- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-448-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04011-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J., atsakovės S. J., trečiojo asmens D. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei S. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo turto ir prievolių padalijimo ir pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui M. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, turto ir prievolių padalinimo bei išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. birželio 17 d. apskaitos įrašą Nr. 202, kuriuo apskaityta santuoka, sudaryta 2014 m. birželio 14 d. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, dėl S. J. kaltės; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3000 Eur neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę, o atsakovei S. J. uždrausti pasilikti santuokos metu įgytą pavardę ir palikti jai (atsakovei) pavardė „B.“; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovo nurodytą pasiūlymą, jam priteisiant turto už 58 300 Eur, o atsakovei už 24 220 Eur; priteisti iš atsakovės 7540 Eur kompensaciją; nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą pagal 2017 m. liepos 17 d. paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. vykdo M. J. ir pripažinti, kad šis įsipareigojimas laikomas asmeniniu M. J. įsipareigojimu; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, negerbė ir nemylėjo ieškovo, kėlė barnius dėl menkaverčių priežasčių, buvo neištikima. Ieškovė išėjo iš namų ir pradėjo gyventi su kitu vyru.
3. Atsakovė S. J. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovui M. J. asmeninės nuosavybės teise: 0,0599 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bendros 57000 eurų vertės; šaldytuvą 300 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 50 eurų vertės; televizorių Sony 650 eurų vertės; namų kino sistemą 670 eurų vertės; sofą 300 eurų vertės; sofą 500 eurų vertės; sulankstomą lovą 200 eurų vertės; skalbimo mašiną 300 eurų vertės; spintą 106 eurų vertės; dujinę viryklę 100 eurų vertės; dulkių siurblį 150 eurų vertės; komodą 180 eurų vertės; integruotą miegamojo spintą 700 eurų vertės; miegamojo dvigulę lovą 600 eurų vertės; miegamojo lovos čiužinį 400 eurų vertės; televizorių LG 300 eurų vertės; sulčiaspaudę 98,99 eurų vertės; žoliapjovę 300 eurų vertės; batų dėžę 36 eurų vertės; automobilį Audi A4 2008-11 gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7333 eurų vertės (Lietuvoje neregistruotas). Atsakovei S. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 31 636,99 eurų kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir įpareigoti ieškovą pervesti šią pinigų sumą per 5 mėnesius. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. po santuokos nutraukimo palikti M. J. asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu arba pripažinti 2017-07-17, vekselį nesudarytu.
4. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Santuokos iširimo priežastis buvo būtent ieškovo nepagarba sutuoktinei, nuolatinių pažadų davimas, ieškovo neištikimybė, bei visiška ieškovo apatija sutuoktinio pareigų vykdyme, jis visiškai nesistengė dėl šeimos gerovės ir aplinkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, panaikino S. J. ir M. J. santuokos apskaitos įrašą, sudarytą 2014-06-14, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, apskaitytą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2014-06-17, įrašo Nr. 202, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo M. J. paliko pavardę „J.“, S. J. iki santuokos turėtą pavardę – „B.“; padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė viso 61 859 Eur vertės turto, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 7000 eurų vertės; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 9 929,50 Eur kompensaciją už tenkančia didesnę turto dalį ir įpareigojo ieškovą pervesti šią pinigų sumą per 6 mėnesius. Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. po santuokos nutraukimo pripažino M. J. asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 317,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės ir ieškovo į valstybės biudžeto pajamas po 24,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 2014-06-14, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, apskaityta Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2014-06-17, įrašo Nr. 202; santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.
7. Teismas sprendė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai daugiau nei du metus nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos, todėl pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priklauso: 0,0599 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Pagal UAB „Ober – Haus“ vertinimo ataskaitą, šis nekilnojamas turtas įvertintas 57 000 Eur.; 0,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su pamatais, 23 000 Eur vertės.
9. Ieškovo M. J. motina R. J. 2017-05-31 padovanojo ieškovui 35 000 Eur gyvenamojo namo pirkimui, šios lėšos buvo panaudotos 0,0599 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, todėl laikė, kad ieškovui priklauso 2/3, o atsakovei S. J. – 1/3 aukščiau paminėto turto.
10. Teismas tenkino šalių prašymą ir ieškovui natūra priteisė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei natūra priteisė nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priteisė 7 500 Eur piniginę kompensaciją.
11. Nurodė, kad atsakovė į santuokos metu įgyto turto sąrašą įtraukė automobilį Audi A4 2008-11 gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7 333 eurų vertės (Lietuvoje neregistruotas). Teismas nenustatė, kad šį automobilį ieškovas būtų įregistravęs savo vardu. Atsakovės pateikti įrodymai – automobilio pardavimo skelbimai, automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimas ir automobilio istorijos ataskaita neįrodė, kad automobilio savininkas yra ieškovas ir šis automobilis priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, kad šis automobilis priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir įtraukti jį į dalintino turto balansą.
12. Teismas nustatė, kad dirbtinio apvaisinimo procedūros buvo apmokamos ne iš asmeninių atsakovės lėšų, o iš šeimos lėšų, nes povedybinė sutartis, kad kiekvieno sutuoktinio uždirbtos lėšos būtų jo asmeninė nuosavybė, tarp šalių nesudaryta, todėl lėšos gautos santuokos metu laikytinos bendru sutuoktinių turtu. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės reikalavimą dėl dirbtinio apvaisinimo procedūros apmokėjimo laikė nepagrįstu.
13. Nurodė, kad šalys pateikė dalintino kilnojamojo turto skirtingas rinkos vertes, todėl sprendė, kad teisinga ir protinga vadovautis abiejų šalių nurodytų daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu. Konstatavo, kad nekilnojamojo turto vertė yra: šaldytuvas - 175 Eur; mikrobangų krosnelė - 40 Eur; televizorius Sony 550 Eur; namų kino sistema 635 Eur; sofa - 170 Eur; sofa - 270 Eur; sulankstoma lova - 125 Eur; skalbimo mašina 180 Eur; spinta - 78 Eur; dujinė viryklė - 75 Eur; dulkių siurblys - 100 Eur; komoda - 115 Eur; integruotos miegamojo spintos 600 Eur; miegamojo dvigulės lovos su čiužiniu 1100 Eur; televizorius LG 225 Eur; sulčiaspaudė - 85 Eur vertės; žoliapjovė - 300 Eur; batų dėžė - 36 Eur. Viso šio nekilnojamojo turto vertė laikytina 4 859 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad visi daiktai yra likę name, kuriame šiuo metu gyvena ir jais naudojasi M. J., teismas juos priteisė ieškovui, o atsakovei už tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteisė 2 429,50 Eur piniginę kompensaciją.
14. Teismas sprendė, kad tenkinta apie 70 proc. ieškovės ir atsakovo reikalavimų, todėl proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas M. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-15 sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeisti ir jį išdėstyti taip: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,0599 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 57 000 Eur vertės; televizorių; namų kino sistemą 600 Eur vertės; spintą 50 Eur vertės; dujinę viryklę 50 Eur vertės; dulkių siurblį 50 Eur vertės; integruotą spintą 500 Eur vertės. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,15 ha Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti namu (baigtumas 8%), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23 000 Eur vertės; miegamojo dvigulę lovą su dviem spintelėmis ir čiužiniu bendros 1 000 Eur vertės; televizorių LG 150 Eur vertės; sulčiaspaudę 70 Eur vertės. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 8 000 Eur kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas dalindamas santuokoje įgytą turtą. Apeliantas mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog iš D. J. šalys pasiskolino 15 000 Eur, kurie buvo panaudoti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui ir remontui. Tai patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, duoti teisme, tiek ir kreditorės D. J. procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas visiškai nieko nepasisakė apie 15 000 Eur panaudojimą ginčo namo remontui, dėl kurio minėto turto vertė pakilo net iki 57 000 Eur. Kadangi 0,0599 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalys įgijo už 43 000 Eur, tai darytina išvada, kad bendros sutuoktinių lėšomis prie minėto turto įsigijimo šalys prisidėjo 8 000 Eur suma, t. y. kiekvienai iš šalių tektų 4 000 Eur suma, todėl ieškovas mano, kad atsakovės dalis įgyjant minėtą nekilnojamąjį turtą sudarytu, ne 1/3, kaip nurodyta teismo sprendime, bet 1/10 dalis. Todėl atsakovės dalies vertė turto dalinimo momentu būtų 5 700 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovei atitenka 0,15 ha Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti namu (baigtumas 8%), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 'A dalis (11 500 Eur vertės) yra ieškovo, tai ne ieškovas turėtų sumokėti atsakovei 7 500 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 5 800 Eur piniginę kompensaciją.
18. Mano, kad teismas turėjo ne nustatinėti šalims tenkančių dalių dydį, bet spręsti kompensacijos dydžio priteisimo klausimą dėl panaudotų asmeninių pinigų įgyjant bendrą sutuoktinių nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad sodo namo su priklausiniais ir sklypo įsigijimui bei remontui ieškovas panaudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius 50 000 Eur, (35 000 Eur gautus dovanų iš mamos bei 15 000 Eur pasiskolintus iš sesers D. J.), todėl atsakovė privalėtų ieškovui kompensuoti pusę jo asmeninių lėšų, t. y. 25 000 Eur. Mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo bei atsakovei išmokėtinos 3 500 Eur kompensacijos dydį (57 000 Eur dalinam iš 2 lygu 28 500 €. Iš 28 500 € atimam 25 000 € kompensacijos dydį, gaunam 3 500 Eur sumą, išmokamą atsakovei už ieškovui atitenkantį sodo namą su priklausiniais. 23 000 Eur dalinam iš 2 ir gaunam 11 500 Eur kompensaciją, išmokamą ieškovui už atsakovei atitenkantį sklypą su pamatais. Iš 11 500 Eur atimam 3 500 Eur, gaunam 8000 Eur kompensacijos sumą mokamą ieškovui iš atsakovės. Toks skaičiavimo metodas labiau atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
19. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl kilnojamojo turto padalijimo, teismas nepagrįstai į santuokoje įgyto turto balansą įtraukė ieškovo mamos ieškovui atiduotus daiktus: šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, dvi sofas, sulankstomą lovą, skalbimo mašiną, komodą, batų dėžę. Šie daiktai šalintini iš santuokoje įgyto turto balanso.
20. Pažymi, kad kilnojamasis turtas yra dalus, teismas negalėjo viso turto priteisti ieškovui, o atsakovei piniginę kompensaciją. Turtą galima padalinti natūra, todėl ieškovas mano, kad jam turėjo būti priteistas šis turtas : televizorius SONY; namų kino sistema; spinta; dujinė viryklė; dulkių siurblys; integruota spinta. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėjo atitekti miegamojo dvigulė lova su dviem spintelėmis ir čiužiniu; televizorius LG; sulčiaspaudė.
21. Apeliaciniu skundu atsakovė S. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 7000 Eur vertės; bei kompensacijos priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: atsakovei S. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) 13 500 Eur vertės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1/3 sodo namo vertės – 19 000 Eur (57000 : 3 = 19000 eurų); 1/2 dalį 0,15 ha sklypo – 6 750 Eur (13 500 Eur vertės : 2 = 6 750 eurų); ir 2 429,50 Eur už kilnojamąjį turtą (daiktus), 3 666 Eur kompensaciją už šeimos bendromis lėšomis pirktą automobilį, iš viso 18 345,5 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį ir įpareigoti ieškovą pervesti šią pinigų sumą per 6 mėnesius atsakovei. Priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir sprendime nepasisakė apie tai, kad ieškovas gaudavo atlyginimą tik 400 eurų į mėnesį, o atsakove S. J. virš 2000 eurų į mėnesį. Toks sutuoktinių gaunamų atlyginimų skirtumas aišku turėjo įtakos kuriant bendrą jungtinę nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad gyvenamojo namo (sodo namo) esančio (duomenys neskelbtini) perkant atsakovė prisidėjo 10 000 eurų asmeninių lėšų įgytų dar prieš santuoką ir dar sodo namo pagerinimui jos tėvas S. B. savo asmeniniu darbu ir lėšomis už remontą sumokėjo daugiau nei 10 000 eurų. Už namo remontą ir visą kitą santuokos metu įgytą turtą mokėjo atsakovės tėtis ir apeliantė asmeninėmis lėšomis. Tai patvirtino apklausti liudytojai S. B., D. B. ir A. B. bei statybinių medžiagų čekiai. Be to, pats ieškovas neneigė, kad apeliantė prisidėjo tokią pinigų sumą asmeninėmis lėšomis, tai matyti ir iš jų SMS susirašinėjimų.
24. Nurodo, kad apeliantė negalėjo prieštarauti dėl turto esančio (duomenys neskelbtini) įvertinimo, nes jos užsakyta vertinimo ataskaita dar nebuvo paruošta. Nurodo, kad vertinamo turto 0,15 ha ploto žemės sklypo su gyvenamojo namo pamatais esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 13 500 Eur. Mano, kad ieškovo pateikta vertinimo ataskaita yra neteisinga, nes buvo netinkamai parinktas nekilnojamojo turto vertės apskaičiavimo metodas. Todėl teismo sprendimas dėl nekilnojamojo turto bei kompensacijos priteisimo keistinas.
25. Nesutinka su teismo sprendimu, kad automobilis Audi A4 2008-11 mėnesio gamybos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7 333 eurų vertės nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą. Nurodo, kad šiuo automobiliu naudojosi atsakovė, automobilis buvo prancūziškais valstybiniais numeriais ir Lietuvoje neregistruotas, nes šalys ruošėsi jį parduoti. Automobilio valdytojo privalomas civilinės atsakomybės draudimas buvo išrašomas atsakovės S. J. vardu, laikotarpiui kas mėnesį, už draudimo polisą mokėdavo atsakovė, teismui pateiktas skelbimas dėl automobilio pardavinėjimo įrodo tai, kad automobilis priklauso ieškovui skelbime duotas jo mob. telefono numeris. Kad šis automobilis priklausė jų šeimai paliudijo ir liudytojai D. B. ir A. B.. Automobilio istorijos ataskaita įrodo, kad šis jų automobilis buvo parduotas už 7 333 eurų sumą. Tokiu būdu ieškovas siekė nuslėpti automobilio sandorį pasisavindamas šeimai priklausančią 7 333 eurų sumą, kurios 1/2 dalis priklauso atsakovei ir turėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Todėl laikytina, kad atsakovei priteistina 3 666 eurų kompensacija už parduotą automobilį.
Šalies argumentai
26. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo D. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-15 sprendimą dalyje dėl prievolės kreditoriui paskirstymo pakeisti ir prievolę kreditorei D. J. dėl 15 000 Eur grąžinimo pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nurodo, kad teismas sprendime nenurodė, kodėl šią prievolę pripažino ieškovo asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu. Apeliantė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pageidauja kreditorinį įsipareigojimą D. J., pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Mano, kad taip turėjo būti padaryta dėl to, kad M. J. pinigus iš apeliantės skolinosi byloje minimo namo remontui, nes savų pinigų remontui nei ieškovas, nei atsakovė neturėjo. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui aiškiai nurodė, kad perkant šeimai namą ir jį remontuojant buvo panaudoti mamos dovanoti 35 000 Eur bei iš apeliantės pasiskolinti 15 000 Eur. Šalys nepateikė į bylą kitokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad apeliantės brolio M. J. šeima turėjo savų lėšų namo įsigijimui ir remontui. Nors atsakovė ir neigė pinigų pasiskolinimo, tačiau logiškai taip ir nepaaiškino iš kokių gi lėšų jų šeimos name buvo padarytas remontas. Nors atsakovė nurodė pati turėjusi iki santuokos susitaupiusi 10 000 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl tokie jos parodymai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, o ši aplinkybė neįrodyta. Po remonto namo vertė padidėjo net 14 000 Eur, kas beveik visiškai atitinka iš apeliantės pasiskolintų lėšų bei panaudotų namo remontui sumą. Todėl nekyla abejonių, kad iš apeliantės pasiskolinti pinigai buvo panaudoti turto, įgyto, kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pagerinimui, todėl ir prievolė, apeliantės požiūriu, yra solidari.
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į ieškovo ir kreditorės D. J. apeliacinius skundus atsakovė prašo jų apeliacinių skundų netenkinti. Nurodo, kad tiek ieškovas, tiek pati kreditorė D. J. savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. yra asmeninė ieškovo prievolė. Todėl nėra pagrindo pripažinti šią prievolę solidaria.
28. Pažymi, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde keitė nekilnojamojo turto vertę. Pirmos instancijos teismas teisingai pasielgė priteisdamas kilnojamąjį turtą ieškovui, o atsakovei kompensaciją. Kadangi kilnojamas turtas liko pas ieškovą namuose, juo visą laiką naudojosi ieškovas. Mano, kad 0,15 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti namu reali vertė yra 13 500 Eur, kadangi žemės sklypas yra nepaklausioje vietoje ir jame sudėti tik pamatai. Mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai pasielgė dalindamas santuokoje sugyventą nekilnojamą turtą nukrypdamas nuo lygių dalių principo.
29. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti bei nepriimti prie apeliacinio skundo pridėtų naujų įrodymų. Mano, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti turto vertinimo ataskaitą, bet to nepadarė. Teismas pagrįstai neįtraukė automobilio Audi A4 į dalintino turto balansą, nes šis automobilis priklausė ieškovo draugui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, trečiojo asmens D. J. apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo M. J., atsakovės S. J., trečiojo asmens D. J. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo, kompensacijų dėl to, prievolės kreditoriui pobūdžio.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
32. Atsakovė S. J. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo prašymo nemotyvavo.
33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymo priėmimo
34. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant šalis rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylą gali būti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
35. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir jos priedus, sąskaitą ir kvitus už vertinimą, sms susirašinėjimus su ieškovu, pažymas apie gaunamą atlyginimą). Šių įrodymų atsakovė neprašė priimti į bylą kartu su apeliaciniu skundu, tačiau nurodė, kad turto vertinimo ataskaita buvo baigta tik po teismo sprendimo priėmimo, todėl jos nepateikė pirmos instancijos teisme.
36. Įvertinusi atsakovės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujai pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko beveik du metus, šalys ne kartą tikslino savo procesinius dokumentus, todėl atsakovė turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą atlikti turto vertinimą bei jį ir kt. įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Priešingai, atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo turto vertės bei neprašė skirti ekspertizės jai nustatyti. Atsakovė taip pat nenurodė, kodėl anksčiau procese į bylą nepateikė SMS susirašinėjimo su ieškovu, pažymos apie jos gaunamą darbo užmokestį. Kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo visas galimybes tai padaryti anksčiau procese. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą pridėtus prie atsakovės apeliacinio skundo įrodymus.
Dėl trečiojo asmens D. J. apeliacinio skundo
37. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl prievolės kreditoriui pobūdžio, mano, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną 15 000 Eur vekselį D. J. turi būti pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliantės pozicija.
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, įsigijo 0,0599 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 43 000 Eur (1 t., b. l. 17-24). Pagal UAB „Ober – Haus“ vertinimo ataskaitą šiuo metu šio turto vertė - 57 000 Eur (1 t., b. l. 83-127). 2017 m. liepos 17 d. paprastu neprotestuotinu vekseliu ieškovui buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas (1 t., b. l. 27).
39. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (pirmiau nurodytas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 58 punktas).
42. Kaip jau minėta, šalys 2017-05-31 įsigijo sodo namelį. Nustatyta, kad šio namelio įsigijimui buvo panaudoti ieškovo mamos dovanoti pinigai (1 t. b. l. 26). Tačiau įgytas turtas buvo rekonstruojamas, remontuojamas, ir kaip nustatyta byloje, tai buvo daroma ir už ieškovo sesers paskolintus 15 000 Eur. Tokiu būdu šie pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, bendro sutuoktinių turto tvarkymui, šeimos namų ūkio išlaikymui (CK 3.109 str. 1 d. 1, 2, 3, 5 p., 2 d.).
43. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės) prievolė. O priešinga pirmosios instancijos išvada yra nepagrįsta. Tai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nurodytos prievolės pobūdžio.
Dėl ieškovo M. J. apeliacinio skundo
44. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas dalindamas santuokoje įgytą turtą. Mano, kad teismas turėjo ne nustatinėti šalims tenkančių dalių dydį, bet spręsti kompensacijos dydžio priteisimo klausimą dėl panaudotų asmeninių pinigų įgyjant bendrą sutuoktinių nuosavybę. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
45. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
46. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė bendrą sutuoktinių dalytiną turtą, į kurį įėjo nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, sodo namelis su priklausiniais), kilnojamieji daiktai (baldai, buitinės technikos, kitų namų apyvokos daiktai).
47. Pagal įstatymą bendras turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
48. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).
49. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).
50. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog šalys sutarė dėl dalies turto padalijimo, jį padalijo atsižvelgęs į šalių pageidavimus, kiekvienai iš šalių priteisdamas konkretų nekilnojamąjį turtą, ir išsprendė kompensacijų sumokėjimo vienas kitam klausimą.
51. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padalijimu bei kompensacijos priteisimu, pateikė savo skaičiavimus, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytas sutuoktinių dalis bendrame turte, adr. (duomenys neskelbtini), jį dalinant, įvertinus, jog turtas iš esmės įgytas jo motinos jam dovanotais ir sesers paskolintais pinigais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija.
52. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo M. J. motina R. J. 2017-05-31 padovanojo ieškovui 35 000 Eur (1 t., b. l. 26). Šios lėšos buvo panaudotos 0,0599 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui (1 t., b. l. -17-24). Tačiau, pripažinus prievolę pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį dėl 15 000 Eur sumokėjimo solidaria abiejų sutuoktinių prievole, ir nustačius, kad šie pinigai buvo panaudoti turto pagerinimui, vertės padidinimui, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti dar didesnį ieškovo indėlį į bendrą turtą, kaip to jis reikalauja skunde. Tuo pačiu, pripažinus nurodytą prievolę solidaria abiejų sutuoktinių, ši paskola nebesudaro pagrindo nukrypti daugiau nuo lygių sutuoktinių dalių bendrame turte principo (CK 3.117, 3.123 str.), nei nukrypo pirmosios instancijos teismas (2/3 ieškovui, 1/3 atsakovei). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių dalis turte, adr. (duomenys neskelbtini), jį dalindamas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją, kaip to skunde reikalauja apeliantas.
53. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai į santuokoje įgyto turto balansą įtraukė ieškovo mamos ieškovui atiduotus daiktus: šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, dvi sofas, sulankstomą lovą, skalbimo mašiną, komodą, batų dėžę. Priešingai negu nurodo ieškovas, jis pats šiuos visus daiktus yra išvardijęs savo patikslintame ieškinyje kaip bendrą sutuoktinių ir šioje byloje dalintiną turtą (2 t., b. l. 126 - 131), įrodymų, paneigiančių tai, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos daiktus įtraukė į dalintino turto balansą.
54. Pažymėtina, jog visi dalintini kilnojamieji daiktai yra name, kuris skirtas natūra ieškovui, jis jame šiuo metu gyvena ir naudojasi nurodytais daiktais. Kolegijos vertinimu, kitokiu būdu perdalinti nurodyto kilnojamojo turto pagrindo nėra. Todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilnojamuosius daiktus, esančius pas ieškovą priteisė jam natūrą, o atsakovei – kompensaciją, ir ieškovo skundo argumentai šioje dalyje t.p. atmetami.
Dėl atsakovės S. J. apeliacinio skundo
55. Apeliantė nesutinka su jai priteisto turto - 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), verte, t.p. ir su jai priteistinos kompensacijos iš ieškovo dydžiu. Tačiau, pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, kad sutuoktinių dalys, turte adr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismui jį dalinant, nustatytos teisingai (2/3 ieškovui, 1/3 atsakovei). Tokiu būdu byloje, nesant jokių įrodymų apie kitokią žemės sklypo su pamatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę, bei atsakovei, sutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatyta kito turto (tame tarpe ir kilnojamojo) verte bei padalijimu, atsakovės argumentai apie netinkamai jai nustatytą kompensacijos dydį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo atmetami.
56. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalytiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
57. Apeliantė nurodo, kad šeimai priklausė automobilis Audi A4, kuris nebuvo registruotas Lietuvoje (prancūziški valstybiniai numeriai), ji apmokėjo draudimo polisą, automobiliu naudojosi, o skelbimas dėl automobilio pardavimo įrodo, kad automobilis priklausė ieškovui. Todėl, nebesant automobilio, ji turi teisę į kompensaciją už jį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.
58. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai iš tikrųjų būtų įgiję nuosavybės teisę į nurodytą automobilį (byloje nepateikta pirkimo pardavimo sutartis, duomenys iš viešųjų registrų apie automobilio registravimą sutuoktinių vardu). Ieškovės nurodyti įrodymai, kolegijos nuomone, nepakankami buvusiai nuosavybės teisei į automobilį pripažinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pozicija, jog automobilis nepriklausė šeimai, byloje nepaneigta (CPK 12, 177, 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei kompensacijos už šį automobilį.
59. Tokiu būdu, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl sutuoktinių prievolių, skundžiamas sprendimas pakeičiamas dalyje dėl prievolės D. J. pobūdžio, nustatant, kad ši prievolė yra solidari (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistu, o šalių apeliaciniai skundai atmetami.
60. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, o trečiojo asmens S. J. apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo ir atsakovės priteistinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (100 Eur) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl sutuoktinių prievolės D. J. pobūdžio ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip :
„Kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J. po santuokos nutraukimo yra solidari M. J. ir S. J. prievolė.“
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.