- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2433-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34001-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3104-845/2021, pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Amber Marketing“, R. S. ir Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – inspekcijos) 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 28 d. ieškovė gavo iš atsakovės pranešimą Nr. (23.51), patvirtinantį, jog atsakovė atliko šiuos veiksmus ir surašė savavališkos statybos padarinių šalinimo dokumentus: 1) 2020 m. rugsėjo 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio pagrindu 2020 m. rugsėjo 4 d. surašė aktą Nr. FAK-1816 ir nustatė, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, esančiame Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, pastate įrašytame į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (Nr. 36469), daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (butas/patalpa), esančios (duomenys neskelbtini), ir (unikalus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties patalpos, palėpėje)), (duomenys neskelbtini), vykdomi savavališki patalpų kapitalinio remonto ir paprastojo remonto darbai nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių, kurių atlikimui (vykdymui) privalomi statybą leidžiantys dokumentai; 2) 2020 m. spalio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, vykdomų ypatingo statinio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, esančiame Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, pastate įrašytame į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (Nr. (duomenys neskelbtini)), daugiabučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (butas/patalpa), esančios (duomenys neskelbtini), ir (unikalus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties patalpos, palėpėje)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų kapitalinio remonto ir paprastojo remonto statybos darbų; 3) 2020 m. spalio 19 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų – daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio ir paprastojo remonto darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos, fiksuotos savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką; 4) 2020 m. spalio 20 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina sutvarkyti statybvietę; atstatyti išardytas bendras namo inžinerines sistemas trečiame aukšte (kaminas, ventiliacijos kanalai), atstatyti laiptus į palėpę su perdanga, pašalinti be leidimo įrengtas inžinerines sistemas tiek pastato viduje, tiek išorėje, tiek kaminų – ventiliacinėse konstrukcijose, pašalinti vieną kondicionieriaus bloką prie tūrinio švieslangio ant stogo, fasadinėje dalyje pašalinti ventiliacines angas su gaubtais, pagal suderintą projektą nudažyti fasadą.
3. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutiko su jos atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir privalomaisiais nurodymais, kadangi, ieškovės teigimu, šie administraciniai aktai yra susiję su ieškovės, kaip patalpų savininkės, nuosavybės teisių ribojimu. Ieškovei, kaip statytojai, buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog savavališka statyba konstatuota daugiabutyje gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje statinio dalyje – ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje. Nors savavališka statyba nustatyta būtent dėl ieškovei priklausančių patalpų, pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinio duomenų patikrinimo metu nei ieškovei priklausantis butas, nei palėpė apžiūrėti nebuvo. Apie faktinių duomenų patikrinimą atsakovės specialistas informavo ieškovę nors ir tą pačią dieną, tačiau po jo atlikimo, dėl ko ieškovei buvo užkirsta galimybė aprodyti jai priklausančias patalpas, pateikti paaiškinimus ir visus projektinius dokumentus.
4. Nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas neįrengtos pastogės kapitalinis remontas; šie kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi išimtinai pagal stogo konstrukcijos dalinės ekspertizės akto, parengto doc. dr. J. M., išvadas ir 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tik 2014 m. sausio 16 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – departamento) Vilniaus skyriaus suderinto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kapitalinis remontas“ techninio projekto SP-0242-13-TP1 (parengto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio projektai”), kuriam 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), apimtyje. Priešingai nei konstatuota savavališkos statybos akte, nuo projektinių sprendinių ir nuo jų pagrindu sudarytų darbų sąmatų nukrypta nebuvo. Minėto kapitalinio remonto darbų atlikimo metu neįrengta pastogė buvo vienas turtinis vienetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo bendrosios dalinės nuosavybės objektas (bendraturčiai buvo M. B. ir R. S.). Vėliau ieškovei (su ieškovės sutuoktiniu H. H. B.) priklausanti neįrengtos pastogės dalis buvo atidalinta ir suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei adresas (duomenys neskelbtini). Savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose įvardijant statinį (patalpą), dėl kurio yra konstatuota savavališka statyba, yra įvardijama patalpa, nurodant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki padalijimo buvusį ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu neegzistavusį pastogės unikalų numerį, ir adresą – (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės buto, o ne palėpės adresą (palėpės adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovės manymu, iš savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose įrašytų dokumentų galima suprasti, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu inspekcijos atstovas, netinkamai atlikdamas jam tenkančias funkcijas, išsamiai nepasidomėjo tikrinamu objektu ir nenustatė reikšmingų duomenų, t. y. kad ieškovei priklauso ne visa, o tik dalis neįrengtos pastogės (kuri suformuota, kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas atskiras unikalus numeris ir adresas), dėl ko visus neįrengtoje pastogėje Nr. (duomenys neskelbtini) (ir toje dalyje, kuri ieškovei nepriklauso) ir padarytus pažeidimus nepagrįstai priskyrė ieškovei, o ne realiam jos savininkui.
5. Teigė, kad savavališkos statybos akte nepagrįstai nurodyta, kad nepateikta informacija apie statybos pradžią ir statybos sričių vadovų pasamdymą – paskyrimą. Šiuo atveju tiek ieškovei priklausančioje palėpėje, tiek ir gyvenamojo namo neįrengtoje pastogėje buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, todėl, priešingai nei konstatuota savavališkos statybos akte, ieškovei nekilo informavimo pareiga apie statybos pradžią ir statybos sričių vadovų pasamdymą – paskyrimą. Be to, savavališkos statybos akte nurodyta, kad išardytos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais), išardyta gelžbetoninė perdangos aikštelė prie palėpės. Su šiais nustatytais pažeidimais ieškovė nesutinka, nes savavališkų dūmų šalinimo kamino išardymo darbų gyvenamojo namo pastogėje neatliko. Pabrėžė, kad atlikus kapitalinį neįrengtos pastogės remontą, dūmų šalinimo kaminai ir jų dalys buvo išsaugotos, kaip tai buvo numatyta ir kapitalinio remonto projekte. Dūmų šalinimo kaminas buvo pašalintas jau po kapitalinio remonto atlikimo. Demontuoto kamino (plytų mūro dūmtraukio) vieta yra gyvenamojo namo palėpės, ieškovės žiniomis priklausančios R. S., dalyje. Būtent šios palėpės dalies savininkai turėtų būti suinteresuoti šios palėpės dalies naudojimui skirto dūmų šalinimo kamino demontavimu. Gelžbetoninė perdangos aikštelė išardyta nebuvo, o priešingai, buvo sustiprinta ir pastorinta įgyvendinant kapitalinio remonto projekto sprendinius. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis dujų įvadas, fasadinėje sienoje įrengtos trys oro šalinimo angos su gaubtais, fasadas nudažytas trimis spalvomis, uždažyti puošybos elementai. Su šiais pažeidimais ieškovė nesutinka, nes kondicionieriaus blokas ir jo vamzdynas (įvestas per kamino šalinimo angas) buvo sumontuotas dar iki kapitalinio remonto atlikimo ir buvo numatytas kapitalinio remonto sprendiniuose. Oro šalinimo angos gyvenamajame name taip pat buvo įrengtos iki kapitalinio remonto. Kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis dujų įvadas buvo įrengtas pagal 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninį darbo projektą 09-38-VD. Atlikti dujotiekio rekonstrukcijos darbai atitinka projekto sprendinius. Dujų įvado įrengimui fasadinėje kiemo pusėje yra gautas gretimo buto savininkų sutikimas. Fasado ir fasado puošybos elementų spalva yra visiškai nesusijusi su kapitalinio neįrengtos pastogės darbų atlikimu. Atliekant neįrengtos palėpės kapitalinį remontą fasadas ir jo puošybos elementai dažomi nebuvo. Fasado spalvų (atspalvių) nevientisumas yra susijęs ne su savavališka statyba, o su atskirais laikotarpiais skirtingų statytojų atliktais atskirais namo tvarkybos darbais. Už bendras namo konstrukcijas atsakinga ne ieškovė, o visi gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai.
Šalies argumentai
6. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai kartu su kvietimais dalyvauti patikrinimuose tiek registruota pašto siunta, tiek el. paštu išsiųsti ieškovei. Inspekcijos savavališkos statybos aktas surašytas nustačius, kad vykdomi statinio kapitalinio remonto darbai, kuriems nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo metu duomenys Nekilnojamojo turto registre apie ieškovės nurodytos patalpos atskyrimą nebuvo įregistruoti, dėl ko šie duomenys patikrinimą atlikusiam inspekcijos pareigūnui patikrinimo metu negalėjo būti žinomi. Gelžbetoninės perdangos aikštelė prie patalpos – palėpės, kaip ir laiptai į šią patalpą – palėpę, priskirtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams, dėl ko šios aikštelės išgriovimo, išardymo ir laiptų į palėpę demontavimo darbai konstatuoti gyvenamajame name susieti su neįrengtos pastogės patalpa, o ne su atskirai suformuotos neįrengtos pastogės dalimi. Pažyma buvo išduota dėl atskirai suformuotos neįrengtos pastogės dalies. Savavališkų statybos darbų, atliktų šioje patalpoje, inspekcija nekonstatavo. Pasak atsakovės, kartu su ieškovės prašymu inspekcijai pažymai išduoti pateiktuose techniniame kapitalinio neįrengtos pastogės projekto ir darbinio UAB „Senamiesčio projektai“ perengto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės dalies kapitalinio remonto projekto“ brėžiniuose nėra aišku, kaip susietas bendro naudojimo laiptų maršų ir laiptų aikštelės įrengimas su palėpės patalpomis. Inspekcijos konstatuoti savavališkos statybos darbai atlikti gyvenamojo namo laiptinėje laiptų (perdangos) aikštelėje prie įėjimo į palėpę, t. y. neįrengtą pastogės patalpą, patikrinimo metu buvusiu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nurodyti duomenys dėl neįrengtos palėpės dalies atskyrimo ir suformavimo, nuosavybės teisių į šią dalį įregistravimo nagrinėjamu atveju yra nereikšmingos, kadangi inspekcija savavališkos statybos darbų neįrengtos palėpės patalpoje nekonstatavo. Nors ieškovė nurodė, kad demontuoto kamino (plytų mūro dūmtraukio) vieta yra gyvenamojo namo palėpės, ieškovės žiniomis priklausančios R. S., dalyje, savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas surašyti dėl gyvenamojo namo trečiame aukšte savavališkai išgriauto kamino ir ventiliacijos kanalų, o ne dėl kamino (plytų mūro dūmtraukio) gyvenamojo namo palėpėje išgriovimo.
7. Pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog patikrinimo metu nei butas, nei palėpės patalpa, nuosavybės teise priklausiantys ieškovei, apžiūrėti nebuvo, tačiau nurodyta aplinkybė neturi įtakos konstatuotam savavališkos statybos faktui. Inspekcija turėjo galimybę apžiūrėti gyvenamojo namo laiptinę, konstatuoti savavališkai išgriautus laiptus į palėpę, įvertinti išardytą, išgriautą perdangos aikštelę prie palėpės, ir, įvertinus pro kamino (dūmtraukio, su ventiliacinėmis ištraukimo angomis) revizijos angą iš laiptinės trečiame aukšte į butą, priklausantį ieškovei, matomą vaizdą, konstatuoti išardytą (panaikintą) bendro naudojimo inžinerinę sistemą – kaminą su ventiliacijos šachta. Taip pat turėjo galimybę apžiūrėti gyvenamojo namo fasadą, įvertinti fasado keitimo statybos darbus. Inspekcijos vertinimu, turimos nuotraukos, savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, faktinių duomenų patikrinimo aktai yra pakankami ieškovės savavališkai atliktiems statybos darbams konstatuoti. Savavališkos statybos akte konstatuota, jog ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, jo įrengimas užfiksuotas prie akto pridėtose nuotraukose. Inspekcijos vertinimu, ieškovės pateiktas neįrengtos pastogės dalies kapitalinio remonto projektas, šiam projektui išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra susiję su kondicionieriaus bloko ant ugniasienės, o ne ant stogo prie tūrinio švieslangio, kaip įrodinėja ieškovė, įrengimu. Taip pat ieškovė teigė, kad gelžbetoninė perdangos aikštelė išardyta nebuvo, o priešingai, - buvo sustiprinta ir pastorinta įgyvendinant kapitalinio remonto projekto sprendinius, tačiau, atsakovės vertinimu, remiantis kapitalinio remonto projektu, buvo numatytas fragmentinis perdangos ardymas. Savavališkos statybos akte konstatuota, kad išardytos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais), išardyta gelžbetoninė perdangos aikštelė prie palėpės. Kapitalinio palėpės remonto projekte nėra numatytas medinių laiptų į palėpę, esančių pastato laiptinėje, visiškas demontavimas, išardymas ar naujų gelžbetoninių laiptų įrengimas. Taigi, laiptų demontavimo darbai šiame projekte nebuvo numatyti, dėl ko inspekcija pagrįstai šiuos darbus pripažino savavališkais. Nors ieškovė teigė, kad neatliko jokių fasado dažymo darbų, kad atliekant neįrengtos palėpės kapitalinį remontą fasadas ir jo puošybos elementai dažomi nebuvo, - nepateikė įrodymų, kad inspekcijos kaip savavališki konstatuoti statybos darbai buvo atlikti kitų asmenų, o ne ieškovės, kaip ir pagrįstų įrodymų, kad šie darbai atlikti iki ieškovei pradedant kapitalinį gyvenamojo namo palėpės remontą. Inspekcija pagal gautą pranešimą „dėl stogo rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) darbų“ 2019 m. spalio 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė 2019 m. spalio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-2125. Iš šio patikrinimo metu fiksuotų nuotraukų matyti, kad buvo atliekami gyvenamojo namo avarinės grėsmės pašalinimo darbai, kurių metu remontuojamas erozijos pažeistas fasado mūras ir tinkas. Tuo pat metu buvo vykdomi negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto darbai pagal ieškovės kapitalinį neįrengtos pastogės projektą. 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad fasadas perdažytas, uždažyti fasado puošybiniai elementai. Taigi, savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl savavališkai perdažyto gyvenamojo namo fasado pagrįstai surašyti ieškovei, kaip statytojai. Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, buvo privalomi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiški pritarimai pastato paprastojo remonto atlikimui. Atsakovės manymu, ieškovės pateikti stogo konstrukcijos dalinės ekspertizės aktas Nr.18-71E, neįrengtos pastogės kapitalinio remonto projektas, departamento Vilniaus skyriaus raštai, ir 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninis darbo projektas 09-38-VD, kuriais ji siekia įrodyti statybos, inspekcijos konstatuotos kaip savavališka, teisėtumą, - nepatvirtina, kad šiuos statybos darbus ieškovė atliko teisėtai, turėdama šių statybos darbų atlikimui statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus privalomus statybą leidžiančius dokumentus.
8. Trečiasis asmuo departamentas sutiko su atsakovės išdėstytais argumentais ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
9. Tretieji asmenys UAB „Amber Marketing“ ir R. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktame techniniame projekte nebuvo numatyti jos atlikti ir savavališkos statybos akte užfiksuoti statybos darbai, kuriems buvo būtinas statybos leidimas. Pabrėžė, jog pastatas (duomenys neskelbtini) yra ypatingasis ir saugomas kultūros paveldo statinys. Ieškovei priklauso ne visa, o tik dalis neįrengtos pastogės. Iš savavališkos statybos akto turinio akivaizdu, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas iš esmės dėl savavališkos statybos darbų, atliktų gyvenamojo namo, kurio paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektuose – bendrosiose inžinerinėse sistemose, laiptinėje, ant stogo bei fasado. Taigi, ieškovės buto (duomenys neskelbtini), o ne bendras viso gyvenamojo namo adresas (duomenys neskelbtini), prie statinio duomenų buvo nurodytas per klaidą, tačiau ši klaida nepaneigia savavališkos statybos akto teisėtumo. Savavališkos statybos akte nurodyti savavališkos statybos darbai nustatyti iš esmės gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektuose. Nurodė, kad savavališkos statybos akte nurodyti statybos darbai buvo atlikti ieškovės užsakymu ir jos lėšomis, todėl savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra pagrįstai ir teisėtai surašyti ieškovei kaip savavališkos statybos darbų statytojai. Atsakovė, dalyvaujant tretiesiems asmenims, apžiūrėjo gyvenamojo pastato laiptinę bei nustatė ieškovės savavališkai išgriautus laiptus bei išardytą perdangos aikštelę, įvertino pro kamino revizijos angą iš laiptinės trečiame aukšte į butą, priklausantį ieškovei, matomą vaizdą ir konstatavo išardytą (panaikintą) statinio bendrąją inžinerinę įrangą (dūmų šalinimo kaminą su revizijomis ir ventiliacijos kanalais), taip pat buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo fasadas ir stogas bei buvo nustatyta, kad ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis įvadas (dujų), fasadinėje sienoje įrengtos trys oro šalinimo padavimo angos su gaubtais, fasadas nudažytas trimis spalvomis, uždažyti puošybiniai elementai. Palėpėje savavališkos statybos aktu nebuvo konstatuota savavališkos statybos darbų, o dėl buto apžiūros, kaip minėta, ji buvo atlikta iš laiptinės. Ieškovės nurodyto kapitalinio remonto techninio projekto aiškinamojo rašo 5 punkto „Konstrukcijų sprendiniai“ 5.1 papunktyje „Ardymo darbai“ buvo numatytas tik fragmentinis medinės perdangos demontavimas (laiptų vietoje), taigi, buvo numatytas tik fragmentinis ir tik medinės perdangos demontavimas laiptų vietoje. Tuo tarpu visos gelžbetoninės laiptų perdangos bei visų medinių laiptų tarp trečio aukšto ir palėpės išardymas bei naujų gelžbetoninės perdangos bei laiptų įrengimas nebuvo numatytas techniniame projekte.
10. Be to, naujai įrengta laiptų aikštelė yra subetonuota 30 cm aukščiau už buvusį grindų lygį ir kaimyninių pastogės patalpų durų slenkstį. Po šių darbų kaimyninių patalpų durys liko užbetonuotos ir nebeatsidaro, tuo yra grubiai pažeisti kaimyninių patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai. Ieškovė ant gyvenamojo namo stogo prie tūrinio švieslangio įrengė antrąjį kondicionierių, kurio sumontavimą atsakovė vertino kaip savavališką statybą. Taip pat pažymėjo, jog atliekant gyvenamojo namo, kuris yra nekilnojamoji kultūros vertybė, remonto darbus, t. y. įrengiant metalinį vamzdinį dujų įvadą ant gyvenamojo namo fasado, buvo reikalingas statybos leidimas. Ieškovė, pateikdama 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninį darbo projektą 09-38-VD, nepateikė statybos leidimo. Tokiu būdu, ieškovės pateiktas 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninis darbo projektas 09-38-VD nepaneigia dujų įvado ant gyvenamojo namo fasado įrengimo neteisėtumo ir savavališkos statybos akto teisėtumo. Nors ieškovė teigė, kad atliekant neįrengtos palėpės kapitalinį remontą fasadas ir jo puošybos elementai dažomi nebuvo, tretieji asmenys patvirtino, kad gyvenamojo namo fasado perdažymo darbus bei fasado puošybos elementų uždažymą atliko ieškovė, taip pat kad šie darbai buvo atliekami panašiu metu kaip ir kiti jos vykdyti pastogės kapitalinio remonto darbai. Kapitalinio remonto projekte gyvenamojo namo fasado perdažymo darbai nebuvo numatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
12. Teismas nurodė, kad pažeidimai ginčo aktu buvo konstatuoti bendro naudojimo, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Nors savavališkos statybos akte nurodyta, jog pažeidimai nustatyti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau akto turinys liudija, jog vyriausiasis specialistas G. B. nustatė pažeidimus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektuose – laiptinėje, bendrosiose inžinerinėse sistemose, ant namo stogo ir fasado. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog nebuvo būtinybės ir faktinio pagrindo apžiūrėti ieškovei priklausantį butą ir palėpę. Nors ginčo akte nurodyta, jog aktas surašytas nurodant ieškovės buto (duomenys neskelbtini), o ne bendrą gyvenamojo namo adresą (duomenys neskelbtini), tokio pobūdžio techninė klaida savaime nepaneigia akte užfiksuotų aplinkybių. Kadangi pažeidimai fiksuoti bendro naudojimo patalpose, teismas sprendė, jog atsakovė objektyviai turėjo galimybę apžiūrėti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus ir atlikti šių objektų fotofiksacijas bei įvertinimą. Ta aplinkybė, jog atsakovė atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje nedalyvaujant ieškovei, vertintina kaip formalaus pobūdžio pažeidimas, juolab, kad patikrinimas buvo atliekamas bendro naudojimo patalpose ir ieškovei buvo pranešta apie savavališką statybą bei įteikti su tuo susiję dokumentai.
13. Teismas pažymėjo, kad techniniame projekte tie darbai, kuriuos ieškovė atliko ir atsakovė juos užfiksavo savavališkos statybos akte, nebuvo numatyti. Taigi, darbo projektas dėl laiptų aikštelės ir laiptų buvo parengti jau tuomet, kai ginčo darbai buvo atlikti; vadinasi savivaldybės pritarimas – leidimas šiems darbams gautas nebuvo. Iš kapitalinio palėpės remonto projekto turinio matyti, jog jame nebuvo numatytas medinių laiptų į palėpę, esančių pastato laiptinėje, visiškas demontavimas, išardymas ar naujų gelžbetoninių laiptų įrengimas. Tokiu būdu ieškovės teiginiai, kad visi su perdangos aikštele atlikti remonto darbai visiškai atitiko projektinius sprendinius, atmesti kaip prieštaraujantys techninio projekto ir jo aiškinamojo rašto turiniui. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai pripažino ieškovės statybos darbus savavališkais, įrengiant antrąjį kondicionieriaus bloką ir neturint šių statybos darbų atlikimui išduoto statybą leidžiančio dokumento. Antras kondicionieriaus blokas buvo įrengtas ieškovės ginčo akto surašymo metu, o 2021 m. kovo mėnesį – buvo išmontuotas. Teismo vertinimu, 2021 m. kovo 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia fakto, jog savavališkos statybos akto surašymo metu buvo sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas. Bendro naudojimo inžinerinės sistemos (ventiliacijos šachtos) panaikinimo darbai nebuvo numatyti kapitalinio remonto techniniame projekte, dėl kurio buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atsakovė šiuos darbus kvalifikavo kaip savavališką statybą.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė panaikinti savavališkos statybos aktą ir tuo pagrindu, jog jame nenurodyta informacija apie statybos pradžią ir statybos sričių vadovų pasamdymą – paskyrimą. Tokio pobūdžio informacijos nenurodymas savaime nepaneigia akte konstatuotų aplinkybių dėl savavališkos statybos. Taigi, teismas sprendė, jog ieškovė atliko darbus, nurodytus savavališkos statybos akte, kuriems nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Visi savavališkos statybos akte nurodyti statybos darbai buvo atlikti ieškovės užsakymu ir jos lėšomis, taigi, savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra pagrįstai ir teisėtai surašyti ieškovei, kaip savavališkos statybos darbų statytojai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. 2021 m. liepos 12 d. gautas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti 2021 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
15.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, priimtas pažeidžiant materialiosios bei procesinės teisės normas. Sprendimas yra priimtas neatskleidus bylos esmės, dėl nepagrįstai priimtų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų yra pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė, ieškovei yra sukeliami neigiami padariniai, nustatomi nepagrįsti įpareigojimai, ji nepagrįstai yra pripažįstama kaip pažeidėja.
15.2. Laiptai į palėpę nėra saugomi pagal Kultūros paveldo registrą (ir niekada nebuvo saugomi), taip pat palėpės laiptai nėra įtraukti į jokius techninius planus – brėžinius, numatyta tik laiptų anga. Laiptai saugomi iki antro ir aukštesnių aukštų, kai viso namie yra trys aukštai. Palėpė daug metų nebuvo eksploatuojama ir net nėra ir negali būti įvardijama kaip „aukštas“.
15.3. Visi su perdangos aikštele atlikti remonto darbai visiškai atitiko projektinius sprendinius. Darbo projektas yra techninio projekto tinkamas įgyvendinimas. Šių aplinkybių teismas net nesiekė patikrinti, vertino formaliai ir aplaidžiai. Priešingai nei konstatuota savavališkos statybos akte ir teismo sprendime, nuo projektinių sprendinių ir nuo jų pagrindu sudarytų darbų sąmatų nukrypta nebuvo.
15.4. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu inspekcijos atstovas, netinkamai atlikdamas jam tenkančias funkcijas, išsamiai nepasidomėjo tikrinamu objektu ir nenustatė reikšmingų duomenų, t. y. kad ieškovei priklauso ne visa, o tik dalis neįrengtos pastogės (kuri suformuota kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas atskiras unikalus numeris ir adresas), dėl ko visus neįrengtoje pastogėje (ir toje dalyje, kuri ieškovei nepriklauso) padarytus pažeidimus nepagrįstai priskyrė ieškovei, o ne realiam jos savininkui.
15.5. Teismo sprendime akivaizdžiai pastebimas prioritetas ir suteikiama neliečiamybė liudytojo G. B. parodymams, kuriais teismas visiškai neabejoja ir betarpiškai sutinka, kadangi neturi pagrindo jais abejoti, nors liudytojo parodymų nepatvirtino nei ieškovė, nei kiti byloje apklausti liudytojai, taip pat nepatvirtino ir byloje pateikti objektyvūs įrodymai.
15.6. Vienintelio esančio kondicionieriaus blokas ir jo vamzdynas (įvestas per kamino šalinimo angas) buvo sumontuotas dar iki kapitalinio remonto atlikimo ir buvo numatytas kapitalinio remonto sprendiniuose. Analogiškai ir oro šalinimo angos gyvenamajame name buvo įrengtos iki kapitalinio remonto.
15.7. Byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių antro kondicionieriaus buvimą. Nors teismas rėmėsi liudytojo M. N. parodymais, kuris nurodė, jog darbų atlikimo metu galimai buvo du kondicionieriai, tačiau negalima teigti, jog tokie parodymai yra tikslūs ir neaišku, kodėl teismas vadovaujasi prielaidomis, aiškiai iškraipo liudytojo parodymus, o ne antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris neabejotinai patvirtina antro kondicionieriaus nebuvimą.
15.8. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog savavališkų dūmų šalinimo kamino išardymo darbų nei gyvenamojo namo pastogėje, nei bute ieškovė neatliko. Ieškovei priklausančioje palėpėje dūmų šalinimo kaminas su visomis kitomis jo dalimis yra išlikęs (nėra išardytas) ir jeigu patikrinimas būtų atliktas kokybiškai, patalpose, tą būtų matęs pats liudytojas G. B..
15.9. Ieškovei priklausančioje palėpėje ir gyvenamojo namo neįrengtoje pastogėje buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, todėl, priešingai nei konstatuota savavališkos statybos akte, ieškovei nekilo informavimo pareiga apie statybos pradžią ir statybos sričių vadovų pasamdymą – paskyrimą.
15.10. Fasado ir fasado puošybos elementų spalva yra visiškai nesusijusi su kapitalinio neįrengtos pastogės darbų atlikimu. Atliekant neįrengtos palėpės kapitalinį remontą fasadas ir jo puošybos elementai dažomi nebuvo. Fasado spalvų (atspalvių) nevientisumas yra susijęs ne su savavališka statyba, tačiau su atskirais laikotarpiais skirtingų statytojų atliktais atskirais namo tvarkybos darbais. Ieškovė apskritai nėra savavališkos statybos akte įvardintos savavališkos statybos subjektas.
15.11. Atlikti dujotiekio rekonstrukcijos darbai atitinka projekto sprendinius. Minėtus darbus atliko ne ieškovė, o akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo eksploatavimo tarnyba.
15.12. Dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statybos darbų yra pažeidžiamos asmens teisės – ieškovė negali vykdyti statybos darbų bute, nors savavališka statyba konstatuota dėl kito nekilnojamojo turto objekto – palėpės; ieškovei atsirado draudimas disponuoti butu, kaip nuosavybe, dėl kurios yra nustatyta savavališka statyba; uždrausta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą ir kitos neigiamos pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
15.13. Teismo sprendime nurodoma, jog gyvenamojo namo priežiūra vykdoma pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutartį ir šios sutarties dalyvių interesus atstovauja įgaliotas atstovas – R. S.. Šiuo atveju jungtinė veikla yra negalima, kadangi namas nuo 2019 m. neturi jokio techninio prižiūrėtojo.
16. 2021 m. liepos 27 d. gautas trečiųjų asmenų UAB „Amber Marketing“ ir R. S. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašoma atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei priteisti iš ieškovės UAB „Amber Marketing“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas argumentuojamas šiais motyvais:
16.1. Techniniame projekte nėra numatyti jokie ieškovės savavališkai atlikti ir savavališkos statybos akte užfiksuoti statybos darbai. Atitinkamai, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad jos atlikti statybos darbai buvo atlikti minėto kapitalinio remonto techninio projekto apimtyje.
16.2. Manytina, kad ieškovės buto (duomenys neskelbtini), o ne bendras viso gyvenamojo namo adresas (duomenys neskelbtini), prie statinio duomenų buvo nurodytas per klaidą. Tačiau ši klaida, atsižvelgiant į savavališkos statybos akte nurodytus kitus tinkamus duomenis (paskirtį, pavadinimą, kategoriją, unikalų numerį) apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, negali paneigti savavališkos statybos akto teisėtumo.
16.3. Neįrengtos pastogės unikalus numeris savavališkos statybos akte prie atskirų statinio(-ių) patalpų, kuriose atliekami (atlikti) statybos darbai, duomenų buvo nurodytas todėl, kad dalis savavališkos statybos akte nurodytų savavališkos statybos darbų (išardyta gelžbetoninė perdangos aikštelė prie palėpės) buvo atlikti laiptinėje prie įėjimo į neįrengtą pastogę. Patikrinimo metu duomenys apie ieškovės nurodytą atidalintą patalpą nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir negalėjo būti žinomi patikrinimą atlikusiam atsakovės specialistui.
16.4. Kultūros vertybių registre yra įvardinti ne tik pirmas ir antras aukštai, bet ir cokolinis aukštas. Todėl darytina išvada, kad „2 ir aukštesnių aukštų mediniai laiptai ant betono laiptasijų“ apima ne tik antrą ir trečią gyvenamojo namo aukštus, bet ir palėpinį aukštą, į kurį taip pat buvo mediniai laiptai ant betono laiptasijų.
16.5. Medinių laiptų į gyvenamojo namo palėpę išardymui statybos leidimo reikėjo ne dėl to, kad šie laiptai buvo vertingoji gyvenamojo namo savybė, o todėl, kad pats gyvenamasis namas yra kultūros paveldo statinys. Gyvenamajam namui esant kultūros paveldo statiniu, statybos leidimas visais atvejais privalomas vykdant tokio statinio kapitalinį remontą.
16.6. Kapitalinio remonto techniniame projekte buvo numatytas tik fragmentinis ir tik medinės perdangos demontavimas laiptų vietoje. Tuo tarpu visos gelžbetoninės laiptų perdangos bei visų medinių laiptų tarp trečio aukšto ir palėpės išardymas bei naujų gelžbetoninės perdangos ir laiptų įrengimas nebuvo numatytas techniniame projekte.
16.7. Liudytojas M. N. nurodė, jog antrojo etapo statybos darbai (laiptinės sienos, perdanga ir laiptai) buvo atliekami 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn. Tuo tarpu į bylą pateikto darbo projekto data yra 2020 m. rugsėjo mėn. Atitinkamai, akivaizdu, kad darbo projektą ieškovė nesąžiningai užsakė parengti vykstant civilinei bylai, siekdama sustiprinti savo poziciją byloje.
16.8. Techninis projektas ir jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas numatė tik vieno kondicionieriaus stogo viršuje prie ugniasienės kiemo fasade sumontavimą. Tuo tarpu ant gyvenamojo namo stogo prie tūrinio švieslangio ieškovė įrengė ir antrąjį kondicionierių ir būtent šio kondicionieriaus sumontavimas savavališkos statybos akte nurodytas kaip savavališka statyba. Antrasis kondicionierius ir oro šalinimo angos buvo įrengtos panašiu metu kaip ir kiti kapitalinio remonto darbai, kuriuos vykdė ieškovė. Antrasis kondicionierius, o taip pat trys oro šalinimo angos nebuvo numatyti kapitalinio remonto projekte. Tiek liudytojas G. B., tiek liudytojas M. N. nagrinėjant bylą iš esmės pirmojoje instancijoje nurodė, kad buvo sumontuoti du kondicionieriai. Du kondicionierius matė taip pat ir apžiūros metu su liudytoju G. B. dalyvavę tretieji asmenys bei jų atstovė advokatė A. M..
16.9. Savavališkos statybos akte nurodyti savavališkos statybos darbai – išardytos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais) – nustatyti ne visoje namo neįrengtoje pastogėje ir ne ieškovei priklausančioje atidalintoje neįrengtos pastogės dalyje, o ieškovei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės teiginiai dėl dūmų šalinimo sistemos gyvenamojo namo pastogėje nėra susiję su šia civiline byla. Šie darbai nebuvo numatyti kapitalinio remonto techniniame projekte, dėl kurio buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atitinkamai atsakovė visiškai pagrįstai šiuos darbus kvalifikavo kaip savavališką statybą.
16.10. Gyvenamojo namo fasado perdažymo darbus bei fasado puošybos elementų uždažymą atliko ieškovė, šie darbai buvo ieškovės atliekami panašiu metu kaip ir kiti ieškovės vykdyti pastogės kapitalinio remonto darbai. Ieškovės pateiktame kapitalinio remonto projekte gyvenamojo namo fasado perdažymo darbai nėra numatyti. Tokiu būdu, savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra visiškai teisėti ir visiškai pagrįstai surašyti ieškovei, kaip statytojai.
16.11. Aplinkybė, jog dujų sistemos įrengimo darbus atliko AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo eksploatavimo tarnyba jokiu būdu nepatvirtina, kad įrengtas dujų įvadas yra AB „Lietuvos dujos“ atsakomybėje ir nuosavybėje.
16.12. Ieškovė, vykdydama statybos darbus gyvenamajame name, atliko visą eilę kitų pažeidimų, kurie buvo užfiksuoti 2009 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutarties įgalioto atstovo R. S.. Ieškovė nereagavo į įgalioto atstovo R. S. reikalavimus stabdyti savavališkus darbus, nustatytus pažeidimus ir jų nepašalino. Ieškovė nereagavo ir į įgalioto atstovo R. S. daugkartinius reikalavimus pašalinti šiukšles iš gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės, pastarąjį reikalavimą ieškovė įvykdė tik 2020 m. gruodžio mėnesį po to, kai privalomąjį nurodymą pateikė Vilniaus miesto savivaldybė. Atitinkamai, ieškovei yra būdingas teisę pažeidžiantis elgesys ir nesikooperavimas su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais.
17. 2021 m. rugpjūčio 3 d. gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
17.1. Ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad inspekcijos užfiksuoti savavališkai atlikti statybos darbai atlikti turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pagrįstų įrodymų, paneigiančių inspekcijos konstatuotą savavališką statybą, ieškovė byloje nepateikė. Tai, kad ieškovė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas.
17.7. Ieškovės byloje pateiktas UAB „Senamiesčio projektai“ parengtas „Daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės dalies kapitalinis remontas“ darbo projektas, jo brėžiniai, nesant atskirų paaiškinimų nei pastogės kapitalinio remonto projekto aiškinamajame rašte, nei specifikacijoje, nei projektinėje užduotyje dėl jame nurodytų bendro naudojimo laiptų maršų ir laiptų aikštelės įrengimo susiejimo su palėpės patalpomis, nepaneigia inspekcijos konstatuotų ieškovės savavališkai atliktų statybos darbų – gelžbetoninės perdangos aikštelės prie palėpės išardymo ir laiptų į palėpę demontavimo.
17.8. Ieškovės ginčijami inspekcijos administraciniai aktai pripažįstami prima facie įrodymais ir jų įrodomoji galia yra didesnė nei kitų įrodinėjimo priemonių. Tuo tarpu 2021 m. kovo 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, surašytas praėjus daugiau nei pusmečiui, negali paneigti inspekcijos 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo metu užfiksuotų aplinkybių.
Šalies argumentai
17.9. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad „Skundžiamame sprendime teismas nurodo, jog informacijos apie statybos pradžią ir statybos sričių pasamdymą – paskyrimą nenurodymas, savaime nepaneigia akte konstatuotų aplinkybių dėl savavališkos statybos“, kad „Tokie netikslumai ir prieštaravimai, kuriuos teismas toleruoja, leidžia daryti prielaidą apie kompetencijos stoką ne tik patikrinimą vykdžiusių pareigūnų, tačiau ir paties teismo.“ Šios aplinkybės nurodymas savavališkos statybos akte nekeičia savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, esmės, nepaneigia savavališkos statybos akto teisėtumo, nepažeidžia ieškovės subjektinės teisės ir nesukelia teisinių padarinių.
17.10. Ieškovė statybą leidžiančio dokumento jos atliktų statybos darbų atlikimui nei inspekcijai, nei teismui nepateikė, taigi ieškovės atlikti ir inspekcijos savavališkos statybos akte fiksuoti su fasado perdažymu susiję statybos darbai pagrįstai pripažinti savavališka statyba. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančiais įrodymais, o ieškovei tik deklaratyviai neigiant jos savavališkai atliktus darbus, nepateikus jokių įrodymų pagrindžiančių jos teiginius, teismas pagrįstai šiuos teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
17.11. Ieškovės pateiktas 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninis darbo projektas 09-38-VD nėra statybą leidžiantis dokumentas, nepatvirtina dujų įvado gyvenamojo namo fasade įrengimo teisėtumo, taip pat nepaneigia inspekcijos nustatytos aplinkybės, kad pastato fasadas pakeistas įrengiant dujų įvadą pastato fasadinėje kiemo pusėje savavališkai, neturint šių ypatingojo statinio paprastojo remonto darbų atlikimui būtino statybą leidžiančio dokumento.
17.12. Inspekcija turėjo galimybę apžiūrėti gyvenamojo namo laiptinę, konstatuoti savavališkai išgriautus laiptus į palėpę, įvertinti išardytą, išgriautą perdangos aikštelę prie palėpės, ir įvertinus pro kamino (dūmtraukio, su ventiliacinėmis ištraukimo angomis) revizijos angą iš laiptinės trečiame aukšte į butą, priklausantį ieškovei, matomą vaizdą, konstatuoti išardytą (panaikintą) bendro naudojimo inžinerinę sistemą – kaminą su ventiliacijos šachta. Taip pat turėjo galimybę apžiūrėti gyvenamojo namo fasadą, įvertinti fasado keitimo statybos darbus. Inspekcijos vertinimu, turimos nuotraukos, inspekcijos surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, faktinių duomenų patikrinimo aktai yra pakankami ieškovės savavališkai atliktiems statybos darbams konstatuoti.
17.13. Teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, jame išdėstytos aplinkybės, kurios ir buvo nagrinėjamos byloje, taip pat įvertintos aplinkybės, kurios nurodytos procesiniuose dokumentuose bei paaiškintos žodžiu bylos nagrinėjimo metu. Teismas skundžiamu sprendimu nepadarė procesinių pažeidimų vertindamas į bylą pateiktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės (apeliantės) M. B. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
20. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės M. B. ieškinį atsakovei ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, atmetė. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birežlio 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė (ieškovė) prašo panakinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instacijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme.
22. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalis reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
23. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė M. B. pateikė namų komplekso aprašymą, nuotraukas, brėžinius, namo (duomenys neskelbtini), projektą, 2021 m. sausio 15 d. Kultūros paveldo departamento sprendimą, nekilnojamojo turto kultūros paveldo specialistės R. P. 2021 m. liepos 8 d. raštą. Apeliantė nepateikė prašymo dėl šių įrodymų prijungimo prie bylos, nenurodė jokių motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, pirmosios instancijos teismui, tiesiog nurodė, kad dokumentai pridedami prie apeliacinio skundo.
24. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apeliantė M. B. pateikė prašymą dėl papildomo įrodymo – AB „Energijos skirstymo operatorius” atsakymo į ieškovės prašymą dėl dujotiekio vamzdyno įrengimo į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Pateiktu įrodymu apeliantė siekia įrodyti, kad dujotiekio vamzdynas į (duomenys neskelbtini) esantį butą buvo įrengtas pagal 2009 m. parengtą ir suderintą projektą.
25. Apeliantė nurodė, kad teikiamas dokumentas buvo gautas tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. (į 2021 m. birželio 22 d. pateiktą ieškovės prašymą), todėl ieškovė (apeliantė) objektyviai neturėjo galimybės dokumento patiekti teismui anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė kreipėsi į bendrovę dėl informacijos 2021 m. birželio 22 d., t. y. po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl ji negalėjo kreiptis dėl šios informacijos gavimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir pateikti ją pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad dėl dokumentų, pridėtų prie apeliacinio skundo, apeliantė net nepateikė prašymo dėl įrodymų prijungimo prie bylos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti rašytinį įrodymą pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo pritaikyti išimtį bei priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
26. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra registruotos trys gyvenamosios paskirties patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso: Butas/Patalpa-butas (toliau – butas) Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – R. S.; gyvenama patalpa-butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat negyvenama patalpa (palėpė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenama patalpa – paslaugų patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso UAB „Amber Marketing“; gyvenamoji patalpa-butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenama patalpa-neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), - bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso ieškovei ir H. H. B.. Taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo priežiūra vykdoma pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutartį ir šios sutarties dalyvių interesus atstovauja įgaliotas atstovas – R. S..
27. Atsakovė 2020 m. rugėjo 3 d. atliko pagal gautus trečių asmenų pareiškimus patikrinimą dėl galimai atliktų pažeidimų pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuris priskirtinas prie ypatingosios kategorijos statinių, esančių valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, patenkančiame į Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, jų apsaugos zoną, įrašytame į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 36469) ir surašė 2020 m. rugsėjo 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1816. Atsakovės vyriausiasis specialistas G. B. patikrinimo metu nustatė, jog gyvenamajame name atliekami kapitalinio remonto statybos darbai neatitinkantys projekto sprendinių, neturint statybą leidžiančio dokumento; akte užfiksuoti vidaus darbai neturint statybą leidžiančio dokumento: 1) išardyti pastato vidaus laiptai su atitvarine sienele nuo trečio aukšto palėpės; 2) išardyta monolitinio gelžbetonio laiptų aikštelė (3 m²) su atitvarine sienele prie įėjimo durų į palėpę; 3) išardyta (panaikinta) bendro naudojimo inžinierinė sistema (ventiliacijos šachta), esanti trečio aukšto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi tik vent. pravala iš laiptinės pusės; 4) užaklintos ventiliacinės sistemos angos trečio aukšto grindyse ir trečio aukšto lubose. Taip pat užfiksuoti lauko darbai neturint statybą leidžiančio dokumento: 1) ant stogo tūrinio švieslangio konstrukcijos sumontuotas vienas kondicionavimo įrenginys, vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas; 2) ant pastato sienos dalies ir per gretimo namo ((duomenys neskelbtini)) sieną (po karnizu) sumontuotas vamzdinis įvadas į trečio aukšto patalpas (galimai dujų įvadas); 3) fasadinėje sienoje įrengtos oro šalinimo-padavimo angos su gaubtais (3 vnt.); 4) fasadinėje sienoje fasadas nudažytas trejomis spalvomis (pakeista išvaizda), uždažyti namo puošybos (gipso ar tinko) elementai.
28. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovės įgaliotas asmuo G. B. 2020 m. spalio 19 d. surašė ieškovei, kaip statytojai, savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo, kad buvo išardytos statinio bendrosios inžinerinės sistemos (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais), išardyta gelžbetoninė perdangos aikštelė prie palėpės. Ant stogo prie tūrinio švieslangio sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas, kondicionieriaus vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestas metalinis vamzdinis įvadas (dujų), fasadinėje sienoje įrengtos 3 oro šalinimo padavimo angos su gaubtais, fasadas nudažytas trimis spalvomis, uždažyti puošybiniai elementai. Akte nurodyta, jog buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 22 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Esant nurodyto pobūdžio aplinkybėms, atsakovė 2020 m. spalio 19 d. priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė nevykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio ir paprastojo remonto darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos, fiksuotos 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-201019-00117, padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2020 m. spalio 20 d. atsakovė priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė iki 2021 m. balandžio 19 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, atstatyti išardytas bendras namo inžinerines sistemas 3-ame aukšte (kaminas, ventiliacijos kanalai), atstatyti laiptus į palėpę su perdanga, pašalinti be leidimo įrengtas inžinerines sistemas tiek pastato viduje, tiek išorėje, tiek kaminų ventiliacinėse konstrukcijose, pašalinti vieną kondicionieriaus bloką prie tūrinio švieslangio ant stogo, fasadinėje dalyje pašalinti ventiliacines angas su gaubtais, pagal suderintą projektą nudažyti fasadą.
29. Taip pat ieškovės atstovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė vykdė statybos darbus gyvenamajame name pagal 2013 metais UAB „Senamiesčio projektai” parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės dalies kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 19 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
30. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas, priimtas pažeidžiant materialiosios bei procesinės teisės normas, sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, dėl nepagrįstai priimtų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų yra pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė, ieškovei nustatomi nepagrįsti įpareigojimai, ieškovė nepagrįstai pripažįstama kaip pažeidėja.
31. Apeliantės vertinimu 2020 m. rugsėjo 3 d. atliko patikrinimo metu pastato vidaus laiptų su atitvarine sienele nuo trečio aukšto palėpės išardymas buvo be pagrindo priskirtas prie statybos darbų, neatitinkančių projekto sprendinių, atliktų neturint statybą leidžiančio dokumento, atitinkamai be pagrindo buvo priimtas privalomasis nurodymas atstatyti laiptus į palėpę su perdanga. Apeliantė teigia, kad laiptai į palepę nėra saugomi (ir niekada nebuvo saugomi) pagal Kultūros paveldo registrą, taip pat palėpės laiptai nėra įtraukti į jokius techninius planus (brėžinius), numatyta tik laiptų anga. Remiantis Kultūros paveldo registru, laiptai saugomi iki antro ir aukštesnių aukštų, iš viso name yra 3 aukštai. Palėpė daug metų nebuvo eksploatuojama, dėl to negali būti įvardijama kaip „aukštas“, dabar patekimas į palepę ieškovei yra būtinas. Vertindamas palėpės laiptų išardymo darbų teisėtumą, teismas be pagrindo pasivadovavo liudytojo G. B. parodymais ir kritiškai įvertino ieškovės liudytojo M. N. parodymus apie tai, kad laiptai nėra saugomas namo objektas. Liudytojas M. N., statybos projektų vadovas, vykdė statybos darbų techninę priežiūrą ieškovės užsakymu, o apklaustas liudytoju, jis parodė, kad darbai buvo atlikti pagal projektą, patvirtino, kad medinius laiptus demontavo, laiptai nėra saugomas objektas.
32. G. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog perdanga buvo demontuota pilnai, tačiau apeliantė nurodė, kad gelžbetoninė perdangos aikštelė išardyta net nebuvo, o priešingai – buvo sustiprinta ir pastorinta įgyvendinant kapitalinio remonto projekto sprendinius. Remiantis kapitalinio remonto projektu, buvo numatytas fragmentinis perdangos ardymas, t. y. konkrečiai techninio projekto aiškinamojo rašto (kapitalinio remonto projekto 12 psl.) 5 punkto „Konstrukcijų sprendiniai", 5.1 papunktyje „Ardymo darbai" buvo numatytas fragmentinis perdangos demontavimas (laiptų vietoje). Tuo tarpu sprendinyje – sijų plane nurodyta, jog turi būti kertama anga laiptams. Todėl visi su perdangos aikštele atlikti remonto darbai visiškai atitiko projektinius sprendinius. Darbo projektas yra techninio projekto tinkamas įgyvendinimas. Kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi išimtinai pagal stogo konstrukcijos dalinės ekspertizės akto, parengto doc. dr. J. M., išvadas ir 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tik 2014 m. sausio 16 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus suderinto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kapitalinisremontas“ techninio projekto (duomenys neskelbtini) (parengto UAB „Senamiesčio projektai”), kuriam 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), apimtyje. Priešingai nei konstatuota savavališkos statybos akte ir teismo sprendime, nuo projektinių sprendinių ir nuo jų pagrindu sudarytų darbų sąmatų nukrypta nebuvo.
33. Teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo liudytojų parodymų ir nustatytų bylos aplinkybių, susijusių su laiptinės ir perdangos demontavimu vertinimo. Ginčo, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra ypatingasis ir saugomas kultūros paveldo statinys, byloje nėra. Aplinkybė, ar pastato vidaus laiptai su atitvarine sienele yra saugomo pastato saugomas elementas, nepriklauso nuo liudytojų nuomonės ir jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kultūros paveldo registro gyvenamojo namo vertingųjų savybių išrašas liudija, jog namo konstrukcijos, o būtent – cokolinio ir 1 a. mozaikinio betono laiptai, 2 ir aukštesnių aukštų mediniai laiptai, medinių laiptų turėklų su porankiu tipas, laiptų pakopų danga ar jos medžiaga, - įtraukti į namo vertingųjų savybių sąrašą ir yra saugomi elementai. Apeliacinio skundo teiginys, kad palėpės laiptai negali būti vertinami kaip „2 ir aukštesnių aukštų laiptai“, dėl to, kad palėpė ilgą laiką nebuvo naudojama, ji negali būti vertinama kaip „aukštas“ ir dėl to palėpės laiptai nepriskiriami prie namo saugomų elementų, atmestinas, kaip subjektyvus.
34. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad kapitalinio remonto darbai buvo atlikti pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kapitalinis remontas“ techninį projektą (duomenys neskelbtini), kuriam 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau darbai, kuriuos ieškovė atliko ir atsakovė juos užfiksavo savavališkos statybos akte, - techniniame projekte nebuvo numatyti. Ieškovė pateikė 2020 m. rugsėjo mėnesio darbo projektą, kuriame nurodytas laiptų planas su aikštele, tačiau techniniame projekte dėl neįrengtos pastogės kapitalinio remonto, dėl kurio savivaldybė išdavė statybos leidimą, darbo projektas nėra minimas, juolab, kad su juo darbo projektas teiktas nebuvo. Teismas nustatė, kad darbai, dėl kurių surašytas ginčo aktas, realiai buvo vykdomi 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, kaip parodė liudytojas M. N. teismo posėdyje, t. y. iki darbo projekto parengimo. Tokios teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponavo teismo išvadą, kad savivaldybės pritarimas – leidimas palėpės laiptinės darbams gautas nebuvo.
35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
36. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymus, jų visetą, motyvuotai pagrindė savo išvadas dėl įrodymų vertinimo, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos tesimo išvadomis, kad liudytojo M. N. parodymai apie tai, jog laiptai nėra saugomas objektas, - prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kas sudarė pagrindą teismui įvertinti juos kritiškai.
37. Apeliantė taip pat nurodė, kad savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose įvardijant statinį (patalpą), dėl kurio yra konstatuota savavališka statyba, yra įvardijama patalpa, nurodant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki padalijimo buvusį ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu neegzistavusį pastogės unikalų numerį, ir adresą - (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantės buto, o ne palėpės adresą (palėpės adresas (duomenys neskelbtini)). Apeliantės vertinimu ši aplinkybė patvirtina, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu Inspekcijos atstovas, netinkamai atlikdamas jam tenkančias funkcijas, išsamiai nepasidomėjo tikrinamu objektu ir nenustatė reikšmingų duomenų, t. y. kad ieškovei priklauso ne visa, o tik dalis neįrengtos pastogės (kuri suformuota, kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas atskiras unikalus numeris ir adresas), dėl ko visus neįrengtoje pastogėje Nr. (duomenys neskelbtini) (ir toje dalyje, kuri ieškovei nepriklauso) padarytus pažeidimus nepagrįstai priskyrė ieškovei, o ne realiam jos savininkui. Teismas formaliai sprendė, jog tai yra techninė klaida, kuri savaime nepaneigia akte užfiksuotų aplinkybių.
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės poziciją pabrėžė, kad pažeidimai ginčo aktu buvo konstatuoti bendro naudojimo, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Nors savavališkos statybos akte nurodyta, jog pažeidimai nustatyti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau akto turinys, o būtent grafa – pažeidimų esmė, liudija, jog vyriausiasis specialistas G. B. nustatė pažeidimus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektuose – laiptinėje, bendrosiose inžinerinėse sistemose, ant namo stogo ir fasado. Tokios teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą įvertinti aplinkybę, kad ginčo savavališkos statybos akte nurodytas ieškovės buto (duomenys neskelbtini) adresas, o ne bendras gyvenamojo namo adresas, kaip techninę klaidą, kurią savaime nepaneigia akte užfiksuotų faktinių aplinkybių. Pažeidimai užfiksuoti bendro naudojimo patalpose, dėl to teismas sprendė, kad atsakovė turėjo realią galimybę apžiūrėti gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas – laiptinę, perdangos aikštelę ir kt.
39. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad atsakovė pagristai pripažino ieškovės statybos darbus savavališkais, įrengiant antrąjį kondicionieriaus bloką, neturint šių statybos darbų atlikimui išduoto leidimo. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės pateikto 2021 m. kovo 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo patvirtintas tik vieno kondicionieriaus buvimas; liudytojo M. N. parodymai, kuris nurodė, jog darbų atlikimo metu galimai buvo du kondicionieriai, yra netikslus ir neaiškus.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai vertinami ir pagal bendrosios logikos dėsnius. Vertinant atsakovės 2020 m. rugsėjo 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes bei 2020 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos akto Nr. FAK-1806 teisėtumą ir pagrįstumą, aktualu nustatyti, ar patikrinimo ir akto surašymo metu ant namo stogo buvo sumontuotas papildomas (antras) kondicionieriaus blokas, kaip ir nurodyta savavališkos statybos akte. Antstolio 2021 m. kovo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktas fiksuoja akto surašymo metu buvusią padėtį, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys nepaneigia 2020 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos akte Nr. FAK-1806 užfiksuotos aplinkybės buvimo ir šio akto teisėtumo ir pagrįstumo, juolab, kad antro kondicionieriau buvimą patvirtina ir liudytojo M. N. parodymai. Kaip jau buvo minėta, šis liudytojas vykdė statybos darbų techninę priežiūrą ieškovės užsakymu, jis matė faktinę padėtį statybų metu ir, nors jo parodymai dėl antro kondicionieriaus lokacijos nėra tikslūs, nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad statybos akto surašymo metu ant pastato stogo buvo sumontuotas papildomas kondicionieriaus blokas.
41. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog savavališko dūmų šalinimo kamino išradimo darbų nei gyvenamojo namo pastogėje, nei savo bute apeliantė neatliko. Demontuoto kamino (plytų mūro dūmtraukio) vieta yra gyvenamojo namo palėpės dalyje, priklausančioje trečiajam asmeniui R. S., apeliantė objektyviai negalėjo demontuoti kamino kitam savininkui priklausančioje palėpės dalyje.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad savavališkos statybos akte nustatyta, jog buvo išardyta (panaikinta) bendro naudojimo inžinerinė sistema (ventiliacijos šachta), esanti trečio aukšto patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi tik vent. pravala iš laiptinės pusės, byloje esanti revizijos angos iš laiptinės fotonuotrauka liudija, kad buvo pašalintas kaminas (dūmtraukis, su ventiliacinėmis ištraukimo angomis), atliekant statybos darbus ieškovei priklausančiame bute, kurių metu buvo išardyta (panaikinta) bendro naudojimo inžinerinė sistema (ventiliacijos šachta). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. B., kuris įvertino pro kamino revizijos angą iš laiptinės trečiame aukšte į butą, priklausantį ieškovei, matomą vaizdą ir nustatė, kad buvo išardyta (panaikinta) statinio bendroji inžinerinė įranga (dūmų šalinimo kaminas su revizijomis ir ventiliacijos kanalais). Kadangi šie darbai nebuvo numatyti kapitalinio remonto techniniame projekte, dėl kurio buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atsakovė šiuos darbus kvalifikavo kaip savavališką statybą.
43. Teismas pabrėžė, jog savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas surašyti dėl gyvenamojo namo 3-iame aukšte, savavališkai išgriauto kamino ir ventiliacijos kanalų, o ne dėl kamino (plytų mūro dūmtraukio) gyvenamojo namo palėpėje išgriovimo, dėl to atmetė visus ieškovės argumentus, jog atsakovė surašė aktą dėl savavališko kamino ir ventiliacijos kanalų išgriovimo jai priklausančiame bute. Dėl analogiškų motyvų teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog demontuoto kamino (dūmtraukio) vieta namo pastogėje yra pastogės dalyje, priklausančioje trečiajam asmeniui R. S., dėl to apeliantė negalėjo demontuoti kamino kitam savininkui priklausančiose patalpose, kad 1992 m. namo kadastrinių matavimų inventoriniam plane nėra jokių kamino revizijos šachtų, kad Kultūros vertybių apraše stogo elementai – jokios įrangos trečio aukšto kaminų, krosnių ar dūmtraukių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai nėra susiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis, nepaneigia savavališkos statybos akte užfiksuotų faktinių aplinkybių bei liudytojo G. B., atsakovės atstovo, patikrinusio faktinę padėtį vietoje, parodymų.
44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog informacijos apie statybos pradžią ir statybos sričių pasamdymą-paskyrimą nenurodymas savaime nepaneigia akte konstatuotų aplinkybių dėl savavališkos statybos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas to nelaikė esminiu pažeidimu, kad atsakovas įpareigojo apeliantę pranešti „Infostatybai“, tokiu atveju turėtų būti perrašytas savavališkos statybos aktas, be nurodymo įpareigoti. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo išvados kritikos nėra nuoseklūs – apeliantė teigia, kad vykdant jai priklausančios neįrengtos palėpės dalies kapitalinio remonto darbus, jai nekilo informavimo pareigą apie statybos pradžią ir statybos sričių vadovų pasamdymą – paskyrimą. Jeigu apeliantė informavimo pareigos neturėjo, savavališkos statybos darbų pradžios ir statybos sričių pasamdymą-paskyrimą nenurodymas negalėjo būti teismo įvertintas kaip esminis savavališkos statybos akto pažeidimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas panaikinti apeliantės įpareigojimą pranešti „Infostatybai“nebuvo pareikštas nei kaip savarankiškas, nei kaip alternatyvus, todėl teismas neturėjo pagrindo sprendime pasisakyti dėl tokio reikalavimo ir apeliantės pageidavimo dėl savavališkos statybos ako perrašymo.
45. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl fasado puošybos elementų uždažymo darbų, kad šiuos darbus atliko kiti asmenys ar kad tokio pobūdžio darbai buvo atlikti iki ieškovei pradedant kapitalinį gyvenamojo namo palėpės remontą; teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl fasado puošybos elementų uždažymo darbų nesant jokių ieškovės atliktų veiksmų įrodymų, t. y. teismas rėmėsi prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Byloje esantys 2019 m. spalio 9 d. faktinių duomenų patikrinimų vietoje aktas ir 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo duomenys patvirtina, kad fasadas buvo perdažytas, uždažyti fasado puošybiniai elementai. Pažeidimai užfiksuoti tuomet, kai ieškovė vykdė remonto darbus pastogėje. Patikrinimo aktuose užfiksuotų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė labai tikėtiną išvadą, kad fasado puošybos elementų darbai buvo atlikti ieškovės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog paminėtus darbus atliko kiti asmenys. Taip pat pažymėtina, kad namo patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims, gyvenamojo namo priežiūra vykdoma pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. jungtinės veiklos sutartį ir šios sutarties dalyvių interesus atstovauja įgaliotas atstovas – R. S., todėl mažai tikėtina, kad fasado puošybos elementų uždažymo darbai būtų atlikti pašalinių asmenų, be namo patalpų savininkų žinios. Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys patvirtino, kad fasado puošybos elementus uždažė ieškovė remonto metu.
46. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, kad ieškovės pateiktas 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninis darbo projektas 09-38-VD neatitinka teisės aktų reikalavimų nepatvirtino dujų įvado gyvenamojo namo fasade įrengimo teisėtumo, juolab, kad dujų vamzdžio įvedimas pastato fasade užfiksuotas dar 2020 metais; teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pastato fasadas buvo pakeistas savavališkai įrengiant dujų įvadą pastato fasadinėje kiemo pusėje, neturint ypatingojo statinio paprastojo remonto darbų atlikimui būtino statybą leidžiančio dokumento. Minėtus darbus atliko ne ieškovė, o AB „Lietuvos dujos“, įvadas yra šios bendrovės atsakomybėje.
47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad iš kiemo fasadinės pusės pravestas metalinis dujų įvadas buvo įrengtas pagal 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninį darbų projektą 09-38-VD. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą, statybos reglamentus tokio įvado įrengimui buvo privalomi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiški pritarimai pastato paprastojo remonto atlikimui, siekiant įgyvendinti 2009 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos techninį darbo projektą 09-38-VD. Apeliantė nepateikė tokių duomenų, todėl sutiktina, kad pateiktas ieškovės 2009 m. dujotiekio rekonstrukcijos techninis darbo projektas savaime nepatvirtina dujų įvado įrengimo namo fasade teisėtumo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninį pasą, iš kurio matyti, jog statybos darbai buvo pradėti 2021 m. kovo 31 d., o baigti – 2021 m. balandžio 9 d., tačiau atsakovė savavališkos statybos aktą, kuriame užfiksavo iš kiemo fasadinės pusės ant sienos pravestą metalinį vamzdinį įvadą (dujų), surašė 2020 m. spalio 19 d. Taigi, ieškovės pateiktas techninis pasas savaime nepaneigia ginčo akte užfiksuoto fakto, jog patikrinimo metu (2020 m. rugsėjo 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1816) buvo konstatuota, kad gyvenamajame name atlikti kapitalinio remonto statybos darbai neatitinkantys projekto sprendinių, neturint statybą leidžiančio dokumento, o būtent - akte užfiksuoti ne tik vidaus darbai neturint statybą leidžiančio dokumento, bet ir lauko darbai - ant pastato sienos dalies ir per gretimo namo ((duomenys neskelbtini)) sieną (po karnizu) sumontuotas vamzdinis įvadas į trečio aukšto patalpas (galimai dujų įvadas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo išvadas dėl dujų įvado įrengimo neteisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties.
48. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybės, dėl ko priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ieškovės paaiškinimus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neargumentuojama ir nenurodoma, kaip byloje pateikti įrodymai turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, padarytinos. Aplinkybė, kad teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepalankias ieškovei išvadas savaime neįrodo teismo šališkumo arba padarytų civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo pažeidimo. Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instacijos teisme.
50. Atmetus skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Amber Marketing“ pareiškė prašymą dėl 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Trečiojo asmens nurodytos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (726 Eur) neviršija maksimalaus atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą, prašymas dėl jų atlyginimo tenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Amber Marketing“ (juridinio asmens kodas 11580079) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.