- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- 2-24-674/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01119-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Arūnas Justeikas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. pareikštą ieškinį atsakovui R. P., trečiasis asmuo AB Swedbank bankas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei J. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį ir prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 122, tarp R. P. ir J. (T.) P., nutraukti dėl sutuoktinio R. P. kaltės; buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; nutraukus santuoką palikti iki santuokos turėtas pavardes: P. ir T.; santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytą turtą padalinti sekančiai: J. P. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2000 m., 200 Eurų vertės; R. P. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2001 m., 700 EUR vertės; motociklas SUZUKI GS 550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 EUR vertės; priteisti iš atsakovo R. P. – 750 Eurų piniginę kompensaciją už R. P. natūra tenkantį didesnės vertės turtą; finansinius įsipareigojimus buvusiam AB bankui Hansabankui (šiuo metu - AB ,,Swedbank) pagal 2004-11-24 kredito sutartį Nr. 04(duomenys neskelbtini), suteiktą būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, nutraukus santuoką pavesti toliau vykdyti asmeniškai J. P.; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir po to priešieškinį, kuriais prašo panaikinti santuoką sudarytą 2009 m. rugsėjo 19 d. . Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 122, tarp R. P. ir J. (T.) P. dėl abiejų kaltės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovui pavardę – P., ieškovei – T.; pripažinti atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį J. P. vardu įregistruoto turto – buto, esančio V(duomenys neskelbtini); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės J. P. priklausančią dalį, išmokant J. P. kompensaciją sumoje 10 000 Eur, o atsakovui R. P. paliekant asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini); finansinius įsipareigojimus (negrąžintą kredito dalį) buvusiam AB bankui Hanzabankas (šiuo metu AB Swedbank) pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktą būsto (duomenys neskelbtini), įsigijimui, pripažinti atsakovo R. P. asmeniniu kreditu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad ji su atsakovu susituokė 2009 m. rugsėjo 19 d. Formuodama šeimą manė, kad viskas bus gerai ir eisis sklandžiai, bet po kurio laiko prasidėjo barniai, yra buvę atvejų, kad P. naudojo prieš ją ir jos vaikus fizinį smurtą, kreipėsi ir į policiją, vaikų teises. Būdavo atvejų, kad jis ją žemindavo. Jie susipažino 2003 m. gruodį, susirašinėdavo žinutėm. Ji tada gyveno (duomenys neskelbtini). Kalbėjosi apie darbą, galimybes gyventi Raseiniuose. Čia apžiūrėjus gyvenamąją vietą P. pasiūlė padėti, kad būtų didesnės perspektyvos, atvažiuoti čia gyventi. Vaikui pasibaigus mokslo metams, vasarą atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje susirado butą. P. gyveno pas pusbrolį (duomenys neskelbtini), ten buvo mažai vietos, tai jis pasiprašė gyventi pas ją. Susitarė, kad jis pamokės jai už buto priežiūrą ir taip gyvens. Jie bendro ūkio nevedė, ji net nežino kiek atsakovas uždirba. Ieškovė turi neįgalumą antrą grupę, darbingumas 35 procentai, todėl ir čia pasidarė Raseiniuose sunku su darbais, nes yra pažeistos rankos. Tada teko išlaikyti vaikus, gaudavo alimentus. Jei būdavo sunku, tai padėdavo jos tėvai, kurie šiuo metu mirę, jos broliai. Kai pradėjo nuomotis sugalvojo imti paskolą, nes jai besinuomojant pasakė, kad ten parduoda tą vietą. Tada persikėlė į (duomenys neskelbtini). Butą išsilaikydavo pati, nes atsakovo buvo mažos pajamos. Ji gaudavo neįgalumą ir dirbo Šatrijoje. Ieškovė sugalvojo pasiimti paskolą. Ji buvo registruota prie savivaldybės, laukė eilėje dėl socialinio būsto. Jos dukra turėjo bronchinę astmą, tai norint gaut paskolą buvo lengvatinės sąlygos, tačiau ji turėjo būti registruota Raseinių rajone. Tada R. pasiūlė padėti ir priregistruoti pas savo krikštatėvį kol susitvarkys dokumentus. Ten buvo deklaruota kokius tris mėnesius. Visus dokumentus tvarkė iš savo lėšų, atsakovas nieko neduodavo, būstą nuo pirmos dienos išsilaiko pati. Butą pirko pati, bankas davė paskolą lengvatinėmis sąlygomis, nes ji buvo išsituokusi, su dviem nepilnamečiais vaikais, tai 20 proc. dengė savivaldybė. Šiai dienai kredito liko išmokėti apie 3 000 Eur. Visas įmokas ji mokėjo pati. Kurį laiką buvo sunku, ji sirgo, būstas buvo perduotas antstoliams, tai ji važiavo į užsienį, kad išmokėt skolas. Visą tą laiką jis apie santuoką nekalbėjo. Jis tik sakė, kad gali patvarkyt namus, tapetuoti sienas. Bet šiai dienai butas yra varganas. Butas vis dar nesutvarkytas. Remontui medžiagas pirkdavo bendrai, net už jo pirktas medžiagas dar prašydavo pinigų. Remontas kiek daryta yra nekokybiškas. Taip pat jos bute kelis metus yra gyvenusi jo dukra. Ieškovė kas du mėnesius važiuoja į Vokietiją, bet ir tuo metu kai ji negyvena, o atsakovas ten gyvena, jis nesusimoka už patarnavimus. Ji į Vokietiją važinėja jau kokie treji metai. Vaikai buvo palikti su P., buvo palikusi savo banko kortelę, kad būtų viskas sumokama. Už patarnavimus kurį laiką kai ji buvo Vokietijoje patarnavimai nebuvo mokami, susimokėdavo ji grįžusi. Jos asmeninis turtas įgytas pagal yra 293/1833 žemės sklypo, esančio Taikos g. 4, Skuodo m.; 16/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); po 1/3 ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); 16/100 kitų statinių (kiemo statinių (stoginių, lauko tualeto, šulinio, šiukšlių dėžės), esančių Taikos g. 4, Skuodo m.; 1/3 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį Ford Fokus prašo pripažinti jos nuosavybe. Iš esmės tas automobilis jau perduotas į metalo laužą, gauta 100 Eur. Santuokos metu yra įgytas Scenica ir motociklas, bendra įgyto turto vertė 1900 Eur, tokiu atveju kiekvienam iš jų turėtų atitekti turto už 950 Eur. Jai automobilis ir motociklas nėra reikalingi, iš atsakovo prašo jai priteisti piniginę kompensaciją sumoje 750 Eur.
4. Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis yra neištikimas. Ji rado SMS žinutes, kad jis bendrauja su kita moterimi. Klausė atsakovo, kas tai, tačiau vyras jai nieko neaiškino, sakė kad tai tik jos fantazijos. Tačiau ji pati kalbėjosi su vyro drauge. Paaiškėjo daug metų ji yra apgaudinėjama. Iš jos vyras tyčiojasi, aptarinėja su drauge planus, kaip ją apgauti. Kai vyras po operacijos gulėjo ligoninėje, o tai buvo jau vykstant skyrybų procesui, ji norėjo taikytis su vyru, jį slaugė ligoninėje, ir tuo metu sužinojo iš medicinos personalo, kad jos vyrą slaugo ir kita moteris, vyro draugė. Vyras pripažįsta, kad turi draugę. Iš pradžių galvojo, kad tai dėl to, kad ji važiavo dirbti į Vokietiją, tačiau sužinojo, kad tai buvo dar metai iki jai pradedant važinėti dirbti į Vokietiją. Savo kaltės dėl santuokos iširimo nemato, nes rūpinosi šeima, ieškojo būdų padėti vyrui ir jo vaikams, be to mokėjo vyro įsiskolinimus, dėjo pastangas taikytis ir išsaugoti šeimą. Tačiau atsakovas norėjo tik patogaus gyvenimo jos sąskaita ir dar gyvenant santuokoje bendrauti su kitomis moterimis. Santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Išlaikymo sau neprašo. Prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę T..
5. Atsakovas R. P. nurodė, kad su ieškiniu iš dalies nesutinka. Atsakovas nurodė, kad su ieškove susipažino 2004 metais, kartu apsigyventi neskubėjo. Kai nusprendė kartu gyventi, tai jis ieškovę prideklaravo pas savo tetą (duomenys neskelbtini). Ieškojo buto kur gyventi ir nusprendė ieškoti savo būsto. Tada ji dirbo Šatrijoje, o jis dirbo nelegaliai, o gavo tik neįgalumą. Nuėjo į banką ten viską išdalino, ir paskolą davė ieškovei. Po paskola pasirašė tik žmona, tada jie nebuvo vedę. Kai seni buto savininkai išsikraustė, tai raktą rado po kilimėliu. Į tą butą iš karto persikraustė abu. Iki santuokos kartu gyveno apie penkis metus. Jis mokesčiui už kreditą duodavo pinigų, o kur ieškovė dėjo pinigus nežino. Butas buvo areštuotas, nes buvo įsiskolinimai. Jis kiek turėjo pinigų užmokėjo skolos dalį, bet vėliau reikėjo net pragyvenimui skolintis. Kodėl ji išvažiavo į Vokietiją jis nežino. Prie buto jis prisidėjo darydamas remontus, pakeitė langus mokėjo apie 400 Lt, o balkoniniai du – po 900 Lt, keturios durys po 100 Lt. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės. Santuoką nutraukti sutinka, bet nesutinka su ieškovės kaltinimu. Paaiškino, kad kai pradėjo gyventi kartu, tai ji daugiausia būdavo vaikų kambaryje. Ji po kelias valandas išeidavo ir nežinia kur būdavo. Jis nurodė, kad net nesikalbėdavo su žmona, jie sėdi skirtinguose kambariuose ir taip vyksta jau kelis metus. Su ta kita moterimi jis bendrauja jau apie metus, tačiau tą moterį jis pažįsta gana ilgai, dar prieš susipažįstant su ieškove. Su ta moterimi susirašinėdavo labai retai. Jis su ja kalbėdavo apie viską, apie gyvenimą. Susirašinėdavo žinutėmis. Po santuokos nutraukimo išlaikymo nepageidauja ir jai išlaikymo neteiks. Sutinka, kad ieškovei būtų palikta T. pavardė. Dėl turto paaiškino, kad jis turėjo butą, bet ieškovė prikalbėjo palikti butą ir padengti įsiskolinimą vaikams, kuris vaikų pilnametystės metu buvo apie 1000 Lt. Išlaikymo įsiskolinimą dengė iš savo atlyginimo. Įsiskolinimas atsirado tada, kai bylinėjosi su savo pirma žmona ir kai jis nedirbo, sirgo ir turėjo insultą. Tai tęsėsi apie gerą pusmetį. Po to po insulto jis įsidarbino Norvelitoje ir dirbo nuo 2004 m. iki pastarojo laiko. Šiuo metu savo vardu registruoto turto neturi. Santuokos metu yra nupirkti automobiliai Ford Fokus ir Renault Megane, motociklas Suzuki, vertė apie 500 Eur. Jis mano, kad jo nuosavybe turi būti pripažinti automobilis Renault Megane ir motociklas Suzuki. Renault Megane yra pirkta už sutaupytus atostoginius. Mokėti už tą turtą kompensacijos nesutinka, nes dar iki santuokos ieškovei yra nupirkęs tris siuvimo mašinas, kad vykdytų veiklą. Šios mašinos dabar stovi bute. Jis tų mašinų nepageidauja. Kai pirko mašinas, bendra jų suma apie 2 400 Lt. Jos pirktos už kreditus. Mano, kad tos mašinos turi būti paliktos ieškovei, o jis dėl to nemokėtų kompensacijos. Dėl kredito mano, kad kreditą gali grąžinti abu bendrai. Jis iš pradžių duodavo pinigų, bet kur ieškovė dėdavo pinigus, jis nežino. Iki kol susirgo 2019 m. rugsėjo mėnesį duodavo apie 150-200 Eur per mėnesį gyvenimui: maistui, mokesčiam, kreditui. Jis nori, kad ½ dalis buto būtų paliktas jam, kreditas paliktas jam asmeniškai išmokėti. Mano, kad buto vertė 8000 – 9000 Eur. Jį tenkintų, kad P. sumokėtų jam 10 000 Eur kompensaciją. Jei sumokėtų, tai P. galėtų likti gyventi bute ir kreditas lieka jai. Jokių rašytinių įrodymų jis neturi, nes manė, kad jie šeima ir įrodymų nerinko ir nesaugojo.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo AB Swedbank bankas pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad jeigu teismas nuspręs priešieškinį tenkinti ir pripažins, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra atsakovo ir ieškovės bendroji dalinė nuosavybė, prašo teismo atsižvelgiant į CK 6.975 str. 2 d. išspręsti klausimą dėl ieškovės ir atsakovo atsakomybės bankui pagal 2004-11-24 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, patenkinus priešieškinį ir pripažinus, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, prašo teismo pripažinti, kad ieškovė J. P. ir atsakovas R. P. kreditą (pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).) paėmė bendrai ir jo vykdymą privalo Bankui vykdyti solidariai. Paaiškino, kad kreditas buvo suteiktas J. P., kad įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vienas iš pagrindinių atsakovo argumentų yra nurodomas bendro turto - buto įsigijimas, siekiant patenkinti bendrus šeimos poreikius, tačiau, atsakovas iš esmės jokių įrodymų neteikia. Asmuo, siekiantis nuginčyti, kad bendro gyvenimo metu turtas buvo įgytas ne vieno sugyventinių asmeninės nuosavybės teise, turi pateikti teismui pakankamus įrodymus kurie patvirtintų, kad tarp sugyventinių buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Tai, kad kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vesti bendrą ūkį, savaime nesuteikia pagrindo besąlygiškai manyti ir/ar teigti, kad tuo pačiu buvo susitarta ir dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis su Ieškove vedė bendrą ūkį negali būti laikomos pagrindu daryti išvadą, jog jo prisidėjimas buvo toks esminis, kad jį galima būtų traktuoti kaip partnerio įnašas atsiradęs iš jungtinės veiklos. Todėl mano, kad šiuo atveju gali būti sprendžiama ne dėl nuosavybės teisių pripažinimo, bet dėl ieškovės sumokėtų lėšų ar išlaidų kompensavimo. Bankas duomenų apie tai, kad Ieškovė ir Atsakovas buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį neturi ir tokia informacija prieš suteikiant Ieškovei kreditą Bankui pateikta nebuvo. Taip pat Bankui nebuvo suteikta informacija apie tai, kad turtas perkamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokios svarbios informacijos nuslėpimas sąlygojo tai, kad Bankas neturėjo galimybės įvertinti pilnos rizikos, susijusios su tuo, kad kreditas suteikiamas vienam asmeniui, o turtas įsigyjamas dalinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad, jeigu Bankui būtų suteikta aukščiau nurodyta informacija, Bankas svarstytų klausimą dėl kredito nesuteikimo arba pareikalautų į prievolę įstoti ir Atsakovą. Mano, kad pilnos informacijos neatskleidimo arba nuslepiant esminę kredito suteikimui svarbią informaciją Banko atžvilgiu vertintini kaip nesąžiningi. Šios paskolos sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovė hipotekos lakštu Bankui įkeitė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. P. įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad Atsakovo reikalavimas, kuriuo jis prašo pripažinti Atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį J. P. vardu įregistruoto turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei reikalavimas Finansinius įsipareigojimus (negrąžintą kredito dalį) Swedbank AB pagal 2004-11-24 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktą būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, pripažinti atsakovo R. P. asmeniniu kreditu yra nepagrįsti, todėl neteisėti. Prašo teismo priešieškinį atmesti. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
7. Liudytojas J. B. paaiškino, kad jie su R. bendravo. 2004 m. vasarą jie susitiko, pasikalbėjo. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nuomoja butą ir žada su moterimi pradėti naują gyvenimą. Jie ten ne ilgai nuomojo. Tada dar matė mergaites, kurios buvo antrosios pusės. Ar R. P. dirbo nežino. Jis tada jau buvo išsituokęs. Žino, kad jie nuomojo kitą namą, tada ėmė paskolą ir pirko butą prie cerkvės. Jie vienas pas kitą nesilankė, per daug artimai nebendravo. Ilgą laiką P. gyveno (duomenys neskelbtini), jo vaikai pilnamečiai, turi tris dukras, dvynukes ir dar vieną dukrą. Kada ši pora susituokė konkrečiai jam nežinoma. Kaip šiems žmonėms sekėsi gyvent nežino, kokių skolų turėjo pasakyti negali. Žino, kad R. kaip statybininkas remontavo butą. R. sakė, kad ėmėm paskolą, taisom butą. Žino, kad tvarkė elektrą bute. Apie P. alimentus vaikams, jo greituosius kreditus, ar apie įsiskolinimus nieko nežino. Žino, kad atlikti remontus P. padėjo brolis, bet, kad būtų samdyta kokia firma, tai ne.
8. Liudytojas S. P. nurodė, kad R. P. yra jo brolis. Žino, kad brolis skiriasi, nes nesugyvena ir nepasidalina turto. Jis gyvena Laužų kaime, ten gyvena jis su šeima ir savo mama. Paaiškino, kad ten yra gyvenęs ir R. P., tai buvo apie 2002 – 2003 metus. Ar R. tuomet jis dirbo nepamena, lyg tai tuomet dirbo sargu UAB ,,L.“ (duomenys neskelbtini). Po to jis išsikėlė gyventi į Raseinius nuomotis. Į Raseinius jis išsikėlė gyventi į išsinuomotą namą ar butą, vienas buvo (duomenys neskelbtini) – į butą, po to name prie Prabaudos parduotuvės, o po to planavo pirkti butą. Nuomotis pradėjo su J.. Vienas nesinuomojo. Kai planavo pirktis butą, padėjo ieškoti. Po to jie tą butą įsigijo. Butą įsigijo prie poliklinikos. Svarstyti visokie variantai, kadangi J. buvo vieniša su dviem vaikais, todėl lengvatinėmis sąlygomis gavo butą. Ar brolis buvo pajėgus finansiškai gauti paskolą jis nežino. Jie planavo butą pirkti sau kartu. Tada jie susituokę nebuvo. Susituokė dar po ilgoko laiko. Jis tam bute lankėsi. Iš pradžių ten nieko nebuvo, dabar ten darytas kapitalinis remontas, darytos pertvaros. Pas brolį svečiuose buvo prieš kokius šešis metus. Tada vienas galas buvo suremontuotas, o svetainėje buvo sudėtas gipsas. Jam iš parodytų nuotraukų gali pasakyti, kad tai to buto nuotraukos. Tačiau nei vonioje, nei tualete ar virtuvėje niekas nedarytas, nes laukė renovacijos. Tam bute R. lygino sienas, dėjo gipsą luboms, tapetavo, dėjo grindų laminatą, keitė duris. Darbus dirbo pats. Jis nedirbo. R. sveikata pašlijusi dabar. Invalidumą gavo senai, gal prieš dvidešimt metų. Brolis į jų šeimą nesikiša. Žino, kad brolis turi tris vaikus, visi pilnamečiai. Jis juos lankė. Ar su vaikais susipykęs nežino. Viena dukra Anglijoje, o kitos dvi lyg tai Kaune. Kokios brolio pajamos nežino. Žino, kad dirbo Norvelitoj ir gaudavo invalidumą. Ar bendrai vedė finansus nežino, nežino ar brolis turėjo santaupų, žino, kad kažkokį alimentų įsiskolinimą turėjo. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) turėjo butą, kurį kai skyrėsi paliko žmonai ir vaikams, tuo padengė alimentų įsiskolinimą. Kiek žino buto paskolą dengė bendrai. Brolis iš jo skolinęsis pinigų, sakė, kad reikia tai mokesčius sumokėti, tai dar kam nors. Skolinosi dar litais po kokius 200-300 Lt, skolinosi gal kokius keturis kartus. Skolas grąžinęs. Nežino ar brolis turi kokią dar draugę be šeimos. Lyg tai kažkokią turi susiradęs, bet tai žino iš savo žmonos. Tą draugę gal turi kokius metus.
9. Liudytojas A. P. nurodė, kad yra R. P. brolis. Žino, kad vyksta skyrybos ir nepasidalinamas turtas. Paskolą butui ėmė bendrai, gyveno, dabar skiriasi ir kažko nepasidalina. Kai jie pradėjo gyventi kartu, R. vaikai liko gyventi (duomenys neskelbtini). Savo vaikams, kai skyrėsi paliko butą, kažkokią dalį alimentų. Bendrauti pradėjo J. su R. žinutėmis, po to apsigyveno kartu, nuomojosi butą. Po to jie priėjo prie varianto, kad imti ant J. paskolą ir po to išsimokėti. Jie pasiėmė paskolą ir įsigijo butą. Po to, kad tik vėliau susituokė ir sutvarkė popierius buvo tik formalumas. R. kai išsiskyrė su žmona grįžo gyventi į tėviškę. Ten išgyveno apie metus. Po to jis išėjo gyventi į Raseinius išsinuomavo kažką. Ar vienas nuomavosi, nepamena. R. su J. nuomavosi butą (duomenys neskelbtini), dar nebuvo vedę. Kai pradėjo gyventi kartu, tai jų santuoka įvyko po kokių penkių metų. Susituokė gal kokiais 2010 metais. Kai jie planavo nuomotis, taip nusprendė, kad tai neekonomiška. Buto pirkimo metu brolis turėjo kažkokių santaupų, bet kiek nežino, gal kokį 1000 Lt. Kai planavo imti paskolą jie buvo išsikalbėję, kad reiks kažkokių pinigų. Ar R. prisidėjo prie buto pirkimo – taip, bet kokia dalim prisidėjo nežino. Kiek sukrapštė tiek ir atidavė, gal 1000 Lt. Brolis dirbo Norvelitoje, gaudavo atlyginimą didesnį nei minimalų. R. savo butą perrašė vaikams tai faktas, bet ar buvo įsiskolinimas už išlaikymą nežino. Nežino, ar brolis ėmė greituosius kreditus. Ar butui buvo uždėtas areštas nežino, bet brolis yra skolinęsis pinigų dėl mokesčių už butą. Skolinosi po 100-300 Lt. Tada kai buvo bėdos su elektra ir vandeniu skolino 400 Eur. Brolis skolas grąžinęs. Pas brolį bute lankėsi, padėjo ten daryti remonto darbus: padėjo įstatyti dvejas vidaus duris, padėjo sudėti aštuonis kvadratus laminato, padėjo kelias tapetų juostas užklijuoti, kad būtų teisingai, atidavė apie 30 kvadratų laminato, tai buvo naudotas laminatas, gavo iš draugo. Tai jam kainavo apie 50 Lt. Savo pinigų ten neinvestavo. Už pagalbą jokio atlygio negavo, J. taip pat nėra už tai siūliusi pinigų. Kai nupirko butą, vaizdas buvo tragiškas. Byloje esančiuos nuotraukos atitinka dabartį. Pas brolį R. ir J. yra gyvenusi R. dukra E. P.. Kur ji mokėsi taip pat nežino. Ar R. su dukra sutaria nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys įrodytas ir tenkintinas iš dalies.
Priešieškinys netenkintinas.
10. Nustatyta, kad ieškovė J. (T.) P. ir atsakovas R. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 122. (1 t., b. l. 7) Ieškovė J. P. neįgali darbingumo lygis 35 proc. (1 t., b. l. 18). Šeimoje nėra bendrų nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į tai klausimai susiję su nepilnamečiais vaikais nesprendžiami.
Dėl santuokos nutraukimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės manymu dėl santuokos išišrimo kaltas atsakovas R. P., kuris buvo neištikimas, turi kitą moterį apie kurią žinoma ir aplinkiniams. S. P. taip pat nurodė, kad brolis turi moterį. Ieškovė į bylą pateikė sutuoktinio R. P. susirašinėjimus SMS žinutėmis. (2 t., b. l. 140-192) Iš to tampa aišku, kad šios sms žinutės nėra atsitiktinės, susirašinėjimai trunka ilgą laiką. Asmenis sieja artimas ryšys. Taip pat pateikiamos asmens žinutės, kaip nurodė ieškovė, rašytos jai, kuriomis prašoma nelįsti prie jo žmonos (4 t., b. l. 78-79). Ieškovė nurodė, kad R. P. yra naudojęs smurtą jos atžvilgiu. Atsakovo dukra E. P., kuri tam tikrą laiką gyveno su tėvu, taip pat nurodė, kad jos tėvas prieš J. P. naudojo fizinį smurtą, jie konfliktuodavo (4 t., b. l. 89). Atsakovas nurodo, kad ir ieškovė pažeidė savo kaip žmonos pareigas, paliko jį vieną su savo dukrom ir išvyko uždarbiauti į Vokietiją. Atsakovas santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
13. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
14. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys skiriasi ne pirmą kartą. Buvo skirtas terminas susitaikyti (3 t., b. l. 130, 132) Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ir anksčiau buvo pateikti dokumentai dėl santuokos nutraukimo, bet R. P. žadėjo pasikeisti ir ji atsiėmė dokumentus.
16. Šalys sutinka, kad santuoka nutrūkusi, jų niekas nebesieja. Atsakovas sutiko, kad jis turi kitą moterį, paaiškino, kad ją pažinojo dar iki to, kol susipažino su J. P.. Kartas nuo karto su ja susirašinėja, retkarčiais susitinka. Ieškovė su savo kalte dėl santuokos iširimo nesutinka. Nurodo, kad į Vokietiją važiavo siekdama uždirbti pinigų, kad padengti įsiskolinimą už butą. Ieškovė paaiškino, kad jie su R. P. nei kai gyveno kartu nesudarę santuokos, nei kai buvo susituokę bendro ūkio nevedė ir bendrų pinigų neturėjo. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ji truko virš 10 metų, santuokiniai ryšiai nesusiklostė, atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino šeima, nebuvo jai lojalus, pažeidė abipusės pagarbos principą. Šalys neveda bendro ūkio. Ieškovė vyksta uždarbiauti į užsienį, tačiau į namus grįžta kas du mėnesiai, tai yra du mėnesius dirba Vokietijoje, o du - būna namuose. Tai nepripažintina esminiu pažeidimu įtakojusiu santuokos iširimą.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, atsakovo elgesys pripažintinas netinkamu ir turėjusių įtakos santuokai iširti dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas R. P.. (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
18. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą prašymą, jai paliktina iki santuokos su R. P. turėta pavardė ,,T.“, atsakovui paliktina jo turima prigimtinė pavardė - ,,P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
19. Šalys viena iš kitos išlaikymo nepageidauja.
Dėl turto padalijimo
20. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.).
21. Šalys nurodė ir iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad jos nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (1 t., b. l. 9-15), ieškovė turi nekilnojamojo turto įgyto pagal 2009-12-31 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini): 293/1833 žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 16/100 pastato-gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); po 1/3 ūkinių pastatų, UN (duomenys neskelbtini) ir UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 16/100 kitų statinių (kiemo statinių (stoginių, lauko tualeto, šulinio, šiukšlių dėžės), UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 10-14).
22. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
23. Iš esamos įstatymo nuostatos matyti, kad ieškovės paveldėjimo teise įgytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir į dalintiną turtą neįtraukiama (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.) Ieškovė asmeninės nuosavybės teise 2004 m. įgijo butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15), tačiau atsakovas prašo šį turtą pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe.
24. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu yra įgiję transporto priemonių: ieškovės vardu registruotas automobilis Ford Focus, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: automobilis Renault Megane Scenic, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas Suzuki, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-17). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis santuokos metu pirko ir visus baldus. Šis kilnojamas turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad automobilis Ford Focus yra perduotas į metalo laužą – gauta 100 Eus, tačiau prašo šį automobilį palikti jai, o atsakovui priteisti automobilį Renault Megane ir motociklą Suzuki, ieškovei priteisiant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė visą turtą vertina 1 800 Eur, sau prašo kompensacijos 750 Eur. Atsakovas su transporto priemonių padalinimu sutinka, tačiau nesutinka mokėti kompensacijos. Transporto priemonių vertė atsakovo manymu yra 500 Eur. Be to atsakovas nurodė, kad Renault Megane jis pirko už sutaupytus atostoginius, todėl mano, kad tai jo automobilis.
25. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). (CK 3.88.str. 1 d. 5 p.) Atsižvelgiant į šią nuostatą automobilis Renault Megane Scenic yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir yra dalintinas turtas.
26. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011; 3K-3-254-969/2016).
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo metu išsakytus paaiškinimus, ieškovei priteistinas automobilis Ford Focus, valtyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteistinas automobilis Renault Megane Scenic, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklas Suzuki GS 550, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovui tenkančią turto dalį vertina 1 800 Eur, atsakovas - 500 Eur. Ieškovei siekiančiai gauti 750 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį tenka pareiga įrodyti šių daiktų vertę (CPK 178 str.). Ieškovė į bylą nepateikė jokių svarių įrodymų, kad Renault Megane 2001 m. ir motociklo Suzuki 1985 m. bendra vertė yra 1 800 Eur, todėl vertinant priteistinos kompensacijos dydį vadovaujamasi atsakovo nurodyta bendra 500 Eur verte. Ieškovei turėtų būti iš atsakovo priteistina kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas nurodė, kad dar iki santuokos sudarymo ieškovei nupirko tris siuvamąsias mašinas, kad ji galėtų dirbti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį turėtų būti priteista 200 Eur kompensacija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pirko siuvamąsias mašinas, jas palieka ieškovei, o siuvamosios mašinos įvertinus jų nusidėvėjimą, teismo vertinimu galėtų kainuoti 200 Eur, ieškovei iš atsakovo nepriteistina kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Kilnojami daiktai – baldai tarp šalių nedalinami, ginčo nebuvo, ieškovė sutinka, kad norimus baldus pasiimtų atsakovas.
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe
28. Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį J. P. vardu įregistruoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės J. P. priklausančią dalį, išmokant jai kompensaciją sumoje 10 000 Eur, o atsakovui R. P. paliekant asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini).
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iki santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Kai spendžiamas klausimas dėl turto padalijimo, kai jį dalina santuoką sudarę asmenys, iš esmės tereikia nustatyti, ar turtas įgytas prieš, ar po santuokos sudarymo, kad būtų nustatyta, kuris turtas laikomas daline, o kuris asmenine nuosavybe.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas susituokė 2009 m. rugsėjo 19 d..2004 m. lapkričio 24 d. ieškovė pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įkeistas hipotekos lakštu (1 t., b. l. 15). Butas pirktas gavus lengvatinį kreditą, kuris suteiktas J. T. (šiuo metu P.), vadovaujantis 2004 m. lapkričio 3 d. Raseinių rajono savivaldybės išduota pažyma Nr. 13 apie teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Kredito grąžinimo terminas 2029 m. lapkričio 24 d. (1 t., b. l. 20-30,. 31-37) Ieškovė nurodė, kad likusi negrąžinta 3 000 Eur. kredito suma Laiko, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas nesutinka, kad butas būtų pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, prašo jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe. Be to prašo šį butą palikti jam, taip pat palikti jam likusį kredito išmokėjimą. Sutiktų, kad butas būtų paliktas ieškovei, tik jei ši sumokėtų jam 10 000 Eur kompensaciją. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis duodavo ieškovei grynų pinigų kredito mokėjimui, be to pagerino šį butą savo darbu, pirko medžiagas buto remontui, taip pat pakeitė duris, langus, grindis. Liudytojai nurodė, kad atsakovas R. P. tame bute darė remontą. Ieškovė su atsakovo argumentais nesutinka, nurodė, kad ir šiuo metu butas yra varganos būsenos, už atsakovo pirktas medžiagas ji turėdavusi susimokėti. Iš byloje esančių nuotraukų teismas daro išvadą, kad butas nėra pilnai sutvarkytas, daug kur reikalingas remontas (2 t., b. l. 193-213).
31. Teismai, spręsdami klausimus, dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai įgyto (sukurto) turto padalijimo, pripažįsta, kad tokioje faktinėje santuokoje gyvenantys asmenys, įgydami ar sukurdami turtą veikia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra tokia sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020)
33. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra butas su rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15). Šiuo atveju reikšminga nustatyti šalių gyvenusių kartu tuo metu buvusį susitarimą, tai yra aiškiai išreikštą valią turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise iš abiejų bendrų lėšų, ar tai buvo įgytą kaip ieškovės asmeninė nuosavybė.
34. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad kartu gyventi ir nuomotis būstus pradėjo nuo 2004 metų vasaros. Kai nusprendė įsigyti butą, kartu jo ieškojo. Ieškovė nurodė, kad butas pirktas už asmenines jos lėšas, ieškovės vardu gavus kreditą ir 20 procentų šio buto įsigijimo kompensavo Raseinių rajono savivaldybė. Kreditas suteiktas lengvatinėmis sąlygomis – ieškovė buvo vieniša mama, auginanti dvi nepilnametes dukras, kurių viena turėjo neįgalumą. Atsakovas sutinka, kad kreditą gavo ieškovė, tačiau nurodo, kad tai jų buvo apskaičiuotas variantas, kad būtų pigiau įsigyti būstą. Taip pat nurodė, kad į buto pirkimą įdėjo savo santaupų. Tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas prisidėjo prie būsto pirkimo į bylą nepateikta. Iš byloje esančios VSDFV pažymos matyti, kad ieškovas nedirbo, gavo netekto darbingumo pensiją apie 45,64 Eur (157,58 Lt), iš jo buvo atliekami išskaitymai vaikų išlaikymui. Atsakovas dirbti pradėjo 2006 metais. (3 t., b. l. 76-85, 100-111). Ieškovė 2004 metais dirbo, gavo pastovias pajamas (2 t., b. l. 105) Taip pat ieškovė nurodė, kad nors su atsakovu gyveno kartu, tačiau niekada nevedė bendro ūkio, neturėjo bendrų lėšų. Tarp šalių nėra ginčo, kad bute, (duomenys neskelbtini), jie pradėjo gyventi kartu, taip pat kartu gyveno ir ieškovės dukros, kurį laiką kartu gyveno ir atsakovo dukra.
35. Byloje nepateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Iš byloje esančios Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad kreditas suteiktas J. T. (šiuo metu P.), kredito suma 7 240,50 Eur (25 000 Lt). (1 t., b. l. 20) AB Swedbank atsiliepimu taip pat nurodė, kad ši paskola suteikta asmeniškai J. P. ir tai jos asmeninė atsakomybė. Pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas iš kurio nustatyta, kad ieškovė J. P. 2004 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 15).
36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).
37. Atsakovas, prašydamas pripažinti jam dalinę nuosavybę į ieškovės J. P. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, nenurodė, kiek prie įsigijimo jis prisidėjo, abstrakčiai nurodydamas, kad gyvendamas kartu su ieškove, jis ieškojo buto pirkimui, tarėsi kokiom sąlygom geriau būtų įgyti būstą, jį perkant prisidėjo kiek galėjo turimomis santaupomis, po to įsigijus butą jį remontavo, pirko medžiagas, mokėjo už kreditą, dengė skolas už komunalines paslaugas. Ieškovė taip pat nurodė, kad bute bandyta daryti remontą, tačiau už medžiagas, kurias pirko atsakovas, ieškovei tekdavę susimokėti. Liudytojai nurodė, kad iš tiesų atsakovas R. P. ginčo bute darė remontą, dėjo langus, duris. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad atsakovas prisidėjo prie buto įsigijimo, kad bent iš dalies prisidėjo prie kredito grąžinimo ar buto išlaikymo. Ieškovė į bylą pateikė mokėjimo nurodymu iš kurių matyti, kad tiek už komunalinius patarnavimus, tiek už kitas paslaugas mokėjo ieškovė (2 t., b. l. 3-90; 3 t., b. l. 27-62; 4 t., b. l. 5-77), analogiškų mokėjimo nurodymą atsakovas nepateikė nė vieno. Taip pat matyti, kad ieškovė J. P. atsakovui R. P. laikotarpiu nuo 2016-04-08 iki 2018-04-30 pervesdavo pinigų. (2 t., b. l. 215- 233). Tuo tarpu iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas R. P. pagal antstolės E. R. 2014-05-13 pažymą turėjo nuo išlaikymo priteisimo iki 2014-05-01 1 769,43 Eur (6 109,49 Lt) išlaikymo įsiskolinimą, šioje sumoje buvo areštuotas atsakovo turtas, atsakovui nemokant išlaikymo Vaikų išlaikymo fondas iš atsakovo perėmė pareigą mokėti lėšas vaikų išlaikymui. (3 t., b. l. 20-21, 22-23, 25). Iš aptarto matyti, kad atsakovas neturėjo pakankamai lėšų, todėl kyla abejonių, kad atsakovas galėjo skirti lėšas buto išlaikymui, kredito grąžinimui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ji buvo įsiskolinusi už butą, todėl vyko uždarbiauti į Vokietiją, kad galėtų išmokėti skolas už butą, o pinigus mokesčiams pervesdavo R. P.. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių jo mokėjimus patvirtinančių rašytinių įrodymų. Jis remiasi tik deklaratyviais savo reikalavimais ir liudytojų, savo brolių parodytais, kad prisidėjo prie buto būklės gerinimo ir mokesčių už jį. Atsakovo dukra E. P. pateikė rašytinį paaiškinimą, nurodė, kad ji žinanti, jog tėvas prie buto išlaikymo neprisidėjo, jog ieškovė ją savo lėšomis rengė, rėmė materialiai. (4 t., b. l. 88-90). Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad butas yra apleistas, remonto darbai nebaigti.
38. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).
39. Teismas, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, šalių išsakytus paaiškinimus, nenustačius aiškios šalių valios butą įgyti bendrąja, daline nuosavybe, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu sprendžia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotas J. P. vardu, yra pripažintinas asmenine J. P. nuosavybe. Nėra teisinio pagrindo J. P. lengvatinėmis sąlygomis įgytą butą iki santuokos su R. P. sudarymo pripažinti bendrąja daline jų nuosavybe.
40. Pripažintina, kad R. P. atliko tam tikrus remonto darbus J. P. nuosavybės teise priklausančiame bute. Savo darbu prisidėjo prie buto gerinimo, nors iš pateiktų nuotraukų matyti, kad šis butas apleistas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovui R. P. ieškovė J. P. turi sumokėti kompensaciją už jos turto pagerinimą. Atsakovas pakeitė langus – viso 232,00 Eur (po 400 Lt) langus, du balkoninius langus – viso 521,32 Eur (po 900 Lt), pakeitė ketverias duris – viso 115,85 Eur (po 100 Lt), vienos durys už 57,93 (200 Lt), tvarkė bute grindis, atliko kitus remonto darbus, pirko medžiagas remontui, tačiau jų mokėjimo kvitų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktose nuotraukose matyti, jog daryti tam tikri remonto darbai vonioje ir tualete, tinkuotos sienos svetainėje, tapetuota dalis prieškambario, dažytas miegamojo kambarys, nors ir padėvėtu, bet keistas laminatas miegamojo kambaryje (2 t., b. l. 193-213), pripažintina, kad atsakovas savo darbu siekė gerinti būsto kokybę. Iš ieškovės J. P., atsakovo R. P. naudai priteistina 2 500 Eur kompensacija už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
41. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
42. Ieškovė ir AB Swedbankas (buvęs Hansabankas) 2004 m. lapkričio 24 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią J. P. (tuo metu T.) lengvatinėmis sąlygomis, vadovaujantis 2004 m. lapkričio 3 d. Raseinių rajono savivaldybės išduota pažyma Nr. 13 apie teisę į valstybės paramą būstui įsigyti, suteikė 7 240,50 Eur (25 000 Lt) kreditą būstui įsigyti. Po kredito sutartimi yra vienos J. P. (tuo metu T.) parašas (1 t., b. l. 20-30). Pagal suteiktą kreditą įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. P. asmeninės nuosavybės teise.
43. Atsakovui neįrodžius, kad šis turtas yra bendra dalinė R. P. ir J. P. nuosavybė, teismas pripažino, kad šis butas yra asmeninė J. P. nuosavybė. Iš AB Swedbank banko atsiliepimo matyti, kad jie prieš suteikiant kreditą nebuvo informuoti, kad turtas perkamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė J. P. hipotekos lakštu įkeitė bankui butą, įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti palūkanas. (3 t., b. l. 1-2) Iš aptarto matyti, kad atsakovo ir AB Swedbank nesieja jokie prievoliniai santykiai, sudarant kredito sutartį ieškovė dar nebuvo sudariusi santuokos su R. P.. nenustatyta šalių aiškiai išreikštos valios, kad perkamas butas (duomenys neskelbtini), bus įsigytas kaip bendroji dalinė J. P. (tuo metu T.) ir R. P. nuosavybė.
44. Atsižvelgiant į teismų praktiką, įstatymo nuostatas, į tai, kad butas pripažintas asmenine J. P. nuosavybe, teismas banko suteiktų kredito sutarčių modifikuoti negali, ir draudžiama vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.), kredito grąžinimas pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine J. P. prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 128,50 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6), Taip pat ieškovė patyrė išlaidų advokato pagalbai – 600 Eur (dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme) (4 t., b. l. 91-92). Šią sumą ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo. Atsakovas už pateiktą priešieškinį sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 54), kuriuos prašo priteisti iš ieškovės. Kitų atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų į bylą nepateikta.
47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
48. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 546,00 Eur. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nesant atsakovo išlaidas pagrindžiančių įrodymų (LR CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 96, 98, 99 straipsniais).
49. Teismas patyrė 26,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 19,68 Eur šių išlaidų, o iš ieškovės – 6,56 Eur. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 279, 385 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį atmesti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 122, tarp R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo R. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalių pavardės: P., T..
Po santuokos nutraukimo J. P. asmenine nuosavybe pripažinti:
- automobilį Ford Focus, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)
Po santuokos nutraukimo R. P. asmenine nuosavybe pripažinti:
- automobilį Renault Megane Scenic, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)
- motociklą Suzuki GS 500, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).
Palikti J. P. asmeninės nuosavybės teise butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Priteisti R. P. naudai iš J. P. kompensaciją 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) už J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą.
Po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą AB Swedbank bankui pagal 2004 m. lapkričio 24 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti asmenine J. P. turtine prievole.
Priteisti iš R. P. J. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 546,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 00 ct).
Priteisti iš R. P. 19,68 Eur (devyniolika eurų 68 ct) teismo patirtų išlaidų įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš J. P. 6,56 Eur (šešis eurus 56 ct) teismo patirtų išlaidų įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.