Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-461-589/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-29
Bylos Nr.: e2A-461-589/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02085-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
2.6.10.5.2.11Atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-461-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02085-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.11; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-940/2021 pagal ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) progimnazijai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) žalos padarymo metu buvo trylikos metų amžiaus, prašė priteisti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 547,50 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) solidariai 1 547,50 Eur, iš viso 3 095 Eur turtinės žalos atlyginimo; prašė priteisti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 3 500 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) solidariai 3 500 Eur, iš viso 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; prašė priteisti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 500 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) solidariai 500 Eur, iš viso 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovai pareiškė alternatyvų reikalavimą, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu sulaukė keturiolikos metų amžiaus, prašė priteisti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 3 095 Eur turtinės žalos atlyginimą, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, turtinės žalos 1 547,50 Eur sumą priteisti iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos bei 1 547,50 Eur priteisti iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) solidariai; prašė priteisti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai neturtinei žalai atlyginti, neturtinės žalos 3 500 Eur sumą priteisti iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos bei 3500 Eur sumą priteisti iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) solidariai, prašė priteisti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos 500 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) solidariai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d. ugdymo proceso metu, (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ilgosios pertraukos metu buvo sužalotas ieškovas (duomenys neskelbtini), jam einant iš parduotuvės link progimnazijos, kai (duomenys neskelbtini), pasiėmęs (duomenys neskelbtini) žaislinį (šratinį) šautuvą, taikėsi į (duomenys neskelbtini), o šiam išsigandus ir pradėjus bėgti, šovė ir pataikė (duomenys neskelbtini) į koją, jam atsisukus, šovė dar kartą ir pataikė (duomenys neskelbtini) į priekinį dantį, kurį nuskėlė. Ieškovas (duomenys neskelbtini) jau patyrė 615 Eur faktinių gydymo išlaidų, taip pat numatomos papildomos 2 480 Eur gydymo išlaidos. Ieškovui (duomenys neskelbtini) padaryta žala yra netinkamo (duomenys neskelbtini) tėvų auklėjimo ir netinkamos (duomenys neskelbtini) progimnazijos priežiūros pasekmė.

4. Pažymėjo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametis, kvalifikuotos odontologo paslaugos yra mokamos. Ieškovas pageidauja būti gydomas konkrečioje pasirinktoje gydymo įstaigoje, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Visas gydymo plane nurodytas gydymas yra būtinas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) dėl jam padarytų sužalojimų patyrė didelius emocinius išgyvenimus, depresiją, skausmą, išvaizdos pasikeitimą, gydymo nepatogumus. Patirta fizinė trauma paliko esminius ir negrįžtamus asmens sveikatos pakitimus, sukėlė eilę pergyvenimų, pažeminimą, padarė neigiamą poveikį asmens psichinei ir psichologinei savijautai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) taip pat patyrė išgyvenimus dėl negrįžtamų sužalojimų, padarytų sūnui, dėl sūnaus patirtos psichologinės traumos, pergyveno, turėjo nepatogumų, susijusių su sūnaus gydymu, lydėjimu į gydymo įstaigas, papildomus rūpesčius, susijusius su sūnaus slauga, priežiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovų (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 178,34 Eur turtinės žalos ir po 260 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteistą ieškovui (duomenys neskelbtini) turtinę ir neturtinę žalą uzufrukto teise pavedė tvarkyti (duomenys neskelbtini) įstatyminiams atstovams (tėvams) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos 80 Eur, o iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 195 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovų (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 10 Eur žyminio mokesčio ir po 24,70 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) progimnazijos 6 b klasės mokinys, ilgosios pertraukos metu, kartu su kitais penkiais 8 klasės mokiniais: ieškovu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėjo į šalia progimnazijos esančią parduotuvę. (duomenys neskelbtini) turėjo šratasvydžio šautuvą (priskiriamą žaisliniams šautuvams), kurį perdavė atsakovui (duomenys neskelbtini). Nurodytos pamokų pertraukos metu ieškovas (duomenys neskelbtini) patyrė priekinio danties traumą. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 19 d. nutarimu dėl nurodyto įvykio ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį buvo atsisakyta pradėti, nesant nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. kovo 9 d. patirtos traumos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2020 m. kovo 13 d. sprendimu 2020 m. kovo 18 d. buvo išmokėta 80 Eur draudimo išmoka. 2020 m. kovo 9 d. atlikus medicininį patikrinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 21-o danties sveikas vainikas (dantis nebuvo taisytas ar sugedęs) nuskilęs iš gomurinės pusės giliai po dantenomis, kaulo lygyje, lūžgalis paslankus. Pateikta išvada, jog 21-as dantis turi būti pašalintas, implantuojamas. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 10 d. parengė gydymo (protezavimo) planą, pagal kurį numatyta sekanti gydymo eiga: 1) 21-o danties vainiko prailginimo operacija, 2) 21-o danties endodontinis gydymas, 3) stiklo pluošto kaiščio įdėjimas, 4) vainikėlio atstatymas kompozitu ar vainikėliu, 5) 21-o danties šalinimas, 6) implantacija, 7) kaulo augmentacija, 8) laikina plokštelė, 9) laikinas vainikėlis ant implanto, 10) nuolatinis vainikėlis ant implanto (cirkonis). Ieškovui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 10 d. gydymo plano 1 – 4 punktuose numatytos gydymo paslaugos, o kitos plane numatytos paslaugos planuojamos suteikti sulaukus pilnametystės, tai yra 18 – 24 metų amžiaus. Ieškovas (duomenys neskelbtini) patyrė 20 Eur už būtinąją odontologo pagalbą, 2020 m. birželio 1 d. už endodontinį gydymą – 140 Eur, 2020 m. birželio 20 d. už periodontologinį gydymą – 10 Eur, 2020 m. birželio 25 d. už SPK – 120 Eur, 2020 m. liepos 16 d. už atliktą 21-o danties protezavimą – 300 Eur, 2020 m. gegužės 29 d. už konsultaciją implantologijos klinikoje „Šypsena“ – 25 Eur. Ieškovas iš viso patyrė 615 Eur gydymo išlaidų, numatomos papildomos 2 480 Eur (pagal gydymo paslaugų planą nuo 5-o iki 10-o punkto imtinai) gydymo išlaidos.

7. Teismas sprendė, kad byloje duoti šalių, jų atstovų paaiškinimai, liudytojų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parodymai yra prieštaringi, tačiau visuma teismo ištirtų įrodymų sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) priekinis dantis buvo nuskeltas pasekmėje to, kai iš šratasvydžio šautuvo iššovė atsakovas (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo 13 metų amžiaus. Atsižvelgęs į tai, kad žalos ieškovui padarymo metu atsakovui (duomenys neskelbtini) dar nebuvo keturiolikos metų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.275 straipsnio nuostatomis, teismas konstatavo, kad už jo padarytą žalą civilinė atsakomybė gali kilti ne pačiam atsakovui (duomenys neskelbtini), o jo įstatyminiams atstovams – tėvams, ar mokymo įstaigai, kurioje būdamas jis sužalojo ieškovo sveikatą, arba galima bendra nepilnamečio vaiko tėvų ir ugdymo įstaigos atsakomybė, todėl ieškinį atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetė.

8. Teismas nustatė, kad šratasvydžio šautuvą į mokyklą atsinešė (duomenys neskelbtini). Šalių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) paaiškinimai teismui leido daryti išvadą, kad 2020 m. kovo 9 d. šautuvas buvo atsineštas ne pirmą kartą, vaikai juo žaisdavo pertraukų metų kūno kultūros pamokos persirengimo rūbinėje bei pertraukų metu mokyklos koridoriuje.

9. Teismas iš teismo posėdžio metu ieškovo (duomenys neskelbtini) duotų paaiškinimų nustatė, kad buvo šauta tris kartus. Jis bėgo, o atsakovas (duomenys neskelbtini) šaudė. Jam atsisukus, trečias šratas pataikė į priekinį dantį. Atsisuko, nes galvojo kad atsakovas daugiau nebešaus. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šovė į grindinį, o šratas rikošeto būdu pataikė į ieškovo (duomenys neskelbtini) veido sritį ir nuskėlė dantį. Teismas nurodė, jog nors ieškovo ir atsakovo paaiškinami dėl įvykio aplinkybių nesutampa, o apklausti nepilnamečiai liudytojai nurodė nematę kaip iššovė atsakovas, teismas vertino, jog byloje nepakanka įrodymų, konstatuoti, kad atsakovas tyčia taikėsi iššauti į ieškovo veido sritį ar siekė jį sužaloti, tačiau bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad ieškovo priekinis dantis buvo nuskeltas dėl atsakovo veiksmų, jam iššovus iš (duomenys neskelbtini) priklausančio šautuvo. Teismas taip pat vertino, jog, labiau tikėtina, kad iki įvykio ir pats ieškovas aktyviai dalyvavo žaidimuose, kuriuose buvo naudojamas šratasvydis, bei, kaip pats pripažino, irgi šaudė mokyklos teritorijoje, tačiau pagrindo išvadai, kad dantis buvo nuskeltas pasekmėje ir didelio ieškovo neatsargumo, teismas nenustatė.

10. Teismas sprendė, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (iššauta iš šratasvydžio), žala ieškovo sveikatai – nuskeltas priekinis dantis, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų – šūvio, ir sužalojimo – nuskelto danties, bei kaltė.

11. Teismas nesutiko su ugdymo įstaigos argumentais, jog ji nėra atsakinga už padarytą žalą, kadangi įvykis įvyko pertraukos metu, ieškovui ir atsakovui savavališkai pasišalinus iš mokyklos teritorijos, o sužalojimas padarytas tiesioginiais atsakovo (duomenys neskelbtini) veiksmais. Teismas nurodė, jog pagrindinis atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijai tikslas yra realiai užtikrinti tinkamas mokymosi sąlygas, vaikų saugumą ugdymo procese. Vien tai, kad įvykis įvyko pamokų pertraukos metu savaime neeliminuoja ugdymo įstaigos atsakomybės.

12. Teismas nustatė, kad mokyklos teritorija yra aptverta tvora, tiek ieškovas, tiek atsakovas, žinodami, kad negalima išeiti už mokyklos teritorijos, pertraukos metu nesilaikė nustatytos tvarkos. Įvykio dieną I aukšto vestibiulyje ir kieme budėjusi mokytoja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu patvirtino, kad nematė išeinančių vaikų, todėl jokių pastabų ir įspėjimų jiems neišsakė. Įstaigos vadovė teismo posėdžio metu pripažino, kad matė pertraukos metu vaikus ir jai buvo aišku, kad jie eina į už mokyklos teritorijos esančią parduotuvę. Teismas sprendė, jog įrodymų, kad įstaigos vadovė būtų perspėjusi ar sudrausminusi dėl to mokinius, nėra.

13. Teismas vertino, jog (duomenys neskelbtini) atstovų teiginiai, kad mokykla neturi galimybės ir teisės kontroliuoti kokius daiktus į mokyklą atsineša kiekvienas moksleivis, nėra pagrįsti, kadangi 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-53 patvirtintos (duomenys neskelbtini) progimnazijos poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams tvarkos 18 punkte numatyta, jog progimnazijos darbuotojui kylant pagrįstų įtarimų, jog mokinys gali turėti draudžiamų daiktų, apie tai turi informuoti įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, 19 punkte numatyta, jog darbuotojai turi teisę prašyti mokinio parodyti jo asmeninius daiktus, o daiktai negali būti tikrinami tik negavus sutikimo ar mokiniui nedalyvaujant; jei mokinys nesutinka parodyti daiktų, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turi būti nedelsiant informuojami mokinio įstatyminiai atstovai ir kviečiami atvykti.

14. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad progimnazijoje vykdomos emocinių kompetencijų, patyčių prevencijos programos, kad vaikai buvo supažindinti su mokykloje galiojančiomis taisyklėmis ir ugdymo įstaigoje buvo paruoštas draudžiamų atsinešti daiktų sąrašas, nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia ugdymo įstaigos kaltės prezumpcijos. Atsakovės Panevėžio Rožyno progimnazijos pateikta ieškovo ir atsakovo charakteristika, kuri leidžia spręsti, kad nepilnamečiai vaikai ne visada buvo linkę laikytis elgesio taisyklių, taip pat nesuponuoja spręsti priešingai.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Teismas vertino, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija, būdama profesionali vaikų auklėjimo ir mokymo institucija, privalėjo visiškai užtikrinti, kad nekiltų jokių prielaidų žalai kilti, užtikrinti pakankamą nepilnamečių vaikų stebėjimą, iš anksto numatyti galimą žalos kilimą ir užkirsti jai kelią. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamo delikto prasme atsakovės – ugdymo įstaigos – kaltė pasireiškė tuo, kad netinkamai vykdė pareigą užtikrinti mokinių priežiūrą ir drausmę, ne tik pamokų, bet ir pamokų pertraukų metu bei netinkamai vykdė pareigą garantuoti saugumą, kas nulėmė žalos padarymą ieškovui (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog nors pertraukos metu mokiniai savavališkai pasišalino iš mokyklos teritorijos, dėl ko už drausmės pažeidimus ieškovui buvo skirta pastaba, o atsakovui – papeikimas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija nesiėmė visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti mokinių saugumą ir priežiūrą. Atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos kaltė dėl netinkamai prižiūrėto nepilnamečio, neturinčio keturiolikos metų, padarytos žalos, šiuo atveju nepaneigta.

16. Teismas darė išvadą, jog byloje įrodyta ir atsakovo (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų atsakomybė ir kaltė. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iki 2020 m. kovo 9 d. įvykio buvo draugai ir lankė tą pačią ugdymo įstaigą. Teismas vertino, kad nėra pateikta duomenų, jog ieškovas ir atsakovas iki ginčo įvykio būtų konfliktavę. (duomenys neskelbtini), duodamas teismui paaiškinimus, neneigė, kad jam buvo žinoma, jog mokyklos teritorijos palikti negalima, taip pat buvo žinoma ir suprantama, kad ginčo objektu esantis šratasvydžio šautuvas nėra skirtas šaudyti į gyvą taikinį (kitą asmenį) ir tai gali sukelti tam tikras pasekmes, skausmą. Tai sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad toks vaiko elgesys yra ir kaip nepakankamo vaiko auklėjimo padarinys, o ne tik netinkamai mokymo įstaigos vykdytos priežiūros pasekmė. Teismas taip pat nurodė, jog nors (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas su elgesio taisyklėmis mokykloje, tačiau ne tik ugdymo įstaiga, bet ir tėvai auklėdami savo sūnų, turi pareigą užtikrinti, kad jų sūnus lankydamas mokyklą ir būdamas joje, laikytųsi pavirtintų elgesio taisyklių. Teismas sprendė, jog pagrindo išvadai, kad šią pareigą atsakovai vykdė tinkamai, nėra.

17. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai spręsti, kad mokymo įstaigos kaltė yra didesnė nei (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų. Teismas vertino, jog tiek mokymo įstaiga, tiek (duomenys neskelbtini) tėvai šiuo atveju turi atsakyti lygiomis dalimis, kadangi abiejų už nepilnametį atsakingų asmenų (ugdymo įstaigos ir įstatyminių atstovų) kaltė yra vienoda.

18. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo planas, kurio keturi punktai jau yra įgyvendinti, ieškovui sudarytas įvertinus jo sveikatos (danties) būklę, amžių. Teismas nurodė, jog nesant kitų įrodymų, teismas neturi pagrindo, vien remiantis deklaratyviais atsakovų atsikirtimais, spręsti, kad ieškovo pateiktas gydymo planas ir dėl jo įgyvendinimo ieškovo faktiškai patirtos išlaidos nebuvo būtinos ar yra neproporcingos, ar gydymo išlaidos nurodytos siekiant pasipelnyti, ieškovui nesikreipiant į valstybinę įstaigą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatytas imperatyvus įpareigojimas sveikatos sutrikdymo atveju rinktis tik valstybines sveikatos priežiūros įstaigas. Ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, todėl jis turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą.

19. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad šiuo atveju ieškovas pasirinko vieną brangiausių privačių gydymo įstaigų, kadangi šiems argumentams pagrįsti atsakovai neteikė jokių įrodymų. Teismas taip pat sprendė, jog aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) patvirtintą Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašą vaikams iki 18 metų, kurių kramtymo sistema dar vystosi, kompensuoja iki 286,49 Eur, o vaikams, kurių kramtymo sistema iš esmės susiformavusi ir protezuojama naudojant ilgalaikių konstrukcinių medžiagų dantų protezus – iki 1 727,20 Eur (nustato konsiliumas), pati savaime neįrodo ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstumo ir nepaneigia ieškovo teisės pasirinkti gydymo įstaigą. Teismas nurodė, kad ieškovams pateikus įrodymus apie sudarytą gydymo planą, patirtas išlaidas, atsakovai turėjo pareigą paneigti pasirinktos gydymo įstaigos bei parinkto gydymo tikslingumą ir reikalingumą, tačiau atsakovai šios pareigos tinkamai nevykdė. Teismas vertino, jog ieškovų pasirinkimas gauti kokybišką ir efektyvų gydymą yra protingas, pagrįstas ir proporcingas.

20. Teismas taip pat vertino, kad atsakovų atsikirtimai, jog galimai dantis jau buvo sugedęs, kad nėra ryšio tarp pateiktų mokėjimo kvitų ir danties gydymo, yra grindžiami tik prielaidomis, bet ne objektyviais leistinais įrodymais.

21. Teismas nustatė, kad parinktas gydymo variantas ir gydymo finansinis planas yra preliminarus, kuris gydymo eigoje gali keistis, tai yra pažymėta ir pačiame gydymo plane, o gydymo plano išlaidų kainos galioja tik šešis mėnesius nuo plano sudarymo. Teismas įvertino ir tai, kad galimą danties implantavimą planuojama atlikti tik nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės ir jam esant 18 – 24 metų amžiaus, t. y. po 2 – 6 metų. Todėl teismas sprendė, kad pagal pateiktus įrodymus objektyviai nustatyti, koks traumuoto danties gydymo variantas bus tinkamas ir kokios bus gydymo išlaidos, negalima, todėl būsimų gydymo išlaidų ieškovui nepriteisė.

22. Teismas sprendė, jog pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju ginčo šalių turtinė padėtis turėtų reikšmės žalos dydžio didinimui ar mažinimui, nėra. Teismas nurodė, jog pateikti duomenys tik apie ieškovo (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų tėvų, bei atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) deklaruotas pajamas už 2019 m. bei gaunamą ieškovės darbo užmokestį, tačiau asmens finansinę padėtį įrodo, ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, santaupos, lėšos banko sąskaitose ir pan, o tokių duomenų nei viena iš ginčo šalių teismui neteikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) turimi tam tikri sveikatos sutrikimai ar aplinkybė, kad atsakovai turi tris vaikus, kurių vienas neįgalus, yra reikšmingai susiję su padaryta žala ar atsakovų turtine padėtimi. Nesant galimybės objektyviai nustatyti būsimų išlaidų dydžio ir pagrįstumo, aplinkybė, kad šiuo metu ieškovas yra nepilnametis ir savarankiškų pajamų bei turto neturi, nepagrindžia jo sunkios finansinės padėties CK 6.249 straipsnio prasme, dėl kurios jis negali gauti tam tikrų būtinų mokamų gydymo paslaugų.

23. Nurodytais motyvais teismas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė skirtumą, tarp faktiškai patirtų 615 Eur gydymo išlaidų ir išmokėtos 80 Eur draudimo išmokos. Iš viso ieškovui priteisė 535 Eur turtinės žalos atlyginimą lygiomis dalimis iš ugdymo įstaigos ir (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų – tėvų, iš kiekvieno atsakovo po 178,34 Eur.

24. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo netikėti ieškovo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, kad dėl nuskelto danties jis jautė gėdą, patyrė išgyvenimus dėl išvaizdos, buvo sunku valgyti, pora dienų po gydymo procedūrų gėrė vaistus nuo skausmo ir šiuo metu patiria tam tikrus nepatogumus buityje, valgant. Ieškovui padaryti sužalojimai ir gydymas yra susiję su estetine išvaizda, todėl teismas vertino, jog labai tikėtina, kad po įvykio, iki kol buvo įdėtas laikinas dantis (2020 m. liepos mėn., praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po įvykio), jis nenorėjo su nieko bendrauti, nenorėjo niekur važiuoti.

Šalies argumentai

25. Ieškovės, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimus dėl ieškovo (duomenys neskelbtini) išsakytų suicidinių minčių, kuriai šios aplinkybės buvo žinomos iš (duomenys neskelbtini) tėvų pasakojimų, teismas vertino, kaip nepakankamus įrodymus nurodytam faktui pagrįsti. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas lankėsi pas psichologą dėl patirtos traumos, kad dėl patirto sužalojimo ieškovas sulaukė draugų, bendraamžių užgauliojimų. Teismas atkreipė dėmesį, jog praėjus keletui dienų po įvykio, nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo įvestas visuotinis karantinas, apribojimai ir draudimai visoje šalyje, apimantys įprastines kasdienes veiklas, kontaktinį ugdymą, bendravimą, nuotolinį darbą. Todėl teismas sprendė, kad byloje neįrodyti neigiami pokyčiai ieškovo socialiniame gyvenime, moksluose, kitokioje veikloje, kaip galintys esmingai padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas vertino, kad įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagristą išvadą, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) dantis sužalotas tyčia, sąmoningai, nėra, labiau tikėtina, kad ieškovas buvo sužalotas dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) neatsargumo ir nerūpestingumo bei neįvertinimo galimų žaidimo su šratasvydžio šautuvu pasekmių. Bylos faktinės aplinkybės teismui leido spręsti, kad ir pats ieškovas dalyvavo žaidimuose, kurių metų buvo šaudoma iš šratasvydžio ir iki jo danties nuskėlimo nevertino, kad tai gali būti pavojinga sveikatai veikla.

27. Kaip didinantį neturtinės žalos atlyginimą kriterijų teismas nurodė pažeistos vertybės pobūdį (sveikata), taip pat traumos liekamuosius padarinius, kadangi ateityje iki traumos buvęs natūralus sveikas dantis (danties šaknis), labai tikėtina, turės būti pašalintas ir turės būti atliekama implantacija. Žalos dydį mažinančiais kriterijais teismas pripažino tai, kad nėra duomenų, suponuojančių spręsti apie sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, neįrodyti neigiami pokyčiai ieškovo socialiniame gyvenime, moksluose, kitose gyvenimo srityse. Įvertinta ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas įvykio metu buvo nepilnamečiai.

28. Teismas vertino, jog teisinga ir adekvati (duomenys neskelbtini) atlygintinos neturtinės žalos suma ginčo byloje būtų 780 Eur, priteisiant ją lygiomis dalimis iš ugdymo įstaigos ir (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų – tėvų, iš kiekvieno atsakovo po 260 Eur.

29. Teismas nurodė, jog patirtą neturtinę žalą ir jos dydį ieškovė grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų objektyvių, leistinų įrodymų patirtai neturtinei žalai pagrįsti neteikė. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovė patyrė išgyvenimų, neigiamų emocijų dėl sūnaus sveikatos ir patirtos danties traumos, kadangi jie yra šeimos nariai ir juos sieja artimi, glaudūs motinos ir sūnaus santykiai. Tačiau teismas sprendė, kad byloje nenustatytos išimtinio pobūdžio aplinkybės, kurios leistų pagrįstai konstatuoti, kad ieškovės išgyvenimai buvo tokio pobūdžio, kurie sudarytų pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovei, kaip nepilnamečio (duomenys neskelbtini) įstatyminei atstovei, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė.

30. Teismas sprendė, jog šalių patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. e3K-3-394-684/2016). Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, ieškovo (duomenys neskelbtini) reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo buvo patenkinti iš dalies, konstatavus jo teisę į žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad už ieškovo patirtą žalą yra atsakingi atsakovai, iš kurių, priteistinas nedidelis žalos atlyginimo procentas, lyginant su ieškovo reikalauta. Todėl teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, vadovaujantis bendra taisykle – proporcingai priteistų ir atmestų reikalavimų daliai, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų bei realaus teisingumo vykdymo. Nagrinėjamos bylos rezultatas (teismo pripažinimas, jog atsakovai yra atsakingi dėl atsiradusios žalos) teismui leido spręsti, kad ieškovo ieškinys yra iš esmės patenkintas, nors ir nėra priteista ieškovo prašoma žala, kuri yra vertinamojo pobūdžio. Teismas nustatė, jog duomenų, kad ieškovų procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, kad dėl ieškovų veiksmų padidėjo bylinėjimosi išlaidos, taip pat nėra.

32. Atsižvelgęs į nurodytą, taip pat į tai, kad šiuo atveju žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – nepilnamečio vaiko sveikatai, į tai, kad ieškovai įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, į tai, kad esminis ginčas vyko dėl žalos atlyginimo, sužalojus nepilnamečio vaiko sveikatą ugdymo įstaigoje, taip pat į įstatyme nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstyti pagal griežtai aritmetiškai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, o paskirstyti santykiu 80 proc. / 20 proc.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

33. Atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Nurodo, kad dėl procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimo yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Byla išspręsta neteisingai.

35. Mano, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas procesines teisės normas dėl sprendimo turinio vientisumo ir tinkamo (ne)motyvavimo. Teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys dėl žalos paskirstymo tarp atsakovų yra nenuoseklios arba prieštaraujančios viena kitai. Ieškovai formulavo reikalavimus taip, kad būtų priteista bendrai iš abiejų tėvų ir ugdymo įstaigos po lygiai. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl priteistinos sumos proporcijų paskirstymo tarp atsakovų teismo nurodoma, kad žala turi būti dalinama lygiomis dalimis iš atstovų: tėvų ir ugdymo įstaigos. Sprendimo rezoliucinėje dalyje priteistinas sumas teismas paskirstė į lygias tris dalis. Tokiu būdu motyvacinė dalis prieštarauja rezoliucinei daliai arba nėra tinkamų tokio sprendimo motyvų, kodėl tėvai turi būti laikomi dviem atskirais subjektais. Tokiu būdu teismas sprendimu peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nes pagal pritaikytą žalos dalinimo proporciją priteisė daugiau, nei prašė ieškovai. Tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

36. Nurodo, kad niekaip neranda fizikos ar logikos dėsniais pagrįsto paaiškinimo, kad plastmasiniam šratukui užteko galios nuskelti / suskaldyti kaulą, buvo pataikyta į dantį, kuris yra po lūpa apatiniame žandikaulyje, ir net nebuvo kliudomi jokie kiti minkštieji audiniai. Todėl mano, jog logiška daryti išvadą, kad į dantį jau buvo pataikyta anksčiau vykusių žaidimų / šaudymų metu, ar kad dantį galėjo nulaužti pats (duomenys neskelbtini), kasdamas maistą, kuriame buvo įstrigęs šratukas. Net ir pripažinus, kad jų sūnaus paleistas šratukas į šaligatvio plyteles rikošetu atsitiktinai pataikė kitam vaikui į dantį, tai niekaip neleidžia tokio fakto konstatuoti kaip pakankamo civilinei atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

37. Vertina, kad teismas pažeidė CK 6.248 straipsnio nuostatas. Apeliantų atsakomybė (kaltė) be motyvų buvo preziumuota nepagrįstai. Teismas nurodydamas, kad žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra, neteisėtai preziumavo tėvų pareigų pažeidimą ir niekaip neapibrėžė, kokias pareigas tėvai pažeidė ar atliko netinkamai, kokia jų kaltės forma. Pagal bylos aplinkybes pripažintinas galėjo būti nebent nežymus tėvų nerūpestingumas, todėl civilinės atsakomybės apeliantai turėtų išvengti. Jei jų sūnaus veiksmuose būtų nustatyta tyčia, tada būtų galimas tėvų pareigos tinkamai auklėti vaiką pažeidimo konstatavimas, deklaruojant, jog tėvai neišaiškino, neišugdė suvokimo apie skausmo sukėlimą ir galimus sveikatos sužalojimo padarinius, pan.

38. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ir pats (duomenys neskelbtini) buvo susipažinęs su tokio tipo šautuvu, suvokė jo veikimą, bet kitų vaikų nedrausmino, pritarė tokiam žaidimui ir pats jame aktyviai dalyvavo, kas reiškia, kad jis prisiėmė galimas pasekmes ir riziką. Mano, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas išdykaujant paaugliams, paties ieškovo rizikos prisiėmimas, eliminuoja reikalavimo teisę į žalą iš apeliantų.

39. Nepritaria tam, kad buvo priteista ieškovo jau patirta 615 Eur turtinė žala, kurią sudarė konsultacijos ir procedūros privačiose gydymo įstaigose, kadangi Lietuvoje nepilnamečiams iki 18 metų dantų gydymas, protezavimas, kitos paslaugos yra suteikiamos nemokamai, numatyta kompensavimo tvarka ir sumos. Sutinka, kad pirminė ir skubi konsultacija ar neatidėliotinos paslaugos privačioje gydymo įstaigoje galėjo būti suteiktos greičiau nei valstybinėje ir toks veiksmas atitiktų protingumo principą, tačiau pasirinkimas sužinoti alternatyvias nuomones ir kelis gydymo planus, bei tolimesnis pasirinkimas gauti tik privatų gydymą, turėjo būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kad tokios paslaugos negali (negalės) būti suteiktos įprasta valstybine tvarka. Todėl tokio ieškovų pasirinkimo našta visa apimtimi negali būti perkeliama kitiems asmenims.

40. Pažymi, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teismų praktiką panašių aplinkybių bylose dėl priteistinos neturinės žalos dydžio, dėl to priteistinos neturtinės žalos dydis buvo neteisingai užaukštintas.

41. Taip pat pažymi, kad teismas akivaizdžiai pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Teismas nepagrįstai sumažino proporciją priteistinų atsakovams bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasis EŽTT praktika pagal bylą 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauzprieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje įvairaus pobūdžio civilinėse bylose, kuriose buvo priteista neturtinė žala, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir siekiant užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, net ir remiantis minėta EZTT byla, šį klausimą išsprendė kitu būdu – bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstė pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, o paliko kiekvienai šaliai jų turėtas išlaidas. Ieškovai nei žodžiu, nei raštu, nei per atstovus nesikreipė į apeliantus dėl norimos žalos atlyginimo ne teisminiu keliu. Be to, ieškovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ieškinys buvo atmestas visiškai, tačiau bylinėjimosi išlaidos jai buvo padengtos.

Atsiliepimas

42. Atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo (ne)tenkinimo spręsti teismui savo nuožiūra.

43. Nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka, apeliacinio skundo neteikia. Mano, kad priteista iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos neturinė žala ieškovui (duomenys neskelbtini) yra pakankama, kadangi nepilnamečio sveikata sužalota nežymiai, padaryta vaikams išdykaujant, ieškovas (duomenys neskelbtini) savavališkai pasišalino iš mokyklos, jis taip pat iš to paties šautuvo šaudė į kitą mokinį. Ieškovas pats buvo nerūpestingas ir neatsargus. Yra didelis jo paties kaltės laipsnis dėl sveikatos sužalojimo. Apeliantai kaltės prezumpcijos nepaneigė, įrodymų nepateikė.

Šalies argumentai

44. Pažymi, jog apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliantai nesuformuluoja atskiro reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo, o reiškia tik reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

45. Pažymi ir tai, kad apeliantų reikalavimas panaikinti visą sprendimą negali būti patenkintas, nes teismo sprendimo dalis (duomenys neskelbtini) progimnazijos atžvilgiu yra įsiteisėjusi ir neapskųsta apeliacine tvarka. Apeliantai neturi įgaliojimo apeliaciniam skundui teikti (duomenys neskelbtini) progimnazijos vardu. Todėl laikytina, kad apeliantai yra pateikę apeliacinį skundą tik savo vardu ir tik dėl apeliantų atžvilgių priimtos teismo sprendimo dalies.

Atsiliepimas

46. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis visiškai atitinka sprendimo rezoliucinę dalį, teismas priimdamas sprendimą ir jį surašydamas laikėsi įstatymo reikalavimų, nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas aiškiai nurodė, kuo pasireiškė apeliantų kaltė. Konstatuodamas nepilnamečio vaiko įstatyminių atstovų kaltę, teismas neturėjo pagrindo įstatyminių atstovų laikyti vienu subjektu.

48. Pažymi, kad ieškovai pasirinko privačią gydymo įstaigą dėl to, kad visi gydymo etapai gali būti atlikti pasirinktoje gydymo įstaigoje. Ieškovų pasirinkimas gauti kokybišką ir efektyvų gydymą yra teisėtas, protingas, pagrįstas ir proporcingas.

49. Pažymi ir tai, kad reikalauta neturtinės žalos dėl sveikatai padarytų negrįžtamų pokyčių, ieškovas byloje buvo nepilnametis, jį atstovavo įstatyminiai atstovai, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė sąžiningai ir teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

51. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš žalą padariusio nepilnamečio vaiko įstatyminių atstovų (tėvų), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ugdymo įstaigos, kurios priežiūroje buvo nepilnametis žalos padarymo metu, nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. atsakovas (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) progimnazijos 6 b klasės mokinys, ilgosios pertraukos metu, kartu su kitais penkiais 8 klasės mokiniais: ieškovu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėjo į šalia progimnazijos esančią parduotuvę. (duomenys neskelbtini) turėjo šratasvydžio šautuvą (priskiriamą žaisliniams šautuvams), kurį perdavė atsakovui (duomenys neskelbtini). Nurodytos pamokų pertraukos metu ieškovas (duomenys neskelbtini) patyrė priekinio danties traumą. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 19 d. nutarimu dėl nurodyto įvykio ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį buvo atsisakyta pradėti, nesant nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. kovo 9 d. patirtos traumos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2020 m. kovo 13 d. sprendimu 2020 m. kovo 18 d. buvo išmokėta 80 Eur draudimo išmoka. 2020 m. kovo 9 d. atlikus medicininį patikrinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 21-o danties sveikas vainikas (dantis nebuvo taisytas ar sugedęs) nuskilęs iš gomurinės pusės giliai po dantenomis, kaulo lygyje, lūžgalis paslankus. Pateikta išvada, jog 21-as dantis turi būti pašalintas, implantuojamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 10 d. parengė gydymo (protezavimo) planą, pagal kurį numatyta sekanti gydymo eiga: 1) 21-o danties vainiko prailginimo operacija, 2) 21-o danties endodontinis gydymas, 3) stiklo pluošto kaiščio įdėjimas, 4) vainikėlio atstatymas kompozitu ar vainikėliu, 5) 21-o danties šalinimas, 6) implantacija, 7) kaulo augmentacija, 8) laikina plokštelė, 9) laikinas vainikėlis ant implanto, 10) nuolatinis vainikėlis ant implanto (cirkonis). Ieškovui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 10 d. gydymo plano 1 – 4 punktuose numatytos gydymo paslaugos, o kitos plane numatytos paslaugos planuojamos suteikti sulaukus pilnametystės, tai yra 18 – 24 metų amžiaus. Ieškovas (duomenys neskelbtini) jau patyrė už būtinąją odontologo pagalbą – 20 Eur, endodontinį gydymą – 140 Eur, periodontologinį gydymą – 10 Eur, SPK – 120 Eur, 21-o danties protezavimą – 300 Eur, už konsultaciją – 25 Eur, iš viso 615 Eur gydymo išlaidų, numatomos papildomos 2 480 Eur (pagal gydymo paslaugų planą nuo 5-o iki 10-o punkto imtinai) gydymo išlaidos.

53. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įstatyminių (duomenys neskelbtini) atstovų, civilinei atsakomybei kilti.

54. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesutinka ir apeliacinį skundą argumentuoja teigdami, jog skundžiama sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys dėl žalos paskirstymo tarp atsakovų išdėstytos nenuosekliai, yra prieštaraujančios viena kitai arba nėra tinkamų tokio sprendimo motyvų, kodėl tėvai turi būti laikomi dviem atskirais subjektais. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nes pagal pritaikytą žalos dalinimo proporciją priteisė daugiau, nei prašė ieškovai, o tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Už vaiko padarytą žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Tuo atveju, kai yra bendra vaiko tėvų ir minėtų institucijų atsakomybė, tėvai ir institucijos atsako taip pat pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 383-384). Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis).

56. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio iš tiesų matyti, jog ieškovai reikalavimus formulavo taip, kad iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įstatyminių (duomenys neskelbtini) atstovų, ir iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos būtų priteistas žalos atlyginimas lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad tiek ugdymo įstaiga, tiek (duomenys neskelbtini) tėvai šiuo atveju turi atsakyti lygiomis dalimis, kadangi abiejų už nepilnametį atsakingų asmenų (ugdymo įstaigos ir įstatyminių atstovų) kaltė yra vienoda. Ir nors šioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad už vaiko padarytą žalą abu jo tėvai taip pat atsako lygiomis dalimis, vis tik spręsdamas dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, jis aiškiai konstatavo, kad ieškovui priteistinas 535 Eur turtinės žalos ir 780 Eur neturtinės žalos atlyginimas lygiomis dalimis iš ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) progimnazijos, ir (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų – tėvų, iš kiekvieno atsakovo atitinkamai po 178,34 Eur ir 260 Eur. Būtent pastaroji išvada iš motyvuojamosios sprendimo dalies pirmosios instancijos teismo buvo perkelta į sprendimo rezoliucinę dalį ir ji visiškai atitinka pirmiau nurodytą aktualų teisinį reguliavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių dėl žalos paskirstymo tarp atsakovų nenuoseklumo arba prieštaringumo viena kitai.

57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 39 punktas). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 46 punktą).

58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs faktines aplinkybes, patvirtinančias ieškovų ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turėjo pagrindą teisiškai kvalifikuoti atsakovų civilinės atsakomybės apimtį pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles, remiantis CK 6.5 ir 6.275 straipsnių nuostatomis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą lygiomis dalimis iš visų trijų atsakovų – (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – nelaikytina ieškinio (patikslinto ieškinio) ribų peržengimu.

59. Apeliantai teigia, kad neranda fizikos ar logikos dėsnių, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ir paaiškinti, kaip plastmasiniam šratukui užteko galios nuskelti / suskaldyti kaulą, kaip buvo pataikyta į dantį, kuris yra po lūpa apatiniame žandikaulyje, nekliudžius jokių kitų minkštųjų audinių.

60. Pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas byloje gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio). Bendroji įrodinėjimo pareiga reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju būtent apeliantams kilo pareiga įrodinėti jų atsikirtimų pagrindą sudariusias aplinkybes dėl šratasvydžio šautuvo galios ir galimybės juo padaryti tokius sužalojimus, kokius patyrė ieškovas (duomenys neskelbtini) aptariamo įvykio metu. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantai prašymo skirti ekspertizę šiems klausimams atsakyti neprašė, nors teisę reikšti tokį prašymą turėjo. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrįstas prielaidas spręsti, jog apeliantų teisė reikšti byloje prašymus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų apribota (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai).

61. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio nuostatas, kadangi nepagrįstai taikė apeliantų atžvilgiu kaltės prezumpciją, nenurodydamas, kokias pareigas tėvai pažeidė ar atliko netinkamai, kokia jų kaltės forma. Apeliantų nuomone, kadangi sūnaus į šaligatvio plyteles paleistas šratukas rikošetu atsitiktinai pataikė (duomenys neskelbtini) į dantį, tai niekaip neleidžia tokio fakto konstatuoti kaip pakankamo civilinei atsakomybei kilti. Jų civilinė atsakomybė būtų galima, jeigu jų sūnaus veiksmuose būtų nustatyta tyčia.

62. Vertindama kaip nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį tėvų kaltė preziumuojama, todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį, jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės tik įrodę, kad nėra jų kaltės. Tėvų kaltė suprantama kaip netinkamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų nekaltumo įrodymas gali būti tik ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių jie objektyviai negalėjo ilgai įgyvendinti savo pareigų, pavyzdžiui ilga ir sunki liga. Negali būti pripažinta nekaltumo įrodymu nuteisimas, sulaikymas, komandiruotė ir pan. (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 383).

63. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose argumentuotai išdėstė, kuo pasireiškė apeliantų, kaip tėvų, kaltė dėl atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog pagrindo išvadai, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), auklėdami savo sūnų, tinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad jų sūnus, lankydamas mokyklą ir būdamas joje, laikytųsi mokyklos patvirtintų elgesio mokykloje taisyklių, nėra. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaltė grindžiama bylos nagrinėjimo metu nustatyta faktine aplinkybe, kad atsakovų sūnus (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šratasvydžio šautuvas nėra skirtas šaudyti į gyvą taikinį (kitą asmenį) ir juo yra galimybė sukelti tam tikras pasekmes, skausmą, vis tiek šaudė į ieškovą (duomenys neskelbtini). Toks vaiko elgesys pirmosios instancijos teismo vertintas ir kaip nepakankamo vaiko auklėjimo padarinys.

64. Teisėjų kolegija, pritardama tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, papildomai nurodo, kad toks vaiko elgesys neabejotinai rodo, kad apeliantų sūnus nėra įsisavinęs saugaus elgesio reikalavimų, nėra išugdyta vaiko atsakomybė už saugų savo ir kitų elgesį bei pareiga informuoti apie pavojingą elgesį tėvus ir mokytojus. Aplinkybė, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio, nesant nusikaltimo ar nusižengimo požymių, ar kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat apeliantų atžvilgiu jokių kitų poveikių priemonių netaikė, nesuponuoja išvados, kad nėra apeliantų kaltės dėl atsiradusios žalos ir nesudaro pagrindo atleisti apeliantus nuo civilinės atsakomybės. Apeliantų argumentai, jog jie negalėjo žinoti, kad ugdymo įstaigoje ugdymo proceso metu kiti mokiniai turės daiktų, kurie gali sukelti grėsmę sveikatai, o jais pasinaudos ir jų sūnus, taip pat nešalina apeliantų atsakomybės.

65. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje numatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai neturi reikšmės. Kaltės forma reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo, atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės ribojimo ir kitus klausimus. Todėl nesutiktina ir su apeliantų argumentais, jog šiuo atveju civilinės atsakomybės jie turėtų išvengti, kadangi pagal faktines aplinkybes galėjo būti pripažintas nebent nežymus tėvų nerūpestingumas, arba kad atsakovų civilinė atsakomybė būtų galima tik tuo atveju, jeigu jų sūnaus veiksmuose būtų nustatyta tyčia.

66. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad šiuo atveju įvyko nelaimingas atsitikimas išdykaujant paaugliams, pats ieškovas (duomenys neskelbtini) prisiėmė galimas pasekmes ir riziką, nes pritarė tokiam žaidimui ir jame aktyviai dalyvavo, kitų vaikų nedrausmino, kas taip pat eliminuoja reikalavimo teisę į žalos atlyginimą iš apeliantų.

67. Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliantų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) laisva valia pateko į jam pavojingą padėtį, vis tik šioje byloje taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir apeliantams netaikyti civilinės atsakomybės ar apeliantus visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) galimybę adekvačiai suvokti padėties pavojingumą (prisiimti riziką), iš esmės nėra pakankamo teisinio pagrindo, nes žalos padarymo metu nukentėjusysis buvo trylikos metų amžiaus.

68. Atsakovai teigia, jog nepritaria tam, kad skundžiamu spendimu iš jų priteista 535 Eur faktiškai ieškovo patirta turtinė žala, kurią sudarė konsultacijos ir procedūros privačiose gydymo įstaigose. Apeliantų nuomone, kurios jie laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Lietuvoje nepilnamečiams iki 18 metų dantų gydymas, protezavimas, kitos paslaugos yra suteikiamos nemokamai, numatyta kompensavimo tvarka ir sumos.

69. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) patvirtintą Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašą vaikams iki 18 metų, kurių kramtymo sistema dar vystosi, kompensuoja iki 286,49 Eur, o vaikams, kurių kramtymo sistema iš esmės susiformavusi ir protezuojama naudojant ilgalaikių konstrukcinių medžiagų dantų protezus – iki 1 727,20 Eur (nustato konsiliumas), pati savaime neįrodo ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstumo ir nepaneigia ieškovo teisės pasirinkti gydymo įstaigą. Joks teisės aktas neįpareigoja sveikatos sutrikdymo atveju rinktis tik valstybines sveikatos priežiūros įstaigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje, nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų prioriteto teikimą už žalą atsakingų asmenų siekiui visiškai ar iš dalies išvengti turtinės žalos atlyginimo, apribojant nukentėjusių asmenų teisę pasirinkti gydymo įstaigą.

70. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantų nurodytą teismų praktiką panašiose savo aplinkybėmis bylose, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis buvo neteisingai užaukštintas.

71. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 51 punktas).

72. Apeliantų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012 ieškovui nepilnamečiam vaikui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ne konflikto metu (praskelta lūpa, nuskilęs dantis) buvo priteista apie 290 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-311-115/2011 ieškovui nepilnamečiam vaikui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo konflikto metu (galvos smegenų sukrėtimo) buvo priteista apie 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1033-390/2014 ieškovui nepilnamečiam vaikui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo konflikto metu (rankos lūžimo) buvo priteista apie 477 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-765-524/2015 ieškovui nepilnamečiam vaikui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo konflikto metu (sumušimų įvairiose kūno vietose) buvo priteista apie 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šioje nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, iš esmės atitinka teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiams asmenims, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, dydžius, todėl apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

73. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), tai, kad sveikatos sužalojimas buvo nežymus (padaryto sužalojimo pobūdį ir sunkumą), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino neturinčių visiško veiksnumo nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes (žala padaryta ne konflikto metu, o nepilnamečiams bendraujant pertraukos tarp pamokų metu), nepilnamečių bendravimą ir jų tarpusavio santykius iki žalos padarymo, jų socialinius ryšius, taip pat ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir kt. aplinkybes, nors ir neturinčias lemiamos įtakos nustatytinam neturtinės žalos dydžiui, tačiau reikšmingas šiuo konkrečiu atveju, esant tokio vertinimo poreikiui ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai, t. y. neturtinės žalos atlyginimo nustatymą individualizavus pagal jos nustatymo kriterijus, buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra aiškiai per didelis.

74. Apeliantai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas. Apeliantų nuomone, kasacinis teismas, net ir remdamasis minėta EŽTT byla, šį klausimą išsprendė kitu būdu – bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstė pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, o paliko kiekvienai šaliai jų turėtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014, 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394- 684/2016).

75. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

76. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės (duomenys neskelbtini) reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestas, ieškovo (duomenys neskelbtini) reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra patenkinti iš dalies, konstatavus jo teisę į žalos atlyginimą. Iš už žalą atsakingų atsakovų priteistinas tik nedidelis žalos atlyginimo procentas, lyginant su ieškovo reikalauta. Tačiau pats nagrinėjamos bylos rezultatas (pripažinimas, jog atsakovai yra atsakingi dėl atsiradusios žalos) leidžia spręsti, kad ieškovo ieškinys yra iš esmės patenkintas, nors ir nėra priteista ieškovo prašoma žala, kuri yra vertinamojo pobūdžio ir jos dydį galutinai nustato teismas. Reikšminga ir tai, kad šiuo atveju žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – nepilnamečio vaiko sveikatai, ieškovas byloje yra nepilnametis, neturintis savo turto ir pajamų. Įvertinus atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydį (atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija patyrė 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 850 Eur dydžio atstovavimo išlaidas), kurios beveik dvigubai viršija ieškovo atstovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (1 050 Eur atstovavimo išlaidas), tai, kad paskirsčius bylinėjimosi išlaidas tarp šalių pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovas būtų įpareigotas padengti dalį atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų ir galutinė jo gauta suma nepadengtų priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad byloje konstatuota ieškovo teisė į žalos atlyginimą, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju tarp šalių pagal griežtai aritmetiškai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų bei realaus teisingumo vykdymo, nepagrįstai varžytų ieškovo teisę į teisminę gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažintų proporcijų, priteisiant apeliantams bylinėjimosi išlaidas.

77. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi, konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, būtina išsiaiškinti ne tik tai, kad kasatoriaus keliamu teisės klausimu yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, bet ir tai, ar teismas sprendime ar nutartyje, kuri skundžiama kasacine tvarka, iš tikrųjų nuo šios praktikos be teisinio pagrindo nukrypo.

78. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų nurodomų kasacinio teismo nagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais. Nurodytose civilinėse bylose žalos buvo padaryta pilnamečiam asmeniui dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo, taip pat juridiniam asmeniui dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje žala padaryta nepilnamečio vaiko sveikatai ugdymo įstaigos priežiūros metu. Taigi, apeliantų nurodomose bylose buvo nustatytos visiškai kitos žalos padarymo aplinkybės, teisės pažeidimo pobūdis ir padariniai, sunkumas, netgi teisės pažeidimą padariusių asmenų specifiškumas (juridiniai asmenys), nei šioje nagrinėjamoje byloje, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

79. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

81. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei (duomenys neskelbtini) ir atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 Eur, o atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos – 300 Eur advokatų pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateiktų atsiliepimų argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai, kodas 190421719, iš atsakovų (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė