Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jos motina J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2-622-151/2011, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi Nr. 2A-1144-324/2011 (b. l. 27-33, 34-42). Šalių ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). Minėtu teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas kiekvienai po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (b. l. 27-33).

Nepilnametis vaikas U. V. gyvena kartu su savo motina, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais, t. y. suteikia vaikui būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi vaiko sveikata, jo higiena ir ugdymu, rūpinasi vaiko laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. Kartu su ieškove ir jos nepilnamete dukra taip pat gyvena ir šalių pilnametė duktė M. Šeima gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paėmus iš banko paskolą (b. l. 3-8, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai U. V. po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teikiamas, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Papildomai prie vaiko išlaikymo atsakovas apie dvejus metus neprisideda.

Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareikštas 2018 m. spalio 22 d. (e. b. kopijos b. l. 3).

Išlaikymo dydį ieškovė prašo padidinti iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Derybų dėl taikaus ginčo išsprendimo metu ieškovė sutiko išlaikymo sumą sumažinti iki 180 Eur, kuri būtų pasiekta nuo 150 Eur per kelerius metus, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas sutinka išlaikymo dydį padidinti tik iki 130 Eur kas mėnesį (b. l. 98-100).

Ieškovė pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 190-194). Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė.

Dėl išlaikymo pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Akivaizdu, jog nuo išlaikymo priteisimo momento (2011 m.), t. y. praėjus daugiau kaip 8 metams, su amžiumi išaugo ir vaiko poreikiai, o su vaiko amžiumi padidėję vaiko poreikiai sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Priteisiant išlaikymą šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metukai, vaikas dar nelankė mokyklos. Šiuo metu šalių dukrai jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, mergaitė jau paaugliško amžiaus, kas savaime reiškia, jog atsiranda daugiau išlaidų tiek avalynei, drabužiams, sveikatos priežiūrai, taip pat higienai ir t. t., be to, mergaitė papildomai ugdoma – lanko (duomenys neskelbtini), kurioje mokslas mokamas, reikalingi specialūs rūbai bei avalynė, taip pat turi problemų su sveikata: (duomenys neskelbtini), kurios savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Pažymėtina, kad valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį minimaliai reikalinga apie 415 Eur, iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos šalių dukters U. poreikiams patenkinti iš esmės atitinka bylos aplinkybes, tačiau šiek tiek padidintos.

Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, laisvalaikiui. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad priteisiamas išlaikymas turi patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį. Nors atsakovas su išlaikymo suma nesutiko, tačiau vaiko poreikių iš esmės neginčijo, tik nurodė, kad dukra galėtų lankyti nemokamą būrelį, kad dalį pinigų vaikui duoda valstybė, tačiau nepateikė jo paskaičiuotos vaiko poreikių lentelės, t. y. kokia suma jo nuomone ir paskaičiavimais būtų protinga ir pakankama jų dukters išlaikymui. Kaip jau minėta, teismas sutinka, kad kai kurios ieškovės nurodytos sumos, išleidžiamos vaiko poreikiams tenkinti, yra šiek tiek padidintos (pavyzdžiui, 660 Eur drabužiams ir avalynei metams, 120 Eur aksesuarams ar 160 Eur maistui mėnesiui, kas trijų asmenų šeimai sudarytų 480 Eur, kai ieškovės nurodytos mėnesio pajamos sudaro tik apie 525 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios vaiko poreikiams reikalingos išlaidos į vaiko poreikių lentelę net nėra įtrauktos (pavyzdžiui, išlaidos patalynei, rankšluosčiams, kompiuterinei ar kitai technikai, baldams, rinkliavoms mokykloje ir pan.), o ir ieškovės nurodyta dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra labai nedidelė, žinant kokios šiuo metu yra šildymo ir kitų komunalinių mokesčių kainos). Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė būsto paskolos sumos įvaiko poreikių lentelę neįtraukė, tad jo argumentas dėl padidėjusių vaiko poreikių dėl neva ieškovės prisiimtų kreditorių įsipareigojimų, visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad vaikams teikiamo materialinio išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau šios nuostatos negalima suprasti tik kaip minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Turi būti patenkinti ne tik buitiniai vaiko poreikiai maistui, aprangai, vaistams, bet ir sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam vaiko ugdymui, kad vaikas būtų paruošas gyvenimui, kad galėtų tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Be to, kaip jau minėta, priteisiamas išlaikymas turi būti orientuotas ir į ateitį. Todėl teismas detaliai dėl kiekvienos išlaidų eilutės nepasisako. Juolab, kad neįmanoma apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų. Vieną mėnesį vaiko poreikiai gali būti didesni, kitą mažesni, o tuo pačiu ir išlaidos tiems poreikiams tenkinti vieną mėnesį gali būti didesnės, kitą mažesnės. Todėl teismo nuomone, ieškovės nurodyta sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės laikytinos protingomis ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Be to, dėl nepilnametei dukrai skiriamų lėšų maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, mokymosi reikmėms ir kt. dalykams laikytina, kad vaikui gyvenant su motina, šiai yra geriau žinomi dukters U. poreikiai nei atsakovui, kuris, ieškovės teigimu, su vaiku bendrauja kartą per metus. Tai, kad vaiko poreikiai padidėję pripažino ir pats atsakovas, jis atsiliepime iš esmės su ieškiniu sutiko, tik nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, sutiko išlaikymą dukrai padidinti iki 130 Eur per mėnesį. Taigi, iš esmės tarp šalių vyksta ginčas dėl 50 Eur, nes ieškovė sutiko išlaikymo sumą sumažinti iki 180 Eur, o atsakovas sutiko išlaikymo sumą padidinti iki 130 Eur. Pabrėžtina, kad atsakovo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas siejamas ne tik su materialinės pagalbos teikimu. Tėvo pareiga nuosekliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko kasdieniniame gyvenime, palaikyti jį ne tik materialiai, bet ir morališkai, o iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su dukra praktiškai nebendrauja, todėl vaikui labai trūksta tėvo meilės ir šilumos. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad nepilnametės U. V. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, neatitinka realybės ir vaiko poreikių. Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 555 Eur su mokesčiais, 395,77 Eur „į rankas“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašoma išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį iš esmės laikytina protinga ir pagrįsta, atitinkančia augančio, papildomai visapusiškai ugdomo ir turinčio sveikatos problemų vaiko poreikius.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl teismo nurodytą sumą turi teikti abu tėvai, tačiau, kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Dėl atsakovo argumento, jog valstybė vaikui skiria išmoką, kuri šiuo metu jau siekia 50 Eur nurodytina, jog tai, kad šiandieninė valstybės politika šeimos atžvilgiu yra palankesnė nereiškia, jog valstybė perima iš tėvų dalį vaikų išlaikymo pareigos. Valstybės parama šeimai priklauso nuo šalies ekonominės padėties ir politinės situacijos šalyje, todėl nėra stabili. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl konstatavus vaiko poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (101,37 Eur per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė dirba kasininke UAB „DEPO DIY LT“, mėnesio pajamos apie 525 Eur, turi asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paėmus iš banko paskolą, taip pat 1998 m. laidos automobilį VW Passat (b. l. 47-48, 176-189, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kitos santuokos ieškovė nesudariusi, išsilavinimas spec. vidurinis, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnametę dukrą U. V. ir pilnametę dukrą M. V., neturi. Teismui nekyla abejonių, jog vaikas yra tinkamai prižiūrimas, pagal galimybes užtikrinami visi jo poreikiai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaiko nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad ieškinys grindžiamas ne vienos iš šalių turtinės padėties esminiu pasikeitimu, o vaiko poreikių padidėjimu. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo.

Atsakovas yra sudaręs antrą santuoką su I. V., kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnametę dukrą U. V. ir pilnametę dukrą M. V., neturi, yra darbingo amžiaus, vidurinio išsilavinimo, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) (priklausančiose jo dabartinei sutuoktinei I. V.), vadybininko pareigose. Nuo 2019 m. kovo 3 d. atsakovas yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo, oficialiai niekur nedirba. Keletą mėnesių gaus nedarbo draudimo išmoką, tačiau jos dydžio nežino, šiuo metu yra gavęs už nepilną mėnesį 260 Eur. Atsakovas G. V. turi sveikatos problemų – negalavimų susijusių su stuburo juosmens sritimi ir stuburo kakline sritimi, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas neįgaliu asmeniu nėra pripažintas, jam nėra nustatytas mažesnis nei 100 proc. darbingumas, iš ko seka, jog atsakovas yra visiškai darbingas, galintis dirbti ir gauti reguliarias pajamas. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog atsakovas oficialiai nedirba, kad yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, šiuo metu turi tam tikrų sveikatos problemų, savaime nesudaro pagrindo priteistiną išlaikymo sumą mažinti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jam kartu su sutuoktine I. V. nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas (su pagalbiniais pastatais), adresu (duomenys neskelbtini); tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau teismas iš oficialių registrų nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso ir garažas (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas nurodo, kad paveldėtas turtas priklauso ne tik jam, bet ir jo seseriai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo vardu registruotas vienas automobilis – BMW X5 3.0D 2002 m. gamybos, kurį nurodė ketina parduoti, tačiau iš oficialių registrų nustatyta, kad atsakovo vardu registruoti iš viso trys automobiliai: BMW X5 3.0D 2002 m. gamybos, Opel Zafira 2003 m. laidos ir VW Multivan 1996 m. laidos, ir visų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas(b. l. 87, 88, 102-103, 104-107, 128-134, 145, 152-154, 160-170, 171-174, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovo pateikti įrodymai neleidžia nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties. Teismo vertinimu atsakovas tikrosios savo turtinės padėties neatskleidžia, ją slepia, nori parodyti ją blogesnę, nei ji yra iš tikrųjų. Nors atsakovas oficialiai nedirba, tačiau akivaizdu, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena. Jo nurodytos 260 Eur gaunamos nedarbo išmokos neužtektų nei šiuo metu priteistam išlaikymui abiem dukroms mokėti, nei pačiam pragyventi, nei turimam nekilnojamajam turtui, nei turimoms transporto priemonėms išlaikyti, o atsakovas sutiko dar ir išlaikymo dydį padidinti iki 130 Eur. Atsakovas negalėjimą teikti didesnį išlaikymą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau duomenų apie turimas lėšas banko sąskaitose, taip pat apie paties patiriamas išlaidas nepateikė. Teismas neneigia, jog atsakovas šiuo metu turi sveikatos problemų, tačiau nepaisant to, atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus. Be to, kaip jau minėta, turi nemažai nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jų nuoma ar pardavimu atsakovas nėra suinteresuotas.

Teismo vertinimu atsakovas negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukrą tol, kol ji taps pilnamete ir galės pati save išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti gerai apmokamo darbo, kitų pajamų šaltinių, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnametės dukters ir pilnametės dukters, kuriai taip pat reikalinga finansinė parama, interesai. Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečio vaiko poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnametei dukrai nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jis finansiškai nėra pajėgus teikti savo dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą, kad jo dalis teikiant dukrai išlaikymą turėtų būti ženkliai mažintina. Tai, kad atsakovas turi tik vidurinį išsilavinimą ir neturi įgijęs jokios specialybės taip pat nėra argumentas išlaikymo dydžio nekeisti arba jį keisti tik minimaliai, kadangi atsakovas galėjo ir turėjo pareigą mokytis ir įgyti specialybę, kad galėtų užtikrinti savo vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Valstybėje pakankamai gerai išvystytas suaugusiųjų švietimas, todėl atsakovas įgyti geresnį išsilavinimą bei specialybę, atitinkančią jo sveikatos būklę, galėjo jau ir suaugęs, tačiau to nepadarė. Atsakovas Užimtumo tarnyboje registruotas nuo kovo mėnesio, tačiau nepateikė įrodymų, kad aktyviai ieškojo darbo, tačiau jo nerado. Teismo vertinimu, registracija Užimtumo tarnyboje pati savaime nepatvirtina aktyvių darbo paieškų. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas ją keisti, tačiau akivaizdu, kad atsakovą esama turtinė padėtis tenkina, jis nededa jokių aktyvių pastangų ją pakeisti. Minėta, kad pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, su kuria gyvena ir šalių pilnametė duktė, kurią ieškovė taip pat finansiškai remia, suteikia jai būstą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė deda visapusiškas pastangas suteikti savo ir atsakovo vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas bei patenkinti jų poreikius, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas vaikui teikia tik priteistą išlaikymą, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas vykdytų kitas tėvo pareigas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaiku bendrauja tik kartą per metus, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Teismo vertinimu, tai nelaikytina tinkamu tėvo pareigų vykdymu. Todėl atsakovas galėtų vykdyti tinkamai bent vieną iš tėvo pareigų – teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas gera valia sutiko išlaikymą dukrai padidinti iki 130 Eur, tačiau nuo bylos iškėlimo teisme parėjo jau beveik 8 mėnesiai, tačiau byloje nėra duomenų apie geranorišką padidinto išlaikymo teikimą.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, duotus paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų tėvų pastangas šiems poreikiams patekinti, turimų išlaikytinių skaičių, atsakovo sveikatos būklę, ekonominę situaciją šalyje ir kitas svarbias aplinkybes, ieškinys tenkinamas iš dalies – pakeistina Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 2-622-151/2011 dalis dėl išlaikymo priteisimo U. V. ir iš atsakovo G. V. priteistina dukrai U. V. iki jos pilnametystės po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 22 d.) (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 178, 197, 185 straipsniai).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės U. V. atstovė J. V. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė civilinėje byloje patyrė 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas sudaro ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose. Išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui, jos apimčiai, atitinka įstatymų nustatytus dydžius, todėl nemažintinos.

Atsakovo G. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių dokumentų civilinėje byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad ieškovės J. V. ieškinys yra tenkinamas 90 proc. apimtimi. Tai reiškia, kad ieškovė J. V. turi teisę į 495 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl ieškovei J. V. iš atsakovo G. V. priteistina 495 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Valstybė šioje byloje patyrė 48,60 Eur žyminio mokesčio išlaidų, nuo kurio mokėjimo ieškovė J. V. buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi buvo patenkinta 90 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina proporcinga žyminio mokesčio dalis – 43,74 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 5,23 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos tarp šalių padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis – 0,52 Eur (10 proc.), o atsakovui tenkanti bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis – 4,71 Eur (90 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis yra mažesnė nei poįstatyminiais aktais nustatyta minimali priteistina 3 eurų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteisiamos. Bendra iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 53,71 Eur (43,74 Eur +4,71 Eur= 48,45 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 2-622-151/2011 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. V. priteisimo ir priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovė J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 48,45 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.