Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui G. V., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. ir atsakovo G. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-151/2011 pagal J. V. ieškinį atsakovui G. V., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nurodęs, kad atsakovas pažeidė santuoka prisiimtas pareigas, o ieškovė elgėsi netinkamai, iškeldindama sutuoktinį, sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo 2009 m. liepos 20 d. už 5000 Lt ir 2009 m. liepos 18 d. už 500 Lt parduotas transporto priemones Ford Galaxy ir Wilk sport įtraukė į santuokoje įgyto turto balansą, jų vertes nustatė pagal ieškovės pateiktus duomenis, motyvuodamas tuo, kad transporto priemonių pardavimo metu atsakovas su ieškove jau negyveno, pardavimo sandoriai sudaryti tik dėl akių, siekiant sumažinti santuokoje įgyto turto masę, automobiliais iki šiol naudojasi atsakovas, sutartyse nurodytos kainos neadekvačios rinkos kainoms. Remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, konstatavo, jog šalys ketino rekonstruoti namą ir tam pirko statybines medžiagas – medieną, skardą, keramines plyteles. Neturint galimybės nustatyti tikrąją statybinių medžiagų vertę, atsakovui neigiant šių medžiagų įsigijimą, jų vertę nustatė pagal ieškovės pateiktas vertes. Padarė išvadą, kad šalys santuokoje įgijo turto už 28463 Lt (17658 Lt ir 10805 Lt už parduotus automobilius). Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovės prašomų priskirti jai daiktų panaudojimas yra būtinas tinkamai vaikų priežiūrai, dalijant turtą nukrypo nuo lygių dalių principo. Sprendė, kad ieškovei tenkanti turto dalis yra už 18975 Lt, atsakovui už 9488 Lt. Ieškovei už parduotus automobilius priklausančią 7203 Lt kompensaciją sumažino 776 Lt, įvertinęs tai, jog jai tenka didesnė nei nustatyta turto dalis. Nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkino prašymo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl santuokos iširimo patyrė didžiulį stresą, nes pas psichologą ji lankėsi jau iškėlus bylą teisme, pažymoje nenurodytos apsilankymo pas psichologą priežastys.

Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Padaryta priešinga nustatytoms aplinkybėms išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinti surinkti įrodymai. Tinkamai neįvertinta, jog atsakovas apsigyveno pas I. B. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, jis slėpė šią aplinkybę, atsiliepime į ieškinį melavo, jog neapsigyveno pas draugę, tariamai nuomojosi vieną kambarį. Atsakovas pas I. B. gyvena ir šiuo metu. Nors ieškovė nuvežė atsakovo daiktus į I. B. kavinę, tai neduoda pagrindo pripažinti, kad ji kalta, jog išvarė atsakovą iš namų. Atsakovas buvo nurodęs jo daiktus išmesti. Sutuoktinis iki tol ilgą laiką palaikė artimus santykius su I. B., atvirai pripažino šią aplinkybę ieškovei, savo artimiesiems, nepaisė prašymų išsaugoti šeimą, ignoravo pašlijusią dukros sveikatą, atsisakė taikytis, grįžti į šeimą.

Neobjektyviai įvertinti liudytojų, patvirtinusių, kad atsakovas susirado kitą moterį, dėl to šalys skiriasi, parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinęs, kad atsakovas neištikimas, negerbia ieškovės, jai grasina. SMS žinutės buvo siunčiamos iš atsakovo mobilaus telefono, atsakovo neigtą aplinkybę, jog tai jo telefono numeris, patvirtino liudytojas.

Neįvertinti nustatyti faktai, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tą jis pripažino teisme. Tik po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pradėjo mokėti išlaikymą.

Neįvertinta, kad siekdamas materialiai pakenkti ieškovei ir vaikams, savo noru bylos nagrinėjimo metu išėjo iš darbo, dabar apeliuoja į darbo neturėjimo aplinkybę.

Neįvertintas sutuoktinio nesąžiningumas, jam be ieškovės žinios paslapčia formaliai perleidus dvi transporto priemones. Atsakovas meluoja, jog ieškovei paliko pinigus, ji pritarė pardavimui.

Nustatant santuokos iširimo kaltininkus pagal byloje nustatytas aplinkybes, įrodymus, nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose Nr. 3K-3-435/2004, 3K-3-580/2004, 3K-3-7/2006, 3K-3-357/2005, 3K-3-111/2005, 3K-3-175/2006, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo nustatyta remiantis tik prielaidomis, spėliojimais. Atsakovas nepateikė teismui jokių ieškovės kaltės įrodymų, kad santuoka iširo ir dėl jos kaltės.

Netinkamai aiškinta ir taikyta CK 3.60 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo ir privalo atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą, išreikštą pinigais. Ieškovė siekė išsaugoti šeimą, nepaisydama sutuoktinio neištikimybės, jo negarbingo, žeminančio, žeidžiančio elgesio, tačiau susilaukė kaltinimų, psichologinio spaudimo, grasinimų, jo sugyventinės įžeidinėjimų. Ieškovė labai išgyvena dėl iširusios santuokos, viena prižiūri ir auklėja dvi mažametes dukras. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, išrašas iš medicininių dokumentų. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo elgesio, jo veiksmų moralės požiūriu.

Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą, nesivadovauta CPK 182, 187 straipsniais. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog namo grįždavo vėlai, po darbo tvarkydavo automobilius.

Nurodyta neteisinga atsakovui priteistos magnetolos su DVD grotuvu vertė, nurodant, jog ji verta 450 Lt. Ieškovei priteista magnetola su DVD grotuvu yra 300 Lt vertės. Pagal ieškinį ir priešieškinį atsakovui buvo prašoma priteisti 600 Lt vertės magnetolą su DVD grotuvu, todėl sprendime turi būti nurodyta, jog atsakovui priteistina magnetola, 600 Lt vertės, o ieškovei – 300 Lt piniginė kompensacija.

Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pakeisti sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir atsakovui priteisti magnetolą su DVD grotuvu, kurios vertė 600 Lt, priteisti ieškovei iš atsakovo 300 Lt piniginę kompensaciją.

Neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei šalių paaiškinimai, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šalys jau kurį laiką ketino nutraukti santuoką, neturėjo tam lėšų, todėl parduoti automobilius buvo abiejų sutarimas. Parduotos transporto priemonės buvo registruotos atsakovo vardu, todėl jis sudarė pardavimo sutartis. Automobilių pirkėjas B. buvo šalių pažįstamas, besiverčiantis automobiliu verslu, todėl jam atsakovas pasiūlė pirkti automobilius. Prieš parduodamas automobilius už sutartyje nurodytą kainą, atsakovas bandė pažįstamiems ir internetu parduoti automobilius didesne kaina, tačiau dėl itin didelės parduodamų automobilių pasiūlos tai buvo neįmanoma. Parduotų automobilių kaina atitiko realią jų vertę. Liudytojas B. patvirtino aplinkybes, kad automobiliai buvo parduoti už pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą kainą. Ieškovė, nesutikdama su pirkimo–pardavimo sutartimis, ar kaina, turėjo jas nuginčyti, tačiau to nedarė. Tai patvirtina, jog ieškovė gavo 2500 Lt už parduotus automobilius.

Nepasisakyta, kodėl nevertintas atsakovo pateiktas AB Ūkio banko asmeninės sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad ieškovė 2009 m. birželio 27 d. pasinaudodama atsakovo kortele iš banko sąskaitos nusiėmė 3000 Lt sumą. Posėdžio metu ieškovė nurodė, jog neatsimena, ar tą dieną ėmė iš bankomato pinigus, tačiau paties fakto nepaneigė. Ieškovė atsakovui pareiškė, jog pinigai jai buvo reikalingi vaikams. Kai atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė, nes neatsiminė, tikslios pinigų už automobilius perdavimo ieškovei datos, teismas tai įvertino kaip jo siekį sumažinti santuokinio turto masę, tačiau ieškovei neatsiminus jos nuimtos 3000 Lt sumos, teismas šios sumos į bendrą santuokinių turto masę neįtraukė, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo principus (CPK 185 straipsnis).

Netinkamai pritaikytos CK 3.123 straipsnio nuostatos ir nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nepagrįstai praktiškai visas šalių užgyventas ir vertingas turtas priteistas ieškovei, o atsakovui priteisti daiktai, kuriais jis negali pasinaudoti ir kurių net nėra, argumentuojant tuo, kad dalis ieškovei priskirtų daiktų yra būtini vaikų priežiūrai. Neatsižvelgta ir neįvertinta, kad ieškovei ir vaikams lieka pilnai įrengtas ir sutvarkytas socialinis būstas – butas, Ašigalio gatvėje, daugumos daiktų, kurie būtini vaikų priežiūrai bei būtiniesiems jų poreikiams tenkinti, šalys nesidalino ir į bendrą sutuoktinių turto masę neįtraukė (kompiuteris, indai, knygų lentyna, rašomasis stalas, vaizdo kamera „Sony“, kilimas, šviestuvas ir pan.). Į dalintino turto masę buvo įtraukti vertingi ir abiems sutuoktiniams reikalingi daiktai. Pažeidžiant CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą lygių dalių prezumpciją ir atsakovo, šiuo metu neturinčio darbo, turtinius interesus, ieškovei priteistos 2/3 dalys turto, įtraukiant daiktus, kurie nėra būtini vaikų poreikiams (virtuvės kombainas, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, skalbimo mašina, spinta, virtuvinis kampas). Visų teismo įvardintų vaikų poreikiams reikalingų daiktų vertė yra 2050 Lt. Nustačius, jog šalių santuokinio turto masė yra 17658 Lt ir vaikų reikmėms reikalingų daiktų vertė 2050 Lt, teismas turėjo dalintiną turto masę mažinti 2050 Lt suma, o likusį turtą padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Nepagrįstai atsakovui priteista mediena 800 Lt vertės, stogo skarda 2900 Lt vertės, keraminės plytelės 410 Lt vertės. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šių daiktų nėra, jais šalys nedisponuoja. Dėl to jie negali būti traukiami į dalintino turto masę. Senelio leidimu, šalys planavo įsikurti jo name, tačiau iširus šeimai, atsakovui neliko intereso vienam gyventi tame name. Dabar senelio namuose gyvena atsakovo mamos brolis (senelio sūnus), jame liko ir atsakovui priteistos statybinės medžiagos. Atsakovas šiomis medžiagomis net negali pasinaudoti. Ieškovės nurodytos plytelės, šalių įsigytos už 410 Lt prieš 4 metus vonios patalpai įsirengti, jau yra suklijuotos. Pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas, turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl plytelės 2010 m. vasario 10 d. yra bevertės, kaip ir skarda, mediena, pirkta prieš 4 metus. Atsakovas nesutinka, kad jam būtų priteisti šie nereikalingi daiktai. Be to, jeigu teismas pripažino abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, tai šalims nereikalingi daiktai turėjo būti dalinami bent lygiomis dalimis. Dėl nurodytų aplinkybių dalintino turto masė yra ne 28463 Lt (17658 Lt ir 10805 Lt už automobilius), o tik 13548 Lt (17658 Lt – 4110 Lt) arba po 6774 Lt turto kiekvienam iš sutuoktinių. Kadangi vaikų poreikiams būtinų daiktų vertė yra 2050 Lt, atsakovui tenkančio turto vertė mažintina 2050 Lt ir yra 4724 Lt (6774 Lt – 2050 Lt), todėl ieškovei teismas turėjo priteisti turto už 8824 Lt, o atsakovui už 4724 Lt.

Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir ieškovei priteisti turto už 8898 Lt: automobilį Volvo 850 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), televizorių „ Grunding“, 150 Lt vertės, džiovinimo mašiną „Crusader“, 70 Lt vertės, baldų kampą, 1200 Lt vertės, staliuką, 80 Lt vertės, virtuvės kombainą, 800 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 50 Lt vertės, šaldytuvą, 300 Lt vertės, skalbimo mašiną „Privileg“ 200 Lt vertės, spintą, 300 Lt vertės, virtuvinį kampą, 400 Lt vertės, atsakovui priteisti turto už 4650 Lt: televizorių „Samsung“, 900 Lt vertės, namų kiną „Wido“, 900 Lt vertės, magnetolą su DVD grotuvu, 300 Lt vertės, fotoaparatą „Lumix“, 1000 Lt vertės, muzikinį centrą „Sharp“, 150 Lt vertės, sekciją, 400 Lt vertės, televizorių „Wido“, 400 Lt vertės, magnetolą su grotuvu, 600 Lt vertės.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu šalys ir jų atstovės palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie santuokos iširimą dėl abiejų šalių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl santuokos nutraukimo sąlygų, teisėjų kolegija vadovaujasi CK trečiosios knygos ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis R. K., R. K. Nr 3K-3-254/2010; 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V., J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007 ).

Minima kasacinio teismo pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamai.

Spręsdamas, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, teismas rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais apie atsakovo neištikimybę, Dėl to atsakovas apeliacinio skundo nepateikė ( CPK 320 str. 1 d.). Šiuo įrodymus papildomai patvirtina apeliacinio proceso metu gauti įrodymai apie tai, jog šiuo metu atsakovas gyvena moters, su kuria ieškovė nurodė jį buvus neištikimu sutuoktinei, bute, šios moters atliktas atsakovo įsiskolinimo vaikų išlaikymui sumokėjimas į ieškovės sąskaitą ( b.l. 191). Teisėjų kolegija nesivadovauja UAB „Nibrė“ pažymėjimu apie tai, kad, nesant įmonėje pinigų, už joje dirbantį atsakovą pinigus vaikų išlaikymui privalėjo sumokėti įmonė. Juridinis asmuo neatsako už asmenines savo darbuotojų prievoles, o mokėjimas buvo atliktas iš asmeninės juridinio asmens vadovės sąskaitos.

Kalta dėl santuokos iširimo ieškovę teismas pripažino, atsakovui nurodžius apie intymių ryšių nepalaikymą, ginčus dėl uždarbio dydžio, iškeldinimo ( atsakovo daiktų nuvežimą darbovietę). Pastarąjį veiksmą teismą teismas laikė netinkamu elgesiu sutuoktinio atžvilgiu, net ir sužinojus apie jo neištikimybę, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, neįvertino, jog daiktų išvežimas buvo ne šalių santuokos iširimo priežastis, o tik atsakovo neištikimybės pasekmė. Iš atsakovo paaiškinimo b.l. 136 matyti, kad šalių intymus gyvenimas nesisekė dėl ieškovės susirgimų, blogos savijautos, miego trūkumo ( atsakovo neištikimybės laikotarpio pradžioje antrajai šalių dukrai nebuvo ir vienerių metų), o piniginiai ginčai prasidėjo dėl santuokinio turto padalijimo. Nei ieškovės sveikatos būklės, nei bendro gyvenimo pabaigoje kilusio ginčo dėl disponavimo turtu negalima vertinti kaip kaltų ieškovės veiksmų ( neveikimo), dėl kurių iširo santuoka ( CPK 185 straipsnis). Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, atsakovas nepateikė, todėl apygardos teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo motyvą apie tai, kad šio priešieškininio reikalavimo atsakovas neįrodė ( CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4p.).

Tai, kad dėl atsakovo neištikimybės ieškovė patyrė neigiamų moralinių išgyvenimų, įrodyta jos paaiškinimais, liudytojų parodymais, atsakovo jai siųstų žeminančių SMS žinučių turiniu. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė įrodė savo išgyvenimus dėl ieškinyje nurodomu laikotarpiu patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė amoralus sutuoktinio elgesys. Tuo vadovaujantis daro išvadą apie pagrįstą jos reikalavimą dėl neturtinės žalos ( CK 3.70 str. 2 d.). 2000 Lt jos dydį teisėjų kolegija nustato atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išgyvenimai dėl sutuoktinio neištikimybės yra matomi ir 1999 metais gimusiai dukrai, ši aplinkybė dar labiau apsunkina pašlijusią ieškovės emocinę būklę, tačiau ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad pas psichologą lankėsi dėl pastarųjų problemų, nepristatė psichologo išvadų. Analogiškai neinformatyvi medicininė pažyma apie šalių vyresniosios dukteres sveikatos sutrikimų priežastis.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pakeistina sprendimo dalis dėl abiejų šalių kaltės, nutraukiant santuoką, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Su turto padalijimu susiję šalių apeliacinių skundų reikalavimai netenkintini.

Ieškiniu magnetola, kurią ieškovė prašė paskirti atsakovui, neįkainuota. Priešieškiniu 600 Lt vertės magnetolą atsakovas prašė paskirti jam, nurodė, kad šis daiktas ir televizorius „Wido“ liko jo žinioje, atsakovei prašė paskirti 300 Lt vertės magnetolą. Šis daiktas ieškovei ir buvo priteistas, o atsakovui priteistosios magnetolos vertė koreguotina.

3000 Lt pinigų suma, kurią atsakovas nurodo ieškovės paimtą iš jo sąskaitos banko kortele 2009 m. birželio mėnesį, nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą nei ieškiniu, nei priešieškiniu. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytas bendro ūkio nutrūkimo momentas yra 2009 metų liepos pradžia, todėl anksčiau paimti pinigai pripažintini sunaudotais šeimos ūkiui.

Atmestinas atsakovo argumentas dėl ieškovės nenuginčytų dviejų automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių. Joms sudaryti ieškovės sutikimas nebuvo būtinas. Atsakovas pripažino, jog jį iš bendro būsto ieškovė iškraustė 2009 m. liepos 7-8 dienomis, taigi, mašinas jis pardavė tuo metu, kai su ieškove kartu nebegyveno ( 2009 m. liepos 20 d.). Pinigų už parduotą turtą atidavimo ieškovei jis neįrodė jokiais leistinais įrodymais. CK 3.98 str. 3 d. įtvirtina, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Tuo vadovaujantis automobilių vertę apylinkės teismas pagrįstai įtraukė į dalintiną turtą. Nors pažymoje b.l. 18, kuria vadovavosi teismas, automobilio „Wilk sport“ vertė nenurodyta, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas ieškovės nurodytų transporto priemonių kainų neginčijo, todėl kainų neatitikimo aplinkybe negali remtis apeliacinės instancijos teisme ( CPK 312 str.).

Atmestini atsakovo argumentai dėl statybinių medžiagų - medienos, stogo skardos ir keraminių plytelių – neteisingo paskyrimo. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas skundu pripažįsta, jog, planuodami įsikurti jo senelio name, su ieškove šias medžiagas buvo įsigiję ir jos yra likę planuotame apsigyventi name. Nors šiuo metu nurodo ten negyvenantis, apylinkės teismas teisingai nusprendė rekonstrukcijai panaudotas ir panaudotinas medžiagas paskirti atsakovo, kurio seneliui priklauso minėtasis namas, nuosavybėn. Skundu atsakovas pripažįsta, kad plytelės jau suklijuotos, taigi, paskirti jas ieškovės nuosavybėn nėra galimybės. Anksčiau ginčijęs kitų statybinių medžiagų įsigijimą, apeliaciniu skundu atsakovas pripažino medienos ir stogo skardos įsigijimą. Plytelių kaina yra įrodyta rašytiniais įrodymais, o kitų medžiagų vertės atsakovas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu neginčijo. Nei tuomet, nei apeliacinės bylos nagrinėjimo metu jis nepateikė įrodymų, kad šios medžiagos yra bevertės.

Atmestinas atsakovo skundo argumentas dėl neįvertinimo netrauktų į dalintino turto balansą daiktų, likusių atsakovei socialiniame būste. Pagal CK 3.118 straipsnio nuostatas dalijamas yra turtas, kurį sutuoktiniai įtraukė į įsigyto turto balansą. Nesutiktina, kad virtuvės kombainas, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, skalbimo mašina, spinta, virtuvinis kampas yra daiktai, nereikalingi su ieškove liekančių gyventi vaikų poreikiams. Atsakovo pageidavimas pastarųjų daiktų vertę minusuoti iš dalintino turto vertės nepagrįstas jokia bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančia civilinės teisės norma. Atmestinas ir jo reikalavimas vis turtą padalinti lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti jai 2/3 dalintino turto dalis, pagrįstai rėmėsi CK 3.123 straipsnio 1dalies nuostata dėl galimybės nustatyti nelygias turto dalis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Paskirdamas ieškovei vaikų poreikių tenkinimui būtinus daiktus, apylinkės teismas šios praktikos laikėsi. Pažymėtina, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalis nelygių dalių nustatymą leidžia motyvuoti ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Tokia aplinkybe apygardos teismas papildomai pripažįsta atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo.

Apeliantas teigia, kad ieškovei paskirti visi vertingi daiktai, tačiau būtent tokio daiktų padalijimo, kokį nustatė teismas, jis pageidavo priešieškiniu. 600 Lt vertės magnetola ir 400 Lt vertės televizorius „Wido“, kuriuos prašė priteisti priešieškiniu, yra paskirta jam.

Apibendrinant konstatuotina, kad į dalintino turto balansą pagal ieškinį ir priešieškinį abiejų šalių nurodymu įtrauktinas toks turtas: automobilis VOLVO 850 v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 5348 Lt, magnetola su DVD grotuvu – 600 Lt ( koreguotina apylinkės teismo neteisingai nustatyta 300 Lt kaina), magnetola 300 Lt, televizorius „Samsung" - 900 Lt, televizorius „Grundig" - 150 Lt, namų kinas „Wido" - 900 Lt, virtuvės kombainas „Philips" -800 Lt, fotoaparatas „Lumix" - 1000 Lt, muzikinis centras „Sharp" - 150 Lt, mikrobangų krosnelė „Samsung" - 50 Lt, šaldytuvas - 300 Lt, skalbimo mašina „Rivileg" - 200 Lt, džiovinimo mašina „Crusader" - 70 Lt, minkštų baldų kampas - 1200 Lt, sekcija - 400 Lt, koridoriaus spinta - 300 Lt, virtuvinis kampas - 400 Lt, staliukas - 80 Lt, televizorius „Wido"- 400 Lt, mediena – 800 Lt, stogo skarda – 2900 Lt, keraminės plytelės - 410 Lt, atsakovo parduotieji automobiliai „Ford Galaxy“ 7505 Lt ir „Wilk sport“ 3300 Lt .

Visa šio turto vertė yra 28463 Lt, du jos trečdaliai sudaro 18975 Lt, vienas trečdalis – 9488 Lt.

Pirmosios instancijos teismas atsakovei paskyrė turto už 12548 Lt, atsakovui, atsižvelgiant į magnetolos vertę 600 Lt ir įskaitant parduotųjų automobilių vertę – faktiškai už 15915 Lt. Vadovaujantis šia skaičiuote atmestinas abiejų atsakovo skundų argumentas, jog ieškovei priteista 6427 Lt piniginė kompensacija buvo nustatyta neteisingai (18975 – 12548).

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimo dalis dėl turto padalijimo nekeistina ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Patikslintina jo rezoliucinė dalis, nurodant, kad atsakovui priteistos magnetolos kaina yra 600 Lt. Bylinėjimosi išlaidas teismas teisingai paskirstė pagal turto padalijimo proporcijas, todėl ši sprendimo dalis nekeistina.

Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už patenkintąją ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 3 procentai nuo 2000 Lt). Proporcingai patenkintai turtinių apeliantės reikalavimų daliai ( 20 procentų nuo 150 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme) jai iš atsakovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir advokatės pagalbos išlaidos ( CPK 93 str. 1, 5 dalys, 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriomis šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės ir atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos. Antruoju punktu pažymėtą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: “Santuoką tarp J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1998 m. gruodžio 31 d. Kauno m. CMS (įrašo Nr. 2551), nutraukti dėl atsakovo G. V. kaltės. Priteisti iš atsakovo G. V. 2000 ( du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei J. V.”.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. V. 90 ( devyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 60 ( šešiasdešimt ) Lt žyminio mokesčio valstybei.