiame bute kanalizacijos vamzdyje skylė, sunkiasi nuotekos, antisanitarinės sąlygos. Todėl laikė, jog nuotekų sistema name buvo su trūkumais dar iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kam UAB „Jurbarko komunalininkas“ neturėjo jokios įtakos. Tai, kad ieškovui priklausantis butas buvo užlietas 2014 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, neužilgo po to, kai buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas, vyko daugiabučio namo perėmimo procesas, kuris, esant ne vienam savininkui, dalyvaujant kelioms institucijoms, galėjo trukti ir ne vieną dieną, taip pat galėtų būti vertinamas ir kaip atsitiktinumas. Avarija buvo pašalinta. Namo perdavimas administratoriui savivaldybės administracijos valiniu aktu buvo vykdomas skubos tvarka, nes buvo iškilęs klausimas dėl namo parengimo šildymo sezonui. Iki 2015 metų pabaigos ieškovas jokių pretenzijų ieškovei dėl 2014 m. rugsėjo 28 d. įvykio (užliejimo) nereiškė. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. R4-15-3244 buvo pranešta, kad atliktas bendrojo naudojimo kanalizacijos stovų ir kiemo nuotekų tinklų trasos praplovimas ir kanalizacijos šulinių išvalymas, UAB „Jurbarko vandenys“ nuo kiemo tinklų pirmo šulinio nuvedė papildomą vamzdį į greta einančių nuotekų magistralinę trasą.
9. Teismas nustatė, kad nuo 2016 metų vidurio iki 2017 metų vasario mėnesio ieškovo butas buvo aplietas 6 kartus. Dėl šių faktų ginčo nėra, tai patvirtina teismui pateikta rašytinė medžiaga, liudytojų parodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai. Visais atvejais avarijos padariniai buvo pašalinti, sutvarkyta užkimšta kanalizacija, tai pažymėta UAB „Jurbarko komunalininkas“ namo techninės priežiūros žurnaluose bei kituose žurnaluose, kuriuose žymimi pranešimai apie avarijas. Po paskutinio atkimšimo, kai buvo ištrauktas medžiaginis gniutulas, butas nebuvo užlietas. Nei vienu iš tų atveju nebuvo konstatuota, kad avarijos įvyko dėl to, kad UAB „Jurbarko komunalininkas“ netinkamai vykdė administratoriaus pareigas, nešalinio avarijos padarinių, neatliko kitų paslaugų, susijusių su daugiabučio namo administravimu. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pasikartojantys buto užliejimai vyko dėl atsakovės kaltės. Daugiabutis namas yra kaimiškoje vietovėje, dalis namo neapgyvendinta, dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, kad name gyvena ir asocialių žmonių, kurie periodiškai užkemša nuotekų vamzdžius, mesdami į juos buitines atliekas, ieškovui priklausantis butas įrengtas rekonstruojant patalpas, naikinant pertvaras pagal jo paties parengtą projektą. 2017 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, tinklų užsikimšimo problemos pradėtos spręsti dar 2006 metais. Tuo pačiu raštu ieškovui buvo pasiūlyta keisti namo nuotekų sistemos vamzdį, esantį po ieškovo buto grindimis, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Nuotekų sistemos vamzdyno keitimas būtų jau daugiau nei namo priežiūros darbai. Kapitaliniai darbai, kurių poreikis atsiranda dėl fizinio nusidėvėjimo, gali būti atliekami namo savininkų pageidavimu iš namo kaupimo lėšų arba papildomai apmokant. Daugiabutis namas pirmiausia turi atitikti teisės aktuose nurodytus reikalavimus, tai užtikrinti yra ir administratoriaus pareiga tačiau tai nereiškia, kad išimtinai daugiabučio namo administratorius yra atsakingas dėl namo atitikimo visiems statybos techniniame reglamente nurodytiems reikalavimams. Todėl, ieškovui neįrodžius vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti atsakovės atsakinga už padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo 2018 m. spalio 16 d. patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai aiškinant teisės normas, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Konkrečiai, byloje nustatyta ir sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė žalą, tačiau šio reikalavimo net nenagrinėjo. Analizuodamas byloje surinktus duomenis teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog visais atvejais avarijos padariniai buvo pašalinti. Be to, tokių išvadų padarymas nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pagrindinę prievolę: administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Byloje buvo įrodyta tiek atsakovės kaltė, tiek ir jos neteisėtas neveikimas taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas ir žalos atsiradimo faktas, ir atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) bei kaltė. Priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra akivaizdus, kadangi jei atsakovė būtų atlikusi ir vykdžiusi visas jai pavestas pareigas tinkamai, ieškojusi techniškai netvarkingos nuotekų sistemos užsikimšimo priežasčių, atlikusi kontrolinius praplovimus, ieškovo butas nebūtų užsikimšęs daug kartų ir ieškovas nebūtų patyręs daugiau žalos (po pirmojo 2014 m. rugsėjo 28 d. užliejimo buvo užlieta tik ieškovo buto virtuvė ir pirmasis kambarys, o kitų užliejimų metu buvo visiškai sugadinti muzikos instrumentai ir baldai, buvę antrajame kambaryje, bei pats kambarys).
2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime cituoja pačios atsakovės surašytus avarijų šalinimo žurnalo įrašus ir pasigenda juose duomenų, kad pati atsakovė „netinkamai vykdė administratoriaus pareigas“. Nėra teisinga ir pagrįsta teismo sprendime „pasigesti“ ir/ar reikalauti ieškovą pateikti teismui tokių įrodymų, kuriais pati atsakovė, suinteresuota jai palankia šios bylos baigtimi ir apskritai sau nenaudingų duomenų nefiksavimu raštu savo paties dokumentuose, pripažintų savo kaltę ar netinkamą pareigų vykdymą. Šiuo atveju nešališkais ir patikimais duomenų šaltiniais turėjo būti pripažinti kiti duomenys.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenagrinėjo ir jame nepasisakė dėl ieškovo patirtos žalos ir jo atliktų mokėjimų (išlaidų) už atsakovės paslaugas pagal 2014 m. spalio 1 d. nuolatinės techninės priežiūros ir paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį laikotarpiu 2015 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. (246,60 Eur) ir 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. (925,39 Eur), kai pati atsakovė netinkamai vykdė ieškovui savo prievoles, ir tokiu būdu pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo nenagrinėjo patikslinto ieškinio 3-iojo reikalavimo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, skundžiamame sprendime dėl šio ieškovo reikalavimo visiškai nepasisakė. Akivaizdu, kad ieškovas patyrė didelius praradimus, įskaitant išgyvenimus dėl atsakovės kaltu neveikimu bei netinkamu veikimu sukeltą jo turto suniokojimą ir dėl negalėjimo juo naudotis neapibrėžtą, nežinomą laiko tarpą, nežinomybės ir bejėgiškumo jausmą.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su ieškovo turėtų 1 189,99 Eur išlaidų, kaip atskiros nuostolių formos, priteisimu. Atsakovė aiškiai nesąžiningai praturtėjo, iš ieškovo rinkdama įmokas ir kitus mokėjimus už jo buto administravimą, nors nesuteikdama pakankamą rūpestingumo laipsnį sudarančių paslaugų ir neatlikdama kitų privalomų veiksmų, t. y. pažeisdama prievolę (CK 6.63 straipsnis).
2.6. Atsakovę laikant ieškovo kreditore santykiuose dėl atsakovės teikiamų administravimo paslaugų apmokėjimo, turi būti taikomos CK 6.64 straipsnio 3 ir 4 dalies normos, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių teisės normų nepagrįstai netaikė.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino, jog šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Jurbarko komunalininkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto A. S. apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad yra surinkta pakankamai duomenų apie visas atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltę ir žalą). Atsakovė sutinka su apeliantu, kad žalos apeliantui faktas byloje buvo įrodytas, tačiau žalos dydis (vertė) ir visos kitos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė) neįrodytos. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai administravo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus ir neužtikrino jų priežiūros pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus teises ir pareigas įgijo 2014 m. rugsėjo 30 d.. Nuo to laiko atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai. Pagrindinis apelianto buto užpylimas įvyko iki atsakovei pradedant vykdyti administratoriaus teises ir pareigas. Negana to, apie šį įvykį apeliantas atsakovei nepranešė, apie vėlesnes avarijas ir galimus buto užliejimus jis atsakovei taip pat nepranešdavo, arba pranešdavo pavėluotai, tačiau ir šiuos atsakovė nedelsdama sutvarkydavo. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi administratoriaus pareigas nėra, apeliantas tokių įrodymų nepateikė, nors siekdamas įrodyti savo ieškinio reikalavimus tokią pareigą turėjo, todėl teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės surašytais avarijų šalinimo žurnalo įrašais, nes kitokių įrodymų (duomenų) byloje tiesiog nebuvo. Apelianto teiginiai ir aplinkybių, susijusių su skuduro ištraukimu iš kanalizacijos vamzdžio, interpretavimas tik patvirtina, kad jis nesuvokia atliekamų kanalizacijos atkimšimo metodų ir naudojamos technikos bei įrangos šių darbų atlikimui. Apeliantas nuo 2014 iki 2017 m. nuolat reikalaudavo atlikti avarijų priežasčių nustatymą ir likvidavimą, tačiau pats tokios pareigos niekada nevykdė, atvykdavo tik įvykus eilinei užsikimšimo avarijai. Tai, kad atsakovė atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalai, Avarinės tarnybos iškvietimų registracijos žurnalas, liudytojų paaiškinimai ir kiti byloje esantys dokumentai. Duomenų, kad atsakovė būtų vengusi pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, ieškovas į bylą nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovė pagrįstai daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus teises ir pareigas įgijo ir pradėjo vykdyti nuo 2014 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 16 d. seniūno V. K. raštas Nr. D2-1.8-50 bei kiti jo raštai ir paaiškinimai teismo posėdžių metu turėtų būti vertintini kritiškai dėl pateikiamos akivaizdžiai šališkos nuomonės bei aplinkybių, kurios yra prieštaringos byloje nustatytoms aplinkybėms ir jo paties paaiškinimams.
3.2. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Jurbarko rajono savivaldybės atsakymas į apelianto atstovo paklausimą, patvirtina, kad atsakovė jau nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. privalėjo, vykdydama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymą, pradėti administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą. Kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės atsakymas niekaip nepatvirtina apelianto teiginių. Atsakyme lakoniškai nurodoma, kad atsakovas įsakymu jam pavestas užduotis privalėjo vykdyti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad perdavimo-priėmimo aktas buvo sudarytas 2014 m. rugsėjo 30 d., atsakovė administratoriaus teises ir pareigas pagrįstai pradėjo vykdyti būtent nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė vengė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą arba, kad dėl atsakovės kaltės jis buvo pasirašytas tik 2014 m. rugsėjo 30 d..
3.3. Kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos (kanalizacijos užsikišimai) įvyko būtent dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė administratoriaus pareigas, nešalinio avarijos padarinių, neatliko kitų paslaugų, susijusių su daugiabučio namo administravimu. Byloje nėra jokių įrodymų, specialistų išvadų, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pasikartojantys buto užliejimai vyko dėl atsakovės kaltės. Be to, daugiabutis gyvenamasis namas yra kaimiškoje vietovėje, dalis namo neapgyvendinta, dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, kad name gyvena ir asocialių asmenų, kurie periodiškai užkemša nuotekų vamzdžius, mesdami į juos buitines atliekas, o apeliantui priklausantis butas įrengtas rekonstruojant patalpas, naikinant pertvaras pagal jo paties parengtą projektą, dėl ko galėjo būti pažeista nuotekų vamzdžių sistema, esanti po apelianto buto grindimis.
3.4. Apeliantas žalos dydį (vertę) įrodinėjo subjektyviais, neaiškiais ir neišsamiais įrodymais (duomenimis). Jokių objektyvių įrodymų (duomenų), pagal kuriuos būtų galima įvertinti daiktų vidutinę rinkos vertė ir kt., apeliantas nepateikė bei nesugebėjo paaiškinti teismo posėdžių metu. Po 2014 m. rugsėjo 28 d. įvykusio užliejimo apeliantas savo buto taip ir nebuvo išvalęs ar remontavęs, taip pat iš buto neišnešė ar kitaip nesiekė apsaugoti neva jam svarbių ir vertingų muzikinių instrumentų, elektros prietaisų, baldų ir kt. šio aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesiekė išvengti žalos turtui (butui ir jame esantiems daiktams), todėl ieškovas turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes.
3.5. Apeliantas nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-41-730/2018 ir joje pateikiamais išaiškinimais, nes cituojamos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigos atlyginti ieškovui žalą, atsiradusią dėl netinkamo inžinerinių tinklų administravimo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės – daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, administratorės – turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl atsakovės neatliktų administravimo paslaugų, kurių metu fekalinėmis nuotekomis buvo užlietas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 58) atsakovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo administratoriumi penkerių metų laikotarpiui. Daugiabučio gyvenamojo namo perdavimo-priėmimo aktas tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) ir atsakovės buvo surašytas 2014 m. rugsėjo 30 d. Pastato administravimo, nuolatinės techninės priežiūros ir paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2014 m. spalio 1 d. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 28 d. aptiko savo butą užlietą fekalinėmis nuotekomis ir 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu dėl gyvenamojo namo antisanitarinės būklės kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl patirtos avarijos ir padarinių likvidavimo. Atsakovė, 2014 m. rugsėjo 30 d. sužinojusi apie nuotekų sistemoje įvykusią avariją, ją likvidavo tą pačią dieną. Dėl atsakovės atliktų avarijos likvidavimo darbų ieškovas jokių pretenzijų nereiškė. 2014 m. spalio 13 d. ieškovas raštu dėl 2014 m. rugsėjo 28 d. aptikto buto užliejimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių dėl komisijos sudarymo patirtiems nuostoliams įvertinti. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 42) buvo sudaryta komisija padarytai žalai nustatyti. 2014 m. gruodžio 11 d. raštu (t. I, b. l. 17) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija informavo ieškovą, kad komisijos patikrinimo metu nuotekų sistemoje įvykusi avarija jau buvo likviduota. Likę tik avarijos padariniai. Komisija nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atlieka atsakovė, kuri atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Komisija taip pat informavo ieškovą, kad patirtą žalą privalo įvertinti buto savininkas (naudotojas) ir (ar) jo pakviesti specialistai, ekspertai. Atsakovės 2016 m. kovo 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2016 m. vasario 17 d. ieškovas į atsakovę nebuvo kreipęsis (t. I, b. l. 60), nesudarė atsakovei galimybės pakeisti bendrosios namo nuotekų sistemos vamzdį, einantį po ieškovo buto grindimis, siekiant išspręsti nuotekų stovo užsikišimo problemas (t. I, b. l. 38). Todėl buvo konstatuota, jog dažnas buitinių nuotekų vamzdžių užsikimšimas vyksta ir dėl butų savininkų netinkamo naudojimosi nuotekų tinklais, tiksliai nustatyti avarijų priežastį galima tik išardžius ieškovo buto grindis ir atsikasus praeinančius vamzdžius (t. I, b. l. 61). Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovo butas, administratoriaus teises ir pareigas įgijo 2014 m. rugsėjo 30 d. ir nuo to laiko ji savo pareigas vykdė tinkamai, laikė, jog ji negali užtikrinti avarijų nebuvimo, kurios atsiranda dėl savininkų (gyventojų) privačiose patalpose atliekamų netinkamų veiksmų. Marijampolės apylinkės teismas, nenustatęs, jog pasikartojantys buto užliejimai vyko dėl atsakovės kaltės (vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo)), skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad nuo 2016 metų vidurio iki 2017 metų vasario mėnesio ieškovui butas buvo aplietas 6 kartus, visais atvejais atsakovė avarijos padarinius pašalino. Su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimu nesutinka ieškovas, mano, jog atsakovė padarė ir yra atsakinga už žalą ieškovui, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, skundžiamame sprendime pasisakė ne dėl visų ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo 2018 m. spalio 16 d. patikslintą ieškinį visiškai patenkinti.
16. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
17. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014 ir kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).
20. Ieškovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas, anot ieškovo, nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, kuo, ieškovo požiūriu, pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas.
21. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos analizavo, sprendime nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki pirmojo ieškovo buto užliejimo, įvykusio apytiksliai 2014 m. rugsėjo mėnesį, nustatyti nuotekų vamzdžio pažeidimų, kadangi ji ginčo daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus teises ir pareigas pradėjo vykdyti tik 2014 m. rugsėjo 30 d. ir nuo to laiko savo pareigas vykdė. Ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog pasikartojantys buto užliejimai vyko dėl atsakovės kaltės. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pasikartojantys buto užliejimai daugiabučiame name, kuriame yra ginčo butas, vyksta jau nuo 2006 metų. Priešingų aplinkybių ieškovas neįrodė. Todėl atsakovės elgesyje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia nei didelio nerūpestingumo, nei jai pavestų pareigų nevykdymo, taigi ir neteisėtų veiksmų, kas tiesiogiai galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Tuo tarpu, nenustatęs bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taikyti atsakovei civilinę atsakomybę neturėjo teisinio pagrindo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus - dokumentus, visapusiškai išnagrinėjo visas byloje esančias aplinkybes, įvertino faktinę situaciją bei priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas dėl nagrinėjamo įvykio pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, neva atsakovė, būdama atsakinga už namo, kuriame yra ieškovo butas, inžinerinių tinklų administravimą, savalaikiai ir tinkamai neatliko būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo ieškovo turtui, nepagrįsdamas šių teiginių konkrečiais įrodymais.
23. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius (šiuo atveju – atsakovė) automatiškai, dar faktiškai nepradėjus jai eiti namo administratoriaus pareigų, turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė. Neužtenka konstatavimo, jog atsakovė yra namo administratorius, nes atsakovė negali atsakyti už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK nenustato, kad paskyrus namo bendro naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektus, atvirkščiai patalpų savininkams į bendro naudojimo objektus išlieka pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, todėl šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo nuomone svarbu yra tai, kad ne atsakovė nevykdė jai teisės aktais nustatytų pareigų, o patys daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, bendraturčiai nevykdė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos bendraturčiams rūpintis savo turtu.
24. Apeliantas nenurodė konkrečių, jo manymu, atsakovės neatliktų veiksmų neteisėtumo ar atsisakymo juos atlikti, neįrodė paslaugos nesuteikimo fakto, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl paslaugų nesuteikimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185, 212 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt. ).
26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, teisėjų kolegija nepasisako.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 450 Eur (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko komunalininkas“, įmonės kodas 258325370, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.