- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-278-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00291-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- M. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei S. B., trečiajam asmeniui M. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. B. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. ieškiniu prašė iš atsakovės S. B. ieškovės D. J. naudai priteisti 7500 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir teismo išlaidas. Ieškovė prašė atmesti atsakovės priešieškinį.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 metais, trečiasis asmuo, ieškovės brolis M. J., kartu su savo sutuoktine, atsakove S. B. (Buvusi J.), nusprendė nusipirkti namą. Kadangi namo pirkimui trūko pinigų, ieškovė paskolino jiems 15 000 Eur. 2017-07-17 pas notarą, ieškovės brolis M. J. išdavė notaro patvirtintą neprotestuotiną paprastą vekselį 15 000 Eur sumai. Vekselyje nebuvo nurodyta apmokėjimo data, todėl vekselis turėjo būti apmokėtas per vienerius metus laiko, tačiau apmokėtas nebuvo. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, nutraukus ieškovės brolio ir jo buvusios sutuoktinės, atsakovės santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J., po santuokos nutraukimo buvo pripažinti solidari M. J. ir S. B. prievole. M. J. grąžino ieškovei 7500 Eur skolos dalį. Likusią dalį ieškovė reikalauja grąžinti iš atsakovės S. B..
3. Atsakovė S. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateiktu priešieškiniu atsakovė S. J. prašė pripažinti 2017-07-17 neprotestuotiną paprastą vekselį 15 000 Eur sumai išduotą M. J. D. J. negaliojančiu. Nurodė, kad ieškovė D. J. jokios teisinės prievolės, jokių teisinių santykių niekada neturėjo. Jokio sandorio, nei žodinio nei rašytinio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo. Ieškovė pinigų atsakovei nei tuometinei jos šeimai neskolino, vekselyje nurodytos 15 000 Eur sumos jokia forma nėra gavusi, vekselio nepasirašė, surašant ir tvirtinant vekselį nedalyvavo. Apie tai, kad ieškovė skolino pinigus tik broliui, trečiajam asmeniui M. J., nurodė ir ji pati teismui pateiktame atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-32-837/2021. Ieškovė procesiniame dokumente, atsiliepime, nurodžiusi, kad skolino pinigus asmeniškai trečiajam asmeniui M. J., ir tik baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pirmosios instancijos teismui prievolę pripažinus M. J. asmenine prievole, D. J. pakeitė poziciją ir pateikė apeliacinį skundą dėl vekselio pripažinimo solidaria prievole. Kol tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo nutraukiama santuoka, ieškovė nebuvo pateikusi vekselio vykdomojo įrašo išdavimui. Kadangi praleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas, jis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso. Šiuo atveju ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams, paskolos teisiniams santykiams, taikytinas teisės normas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. J. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės S. B. ieškovei D. J. 7500 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2022-01-31 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 172 Eur žyminio mokesčio ir 1300 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovės S. B. trečiajam asmeniui M. J. 100 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovės S. B. 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
6. Teismas, esant nustatytai aplinkybei, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J., po santuokos nutraukimo buvo pripažinti solidaria M. J. ir S. B. (buvusi J.) prievole, ieškinį tenkino ir iš atsakovės S. B. ieškovei D. J. priteisė 7500 Eur skolą. Teismas konstatavęs, kad atsakovės priešieškinio argumentai prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytoms aplinkybėms, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovės) prievolė, priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė S. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės D. J. ieškinį, tenkinti atsakovės S. B. priešieškinį arba panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti apeliantei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas ieškinio tenkinimą, priešieškinio atmetimą grindžia vieninteliu argumentu, kad yra įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis dėl prievolės pagal vekselį pripažinimo solidaria. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 182 str. 1 d. 2 punktą. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar apskritai buvo perduoti pinigai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį, buvo prašoma pripažinti ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytą 2017-07-17 paskolos sutartį (tokia ji tapo praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminą), negaliojančia, nes joje nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo 2021-09-28 nutartimi išspręstas tik prievolės solidarumo klausimas. Iš Panevėžio apygardos teismo 2021-09-28 nutarties, taip pat prijungtos santuokos nutraukimo bylos Nr.e2-32-837/2021 matyti, kad prievolės ginčijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ginčo dėl paskolos (buvusio vekselio) sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo iškilęs, nes trečiasis asmuo M. J. (ieškovas byloje dėl santuokos nutraukimo), ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. po santuokos nutraukimo pripažinti M. J. asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu. Trečiasis asmuo D. J. nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria. Kadangi nebuvo iškilusio ginčo, tai nebuvo sprendžiami jokie su prievolės sudarymu, jos galiojimu ar pinigų perdavimu pagal ją klausimai, nebuvo teikiami jokie parodymai ar įrodymai dėl pačios prievolės egzistavimo aplinkybių, todėl jie negalėjo būti tiriami ir įvertinti teismo, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2021-09-28 nutartimi nebuvo nustatytos jokios aplinkybės dėl 2017-07-17 prievolės sudarymo aplinkybių. Panevėžio apygardos teismo 2021-09-28 nutartimi tik nustatyta, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovės) prievolė. Todėl pirmosios instancijos teismas 2022-08-09 sprendime netinkamai taikė ir aiškino CPK 182 str. 1 d. 2 punktą.
7.2. Byloje dėl skolos priteisimo buvo priimtas apeliantės priešieškinis dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, turėjo būti tiriamos ir visos nurodytos aplinkybės, įrodymai ir įvertinus sprendžiama, ar paskolos sutartis buvo sudaryta. Tuo tarpu teismas sprendime netyrė jokių byloje esančių įrodymų, jų nevertino, o apsiribojo nurodymu, kad atsakovės (mano) argumentai prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2021-09-28 nutartimi nustatytoms aplinkybėms, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovės) prievolė, todėl priešieškinis atmetamas.
7.3. Teisme buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai. Šioje byloje nebuvo išreikalautas pagrindinis rašytinis įrodymas apie tai, ar ieškovė 2017.05.31 tikrai buvo grįžusi į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), t. y. įrodymas, paneigiantis ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ji pinigus trečiajam asmeniui perdavė fiziškai 2017 m. gegužės 31 d.
7.4. Ieškovė niekada betarpiškai nebuvo apklausta teismo, keitė poziciją, nurodė priešingas aplinkybes, teikė įrodymus, prieštaraujančius jos nurodomoms aplinkybėms. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. Nr.e2-32-837/2021 yra ieškovės D. J. 2020-10-05 atsiliepimas į M. J. patikslintą ieškinį (prijungtos bylos tomas (failas) III, puslapis 15), kuriame ji nurodo, kad iš paskolintų 15000,00 eurų jai jau yra gražinti 4000,00 eurų, likusi negrąžinta skolos suma – 11000,00 Eur., kas reikštų, kad prašant priteisti ½ dalį skolos, maksimali priteistina suma galėtų būti 5500,00 Eur. Vien šio įrodymo pagrindu teismas negalėjo priteisti ieškovei D. J. 7500,00 Eur skolos. Tačiau teismas šio įrodymo netyrė, jo nevertino.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. J. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir iš jos ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 2021-02-03 patikslintame priešieškinyje santuokos nutraukimo byloje atsakovė kelia vekselio negaliojimo klausimą ir 6 reikalavimo punkte prašo pripažinti vekselį nesudarytu. Tad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, nagrinėjo ir šį atsakovės reikalavimą dėl vekselio negaliojimo.
8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pateikė priešieškinį, kurio reikalavimas buvo tapatus jos pareikštam priešieškinio reikalavimui santuokos nutraukimo byloje; teismai tyrė atsakovės iškeltas aplinkybes ir prievolę ieškovei pripažino solidaria, o vienasmenį vekselio sandorį – sudarytu; šioje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kaip ir santuokos nutraukimo byloje. Akivaizdu, kad yra visų sąlygų visetas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant prejudicinį faktą Panevėžio apygardos teismo nutartyje nustatytu; pagrįstai tuo pagrindu atmetė atsakovės priešieškinį.
8.3. Apeliantė savo argumentus dėl kreditorinio įsipareigojimo ieškovei turėjo teisę pateikti net du kartus – nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo bei šioje civilinėje byloje, ką ji ir padarė, todėl apeliantės teiginiai, kad ji teismų nebuvo išklausyta neatitinka tikrovės. Pati apeliantė, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo kai kurių aplinkybių nenurodė, nors turėjo galimybę. Aplinkybę apie ieškovės skrydžio laiką ji pradėjo kelti tik šios bylos dėl skolos priteisimo metu, nors pareigą pateikti visus įrodymus turėjo nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, kada buvo sprendžiamas klausimas dėl prievolių kreditoriam paskirstymo. Prašymą išreikalauti įrodymą atsakovė turėjo teisę reikšti bylos pasirengimo stadijoje, tačiau tokio prašymo nepareiškė. Nėra aišku, kodėl pati atsakovė nebandė gauti minėto įrodymo iš skrydžių bendrovės, nepateikė teismui įrodymų, kad pačiai šio įrodymo gauti nepavyko. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti minėtą apeliantės prašymą, juo labiau, kad jis buvo perteklinis, nepaneigiantis atsakovės solidarios prievolės prieš kreditorę ieškovę.
8.4. Ieškovės pozicija dėl pinigų paskolinimo buvo nuosekli, ji nuo pat bylos dėl santuokos nutraukimo pradžios tvirtino, kad paskolino pinigus M. J., šeimos poreikių tenkinimui.
8.5. Ieškovė pateikė teismui savo pačios trečiajam asmeniui rašytą pakvitavimą kuriame nurodyta bendra grąžintos skolos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė skolą pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 17 d. M. J. išdavė D. J. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. apeliacinėje instancijoje nagrinėtoje byloje nutartyje konstatavo, kad „šalys 2017-05-31 įsigijo sodo namelį. Nustatyta, kad šio namelio įsigijimui buvo panaudoti ieškovo mamos dovanoti pinigai (1 t. b. l. 26). Tačiau įgytas turtas buvo rekonstruojamas, remontuojamas, ir kaip nustatyta byloje, tai buvo daroma ir už ieškovo sesers paskolintus 15 000 Eur. Tokiu būdu šie pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, bendro sutuoktinių turto tvarkymui, šeimos namų ūkio išlaikymui (CK 3.109 str. 1 d. 1, 2, 3, 5 p., 2 d.)“. Teisėjų kolegija sprendė, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės) prievolė.
Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų
12. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).
13. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).
14. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatyta, kad D. J. paskolino savo broliui 15 000 Eur, ši suma buvo panaudota sodo namelio remontui, konstatuota, kad 15 000 Eur pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, bendro sutuoktinių turto tvarkymui, šeimos namų ūkio išlaikymui. Visos šios nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir pakartotinai jų vertinti teismas negali šioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad S. J. santuokos nutraukimo byloje priešieškiniu prašė kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. po santuokos nutraukimo palikti M. J. asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu arba pripažinti 2017-07-17 vekselį nesudarytu. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatyta ne tik, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovės) prievolė, bet ir tai, kad tie pinigai buvo panaudoti šeimos interesais. Taigi, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad 15 000 Eur buvo perduoti, priešingu atveju teismas nebūtų konstatavęs šios sumos panaudojimo šeimos interesais.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnio 2 punktą, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovės S. B. ieškovei D. J. priteisė 7500 Eur skolą (CK 6.6 str.).
16. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinį pagrįstai vertino, kad atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ieškovė pinigų atsakovei nei tuometinei jos šeimai neskolino, vekselyje nurodytos 15 000 Eur sumos jokia forma nėra gavusi, vekselio nepasirašė, surašant ir tvirtinant vekselį nedalyvavo, kad ieškovė neįrodė pinigų kilmės, abejojo, ar ieškovė aplamai galėjo turėti tokią pinigų sumą, kurią skolino (byloje nėra duomenų apie pajamas, apie pinigų deklaravimą) prieštarauja įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-448-828/2021 nustatytiems faktams. Apeliantė, nesutikdama su įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, turėjo teisę jį skųsti kasacine tvarka, šia teise ji pasinaudojo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. DOK-6527 atsisakė priimti S. B. kasacinį skundą. Apeliantė kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-448-828/2021; panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-828/2021, dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. po santuokos nutraukimo pripažinimo solidaria M. J. ir S. J. prievole, tačiau Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės priešieškinį, remdamasis prejudiciniais faktais, nustatytais Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo tirti ir vertinti apeliantės priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kadangi yra konstatuotas ne tik solidarios prievolės ieškovei faktas, bet ir pinigų panaudojimo šeimos interesams faktas. Apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kitaip ir iš naujo, bei nepaneigia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų prejudicinių faktų.
18. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teisme buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, kadangi byloje nebuvo išreikalautas pagrindinis rašytinis įrodymas apie tai, ar ieškovė 2017-05-31 tikrai buvo grįžusi į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), tai yra, įrodymas, paneigiantis ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ji pinigus trečiajam asmeniui perdavė fiziškai 2017 m. gegužės 31 d. Konstatavus pinigų panaudojimo faktą, apeliantės prašomi išreikalauti duomenys neturi juridinės reikšmės šioje byloje. Taip pat pastebėtina, kad apeliantė savo argumentus dėl kreditorinio įsipareigojimo ieškovei turėjo teisę pateikti nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, taip pat šioje civilinėje byloje, todėl apeliantės argumentas, kad ji teismų nebuvo išklausyta, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad teismas netenkino apeliantės prašymo dėl duomenų išreikalavimo, nereiškia, kad buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai.
19. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovės pozicija dėl pinigų paskolinimo buvo nuosekli, ji nuo pat bylos dėl santuokos nutraukimo pradžios tvirtino, kad paskolino pinigus M. J., šeimos poreikių tenkinimui, šią aplinkybę patvirtino ir M. J.. Paskolintų pinigų 15 000 Eur sumai faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, todėl šioje byloje pakartotinai perduotos sumos dydis nebenustatinėtinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, pateikė šių išlaidų apmokėjimo duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei D. J. iš apeliantės S. J..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.