- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-166-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00281-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- N. L.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui N. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo N. L. (toliau – atsakovas) 19 057 Eur skolą, 9 528,50 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. ieškovas R. L. atsakovui N. L. paskolino 65 800 Lt (o tai atitinka 19 057 Eur). Terminas grąžinti skolą suėjo 2013 m. balandžio 10 d. Teigia, kad skola negrąžinta net iš dalies, todėl priteistina visa apimtimi. Pretenziją registruotu laišku ieškovas atsakovui siuntė 2023 m. sausio 28 d., tačiau pretenzija atsakovui grįžo neįteikta. Nagrinėjamu atveju duomenų apie atsiskaitymą teikiant prieštaravimus pateikta nebuvo jokių, nes faktiškai atsakovas ir nėra atsiskaitęs. Ieškovo teigimu, vekselio davėjas terminą atsiskaityti nuolat pratęsdavo, skųsdavosi sunkia finansine ir šeimynine padėtimi. Vekselio davėjas su tuo sutikdavo. Dėl sutrikusios atminties ieškovas negali nurodyti, kada tiksliai paskutinį kartą su atsakovu derino klausimus dėl atsiskaitymo, tačiau nurodo apytikslį laiką, aiškindamas, kad tai buvo dar iki traumos patyrimo. Kaip matyti iš medicininio dokumento, galvos traumą ieškovas patyrė 2019 m. vasario 15 d. Anot ieškovo, atsižvelgiant į atsakovo išsilavinimą (neoficialiomis žiniomis, atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą), didelę pinigų sumą, nurodytą vekselyje, absoliučiai neįtikėtina, kad surašęs ir pasirašęs „vekselio juodraštį“ atsakovas paliko jį ieškovui. Ieškovo teigimu, dokumentas (paprastasis vekselis) net negalėtų būti prilygintas juodraščiui, nes jis yra visiškai užpildytas atsakovo, nepraleidžiant nei vienos privalomos grafos, taip, kaip reikalauja įstatymas, ir yra pasirašytas atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas N. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, vien tik vekselio surašymas pats savaime nereiškia realiai susiklosčiusių paskolos santykių tarp R. L. ir N. L.. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia vien tik hipotetiniais vertinimais, neva atsakovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, negalėjo surašyti ir palikti vekselio juodraščio ieškovui (R. L.). Atsakovas nurodo, kad ieškovas taip pat ieškinyje teigia, jog vekselio davėjas neva terminą atsiskaityti nuolat pratęsdavo, skųsdavosi sunkia finansine ir šeimine padėtimi, vekselio davėjas su tuo sutikdavo. Tačiau ieškovas nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, remiasi vien tik sutrikusia savo atmintimi dėl patirtos galvos traumos. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas per vienerių metų laikotarpį nuo tariamajame vekselyje nurodytos apmokėjimo dienos būtų pareiškęs atsakovui reikalavimus, būtų kreipęsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovo teigimu, 2012 m. lapkričio 15 d. pasirašytas vekselis yra nepakankamas tam, kad būtų galima konstatuoti tarp šalių (atsakovo ir ieškovo) susiklosčiusius paskolos sutartinius teisinius santykius. Ieškovo pateiktas vekselis jo pinigų perdavimo atsakovui fakto neįrodo. Atsakovas pagal ginčo vekselį niekada nėra gavęs 65 800 Lt sumos jokia forma (nei grynais, nei bankiniu pavedimu) nei vienu kartu, nei dalimis. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįvykdė savo prievolės, t. y., neperdavė atsakovui vekselyje nurodytų pinigų. Pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui – paskolos santykius turi įrodyti būtent ieškovas, tačiau bent iki šiol byloje jis tokių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
4.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas paskolino atsakovui 2012 m. lapkričio 15 d. 65 800 Lt sumą (19 057 Eur). Šis paskolos sandoris buvo patvirtintas 2012 m. lapkričio 15 d. paprastuoju vekseliu, kurį asmeniškai užpildė ir pasirašė atsakovas. Duomenų, kad paskola grąžinta, byloje nėra;
4.2 iš šalių paaiškinimų, liudytojo R. L. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos teismas sprendė, jog ieškovas byloje įrodė, kad jis 2012 m. lapkričio 15 d. perdavė atsakovui 65 800 Lt sumą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į ieškovo nuoseklius paaiškinimus, kurių metu jis parodė, kad piniginių lėšų jis turėjo, todėl kai jo pažįstamas, kuris dabar yra miręs, paprašė, jis paskolino atsakovui didelę pinigų sumą. Kaip skolos grąžinimo garantiją atsakovas užpildė 2012 m. vekselį. Ilgai dėl skolos priteisimo į teismą nesikreipė, nes prieš 5 metus stipriai pablogėjo sveikata. Dabar yra nedarbingas. Anksčiau su atsakovu palaikė gerus santykius. Teigė, kad paskolino pinigų atsakovui, nes šis ruošėsi plėtoti verslą. Dėl skolos grąžinimo kreipėsi telefonu į atsakovą, kuris pirma žadėjo grąžinti, paskui į skambučius neatsiliepdavo. Iki sveikatos pablogėjimo daug dirbo ir daug uždirbdavo;
4.3 teismas sprendė, kad iš esmės tarp šalių ginčo nėra, jog 2012 metais ieškovas turėjo piniginių lėšų tokio dydžio paskolai, t. y. 65 800 Lt. Be to, byloje esantys įrodymai, t. y. vienkartinė gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracija, patvirtina, kad 2005 m. ieškovas turėjo asmeninių piniginių lėšų ne banke – 52 000 Lt. Taip pat ginčo nėra, kad ieškovas Vilkaviškyje turi garažą, kuriame remontuojamos transporto priemonės; tai irgi buvo vienas iš pajamų šaltinių;
4.4 dėl atsakovo atsikirtimo, kad jis paskolos pagal vekselį negavo, teismas sprendė, jog šios aplinkybės byloje nenustatytos. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas 2012 m. vekselį ginčytų, kaip pats atsakovas nurodė, jis turi teisinį išsilavinimą, jam neabejotinai yra suprantamos vekselio pasirašymo pasekmės. Vekselis šiame ginče yra paprastas rašytinis įrodymas. Tačiau šis įrodymas šiuo konkrečiu atveju patvirtina, kad paskolos suteikimas įvyko;
4.5 teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad 65 800 Lt paskolą ieškovas suteikė, o atsakovas po rašytinio ieškovo priminimo paskolos negrąžino. Sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 19 057 Eur skolos;
4.6 teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 19 057 Eur skolos, 9 494,57 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 19 057 Eur sumos nuo 2023 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje prašymą priteisti palūkanas atmetė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) N. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1 nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas įrodė pinigų perdavimo atsakovui faktą;
5.2 paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl vien abstraktumo savybę praradusio vekselio turėjimas (jame nesant įrašo apie pinigų perdavimą) neįrodo pinigų perdavimo fakto. Vekselyje nėra fiksuotas ieškovo patvirtinimas apie tai, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą jis perdavė atsakovui, taip pat nėra atsakovo patvirtinimo apie tai, kad jis gavo vekselyje nurodytą pinigų sumą;
5.3 abstraktumo savybę praradęs vekselis galėtų patvirtinti nebent paskolos sutarties pasirašymo faktą, tačiau niekaip negali patvirtinti paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) fakto;
5.4 pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstą išvadą, kad ieškovas byloje neva įrodė, kad jis perdavė atsakovui 65 800 Lt sumą. Tokią išvadą teismas padarė iš esmės atsižvelgdamas tik į ieškovo brolio parodymus;
5.5 apie šio liudytojo egzistavimą ir ketinimą remtis jo parodymais visiškai nieko nėra minima ieškinyje ir ieškovas, tikėtina, pasitaręs su advokatais „surado“ šią papildomą įrodinėjimo priemonę tik ginčo eigoje;
5.6 teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovas turėjo lėšų tariamos paskolos suteikimui bei prilygino šią nepagrįstą išvadą paskolos suteikimo fakto įrodymui;
5.7 byloje niekaip nebuvo įrodyti ieškovo teiginiai, kad jis bent kartą skambino atsakovui ar kitaip ragino atsakovą grąžinti ieškovui paskolos sumą;
5.8 teismas nevertinio atsakovo nurodytų aplinkybių, kad nėra absoliučiai jokių įrodymų apie tariamos paskolos poreikį ar jos faktinį panaudojimą, kurie neišvengiamai turėtų egzistuoti, jei paskola būtų buvusi faktiškai suteikta;
5.9 didžiajai daliai priteistų palūkanų yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl jos neturėjo būti priteisiamos.
Atsiliepimas
6. Ieškovas R. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
6.1 nurodo, kad vekselio sudarymo momentu 2012 m. lapkričio 15 d. atsakovo įmonė „Agromarketas” turėjo būti kritiškoje finansinėje padėtyje, nes 2013 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį iškelti įmonei bankroto bylą. O tai reiškia, kad pinigai atsakovui buvo labai reikalingi ir skolinami ne įmonės investicijoms plėsti, o skoloms su tiekėjais padengti;
6.2 teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui, teisininkui pagal išsilavinimą, neabejotinai buvo suprantamos vekselio surašymo ir pasirašymo pasekmės;
6.3 byloje esantys duomenys patvirtina, jog piniginių lėšų paskolai ieškovas turėjo pakankamai 2012 metais, vadinasi jis turėjo ką perduoti;
6.4 liudytojo parodymais yra visiškai pagrįsta pinigų perdavimo aplinkybė. Liudytojas nurodo matęs paskolos perdavimo momentą, matęs vekselį ir jo sudarymo procedūrą;
Motyvuojamoji dalis
6.5 pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
9. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovo pareikštą ieškinį netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra skolingas ieškovui. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi liudytojo, kuris yra ieškovo brolis, parodymais. Ieškovas su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, jog teismas tinkamai nustatė ir vertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimo ieškovui teigiant, kad 2012 m. lapkričio 15 d. tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 65 800 Lt (19 057 Eur) dydžio paskolos atsakovui grynais pinigais suteikimo ir šią aplinkybę įrodinėjant atsakovo 2012 m. lapkričio 15 d. išrašytu vekseliu tokiai pinigų sumai, tuo tarpu atsakovui neigiant paskolos teisinių santykių tarp jo ir ieškovo egzistavimą, nurodant, jog vekselis buvo išrašytas kaip juodraštis, pinigai nebuvo perduoti, o atitinkamo dydžio paskola atsakovui nebuvo suteikta.
11. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas 2012 m. lapkričio 15 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 65 800 Lt iki 2013 m. balandžio 10 d.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2013 m. balandžio 10 d., įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti. Taigi ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu.
13. Vien ta aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
14. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę civilinio teisinio ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Jau nurodyta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose įrodymų pareigos paskirstymo taisyklė yra tokia, jog kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
15. Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas esminių byloje kilusio ginčo aspektų yra tas, ar ieškovas (paskolos davėjas) įrodė vekselyje fiksuotos pinigų sumos, kaip paskolos sutarties dalyko, perdavimą atsakovui (paskolos gavėjui).
16. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).
17. Atsižvelgiant į paskolos sutarties ypatumus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose ginčas kilo dėl paskolos grąžinimo, į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Be kita ko, kasacinis teismas nurodė, kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
18. Sprendžiant dėl to, ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinėje paskolos sutartyje, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiame dokumente paprastai turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, ar atitinkamo lėšų kaip paskolos dalyko perdavimo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
19. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl vekselyje nurodytos sumos kaip paskolos atsakovui perdavimo pripažino įrodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia išvada.
20. Atsakovo teigimu, šalys tarėsi, kad ieškovas suteiks atsakovui 65 800 Lt dydžio paskolą, dėl šios priežasties atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. užpildė vekselį 65 800 Lt sumai. Buvo tariamasi su ieškovu, kad šiam realiai perdavus atsakovui vekselyje nurodytą pinigų sumą, apie tai bus užfiksuota vekselyje, o taip pat jame bus pažymėtas ir susitarimas dėl atitinkamų palūkanų.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovui piniginės lėšos buvo perduotos, šią aplinkybę nustatė remdamasis bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais.
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pinginių lėšų perdavimo faktą nustatė remiantis iš esmės išskirtinai liudytojo R. L. (ieškovo (duomenys neskelbtini)) parodymais. Liudytojas R. L. nurodė, kad jis matė ieškovo piniginių lėšų perdavimo apeliantui faktą per „Skype“ programą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, teiktus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, liudytojo parodymus, atsižvelgdamas į liudytojo suinteresuotumą, sprendžia, kad liudytojo pateikti parodymai šiuo atveju nebuvo pakankami konstatuoti, jog ieškovas 2012 m. lapkričio 15 d. perdavė pinigines lėšas atsakovui. Pirmiausia pažymėtina, kad liudytojo parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).
24. Nagrinėjamu atveju apklaustas liudytojas R. L., ieškovo (duomenys neskelbtini), patvirtino faktą, jog jis matė, kaip ieškovas perduoda lėšas apeliantui, tačiau byloje daugiau nėra jokių tiesioginių ir/ar netiesioginių įrodymų, iš kurių viseto būtų galima konstatuoti piniginių lėšų perdavimo faktą ir kurie patvirtintų liudytojo nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju piniginių lėšų perdavimo faktas iš esmės grindžiamas subjektyvia ieškovo faktinių aplinkybių interpretacija ir prielaida, jog atsakovas ruošėsi plėtoti verslą, taip pat prielaida, jog atsakovo įmonė „Agromarketas” turėjo būti kritiškoje finansinėje padėtyje, nes įmonei iškelta bankroto byla, o atsakovui pinigai buvo reikalingi skoloms padengti. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija ypatingą dėmesį atkreipia į iš bylos duomenų nustatytą aplinkybę, kad ieškovo versija, jog vekselio pasirašymą ir pinigų perdavimą jo brolis matė ,,skype“ ryšiu, byloje atsirado jau bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, kai tuo tarpu Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas dar 2023 m. vasario 17 d.; prašymas į teismo posėdį nuotoliniu būdu prijungti ir liudytoju apklausti R. L. pateiktas teismo posėdžio rytą – 2023 m. rugsėjo 15 d., 8.03 val., teismo posėdis byloje vyko nuo 9.30 val. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo apklausos metu išsakytų faktinių aplinkybių, be to yra mažai tikėtina, kad ieškovas tokią svarbią ir iš esmės vienintelę aplinkybę, galinčią pagrįsti jo ieškinio pagrindą, byloje nurodytų tik prieš teismo posėdį.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad liudytojo parodymai, jog jis matė lėšų perdavimo faktą, vertintini kritiškai, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, jog tariamų lėšų perdavimo faktas nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis (filmuojant ar pan.).
26. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kadangi pinigų perdavimas vekselio pasirašymo metu raštu neužfiksuotas, o sutartis ir visi jos būtini elementai turėjo būti sudaryti raštu (CK 6.871 str. 1 d.), tai sutarties sudarymo liudytojo parodymais įrodinėti iš viso nebuvo galima, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jos nenagrinėjo. LR CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas, pateikdamas minėtos teisės normos aiškinimą yra nurodęs, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui, kaip šiuo atveju vekseliui, keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
27. Įstatymo reikalaujamos rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikymas nors ir nesąlygoja paties sandorio negaliojimo, tačiau tokios sutarties sudarymo įrodinėjimas yra ribojamas. Tokiu atveju ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, daro išvadą, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys netiesioginiai įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad piniginės lėšos buvo faktiškai perduotos ieškovui.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko nusprendžiama apelianto apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamu atveju tenkinus apelianto apeliacinį skundą, panaikinama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
31. Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 536 Eur žyminio mokesčio, kuris ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (CPK 96 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino piniginių lėšų (ne)perdavimo aplinkybių, todėl nusprendžia apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 536 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.