- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1794-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18142-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-151/2011 iš atsakovo nepilnametei dukrai U. V. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,44 Eur) ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai U. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės.
2. Ieškovė nurodė, kad išlaikymas po 101,44 Eur (350 Lt) nepilnamečiam vaikui priteistas nutraukiant santuoką 2011 m. Šiuo metu mergaitei 10 metų, vaiko poreikiai padidėjo, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo po 101,44 Eur neužtenka. Ieškovės skaičiavimu vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 400–420 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui, medikamentams, higienos priemonėms, transportui ir kt. nenumatytoms išlaidoms. Mergaitė turi gabumų, todėl būtina juos lavinti. Ji lanko choreografijos mokyklą, į kurią reikia vežioti, pirkti specialius rūbus, kelių rūšių batus pagal šokių rūšis. Vaikas turi ir sveikatos problemų, prieš keturis metus atlikta širdies operacija, taip pat turi regėjimo problemų, todėl patiria papildomas išlaidas vitaminams ir vaistams. Ieškovė dirba pardavėja, jos kasmėnesinės pajamos apie 525 Eur, todėl vienos gaunamų pajamų nepakanka, ieškovė kas mėnesį moka po 160 Eur būsto paskolą.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dukrai teikti išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mano, kad tokia suma būtų proporcinga dukros poreikiams ir jo turtinei padėčiai. Atsakovas nepajėgus teikti dukrai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Papildomo darbo dirbti negali, nes turi rimtų sveikatos problemų, susijusių su stuburu ir kaklu. Jam yra deformavęsi stuburo slanksteliai, todėl negali dirbti jokio fizinio darbo, netgi vaikščioti yra sunku. Dėl pablogėjusios sveikatos turi nedarbingumą, kuris vis tęsiamas. Mano, kad choreografijos būreliui išlaidos gali būti ir mažesnės, būrelius galėtų rinkis ir nemokamus. Be to, ieškovė iš valstybės gauna kasmėnesinę 50 Eur išmoką vaikui. Tai, kad ieškovė pasiėmė būsto paskolą ir jai kas mėnesį reikia grąžinti 160 Eur, nesudaro pagrindo didinti vaiko išlaikymo, nes atsakovė turėjo įvertinti savo mokumą ir galimą riziką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tėvų prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai negali būti laikomi padidėjusiais vaiko poreikiais, nes vaikai nėra atsakingi už tėvų skolinimąsi, o tėvai, prieš gaudami paskolas, turi atsakingai įsivertinti savo finansines galimybes. Teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas vyriausiai dukrai, todėl išlaikyti turi ir ją. Šiuo metu atsakovas jau nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gaus nedarbo išmoką. Išsilavinimas vidurinis, yra sudaręs antrą santuoką, pragyvena iš sutuoktinės įmonės veiklos. Nekilnojamąjį turtą paveldėjo po mamos mirties, bet jis ne jo vieno, o ir sesers, turtas dar neatidalintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-151/2011 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. V. priteisimo ir priteisė iš atsakovo G. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai U. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą paskyrė uzufrukto teise tvarkyti įstatyminei nepilnametės U. V. atstovei J. V.; priteisė iš atsakovo G. V. ieškovei J. V. 495 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo G. V. valstybei 48,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos sumos, reikalingos šalių dukters U. poreikiams patenkinti, iš esmės atitinka bylos aplinkybes, tačiau šiek tiek padidintos. Tai, kad vaiko poreikiai padidėję, pripažino ir pats atsakovas, jis atsiliepime iš esmės su ieškiniu sutiko, tik nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, sutiko išlaikymą dukrai padidinti iki 130 Eur per mėnesį. Taigi, iš esmės tarp šalių vyksta ginčas dėl 50 Eur, nes ieškovė sutiko išlaikymo sumą sumažinti iki 180 Eur, o atsakovas sutiko išlaikymo sumą padidinti iki 130 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas atsakovo finansines galimybes prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo, teismas nustatė, kad atsakovas yra sudaręs antrą santuoką su I. V., kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnametę dukrą U. V. ir pilnametę dukrą M. V., neturi, yra darbingo amžiaus, vidurinio išsilavinimo, anksčiau dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, kurios priklauso jo dabartinei sutuoktinei I. V., vadybininko pareigose. Nuo 2019 m. kovo 3 d. atsakovas yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo, oficialiai niekur nedirba. Keletą mėnesių gaus nedarbo draudimo išmoką, tačiau jos dydžio nežino, šiuo metu yra gavęs už nepilną mėnesį 260 Eur. Atsakovas turi sveikatos problemų – negalavimų, susijusių su stuburo juosmens sritimi ir stuburo kakline sritimi, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas neįgaliu asmeniu nėra pripažintas, jam nėra nustatytas mažesnis nei 100 proc. darbingumas, iš ko seka, jog atsakovas yra visiškai darbingas, galintis dirbti ir gauti reguliarias pajamas.
7. Teismo vertinimu, vien tas faktas, jog atsakovas oficialiai nedirba, kad yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, šiuo metu turi tam tikrų sveikatos problemų, savaime nesudaro pagrindo priteistiną išlaikymo sumą mažinti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jam kartu su sutuoktine I. V. nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas (su pagalbiniais pastatais), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r.; tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 0,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., tačiau teismas iš oficialių registrų nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso ir garažas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas nurodė, kad paveldėtas turtas priklauso ne tik jam, bet ir jo seseriai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo vardu registruotas vienas automobilis BMW X5 3.0D 2002 m. gamybos, tačiau iš oficialių registrų teismas nustatė, kad atsakovo vardu registruoti iš viso trys automobiliai: BMW X5 3.0D 2002 m. gamybos, Opel Zafira 2003 m. laidos ir VW Multivan 1996 m. laidos, ir visų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas.
8. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai neleidžia nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties, atsakovas tikrosios savo turtinės padėties neatskleidžia, ją slepia, nori parodyti ją blogesnę, nei ji yra iš tikrųjų. Nors atsakovas oficialiai nedirba, tačiau akivaizdu, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena. Jo nurodytos 260 Eur gaunamos nedarbo išmokos neužtektų nei šiuo metu priteistam išlaikymui abiem dukroms mokėti, nei pačiam pragyventi, nei turimam nekilnojamajam turtui, nei turimoms transporto priemonėms išlaikyti, o atsakovas sutiko dar ir išlaikymo dydį padidinti iki 130 Eur. Atsakovas duomenų apie turimas lėšas banko sąskaitose, taip pat apie paties patiriamas išlaidas nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas G. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai U. V. po 130 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad padidėję dukros poreikiai lyginant su buvusiais 2011 metais vertintini 180 Eur. Teismas konkrečiai nepasisakė dėl poreikių lentelėje ieškovės nurodytų galimų išlaidų, tai vertino bendrame šalies ekonominiame kontekste, poziciją grindė bendraisiais bei galimai specialiaisiais vaiko poreikiais. Teismas konkrečių poreikių neanalizavo, bendru vertinimu nepagrįstai pripažino, kad vienuolikos metų vaiko poreikių užtikrinimui reikalinga 360 Eur per mėnesį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja, tačiau konkrečioje byloje tai turi būti įrodinėjama. Nuo 2011 metų vaiko poreikiai kardinaliai nepasikeitė. Atsakovas neginčija, kad vaikui reikalingas pilnavertis maitinimas, drabužiai ir avalynė, laisvalaikio ir ugdymo priemonės, tačiau į bylą pateikta vaiko poreikių lentelės analizė leidžia teigti, kad vaiko poreikiai nereikalauja 360 Eur per mėnesį. Teismų praktikoje 1 MMA suma vaiko išlaikymui yra tik orientacinė, nes išlaidų dydis nustatomas įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir gali kisti.
9.2. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, paskutiniu metu atsakovas niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, ieško darbo, gauna nedarbo draudimo išmoką, kurios dydis kas mėnesį kinta. Atsakovo sveikatos būklė riboja jo galimybes susirasti darbą. Atsakovui yra deformavęsi stuburo slanksteliai, vaikštant jaučia fizinį skausmą, jokio fizinio darbo dirbti negali, priverstas lankytis pas kineziterapeutus. Atsakovas yra vedęs antrą kartą ir šiuo metu jį išlaiko žmona. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad prie dukros U. išlaikymo papildomai niekuo atsakovas neprisidėjo. Iki bankrutuojant atsakovo įmonei 2017 metais, kiekvienoms Kalėdoms dukros poreikiams atsakovas skyrė 500 Eur. Ieškovė dirba UAB „duomenys neskelbtini“ kasininke, mėnesinės pajamos 525 Eur, yra paėmusi butui įsigyti 32 000 Eur kreditą, už kurį kas mėnesį moka 160 Eur. Su ieškove kartu gyvena ir pilnametė šalių dukra M. V.. Atsakovas dukrai M. teikia priteistą 100 Eur paramą. Atsakovui yra būtinos lėšos ir savo asmeninių poreikių patenkinimui, todėl teikti 180 Eur dukros U. poreikiams patenkinti atsakovas neturi finansinių galimybių.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atsakovo G. V. apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei 150 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo apelianto galimybes mokėti didesnę sumą dukros išlaikymui. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Sprendime teisingai nurodyta, jog jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų dydžio ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Apelianto turtinė padėtis ženkliai geresnė nei ieškovės. Ieškovės turimas turtas yra asmeninės nuosavybės teise pirktas butas po skyrybų, įgytas už banko paskolą, ir senas, mažavertis automobilis VW Passat. Ieškovė įsigijo butą siekdama pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas, kito nekilnojamojo turto neturi. Apeliantas kartu su savo sutuoktine valdo dvi įmones UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, kurios nėra sustabdžiusios veiklos. Nors apeliantas ir pateikė pačios sutuoktinės surašytą dokumentą apie tariamai vienos iš įmonių veiklos stabdymą, tačiau šis faktas nebuvo įregistruotas Registrų centre ir juo vadovautis negalima. Apeliantas su sutuoktine sąmoningai, tyčia dviejų civilinių bylų dėl dukrų išlaikymo metu, tariamai sustabdė įmonės veiklą, sutuoktinė atleido kitą sutuoktinį iš darbo, kad dirbtinai sudaryti blogą turtinę padėtį. Apelianto sutuoktinė pati nustato darbo užmokestį, todėl neįtikėtina, kad šeima pragyveno, išlaikė didelę namų valdą, du automobilius, mokėjo mokesčius, mokėjo dviejų dukrų išlaikymą po 100 Eur iš minimalios algos. Apeliantas negalėjo atsakyti teismui į klausimus, kiek jo mėnesio poreikiams reikia pinigų. Jis, aiškindamas apie blogą sveikatos būklę, pripažino, kad kas savaitę masažas ir gydytojo konsultacija kainuoja apie 20–30 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas teismui neatskleidė tikrųjų savo pajamų, turtinės padėties.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantas teigia, kad šiuo metu neturi darbo ir dėl savo sveikatos būklės negali dirbti. Teismas teisingai pažymėjo, kad, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas ją keisti, tačiau akivaizdu, kad apeliantą esama turtinė padėtis tenkina, jis nededa jokių aktyvių pastangų ją pakeisti. Apeliantas yra pilnai darbingas, neįgalumas nenustatytas, nors ir turi sveikatos sutrikimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
5. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir jį padidinti nuo 101,44 Eur iki 180 Eur (patikslintas nagrinėjant bylą). Atsakovas sutiko, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 130 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 180 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
6. Byloje nustatyta, kad šalių dukra U. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra 11 metų amžiaus, gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais, ir pilnamete sese M. V. ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paėmus iš banko paskolą. Kauno apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-151/2011 iš atsakovo U. V. priteistas išlaikymas po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. U. V. mokosi bendro lavinimo mokykloje, papildomai ugdoma Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje mokslas mokamas 17,38 Eur mėnesiui, turi sveikatos problemų: mergaitė nešioja akinukus, prieš 4 metus atlikta širdies operacija. Atsakovas yra sudaręs antrą santuoką su I. V., kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnametę dukrą U. V. ir pilnametę dukrą M. V., neturi, yra darbingo amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbo sutuoktinei I. V. priklausančiose įmonėse UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininko pareigose. Nuo 2019 m. kovo 3 d. atsakovas oficialiai niekur nedirba. Atsakovas G. V. turi sveikatos problemų, susijusių su stuburo juosmens sritimi ir stuburo kakline sritimi, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neįgaliu asmeniu atsakovas nėra pripažintas, jam nėra nustatytas mažesnis nei 100 proc. darbingumas. Atsakovui kartu su sutuoktine I. V. nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 0,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, garažas ir trys automobiliai.
7. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
8. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių dukters poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą.
11. Pažymėtina, kad išlaikymo priteisimo metu šalių dukra buvo trejų metų amžiaus, o šiuo metu yra vienuolikos metų amžiaus, lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t. y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams, ekskursijoms ugdymo įstaigoje. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma (360 Eur) atitinka šalių dukters poreikius ir jų neviršija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio.
12. Apelianto teigimu, jis neturi finansinių galimybių teikti 180 Eur išlaikymą, nes nedirba, turi sveikatos problemų, teikia išlaikymą (paramą) kitai pilnametei dukrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, yra nesąžiningas, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Atsakovas teismui nepateikė visų duomenų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas dirbo jo dabartinei sutuoktinei priklausančiose įmonėse, todėl, siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį, susijusią su teisminiu procesu dėl išlaikymo padidinimo, darbo santykius nutraukė. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovui nustatytas (ne)darbingumo lygis dėl sveikatos problemų. Teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas pajėgus dukros išlaikymui skirti po 180 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, vaiko sveikata, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Taigi, darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi visas galimybes suteikti dukrai ne tik minimalius dukros poreikius patenkinantį išlaikymą.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (150 Eur), pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.