Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.9.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. liepos 4 d.

nukentėjusiajai ir nepilnamečių nukentėjusiųjų – T. L., E. L., A. L., įstatyminei atstovei B. L.,

nepilnamečių nukentėjusiųjų – T. L., E. L., A. L., įgaliotai atstovei advokatei Violetai Bazienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. (M.) M. , a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 28 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. piktnaudžiavo savo, kaip tėvo ir patėvio, teisėmis ir pareigomis bei sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą, o būtent:

jis, būdamas mažamečių: A. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu bei savo sugyventinės B. L. nepilnamečio sūnaus R. L., gim. (duomenys neskelbtini), patėviu, turėdamas teisę ir pareigą auklėti vaikus, būdamas atsakingas už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), laikotarpyje vėliausiai nuo 2022 metų iki 2023 m. kovo 3 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo ir savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, nenustatytą skaičių kartų naudojo psichologinį bei fizinį smurtą savo sugyventinės B. L. atžvilgiu visų kartu gyvenančių vaikų akivaizdoje, nenustatytą kartų skaičių naudojo psichologinį bei fizinį smurtą kartu gyvenančių savo vaikų E. L., T. L. ir A. L. bei sugyventinės B. L. nepilnamečio sūnaus R. L. atžvilgiu, t. y. tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, mažiausiai vieną kartą diržu sudavė dukrai A. L. per sėdmenis ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, nenustatytą skaičių kartų diržu sudavė savo sūnui E. L. per sėdmenis, liepdavo klūpėti ant kelių, vieną kartą nenustatytu laiku grįžus iš draugo ranka prispaudė jo galvą (ausį) prie durų ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, taip pat tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, mažiausiai vieną kartą sudavė savo sūnui T. L. šluota per alkūnę, nenustatytą skaičių kartų diržu sudavė jam per sėdmenis, liepdavo klūpėti ant kelių ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą fizinį skausmą, be to, tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, nenustatytą skaičių kartų, nenustatytu būdu smūgiavo savo šeimos nariui R. L. per nugarą ir veidą, diržu ir gumine žarna sudavė jam per sėdmenis, liepdavo klūpėti ant kelių ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu, M. M., ilgalaikiai, sistemingai naudodamas psichologinį bei fizinį smurtą savo sugyventinės B. L. atžvilgiu vaikų akivaizdoje, naudodamas psichologinį bei fizinį smurtą kartu gyvenančių savo vaikų E. L., T. L. ir A. L. bei kartu šeimoje gyvenančio sugyventinės B. L. nepilnamečio sūnaus R. L. atžvilgiu, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaikus, piktnaudžiavo savo kaip tėvo ir patėvio teisėmis ir pareigomis,

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat jis, taip pat nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 vasario 23 m., savo ir savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo ir patėvio, teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas kartu šeimoje gyvenantį, negalėjusį pasipriešinti tokiems veiksmams sugyventinės B. L. nepilnametį sūnų R. L., gim. (duomenys neskelbtini), naudodamas jo atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė R. L. vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F32.10) ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte.

Kaltinamasis M. M. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas prisipažino visiškai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir teisme paaiškino, kad kaltę pripažįsta, kaltinime pagarsinti įvykiai buvo. Vertė ir ant kelių klūpėti, ir diržu sudavė, kaip kaltinime ir parašyta. Buvo girtas, vaikai stovėdavo ant kelių, ir jis pats yra stovėjęs ant kelių. Neklausė vaikai, todėl stovėjo ant kelių. Skirtingai ilgai visi stovėdavo. Tvirtina parodymus. Naudojo psichologinį smurtą prieš R., nelabai dažnai, kai jis pats neblaivus būdavo, du kartus per savaitę gėrė. Kai nesiklauso vaikai, tada naudoja savo priemones. Auklėjo diržu ir ant kelių. Kas neklausė, tie klūpėjo, visi vaikai gavo paklūpėti ir ne po kartą. Diržu irgi visus auklėjo. Kartą buvo, kai fizinį smurtą naudojo prieš sugyventinę kumščiu. Vaikai matė. Buvo girtas. Gali būti prieš metus. Po to nebedarė taip, nes susimąstė. R. L. gyvena kartu. Dėl jo veiksmų vaikai jo bijoti pradėjo. Galėjo dėl jo veiksmų R. susirgti depresija. Neturi iš ko žalos atlyginti vaikams po 1000 Eur, bet sutinka, kad padarė jiems moralinę žalą. Pajamas kartu tvarko su sugyventine. Jis gauna iš biržos 150 Eur, žmona gauna 750 Eur, ji dirba mokykloje. Gauna už vaikus. Biudžetas šeimos 1500 Eur. Nežino, kas mokėtų civilinį ieškinį, jei teismas priteistų. Jam dar turi neįgalumo grupę paskirti po mėnesio, dėl traumos, kai krito nuo kopėčių. Gailisi dėl situacijos. Vaikus išlaiko ir rūpinasi. Dirbo iki invalidumo, paskutinį kartą dirbo Lavoriškių sen. 2023 m., o nuo 2023 m. registruotas biržoje. Neturi lėšų atlyginti ieškinį. Dabar gyvena iš biržos, ir kai grupė buvo paskirta metams gaudavo pinigus. Iš jų pačių pinigų rūpinasi vaikais.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso tvarka (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka parodė, kad B. L. (toliau apklausoje bus rašoma B.) yra jo sugyventinė, su kuria gyvena kartu apie 14-15 metų, veda bendrą ūkį. Su B. turi 4 bendrus vaikus: T., E., A. ir D. B. dar turi sūnų R. nuo pirmos santuokos, jis yra vyresnysis sūnus B., kuris irgi gyvena kartu su jais. Šiuo metu jis niekur nedirba, tačiau yra užregistruotas užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Jis mano, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Alkoholinius gėrimus vartoja ne dažnai, vieną-du kartus per mėnesį. Šiuo metu gyvena pas savo motiną pažymoje nurodytu adresu, nes buvo paprašytas vaikų apsaugos teisių specialistų laikinai pagyventi nuo šeimos, jis sutiko. Dėl sugyventinės B. nori pasakyti, kad tarp jų retkarčiais būdavo žodiniai konfliktai, tačiau fizinio smurto B. atžvilgiu jis nenaudojo. Žodiniai konfliktai su B. būna įvairiais klausimais, konkretaus konfliktų priežasčių nurodyti negali. Tačiau jis tikrai nemušė B.. Taip, buvo įvykis praeitais metais, tiksliau kada tai buvo pasakyti tikrai jau negalės, nes nepamena, B. vaikščiojo su mėlyne po akim, nes pati užsigavo. B. norėjo verandoje nuimti užuolaidos ir karnizas nuo užuolaidos nukrito ant jos veido ir taip ji susižalojo akį. Tai matė ir vaikai, dar juokėsi ir sakė, kad darbe pasakys, kad jis sumušė. Su R. tarpusavio santykiai normalūs. Prieš R. jis nenaudoja ir nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto, t.y. nemušė R. nei diržu nei kitais būdais. Taip pat nešaukė, nerėkė ant R. ir kitokiais būdais nedarė ir nedaro jam jokio psichologinio spaudimo. Taip pat ir kitų savo vaikų – T., E., A., atžvilgių nenaudoja ir nenaudojo nei fizinio nei psichologinio smurto. Aišku, būdavo, kad jis ant savo vaikų pakeldavo balsą, užrėkdamas, bet tai gi nedrausta. Tačiau tikrai savo vaikų neauklėja taikant diržą ar kitais būdais, kai naudojamas fizinis smurtas. Nežino, už kur išėjo tokia informacija, kad jis muša savo vaikus ir sugyventinę, nežino, nes jis to tikrai nedaro. Mano, kad pas juos šeimoje viskas gerai (3 t., b. l. 10-11).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad pagal jam pateiktą įtarimą savo kaltę pripažįsta. Psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas, įtarimo esmę suprato. Kaltę pripažįsta pilnai, auklėjant vaikus naudojant diržą nebuvo tikslo sukelti jiems fizinį skausmą, norėjo, kad vaikai padėtų mamai, mokintųsi. Jie su B., jos sūnumi R. ir jų bendrais vaikais gyvena nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Parodymus duos jam suprantama rusų kalba. B. L. (toliau apklausoje bus rašoma B.) yra jo sugyventinė, su kuria gyvena kartu apie 14-15 metų, veda bendrą ūkį. Su B. turi 4 bendrus vaikus: T., E., A. ir D. B. dar turi sūnų R. nuo pirmos santuokos, jis yra vyresnysis sūnus B., kuris irgi gyvena kartu su mumis. Šiuo metu jis niekur nedirba, tačiau yra užregistruotas užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Kai prasidėjo procesas, t. y. buvo iškelta baudžiamoji byla, jis tuo laikotarpiu buvo nukritęs nuo kopėčių, buvo be sąmonės, gulėjo ligoninėje. Kai grįžo namo iš ligoninės, sunkiai vaikščiojo, sunkiai valdo ranką. Kai grįžo iš ligoninės, su vaikais santykiai pagerėjo, tačiau vaikai jo nebeklauso, negali jų drausminti. Jis mano, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, kartais pavartoja. Su B. jų santykiai yra geri, kartais pasibara, tačiau fizinio smurto B. atžvilgiu jis nenaudoja. Su R. tarpusavio santykiai normalūs. R. vasaros metu pradėjo dirbti, namie būna tik per išeigines. Jų santykiai su R. pasikeitė į gerąją pusę, jis subrendo, bendrauja draugiškai. Visi vaikai namuose jam padeda prie ūkio darbų. Prieš R. jis nenaudoja ir nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto, taip pat nešaukė, nerėkė ant R. ir kitokiais būdais nedarė ir nedaro jam jokio psichologinio spaudimo. Taip pat ir kitų savo vaikų – T., E, A., atžvilgių nenaudoja ir nenaudojo nei fizinio nei psichologinio smurto. Anksčiau būdavo, kad jis ant vaikų pakeldavo balsą, užrėkdamas juos drausmindamas, kai atsikalbinėdavo neklausydavo, teko auklėjimo tikslais užtvoti per užpakalį diržu, tačiau neskaudžiai. Tačiau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vaikų neauklėjo taikant diržą ar kitais būdais, kai naudojamas fizinis smurtas. Kai buvo pardėtas ikiteisminis tyrimas, vaikai jo visiškai nebeklauso, grasina, kad praneš policijai. Suvokė savo klaidas, kad anksčiau elgėsi neteisingai, dėl to gailisi (3 t., b. l. 24-26; 3 t., b. l. 32-33).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiosios B. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su šeima gyvena pažymoje nurodytu adresu. Jos sugyventinis yra M. M. (toliau – M.), su kuriuo gyvena apie 12-13 metų. Su M. turi 4 bendrus vaikus, t.y. T., E., A. ir D. R. L. yra jos sūnus nuo pirmos santuokos. R. yra vyresnysis sūnus, jam (duomenys neskelbtini) metų. Dažniausiai konfliktai šeimoje vyksta tada, kai M. yra girtas, t.y. pavartojęs alkoholinių gėrimų, tada pradeda konfliktuoti su R., lįsti prie vaikų, rėkia ant jo ir ant vaikų. Dėl savo girtavimo prarado darbą ir vairuotojo pažymėjimą. Kai M. nevartoja alkoholinių gėrimų yra normalus žmogus, bet kai pavartoja alkoholinius gėrimus pasidaro visai kitoks. Tada pradeda rėkauti, šaukti ne tik kai je nemiega, bet kai ir miega, todėl dėl to rėkimo niekas iš jų negali išsimiegoti. Kai M. yra girtas, nemoka žaisti su vaikais bei su jais normaliai bendrauti, tik šaukia ant jų, rėkauja, o tai juos gąsdina. M. labiausiai nesutaria ir pastoviai lenda su priekaištais prie jos vyresnio sūnaus R.. Paskutiniu metu pastoviai prie jo lįsdavo, rėkavo, šūkavo ant jo, net buvo ir taip, kad M. ir mušė sūnų R.. Jos akivaizdoje porą kartų (apie 2-3 kartus matė), M. būdamas girtas mušė R.. Dažniausiai M. R. mušė su diržu arba stumdydavo jį. Tiksliai jau nurodyti negali, bet su diržu mušė R. porą kartų per sėdmenis ir lygtais nugarą. Kaip minėjo, M. mušė R. tada, kai būdavo girtas ir už tai, kad tai blogą pažymį gaudavo, kad kažką nepadeda, arba jam priekaištauja. Tiksliai jau nurodyti datų, kada tiksliai M. mušė R., bet paskutinį kartą buvo 2023 m. vasario mėnesį, dienos ir datos tikrai nepasakys, bet tai buvo vaikų atostogų metu, nuo 10 d. iki 15 d. Tada M. R. sudavė diržu (dirbtinės odos) apie 2-3 kartus per sėdmenis, į kitas kūno vietas nemušė, už tai, kad pas R. nelabai geri pažymiai, kad nelabai gerai mokosi. Kai ji matydavo, kad M. muša R., aišku, gynė jį, būdavo ir pati už tai, kad gina, gaudavo. Apie kitus mušimo atvejus R. jai nepasakojo, nes jis yra labai uždaras ir visko bijo. Ankščiau būdavo, kad už blogus pažymius diržo per sėdmenis gaudavo ir E., ir T., bet tai buvo praeitais metais ir datos ji tikrai pasakyti negali, nes nepamena. Prieš A. ir D. M. fizinio smurto nenaudoja ir ant jų taip nešaukia. Iš visų vaikų visada gauna E., T. ir R., nes jie jam nepasiduoda, priekaištauja. Dažniausiai M. ant sūnų T., R. ir E. šaukia, rėkauja, kad jie gauna blogas pažymas, kad kažko nepadaro, arba kai kažką prieš jį sako. Tada M. tai nepatinka ir jis pradeda ant jų rėkauti, psichologiškai juos veikti. Kadangi būdamas girtas M. net naktimis rėkauja, neduoda jiems išsimiegoti, dėl ko vaikai pastoviai be nuotaikos, pikti, nepatenkinti. Kaip minėjo, būdavo, kad kai ji gynė vaikus, irgi gaudavo nuo M., t.y. naudojo ir prieš ją fizinį smurtą, tačiau į policiją nesikreipė, nes galvojo ir tikėjosi, kad jis pasitaisys ir viskas bus gerai. Taip pat vieną kartą matė, kaip M., būdamas girtas, su diržu per sėdmenis sudavė E. ir T., tačiau konkrečios datos, kada tai buvo, pasakyti negalės, nes tikrai nepamena. Kaip minėjo, prieš A. ir D. M. fizinio smurto nenaudoja. Jau šiais metais jos darbovietėje pastebėjo ir suprato, kad šeimoje kažkas vyksta ir pasiūlė kreiptis pagalbos ir ją nukreipė į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą pas socialines darbuotojas. Pas jas jau ne kartą buvo atvykę atvejo vadybininkės ir iš vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, vyko posėdis. Šiuo metu, jau antrą savaitę M. gyvena atskirai nuo jų, gyvena pas savo motiną kitu adresu. Šiuo metu, kai M. gyvena atskirai, situacija namuose pasikeitė į geresnę pusę. Vaikai tapo linksmesni, gerai miega, ramesni, patys daro pamokas, dažniau šypsosi. Telefonu kalbėjo su M., lygtais buvo blaivus, sakė, kad pasiilgo, kad nori grįžti. Nori pasakyti, kad šiais metais (2023 m.) M. prieš ją nenaudojo fizinio smurto jos atžvilgiu, tik įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Paskutinį kartą M. prieš ją naudojo fizinį smurtą praeitais metais (2022 m.) vasario mėnesį, datos tiksliai nepasakys, tai buvo vakare, kai eilinį kartą M. buvo girtas ir kabinėjosi prie vaikų, o ji juos užstojo, už tai M. jai sudavė vieną kartą rankos kumščių į veido sritį, dėl ko prie kairės akies buvo mėlynė. Darbe pastebėjo mano mėlynę, bet ji pasakė, kad pati užsikabino. Po to M. jos daugiau nemušė. Kaip minėjo, į policijos įstaigą nesikreipė (1 t., b. l. 78-81). 2023-06-28 papildomai apklausta nukentėjusioji B. L. parodė, kad su M. M. susipažino, kai sūnus R. buvo mažas, tai buvo maždaug 2008 m. Iš pradžių ji su M. draugavo, o kažkur 2010 metais pradėjo jau kartu ir gyventi, bei pas juos tais metais vasaros metu gimė bendras vaikas T.. Iš pradžių, kai dar R. buvo mažas, M. su juo labai gerai bendravo, mylėjo jį, neskriaudė, nemušė tikrai. Pagal ją, kai ji pastebėjo tarp R. ir M. santykiai suprastėjo, kai R. tapo paauglys, tai yra kai jam sukako 13-14 metų (2020-2021 m.). Nuo to laiko tarp jų santykiai labai pablogėjo, jie nesurasdavo bendros kalbos, pykosi pastoviai. Dar labiau M. pasikeitė tada, kai 2022 metų pradžioje prarado dėl savo girtumo savo vairuotojo teisės bei darbą. Po to laiko ir prasidėjo namuose žodiniai konfliktai, kabinėjimas prie vaikų, rėkimas ir mušimas. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, kad konfliktai šeimyniniai su ja ir vaikais vykdavo tada, kai M. būdavo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Tada viskas ir prasidėdavo: rėkimas, šaukimas, mušimas, o labiausiai reikšdavo priekaištus vyresniajam sūnui R.. 2022 m. vasario mėn., tiksliai datos pasakyti negali, vakare M. buvo girtas ir pradėjo žodžiais kabinėtis prie vaikų, šaukė ant vaikų, žodžiais juos įžeidinėjo. Tada ji užstojo vaikus ir už tai M. jai sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko prie kairės akies buvo mėlynė. Kaip minėjo darbe nurodė, kad pati susižalojo. Tą vakarą M. jos akivaizdoje vaikų nemušė, tik rėkavo ant jų, psichologiškai juos veikė. Kaip minėjo, jai matant M., būdamas girtas, apie 2-3 kartus mušė R.. Jai labai sunku atgaminti, kada tiksliai tai buvo. Ji tik gerai pamina paskutinį kartą, kai M. mušė R.. Tai buvo 2023 m. vasario mėnesį, laikotarpyje 10-15 dienomis, tada buvo vaikams atostogos mokykloje. Tada M. irgi buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Valandos pasakyti negali, bet galimai tai buvo vakare, kai M. būdamas girtas pradėjo eilinį kartą žodžiais lįsti prie R. už tai, kad pas jį blogi pažymiai. Nežino, kas M. buvo užėję, bet jis buvo labai piktas ir agresyvus, nes jis paėmęs (iš kur nepamena) dirbtinės odos diržu sudavė R. 2-3 smūgius per sėdmenis, į kitas kūno vietas nematė, kad nemuštų. Tada ji užstojo R. ir jis daugiau jo nemušė. Tą kartą prie kitų vaikų nelindo ir nemušė. Jos akivaizdoje to nebuvo. Kitus du atvejus kada M. mušė R., kada tai buvo, ji tikrai nepasakys, nes bijo supainioti kažką. Tie du atvejai, kai buvo tai M. stipriai negalėjo sumušti R., kadangi ji jam to neleisdavo padaryti. Tik galėjo taip būti, kad tik jai atsisukant ar nueinat į kitą kambarį galėjo vieną kartą konflikto metų suduoti R. per sėdmenis ar nugarą. Tik dar pamena, kad buvo 2022 m. atvejis (tiksliai kada tai buvo tikrai nepasakys), kad M. buvo pastatęs R., T. ir E. ant kelių, jie klupėjo, nes jie blogai elgėsi pagal M.. Kiek pamena buvo atvejis, kai 2022 metais rudenį, tiksliai mėnesio ir datos nurodyti negali, M. būdamas vėl gi girtas pradėjo kabinėtis, rėkti dėl blogo elgesio ant E. ir T., o paskui kiekvienam po vieną kartą diržu sudavė per sėdmenis, t. y. vieną kartą per sėdmenis diržu sudavė T. ir E.. Daugiau jos akivaizdoje M. E. ir T. nemušė. Jos akivaizdoje M. nebuvo sudavęs R. ar kitiems vaikams su šlangu per sėdmenis ir nugarą, ar kitas kūno dalis. Jeigu vaikai taip nurodo, reiškia galėjo taip būti tada, kai jos nebuvo namuose. Nurodyti, kada tai galėjo būti, ji negali, nes vaikai apie tai jai nieko nepasakojo. Apie tai iš vis sužinojo tik po vaikų apklausų. Taip pat tik po vaikų apklausų sužinojo, kad, atseit, jie filmavo, kai M. su šlangu mušė R., tačiau vaikai tikrai jai nieko nebuvo atsiuntę. Ji tokio video įrašo net neturi. Ji net neįsivaizduoja, į kokį telefoną jie galėjo filmuoti, nes vaikai tik neseniai gavo telefonus. Ji klausė po apklausos jų apie šį įrašą, bet vaikai tik pasakė, kad video įrašas buvo ir kad jai siuntė, tačiau detaliau jai nieko taip ir nepaaiškino. Jos telefone tikrai jokio įrašo nėra ir vaikai jai nieko nebuvo atsiuntę. Taip pat ji nematė šio fakto, kaip M. su šluota sudavė T. per alkūnę, todėl negali nurodyti kada tai buvo ir už ką. Vaikai jai apie tai nieko nepasakojo, gal bijojo. Nori pažymėti, kad jai tikrai sunku nurodyti konkrečias datas, kada M. mušė R.. Juolab ji daug apie mušimo faktus tiek R. tiek kitų vaikų atžvilgių sužinojo iš vaikų apklausų, kadangi jie tikrai jai to nepasakojo. Į tyrėjos klausimą nori dar kartą atsakyti, kad apie tai, kad M. pradėjo naudoti fizinį smurtą (mušti) R., kai jis tapo paauglys. Ji nebuvo pastebėjusi (jos akivaizdoje to nebuvo), kad M. muštų R. kai jis buvo mažesnis. Gal tai vyko, kai jos nebuvo, net nežino. Nei R. nei kiti vaikai apie tai jai tikrai nieko nėra sakę. (1 t., b. l. 102-106). 2024-08-26 papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. L. parodė, kad kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, M. apie du mėnesius gyveno pas savo motiną Sodybų k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. Jis tuo laikotarpiu pas juos užeidavo, visada būdavo blaivus, atnešdavo uždirbtų pinigų. Po truputį jis sugrįžo gyventi visam laikui. Nuo to laiko jų santykiai pagerėjo. Jis padeda prie ūkio darbų. Rudenį, tikslaus laiko nepamena, M., lipdamas kopėčiomis nuimti šieno padegti kiaulėms, kurias tuo metu augino, nukrito nuo kopėčių ir sunkai susižalojo. Gulėjo Lazdynų ligoninėje. Jam nustatė stuburo disko išvaržą. Kai grįžo, jis sunkai vaikščiojo. Jie jį slaugė. Dabartiniu metu jo santykiai su vaikais yra ramesni, jis stengiasi su jais daugiau bendrauti. Vaikai šiuo metu yra paaugliai, todėl jie, jeigu kas nepatinka, tuoj grasina tėvui, kad jie pasiskųs ir jį nuteis. Šiuo metu vaikai jos visai nebenori klausyti, atsikalbinėja, kadangi tėvo nebijo. Vaikai pajuto laisvę, t. y. nebaudžiamumą. Ji M. atleido už ankstesnį jo elgesį. Paskutiniu metu jis yra ramus, nekelia jokių triukšmų. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Jiems geriausia yra visiems būti kartu. Jai yra ramiau, kai M. namuose, nes jis jai padeda, prižiūri vaikus, kai ji darbe. M. vaikus prižiūri, kai jos nėra, gamina maistą. Mano, kad šiuo metu jų šeima puikiai sutaria, M. puikiai sutaria su vaikais, randa bendrą kalbą, kartu dirba. Su jos sūnumi R. M. santykiai taip pat pagerėjo. R. vasaros metu dirbo, tapo labiau savimi pasitikintis, tapo linksmesnis, daugiau bendraujantis, susirado draugų. Sūnus labiau subrendo ir santykiai su M. pagerėjo (1 t., b. l. 107-108);

- nukentėjusiojo R. L. parodymais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Sutinka duoti parodymus. Gali neatsakyti apie konfliktą. Neprisimena, kam pasakojo apie įvykį. Į klausimus sutinka atsakyti. Mokosi lenkų mokykloje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kl. (duomenys neskelbtini) kaime gyvena. Gyvena su mama B. L., broliai T., E., D. ir sesuo A. Taip pat gyveno kartu tėvas M. M.. Normaliai sutaria su mama, mamos su tėčiu irgi normalūs santykiai. Būna pykstasi mama su tėčiu, nežino dėl ko pykstasi. Alkoholis namuose, M. vartoja alkoholį. Būna dažnai ir būna nedažnai vartoja alkoholį, skirtingai vartoja. Šiek tiek būna. M. agresyvus būna, kai išgeria. Nenori atsakyti. Nelabai geri santykiai su M.. Nenori pasakoti apie įvykį. Su broliais ir sese gerai sutaria. Nieko nenori papasakoti. Nori, kad šeimoje viskas būtų gerai. Nežino, kas turi įvykti, kad viskas būtų normaliai. Su mama kalbėjo apie įvykį. Nieko nenori papasakoti. Nenori pasakoti ir apie kitus šeimos narius. Nebijo, bet nenori pasakoti. Anksčiau, tai, ką pasakojo, patvirtina. Ką anksčiau kalbėjo viską patvirtina ir daugiau kalbėti nenori. Nenori pasakoti, kaip baudžia, jie neklauso. Patvirtina viską, ką anksčiau sakė. Jaučiasi saugiai namuose. Dabar geriau jaučiasi, kai M. negyvena kartu su jais. Nežino kas turi būt, kad būtų geriau šeimoje. Būdavo, kad mušdavo per nugarą. Buvo ir per veidą, kai mušė jį M.. Būdavo ir, kad naktį negalėjo miegoti. Nenori patikslinti, bet neprisimena, nuo kelių metų jis taip baudžiamas. Neprisimena, kada buvo taip baudžiamas. M. neprašė jo nieko. Dabar nekalbėjo su M., tik su mama. Mama sakė sakyti tiesą. Nenori atsakyti, kaip kiti vaikai buvo baudžiami. Norėtų su mama gyventi. Nežino dėl ko, bet būna kai girtas. Mokytojai pasakojo, kaip gyvena. Taip, jautė skausmą, kai buvo mušamas. Vidutiniškai skaudėjo. Nesikreipė į medikus. Nėra tikras, kad jei negertų, ar būtų geriau, bet gal. Nelabai gerai jaučiasi, kai jį baudžia tokiu būdu. Nežino, kaip jaučiasi broliai ir sesė, bet nelabai gerai. Nenori sakyti, ką kiti broliai ir sesė daro, kai blogai namuose. Nenori atsakyti, kaip būtų, jei jo M. atsiprašytų (1 t., b. l. 134-137);

-nukentėjusiosios A. L. parodymais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, lenkų mokykloje. (duomenys neskelbtini) gyvena. Gyvena su broliais R., D., T., E.. Su mama ir tėčiu. Mama B., tėtis M.. kas gerai. Su mama geri santykiai, su tėčiu būna gerai sutaria, būna blogai. Nepamena dėl ko blogi santykiai. Būna, jis (tėtis) rėkia ir viskas. Jei neklauso, jos neleidžia į lauką, bara ir viskas. Dabar pusės to neatsimena. Neatsimena, kaip griežtai baudžia. Niekas neprašė jos nepasakoti. Geri santykiai tarp tėčio ir brolių. Vyresniam broliui būna tėtis liepia klauptis ant kelių, būna stipriai šlangu per sėdmenis, per nugarą trenkia. Čia apie R. Būna dažnai, ypač, kai išgeria tėtis. Tėtis dažnai geria. Tai visada, tik dabar jis negeria. Jos tėtis mėgsta išgerti. Tėtis būna kartais kažką sudaužo, iš pykčio gali stipriai suduoti. Būna keikiasi, būna- muša mamą. Kai negeria jis būna geras, padeda, tada jis daro gerus dalykus. Būna jis (tėtis) muša, nors R. nieko nepadaro, tiesiog iš pykčio. Dar dėl to, kad R. keikiasi. Nepamena, kada paskutinis įvykis buvo. Su T. vieną kartą buvo susipykę, kai žaidė, po to tėtis paėmė šluotą, sudavė per alkūnę, kuri buvo sulaužyta, jis (tėtis) pradėjo bartis, o T. kalbėjo blogus žodžius. Būna jį bara, liepia atsiklaupti ant kelių ir viskas. T. nieko nesako. R. nieko nesako, kai baudžia jį. Su E. truputį geri ir truputi blogi santykiai, jie pykstasi, kad neklauso mamos, tai tėtis ant jo šaukia. Kai būna girtas, kartą mama darbe buvo, E. buvo pas draugą A., grįžus prispaudė ausį prie durų ir E. pabėgo į kambarį. Po to buvo raudona ausis ir viskas. Taip, verkė E.. Jis sakė, kad ausį skauda ir turi blogą nuojautą. Tai buvo seniai, šiemet buvo. Buvo pavasaris, šiais metais. Ne taip dažnai pykstasi su E.. D. (duomenys neskelbtini), metai, bus (duomenys neskelbtini) metai. Ant jo mama parėkia, pasodina į lovytę ir sako miegoti. Jis (tėtis) tiesiog žaidžia ir viskas. Negyvena tėtis dabar kartu. Kai negyvena, jaučiasi gerai. Gerai, nes gali pasivažinėti dviračiais, gali pasėdėti telefonuose ir viskas. Norėtų gyventi su mama ir tėčiu. Norėtų, kad negertų tėtis ir kad gerus dalykus darytų. Kai tėtis geria, bara mamą ir muša. Kai blaivas, tai tada viskas gerai. Būna, mamai per žandą suduoda, būna - per nugarą, per ranką. Viską papasakojo. Niekam nepasakojo daugiau. Nedažnai būna, kad ją muša diržu, bet taip yra buvę, nepamena kiek kartų. Paskutinį kartą nepamena, kada taip buvo. Nedažnai būna, kiek kartų - nepamena. Mama būna, kad gina juos. Nebūna kitaip, tik gina. Šaukia ant tėčio ir liepia atsistoti mums nuo kelių ir liepia, kad tėtis nemuštų mūsų. Būna, nedažnai muša R. tėtis. Kai negirtas, tada gerai bendrauja. Būna garsiai kalba tėtis. Neprisimena, ar kas matė, kad juos mušdavo (1 t., b. l. 163-165, 193);

- nukentėjusiojo E. L. parodymais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kad mokosi lenkų mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje. (duomenys neskelbtini) gyvena. Gyvena su mama, tėčiu, broliais, sese. Mama B., tėtis M.. Brolis R., jis, D. ir A. Kai jie eina miegoti, sako labanakt mamai. Ir tada, kai dieną eina pasivaikščioti su šuniu, savaitgaliais eina į fermą jodinėti ant arklių. Mama tėčiui liepia neklupdyti jų ant kelių, bet tėtis vis tiek klupdo. Tėtis visada sako, kad reikia skaityti knygas ir, būna, neišleidžia į lauką. Tada jis dirba, kažkokius darbus, prašo R., o paskui šaukia, kad ne taip R. kažką padaro. Kai R. šienavo, sulaužė žoliapjovę, tėtis apšaukė jį stipriai. Tada sako: "duok pats šienausiu“, o R. žolę vežioja. Taip, būna, kad muša R. Jis ima šlangą ir muša per pečius, klupdo ant kelių. Tada išeina gerti su draugais. R. bando atsimušti, jis tik nori trenkti atgal. Ir tada, kai tėtis išeina, R. keliasi ir padeda mamai. Dažnai būna. Jis kai girtas, tai kasdien būna. Kai buvo pas juos, kai grįžta iš mokyklos, visada girtas miegodavo. Jei geria, tai kas savaitę. Jis piktas ateina namo ir tada, kai eina miegoti, mama turi pakloti lovą. Tada mama pakloja, tai apšaukė R., kad jis kažką ne taip padarė ir parklupdė ant kelių. Kai užmiega tėtis, tai jis, mama, A., T., E., R. eina pasivaikščioti. Tai buvo seniai. Praeitais metais, kai atėjo girtas į namus, parklupdė ant kelių, paskui liepė atsikelti, R. nuėjo į savo kambarį, pradėjo žaisti telefonu ir mušė jį. Jį (R.) mušė šlangu, pataikė per pečius sakė, kad jei dar kartą telefone sėdės, tai sudaužys telefoną. R. tylėjo. Tėtis grasino, kad sudaužys telefoną. Mama pasakė, kad jei dar kartą išgirs, kad nori sudaužyti R. telefoną, tai mama sudaužys tėčio telefoną. Kai mušė R.: jis matė, T., D., A.. Mama buvo darbe, tai buvo seniai. Šiemet buvo, tai buvo žiema, jie nufilmavo ir nusiuntė per „Messenger“ mamai. Jis buvo šoke, kai mušė R.. Anksčiau bausdavo juos, kad su A. per kelią važinėjo ir kad nebuvo namuose. Kai grįžo namo, tėtis aprėkė juos. Nebuvo taip, kad kažką dar darytų. Pamena, kai važinėjo mašina, tėtis važiavo ir vos jo nepartrenkė, spėjo nusukti. Jis buvo blaivas. Yra baudęs ir jį (E. L.) kaip R., tai buvo seniai. Tai dar seniau buvo. Tėtis buvo namuose, jis žaidė su A., paskui susimušė ir stipriai rėkė, parklupdė ant kelių, sakė stovėsi iki nakties, kol eis miegoti. Buvo užgavęs jį tėtis - per pilvą, per ranką šlangu. Skaudėjo tuo metu. Rėkė per visą namą. Tai buvo seniai. Mama buvo namuose, ir visi broliai, ir sesė. Mama sakė, kad nufilmuos ir nusiųs viską į seniūniją. Broliai ir sesuo sėdėjo lauke arba telefone. Daug kartų taip buvo. T. irgi mušė, klupdė ant kelių, neleido į lauką, pas draugus. Nežino, kodėl taip elgiasi. Jis buvo išgėręs. T. sakė tėčiui, kad liksi be vaikų. O tėtis sakė, kad T. kalėjime sėdės. Dažnai taip T. baudžia. Būna po dvi dienas. Kai A. buvo maža, tai jos nebausdavo ir nemušė jos. Kai pradėjo lankyti antrą klasę, tada baudė. Sakė knygas skaityti, jei neskaitys, ją su knyga parklupdys ant kelių. Nebuvo baudęs taip A., kaip jo. Dariui 3 metai, bus 4 metai. Kai D. neklauso, mama guldo miegoti. Tėtis tik kutena jį ir viskas. Kai juos pradėjo bausti tėtis, tai mama jau nemylėjo tėčio. Mama anksčiau mylėjo, bet kai pradėjo bausti, pradėjo ant jo pykti. Kai susipyksta, tada nesikalba jie. Kai negeria, irgi būna piktas. Kai piktas, jis verčia skaityti knygas arba eiti į lauką ir daryti kažką. Tėtis dabar negyvena su jais, gerai be tėčio gyventi. Norėtų, kad grįžtų tėtis, norėtų, kad geras būtų. Nori, kad nebaustų. Tėtis rėkia ant mamos. Nematė, kad muštynės būtų tarp mamos ir tėčio. Nežino, vienai-dviem val. klupdo ant kelių. Tuo metu beveik visą dieną buvo parklupdytas ant kelių. Nežino, ką padarė. Kai stovi ant kelių, labai skauda, ant grindų parklupdytas. Po to būna baisūs keliai. Po to irgi skauda kelius, gal 7 min. Mama tada šaukia stipriai ant tėčio. Nekvietė jokios pagalbos. Nebuvo kviesta policija. Bet buvo atvažiavusi policija, kai tėtis buvo pametęs teises. Susitaikė su tėčiu. Atsiprašė tėtis jo. Atleido jis tėčiui (1 t., b. l. 175-177, 193);

- nukentėjusiojo T. L. parodymais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kad mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama B., tėtis M., brolis R., E., D. ir sesuo A.. Su mama gerai sutaria, su tėčiu nelabai. Net jei kažką ne taip padarai, būna, kad rėkia. Būna, kad muša. Pasitaiko, būna, kad į savaitę kartą, ar į mėnesį kartą ir blaivus ir išgėręs. Rėkia ant R.. Būna muša, su šlangu tik, per nugarą, per kojas. R. nieko nesako. Klupdo ant kelių. Ilgai tenka klūpėti, gal 10-20 min. Neprisimena, kada buvo paskutinis įvykis. Neprisimena, kaip baudė R. Su E. elgiasi kaip su R., Su A. taip pat. Būna, kliūna ir jam. Blogai jaučiasi tuo metu. Skausmą jaučia, stipriai skauda. Su D. - tik aprėkia ir viskas. Kai juos baudžia, mama prašo to nedaryti. Atskirai tėtis gyvena dabar. Nežino ar norėtų susitaikyti. Kojas skauda tuo metu kai klupia. Nieko nesimato ant kelių. Mūša gal nuo 9-10 metų. Dabar jam (duomenys neskelbtini) metų. 2-3 metai viskas vyksta. R. muša kokius 6 metus. Daugiausia gauna R., E., jis, mažiausiai – A. ir D. Kai būna išgėręs, būna piktas, elgiasi negerai. Dažnai geria tėtis. Būna įvairiai. Kai blaivas būna, irgi visus baudžia. Su šlangu muša ir kai blaivas būna. Nepatinka, kai geria tėtis. Tėtis su mama, būna, pykstasi. Tėtis muša mamą su delnu, būna - kumščiu, per veidą. Blogai jaučiasi, kai mamą muša. Būna, kad jam baisu būnant namuose, kai vienas namuose, kitame kambaryje būna. Blogai jaučiuosi. Kai išgėręs tėtis, jaučiasi blogai (1 t., b. l. 190-192, 193);

-liudytojos J. Č. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniąją specialiste. 2023-03-03 gavo pranešimą iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės I. M. apie tai, kad buvo gautas B. L. kreipimasis dėl atvejo vadybos proceso inicijavimo ir pagalbos suteikimo jos šeimai. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeima D. T. ir atvejo vadybininkė I. M. 2023-03-02 bendravo su (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialine pedagoge L. B., kuri pažymėjo, kad gauta žodinė informacija dėl vaikų namuose M. M. (4 vaikų tėvas) alkoholio vartojimo ir naudojamo fizinio bei psichologinio smurto. Pažymi, kad R. L. patiria fizinį smurtą iš patėvio. Vaikinas nuolat prižiūri jaunesnius savo brolius ir sesę, palydi juos į ugdymo įstaigą, teigia, kad jei broliai ir sesė serga, jis keliasi naktį, duoda jiems vaistų. Apie patiriamą smurtą prasitarė ir vaikų motina B. L., kuri teigia, kad būta ir fizinio smurto, tačiau psichologinis smurtas naudojamas nuolat. Moteris bijo pati kreiptis pagalbos, bijo sugyventinio reakcijos, neturi jokio išplėstinės šeimos rato. Prašo vertinti vaikų situaciją ir situaciją nagrinėti teisės aktais numatyta tvarka. 2023-03-07 ji ir jos kolegė valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė O. R., nagrinėdami pranešimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kurioje mokosi R. L. gim. (duomenys neskelbtini), apie kurį buvo pranešta minėtame pranešime, jo brolis T. L., gim. (duomenys neskelbtini), brolis E. L. gim. (duomenys neskelbtini)., ir sesė A. L. gim. (duomenys neskelbtini)., taip pat mokykloje valytoja dirba ir vaikų motina B. L. gim. (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai mokykloje pabendravo su R. L., berniuko buvo paklausta ar jis patiria fizinį smurtą iš motinos sugyventinio (savo patėvio, berniukas atsakė, kad taip, patiria. Pasak vaiko, jį muša ir su diržu per sėdmenis, ir su delnu per veidą. Vaikas sako, kad smurtą iš vaiko motinos sugyventinio patiria nuo penkerių metų amžiaus. R. teigimu, jis bijo motinos sugyventinio. Kaip sakė vaikas, fizinį smurtą iš motinos sugyventinio patiria apie du kartus per savaitę. Pasak vaiko, jis yra matęs, kaip M. M. smurtavo motinos atžvilgiu. Anot vaiko, motinos sugyventinis dažnai vartoja alkoholį ir tada būna labai agresyvus. Bendravo su broliu E. L., kuris papasakojo, kad tėvas M. M. jį mušą kartą į savaitę, būna dažniau. Kaip pasakoja berniukas, tėvas šaukia, rėkauja, atima telefoną ir E. sako, kad nesupranta, kodėl tėvas taip daro. Anot vaiko tėvas muša R. ir T., matė, kaip tėvas muša mamą. E. sako, kad bijo tėvo, nori, kad jis išvažiuotų iš namų, tada bus geriau. Anot berniuko, tėvas mušą vaikus ir mamą, kai būna girtas ir kai nebūna girtas. Bendravo su T. L., kuris paaiškino, kad nei tėvas, nei motina jo nemuša, o ar kitus brolius ar seses muštų nematė, tačiau tėvas būna labai agresyvus, kai garaže kažkas nesiseka. Bendravo su A. L., kuri papasakojo, kad matė, kaip tėvas, M. M. muša brolius ir mamą. Anot A., tėvas muša ir diržu, ir delnais per veidą, visur, o R. ramiai stovi, tyli. Kaip sako mergaitė, kai tėvas muša kitus vaikus, jie garsiai verkia. A. buvo paklausta ar ją muša tėvas, mergaitė atsakė, kad ją tėvas paguldo sau ant kelių ir muša diržu. Kai tėvas ją muša, A. sako, kad jai labai skauda, ji verkia ir prašo liautis. Kaip pasakoja mergaitė, tėvas nemuša tik mažiuko, D. Anot mergaitės, tėvas dažnai rėkauja, tada visi subėga į vieną kambarį pas mamą ir tyliai sėdi, nes bijo. Pasak mergaitės, mama jų nemuša, atvirkščiai gina vaikus. Taip pat yra ir mažas brolis D. L., tačiau jis yra per mažas, kad kažką papasakotų. Pabendravus su vaikų motina B. L., pastaroji papasakojo, kad iš tikrųjų jos sugyventinis muša vaikus, duodavo diržu, o daugiausiai R.. B. L. pasakojo, kad būdavo atvejų, kai vyras muša ir ją. Pati bandė kreiptis į seniūniją pagalbos, kad paskirtų atvejo vadybininkę, nes sugyventinis labai geria. Dėl smurto B. L. niekur nesikreipė, nes bijojo. Pati B. L. nežino kur eiti, ką daryti, kur kreiptis pagalbos. Taip pat bendravo su minėtos mokyklos direktore ir socialine pedagoge L. B., kurios teigė žinančios faktą apie galimą fizinį ir psichologinį smurtą prie B. L. vaikus, todėl pranešė apie įvykį atvejo vadybininkei. Tą pačią dieną, pabendravę su vaikais, priėmė sprendimą iškviesti policiją ir paprašyti laikinai M. M. išsikraustyti iš namų, kadangi smurtautojas negali būti vienuose namuose kartu su vaikais. Paprašius M. M., pastarasis sutiko ir išsikraustė laikinai pas savo mamą į kitą kaimą (1 t., b. l. 20-22);

-liudytojos D. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su šeima pareigose. Į jos pareigas įeina dirbti su šeimomis, kurios patiria sunkumus. B. L. šeimą pažįsta. 2023-02-20 į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė dėl konsultacijos dėl B. L. šeimos. Socialinė pedagogė pokalbio metu nurodė, kad pastebėjo, jog B. L. vaikai grįžę po atostogų negali susikaupti, yra išsiblaškę, kelia nerimą jų psichologinė savijauta, ir jie įtaria, kad šeimoje kažkas vyksta. Socialinei pedagogei buvo pasiūlyta, kad ji nurodytų B. L., kad ji kreiptųsi į jas. Tada 2023-02-23 oficialiai gavo prašymą iš B. L. dėl pagalbos šeimai suteikimo ir specialistų paskyrimo šeimai. Gavus prašymą iš pradžių ji su savo kolege I. M. nuvyko į B. darbovietę, t. y. į mokyklą, kur ji dirba, pabendrauti. Bendravimo metu B. nurodė, kad šeimoje yra problema tame, kad jos sugyventinis M. M. vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko paskui kelia konfliktus. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio rėkauja, šaukia ant vaikų, taip naudodamas prieš juos psichologinį smurtą. Taip pat M. rėkauja ir nakties metu, dėl ko vaikai negali normaliai išsimiegoti. Pokalbio metu B. taip pat nurodė, kad M. ne tik naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus, bet pasitaiko atvejų, kai juos ir muša. Tačiau B. tai pasakė bendrai, konkrečiai nenurodė kaip ir kokiu būdu M. muša vaikus. Taip pat nenurodė datų, kada M. mušė vaikus ir būtent kokius vaikus. Tik suprato iš bendravimo, kad daugiausiai žalos, t.y. tiek psichologinio, tiek fizinio smurto gauna B. vyresnysis sūnus R.. R. yra ne M. sūnus, o nuo B. pirmos santuokos. Kiti 4 vaikai: T., E., A. ir D. yra bendri M. ir B. vaikai. B. tik bendrais žodžiais nurodė, kad M. rėkauja, šaukia ant vaikų, neduoda normaliai savo riksmų jiems išsimiegoti bei juos muša, atseit taip auklėjant. Tačiau detaliau kaip viską M. tai daro B. nenurodė. B. tik prašė, kad M. nesakytų, kad čia ji į jas kreipėsi. 2023-03-02 kartu su kolege I. M. nuvyko į gyvenamąją vietą pabendrauti su M. M.. Atvykę M. informavo, kad gavo informaciją, kad šeimoje vyksta konfliktai, rėkimai ant vaikų, ir galimai kad yra naudojamas fizinis smurtas iš jo pusės vaikų atžvilgiu. Bendraujant M. buvo ramus, nenustebęs, tačiau viską neigė. 2023-03-07 pas B. šeimą buvo nuvykę Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, kurie bendravo su B. ir jos visais vaikais. Ir nuo tos dienos M. M. buvo paprašyta laikinai pagyventi atskirai nuo B. ir vaikų. M. geranoriškai sutiko ir išvažiavo gyventi pas savo motiną. 2023-03-14 d. buvo įvykęs šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriuo metu dalyvavo B. ir M.. Posėdžio metu nuspręsta šeimai teikti atvejo vadybos paslaugas bei socialinių įgūdžių ugdymą, palaikymą ir atkūrimo paslaugas. Šiai šeimai sudarytas pagalbos planas bei iškelti uždaviniai. M. buvo iškelti šie uždaviniai: alkoholio vartojimo prevencija, saugios aplinkos vaikams užtikrinimas, bendradarbiavimas su specialistais, psichologinės būsenos stiprinimas. B. buvo iškelti tokie uždaviniai: saugios aplinkos vaikams užtikrinimas, bendradarbiavimas su specialistais, psichologinės būsenos stiprinimas. Daugiau posėdžio metu nieko nebuvo aptarta, toliau bus teikiama pagalba šiai šeimai ir žiūrės kaip vyksta pasitaisymas. Kiek jai yra žinoma, vaikų teisių apsaugos skyrius parašė pranešimą dėl naudojamo smurto prieš vaikus. Asmeniškai matė B. vaikus, tačiau tuo metu, kai matė, ant jų veidų ir kitų kūno dalių nebuvo pastebėjusi sužalojimų. Tik pastebėjo, kad B. vyresniojo sūnaus R. psichologinė būsena kelia susirūpinimą, nes vaikas yra labai tylus, uždaras, nekalba, nepalaiko jokio kontakto (1 t., b. l. 25-28);

-liudytojos I. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkes pareigose. Į jos pareigas įeina dirbti su šeimomis patiriančiomis krizes, teikiant kompleksines paslaugas. B. L. šeimą pažįsta, nes 2023-02-23 iš B. L. buvo gautas prašymas dėl atvejo vadybos proceso inicijavimo ir pagalbos suteikimo jos šeimai, kuris 2023-02-24 jai buvo vizuotas. Pagal gautą prašymą 2023-03-02 ji su kolege D. T. nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kur dirba B. L.. Minėtoje gimnazijoje bendravo su socialine pedagoge L. B.. Pokalbio metu L. B. nurodė, kad R. L. mokosi jų gimnazijoje ir kad grįžęs po mokyklos atostogų pedagogai pastebėjo, kad su R. kažkas vyksta, nes vaikinas buvo ne panašus į save, jo elgesys buvo keistas, nekalbus, todėl pedagogai pradėjo R. kalbinti, nes suprato, jog kažkas vyksta šeimoje. L. B. nurodė, kad aiškinant su R. kas atsitiko, sužinojo, kad jo patėvis M. M. jo (R.) atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, šaukia ant jo. Kaip suprato M. M. dažniausiai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, bet tas psichologinis smurtas ir būdavo, kai jis buvo blaivus. Po bendravimo su socialine pedagoge L. B. buvo susitikta ir su B. L., kuri dirba toje gimnazijoje. Pokalbio metu su B. L. buvo aiškinamasi situacija jų šeimoje. B. L. bendravimo metu patvirtino, kad jų šeimoje jos sugyventinis M. M. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o kai būna girtas, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaikus. Iš pokalbio su B. suprato, kad iš visų vaikų M. M. priešiškai nusistatęs prie R., jo atžvilgiu naudoja ne tik fizinį bei psichologinį smurtą. M. R. yra nebiologinis tėvas. B. L. pasisakė, kad M. ir prieš kitus savo vaikus naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, tik kaip suprato, tas smurtas arba neliečia ar mažai liečia mažesnį vaiką D. ir dukros A. Taip pat B. L. pokalbio metu nurodė, kad ir pati buvo patyrusi fizinį smurtą iš sugyventinio M.. Pokalbio metu B. detaliau joms nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu ir tikslesnių datų kada ir kaip buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus ir ją, tiesiog bendromis frazėmis pasakė. Kadangi matėsi, kad B. yra išsigandusi, streso būsenoje, nelabai ir norėjosi ją dar tiksliau klausinėti. Juolab B. ir taip bijojo kreiptis pagalbos, nes bijojo sugyventinio M. reakcijos. Po to kartu su kolege Diana nuvyko pas M. M. su tikslu irgi pabendrauti ir išaiškinti kilusias problemas. M. buvo namuose, buvo blaivus. M. buvo išaiškinta, kad atvyko, nes gavo anoniminį pranešimą, kad galimai iš jo pusės vaikų atžvilgiu naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. M. viską apie fizinį ir psichologinį smurtą neigė. Įvertinus visą šitą informaciją, ji surašė laišką ir išsiuntė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (Vilniaus rajonui), kad jie toliau reaguotų į šį gautą pranešimą ir surinktą informaciją. 2023-03-14 buvo įvykęs šeimos atvejo vadybos posėdis. Posėdyje gyvai dalyvavo M., o B. buvo nedarbingume, todėl atvykusi nebuvo, po posėdžio važiavo pas ją į namus. Posėdžio metu nuspręsta šeimai teikti atvejo vadybos paslaugas bei socialinių įgūdžių ugdymą, palaikymą ir atkūrimo paslaugas. M. buvo iškeltas uždavinys: alkoholio vartojimo prevencija. Taip pat bendrai tiek M., tiek B. buvo iškelti bendri uždaviniai: saugios aplinkos vaikams užtikrinimas, bendradarbiavimas su specialistais, psichologinės būsenos stiprinimas. Kaip jai yra žinoma, vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai buvo nuvykę dar prieš įvykusį posėdį pas B. L. į namus ir M. M. buvo paprašyta laikinai išsikelti ir pagyventi atskirai, pastarasis kaip ir sutiko. Ji nebuvo nuvykusi, tai negali nurodyti kaip ten viskas vyko. Asmeniškai su B. L. vaikais dėl šeimoje esamų problemų, smurto, nekalbėjo. Yra tik mačiusi kai kuriuos vaikus, kai buvo nuvykusi pas B. į namus, tačiau jokių sužalojimų požymių veide ar kitose kūno dalyse tuo metu nepastebėjo. Kiek dabar jai yra žinoma, kai M. M. negyvena kartu su B. ir vaikais, jie visi, t. y. tiek B. tiek vaikai, atsigavo nuo visos įvykusios įtampos namuose (1 t., b. l. 33-36);

- liudytojos L. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje socialinės pedagogės pareigose. B. L. pažįsta, nes ji dirba jų gimnazijoje. Taip pat jų gimnaziją lanko B. L. vaikai: R., T., E. ir A. Mažesnis B. sūnus D. lanko darželį. B. pastoviai ateina į darbą. Porą kartų, maždaug apie 3, buvo pastebėjusi, kad B. veide buvo mėlynes. Klausiant B. kas atsitiko, pastaroji nurodydavo, kad pati užsigavo visą laiką sakydama, kad tai užuolaidas kabino ir užsigavo. Apie tai, kad jos sugyventinis prieš ją smurtauja, nesakė. Vaikai apie savo motiną B. teigiamai atsiliepia. 2023 m. vasario mėnesį po mokyklos atostogų, t. y. vasario 20 d., kai vaikai grįžo į mokyklą, tiek ji, tiek kiti gimnazijos darbuotojai pastebėjo, kad R. L. yra labai pasikeitęs, nes jis nebendravo su klasiokais, dar daugiau užsidaręs, nieko nenorėjo nei pasakoti, nei bendrauti. Joms pasidarė labai keista ir pradėjo įtarinėti, kad kažkas atsitiko. R. auklėtoja K. M. pradėjo jo klausti, kas atsitiko. Kiek jai yra žinoma, iš pradžių R. auklėtojai nieko nenorėjo pasakoti, bet paskui pasakė, kad jam viskas jau atsibodo, kad patėvis jį skriaudžia. Ką dar R. auklėtojai pasakojo, nurodyti negali, nes pokalbyje nedalyvavo. Auklėtoja K. tiesiog atėjo pas ją ir jai pasakė, jog iš R. sužinojo, kad jį patėvis skriaudžia. Tada jos į pokalbį iškvietė B. L. ir pradėjo jos klausti, kas pas juos vyksta šeimoje, ar tikrai jos sugyventinis skriaudžia R.. Iš pradžių B. viską neigė, nieko nenorėjo iš vis sakyti. Tačiau paskui B. prisipažino, kad jos sugyventinis iš tikrųjų skriaudžia R.. B. tik aplamai bendromis frazėmis sakė, kad kai jos sugyventinis, ypač kai yra neblaivus, kabinėjasi prie R., rėkauja, stumdo, tačiau detalesnių faktų kaip ir kokiomis aplinkybėmis viskas vyksta B. nenorėjo nurodyti. Tik pasakė, kad kai ji užstoja vaikus, tada ir pati gauna nuo savo sugyventinio. Tada buvo bendrauta ir su kitais vaikais: T., A. ir E.. Pokalbio metu T. iš vis joms nieko nepapasakojo. A. pokalbio metu irgi jokios informacijos kas pas juos vyksta šeimoje nenurodė, tik pasakė, kad tėvas vartoja dažnai alkoholį. E. pokalbio metu truputį pasakė, kad tėvas dažniausiai ant visų jų rėkauja, šaukia, vartoja alkoholį, bet R. kartais gali ir trenkti. Detalesnių aplinkybių apie tai kaip ir kokiomis aplinkybėmis R. muša, skriaudžia tėvas, E. nepapasakojo, viskas tik bendrom frazėm. Po visų pokalbių paklausus B., kodėl ji niekur nesikreipia, pastaroji nurodė, kad nežino kur jai kreiptis dėl pagalbos, bei nenori. Tada jos paskambino į seniūniją kur joms paaiškino kaip ir kur reikia kreiptis. Tada B. parašė prašymą suteikti jos šeimai pagalbą ir prasidėjo visas procesas, buvo paskirtas, kaip žino, šeimos atvejo vadybininkas, paskui į procesą įsitraukė ir vaikų apsaugos skyriaus specialistai, kurie jau toliau aiškinosi ir bendravo su vaikais. Iš jų pusės gimnazija, mano, pilnai B. suteikė pagalbą ir visą informaciją kaip ir kur reikia kreiptis. Asmeniškai kažkokių tai detalesnių faktų apie naudojamą smurtą R. atžvilgiu iš patėvio pusės ji nurodyti negali, ką žinojo, viską papasakojo. Visų detalių jos nežino, kadangi tiek pati B., tiek jos visi vaikai: R., A., T. ir E., tik bendromis frazėmis sako, nenurodo konkrečių aplinkybių apie naudojamą smurtą prieš juos. Tik bendraujant su vaikais matosi, kad jie yra įbauginti, uždari, bijantys. Pati ir B. yra tokia. Šiuo metu tiek vaikai, tiek B. yra atsigavę, atsipalaidavę, nes kiek žino, tėvas su jais dabar negyvena. Asmeniškai ant vaikų kūno, veide nebuvo pastebėjusi sumušimo požymių. Kaip minėjo, apie 3 kartus B. veide buvo pastebėjusi mėlynes. Tiksliai nurodyti, kada matė mėlynes B. veide negalės, t. y. nei datos, nei mėnesio nurodyti negalės, bet tai buvo praeitais metais (2022 m.) (1 t., b. l. 39-42);

-liudytojos K. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje matematikos mokytoja ir 3 G kl. auklėtoja, yra R. L. auklėtoja. Yra R. auklėtoja nuo penktos klasės. R. buvo tylus, mandagus vaikinas, tačiau turėjo elgesio sunkumų. Tai pasireiškė, kad jis keikdavosi, pravardžiuodavo kitus mokinius. Jį sudrausimus, jis pasitaisydavo, sakydavo, kad keiksmažodžius jis girdi iš patėvio M. M.. Sakydavo, kad patėvis taip vadina mamą ir juos, vaikus. R. gerai lanko mokyklą, nepraleidinėja pamokų. Mokosi vidutiniškai, galėtų geriau, nes yra gabus vaikas. Lankė mokykloje tinklinio ir futbolo būrelius. Anksčiau nepastebėjo, kad kažkas ne taip jo šeimoje. Jis yra uždaro būdo, tylus. Niekada nėra mačiusi ant R. kūno mėlynių. Iki šių metu, t.y. 2023 m., jai nekilo tokių minčių, kad jį šeimoje muša. Ji žinojo, kad jis bijo patėvio, nes jei pasakydavo, kad paskambins patėviui, jis prašydavo, kad neskambintų, geriau praneštų mamai. Jis moka dirbti buitinius darbus, padeda namuose motinai. Su patėviu statė vasarnamį. R. yra tvarkingas vaikas, ateina į mokyklą tvarkingais rūbais. 2023-03-03 vaikams grįžus po mokinių atostogų, ji pamatė per matematikos pamoką, kad R. atrodė labai išsigandęs, vos neverkė. Ji jį visą pamoką stebėjo. Po pamokos pasiliko ir paklausė, kas jam negerai. Jis atsakė, kad jam viskas gerai. Paklausė gal turi kokių problemų, gal patėvis ką padarė. R. atsakė, kad viskas tvarkoje. Tada pakvietė motiną, kuri dirba pas jas mokykloje valytoja, pakvietė direktorę, socialinę darbuotoją. Pakalbėjo su motina B. L., kas vyksta jų šeimoje. B. nieko nenorėjo pasakoti, atsakė nu kaip visada, kaip visada. Jos pradėjo klausinėti, kodėl vaikai išsigandę. Tada B. pradėjo verkti ir papasakojo, kad vyras M. M. dvi savaites labai geria, kad jie negali gyventi ramiai. Paklausus ar M. naudoja fizinį smurtą, B. atsakė, kad taip, būna. B. sakė, kad ji bijo kur kreiptis, bijo, kad gali atimti iš jos vaikus, todėl tyli. Tą pačią dieną socialinė darbuotoja paskambino seniūnijos socialinei darbuotojai D. T., ją iškvietė į mokyklą, kadangi ji daugiau dirbo su šia šeima. Tada iškvietė R.. R. nieko nepasakojo, kad jį muša. Socialinė darbuotoja kreipėsi į vaikų teisės ir iškvietė policiją. Kai vaikų teisių apsaugos darbuotojai lankėsi mokykloje ir kalbėjosi su B. vaikais, sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir M. M. gyvena atskirai. Kiek pažįsta B. L., ji visada buvo tvarkinga, niekada nuo jos nesijautė alkoholio kvapo, vaikai prižiūrėti. Pakalbėjus su B., bijo kreiptis į tarnybas, nes pati užaugusi girtuokliaujančių šeimoje, jai tai atrodė norma. M. neturi pastovaus darbo, šeimą išlaiko B.. B. gaili vaikų, tačiau pati negali su vaikais susitvarkyti, vaikai jos neklauso. Šiais moko metais R. jaučiasi geriau, ramesnis. Klausė jo ar patėvis daugiau nenaudojo fizinio smurto. R. sakė, kad jo neskriaudžia, tačiau jis visada taip sakydavo (1 t., b. l. 47-50);

- liudytojos R. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktore. B. L. dirba jų gimnazijoje valytoja. B. šeimą ji pažįsta jau 13 metų. Dar nuo tada, kai dirbo vaikų darželio direktore. R. į darželį atėjo 5 metų. Darželį lankė du metus. Ji pastebėdavo, kai prie jo prisiartini iš nugaros jis krūpčiodavo. Taip pat reaguodavo į aukštesnio balso tono garsus. R. krupteldavo ir rankomis užsidengdavo galvą. Kalbėdavo apie tai su B. L.. Ji sakydavo, kad viskas gerai, kad šeimoje nėra jokių problemų. Tada B. gyveno su M. M., tačiau bendrų vaikų dar neturėdavo. R. būdavo užsidaręs, nieko nepasakodavo, nesiskundė. Nebuvo pastebėję, kad R. ateitų su mėlynėmis. Kai šeimoje gimė kiti vaikai, pradėjo lankyti darželį, jie buvo kitokie. Jiems trūko priežiūros, higienos. Motinai davus pastabas viskas sutvarkydavo. Dėl kitų vaikų nekilo jokių įtarimų, kad jie gali būti skriaudžiami, ar jų šeimoje būtų kokių akivaizdžių problemų. Ji mokyklos direktore dirba treti metai. Ji su B. L. vaikais tiesiogiai nebendravo, kadangi neveda pamokų. Ji domėdavosi B. L. šeima, kadangi žinojo ją nuo tų laikų kai dirbo darželyje. Pasidomėdavo per jų auklėtojas. Vaikai auklėtojoms prasitardavo, kad tėvas M. M. vartoja alkoholį, tada būna agresyvus, barasi ant mamos ir ant jų. Vaikai negalėdavo pasiruošti pamokoms, nes tėvas triukšmaudavo. B. nenorėdavo apie tai kalbėti su mokytojomis. Sakydavo, kad vyras geria, o kai išgeria, tai barasi, tačiau niekada nesiskundė, kad prieš ją naudoja fizinį smurtą. B. toks šeimos modelis atrodė norma. B. pati neturi socialinių įgūdžių vaikų auklėjime, vaikai jos neklauso. 2023 metų pavasarį pradėjo daugėti atvejų, kai mokytojos skundėsi, kad B. vaikai ateina nepasiruošę pamokoms, o kovo mėnesį po mokinių atostogų, kai R. auklėtoja pastebėjo pasikeitusį jo elgesį, pakalbėję su B. L. vaikais, nutarė kreiptis į Vilniaus apskrities vaikų teisių tarnybą. Kabantis su R., jis visada neigdavo, kad jį patėvis muša. Kiti B. vaikai joms papasakojo, kad kiekvienas iš jų yra buvęs mušamas, kad M. muša motiną B. ir R., išskyrus mažiuką. Jos pranešė apie L, šeimos padėtį Vilniaus socialinių paslaugų socialinei darbuotojai D. T., buvo iškviesta policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 53-56);

- liudytojo I. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynai M. M. ir B. L. su vaikais gyvena netoliese, 29-jame name, kitoje gatvės pusėje. Jie gyvena jau apie 6 metus. Jie gyvena ne savo name, o savininkas jiems leidžia gyventi. Namas buvo be patogumų. M. viską pats įrengė savo rankomis. Pravedė vandenį, kanalizaciją. Pas juos yra geros gyvenimo sąlygos, švaru. M. jis pažįsta apie 30 metų. M. pažįsta kaip labai darbštų žmogų. Anksčiau jis dirbdavo vairuotoju seniūnijoje, vėliau kūriku. Dirbo, kol turėjo vairuotojo pažymėjimą. Prieš du metus prarado vairuotojo pažymėjimą, dėl vairavimo esant neblaiviam. Anksčiau nebuvo matęs jo vairuojant esant neblaiviam. Prieš metus pas juos apsilankė socialiniai darbuotojai ir klausinėjo apie B. ir M. šeimą. Jis gali parodyti, kad niekada nėra matęs, kad M. butų mušęs vaikus, būtų juos vaikęs, rėkęs ant jų. Niekada vaikai nesiskundė, kad tėvas juos muša. Jų vaikai dažnai pas juos atbėga pažaisti, pasisupti ant sūpynių. Jie su jais bendrauja. Vasarą, kai yra ūkio darbų, vyresnieji vaikai atbėga pas juos pasislėpti, kad nereikėtų padėti tėvams tvarkytis ir padėti dirbti namuose. Visada namuose dirba R.. Jis padeda motinai prižiūrėti maža broliuką D.. Kiti vaikai, kai nenori padėti namuose tėvams, pabėga pas juos. Niekada tėvai jų nesivaiko, nesibara. Kartais, kai reikia pagalbos, vaikai padeda jam grėbti lapus, nešioti malkas. Apie M. gali pasakyti, kad jis labai darbštus, moka įvairius darbus, gaudosi prie technikos, padėdavo kaimynams, kai reikėdavo paremontuoti traktorius. Niekada nėra girdėjęs, kad M. bartų vaikus, keiktųsi prie jų. Jie gyvena netoliese, jei rėkautų kieme, jie tikrai girdėtų. M. niekada nėra atėjęs vaikų pas jį ieškoti. Jie su vaikais sutaria gerai. Niekada nėra matęs jų nuskriaustų, apsiverkusių ar tuo labiau su mėlynėmis. Jeigu vaikai būtų skriaudžiami, jie tikrai būtų pasipasakoję. Jie su jų šeima gyvena draugiškai. Apie jų šeimą nieko blogo negali pasakyti. M. prieš du metus išgėrinėdavo tik kai grįždavo iš darbo, išgerdavo degtinės. B. visiškai nevartoja alkoholio. Jie gyvena neturtingai, tačiau visada yra pavalgę. Pastoviai gamina maistą namuose, verda didžkukulius, kepa pyragėlius ir dažnai atneša jiems. Niekada B. nesiskundė, kad M. muša vaikus ar ją. Niekada nėra matęs, kad B. vaikščioų su mėlynėmis. B. artimai bendrauja su jo žmona K. B. ateidavo išgerti su žmona kavos. Ateidavo pas juos jų visa šeima. Jie su jais gerai sutaria, padeda vieni kitiems. Šią vasarą M. patyrė insultą. Dabar jis sunkiai vaikšto, alkoholio nevartoja, pastoviai būna namuose (1 t., b. l. 70-71);

- nukentėjusiojo R. L. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-112/2024, kuriame konstatuota, kad objektyvių duomenų, kad R. L. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo (taip pat, nusikalstamos veikos ir šiuo metu) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta.

R. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti M. M. jo (ir kitų šeimos narių) atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir iš dalies jų reikšmę; dėl turimų žinių stokos bei savo būsenos (fizinio silpnumo, patėvio baimės, išgąsčio) jis negalėjo pilnai pasipriešinti šiems veiksmams.

R. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta), jas įsiminti, vėliau atgaminti. tačiau negalėjo duoti apie parodymų dėl savo emocinės būsenos.

R. L. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas ar kt.), dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju šioje byloje. Vertinant jo parodymus rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl savo emocinės būsenos apklausos metu R. L. jaudinosi, bijojo atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes.

R. L. nedavė parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes (tik patvirtino anksčiau pasakojęs tiesą). Šiuo metu negauta jokių duomenų, kurių pagrindų būtų galima abejoti R. L. žodžiais apie M. M. veiksmus jo o atžvilgiu.

Šiuo metu daroma išvada, kad R. L. nedavė parodymų dėl savo emocinės būsenos (baimės, padidintos įtampos).

Šiuo metu R. L. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama dėt jam nustatyto vidutinio sunkumo depresijos epizodo.

Šiuo metu R. L. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamu specialiojo liudytojo M. M. veiksmų ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 91-97);

- nukentėjusiosios A. L. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-113/2024 patvirtinančiu, kad objektyvių duomenų, kad A. L. iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo (taip pat. nusikalstamos veikos ir šiuo metu) būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta.

A. L., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti tėvo jos (ir kitų šeimos narių) atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės; dėl turimų žinių stokos ir savo būsenos (fizinio silpnumo, tėvo baimės, išgąsčio) ji negalėjo aktyviau pasipriešinti tėvo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams.

A. L. atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygi bei turimas žinias, gal (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta) ir duoti apie tai parodymus.

A. L. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas ar kt.), dėl kurių ji negalėtų liudytoja šioje byloje, tačiau vertinant jos parodymus rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad A. L. atvirai parodymus duoda apie kitų šeimos narių patirtis, o apie savąsias kalbėti baiminasi.

Šiuo metu negauta jokių duomenų. kurių pagrindu būtų galima abejoti A. L. kaip liudytojos patikimumu, nenustatyta, daroma išvada, kad duodama parodymus ji remiasi asmenine patirtimi.

Šiuo metu jokių duomenų apie galimai kiltų asmenų daromą poveikį A. L. parodymams negauta.

Esant būtinumui apklausti A. L. dėl papildomų (naujų), jos pirminės apklausos metu neatskleistų, aplinkybių, tokią apklausą rekomenduojama atlikti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui.

Šiuo melu A. L. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamų nusikalstamų veikų, nekonstatuojamas (2 t., b. l. 104-108);

- nukentėjusiojo E. L. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-110/2024 patvirtinančiu, kad objektyvių duomenų. kad E. L. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo (taip pat, nusikalstamos veikos ir šiuo metu) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta.

E. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti fizinio smurto pobūdį (kad tai mušimas, kuris sukelia skausmą), bet ne jo reikšmę. Atsižvelgiant į tai, V. L. mėgindavo aktyviai priešintis tėvo M. M. veiksmams jo atžvilgiu, tačiau dėl savo būsenos (fizinio silpnumo, išgąsčio) negalėjo pilnai tiems veiksmams pasipriešinti.

E. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta) ir duoti apie tai parodymus.

E. L. tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas ar kt.), dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju šioje byloje, nenustatyta. Vertinant E. L. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai. kad jam yra sudėtinga įvardinti bylai i reikšmingas aplinkybės kiekybiškai (skaičiais, datomis, kiek kartų pasikartojo ir pan.) tiek dėl jo silpnesnių kognityvinių gebėjimų, tiek ir dėl (bylos duomenimis) liudytojo M. M. reguliarių ir daugkartinių taikomų fizinių bausmių šeimoje.

Remiantis turimų duomenų analize, galima pagrįstai manyti, kad duodamas parodymus E. L. rėmėsi asmenine patirtimi, kad jis nurodė tiek aplinkybių, kiek galėjo valandos trukmės apklausos metu. Tuo pačiu manytina, kad jis negalėjo nurodyti visų jam žinomų bylai reikšmingų aplinkybių dėl jam būdingų individualių ypatumų, išliekančios baimės liudytojui M. M..

Jokių duomenų apie galimai Iš. L. išgalvotus jo duotus parodymus negauta.

E. L. žodžiais, jo mama yra prašiusi niekam nepasakoti reikšmingas aplinkybes, tačiau šis mamos prašymas E. L. atskleidžiamoms aplinkybėms esminės įtakos neturėjo.

Esant būtinumui, apklausti E. L. dėl papildomų jo pirminės apklausos metu neatskleistų aplinkybių, tokią apklausą rekomenduojama atlikti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui.

Šiuo metu E. L. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamų nusikalstamų veikų, nekonstatuojamas (2 t., b. l. 115-120);

- nukentėjusiojo T. L. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-111/2024 patvirtinančiu, kad objektyvių duomenų, kad T. L. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo (taip pat nusikalstamos veikos ir šiuo metu) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta.

T. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti tėvo jo (ir kitų šeimos narių) atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir iš dalies jų reikšmę: dėl turimų žinių stokos bei savo būsenos (fizinio silpnumo, tėvo baimės, išgąsčio) jis negalėjo pilnai pasipriešinti tėvo jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams.

T. L., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta) ir duoti apie tai parodymus.

T. L. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas ar kt.), dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju šioje byloje, tačiau vertinant jo parodymus rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad jo atskleidžiamų parodymų apimčiai reikšmingos įtakos turi jo emocinė būsena (įsitempia, vengimu reaguoja į prašymą detaliau apie tai pasakoti).

T. L. parodymai yra lakoniški, tačiau šie parodymai pagal formą ir turinį atitinka jam būdingus individualius ypatumus bei gyvenimišką patirtį (vengia su kitais atvirauti apie sunkumus šeimoje, ir tai atitinka mamos elgseną; kalbėjimas apie tai jam kelia įtampą, jis nerimsta, todėl nori šių klausimų išvengti). Šiuo metu daroma išvada, kad T. L. duodamas parodymus remiasi asmenine patirtimi.

Šiuo metu jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį T. L. parodymams negauta.

Esant būtinumui apklausti T. L. dėl papildomų (naujų), jo pirminės apklausos metu | neatskleistų aplinkybių, tokią apklausą rekomenduojama atlikti vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui.

Šiuo metu T. L. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamų nusikalstamų veikų, nekonstatuojamas (2 t., b. l. 127-131).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 163 straipsnį, kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nustačius, kad jis piktnaudžiavo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Šio apysunkio nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-32-489/2024).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, o to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte tokius nuskalstamą veiką padarant prieš bejėgiškos būklės žmogų.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. M. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – būdamas mažamečių A. L., E. L. ir T. L., tėvu bei savo sugyventinės B. L. nepilnamečio sūnaus R. L., patėviu, laikotarpyje vėliausiai nuo 2022 metų iki 2023 m. kovo 3 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo ir savo šeimos gyvenamojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, nenustatytą skaičių kartų naudojo psichologinį bei fizinį smurtą savo sugyventinės B. L. atžvilgiu visų kartu gyvenančių vaikų akivaizdoje, nenustatytą kartų skaičių naudojo psichologinį bei fizinį smurtą kartu gyvenančių savo vaikų: E. L., T. L. ir A. L. bei sugyventinės B. L. nepilnamečio sūnaus R. L. atžvilgiu, t. y. tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, mažiausiai vieną kartą diržu sudavė dukrai A. L. per sėdmenis ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, nenustatytą skaičių kartų diržu sudavė savo sūnui E. L. per sėdmenis, liepdavo klūpėti ant kelių, vieną kartą nenustatytu laiku grįžus iš draugo ranka prispaudė jo galvą (ausį) prie durų ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, taip pat tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, mažiausiai vieną kartą sudavė savo sūnui T. L. šluota per alkūnę, nenustatytą skaičių kartų diržu sudavė jam per sėdmenis, liepdavo klūpėti ant kelių ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, be to, tyčia, neturėdamas aiškios priežasties, nenustatytą skaičių kartų, nenustatytu būdu smūgiavo savo šeimos nariui R. L. per nugarą ir veidą, diržu ir gumine žarna sudavė jam per sėdmenis, liepdavo klūpėti ant kelių ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu, M. M., ilgalaikiai, sistemingai naudodamas psichologinį bei fizinį smurtą savo sugyventinės B. L. atžvilgiu vaikų akivaizdoje, naudodamas psichologinį bei fizinį smurtą kartu gyvenančių savo vaikų E. L., T. L. ir A. L. bei kartu šeimoje gyvenančio sugyventinės B. L. nepilnamečio sūnaus R. L. atžvilgiu, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaikus, piktnaudžiavo savo kaip tėvo ir patėvio teisėmis ir pareigomis. Be to, M. M. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 vasario 23 m., savo ir savo šeimos gyvenamojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo ir patėvio teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas kartu šeimoje gyvenantį, negalėjusį pasipriešinti tokiems veiksmams sugyventinės B. L. nepilnametį sūnų R. L., naudodamas jo atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė R. L. vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F32.10) ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Teismas šias išvadas daro įvertinęs paties kaltinamojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiųjų B. L., R. L. ir nepilnamečių nukentėjusiųjų: T. L., E. L., A. L. parodymus, duotus apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ekspertizių aktus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė skirti kaltinamajam bausmes pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tris pavienius nusikaltimus. Tačiau teismas, nesutikdamas su tokia prokuroro pozicija pažymi, kad iš kaltinamojo akto ir kaltinimo formuluotės matyti, jog M. M. įtarimas pareikštas ir jis buvo kaltintas tęstinės BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos nuskalstamos veikos padarymu trijų mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu, nuo kurio ir gynėsi teisme. Be to, iš bylos medžiagos, surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, paties kaltinamojo akto turinio matyti, kad laikotarpyje nuo 2022 metų iki 2023 metų kovo 3 d., tiksliai nenustatytu laiku kaltinamasis naudojo smurtą savo trijų mažamečių vaikų atžvilgiu, tačiau nebuvo nustatyti konkretūs atskiri smurto epizodai konkrečiomis datomis, tokių pavienių nusikalstamų veikų tikslios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaip ir kaltinamojo gynėjas teigė, M. M. smurtą naudojo kaip vaikų aklėjimo priemonę. Visos šios aplinkybės nebejotinai leidžia teigti, kad M. M. veiksmai kvalifikuotini kaip viena tęstinė nuskalstama veika, o ne trys pavienės veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes M. M. veiksmus kvalifikuoja pagal 163 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą.

Dėl bausmės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į M. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytos veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo gynėjas advokatas, sakydamas baigiamąją kalbą prašė teismo skirti kiek įmanoma švelnesnę bausmę, ypač atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nesiekė padaryti nusikalstamų veikų, tačiau siekė auklėti vaikus panaudodamas būdus, kurie, kaip dabar supranta, buvo netinkami ir dėl jų gailisi.

Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokuroro siūlomas arešto ir laisvės atėmimo bausmes, jų terminą parenkant didesnį už įstatyme nustatytą minimalų.

Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintos apėmimo būdu griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, davė vieningus ir nuoseklius parodymus, taip pat nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl to, jog būdamas neblaivus, naudodamas smurtą auklėjo vaikus, kai jie neklausydavo, tačiau dabar supranta, savo veiksmus ir dėl jų gailisi. Kaltinamasis be kita ko pažymėjo, kad gyvena kartu su sugyventine B. L., jų pajamos bendros, tačiau pats kaltinamasis teigė, kad šiuo metu gauna pajamas tik iš Užimtumo tarnybos. Kai gaudavo neįgalumo išmoką, iš tų pinigų rūpinosi ir vaikais. Todėl nors kaltinamasis šiuo metu nežymiai prisideda prie šeimos išlaikymo, tačiau realios laisvės bausmės atlikimas pasunkintų visos šeimos, tarp jų ir nepilnamečių nukentėjusiųjų finansinę padėtį, be to būtų apsunkintas ir pareikšto nepilnamečių nukentėjusiųjų civilinio ieškinio atlyginimas. Pažymėtina, kad ir prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes, į aukščiau aptartus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, M. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 4, 8 punktu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos namuose, taip pat į kaltinamojo asmenybę, šiuo atveju intensyvios priežiūros skyrimas laikytinas neproporcinga priemone, tad ji neskirtina.

Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis). BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. M. M. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš šeimos narius – savo tris mažamečius vaikus, nepilnametį posūnį ir sugyventinę. Smurto pobūdis buvo įvairus – fizinis, psichologinis, tęsėsi ilgiau nei vienerius metus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad siekiant koreguoti M. M. elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroras taip pat prašė teismo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 72⁴ įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos bei BK 70 straipsnyje nustatytus nemokamus darbus. BK 72⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad pareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153, 157 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš minėtų veikų nebuvo padaryta, teismas nemano, kad yra pagrindas skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl ji neskirtina. Taip pat pažymėtina, kad BK 70 straipsnio 2 dalis numato, nemokami darbai, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. Atžvelgiant į tai, kad M. M. šio sutikimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo išreiškęs, pažymėjo, kad dėl sveikatos būklės sprendžiama dėl neįgalumo jam nustatymo, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiųjų nepilnamečių: A. L., E. L., T. L. įgaliotoji atstovė advokatė Violeta Bazienė pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo nepilnamečių nukentėjusiųjų naudai priteisti po 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad visų nepilnamečių nukentėjusiųjų neturtinė žala iš esmės grindžiama tapačiais argumentais, kadangi visi jie išgyveno panašias aplinkybes, t. y. iš civilinio ieškinio matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų, o būtent naudoto fizinio smurto nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, baimę. Taip pat dėl psichologinio smurto – nuolatinių kaltinamojo barnių su motina B. L., keliamos įtampos namuose, taip pat matydami kaip M. M. smurtauja prieš kitus šeimos narius, jautėsi nesaugūs, negalėdavo išsimiegoti. Neturtinę žalą taip pat grindžia, kaip tiesioginius M. M. nusikalstamos veikos padarinius, kurie atsirado dėl to, kad M. M., būdamas nepilnamečių nukentėjusiųjų tėvu ne tik nevykdė savo pareigos auklėti juos, rūpintis jų sveikata, bet tyčia prieš juos smurtavo, tuo sukeldamas baimės ir nesaugumo jausmą, pakirsdamas pasitikėjimą suaugusiais, iškreipdamas nukentėjusiųjų suvokimą apie vaikų ir tėvų santykius, kas neabejotinai turės įtakos nepilnamečių tolimesniam vystymuisi ir bendravimui. Nukentėjusiųjų nepilnamečių: A. L., E. L., T. L. įgaliotoji atstovė advokatė Violeta Bazienė teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais teisiamojo posėdžio metu sutiko, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu neturi pakankamai pajamų, kad galėtų neturtinę žalą atlyginti, nes jo pajamos per mėnesį sudaro tik 150 Eur.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2004).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismo vertinimu, nekyla abejonių, kad kaltinime nurodyti smurtinio pobūdžio veiksmai prieš mažamečius asmenis padarė jiems reikšmingos neturtinės žalos, ir tai gali neigiamai atsiliepti jų elgesiui ateityje. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiųjų amžių nusikalstamų veikų metu ir tokio amžiaus asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, nusikalstamos veikos neigiamą įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaikų vystymuisi, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės gali būti jaučiamos ir ateityje, į tai, kad žala padaryta ilgalaikiais tyčiniais veiksmais. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybės, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo kiekvienam nepilnamečiui nukentėjusiajam po 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai būtinas įgaliotojo atstovo dalyvavimas (BPK 55 straipsnio 4 dalis), išlaidų, kuriose nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams nukentėjusiesiems: A. L., E. L., T. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos sudaro – 845,83 eurų suma (3 t., b. l. 131-134).

Apsižvelgus į tai, kad kaltinamasis M. M. šiuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, nors šiuo metu ir nedirba, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra protingo dydžio, atitinka advokatės darbo sąnaudas, pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už nepilnamečiams nukentėjusiesiems A. L., E. L., T. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam M. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 306,25 eurų sumą (3 t., b. l. 136–140).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajam buvo paskirtas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Aurimas Keidūnas. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo M. M. turtinę padėtį, civilinio ieškinio dydį, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. M. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. (M.) M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte ir skirti:

- už BK 163 straipsnį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- už BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

- už BK 140 straipsnio 3 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę;

- už BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. (M.) M. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimi, 6 dalies 4, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant M. (M.) M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu M. (M.) M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Nukentėjusiųjų nepilnamečių: A. L., E. L., T. L. įgaliotos atstovės advokatės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. (M.) M. po 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) kiekvieno nukentėjusiojo nepilnamečio naudai nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo M. (M.) M. 845,83 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 83 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams nukentėjusiesiems: A. L., E. L., T. L..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam M. (M.) M. suteiktą teisinę pagalbą 306,25 Eur (trijų šimtų šešių eurų, 25 ct) priteisimo, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.