- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1595-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08485-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Pareiškėjas
- I. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai Saulius Užkuraitis, A. A., Marius Lekečinskas, Gita Andrijauskienė, Jurgita Žilinskaitė, R. V., uždaroji akcinė bendrovė Investicijų inovacijos, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, B2KAPITAL, uždaroji akcinė bendrovė, GelvoraSergel uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė Kauno butų ūkis, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, O. I. OU, Valstybinis studijų fondas, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Aktiva Finance Group OU, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) iškelti bankroto bylą; 2) bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Audmina“ sąrašo eilės Nr. N-JA0112; 3) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą 700 Eur per mėnesį sumai, reikalingai pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti; 4) nustatyti keturių mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškime nurodė, kad šiuo metu turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams UAB „Investicijų inovacijos“, UAB „4finance“, B2KAPITAL, UAB, GelvoraSergel UAB, UAB „Intrum Lietuva“, UAB Kauno butų ūkis, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“, O. I. OU, Valstybiniam studijų fondui, UAB „Ignitis“, Aktiva Finance Group OU, UAB „Julianus Inkaso“, V. M., antstoliams Sauliui Užkuraičiui, A. A., Mariui Lekečinskui, Gitai Andrijauskienei, Jurgitai Žilinskaitei, R. V.. Bendra kreditorinių reikalavimų suma – 36 427,65 Eur, kuri ženkliai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Priežastys, sąlygojusios nemokumo kilmę, kilo 2015 m. sukėlus autoįvykį, kurio metu patirtos žalos dydis regreso tvarka buvo nukreiptas į pareiškėją. Iki to momento sąžiningai mokėjo įmokas kreditoriams, tačiau po autoįvykio palūžo finansiškai ir neįstengė tinkamai vykdyti visų savo turimų įsipareigojimų, be to, privalėjo ne tik pirkti būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas prekes, mokėti už būstą mokesčius, tačiau ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kol galiausiai kreditoriai nutraukė sutartis ir kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Vykdomieji dokumentai buvo perduoti vykdymui antstoliams, delspinigiai augo, o prie turimų skolų prisidėjo ir vykdymo išlaidos antstoliams. Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800 Eur, augina du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, už būsto nuomą kas mėnesį moka 250 Eur bei apytikriai 100 Eur už komunalines paslaugas. Nėra sudariusi jokių sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais, pažeidžiančių ar galėjusių pažeisti kreditorių interesus, neturi priklausomybių, žalingų įpročių, nėra bausta už baudžiamuosius nusižengimus, nėra apkaltinta jokios nusikalstamos veikos padarymu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog pareiškimas, įvertinus pareiškėjos nurodomą gyvenamąją vietą, nepagrįstai pateiktas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Pareiškėja nepateikė būsto nuomos sutarties, komunalinių mokesčių mokėjimo, gaunamų pajamų, duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie galimą įsiskolinimą, kas preziumuoja jos nesąžiningumą. Pareiškėja neįgyvendino Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 2 dalies sąlygos, nes praleido terminą informuoti kreditorius apie ketinimą pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja neatskleidė įsiskolinimų kiekvienam kreditoriui atsiradimo priežasčių, pati prisiėmė finansinius įsipareigojimus žinodama, kad jų realiai negalės įvykdyti, tokiu būdu sąmoningai pati sau sukėlė nemokumą, dėl ko laikytina nesąžininga FABĮ prasme. Pareiškėja nenurodė, kokių priemonių ėmėsi ar imsis siekdama gauti daugiau pajamų, be to, ji pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes dar 2017 m. teikdama pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, jog jos bendras įsiskolinimas sudaro 62 101,02 Eur, o praėjus ketveriems metams po bankroto bylos iškėlimo, sugebėjo sumokėti beveik pusę įsiskolinimo sumos.
4. Suinteresuoti asmenys UAB „Kauno butų ūkis“, B2KAPITAL, UAB, GelvoraSergel UAB pateikė atsiliepimus, kuriais prašė įvertinti pareiškėjos pareiškimo atitiktį FABĮ nuostatoms ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir iškėlė pareiškėjai I. L. bankroto bylą. Paskyrė I. L. bankroto administratore UAB „Audmina“. Patvirtino 50 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos I. L. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 700 Eur lėšų bendrą sumą, reikalingą I. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
7. Teismas nurodė, jog bendra pareiškėjos nurodoma pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 36 576,45 Eur, todėl konstatavo, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismas įvertinęs tai, jog pareiškėja neturi jokio turto ir jos gaunamų pajamų nepakanka pradelstiems įsipareigojimams padengti per protingą terminą, o pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, konstatavo, kad pareiškėjos būklė atitinka fizinio asmens nemokumo būklę.
Atsiliepimas
8. Teismas nurodė, jog suinteresuoto asmens V. M. atsiliepime nurodyti argumentai, susiję su pareiškėjos sąžiningumo prezumpcijos paneigimu, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Analogiško turinio argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningumo suinteresuotas asmuo teikė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nagrinėtoje bankroto bylos iškėlimo byloje Nr. e2FB-366-946/2018, kurioje teismas nustatė, kad pareiškėja visą laiką pagal tuomet buvusias finansines galimybes dengė turimus finansinius įsipareigojimus, sąžiningai tikėjo, kad jai pavyks atsiskaityti su kreditoriais, neklaidino kreditorių apie savo finansinę padėtį, ir sprendė, kad pats kreditų gavimas ir po to sekęs prievolių pagal paskolų sutartį nevykdymas savaime negali būti pripažintas pakankamu kredito gavėjo fizinio asmens nesąžiningumo patvirtinimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, jog pareiškėja, nutraukus iškeltą fizinio asmens bankroto procesą, nepaisant to, jog iš jos darbo užmokesčio buvo vykdomi ir priverstiniai atskaitymai, savarankiškai mokėjo kreditoriams nedidelėmis sumomis skolas. Be to, pareiškėja turi ketinimų užsidirbti papildomai ir pagal galimybes vykdyti mokėjimus, todėl sprendė, kad pareiškėja nesiekė išvengti atsiskaitymų su kreditoriais. Pareiškimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams persiųstas vadovaujantis Kauno apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, kuria visos civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu asmeniu yra antstolis Marius Lekečinskas, CPK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu perduodamos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
Šalies argumentai
10. Teismas, nurodė, jog pareiškėja kreditorius (įskaitant ir suinteresuotą asmenį V. M.) apie ketinimą kreiptis į teismą informavo elektroniniu paštu 2023 m. balandžio 27 d., o į teismą su pareiškimu kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 3 d. Todėl laikė, jog pareiškėja kreditorių informavimo pareigą įvykdė tinkamai, laikydamasi FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų. Teismas kritiškai vertino suinteresuoto asmens teiginius, jog pareiškėja yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes dar 2017 m. teikdama pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, jog jos bendras įsiskolinimas sudaro 62 101,02 Eur, tuo tarpu praėjus ketveriems metams po bankroto bylos iškėlimo, sugebėjo sumokėti beveik pusę įsiskolinimo sumos. Ne pareiškėjos finansiniai pajėgumai nulėmė bendros skolos sumažėjimą, o nekilnojamojo daikto pardavimas, dėl ko kreditoriaus UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas buvo patenkintas ir jis buvo eliminuotas iš kreditorių sąrašo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodomus poreikius, nustatė, kad šie poreikiai laikytini būtinais ir privalo būti tenkinami kiekvieną mėnesį, o nurodytos išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra pagrįstos. Todėl patvirtino 700 Eur sumą, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 30 d. laikotarpį iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus. Taip pat nustatė maksimalų 4 mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti ir skirti pareiškėjai baudą už melagingus teiginius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai ištyrė visas pareiškėjos pateiktas faktines aplinkybes dėl susidariusio nemokumo, nevertino jos teiginių pasisakytų teismo posėdžio metu, kurie prieštarauja loginiams paaiškinimams, ko pasekoje nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja yra sąžininga ir gali atkurti mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
12.2. Pareiškėja melavo teismui dėl susidariusio nemokumo suinteresuotam asmeniui, o teismas tinkamai nevertino ir tokiu būdu pažeidė sąžiningumo prezumpciją, bei nesirėmė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktu. Pareiškėja nuslėpė ir neatskleidė priežasčių, kodėl ir kaip atsirado įsiskolinimai kiekvienam kreditoriui, kokiems tikslams buvo imta kiekviena nauja paskola ar sudaroma kiekviena nauja kreditavimo sutartis. Pareiškėja savo finansinę padėtį apsunkino pati, nes vis prisiimdavo naujas finansines prievoles, kas mažino jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja prisiėmė finansinius įsipareigojimus žinodama, kad jų realiai įvykdyt negalės, o tokiu būdu ji pati sukėlė sąmoningai savo nemokumą, kas laikytina nesąžininga ir žalingu įpročiu FABĮ prasme. Dėl savo žalingo įpročio – melavimo, susidarė pareiškėjos nemokumas, dėl kurių asmeniui negali būti keliama fizinio asmens bankroto byla.
12.3. Pareiškėja šiai dienai naudojasi savo darbo pareigomis, kadangi visiems skelbiasi, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir viską susitvarkys dėl esančių skolų, nes yra teismo darbuotoja. Remiantis tuo, kad pareiškėja grubiai meluoja, prašo teismo papildomai skirti pareiškėjai baudą. Pareiškėja teikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams savo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, naudodamasi savo darbo pareigomis. Teismas nepasisakė, jog pati pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), kuri gali naudotis savo darbo pareigomis ir pažintimis, jog jos naudai būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Todėl teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos galimybės nagrinėti šią bylą kitose apylinkėse, siekiant išvengti interesų konflikto, ir nepakankamai ištyrė teismingumą jos atžvilgiu, ko pasekoje teismas galimai buvo šališkas vertindamas pareiškėjos pareiškimą.
12.4. Pareiškėjos prašoma patvirtinti būtiniesiems poreikiams reikalinga suma buvo nepagrįsta ir teismo tinkamai neįvertinta. Įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas, amžių, sveikatos būklę, jos prašoma patvirtinti 700 Eur lėšų suma būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra neprotinga. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai jau ir nuomodamasi būstą, už kurį daro pavedimus, juos traktuodama kaip „dovana“. Tai vienas pareiškėjos nesąžiningumo atvejis, sistemingas melavimas, kas teismo nebuvo tinkamai įvertinta. Teismas nepatikrino, ar ši nuomos sutartis, kurią pateikė pareiškėja, apskritai yra registruota.
12.5. Pareiškėja gyvena su dvejais nepilnamečiais vaikais, prie kurių išlaikymo prisideda ir vaikų tėvai. Visa jos išlaidų suma, šiuo atveju vidurkis 302,21 Eur turėtų būti dalinama iš 3 gyvenančių asmenų, kurie naudojasi būsto nuoma ir komunaliniais patarnavimais, todėl grynai pareiškėjai skiriama suma yra 100,74 Eur. Kita likusi suma - 201,47 Eur yra skirta nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos vaikams yra vienodos, tai prie nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos prisideda ir pati pareiškėja, kas reiškiasi, jog jos vienam vaikui skiriama suma gyvenamajam būstui ir jo išlaidos gaunasi - 50,37 Eur (100,74 Eur : 2 tėvų = 50,37 Eur), todėl dviem nepilnamečiams vaikams suma gali būti skiriama - 100,74 Eur. Todėl faktiškai, pagal traktuojamą būsto išlaidas, pareiškėja galėtų traktuoti būsto išlaidų poreikį, kad jai reikalinga iš viso 201,48 Eur suma būsto išlaikymui. Pirmosios apylinkės teismas priimdamas nutartį ne tik neištyrė visų įrodymų, netinkamai juos traktavo, kitų išlaidų apskaičiavimai nebuvo pateikti, todėl nesant jokių pagrindžiančių dokumentų dėl būtinųjų poreikių apskaičiavimo realiais faktais, nėra pagrindo kelti fizinio asmens bankroto, kadangi tokie pareiškėjos veiksmai laikytini nesąžiningais nepagrįstais.
Atsiliepimas
13. Pareiškėja I. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėjos sąžiningumas jau buvo konstatuotas 2018 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, kuri buvo įsiteisėjusi, o pats suinteresuotas asmuo jos neskundė. Nuo minimos nutarties yra praėję daugiau nei 5 metai, per tą laiką pareiškėja nėra paėmusi nė vieno kredito, visą laiką išskyrus dekreto laikotarpį dirbo ir bandė atiduoti skolas, kurios deja, dėl skaičiuojamų palūkanų ne sumažėjo, o išaugo. Pareiškėja žalingų įpročių neturi.
13.2. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), tuo tarpu suinteresuotas asmuo V. M. savo veiklą vykdo ne tik Kauno miesto teisme, tačiau ir visoje Kauno apskrityje, įskaitant skundžiamą nutartį priėmusį Jonavos teismą, tad akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo yra daug labiau susijęs su teismų sistema, nei pareiškėja.
13.3. Nuomos sutartis neprivalo būti įregistruota, o jos registravimas/neregistravimas nedaro sutarties negaliojančios. Pareiškėjai neturint savo turto, ji neturi kitos išeities, kaip tik nuomotis gyvenamąją vietą. Apeliantas akcentuoja tėvų lygias teises išlaikyti vaikus, tačiau nepaaiškina, kaip tai padaryti praktikoje, kuomet pareiškėja turi du vaikus, ir pagal teismų praktiką minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti skiriama suma yra lygi ½ MMA. Pagal tokią logiką, pareiškėja turėtų skirti visą savo prašoma skirti sumą tik vaikų išlaikymui, o pačiai neliktų nė 100 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
16. Suinteresuotas asmuo su atskiruoju skundu pateikė 20213 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp advokato V. M. ir pareiškėjos I. L., nurodydamas, kad pareiškėja pas apeliantą dirbo referente – administratore – teisininke.
17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė aplinkybės, kad jo nurodyto dokumento pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nėra aišku kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas ar išreikalautas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs jį prijungti, todėl atsižvelgiant į tai, jog nėra įstatyme numatytų prielaidų tokiam įrodymui priimti, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pareiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).
Dėl skolininkės nesąžiningumo
19. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017). Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.
20. Suinteresuotas asmuo V. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame kelia pareiškėjos nesąžiningumo, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo, klausimą. Apeliantas nurodė, jog pareiškėja prisiėmė finansinius įsipareigojimus žinodama, kad jų realiai įvykdyt negalės, o tokiu būdu ji pati sukėlė sąmoningai savo nemokumą, todėl ji laikytina nesąžininga FABĮ prasme. Be to, dėl savo žalingo įpročio – melavimo, susidarė pareiškėjos nemokumas, dėl kurių asmeniui negali būti keliama fizinio asmens bankroto byla.
21. Nusprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertintos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jog byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjos nemokumo sąlyga, t. y. ji negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Apeliantas atskirajame skunde šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėja yra nesąžininga, įrodinėja egzistuojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinam atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindui.
23. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
24. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Nagrinėjamu atveju, apeliantas, teigdamas, kad pareiškėja yra nesąžininga, neįrodinėja, jog būtent dėl pareiškėjos tam tikrų nesąžiningų veiksmų per trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ji sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms ir / ar siekė savo turtinę padėtį dar labiau pabloginti, tikėdamasi turimų įsiskolinimų išvengti, t. y. apeliantas nenurodo nei konkrečių pareiškėjos sudarytų sandorių, nei konkrečių veiksmų, siekiant pabloginti savo turtinę padėtį, ir / ar jos sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau apsiriboja iš esmės abstrakčiais teiginiais. Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėja nuslėpė ir neatskleidė priežasčių, kodėl ir kaip atsirado įsiskolinimai kiekvienam kreditoriui, kokiems tikslams buvo imta kiekviena nauja paskola ar sudaroma kiekviena nauja kreditavimo sutartis. 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėja išsamiai paaiškino kada ir kaip atsirado visi įsiskolinimai kreditoriams (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 38 s. – 20 min. 39 s.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių pareiškėjos sąžiningumą ar patvirtinančių vengimo atsiskaityti su kreditoriais, pasyvaus elgesio, pajamų šaltinių slėpimo ir pan. faktus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, būtų nuslėpusi nuo kreditorių turimą turtą ir / ar būtų ėmusi kitų veiksmų, kuriais būtų sumažinta pareiškėjos turimo turto masė ir pan. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja per paskutinis trejus metus jokių sandorių nėra sudariusi. Apelianto teiginiai apie pareiškėjo nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
25. Apeliantas skunde nurodo, jog pareiškėjos nemokumas susidarė ir dėl pareiškėjos žalingo įpročio – melavimo, todėl pareiškėjai ir dėl to negalėjo būti keliamas bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėja neturi priklausomybių, žalingų įpročių, nėra bausta už baudžiamuosius nusižengimus, nėra apkaltinta jokios nusikalstamos veikos padarymu. Įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo, teismas vertina pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu kompleksiškai visų bylos aplinkybių kontekste, o atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs apelianto teiginiai apie pareiškėjos nesąžiningumą ir žalingus įpročius, nepateikus į bylą jokių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja bent viena iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių.
Dėl būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų
26. Teismas, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Ši suma nustatoma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti iki mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano patvirtinimo – iki to laiko suinteresuoti asmenys ir pareiškėjo bankroto administratorius turi galimybę įvertinti ir nustatyti, kokia yra pagrįsta ir būtina suma pareiškėjo poreikiams patenkinti vykdant bankroto procedūras.
27. FABĮ nėra pateikti išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti vertinimo kriterijai. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, be kitų duomenų, plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjos pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, tai yra negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
29. Pareiškėja kreipdamasi į teismą prašė patvirtinti 700,00 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, nurodydama, jog šią sumą per mėnesį sudaro: maistas ir gėrimai – 150 Eur; drabužiai ir avalynė – 50 Eur; sveikatos priežiūrai – 30 Eur; higienos priemonėms – 40 Eur; būsto išlaidos – 350 Eur; telefonas/internetas – 25 Eur; kuras/viešasis transportas – 55 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos nurodomus poreikius, nustatė, kad šie poreikiai laikytini būtinais ir privalo būti tenkinami kiekvieną mėnesį, o nurodytos išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra pagrįstos. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka, nurodydamas, jog pareiškėjos prašoma patvirtinti būtiniesiems poreikiams reikalinga suma buvo nepagrįsta ir teismo tinkamai neįvertinta, nes įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas, amžių, sveikatos būklę, jos prašoma patvirtinti 700 Eur lėšų suma būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra neprotinga. Tačiau su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos būtiniausių poreikių tenkinimui reikalingą sumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl pagrįstai nustatė, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 700,00 Eur. Pažymėtina, jog ši suma laikytina nežeminančia asmens orumo ir patenkinančia asmens, siekiančio bankroto, poreikius.
30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra nepagrista, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Dėl teismo (ne)šališkumo
31. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) ir gali naudotis savo darbo pareigomis ir pažintimis, jog jos naudai būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos galimybės nagrinėti šią bylą kitose apylinkėse, siekiant išvengti interesų konflikto, ir nepakankamai ištyrė teismingumą jos atžvilgiu, ko pasėkoje teismas galimai buvo šališkas vertindamas pareiškėjos pareiškimą.
32. CPK 21 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pareiškimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams buvo persiųstas vadovaujantis Kauno apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, kuria visos civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu asmeniu yra antstolis Marius Lekečinskas, CPK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu perduodamos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. CPK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas šią bylą perduoda nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti ar kuriuose šie asmenys nedirba. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją ar teismą nebuvo pateikęs. Taigi, tiek dėl byloje dalyvaujančio asmens antstolio Mariaus Lekečinsko, tiek dėl pačios pareiškėjos užimamų pareigų (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CPK straipsnio 6 dalimi byla turėjo būti perduoda kitiems to paties teismo rūmams, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė ir apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjos) nešališkumo. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiagos visuma.
Dėl baudos skyrimo
34. Apeliantas atskirajame skunde prašė skirti pareiškėjai baudą už tai, kad pareiškėja grubiai meluoja.
35. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja posėdyje nurodė aplinkybes dėl nesutikimo su skola apeliantui, niekaip negali būti laikoma pareiškėjos piktnaudžiavimu procesu. Todėl apelianto prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmestinas (CPK 95 straipsnis).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė pareiškėjai bankroto bylą, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.