Kauno apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys H. H. B., M. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Amber Marketing“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė (toliau – antstolė) prašė pakartotinai suinteresuotam asmeniui – skolininkei M. B. (toliau – skolininkė) skirti baudą už kiekvieną 2020 m. spalio 20 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201020-00121 (toliau – privalomasis nurodymas) nevykdymo dieną, kurios dydis nebūtų didesnis nei 300 Eur per dieną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 7 dalies pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria padidintas suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos dydis už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

28. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

29. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/00496 vykdo privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201020-00121, išduotą 2020 m. spalio 20 d. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vykdomajame dokumente nurodyta: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti išardytas bendras namo inžinerines sistemas 3-ame aukšte (kaminas, ventiliacijos kanalai); atstatyti laiptus į palėpę su perdanga; pašalinti be leidimo įrengtas inžinerines sistemas tiek pastato viduje, tiek išorėje, tiek kaminų ventiliacinėse konstrukcijose; pašalinti vieną kondicionieriaus bloką prie tūrinio švieslangio ant stogo; fasadinėje dalyje pašalinti ventiliacines angas su gaubtais; pagal suderintą projektą nudažyti fasadą.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-3839-820/2023, apeliantei jau buvo paskirta 3 Eur bauda už kiekvieną 2020 m. spalio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo dieną, kuri Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2S-218-614/2024 palikta nepakeista.

32. Po minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo antstolė 2024 m. birželio 21 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į išieškotoją, prašydama informuoti, ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Išieškotoja atliko patikrinimą ginčo objekte ir priėmė 2024 m. spalio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-241003-00193, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Todėl išieškotoja 2024 m. spalio 10 d. kreipėsi į antstolę prašymas dar kartą atlikti CPK 771 straipsnio 1 ir 6, 7 dalyse numatytus vykdymo veiksmus, siekiant paskatinti skolininkę kuo greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius.

33. Pažymėtina, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą, jei skolininkas ir toliau nevykdo privalomojo nurodymo, jam bauda gali būti taikoma ne vieną kartą. Taigi šiuo atveju antstolė, gavusi išieškotojos 2024 m. spalio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-241003-00193, kuriuo nustatyta, kad skolininkė nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio nuostatomis, pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos padidinimo, vertino skolininkės elgesį po ankstesnės baudos skyrimo.

34. Apeliantė atskirajame skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos akto, 2020 m. spalio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir 2020 m. spalio 19 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, pagrįstumu ir teisėtumu bei jų surašymo aplinkybėmis. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad skolininkei pareiškus ieškinį dėl minėtų dokumentų pripažinimo neteisėtais, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑3104-845/2021 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-2433-340/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi privalomojo nurodymo tesėtumas patikrintas teismine tvarka, jis pripažintinas pagrįstu ir vykdytinu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti apeliantės argumentus, susijusius su privalomojo nurodymo kvestionavimu.

35. Apeliantė nurodė, kad teismas netyrė ir nevertino jos pateikto daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės kapitalinio remonto 2013 m. projekto Nr. SP-0242-13-TP bei savivaldybės 2015 m. kovo 19 d. rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-150319-00283 projektui. 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos akte ir 2020 m. spalio 20 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nurodyti tie darbai, kuriuos reikia/galima atlikti pagal galiojantį pastogės kapitalinio remonto 2013 metų projektą Nr. SP-0242-13-TP. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kapitalinio remonto darbai buvo atlikti pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kapitalinis remontas“ techninį projektą SP-0242-13-TP, kuriam 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-150319-00283, tačiau darbai, kuriuos ieškovė atliko ir atsakovė juos užfiksavo savavališkos statybos akte, techniniame projekte nebuvo numatyti. Teismas nustatė, kad darbai, dėl kurių surašytas ginčo aktas, realiai buvo vykdomi 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, t. y. iki darbo projekto parengimo bei padarė išvadą, kad savivaldybės pritarimas-leidimas palėpės laiptinės darbams nebuvo gautas. Nustačius, kad projekte numatyti atlikti darbai neapima darbų, nurodytų 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme, apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

36. Pažymėtina, kad privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo ir su tuo susijusių aplinkybių įvertinimo prerogatyva yra suteikta ne teismui, o šiuo atveju būtent išieškotojai, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės prašymą, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis ir atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo dalyką, galėjo tik nustatyti faktą, kad privalomasis nurodymas išties yra įvykdytas arba ne, ir ar yra pagrindas skirti skolininkei baudą. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų visumos ir jų įtakos ginčo dalykui.

37. Duomenų, kad privalomasis įrodymas yra įvykdytas, priimant skundžiamą teismo nutartį, apeliantė nepateikė. Apeliantė nurodė, kad ji užsakė ir paruošė tvarkybos projekto projektinius pasiūlymus TvDP-22/08-JTV7-3-4, kurių pagrindu KPD 2023 m. birželio 15 d. išdavė leidimą Nr. LPVS-71 atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus ir kad šių darbų atlikimo terminą KPD pratęsė iki 2024 m. balandžio 1 d., tačiau pratęstas KPD tvarkybos darbų atlikimo terminas šiuo metu jau yra pasibaigęs. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pakartotinai klausimas dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo nagrinėjamas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo baudos paskyrimo, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad fasado dažymo darbai atlikti. Nors, bylos duomenimis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2024 m. birželio 12 d. leidimas atlikti tvarkybos darbus buvo sustabdytas, tačiau suinteresuoto asmens M. B. nenurodė teismui, kokios priežastys lėmė, jog M. B. nesikreipė dėl naujo leidimo atlikti namo fasado tvarkymo darbus išdavimo. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad skolininkė ne dėl savo kaltės negalėjo atlikti kitų privalomajame nurodyme nurodytų darbų, tokių kaip išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti išardytas bendras namo inžinerines sistemas 3-ame aukšte (kaminas, ventiliacijos kanalai); atstatyti laiptus į palėpę su perdanga; pašalinti be leidimo įrengtas inžinerines sistemas tiek pastato viduje, tiek išorėje, tiek kaminų ventiliacinėse konstrukcijose. Nurodyti darbai nėra susiję su fasado dažymo darbais.

38. Apeliantė akcentuoja tai, kad tariami pažeidimai buvo konstatuoti apeliantei nepriklausančioje patalpoje, tačiau vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkrčio 16 d. nutartimi, pažeidimai ginčo aktu buvo konstatuoti bendro naudojimo, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Nors savavališkos statybos akte nurodyta, jog pažeidimai nustatyti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau akto turinys, o būtent grafa – pažeidimų esmė, liudija, jog vyriausiasis specialistas G. B. nustatė pažeidimus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektuose – laiptinėje, bendrosiose inžinerinėse sistemose, ant namo stogo ir fasado. Tokios teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą įvertinti aplinkybę, kad ginčo savavališkos statybos akte nurodytas ieškovės (duomenys neskelbtini) adresas, o ne bendras gyvenamojo namo adresas, kaip techninę klaidą, kuri savaime nepaneigia akte užfiksuotų faktinių aplinkybių.

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

40. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skolininkė iki šiol nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo dėl savo kaltės. Skolininkė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kad po 2024 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įvykdyti privalomąjį nurodymą. Tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 176 straipsnis).

41. Pažymėtina, kad nuo privalomojo nurodymo priėmimo ir įvykdymo termino pabaigos praėjo daugiau nei trys metai, tačiau iki šiol privalomasis nurodymas skolininkės nėra įvykdytas, tai sudaro pagrindą spręsti, kad teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi skolininkei paskirta 3 Eur periodinė bauda nebuvo efektyvi ir nepaskatino apeliantės įvykdyti privalomąjį nurodymą, apeliantei nešalinant privalomajame nurodyme užfiksuotų pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismas, apskųsta nutartimi nustatęs, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas dėl skolininko kaltės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai nutarė tenkinti antstolės pareiškimą ir pakeitė skolininkei paskirtos baudos dydį, kurios dydžio apeliantė neginčijo.

42. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Suinteresuotas asmuo UAB „Amber marketing“ prašė priteisti jo patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, kartu su prašymu pateikė 2025 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį nurodytų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

46. Netenkinus atskirojo skundo, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ribos, suinteresuotam asmeniui UAB „Amber marketing“ iš apeliantės priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Amber marketing“, juridinio asmens kodas 110580079, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.