- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-196-775/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. I., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys T. I., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė (toliau – pareiškėja, antstolė) kreipėsi į teismą prašydama skirti baudą T. I. (toliau – skolininkė, suinteresuotas asmuo) už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija, išieškotoja) 2023 m. gruodžio 1 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-00-231201-00167 (toliau – privalomasis nurodymas) nustatytų reikalavimų (įpareigojimo) nevykdymą.
2. Pareiškime nurodė, kad antstolė vykdo inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo skolininkė įpareigota: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR); (duomenys neskelbtini) (suteiktas adresas); 2) nugriauti/išardyti statomą statinį iš blokelių, kurio išorės matmenys: ilgis – 10,80 m, plotis – 10,80 m, aukštis nuo 6,81 m – 7,75 m (stogas vienšlaitis); 3) išardyti įrengtus juostinius pamatus; 4) sutvarkyti statybvietę arba gauti statybą leidžiantį dokumentą. Antstolės teigimu, privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, todėl antstolė 2025 m. birželio 27 d. parengė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
3. Suinteresuotas asmuo T. I. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į antstolės pareiškimą. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai.
Šalies argumentai
4. Inspekcija su pareiškimu sutiko, prašė skolininkei skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną. Nurodė, kad vykdydama statybos valstybinę priežiūrą dėl statybos teisėtumo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), patikrino neypatingos kategorijos naujo gyvenamojo namo statybos darbus, tuo pagrindu skolininkei buvo surašyti: 2023 m. lapkričio 30 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-231130-00151 (toliau – aktas), kuriame konstatuota, kad žemės sklype nuo 2018 metų statomas 2 aukštų statinys, kurio išorės matmenys yra: ilgis – 10,80 m, plotis – 10,80 m (užstatytas plotas 116,64 m²), įrengti juostiniai pamatai, statinio aukštis iki stogo kraigo apačios nuo 6,81 m iki 7,75 m, stogas vienšlaitis. Statinys pastatytas iš blokelių, namas apšiltintas, viduje atlikti tinkavimo darbai. Privalomuoju nurodymu skolininkei nurodyta iki 2024 m. gegužės 30 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę arba gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tenkinus skolininkės prašymą, 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. SDPN-20-240530-00039 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 2024 m. rugsėjo 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, jog privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl inspekcija 2024 m. spalio 25 d. prašymu kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų, kurio pagrindu antstolė pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija patikrino privalomojo nurodymo įvykdymą ir 2025 m. birželio 4 d. aktu konstatavo, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Apie tai 2025 m. birželio 26 d. raštu informavo antstolę, kuri surašė 2025 m. birželio 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą. Skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Tokie skolininkės veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, atitinkamai skolininkė turi prisiimti atsakomybę už privalomajame nurodyme numatytų įpareigojimų nevykdymą bei iš to kylančias pasekmes. Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl yra pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą tol, kol privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, baudą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi tenkino antstolės pareiškimą. Paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) T. I. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti inspekcijos 2023 m. gruodžio 1 d. privalomojo nurodymo dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos ir, jeigu būtina, statybvietės sutvarkymo.
6. Teismas iš Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1065/3200 dalys, ant kurių yra pastatytas ginčo statinys, nuosavybės teise priklausė/priklauso skolininkei.
7. Šiuo klausimu antstolė į teismą jau kreipėsi ir anksčiau. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3441-1099/2025 skolininkei jau yra paskyręs 15 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2023 m. gruodžio 1 d. nurodymą. Skolininkė teismui paskyrus baudą elgėsi pasyviai ir nepradėjo vykdyti minėto nurodymo. Teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi šiuo horizontaliu precedentu ir jo argumentais.
8. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2024 m. gegužės 30 d., kurio įvykdymo terminas skolininkės prašymu, buvo pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Nei nustatytu, nei pratęstu terminu privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė iki nustatyto termino ar iki šios nutarties priėmimo būtų gavusi statybą leidžiančius dokumentus dėl ginčo statinio statybos (arba būtų bandžiusi kreiptis dėl jų gavimo ir jų gavimo procedūros užsitęsė dėl objektyvių nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių).
9. Teismas nenustatė ir jokių objektyvių nuo skolininkės valios nepriklausančių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą per nustatytą ir pratęstą įvykdymo terminą.
10. Antstolės priimtas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl teismas padarė išvadą, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
11. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo tęstinumą, t. y., kad nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis (daugiau nei vieneri metai). Taip pat aplinkybę, kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkei skiriama jau antrą kartą, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju skirtina didesnė nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi paskirta bauda ir už privalomojo nurodymo nevykdymą skolininkei paskyrė baudą po 20 Eur/dieną. Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi per didelė bauda gali tapti per didele finansine našta skolininkei ir prarasti skatinančią vykdyti sprendimą funkciją.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė skirti ne didesnę nei 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną. Inspekcija prašė baudą skaičiuoti nuo 2024 rugpjūčio 31 d., tačiau pagal teismų praktiką skiriant baudą pakartotinai už sprendimo nevykdymą bauda skaičiuotina nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1641-779/2025; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-711-775/2025, kuriomis paliktos galioti pirmosios instancijos nutartys). Todėl tenkinęs antstolės pareiškimą ir skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymą paskyręs periodinę 20 Eur dydžio baudą, teismas nustatė, kad bauda pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, baudą sumokant į valstybės biudžetą, bet ne inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu skolininkė T. I. (toliau – apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad inspekcija 2023 m. lapkričio 30 d. surašė savavališkos statybos aktą. Inspekcija patenkino skolininkės prašymą ir pratęsė jai privalomojo nurodymo vykdymą iki 2024 rugpjūčio 30 d. Prašymą dėl termino pratęsimo apeliantė motyvavo tuo, kad savavališkai pastatytas statinys yra neypatingos kategorijos naujos statybos gyvenamasis namas, todėl gali būti įteisintas turint statinio projektą bei statybą leidžianti dokumentą. Apeliantė nuo savavališko statybos akto dienos aktyviai pradėjo tvarkyti atitinkamus dokumentus, siekdama gauti statybą leidžianti dokumentą ir tokiu būdu jį įteisinti. Apeliantė yra sudariusi sutartį su architektų įmone, šiai dienai paruošti dokumentai įkėlimui į Infostatybą. Nurodyti veiksmai patvirtina, kad apeliantė siekia įgyvendinti inspekcijos įpareigojimą gauti statybą leidžianti dokumentą. Gavusi statybą leidžiantį dokumentą, apeliantė ketina kreiptis į inspekciją dėl taikos sutarties sudarymo.
13.2. Apie atliekamus veiksmus apeliantė žodžiu pranešė antstolei. Todėl antstolės formalus kreipimasis į teismą dėl baudos jai skyrimo, tariamai nevykdant inspekcijos nurodymo, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, ypač įvertinus aplinkybę, kad skolininkei yra 75 metų ir ji dengia jai priteistą baudą tik iš paskirtos senatvės pensijos. Apeliantės vertinimu, teismo skirta bauda po 20 Eur už kiekvieną uždelstą dieną yra neadekvati susiklosčiusiai faktinei situacijai ir apeliantės pastangoms išspręsti faktinę padėtį.
13.3. Skolininkei gaunant teisinę konsultaciją buvo išaiškinta, kad turtinė padėtis negali būti esminė aplinkybė, suteikianti pagrindą visiškai neskirti baudos, nes tokiu atveju sunkios turtinės padėties asmenys galėtų piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis nevykdydami teismo sprendimo ir jie liktų visiškai nebaudžiami, nesulauktų jokių tokio savo elgesio pasekmių. Tačiau finansinės padėties kriterijus yra svarbus, sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio, teismas turėtų atsižvelgti į apeliantės nurodytas aplinkybes ir jas vertinti nustatant baudos dydį.
13.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji užima pasyvią poziciją, nes pagal savo amžių ir suvokimą, apeliantė jai prieinamais veiksmais siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą, tuo pačiu nepatiriant neproporcingų turtinių nuostolių.
13.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios priežastys lėmė apeliantės tariamą pasyvią poziciją, nors šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant teismo sprendimą dėl antstolės pateikto prašymo. Apeliantė pažymėjo, kad yra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, kuriuo siekiama stabdyti vykdymo veiksmus bei išspręsti klausimą dėl neteisėtos statybos įteisinimo, padavimo.
13.6. Teismas, skirdamas baudos dydį, privalėjo vadovautis ne tik protingumo, sąžiningumo principais, bet ir skolininkės finansine padėtimi. Apeliantės vertinimu, teismas, skirdamas 20 Eur baudą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė yra 75 metų, kas reiškia, kad ji negali pagal amžių ir sveikatą turėti pajamų, kurios viršytų vidutinį mėnesinį atlyginimą. Paskirta bauda sudarytų 600 Eur per mėnesį kas reiškia, kad apeliantė visą gaunamą pensiją privalės sumokėti kaip baudą, todėl tokios baudos skyrimas šiuo atveju prieštarauja protingumui ir apeliantės pastangoms išspręsti neteisėtos statybos įteisinimą.
13.7. Apeliantė neatliko veiksmų, kurie būtų vertinami kaip sąmoningas, tyčinis privalomojo nurodymo nevykdymas. Bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą gali būti skiriama tik kaltės pagrindu bei nustačius kitus skolininko veiksmus, kurie būtų vertinami kaip sąmoningas, tyčinis nurodymo vykdymo vilkinimas. Spręsdamas nagrinėjamą klausimą teismas turėjo patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti apeliantę nuo baudos skyrimo ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Apeliantė pažymėjo, kad teismo paskirto posėdžio datą, ji nesugebėjo atvykti į posėdį dėl savo sveikatos, jai pakilo spaudimas. Ji taip pat nesugebėjo laiku pranešti teismui apie neatvykimo priežastį ir negalėjo pateikti teismui prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
14.2. Byloje nenustatyta jokių objektyvių nuo apeliantės valios nepriklausančių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą per nustatytą ir jai pratęstą įvykdymo terminą. Byloje taip pat nenustatyta, kad antstolės priimtas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas būtų neteisėtas ar nepagrįstas.
15. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Inspekcija nesutiko su apeliantės teiginiu, kad formalus kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo, tariamai nevykdant privalomojo nurodymo, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, šios aplinkybės neginčija ir apeliantė.
15.2. Atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad antstolei žodžiu buvo pranešta apie apeliantės atliekamus veiksmus, sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, kuriuo siekiama stabdyti vykdymo veiksmus bei išspręsti klausimą dėl neteisėtos statybos įteisinimo, taip pat aplinkybė, kad apeliantė nesugebėjo atvykti į posėdį dėl sveikatos ir negalėjo pateikti teismui prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, yra visiškai nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Šios aplinkybės taip pat nepaneigia fakto, kad privalomasis nurodymas daugiau kaip vienerius metus nėra įvykdytas. Apeliantei buvo puikiai žinoma, kad savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, todėl ji turėjo suvokti, kad privalomojo nurodymo neįvykdymas jai gali sukelti neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
15.3. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad ji ėmėsi privalomojo nurodymo vykdymo veiksmų ar inicijavo būtinas procedūras, kad pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Byloje nėra duomenų, kad dėl nuo apeliantės nepriklausančių aplinkybių ji nespėjo, negalėjo laiku tų padarinių pašalinti. Galimybės savarankiškai ir geranoriškai vykdyti privalomąjį nurodymą apeliantei niekaip nebuvo apribotos. Todėl, nesant jokių objektyvių priežasčių, rodančių, kad apeliantė privalomojo nurodymo tinkamai ir laiku neįvykdė ne dėl savo kaltės, teismas, įvertinęs šias aplinkybes, priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai apeliantei skyrė baudą.
15.4. Be to, apeliantė procese nebuvo aktyvi, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į antstolės pareiškimą. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, tačiau apeliantė nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė atsiliepimo. Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai – gyvenamosios paskirties pastato statybos projektas bei 2024 m. rugsėjo 7 d. projektavimo darbų rangos sutartis neįrodo, kad apeliantė imasi aktyvių veiksmų įteisinti savavališką statybą. IS „Infostatyba“ duomenimis, apeliantė nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
15.5. Inspekcija nesutiko su apeliantės argumentu, kad teismas, skirdamas jai 20 Eur baudą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ji yra 75 metų amžiaus, todėl pagal savo amžių ir sveikatą negali turėti pajamų, kurios viršytų vidutinį mėnesinį atlyginimą. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra tinkamo dydžio, t. y. paskirta bauda skatins apeliantę imtis operatyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti. Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo ar jos neskyrimo. Jos teiginiai, kad „<...> pagal amžių ir turimą padėties suvokimą, prieinamais veiksmais siekia įvykdyti inspekcijos privalomąją nurodymą“ savaime nesudaro pagrindo sumažinti teismo paskirtos baudos dydžio ar nuo jos atleisti.
15.6. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pasekmes, tęstinumą, kad apeliantė nedėjo pastangų siekdama operatyviai pašalinti savavališkos statybos padarinius, paskyrė apeliantei 20 Eur baudą už privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, nors įstatymas numato teismui galimybę taikyti daug didesnio dydžio baudą už įpareigojimų nevykdymą. Teismas individualizavo apeliantei skirtinos baudos dydį, įvertinęs priežastis, dėl kurių privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas ir paskyrė apeliantei pakankamo dydžio periodinę baudą, kuri atitinka pažeidimo mastą, protingumo ir teisingumo principus.
15.7. Apeliantės argumentas, kad ji nesugebėjo atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos ir pranešti teismui apie neatvykimo priežastį nesugebėjo laiku bei negalėjo pateikti teismui prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, yra teisiškai nereikšmingas ir nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Apeliantei buvo tinkamai pranešta apie byloje paskirtą teismo posėdį. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, išieškotojo ar skolininko neatvykimas į bylos nagrinėjimo posėdį, nekliudo teismui išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Šiuo atveju teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nepažeidė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų suformuotos praktikos, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – teismo nutarties, kuria skolininkei paskirta periodinė bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
19. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2024 metų UAB „Geri architektai“ gyvenamosios paskirties grupės pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektą bei 2024 m. rugsėjo 7 d. projektavimo darbų rangos sutartį, sudarytą tarp apeliantės ir UAB „Geri architektai“ dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto.
20. Inspekcijos vertinimu, apeliantės pateikiami dokumentai nėra reikšmingi šioje byloje sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo apeliantei pagrįstumo, todėl neturėtų būti prijungti.
21. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai yra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Šiais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti savo pastangas įvykdyti Inspekcijos įpareigojimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi pateikti papildomi įrodymai yra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, o bylos šalys su jais yra susipažinusios, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nutaria apeliantės pateiktus įrodymus priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujai pateiktų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie turi reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
23. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1–2 dalių reglamentavimu, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Teismas, nustatęs, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
24. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Taigi teismas vėl gali skolininkui skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka išvada, kad skolininkui gali būti taikoma bauda ne vieną kartą, jeigu ir toliau nevykdo reikalavimų.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantei bauda paskirta pakartotinai už 2023 m. gruodžio 1 d. privalomojo nurodymo nevykdymą. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė iki šiol nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo. Todėl nustačiusi šią aplinkybę, antstolė pagrįstai, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio nuostatomis, pakartotinai teismo prašė spręsti klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo.
26. CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
27. Vadovaujantis nurodytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir išanalizavęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei nustatęs, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas bei nėra objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios apeliantei įvykdyti privalomąjį nurodymą, pagrįstai tenkino antstolės pareiškimą ir apeliantei paskyrė baudą.
28. Apeliantė nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu nurodo, kad ji yra 75 metų amžiaus, priteistą baudą apeliantė moka tik iš jai paskirtos senatvės pensijos. Apeliantės vertinimu, teismo skirta bauda po 20 Eur už kiekvieną uždelstą dieną yra neadekvati susiklosčiusiai faktinei situacijai ir jos pastangoms išspręsti faktinę padėtį. Apeliantė jai prieinamais veiksmais siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą. Be to, pagal amžių ir sveikatą apeliantė nėra pajėgi turėti pajamų, kurios viršytų vidutinį mėnesinį atlyginimą. Paskirta bauda sudarytų 600 Eur per mėnesį, kas reiškia, kad apeliantė visą gaunamą pensiją privalės sumokėti kaip baudą, todėl apeliantė mano, kad tokios baudos skyrimas šiuo atveju prieštarauja protingumui ir jos pastangoms išspręsti neteisėtos statybos įteisinimą.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, tai reiškia, kad teismas, rinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
30. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Kita vertus, teismų formuojamoje praktikoje pažymima, kad neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).
31. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė teikė prašymą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kuris inspekcijos buvo pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. ji sudarė projektavimo darbų rangos sutartį su UAB „Geri architektai“ dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos projekto, kuris buvo parengtas 2024 metais. Apeliantė taip pat teigė, kad apie atliekamus veiksmus ji žodžiu yra pranešusi antstolei. Objektyvių duomenų apie šių veiksmų komunikavimą antstolei byloje nepateikta, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad apeliantė deda realias pastangas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmei išvadai, kad apeliantė sąmoningai ir piktybiškai vengia vykdyti privalomąjį nurodymą.
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad šiuo atveju jai paskirta periodinė bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Kita vertus, nustačius, kad privalomasis nurodymas apeliantės nėra įvykdytas nei nustatytu, nei pratęstu terminu, pasibaigusiu 2024 m. rugpjūčio 30 d., nei po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-3441-1099/2025 įsiteisėjimo, kuria apeliantei jau buvo paskirta periodinė 15 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2023 m. gruodžio 1 d. nurodymą, nėra pagrindo apeliantei neskirti baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą.
33. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl skirtinos baudos dydžio ir nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl apeliantei skirtinos baudos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į apeliantės socialinę bei turtinę padėtį. Šiuo atveju, apeliantė yra garbaus 75 metų amžiaus senatvės pensininkė, kurios pagrindinės pajamos jos gaunama pensija. Nustačius aplinkybę, kad apeliantė nevykdo privalomojo nurodymo ne dėl piktybiško elgesio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei teismo paskirta 20 Eur dydžio periodinė bauda už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, kuri sudarytų apie 600 Eur per mėnesį ir galimai prilygtų ar viršytų apeliantės gaunamas pajamas, šios bylos kontekste neatitiktų pažeidimo pobūdžio bei pažeistų teisingumo ir protingumo principus. Tokia sankcija apeliantei prarastų skatinamąją funkciją ir įgytų perteklinės ekonominės naštos požymių bei paneigtų CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas.
34. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, apeliantei taikytina vienkartinė bauda už pakartotinį privalomojo nurodymo nevykdymą. Spręsdamas dėl jos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad sankcija turi būti realiai juntama ir turėti skatinamąjį poveikį, tačiau negali būti akivaizdžiai neproporcinga skolininkės turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, apeliantės amžių, gaunamų pajamų rūšį, taip pat į aplinkybę, kad apeliantė yra pradėjusi privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus ir parengusi pastato statybos projektą, darytina išvada, kad 800 Eur dydžio vienkartinė bauda nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir kartu nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, susijusias su privalomojo nurodymu vykdymu, tačiau netinkamai individualizavo apeliantei skirtos baudos dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, apeliantei skirtina vienkartinė 800 Eur dydžio bauda už pakartotinį privalomojo nurodymo nevykdymą.
36. Apeliantei išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia jos nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) T. I., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų) dydžio vienkartinę baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-231201-00167 nevykdymą valstybės naudai (įmokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų biudžeto sąskaitų; įmokos kodas 6804).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.