Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su jos atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir privalomaisiais nurodymais, kadangi šie administraciniai aktai yra susiję su ieškovės, kaip patalpų savininkės, nuosavybės teisių ribojimu. Statybos įst. 2 str. 46 d. apibrėžta sąvoka „savavališka statyba“ – tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ieškovei, kaip statytojai, buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog savavališka statyba konstatuota daugiabutyje gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje statinio dalyje - ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje. Nors savavališka statyba nustatyta būtent dėl ieškovei priklausančių patalpų, pažymėjo, kad 2020-09-03 faktinio duomenų patikrinimo metu nei ieškovei priklausantis butas, nei palėpė apžiūrėti nebuvo. Apie faktinių duomenų patikrinimą atsakovės specialistas informavo ieškovę nors ir tą pačią dieną, tačiau po jo atlikimo, dėl ko ieškovei buvo užkirsta galimybė aprodyti jai priklausančias patalpas, pateikti paaiškinimus ir visus projektinius dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių savavališkos statybos akte nustatyti pažeidimai neatitinka nei faktinės, nei teisinės situacijos. Nurodė, kad pastato, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas neįrengtos pastogės kapitalinis remontas; šie kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi išimtinai pagal stogo konstrukcijos dalinės ekspertizės akto, parengto doc. dr. J. M., išvadas ir 2018-10-25 Vilniaus skyriaus raštą Nr. (7.12-V)7VS – 124, taip pat tik 2014-01-16 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus suderinto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kapitalinis remontas“ techninio projekto (duomenys neskelbtini) (parengto UAB „Senamiesčio projektai”), kuriam 2015-03-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), apimtyje. Priešingai nei konstatuota savavališkos statybos akte, nuo projektinių sprendinių ir nuo jų pagrindu sudarytų darbų sąmatų nukrypta nebuvo. Neįrengtos pastogės darbus vykdė UAB „Objekta“, turinti teisę dirbti su kultūros paveldo objektais. Pažymėjo, jog minėto kapitalinio remonto darbų atlikimo metu neįrengta pastogė buvo vienas turtinis vienetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo bendrosios dalinės nuosavybės objektas (bendraturčiai buvo M. B. ir R. S.). Vėliau ieškovei (su ieškovės sutuoktiniu H. H. B. IV) priklausanti neįrengtos pastogės dalis buvo atidalinta ir suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei adresas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.1 p., ieškovės M. B. ir H. H. B. IV nuosavybės teisę į atidalintą neįrengtą pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išdavė atsakovė. Atkreipė dėmesį, kad savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose įvardijant statinį (patalpą), dėl kurio yra konstatuota savavališka statyba, yra įvardijama patalpa, nurodant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki padalijimo buvusį ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu neegzistavusį pastogės unikalų numerį, ir adresą – (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės buto, o ne palėpės adresą (palėpės adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovės manymu, iš savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose įrašytų dokumentų galima suprasti, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu Inspekcijos atstovas, netinkamai atlikdamas jam tenkančias funkcijas, išsamiai nepasidomėjo tikrinamu objektu ir nenustatė reikšmingų duomenų, t. y. kad ieškovei priklauso ne visa, o tik dalis neįrengtos pastogės (kuri suformuota, kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas atskiras unikalus numeris ir adresas), dėl ko visus neįrengtoje pastogėje Nr. (duomenys neskelbtini) (ir toje dalyje, kuri ieškovei nepriklauso) ir padarytus pažeidimus nepagrįstai priskyrė ieškovei, o ne realiam jos savininkui. Dėl klaidingai nustatytų aplinkybių (tikėtinai nežinant, kad ieškovės palėpei yra suteiktas atskiras adresas), savavališka statyba neįrengtoje pastogėje yra susieta ne neįrengtos pastogės, tačiau ieškovei priklausančio buto adresu. Taigi atsakovė ne tik nepagrįstai ieškovės atžvilgiu nustatė savavališką statybą, tačiau padarė šiurkščių klaidų, dėl kurių ieškovei kilo neigiamos pasekmės. Pavyzdžiui, dūmtraukis yra išardytas ne ieškovės palėpėje, o kitoje palėpės dalyje, kuri priklauso kitam savininkui; dėl skundžiamo privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statybos darbų, ieškovė negali vykdyti statybos darbų bute, nors savavališka statyba konstatuota dėl kito nekilnojamojo turto objekto – palėpės; ieškovei atsirado draudimas disponuoti butu, kaip nuosavybe, dėl kurios yra nustatyta savavališka statyba (CK 4.103 str. 1 d.); uždrausta teisė gauti statybą leidžianti dokumentą; ir kitos neigiamas pasekmes. Teigė, jog ieškovės atžvilgiu surašytame savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose įvardijami pažeidimai, nustatyti visoje namo neįrengtoje pastogėje nepagrįstai yra siejami ieškovei individualiai priklausančia pastogės atidalinta dalimi, o ši nepagrįstai yra tapatinama su ieškovei priklausančiu butu, kuriame kapitalinio remonto darbai nevykdyti. Juolab, kad ir jokio faktinio duomenų patikrinimo ieškovei priklausančiame bute ir palėpėje atlikta nebuvo. Pasak ieškovės, savavališkos statybos akte yra įvardijami pažeidimai, kuriuose yra ne tik fakto klaidų, tačiau ir daugelis jų įvertinti visiškai netinkamai ir nepagrįstai dėl šių aplinkybių:

1) savavališkos statybos akte nepagrįstai nurodyta, kad nepateikta informacija apie statybos pradžią ir statybos sričių vadovų pasamdymą – paskyrimą. Pagal Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 12 p., pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją statytojas (užsakovas) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos privalo pateikti statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus. Šiuo atveju tiek ieškovei priklausančioje palėpėje, tiek ir gyvenamojo namo neįrengtoje pastogėje buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, todėl priešingai nei konstatuota savavališkos statybos akte, ieškovei nekilo informavimo pareiga apie statybos pradžią ir statybos sričių vadovų pasamdymą - paskyrimą. Taigi, ieškovės atžvilgiu pažeidimas nustatytas visiškai nepagrįstai;

2) Savavališkos statybos akte nurodyta, kad išardytos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais), išardyta gelžbetoninė perdangos aikštelė prie palėpės. Su šiais nustatytais pažeidimais ieškovė nesutinka, nes:

a) savavališkų dūmų šalinimo kamino išardymo darbų gyvenamojo namo pastogėje ieškovė neatliko. Pabrėžė, kad atlikus kapitalinį neįrengtos pastogės remontą, dūmų šalinimo kaminai ir jų dalys buvo išsaugotos, kaip tai buvo numatyta ir kapitalinio remonto projekte. Todėl darytina išvada, kad dūmų šalinimo kaminas buvo pašalintas jau po kapitalinio remonto atlikimo. Pažymėjo, kad ieškovei priklausančioje palėpėje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dūmų šalinimo kaminas su visomis kitomis jo dalimis yra išlikęs (nėra išardytas). Demontuoto kamino (plytų mūro dūmtraukio) vieta yra gyvenamojo namo palėpės, ieškovės žiniomis priklausančios R. S., dalyje. Būtent šios palėpės dalies savininkai turėtų būti suinteresuoti šios palėpės dalies naudojimui skirto dūmų šalinimo kamino demontavimu (kadangi dūmų šalinimo kaminas kliudytų palėpės savininkams įeiti į palėpės patalpas). Ieškovė neturėjo tikslo ir objektyviai negalėjo demontuoti kamino kitam savininkui priklausančiose patalpose;

b) gelžbetoninė perdangos aikštelė išardyta nebuvo, o priešingai, - buvo sustiprinta ir pastorinta įgyvendinant kapitalinio remonto projekto sprendinius. Pažymėjo, jog remiantis kapitalinio remonto projektu, buvo numatytas fragmentinis perdangos ardymas, t. y. konkrečiai techninio projekto aiškinamojo rašo (kapitalinio remonto projekto 12 psl.) 5 punkto „Konstrukcijų sprendiniai“, 5.1 papunktyje „Ardymo darbai“ buvo numatytas fragmentinis perdangos demontavimas (laiptų vietoje). Tuo tarpu sprendinyje – sijų plane nurodyta, jog turi būti kertama anga laiptams; todėl visi su perdangos aikštele atlikti remonto darbai visiškai atitiko projektinius sprendinius;

3) Savavališkos statybos akte nurodyta, kad ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis dujų įvadas, fasadinėje sienoje įrengtos 3 oro šalinimo angos su gaubtais, fasadas nudažytas trimis spalvomis, uždažyti puošybos elementai. Su šiais pažeidimais ieškovė nesutinka, nes:

a) kondicionieriaus blokas ir jo vamzdynas (įvestas per kamino šalinimo angas) buvo sumontuotas dar iki kapitalinio remonto atlikimo ir buvo numatytas kapitalinio remonto sprendiniuose (kapitalinio remonto projekto 27 psl.). Analogiškai ir oro šalinimo angos gyvenamajame name buvo įrengtos iki kapitalinio remonto;

b) kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis dujų įvadas buvo įrengtas pagal 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninį darbo projektą 09-38-VD. Atlikti dujotiekio rekonstrukcijos darbai atitinka projekto sprendinius. Dujų įvado įrengimui fasadinėje kiemo pusėje yra gautas gretimo buto savininkų sutikimas;

c) fasado ir fasado puošybos elementų spalva yra visiškai nesusijusi su kapitalinio neįrengtos pastogės darbų atlikimu. Atliekant neįrengtos palėpės kapitalinį remontą, fasadas ir jo puošybos elementai dažomi nebuvo. Ieškovė neatliko jokių fasado dažymo darbų. Fasado spalvų (atspalvių) nevientisumas yra susijęs ne su savavališka statyba, o su atskirais laikotarpiais skirtingų statytojų atliktais atskirais namo tvarkybos darbais. Už bendras namo konstrukcijas atsakinga ne ieškovė, o visi gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.82 str. 1 d.).

- 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad „išardytos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais), išardyta gelžbetoninė perdangos aikštelė prie palėpės. Ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis įvadas (dujų), Fasadinėje sienoje įrengtos 3 oro šalinimo padavimo angos su gaubtais, fasadas nudažytas trimis spalvomis, uždažyti puošybiniai elementai“;

- 2020 m. spalio 19 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė nevykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio ir paprastojo remonto darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos, fiksuotos 2020-10-19 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką;

- 2020-10-20 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė iki 2021-04-19 – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, atstatyti išardytas bendras namo inžinerines sistemas 3-iame aukšte (kaminas, ventiliacijos kanalai), atstatyti laiptus į palėpę su perdanga, pašalinti be leidimo įrengtas inžinerines sistemas tiek pastato viduje, tiek išorėje, tiek kaminų ventiliacinėse konstrukcijose, pašalinti vieną kondicionieriaus bloką prie tūrinio švieslangio ant stogo, fasadinėje dalyje pašalinti ventiliacines angas su gaubtais, pagal suderintą projektą nudažyti fasadą“.

Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai kartu su kvietimais dalyvauti patikrinimuose vadovaujantis Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 122, ir 140 punktais Inspekcijos 2020-10-27 raštu Nr. 2D-15217 „Dėl pranešimo apie savavališką statybą ir dokumentų įteikimo “, tiek registruota pašto siunta, tiek el. paštu išsiųsti ieškovei.

Tokiu būdu, tiek savavališkos statybos aktas, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsniai, dalys, punktai (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 22 dalis, nustatyto pažeidimo padarymo laikas (2020 m.), nurodyti prie šio akto pridėti kiti dokumentai, nuotraukos, tiek privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomasis nurodymas, kuriuose nurodyta privalomojo nurodymo esmė, turinys, teisinis pagrindas (Priežiūros įstatymo 13 str. 1d. 1 p.; 14 str. 2 d. 1 p.), objektas, subjektas ir apskundimo tvarka, surašyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, dėl ko yra teisėti ir pagrįsti.

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas sutiko su atsakovės išdėstytais argumentais ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai ir šalims neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą Kultūros paveldo departamento atstovui nedalyvaujant.

Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis Gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra registruotos trys gyvenamosios paskirties patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso: Butas/Patalpa-butas (toliau – butas) Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - R. S.; gyvenama patalpa-butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat negyvenama patalpa (palėpė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenama patalpa - paslaugų patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso UAB „Amber Marketing“; gyvenamoji patalpa-butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenama patalpa-neįrengta pastogė (unikalus (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), - bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso ieškovei ir H. H. B. IV. Taip pat nustatyta, jog Gyvenamojo namo priežiūra vykdoma pagal (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutartį ir šios sutarties dalyvių interesus atstovauja įgaliotas atstovas - R. S. (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovės įgaliotas asmuo G. B. 2020 m. spalio 19 d. surašė ieškovei, kaip statytojai, savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo, kad buvo išardytos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais), išardyta gelžbetoninė perdangos aikštelė prie palėpės. Ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis įvadas (dujų), Fasadinėje sienoje įrengtos 3 oro šalinimo padavimo angos su gaubtais, fasadas nudažytas trimis spalvomis, uždažyti puošybiniai elementai. Akte nurodyta, jog buvo pažeisti Statybos įst. 3 str., 2 d. 3 p., 27 str. 22 d., 27 str. 1 d. 8 p., 18 str. 7 d. 3 p., 14 str. 1 d. 4 p. Esant nurodyto pobūdžio aplinkybėms, atsakovė 2020 m. spalio 19 d. priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė nevykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio ir paprastojo remonto darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos, fiksuotos 2020-10-19 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2020-10-20 atsakovė priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė iki 2021-04-19 – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, atstatyti išardytas bendras namo inžinerines sistemas 3-ame aukšte (kaminas, ventiliacijos kanalai), atstatyti laiptus į palėpę su perdanga, pašalinti be leidimo įrengtas inžinerines sistemas tiek pastato viduje, tiek išorėje, tiek kaminų ventiliacinėse konstrukcijose, pašalinti vieną kondicionieriaus bloką prie tūrinio švieslangio ant stogo, fasadinėje dalyje pašalinti ventiliacines angas su gaubtais, pagal suderintą projektą nudažyti fasadą.

Taip pat ieškovės atstovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė vykdė statybos darbus Gyvenamajame name pagal 2013 metais UAB „Senamiesčio projektai” parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, neįrengtos pastogės dalies kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-03-19 išdavė statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija atsakovės surašyto 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą tuo pagrindu, kad savavališka statyba konstatuota daugiabutyje gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje statinio dalyje - ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje, tačiau faktinio duomenų patikrinimo metu nei butas, nei palėpė apžiūrėti nebuvo. Be to, apie faktinių duomenų patikrinimą atsakovės specialistas informavo ieškovę jau po to, kai buvo atliktas patikrinimas, dėl ko jai buvo užkirsta galimybė aprodyti patalpas, pateikti paaiškinimus ir dokumentus; taigi patikrinimo metu nei butas, nei palėpės patalpa, priklausantys nuosavybės teise ieškovei, apžiūrėti nebuvo.

Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, svarbu pabrėžti, jog pažeidimai ginčo aktu buvo konstatuoti bendro naudojimo, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Nors savavališkos statybos akte nurodyta, jog pažeidimai nustatyti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau akto turinys, o būtent grafa – pažeidimų esmė, liudija, jog vyriausiasis specialistas G. B. nustatė pažeidimus Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektuose – laiptinėje, bendrosiose inžinerinėse sistemose, ant namo stogo ir fasado. Šias aplinkybes G. B. patvirtino ir teismo posėdyje, kuriame buvo apklaustas kaip liudytojas.

Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog nebuvo būtinybės ir faktinio pagrindo apžiūrėti ieškovei priklausantį butą ir palėpę. Nors ginčo akte nurodyta, jog aktas surašytas nurodant ieškovės buto (duomenys neskelbtini), o ne bendrą Gyvenamojo namo adresą (duomenys neskelbtini), - tokio pobūdžio techninė klaida savaime nepaneigia akte užfiksuotų aplinkybių. Pabrėžtina, kad ginčo akte užfiksuoti pažeidimai, nustatyti bendro naudojimo objektuose; taip pat ginčo akte nurodyti statybos darbai buvo atlikti ieškovės užsakymu, atsakovė surašė savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus ieškovei kaip savavališkos statybos darbų statytojai. Kadangi pažeidimai fiksuoti bendro naudojimo patalpose, teismas sprendžia, jog atsakovė objektyviai turėjo galimybę apžiūrėti Gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus – laiptinę, perdangos aikštelę, įvertinti pro kamino (dūmtraukio, su ventiliacinėmis ištraukimo angomis) revizijos angą iš laiptinės trečiame aukšte į butą, priklausantį ieškovei, matomą vaizdą, namo fasadą ir atlikti šių objektų fotofiksacijas bei įvertinimą. Atsižvelgiant į nurodyto pobūdžio duomenis, ta aplinkybė, jog atsakovė atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje nedalyvaujant ieškovei, vertintina kaip formalaus pobūdžio pažeidimas, juolab, kad patikrinimas buvo atliekamas bendro naudojimo patalpose ir ieškovei buvo pranešta apie savavališką statybą bei įteikti su tuo susiję dokumentai (tai patvirtina Inspekcijos 2020-10-27 raštas Nr. 2D-15217 „Dėl pranešimo apie savavališką statybą ir dokumentų įteikimo “).

Be to, nagrinėjamoje byloje liudytojais buvo apklausti G. B. ir M. N..

G. B., kuris surašė ginčo aktus, teismo posėdyje parodė, jog vyriausiu specialistu Inspekcijoje dirba (duomenys neskelbtini), jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini). Parodė, jog gavo penkis – septynis gyventojų skundus, todėl atliko patikrinimą; kadangi atliko patikrinimą kultūros paveldo objekte, darbams reikėjo statybą leidžiančio dokumento; pasak liudytojo, leidimas buvo išduotas darbų atlikimui pastogėje. Liudytojas taip pat parodė, jog tikrino bendro naudojimo patalpas, o ne ieškovei priklausantį butą. Patikrinimo metu įvertino techninį projektą, nustatė nukrypimus nuo projekto sprendinių. Parodė, jog į palėpę, priklausančią ieškovei, jis nėjo; patikrinimo metu jis nustatė, jog kondicionieriaus blokas buvo įrengtas ant ieškovei priklausančios palėpės dalies. Tai, kad pašalintas dūmtraukis, buvo matoma iš laiptinės, nors pagal brėžinius ir planus kaminas turėjo būti. Parodė, jog kapitalinio projekto sprendiniai buvo skirti stogo konstrukcijai; tuo tarpu laiptų demontavimui nebuvo gautas Kultūros paveldo departamento sutikimas; laiptai buvo saugomas elementas; dėl perdangos parodė, jog buvo numatytas angos kirtimas, dėl laiptų išardymo pritarimo nebuvo; be to, techninio projekto užduotyje nėra numatytas laiptų pakeitimas; patvirtino, jog tiek laiptai, tiek perdanga buvo demontuoti pilnai.

Ieškovė teigė, jog pastato, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas neįrengtos pastogės kapitalinis remontas pagal stogo konstrukcijos dalinės ekspertizės akto, parengto doc. dr. J. M., išvadas ir 2018-10-25 Vilniaus skyriaus raštą Nr. (7.12-V)7VS – 124, taip pat 2014-01-16 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus suderinto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kapitalinis remontas“ techninio projekto SP-0242-13-TP1 (parengto UAB „Senamiesčio projektai”), kuriam 2015-03-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimus, nenukrypstant nei nuo projektinių sprendinių, nei darbų sąmatų.

Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios savavališkos statybos akto surašymo metu, 2 straipsnio 46 punktas nustatė, kad savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tuo tarpu Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis imperatyvia nuostata įtvirtino, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR. 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 3 priedo 3.1 papunktyje nurodyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Byloje konstatuota, jog daugiabutis gyvenamasis pastatas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), yra kultūros paveldo statinys ir saugomas valstybės, registre įregistruotas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta pastatui teisinė apsauga, unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina byloje esantis Kultūros Paveldo departamento raštas), o VĮ Registrų centro išrašas liudija, jog Gyvenamasis namas yra ypatingasis daugiabutis namas, esantis kultūros paveldo objekto teritorijoje. Tokio pobūdžio faktiniai duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog Gyvenamojo namo kapitaliniam remontui atlikti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Nors ieškovė tvirtino, kad kapitalinio remonto darbai buvo atlikti pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kapitalinis remontas“ techninį projektą SP-0242-13-TP, kuriam 2015-03-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), - teismas byloje konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste negali ignoruoti fakto, jog techniniame projekte tie darbai, kuriuos ieškovė atliko ir atsakovė juos užfiksavo savavališkos statybos akte, - nebuvo numatyti. Tai patvirtina techninio projekto turinys, kuriame aiškiai nurodyta, projekto sprendiniai parengti neįrengtos pastogės dalies kapitaliniam remontui 2013 metais UAB „Senamiesčio projektai”, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-03-19 išdavė statybą leidžiantį dokumentą – pritarimą. Ieškovė pateikė 2020 m. rugsėjo mėnesio darbo projektą, kuriame nurodytas laiptų planas su aikštele, tačiau techniniame projekte dėl neįrengtos pastogės kapitalinio remonto, dėl kurio savivaldybė išdavė statybos leidimą, - darbo projektas nėra minimas, juolab, kad su juo darbo projektas teiktas nebuvo. Svarbu pabrėžti, kad darbai, dėl kurių surašytas ginčo aktas, buvo vykdomi 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, tai paliudijo ir liudytojas M. N. teismo posėdyje. Taigi, darytina išvada, jog darbo projektas dėl laiptų aikštelės ir laiptų buvo parengti jau tuomet, kai ginčo darbai buvo atlikti; vadinasi savivaldybės pritarimas – leidimas šiems darbams gautas nebuvo. Be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti fakto, jog iš pastogės kapitalinio remonto techninio projekto aiškinamojo rašto turinio aiškiai matyti, jog sprendinių įtaka paveldo objekto vertingosioms savybėms detalizuota, aiškiai konkretizuojant pastato vertingąsias savybes; tuo tarpu laiptai prie gyvenamojo namo vertingųjų savybių, kurie pagal išrašą patenka į vertingųjų savybių sąrašą, nenurodyti. Svarbu pabrėžti, jog ieškovė 2013-11-28 Laikinuoju apsaugos reglamentu (specialiaisiais reikalavimais) įsipareigojo nepažeisti objekto vertingų dalių ir elementų (vertingųjų savybių), nurodytų Kultūros paveldo registre: http://kvr.kpd.lt/heritage. Gyvenamojo namo vertingųjų savybių išrašas liudija, jog namo konstrukcijos, o būtent – cokolinio ir 1 a. mozaikinio betono laiptai, 2 ir aukštesnių aukštų mediniai laiptai, medinių laiptų turėklų su porankiu tipas, laiptų pakopų danga ar jos medžiaga, - įtraukti į namo vertingųjų savybių sąrašą ir yra saugomi elementai. Nors teismo posėdyje ieškovės atstovas ir liudytojas M. N. teigė, jog laiptai nėra saugomas elementas, teismas tokio pobūdžio teiginius atmeta kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams; juolab, kad ginčo laiptai buvo statinyje, kuris yra saugomas valstybės.

Taigi šių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog 2015-03-19 statybą leidžiančiu dokumentu laiptų demontavimui pritarta nebuvo, nors pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą statybos leidimas kapitaliniam remontui yra būtinas, vykdant darbus kultūros paveldo statinyje. Tuo tarpu išanalizavus ir įvertinus techninio projekto aiškinamąjį raštą, teismas sprendžia, kad laiptų demontavimo su aikštele darbai nebuvo įtraukti; iš pateiktų planų akivaizdu, jog buvo pritarta neįrengtos pastogės dalies kapitaliniams darbams; be to, iš sąnaudų žiniaraščio taip pat matyti, jog buvo įtraukti tik stogo konstrukcijų remonto darbai. Pabrėžtina, jog projekto aiškinamajam rašte nurodytas medinės perdangos demontavimas laiptų vietose, tačiau tai nėra tapatu laiptų demontavimui, juolab, kad aiškinamajame rašto 4 punkte apie sprendinių įtaką paveldo objekto vertingoms savybėms, laiptai, kurie yra įtraukti į vertybių registrą, nenurodyti. Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ieškovės atlikti darbai, dėl kurių surašyti ginčytini aktai, nepateko į pastogės dalies kapitalinio remonto techninio projekto, kuriam 2015 m. buvo gautas savivaldybės pritarimas, sritį. Nors ieškovė atliktų darbų teisėtumą grindė 2020 m. rugsėjo mėn. parengtu darbo projektu, tačiau išanalizavus ir įvertinus Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninį kapitalinio neįrengtos pastogės projektą, jo aiškinamąjį raštą, - teismas nenustatė sąsajos tarp palėpės patalpų įrengimo ir bendro naudojimo laiptų maršų bei laiptų aikštelės įrengimo. Pabrėžtina, jog nei aiškinamasis raštas, nei specifikacijos, nei pateikti projektai neapibrėžė ir nenustatė laiptų demontavimo bei naujų įrengimo galimybės. Taigi, laiptai į pastogės patalpą - palėpę ir perdangos aikštelė prie palėpės buvo išgriauti savavališkai ir tai pagrįstai konstatavo atsakovė.

Nors ieškovė teigė, kad gelžbetoninė perdangos aikštelė išardyta nebuvo, o priešingai - buvo sustiprinta ir pastorinta įgyvendinant kapitalinio remonto projekto sprendinius, išanalizavus kapitalinio remonto projekto aiškinamojo rašto 5 punkto „Konstrukcijų sprendiniai“, 5.1 papunktyje „Ardymo darbai“ teismas sprendžia, jog buvo numatytas fragmentinis medinės perdangos demontavimas (laiptų vietoje), bet ne gelžbetoninės, kurios išardymą užfiksavo atsakovė ginčo akte. Iš kapitalinio palėpės remonto projekto turinio matyti, jog jame nebuvo numatytas medinių laiptų į palėpę, esančių pastato laiptinėje visiškas demontavimas, išardymas ar naujų gelžbetoninių laiptų įrengimas. Tokiu būdu ieškovės teiginiai, kad visi su perdangos aikštele atlikti remonto darbai visiškai atitiko projektinius sprendinius, atmestini kaip prieštaraujantys techninio projekto ir jo aiškinamojo rašto turiniui. Kadangi laiptų demontavimo darbai techniniame projekte nebuvo numatyti, atsakovė pagrįstai šiuos darbus pripažino savavališkais.

Taip pat ieškovė nesutiko su ginčo akte užfiksuotais pažeidimais, jog ant stogo prie tūrinio švieslangio buvo sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis įvadas (dujų), fasadinėje sienoje įrengtos 3 oro šalinimo padavimo angos su gaubtais, fasadas nudažytas trimis spalvomis, uždažyti puošybiniai elementai. Pasak ieškovės, kondicionieriaus blokas ir jo vamzdynas (įvestas per kamino šalinimo angas) buvo sumontuotas dar iki kapitalinio remonto atlikimo ir buvo numatytas kapitalinio remonto sprendiniuose; oro šalinimo angos gyvenamajame name taip pat buvo įrengtos iki kapitalinio remonto. Sprendžiant dėl šių pažeidimų, pažymėtina, jog neįrengtos pastogės dalies kapitalinio remonto projekto ekspertizės akto Nr. 157 sprendiniuose, kuriems pritarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-03-19 rašytiniu pritarimu, numatyta: „Stogas apšiltinamas. Stogo viršuje prie ugniasienės kiemo fasade montuojamas kondicionieriaus blokas ir antstoginės kopėtėlės kondicionieriaus aptarnavimui. Kiemo fasade ant stogo taip pat montuojama apsauginė tvorelė su sniego gaudytuvo funkcija. Visi darbai numatomi pastato pastogėje ir stogo dalyje, vertingosios savybės, esančios pastato 1–2 ir cokoliniame aukštuose paveiktos nebus. Pastato tūris keičiamas nežymiai, įrengiant tūrinius stoglangius kiemo fasade. Stogo dangos tipas nekeičiamas, plytų mūro dūmtraukiai išsaugomi, stogo konstrukcijos tipas išsaugomas, stoglangiai gatvės ir kiemo fasade išsaugomi, stogo forma nekinta. Naujai įrengiami stogo elementai – tvorelė, kopėtėlės, kondicionieriaus blokas, tūriniai stoglangiai nežymiai įtakos pirmojo namo vertingąsias savybes“. Taigi, iš sprendinių turinio seka, jog ieškovės pateiktas neįrengtos pastogės dalies kapitalinio remonto projektas, kuriam išduotas SLD susijęs su kondicionieriaus bloko ant ugniasienės, o ne ant stogo prie tūrinio švieslangio, įrengimu. Tuo tarpu byloje esančios fotonuotraukos liudija, jog ant stogo prie tūrinio švieslangio buvo sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas. Kadangi techniniame projekte buvo numatytas tik vieno kondicionieriaus stogo viršuje prie ugniasienės kiemo fasade sumontavimas, atsakovė, atlikusi patikrinimą, konstatavo faktą, jog ieškovė ant Gyvenamojo namo stogo prie tūrinio švieslangio įrengė antrąjį kondicionierių, kuris techniniame projekte nebuvo numatytas. Dėl šių aplinkybių atsakovė pagrįstai užfiksavo antrojo kondicionieriaus sumontavimą ir trijų oro šalinimo angų įrengimą kaip savavališką statybą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai pripažino ieškovės statybos darbus savavališkais, įrengiant antrąjį kondicionieriaus bloką ir neturint šių statybos darbų atlikimui išduoto statybą leidžiančio dokumento. Teismas negali ignoruoti fakto, jog ieškovė, neigdama antro kondicionieriaus bloko įrengimą, pateikė teismui 2021-03-30 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog sumontuotas tik vienas kondicionierius ant pastato, (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog atsakovė gavo pranešimą dėl vykdomų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-03 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei surašė 2020-09-04 aktą Nr. (duomenys neskelbtini); šiame akte nustatė, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, patenkančiame į Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, jų apsaugos zoną, įrašytame į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas (duomenys neskelbtini)), daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomi savavališki patalpų kapitalinio remonto ir paprastojo remonto darbai nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių, kurių atlikimui privalomi statybą leidžiantys dokumentai. Dėl nurodytų aplinkybių 2020-10-19 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame užfiksuotas ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas. Taigi tokio pobūdžio faktinės aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, jog antras kondicionieriaus blokas buvo įrengtas ieškovės ginčo akto surašymo metu, o 2021 m. kovo mėnesį - buvo išmontuotas. Juolab, kad ir liudytojas M. N. teismo posėdyje parodė, jog darbų atlikimo metu galimai buvo 2 kondicionieriai. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog 2021-03-30 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia fakto, jog savavališkos statybos akto surašymo metu buvo sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas.

Nors ieškovė teigė, kad neatliko fasado dažymo darbų ir atliekant neįrengtos palėpės kapitalinį remontą fasadas bei jo puošybos elementai dažomi nebuvo, - byloje esantys 2019-10-09 faktinių duomenų patikrinimų vietoje aktas ir 2020-09-03 patikrinimo duomenys apie tai, jog fasadas buvo perdažytas, uždažyti fasado puošybiniai elementai, - paneigia ieškovės teiginius. Juolab, kad šie pažeidimai užfiksuoti tuomet, kai ieškovė vykdė remonto darbus pastogėje. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad nurodytus darbus atliko kiti asmenys ar, kad tokio pobūdžio darbai buvo atlikti iki ieškovei pradedant kapitalinį gyvenamojo namo palėpės remontą (CPK 178 str.). Tuo tarpu byloje esantys stogo konstrukcijos dalinės ekspertizės aktas Nr.18-71E, Kultūros paveldo departamento raštai 2018-10-25 Nr. (7.12-V)7VS – 124, 2019-08-27 Nr. (1.29-V)-20V-1951, neįrengtos pastogės kapitalinio remonto projektas, kuriam išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini), - pastato fasado perdažymo darbų nenumatė. Be to, įvertintina ir tai, jog 2019-10-10 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotonuotraukos liudija, jog buvo atliekami Gyvenamojo namo avarinės grėsmės pašalinimo darbai, kurių metu buvo remontuojamas erozijos pažeistas fasado mūras ir tinkas. Tuo pat metu buvo vykdomi negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto darbai pagal ieškovės kapitalinį neįrengtos pastogės projektą. Gavus trečiųjų asmenų pranešimus, 2020-09-03 patikrinimo metu atsakovė nustatė, kad fasadas perdažytas, uždažyti fasado puošybiniai elementai; dėl ko atsakovė surašė savavališkos statybos aktą ieškovei, kaip statytojai.

Taip pat ieškovė teigė, jog iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis dujų įvadas buvo įrengtas pagal 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninį darbo projektą 09-38-VD. Atlikti dujotiekio rekonstrukcijos darbai atitinka projekto sprendinius. Dujų įvado įrengimui fasadinėje kiemo pusėje buvo gautas gretimo buto savininkų sutikimas. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ 2.2 papunktyje buvo numatyta, kad statybos leidimas vykdyti statinio remontą yra privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą (kai šis remontas vykdomas saugomose teritorijose, Reglamento 42 punkte nurodytais atvejais reikalingi jame nurodyti raštiški pritarimai). Šio reglamento 12 punkte nurodyta, kad raštiški pritarimai – institucijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punkte, įgaliotų valstybės tarnautojų (atstovų) raštiški sutikimai (pritarimai) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti nesudėtingą statinį, taip pat atlikti statinio paprastąjį remontą (kai keičiama jo išorinė išvaizda) saugomoje teritorijoje. Raštiškas pritarimas išreiškiamas įrašu (spaudu) „Pritariu“ ir parašu (nurodant vardą, pavardę, pareigas bei datą) kiekviename supaprastinto projekto bei jo aiškinamojo rašto lape. Atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija galiojusi nuo 2009-05-08 iki 2009-09-17) 12 punktą, įgaliotais valstybės tarnautojais (atstovais), kurių raštiški sutikimai (pritarimai) buvo privalomi atliekant statinio paprastąjį remontą nagrinėjamu atveju - savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, buvo privalomi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiški pritarimai pastato paprastojo remonto atlikimui, siekiant įgyvendinti 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninį darbo projektą 09-38-VD. Tuo tarpu ieškovės pateiktas 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninis darbo projektas 09-38-VD neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir nepatvirtina dujų įvado gyvenamojo namo fasade įrengimo teisėtumo; juolab, kad dujų vamzdžio įvedimas pastato fasade užfiksuotas 2020 m. Taigi, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pastato fasadas buvo pakeistas savavališkai įrengiant dujų įvadą pastato fasadinėje kiemo pusėje, neturint ypatingojo statinio paprastojo remonto darbų atlikimui būtino statybą leidžiančio dokumento. Ieškovės pateikti stogo konstrukcijos dalinės ekspertizės aktas Nr.18-71E, neįrengtos pastogės kapitalinio remonto projektas, KPD Vilniaus skyriaus raštai ir 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninis darbo projektas 09-38-VD, - nepatvirtina fakto, jog ieškovė metalinį vamzdinį dujų įvadą sumontavo turėdama statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus privalomus statybą leidžiančius dokumentus. Be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti ir fakto, jog 2015-03-19 rašytinis pritarimas iš savivaldybės buvo gautas neįrengtos pastogės dalies kapitaliniam remontui, tuo tarpu metalinio vamzdinio dujų įvado įrengimo ant namo fasado numatyta nebuvo.

Nors ieškovė pateikė bylos nagrinėjimo metu Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninį pasą, iš kurio matyti, jog statybos darbai buvo pradėti 2021-03-31, o baigti – 2021-04-09, - teismas pažymi, jog atsakovė savavališkos statybos aktą, kuriame užfiksavo iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestą metalinį vamzdinį įvadą (dujų), surašė 2020 m. spalio 19 d. Taigi, ieškovės pateiktas techninis pasas savaime nepaneigia ginčo akte užfiksuoto fakto, jog patikrinimo metu (2020-09-04 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo konstatuota, kad Gyvenamajame name atlikti kapitalinio remonto statybos darbai neatitinkantys projekto sprendinių, neturint statybą leidžiančio dokumento, o būtent - akte užfiksuoti ne tik vidaus darbai neturint statybą leidžiančio dokumento, bet ir lauko darbai - ant pastato sienos dalies ir per gretimo namo ((duomenys neskelbtini)) sieną (po karnizu) sumontuotas vamzdinis įvadas į trečio aukšto patalpas (galimai dujų įvadas). Tokiu būdu, darytina išvada, jog ieškovės pateiktas 2021-04-09 Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninis pasas nepatvirtina darbų, užfiksuotų 2020-10-19 akte, teisėtumo fakto; iš techninio paso turinio matyti, jog buvo atlikta vidaus dujotiekio rekonstrukcija.

Išanalizavus UAB „Senamiesčio projektai” parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės kapitalinio remonto projekto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, jo aiškinamąjį raštą bei šio projekto technines specifikacijas santykyje su atsakovės surašytu savavališkos statybos aktu, teismas sprendžia, jog ieškovė atliko darbus, nurodytus savavališkos statybos akte, kuriems nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Pažymėtina, kad visi savavališkos statybos akte nurodyti statybos darbai buvo atlikti ieškovės užsakymu ir jos lėšomis; taigi savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra pagrįstai ir teisėtai surašyti ieškovei, kaip savavališkos statybos darbų statytojai.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovė dėl savavališkai atliktų statybos darbų, neturint šių darbų atlikimui privalomų statybą leidžiančių dokumentų, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017), 130.2 papunkčiu ir 138 punktu, ieškovei, kaip statytojai, surašė savavališkos statybos aktą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavališka statyba - tai statinio ar jo statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtintas statybos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudimas. Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.