- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- e2-1141-837/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00291-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- M. J.
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius, Zita Jurgaitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei S. B., trečiajam asmeniui M. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. B. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. prašo iš atsakovės S. B. ieškovės D. J. naudai priteisti 7500 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško į vykdymo ir teismo išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 metais, trečiasis asmuo, ieškovės brolis M. J., kartu su savo sutuoktine, t.y. atsakove S. B. (buvusi J.), nusprendė nusipirkti namą. Kadangi namo pirkimui trūko pinigų, ieškovė paskolino jiems 15 000 Eur. 2017-07-17 pas notarą, ieškovės brolis M. J. išdavė notaro patvirtintą neprotestuotiną paprastą vekselį 15 000 Eur sumai. Vekselyje nebuvo nurodyta apmokėjimo data, todėl vekselis turėjo būti apmokėtas per vienerius metus laiko, tačiau apmokėtas nebuvo. 2021-09-28 Panevėžio apygardos teismo sprendimu, nutraukus ieškovės brolio ir jo buvusios sutuoktinės, atsakovės santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J., po santuokos nutraukimo buvo pripažinti solidari M. J. ir S. B. prievole. M. J. grąžino ieškovei 7500 Eur skolos dalį. Likusią dalį ieškovė reikalauja grąžinti iš atsakovės S. B..
Lietuvos Respublikos CK 6.2 str. numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju vekseliai laikytini skolos rašteliais, įrodančiais atsakovės pareigą sumokėti skolą ieškovei. Atsižvelgiant į vekselio prigimtį, tarp šalių nebūtinai turi būti paskolos santykiai, tačiau atsakovei, bet kokiu pagrindu įsipareigojus dėl konkrečios sumos sumokėjimo ieškovei, atsiranda pareiga grąžinti įsipareigotą sumą (skolą). Atsakovė, nesumokėdama ieškovei piniginių lėšų vekselyje nustatytu laiku nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų bei taip pažeidė ir CK 6.38, 6.200 straipsniuose įtvirtintus prievolių vykdymo principus, nustatančius pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, bendradarbiauti ir kooperuotis. Be to, įstatymai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.), o prievolės neįvykdymu laikomos bet kokios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 str.).
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nors atsakovė nėra pasirašiusi ginčo vekselio, tačiau atsakovė dėl skolos grąžinimo yra atsakinga solidariai su trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju būtina vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2021-09-28 nutartimi, kurioje nurodyta, jog kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J., po santuokos nutraukimo buvo pripažinti solidari M. J. ir S. B. (buvusi J.) prievole. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjant minėtą santuokos nutraukimo bylą, kurioje ir buvo sprendžiamas šios prievolės pagrįstumas, atsakovė savo nesutikimą dėl kreditorinių įsipareigojimų grindė tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo ir šioje byloje savo priešieškinyje. Šie atsakovės argumentai buvo išnagrinėti ir įvertinti civilinėje byloje Nr. e2A-448-828/2021. Esant nurodytoms aplinkybės būtina atsižvelgti į Kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių, kur yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai, pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nors ieškovė ieškinio reikalavimą kildina iš 2017-07-17 jos brolio M. J. jai išduotą neprotestuotiną paprastą vekselį 15 000 Eur sumai, kurią neva ji paskolino namo remontui, tačiau tai visiškai neatitinka tiesos. Atsakovei niekada nebuvo žinoma apie tokios didelės sumos paskolinimą buvusiam sutuoktiniui M. J.. Pinigus skolinosi vienas M. J., apie tai nežinant atsakovei. Ieškovė, nors pripažino, kad skolino pinigus asmeniškai tik M. J., jau baigus atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimą nagrinėjimą iš esmės ir pirmosios instancijos teismui prievolę pripažinus M. J. asmenine prievole, D. J. pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė neįrodė pinigų kilmės. Ji realiai negalėjo turėti tokios pinigų sumos. Nors ir gyvena Ispanijoje jau gal 15 metų, visus tuos metus neturėjo jokio legalaus darbo. Šie pinigai nebuvo panaudoti namo remontui.
Įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-15 sprendimu Civilinėje byloje Nr. e2-32-837/2021 yra nustatytos aplinkybės, kurios leido nukrypti nuo lygių dalių principo ir trečiajam asmeniui M. J. priklauso 2/3 dalys, o atsakovei – 1/3 dalis santuokoje įgyto turto - 0,0599 ha žemės sklypo, sodo namelio ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Byloje konstatuota, kad įgytas turtas buvo rekonstruojamas, remontuojamas, ir kaip nustatyta byloje, tai buvo daroma ir už ieškovo sesers paskolintus 15 000 Eur. Tokiu būdu, jeigu nurodyti pinigai buvo panaudoti šio turto pagerinimui, tai tokiu atveju ir prievolė galėtų būti pripažinta ne solidaria, o tik daline prievole, t.y. pagal nustatytas buvusiems sutuoktiniams priklausančias turto dalis, - atitinkamai 2/3 ir 1/3.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2017-07-17 neprotestuotiną paprastą vekselį 15 000 Eur sumai išduotą M. J. D. J. negaliojančiu. Nurodė, kad ieškove D. J. jokios teisinės prievolės, jokių teisinių santykių niekada neturėjo. Jokio sandorio, nei žodinio nei rašytinio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo. Ieškovė pinigų atsakovei nei tuometinei jos šeimai neskolino, vekselyje nurodytos 15 000 Eur sumos jokia forma nėra gavusi, vekselio nepasirašė, surašant ir tvirtinant vekselį nedalyvavo. Apie tai, kad ieškovė skolino pinigus tik broliui, trečiajam asmeniui M. J., nurodė ir ji pati teismui pateiktame atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-32-837/2021. Ieškovė procesiniame dokumente, atsiliepime, nurodžiusi, kad skolino pinigus asmeniškai trečiajam asmeniui M. J., ir tik baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pirmosios instancijos teismui prievolę pripažinus M. J. asmenine prievole, D. J. pakeitė poziciją ir pateikė apeliacinį skundą dėl vekselio pripažinimo solidaria prievole. Kol tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo nutraukiama santuoka, ieškovė nebuvo pateikusi vekselio vykdomojo įrašo išdavimui. Kadangi praleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas, jis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso. Šiuo atveju ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams, paskolos teisiniams santykiams, taikytinas teisės normas.
Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. J. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 17 d. M. J. išdavė D. J. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, Notarinio registro Nr. 6200 (e.b.l. 4). Panevėžio apygardos teismas 2021-09-28 nutarties 43 p. konstatavo, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovės) prievolė. Teismo sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs. CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Esant nustatytai aplinkybei, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį D. J., po santuokos nutraukimo buvo pripažinti solidari M. J. ir S. B. (buvusi J.Pane) prievole. Ieškinys tenkinamas ir iš atsakovės S. B. ieškovei D. J. priteisiama 7500 Eur skola (CK 6.6 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė S. B. praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl esant ieškovės reikalavimui ji privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Atsakovė, pareiškė priešieškinį kuriuo prašo pripažinti 2017-07-17 neprotestuotiną paprastą vekselį 15 000 Eur sumai išduotą M. J. D. J. negaliojančiu. Nurodo, kad ieškove D. J. jokios teisinės prievolės, jokių teisinių santykių niekada neturėjo. Jokio sandorio, nei žodinio nei rašytinio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo. Ieškovė pinigų atsakovei nei tuometinei jos šeimai neskolino, vekselyje nurodytos 15 000 Eur sumos jokia forma nėra gavusi, vekselio nepasirašė, surašant ir tvirtinant vekselį nedalyvavo. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė pinigų kilmės, abejojo, ar pinigai pagal vekselį apskritai buvo perduoti, ar ieškovė aplamai galėjo turėti tokią pinigų sumą, kurią skolino (byloje nėra duomenų apie pajamas, apie pinigų deklaravimą). Tokie atsakovės argumentai prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2021-09-28 nutartimi nustatytoms aplinkybėms, kad prievolė pagal 2017-07-17 paprastą neprotestuotiną vekselį yra bendroji solidari sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovės) prievolė, todėl priešieškinis atmetamas.
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Tačiau iš LITEKO informacinės sistemos duomenų bazės matyti, kad šiuo metu tokia byla neiškelta ir stabdyti šios bylos nėra pagrindo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis - 172 Eur, ieškovės patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti – 1300 Eur (e.b.l. 26, 34, 121-125), trečiojo asmens patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti –100 Eur (e.b.l.59-60) bei Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 31,36 Eur.
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teisėjas
nutaria:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2022-01-31 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui M. J., (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei , šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.