Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą skolininkei K. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Kreditorė pareiškime nurodė, kad skolininkė nesumokėjo kreditorei skolos pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP-013, kuria kreditorė perėmė iš UAB „Civinity Namai Kaunas“ reikalavimo teises į skolininkę pagal nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. išrašytas ir skolininkei pateiktas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas daugiabučių pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

15. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria, priėmus kreditorės atsisakymą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir išsprendus susijusius klausimus, atmestas kreditorės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš skolininkės.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. 2024 m. spalio 28 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RP-013 ir 2024 m. spalio 28 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RP-013 pagrindu kreditorė perėmė iš pradinės kreditorės UAB „Civinity Namai Kaunas“ 241,78 Eur sumos reikalavimo teises į skolininkę pagal nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas daugiabučių pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas. 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2024 m. spalio 31 d.

17. Iš SAMUS 2024 m. spalio 29 d. perdavimo-priėmimo akto matyti, kad kreditorė, įgijusi reikalavimo teisę, 2024 m. spalio 29 d. išsiuntė skolininkei pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo šios registruotos gyvenamosios vietos adresu. Duomenų apie pranešimo įteikimą nėra.

18. Kreditorė 2024 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkei dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės 241,78 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

19. Nors pradinė kreditorė reikalavimo teisę į skolininkės skolą buvo perleidusi naujajai kreditorei, iš skolininkės skolą sumokėti reikalavo tiek pradinė kreditorė, skolą įtraukdama į skolininkei pateiktą apmokėti sąskaitą, tiek naujoji kreditorė, pateikdama teismui pareiškimą dėl įsakymo išdavimo. Šią aplinkybę patvirtina skolininkės pateikta pradinės kreditorės skolininkei pateikta UAB „Viena sąskaita“ išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už 2024 m. lapkričio mėn., reikalaujant ją apmokėti. Skolininkė šią sąskaitą apmokėjo 2024 m. gruodžio 12 d., tokiu būdu skolą sumokėdama pradinei kreditorei pagal pateiktą sąskaitą.

20. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymu kreditorės pareiškimą tenkino ir išdavė teismo įsakymą naujajai kreditorei dėl skolos ir susijusių sumų priteisimo. Teismo įsakymas skolininkei įteiktas 2025 m. sausio 7 d. Skolininkė, nesutikdama su kreditorės reikalavimais, 2025 m. sausio 22 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Teismas priėmė skolininkės prieštaravimus ir informavo kreditorę apie jos teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

21. Kreditorė per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio, tačiau pateikė teismui prašymą dėl dalies pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad skolininkė sumokėjo pagrindinę skolą jau po pareiškimo pateikimo teismui (įmoka pervesta pradinei kreditorei 2024 m. gruodžio 12 d.), tačiau neapmokėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl šios priežasties kreditorė atsisako pareiškimo dalies, kuria prašoma priteisti 241,78 Eur skolos, ir prašo teismo priteisti iš skolininkės 124,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2,75 Eur kreditorei negrąžinto žyminio mokesčio, 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidas ir 0,64 Eur komisinio mokesčio.

22. Šiame faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymą, panaikino teismo įsakymą, nutraukė civilinės bylos dalį dėl skolos priteisimo, grąžino kreditorei 8 Eur žyminio mokesčio. Be to, konstatavęs, kad skolininkė negali būti atsakinga už naujosios kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas kreditorės prašymo priteisti 124,39 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkino. Teismas argumentavo, kad: 1) nors kreditorė nurodo, kad skolininkė buvo informuota apie kreditorės pasikeitimą bei pridėjo 2024 m. spalio 29 d. pranešimą skolininkei dėl kreditorės pasikeitimo ir šio rašto 2024 m. spalio 29 d. priėmimo-perdavimo aktą kurjeriui, tačiau duomenų, kad šis raštas buvo įteiktas skolininkei, kreditorė nepateikė; 2) 2024 m. gruodžio 4 d. išduotas teismo įsakymas skolininkei įteiktas tik 2025 m. sausio 7 d., todėl pripažintina, kad atsiskaitymą su pirmine kreditore nulėmė ne kreditorės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės ir jos pripažinimas, o skolininkės savanoriškas atsiskaitymas su pirmine kreditore pagal jai pateiktą sąskaitą.

23. Kreditorė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Kreditorė argumentuoja, kad nėra pagrindo netenkinti jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės, nes: 1) kreditorė turėjo neginčytiną reikalavimo teisę, todėl, siekdama atgauti iš skolininkės skolą, turėjo teisę ginti savo turtinį interesą ir pateikti 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškimą dėl skolos priteisimo; skola sumokėta po pareiškimo pateikimo teismui, todėl laikytina, kad skolininkė turi prisiimti teisines pasekmes už sąskaitų neapmokėjimą ir sumokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) kreditorė laikėsi teisės aktuose nustatytos pareigos dėl reikalavimo perleidimo fakto pranešimo ir išsiuntė pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo bei pareikalavo padengti susidariusią 241,78 Eur sumą; skolininkė per kreditorės 2024 m. spalio 29 d. pranešime nurodytą terminą iki 2024 m. lapkričio 5 d. nesumokėjo susidariusios 241,78 Eur skolos, todėl kreditorė 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl įgytos skolos iš skolininkės priteisimo; 3) kreditorė pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo siuntė neregistruota siunta, todėl neturėjo galimybės pateikti pažymos dėl dokumentų įteikimo fakto patvirtinimo, tačiau įstatymai nenustato pareigos naujajam kreditoriui pateikti įrodymus apie pranešimo dėl reikalavimo perleidimo fakto skolininkei ne(įteikimą); 4) negalima vertinti, kad kreditorės elgesys buvo nesąžiningas ir / ar nerūpestingas; skolininkė vengė sąskaitas mokėti laiku ir taip pasireiškė jos nesąžiningumas, neatidumas ir nerūpestingumas; ne kreditorės, bet skolininkės elgesys, t. y. nesąžiningi veiksmai (sąskaitų neapmokėjimas laiku) lėmė, kad kreditorė pateikė pareiškimą dėl skolos priteisimo. Kreditorės veiksmai atitiko įstatymų reikalavimus ir, siekiant apginti savo turtinį reikalavimą, kreditorė pagrįstai pateikė pareiškimą dėl skolos priteisimo ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepaisant tos aplinkybės, kad, naujajai kreditorei nežinant, pradinė kreditorė vėlesnėse išrašytose sąskaitose nurodydavo ir naujajai kreditorei perleistą reikalavimo sumą.

24. Taigi, atskirajame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų kreditorei (ne)priteisimo, nutraukus civilinę bylą po to, kai kreditorė, jau esant priimam teismo įsakymui, atsisakė dalies pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti kreditorės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skolininkė negali būti atsakinga už naujosios kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl kreditorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės atmestas pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai to nepaneigia.

26. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

28. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir, atitinkamai, – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

31. Aptartų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju skolininkė negali būti atsakinga už naujosios kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltė (atsakomybė) dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų tenka kreditorei, o kreditorės elgesys ginčo atveju neatitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio.

32. Pirma, ginčo atveju vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, svarbu tai, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad: kreditorės kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo šioje byloje buvo nulemtas skolininkės elgesio, kad ne kreditorės, bet skolininkės elgesys, t. y. nesąžiningi veiksmai (sąskaitų neapmokėjimas laiku) lėmė, kad kreditorė pateikė pareiškimą dėl skolos priteisimo ir dėl to skolininkė turi prisiimti teisines pasekmes už sąskaitų neapmokėjimą ir sumokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors kreditorė turėjo neginčytiną reikalavimo teisę, todėl, siekdama atgauti iš skolininkės skolinį įsipareigojimą, turėjo teisę ginti savo turtinį interesą ir pateikti 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškimą dėl skolos priteisimo, nes skola už suteiktas paslaugas buvo laiku neapmokėta, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorė, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai informuoti skolininkę apie kreditorės pasikeitimą ir naujosios kreditorės reikalavimą iki 2024 m. lapkričio 5 d. sumokėti skolą. Kreditorė nurodė, kad 2024 m. spalio 29 d. pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo skolininkei siuntė neregistruota siunta, todėl negali pateikti pažymos dėl dokumentų įteikimo fakto patvirtinimo. Taigi, įrodymų apie tinkamą skolininkės informavimą dėl kreditorės pasikeitimo byloje nėra, tuo tarpu skolininkė nurodo, kad nebuvo informuota apie kreditorės pasikeitimą, t. y. pranešimo negavo. Kreditorei nepateikus įrodymų apie tinkamą skolininkės informavimą dėl kreditorės pasikeitimo, nėra pagrindo spręsti, kad skolininkė žinojo apie savo prievolę skolą sumokėti kreditorei, dėl to nėra pagrindo konstatuoti skolininkės nesąžiningumą, neapdairumą, nerūpestingumą, vengiant kreditorei sumokėti skolą, o taip nėra pagrindo konstatuoti ir skolininkės atsakomybę dėl sąskaitų neapmokėjimo kreditorės pranešime nurodytu terminu ir, atitinkamai, dėl teisminio proceso bei kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Juolab, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pradinė kreditorė po ginčo reikalavimo teisės perleidimo toliau teikė sąskaitas skolininkei, reikalaudama sumokėti ne tik už po reikalavimo perleidimo skolininkei suteiktas paslaugas, bet ir kreditorei perleistą skolą; bylos medžiaga patvirtina, jog tokį mokėjimą skolininkė atliko.

33. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorė, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nesiėmusi pakankamų priemonių tinkamai informuoti skolininkę apie kreditorės pasikeitimą ir reikalavimą iki 2024 m. lapkričio 5 d. sumokėti skolą, neįsitikinusi, ar skolininkei žinoma apie reikalavimo perleidimą bei siūlymą iki atitinkamos datos savanoriškai sumokėti kreditorei skolą, t. y. neturėdama duomenų apie tai, jog skolininkė gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, nepakankamai bendradarbiavo, siekdama reikalavimo teisės perleidimo faktą panaudoti prieš skolininkę (CK 6.109 straipsnio 1 dalis) ir ginčą išspręsti taikiai, suteikiant skolininkei galimybę geranoriškai sumokėti skolą per kreditorės nustatytą terminą – iki 2024 m. lapkričio 5 d. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog kreditorė, inicijuodama bylos procesą, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl skuboto kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl skolos teismo įsakymu priteisimo pasekmės – su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos – tenka kreditorei.

34. Trečia, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 4 d. išduotas teismo įsakymas skolininkei įteiktas tik 2025 m. sausio 7 d., nesant duomenų apie tinkamą skolininkės informavimą dėl kreditorės pasikeitimo ir nustatyto papildomo termino atsiskaityti, pripažintina, kad skolininkės atsiskaitymą su pirmine kreditore nulėmė ne kreditorės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės ir jos pripažinimas, o skolininkės savanoriškas atsiskaitymas su pirmine kreditore pagal jai pateiktą sąskaitą.

35. Ketvirta, remiantis CK 6.106 straipsnio 1 dalimi, jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, kreditorei neįrodžius, kad skolininkė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, laikytina, jog skolininkė tinkamai ir geranoriškai įvykdė prievolę sumokėti ginčo skolą, todėl ir šiuo pagrindu atmestini kreditorės atskirojo skundo argumentai dėl skolininkės nesąžiningumo, nerūpestingumo, neapdairumo, vengiant sumokėti skolą kreditorei.

36. Penkta, nors, kaip teigia kreditorė, pagal įstatymus nėra nustatyta pareigos naujajam kreditoriui pateikti įrodymus apie pranešimo dėl reikalavimo perleidimo fakto skolininkui ne(įteikimą), tačiau, kita vertus, realaus skolininko informavimo aplinkybė yra reikšminga, atsižvelgiant į CK 6.109 straipsnio 1 dalį, o pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Remiantis paminėtu, nagrinėjamu atveju kreditorė, teigdama, kad skolininkė informuota apie kreditorės pasikeitimą, turėjo įrodyti šią aplinkybę.

37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).

38. Taigi, remiantis pirmiau paminėtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog kreditorės kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo šioje byloje buvo nulemtas netinkamo skolininkės elgesio. Bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorės kreipimasis į teismą buvo skubotas, pateiktas neįsitikinus, jog skolininkė yra informuota apie pareigą atsiskaityti su naująja kreditore ir tam nustatytą terminą; kartu pradinei kreditorei išrašant skolininkei sąskaitas dėl tos pačios perleistos skolos, kurias skolininkė ir apmokėjo, nepriklausomai nuo naujosios kreditorės kreipimosi į teismą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tokioje situacijoje skolininkė negali būti laikoma atsakinga už naujosios kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atmetė kreditorės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą teismui nutraukus civilinę bylą kreditorei atsisakius dalies pareiškimo, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

41. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-2419-810/2025, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.