Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko komunalininkas“ atstovuiadvokatui Donatui Ramanauskui, pagal įgaliojimą I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. paaiškino, kad visos bėdos prasidėjo 2014-09-28 vakare užliejo jo butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo baigiamas remontuoti, liko baigti tik koridorius, sandėliukas, balkonas. Buvo visi baldai. Pamatė, kad vonia, kambariai, bėgo fekalijos iš vonios, klozeto, veržėsi iš virtuvės į kambarį. Buvo baisu. Ryte kreipėsi į seniūną. Tą vakarą buvo šokas. 29 dieną prašė pagalbos. Skubiai pasikvietė vaikų namų direktorių B. S., ir buvusią seniūno pavaduotoją J. F.. Namų vaikai administravo dalį miestelio namų anksčiau. Surašė aktą. Iš patalų padarė du butelius, bendra tik koridorius. 31 d. atliko tinklų valymą, savivaldybės direktoriaus įsakymu 2014-10-21 sudaryta komisija, kuriai pavesta įvertinti užlietoms patalpom padarytą žalą. Komisija atvyko, bet į butą neužėjo, prie šulinio pastoviniavo, pašnekučiavo, jo paklausinėjo, tuo viskas ir baigėsi, nors savivaldybei raštu atsakymą davė. 2015 m. pabaigoje vėl butas buvo užtvinkdytas, jis vis dar laukė atsakymo. 2016 m. gavo atsakymą, kur konstatuota, sugadinta buto grindys, baldai, avarijos priežastis užsikimšusi nuotekų sistema. Nutarė administratoriaus atsisakyti. Pradėjo užpylimus fiksuoti diskeliuose ir aktais. 2,5 m. administratorius jo negirdėjo. Į butą nebuvo užėję atsakovo ar komisijos atstovai nei vieno karto. Visi komisijos nariai turi darbo patirti, du iš jų techninį išsilavinimą, o administratoriaus atstovas neturi reikiamos kvalifikacijos. Kanalizacijos ardyti nereikia, ją reikia išvalyti. Bute reikalinga dezinfekaci Visi darbai administratoriaus yra daryti kituose laiptinėse, kituose stovuose. Kliuvinį ištraukė 2017 m. vasario 17 d. primą kartą ir antrą instrumentai užlieti nebuvo. Administratoriaus įrenginys neištraukė kliūties, neklausė jo. Aptarnaujant gyventojus reikia vadovautis sąžiningumo principu. Butas užlietas 7 kartus. Viena suma yra žala, o kita mokesčiai kurie sumokėti administratoriui. 2016 m. savivaldybės rašte, suprato, kad jam 2014 metais buvo atsakyta. Atsakovas atvykdavo pagal seniūno iškvietimą. Administratorius turėjo perėmęs namo administratorių vykdyti tai kas parašyta sutartyje. Kai liedavo jį butą, turėjo būti užsikišę žemiau jo butą. Didžioji žalos dalis atsirado laikui bėgant, 2016 m. kai persimetė į kitą kambarį. Remonto darbų nedarė po užliejimų. 2016 metais buvo du kartus pas direktorių administratoriaus, siūlė naudoti gyvatuką, arba praplovimą. Jis neleido ardyti jo buto grindų. Daiktai bute liko nenaudojami. Už administravimą jis mokėti turėjo, bet ne už tokį. Galėjo iš karto tinkamai išvalyti, būtų nesupuvę viskas. Jis keturis metus jautė kančias, patyčias, kas parašyta administratoriaus sutartyje, ir dar apmokestino. 2014 m. rugsėjo 28 d. jis jau aptiko jau užlietą butą, neužlietas buvo tik antrasis kambarys. 30 d. sutvarkė, pradūrė, 28 d. nesikreipė nes buvo šeštadienis po darbo valandų. Jau po pirmo karto buvo kvapas, repeticijos nebevyko. Daiktų užlietų išnešti nėjo, nes jie buvo sulieti fekalijomis. Anksčiau kišosi aukštesniuose aukštuose, sakė kad jiems atkimšo. Jis ant rytojaus nuėjo ir rado užlietą, atvykę darbuotojai pastūmėjo kliuvinį iki jo buto už tai ir užsikišo. Teismų sprendimų, kur iš jo priteistos sumos komunalininkui yra sumokėtos jis jų neskundė, skolas apmokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje pateiktas Jurbarko rajono savivaldybės vieno langelio dokumentų registracijos žurnalo išrašas, kuriame matosi ieškovo susirašinėjimo su Jurbarko rajono savivaldybės administracija (toliau – administracija), viso 77, eiliškumas: 2014-10-13 administracija gavo ieškovo raštą su prašymu sudaryti komisiją jo užlieto buto nuostolių įvertinimui, pridėta A. S., B. S. ir I. F. pasirašytas 2014-09-30 patikrinimo aktas, gyvenamojo namo Mokyklos g. 6, lauko kanalizacijos tinklų eskizas; 2014-10-29 sudaryta administracijos komisija nuostoliams įvertinti; 2014-12-11 ieškovui parengtas administracijos direktoriaus raštas, su išvada, kad avarijos priežastis, techniškai netvarkinga nuotekų sistema, siūlymas ieškovui žalą įvertinti pačiam; 2016-02-29 prašymas administracijos direktoriui atsiųsti komisijos išvadas, nes jų nėra gavęs; 2016-03-25 ieškovui atsakyta, kad jam atsakymas buvo išsiųstas 2014-12-11, 2016-11-20 ieškovas kreipėsi į administraciją su prašymu imtis priemonių pašalinti priežastis dėl ko užliejamas jo butas, atlyginti žalą, prie šio rašto pridėtas taip pat 2014-09-30 patikrinimo aktas, tinklų eskizas; 2016-11-23 administracija gavo ieškovo prašymą nustatyti avarijų priežastis, padengti nuostolius, atšaukti ieškinį; 2017-01-12 administracija parengė raštą, kuriame nurodyta, kad reikia pakeisti vamzdį po ieškovo buto grindimis; 2017-01-02 administracija gavo ieškovo prašymą, kuriame nurodyta, kad 2017-01-01 vėl rado užpiltą butą, šis raštas išsiųstas UAB „Jurbarko vandenys“, 2017-01-05 jie atsakė, kad nuotekų šuliniai nuotekas priima, jų eksploatuojamoje nuotekų infrastruktūroje gedimų nenustatyta, 2017-01-23 administracija gavo ieškovo raštą, kuriuo jis nurodo, kad su vamzdžio pakeitimu sutinka, jei bus pakeistos ir grindys, atlyginti nuostoliai; 2017-02-21 administracija raštu siūlė ieškovui užtikrinti galimybę administratoriui tinkamai eksploatuoti nuotekų sistemas.

Ieškovas reiškia ieškinį atsakovei dėl žalos, padarytos jo turtui (butui ir tame bute esantiems daiktams), taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 6.245 straipsnio 1 dalis)– tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismai, nagrinėdami civilines bylas dėl žalos atlyginimo, privalo nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus, 2) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, 3) kaltę, 4) žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis). Pagaliau laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6. 250 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6. 250 straipsnio 2 dalis). Kito asmens turto administratoriaus atsakomybė nustatoma Lietuvos Respublikos CK 4.242, 4.247 straipsniuose.

Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučiame name. Daugiabučio namo gyventojų bendrija neįsteigta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 3 dalis).Ieškovas daugiabučio namo gyventojų susirinkime 2014 m. rugsėjo 8 d., kuriame buvo nutarta prašyti skirti daugiabučio namo administratorių, nedalyvavo.Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija (Lietuvos Respublikos CK 4.84 straipsnio 4 dalis), kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju daugiabučio namo Mokyklos g. 6, Viešvilėje, atžvilgiu.administratorius, kuris bendrojo naudojimo objektus administruoja Lietuvos Respublikos CK 4.240 straipsnio pagrindu. Namą prižiūrintis savivaldybės paskirtas administratorius bendra tvarka yra atsakingas už namo priežiūrą ir privalo: 1) organizuoti namo techninę priežiūrą, šią paslaugą pirkti rinkoje, o kai vykdo pats, derinti sąmatą ir tarifą su savininkais, 2) organizuoti inžinerinių sistemų techninę priežiūrą ir namui priskirto sklypo priežiūrą, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais, vykdyti sutarčių kontrolę, 3) planuoti namo remonto darbus, apskaičiuoti tam reikalingas lėšas, parengti remonto darbų planus ir juos visiems savininkams pateikti į pašto dėžutes, 4) vykdyti remonto darbus, 5) apskaičiuoti ir paskirstyti savininkams pagal jų nuosavybės dydį mokesčius už atliktus remonto darbus ar suteiktas paslaugas, 6) sukūrus bendriją, pasirašius jungtinės veiklos sutartį ar pakeitus administratorių perduoti namo priežiūrą ir visus su namu susijusius dokumentus ir sukauptas lėšas kitam namo valdytojui. Nepaisant to, kad administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo forma, tokiais atvejais teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, kuris bendrojo naudojimo objektus administruoja Lietuvos Respublikos CK 4.240 straipsnio pagrindu.

Ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimus, remiasi 2014 m. spalio 1 d. Pastato administravimo, nuolatinės techninės priežiūros ir paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartimi Nr. 167 (toliau sutartis), pagal kurios I dalies 1.3.2 ir 1.3.3 punktus UAB „Jurbarko komunalininkas“, vykdydamas namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, prisiimdamas atsakomybę už pastato atitikimą reikalavimų visumai buitinių nuotekų šalinimo tinklų nuo buto nuotekų tinklų įjungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos, lietaus nuotekų šalinimo tinklų nuo pastato stogo iki pirmojo nuotekų šulinio už pastato sienos. Pažymėtina, kad pagal sutarties II dalies 1 punktą buto savininko pareiga yra mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pastato administravimo, techninės priežiūros ir remonto išlaidas kas mėnesį pagal galiojančius tarifus, o pagal tos pačios sutarties II dalies 2 punktą mokėti papildomai už atliktus būtinus neatidėliotinus namui remonto darbus pagal parengtą darbų sąmatą ir atliktų darbų aktą, jei namas neturi sukaupęs lėšų. Tokia sutartis priskirtina prie viešųjų sutarčių (Lietuvos Respublikos CK 6.161 straipsnis), kai juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas, privalo sudaryti sutartį. UAB „Jurbarko komunalininkas“ namo administratoriumi buvo paskirtas administracijos direktoriaus įsakymu, kurio neskundė nei paskirtasis administratorius, nei name esančių butų savininkai. Tačiau ieškovas A. S. sutarties nepasirašė, mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo (dėl to UAB „Jurbarko komunalininkas“ kreipėsi į teismą), apie ištikusias avarijas pranešdavo ne tiesiogiai UAB „Jurbarko komunalininkas“, bet per tarpininkus (seniūną, savivaldybės administraciją, jo paties iniciatyva sudarytas komisijas, spaudos atstovus). Todėl galima būtų daryti išvadą, kad ieškovas A. S. nepriėmė pasiūlytų sutarties sąlygų, ignoravo sutartį. Nors sutartis iš esmės tarp šalių nebuvo sudaryta UAB „Jurbarko komunalininkas“ pagal sutartį ir galimybes vykdė pareigas, gavęs pranešimą, šalino avarijų padarinius, atliko kitus darbus name (pvz. namo parengimas šildymo sezonui ir pan.), o tai laikytina prievolių vykdymu ir ieškovo A. S., kaip vieno iš butų name savininkų ir viso namo bendrų konstrukcijų bendraturčio atžvilgiu.

Jau UAB „Jurbarko komunalininkas“ perimant daugiabutį namą savo žinion buvo konstatuota, kad nuotekų šalinimo sistema susidėvėjusi, sujungimo vietos nesandarios, trečiame bute kanalizacijos vamzdyje skylė, sunkiasi nuotekos, antisanitarinės sąlygos. Darytina išvada, kad nuotekų sistema name buvo su trūkumais dar iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kam UAB „Jurbarko komunalininkas“ neturėjo jokios įtakos. Tai, kad ieškovui priklausantis butas buvo užlietas 2014 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, neužilgo po to, kai buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas, vyko daugiabučio namo perėmimo procesas, kuris, esant ne vienam savininkui, dalyvaujant kelioms institucijoms, galėjo trukti ir ne vieną dieną, taip pat galėtų būti vertinamas ir kaip atsitiktinumas. Avarija buvo pašalinta. Namo perdavimas administratoriui savivaldybės administracijos valiniu aktu buvo vykdomas skubos tvarka, nes buvo iškilęs klausimas dėl namo parengimo šildymo sezonui. Iki 2015 metų pabaigos ieškovas jokių pretenzijų ieškovei dėl šio įvykio nereiškė. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. R4-15-3244 buvo pranešta, kad „atliktas bendrojo naudojimo kanalizacijos stovų ir kiemo nuotekų tinklų trasos praplovimas ir kanalizacijos šulinių išvalymas. UAB „Jurbarko vandenys“ nuo kiemo tinklų pirmo šulinio nuvedė papildomą vamzdį į greta einančių nuotekų magistralinę trasą. Atsižvelgiant į tai, administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti“. Administruojanti įmonė buvo įpareigota atlikti visus reikiamus veiksmus.

Nuo 2016 metų vidurio iki 2017 metų vasario mėnesio ieškovui butas buvo aplietas 6 kartus. Dėl šių faktų ginčo nėra, tai patvirtina teismui pateikta rašytinė medžiaga, liudytojų parodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai. Visais atvejais avarijos padariniai buvo pašalinti, atkimšta, ir tai pažymėta UAB „Jurbarko komunalininkas“ namo techninės priežiūros žurnaluose bei kituose žurnaluose, kuriuose žymimi pranešimai apie avarijas. Po paskutinio atkimšimo, kai buvo ištrauktas medžiaginis gniutulas, butas nebuvo užlietas. Nei vieno iš tų atveju nebuvo konstatuota, kad avarijos įvyko dėl to, kad UAB „Jurbarko komunalininkas“ netinkamai vykdė administratoriaus pareigas, nešalinio avarijos padarinių, neatliko kitų paslaugų, susijusių su daugiabučio namo administravimu. Byloje nėra jokių abejonių nekeliančių įrodymų, specialistų išvadų, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pasikartojantys buto užliejimai vyko dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnio 1 dalis). Daugiabutis namas yra kaimiškoje vietovėje, dalis namo neapgyvendinta, dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, kad name gyvena ir asocialių žmonių, kurie periodiškai užkemša nuotekų vamzdžius, mesdami į juos buitines atliekas, ieškovui priklausantis butas įrengtas rekonstruojant patalpas, naikinant pertvaras pagal jo paties parengtą projektą. 2017 m. sausio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. R4-15-85 nurodoma, kad gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, tinklų užsikimšimo problemos pradėtos spręsti dar 2006 metais. Tuo pačiu raštu ieškovui buvo pasiūlyta keisti namo nuotekų sistemos vamzdį, esantį po ieškovo buto grindimis, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Nuotekų sistemos vamzdyno keitimas būtų jau daugiau nei namo priežiūros darbai. Kapitaliniai darbai, kurių poreikis atsiranda dėl fizinio nusidėvėjimo, gali būti atliekamas namo savininkų pageidavimu iš namo kaupimo lėšų arba papildomai apmokant. Daugiabutis namas pirmiausia turi atitikti teisės aktuose nurodytus reikalavimus, tai užtikrinti yra ir administratoriaus pareiga tačiau tai nereiškia, kad išimtinai daugiabučio namo administratorius yra atsakingas dėl namo atitikimo visiems minėtame statybos techniniame reglamente nurodytiems reikalavimams. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja Lietuvos Respublikos CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). To paties straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų ( su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad neįrodyta viena iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas). Atsakovė nelaikytina atsakinga už padarytą žalą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos(Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovas prašė priteisti 900 eurų atsakovės patirtų išlaidų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovės UAB „Jurbarko komunalininkas“ naudai 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.