Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-2906-1184/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-30
Bylos Nr.: e2-2906-1184/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00537-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Miniotienė
Ieškovas: O. P.
Atsakovas: V. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Daiva Rusakienė

Kategorijos

2.3.4.2Vaikų teisės ir pareigos

Civilinė byla Nr. e2-2906-1184/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00537-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.2.; 2.3.5.2.1;3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovei O. P., jos atstovei advokatei Daivai Rusakienei,atsakovui V. B.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui V. B., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė O. P. ieškiniu prašo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties punktą dėl išlaikymo priteisimo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodines išmokas sūnaus J. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo V. B., valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo 2017 m. gruodžio 7 d., kuomet buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nepilnamečiam sūnui J. B. buvo priteistas 150 Eur kasmėnesinis išlaikymas, išaugo jo poreikiai ir tokio išlaikymo nepakanka patenkinti net būtinųjų J. B. poreikių. Akivaizdu, kad šiuo metu berniuko poreikiai išaugo, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymui kas mėnesį reikalinga maždaug 600 Eur suma (maistas, dienpinigiai, vaisai, vitaminai, higienos reikmenys, kirpykla, pramogos laisvalaikis, drabužiai, avalynė, išlaidos mokslams, transporto išlaidos, ilgalaikiai daiktai, popamokinės veiklos išlaidos). Ieškovė atkreipė dėmesį, kad iš 600 Eur sumos 85,75 Eur ieškovė O. P. padengia valstybės mokamais vaiko gaunamais pinigais, bet likusi suma, kuri reikalinga patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius sudaro kiek daugiau nei 514 Eur per mėnesį. Atsakovas V. B. yra jaunas, darbingas, neįgalumas jam nenustatytas, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo tokia dalimi, kad sūnus J. B. augtų pilnaverte asmenybe ir nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Prašo padidintą išlaikymą sūnui J. B. priteisti nuo 2022 m. lapkričio 15 d., nes tada buvo pateiktas įstatymo nustatymas prašymas dėl privalomos mediacijos. Pagal Kasacinio teismo praktiką, laikytina, kad ieškovė, kreipdamasi dėl mediacijos su atsakovu vykdymo, atliko pareigą informuoti atsakovą apie būtinybę teikti sūnui didesnį išlaikymą, šios aplinkybės jau egzistavo kreipimosi dėl mediacijos metu, todėl atsakovo pareiga mokėti didesnį išlaikymą vaikui atsiranda būtent nuo 2022 m. lapkričio 15 d. (el. medž. b. l. 1-5).

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo motyvuoja tik tuo, kad nuo 2017 m. gruodžio 7 d., kuomet buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nepilnamečiui sūnui J. B. priteistas 150 Eur kasmėnesinis išlaikymas, išaugo jo poreikiai iki 600 Eur bendros sumos per mėnesį. Ieškovė nenurodo, kad būtų pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jo turtinė padėtis nėra pagerėjusi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) šiukšlių rūšiuotoju, kas mėnesį gauna po 546 Eur atlygio. 2017 metais taip pat dirbo ir gaudavo panašaus dydžio atlyginimą. Taigi, atsakovas išgyvena iš minimalios algos. Jis gali skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui tik iki 200 Eur per mėnesį, daugiau dėl prastos finansinės padėties mokėti neišgali. Ieškovei nėra nustatytas neįgalumas, tad dirbti ji tikrai gali. Neatmetama prielaida, kad ieškovė didesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. B. sąskaita ketina gerinti savo finansinę padėtį. Tokia situacija negali būti toleruojama, nes abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios, tad prie nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymo lygiomis dalimis turi prisidėti ir ieškovė. Atsakovas suabejojo ieškovės pateiktomis išlaidomis vaikui, t. y. nurodė, jog išlaidos maistui kartu su dienpinigiais mažintinos bendroje sumoje iki 150 Eur, nes sūnus penkias dienas per savaitę po pusę dienos praleidžia (duomenys neskelbtini), kur privalo gauti maitinimą 1-2 kartus per dieną. Išlaidos vaistams, vitaminams, medicinos paslaugoms mažintinos iki 20 Eur, o higienos priemonėms, kirpyklai - iki 15 Eur per mėnesį. Su kitų išlaidų paskaičiavimais atsakovas sutinka. Tokiu būdu nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį pakanka 430 Eur. Nustatant išlaikymo dydį, tikslinga įvertinti ir valstybės teikiamą 85,75 Eur paramą. Taip pat nurodė, kad jis gal ir retai, tačiau visgi susitinka su sūnumi, leidžia kartu laisvalaikį, apiperka jį susitikimų metu. Atsakovas nesutinka, kad didesnis išlaikymas būtų priteisiamas nuo 2022 m. lapkričio 15 d., t. y. nuo tos dienos, kada O. P. pateikė prašymą dėl privalomos mediacijos. Pažymėjo, kad atsakovas iki šiol nėra tinkamai informuotas apie realiai iki 600 Eur per mėnesį padidėjusius sūnaus poreikius, be to, atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Be to, dėl prastos savo finansinės padėties atsakovas prašo teismo nepriteisti iš jo valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. medž. b. l. 28-30).

4. Teismo posėdžio metu ieškovė O. P. ieškinį palaikė visa jo apimtimi, prašė jį tenkini. Papildomai nurodė, jog J. B. 2017 m. buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas. Atsakovas šia sumą mokėjo vaikui pastoviai. Būtinybė didesniam išlaikymo dydžiui iškilo todėl, jog subrango maistas, atsirado kitų išlaidų. Pastebėjo, kad vaikas šiemet labai daug kartų sirgo peršalimo ligomis, todėl nemažai išlaidų tenka vaistams. Su vaiku yra susitarę, jog jam į kortelę pervedami 50 Eur dienpinigiai, kurie skiriami vienam mėnesiui. Vaikas taip pat lanko dziudo būrelį, už kurį kas mėnesį moka po 20 Eur. Tačiau vaikas jei dalyvauja varžybose, tuomet turi už varžybas taip pat papildomai mokėti. Vaikui taip pat reikia pirkti specialią aprangą, kuri taip pat kainuoja. Be to, atsiranda išlaidos vaikui už perkamą avalynę, rūbus, tenka sumokėti už telefono paslaugas. Taip pat tenka pirkti ilgalaikius daiktus, kaip pvz. lovą. Perkant didesnius pirkinius su vaiko tėvu dėl šių pirkinių nesitaria, nes su atsakovu nebendrauja. Taip pat ieškovė nurodė, kad vaiką vasarą nori išleisti į stovyklą, o tai yra papildomos išlaidos. Vaikui pusryčiams visada kažką įdeda (bandeles ir pan.), mokykloje už maistą tenka susimokėti, kainuoja apie 60 Eur.. Taip pat vaikas ir vakarais nuolat būna alkanas, tad tenka jį ir vakarais pamaitinti. Kadangi vaikas jau yra paauglys, jam reikia ne tik dušo gelio ir pan., tačiau jau prašo jam nupirkti kvepalų ir kitų higienos reikmenų. Pati dirba (duomenys neskelbtini), darbas yra pamaininis, tenka dirbi ir naktimis, atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro apie 900 Eur. Šiuo metu turi dvi transporto priemones, tačiau, teigė, jog vieną automobilį artimiausiu metu ketina parduoti.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodė, jog sutinka išlaikymo vaikui dydį pakelti iki 200 Eur sumos. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog vaikui reikia kas mėnesį pirkti rūbus, nes vaikas jam papasakoja ir žino, jog tai ieškovė kas mėnesį nedaro/neperka. Dėl vaiko turimo telefono ir išlaidų susijusių su telefonu, taip pat suabejojo ar vaikui tokio amžiaus reikia iš vis telefono, kuris skirtas žaidimams. Teigė, jog vaikas turi mokintis, o ne tik žaisti telefonu, o norint pasiskambinti vaikas gali pasinaudoti mamos telefonu. Nesutinka su ieškovės išlaidomis nurodytomis higienos priemonėms, mano, kad mėnesiui turi pakakti 10-15 Eur, nes kirpėjos paslaugomis naudotis pakanka kartą per du ar tris mėnesius. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tai keičiasi tik įmonės pavadinimas. Mėnesinės pajamos siekia atskaičius mokesčius - 536,00 Eur. Papildomai paaiškino, kad kartas nuo karto išvyksta į užsienį – Vokietiją, kur papildomai kas mėnesį gauna dar 400 Eur. Tad bendrai gaunamas atlyginimas atskaičius mokesčius yra 936,00 Eur. Vokietijoje gyvenamąją vietą suteikia darbdavys, už tai susimoka jis 45 Eur kas mėnesį. Sveikatos problemų neturi. Geriau apmokamo darbo bandė ieškotis, tačiau Lietuvoje jo rasti nepavyksta, o užsienyje nebandė ieškotis, nes jis dirba jam mėgstamą darbą, tai kodėl jis jį turi keisti. Papildomo darbo nebandė ieškotis, nes užtenka vieno darbo. Nekilnojamojo turto neturi, tačiau teismui pagarsinus byloje esančius duomenis, atsakovas pripažino, jog prieš metu su savo sutuoktine yra įsigijęs sodo sklypą. Turtas įsigytas be paskolų, nes 4-5 metus po truputį taupė (į mėnesį po 10-20 Eur atsidedant). Teigė, jog vaikui yra davęs 50 Eur ir 100 Eur, kuomet buvo susitikęs su juo. Pripažino aplinkybes, jog vaikui reikia vasarą pailsėti, kartais išeiti į kavines, tačiau ne kas mėnesį. Perkant didesnius daiktus, prie tokių pirkinių nėra finansiškai prisidėjęs, nes mano, jog ir taip teikia išlaikymą.

6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovas P. Š. palaikė pateiktą 2023 m. vasario 21 d. išvadą dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. b. l. 35-38). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, įvertinus vaiko padidėjusius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė O. P. (buv. B.), bei tėvas – V. B. (el. medž. b. l. 10). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog J. B. socialinė parama neteikiama (el. medž. b. l. 6). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta O. P. ir V. B. pasirašyta taikos sutartis, kurios 1 ir 3 punktu šalys susitarė, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 p., ir susitarė, jog V. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui sūnui J. B., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant pinigus į O. P. sąskaitą esančią AB Swedbank, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina O. P. (el. medž. b. l. 19-21, 22-24). Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė kas mėnesį už vaiko maitinimą mokyklai perveda apie 55 Eur, taip pat nepilnamečiui vaikui vedami dienpinigiai (el. medž. b. l. 15-18). Ieškovė O. P. (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčius svyruoja nuo 1113,66 Eur – 1697,15 Eur (el. medž. b. l. 41-43). Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės – Opel Astra bei Opel Mokka (el. medž. b. l. 44-45). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei butas, esantys Šiauliuose (el. medž. b. l. 49).

8. Atsakovas iki 2023 m. sausio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. sausio mėnesio – (duomenys neskelbtini) (el. medž. b. l. 31-24, 52). Atsakovas registruoto kilnojamojo turto savo vardu neturi, tačiau jo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas su statiniais, esantys Šiauliuose, Sodų bendrijoje (el. medž. b. l. 54-55).

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

9. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

11. Teismo posėdžio metu, ieškovė patvirtino, jog tuomet, kuomet buvo vaikui priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (priteistas dar 2017 m.), sūnus yra paauglys, pasikeitė jo poreikiai, atsirado kitų išlaidų. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios nuo 2017 metų. Nuo sprendimo priėmimo praėjo gana ilgas laiko tarpas – daugiau nei 6 metai, dėl to neabejotina, kad auginant mokyklinio amžiaus vaiką (kuris šiuo metu jau yra paauglys) patiriamos didesnės išlaidos jo kasdieniams poreikiams tenkinti, nei jos buvo būtinos auginant mažesnio amžiaus vaiką.

12. Vadovaujantis bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per daugiau kaip 6 metus yra padidėję, o 2017 metais priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Pastebėtina, jog atsakovas tiek teikdamas atsiliepimą į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu iš dalies pripažįsta aplinkybes, jog šalių sūnaus poreikiai šiuo metu yra padidėję (CPK 178, 185 straipsniai).

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

14. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2023 m. sausio1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

15. Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos sudaro 600,00 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

16. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus jau tampa paaugliu, todėl jam reikalingos papildomas higienos priemonės, kaip pvz. kvepalai, dezodorantai ir t.t., Taip pat pastebėjo, jog vaikas itin greitai auga ir išauga rūbus, be to, ženkliai daugiau pradėjo valgyti, vaikas nuolatos alkanas, taip pat atsirado papildomos išlaidos dėl vaiko lankomos sportinės veiklos. Vadovaudamasi byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, neabejotina, kad šalių nepilnamečiam vaikui atsirado papildomos, didesnės išlaidos tiek ugdymui, tiek sportiniam užsiėmimui, drabužiams, avalynei ir t. t.. Sutiktina, kad šiuo metu priteisto išlaikymo dydžio (150,00 Eur) nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

17. Teismui vertinant ieškovės nurodytas sūnaus poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos, galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. išlaidos pramogoms, laisvalaikiui, nes bilietų kainos tiek į filmus, tiek į spektaklius ar muziejus, vaikams paprastai būna su nuolaidomis, todėl galimai, vaiko lavinimui yra patiriamos ir mažesnės išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog į šį punktą ieškovė yra įtraukusi ir vasaros atostogas, bei vasaros stovyklą, už kurią, kaip ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sumokėjo 150 Eur, tai bendrai vertinant šias išlaidas metų laikotarpyje, pripažintina, jog kas mėnesį tokia suma ir susidaro (susidarys).

18. Atsakovas V. B. savo atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis išlaidomis maistui ir dienpinigiams, vaistams vitaminams bei higienos reikmenims, kirpyklai ir teigė, jog sūnaus poreikiams tenkinti pakaktų 430 Eur sumos (el. medž. b. l. 30). Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai iškėlė abejones dėl išlaidų skirtų vaiko rūbams ir avalynei ir teigė, jog vaikui nereikia dažnai pirkti naujų rūbų, nereikia kas mėnesį pirkti dantų pastos. Be to, teigė, jog sūnui telefonas ir už abonementą mokamos sumos yra perteklinės, nes vaikas turi mokytis, o ne žaisti telefonu, o jei jam reiktų pasiskambinti tai padaryto gali pasinaudodamas mamos telefonu. Teismas pastebi, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis realiai nėra didinamas/mažinamas pasikeitus tik tam tikrai vienai ar kitai aplinkybei, o priešingai tik pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (bendrai), ir kaip matyti iš teismų praktikos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui didinimas/mažinimas, dažniausiai teisme neperžiūrimas kas vienerius ar dvejus metus. Todėl vertinant šias atsakovo aplinkybes ir išreikštas abejones į perspektyvą, matyti, jog nepilnamečio vaiko poreikiai jam augant tik didės, be to, kaip matyti iš šiuo metu Lietuvoje esančios padėties, infliacija tik auga, todėl išlaidos savaime didėja. Pastebėtina ir tai, jog vertinant 250 Eur sumą numatytą vaiko maistui, nelaikytina, jog tai didelė pinigų suma, kadangi tai sudaro apie 8,33 Eur per dieną, už kurią vaikas be perkamų pietų mokykloje, turi pavalgyti ir pusryčius, ir pavakarius bei vakarienę, o savaitgaliais ir pietus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Be to, kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas formuodamas praktiką dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, nurodė, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Vertinant aplinkybes, jog J. B. yra vienintelis atsakovo vaikas, nagrinėtinos bylos kontekste, teismas sprendžia, jog vaiko tėvas gali siekti patenkinti ne tik būtinuosius jo poreikius, tačiau iš atsakovo V. B. teisme duotų paaiškinimų, matyti, jog jis nėra suinteresuotas labiau skatinti vaiką bei padėti jam vystytis bei tobulėti visapusiškai. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog tėvo manymu, vaikui, kuriam jau yra beveik 14 m. nereikalingas mobilaus ryšio telefonas, nes pasak atsakovo, jis skirtas tik žaidimams, tačiau kaip žinia, šiais laikais telefonas yra ne tik susisiekimo priemonė, ne tik skirtas pramogoms, tačiau yra skirtas ir mokslui, nes vaikai mokyklose mobilaus ryšio telefonus naudoja ir atliekant testus, ir atliekant kitas mokymosi tikslais skirtas užduotis, esančias elektroninėje erdvėje.

20. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

22. Vertinant šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovei su sutuoktiniu nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo bei jame esantis dalis namo, kuriame ieškovė gyvena su šeima bei kuris yra įsigytas paėmus kreditą, nes nuo 2020 m. lapkričio 4 d. taikoma hipoteka (el. medž. b. l. 48). Taip pat ieškovės vardu registruotas butas, esantis Šiauliuose, tačiau jis ieškovės yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu (el. medž. b. l. 49). Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonė, kurią vieną iš jų, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, ketina artimiausiu laiku parduoti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji dirba pamaininį darbą, tenka dirbti ir naktinėmis pamainomis, pačios pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – dukrą, kuri yra 4 metų amžiaus.

23. Vertinant atsakovo V. B. turtinę padėtį, nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis yra bruto (prieš mokesčius) yra 800 Eur (el. medž. b. l. 31-33, 50-52). Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nėra itin sąžiningas, t. y. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme teigė, jog jo atlyginimas jau daugelį metų nėra pasikeitęs, darbo užmokestį nuolat gauna kas mėnesį 536,00 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu aiškinantis atsakovo darbo ir papildomo darbo ieškojimosi galimybes, atsakovas V. B. prisipažino, jog kartas nuo karto dirbti vyksta į užsienį – Vokietiją (5-6 mėnesiams), kur papildomai kas mėnesį gauna dar 400 Eur; tad bendrai gaunamas jo atlyginimas atskaičius mokesčius yra 936,00 Eur, o tai kiek didesnė pinigų suma, nei gauna ieškovė (CPK 185 straipsnis). Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau jo ir jo sutuoktinės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su statiniais, esantys Šiauliuose, Sodų bendrijoje (el. medž. b. l. 54-55). Dėl įsigyto nekilnojamojo turto, pastebėtina, jog atsakovas nėra sąžiningas, nes teisme teigė, jog jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau teismui pagarsinus byloje esančius duomenis, kuriuos savo iniciatyva išsireikalavo, atsakovas pripažino, jog nekilnojamojo turto vis dėl to turi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiam turtui nėra taikoma hipoteka, o tai rodo, jog atsakovas su savo sutuoktine nekilnojamąjį turtą įsigijo be skolinių įsipareigojimų (CPK 185 straipsnis). Be to, nelogiškomis aplinkybėmis teismas laiko atsakovo teisme išreikštą poziciją, jog turtas įsigytas be paskolų, nes 4-5 metus po truputį taupė (į mėnesį po 10-20 Eur atsidedant), nes akivaizdu, taupant po 10-20 Eur kas mėnesį, negali sutaupyti pakankamos pinigų sumos, už kurią būtų galima įsigyti nekilnojamąjį turtą, juolab ilgą laiką gaunant tik minimalų darbo užmokestį (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovas galimai turi kitų, neapskaitytų pajamų, tad daroma išvada, jog atsakovo turtinė padėtis iš tiesų yra geresnė nei jis deklaruoja teisme ir teikdamas rašytinius dokumentus. Šias išvadas teismas daro ir papildomai atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neturėdamas jokių sveikatos problemų, naujo, geriau apmokamo darbo nebando ieškoti ir tai daryti neketina, nes teisme atsakovas teigė, jog nebandė ieškotis, nes jis dirba jam mėgstamą darbą, tai kodėl jis jį turi keisti; papildomo darbo nebandė ieškotis, nes užtenka vieno darbo (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog sūnus yra vienintelis jo vaikas ir kitų nepilnamečių išlaikytinių nėra.

24. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, bei atsižvelgdamas į šalių teiktus paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.

25. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė įrodė išaugusius vaiko poreikius bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes, jo (ne)norą ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo, nors atsakovas yra visiškai sveikas, darbingo amžiaus asmuo, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė viso turi du išlaikytinius, tuo tarpu atsakovas – vieną, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri siekia 85,75 Eur, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį visiškai ir pakeistinas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties punktas dėl išlaikymo priteisimo J. B. ir iš atsakovo V. B. nepilnamečiam vaikui J. B. priteistinas 250,00 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

26. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti sūnaus kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis užklasine jo veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl reikalavimo išlaikymo dydžio pakeitimo momento

27. Ieškovė prašė išlaikymą po 250 Eur priteisti nuo 2022 m. lapkričio 15 d., motyvuodama tuo, kad tą dieną buvo pateiktas įstatymo nustatytas prašymas dėl privalomosios mediacijos. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį nesutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu, kad išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį būtų priteistas nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki sūnaus pilnametystės, nes atsakovas iki šiol nėra tinkamai informuotas realiai iki 600 Eur per mėnesį padidėjusi

28. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

29. Įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog ieškovė 2022 m. lapkričio 15 d., pateikdama įstatymo nustatytą prašymą dėl privalomosios mediacijos, jau išreiškė valią ir informavo kitą šalį apie poreikį vaikui teikti didesnį išlaikymą. Teismo posėdžio metu, atsakovas dėl teiktino išlaikymo datos nustatymo jokių papildomai aplinkybių nenurodė, tik akcentavo, jog jis sutinka mokėti padidintą išlaikymo dydį, kuris siektų 200 Eur.

30. Atsižvelgiant aukščiau nurodytą teismų praktiką, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jog ieškovė į atsakovą dėl didesnio išlaikymo teikimo kreipėsi pradėdama privalomąją mediaciją, taip ji atsakovą informavo apie padidėjusį išlaikymo sūnui teikimo poreikį taip pat teismui pripažinus, faktą, jog vaiko poreikiai yra padidėję ir yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nustatyti, jog padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžia yra būtent 2022 m. lapkričio 15 d., o ne ieškinio pateikimo diena (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

32. Kadangi ieškovė yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo. Nagrinėtinu atveju, žyminio mokesčio suma šiuo atveju skaičiuotina, nuo priteistos ir padidintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos, t. y. išlaikymo dydis šiuo sprendimu padidintinas - 100,00 Eur (250,00 Eur – 150,00 Eur), o tai sudaro 27,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 27,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 3 d. sprendimu yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. medž. b. l. 11-12). Minėto sprendimo 6.7 punkte nurodyta, jog pareiškėjas (-a), kuris yra mažiau nei 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jam tenkančią išlaidų dalį į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Tarnybos pranešimo gavimo dienos. Kitų bylinėjimosi išlaidų (susijusių su bylos nagrinėjimu) dalį pareiškėjas (-a) privalo sumokėti laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už ieškovei O. P. teiktą valstybės garantuojamą antrinę pagalbą susidarė 269,03 Eur išlaidos. Kadangi ieškovė iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, ji turi pareigą atlyginti likusią dalį (50 proc.) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šias išlaidas privalo padengti atsakovas. Todėl sistemiškai aiškinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 6 dalį, CPK 93 straipsnio 1 dalį bei CPK 96 straipsnio dalį, darytina išvada, kad patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, atsakovas privalo sumokėti 50 proc. ieškovės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo V. B. priteistinos valstybei 269,03 Eur ieškovės atstovavimo išlaidos, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630).

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties punktą dėl išlaikymo priteisimo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodines išmokas sūnaus J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 33,64 Eur (trisdešimt trijų eurų 64 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 269,03 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 3 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (ieškovės atstovavimo išlaidos), jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė