- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-765-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00887-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), D. Š., V. S., M. G., V. G.
- Ieškovas
- P. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo P. L., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą G. L., ieškinį atsakovams D. Š., V. S., M. G., V. G., M. G., (duomenys neskelbtini) mokyklai dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. Š., M. G. ir subsidiariai iš atsakovų V. S., V. G., M. G. ir (duomenys neskelbtini) mokyklos 635,49 Lt turtinės bei 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2014-04-29, apie 10.00 val., „(duomenys neskelbtini) mokykloje ieškovas buvo užpultas ir sumuštas tos pačios klasės mokinių atsakovų D. Š. ir M. G. – atsakovas D. Š. kumščiu sudavė 2 smūgius į veidą, o atsakovas M. G. iš nugaros smūgiavo keletą kartų į galvą, ranką, dėl ko abu (M. G. ir P. L.) nugriuvo po suolu. Dėl sumušimo ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, minėtiems atsakovams nesant amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų nusikalstamų veikų patyrė turtinės žalos: sugadinti 267,35 Lt vertės akiniai, medikamentams įsigyti išleido 118,71 Lt, 25 Lt sumokėjo už gydytojo konsultaciją bei 15 Lt už nosies nuotrauką, 5,85 Lt išleido autobuso bilietams kelionei pas medikus Plungėje ir 144,58 Lt degalams vykdamas pas medikus į Klaipėdą, 73 Lt sumokėjo už specialisto išvadą. Bendra turtinė žala – 635,49 Lt. Be to, dėl padaryto sveikatos sužalojimo ieškovas patyrė fizinį skausmą, tam tikrų nepatogumų dėl pablogėjusio kvėpavimo per nosį, tai jaučia iki šiol, patyrė dvasinių išgyvenimų, nes buvo pažemintas viešoje vietoje, matant kitiems klasės draugams. Dėl prastos savijautos ir skausmų sumažėjo bendravimo galimybės. Padarytą neturtinę žalą įvertino 15 000 Lt. Atsakovų V. S., V. G., M. G. bei (duomenys neskelbtini) mokyklos atsakomybę grindžia remdamasis CK 6.276 str. 1 d. ir 2 d.
Atsiliepimas
Atsakovai M. G., V. G., D. Š. ir V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo sutiko, kad ieškovui padaryta 635,49 Lt turtinė žala, tačiau ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovai gera valia siekė atlyginti padarytą žalą, tačiau to padaryti nepavyko, nes ieškovo atstovai pagal įstatymą nesutiko su siūlomos atlyginti žalos dydžiu. Atkreipė dėmesį, kad incidento metu buvo sužalotas ne tik ieškovas, bet ir atsakovas D. Š., jam padaryta kraujosruva kairėje veido pusėje, atsakovui M. G. ieškovas sudavė į pakaušį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Paaiškino, kad konfliktas mokykloje kilo dėl netinkamo ieškovo elgesio prieš atsakovus D. Š. ir M. G.. Nurodė, kad ieškovas buvo sužalotas mokykloje, apie 2014-04-28 apsižodžiavimą tarp ieškovo ir atsakovų D. Š. ir M. G., pasibaigusį muštynėmis 2014-04-29, buvo žinoma klasės auklėtojai, pastaroji konflikto priežasčių nesiaiškino, todėl atsakomybė dėl ieškovui padarytos žalos tenka ir (duomenys neskelbtini) mokyklai. Teigė, kad konfliktas buvo tik ieškovo netinkamų veiksmų prieš atsakovus D. Š. ir M. G. pasekmė, todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas. Nesutiko su prašymu atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovai siekė atlyginti žalą gera valia.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) mokykla atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog apie 2014-04-28 ginčą tarp P. L., D. Š. ir M. G. buvo informuota M. G. mama V. G.. Pažymėjo, kad konflikto dalyviai nesilaikė mokyklos darbo tvarkos taisyklėse numatytų etikos normų. Nurodė, kad mokyklos darbuotojai tiksliai laikėsi mokyklos darbo tvarkos taisyklių, tinkamai atliko savo pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-01-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos 104,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. L. ir 27,14 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė solidariai iš D. Š. ir M. G., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš V. S. bei M. G., V. G. 52,38 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovui P. L.; priteisė lygiomis dalimis iš D. Š. ir M. G., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų, subsidiariai iš V. S. bei M. G., V. G. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. L. ir 3,74 Eur žyminio mokesčio valstybei; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad dėl atsakovų M. G. ir D. Š. veiksmų ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatavo, kad ieškovas pagrindė patirtas išlaidas, susijusias su gydytojo konsultacija, nosies rentgenografinės nuotraukos darymu, specialisto išvados pateikimu, kelione pas medikus Plungėje. Konstatavo, kad kelionės išlaidos pas medikus į Klaipėdą pagrįstos tik iš dalies, nes dalis jų buvo išleista ieškovo atstovui pagal įstatymą vykstant į darbą. Laikė įrodytą ieškovo nurodytą aplinkybę dėl akinių sugadinimo, todėl pripažino ieškovo teisę į patirtos žalos atlyginimą. Konstatavo, kad dėl traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumų dėl kvėpavimo apsunkinimo, taip pat nepatogumų, susijusių su lankymusi medicinos įstaigose ir atliekamomis procedūromis, patyrė nesaugumo jausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei įprasto mokymosi proceso sutrukdymą. Vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padaryto sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, tai, kad ieškovas dėl traumos gydėsi ambulatoriškai, liekamųjų reiškinių po traumos neužfiksuota, atsakovų kaltės formą (žala padaryta tyčiniais smurtiniais nepilnamečių veiksmais), jų turtinę padėtį (D. Š. ir M. G. uždarbio ir turto neturi), susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Padarė išvadą, kad ieškovo nepatogumai buvo trumpalaikiai, nesukeliantys didelės neturtinės žalos, ieškovo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Remdamasis (duomenys neskelbtini) mokyklos darbo tvarkos taisyklėmis, konstatavo, kad mokyklos mokytojai yra tiesiogiai susiję bei atsakingi už vaiko sveikatą ir gyvybės apsaugą: incidentas įvyko (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokytojui A. J. po skambučio nespėjus grįžti į kabinetą iš mokyklos kiemo, kur mokytojas pagal budėjimo grafiką budėjo, t. y. mokytojui nevykdant pareigos, numatytos mokyklos darbo tvarkos taisyklėse, įleisti mokinius į kabinetą, nedalyvaujant mokytojui. Pripažino, kad atsakovų (vaikų) tėvai netinkamai atliko savo, kaip tėvų, pareigą tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Padarė išvadą, kad mokymo įstaiga yra didesne dalimi atsakinga už nepilnamečių vaikų saugumą jų buvimo mokykloje metu, todėl iš (duomenys neskelbtini) mokyklos priteisė 2/3 dalis žalos atlyginimo sumos, o iš atsakovų ir jų tėvų – 1/3 dalį žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) mokykla prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl atsakomybės paskirstymo (žalos dydžio atlyginimo) tarp atsakovų yra prieštaringi, dėl to pažeistas proporcingumo principas. Pažymi, kad teismas, vertindamas mokyklos atsakomybės klausimą, turėjo nustatyti atsakovų (mokinių) kaltės formą, bet to nepadarė. Mano, kad už minėtų atsakovų padarytas veikas atsakingi yra jie patys ir jų tėvai, kurie netinkamai juos auklėja ir prižiūri. Teigia, kad teismas netinkamai vertino patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo paskirstymą tarp šalių. Atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovų (vaikų) turtine padėtimi.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė teisinių pagrindų, dėl kokių priežasčių reikėtų naikinti visą teismo sprendimą, kai pačios žalos ir jos dydžio neginčija. Nesutinka su apeliantės pozicija dėl neturtinei žalai atlyginti taikomų kriterijų. Teigia, kad negalima taikyti tokių pačių reikalavimų neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir žalos paskirstymo kriterijams nustatyti. Pažymi, kad netinkami mokyklos veiksmai yra akivaizdūs, todėl mokykla privalo už juos atsakyti.
Atsakovai D. Š., V. S., M. G., V. G. atsiliepimu į atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, iki galo, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, nustatytas žalos dydis yra teisingas ir adekvatus padarytai visų atsakovų veikai, žalos atlyginimą teismas paskirstė teisingai. Pažymi, kad atsakovas D. Š. jokio turto ir pajamų, išskyrus našlaičio pensiją, neturi ir negauna.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde nurodo, jog ieškovas buvo sužalotas atsakovų veiksmais, todėl atsakomybė už ieškovui padarytą žalą turi kilti tik atsakovų tėvams, o ne mokyklai. Su šiuo atsakovės argumentu nesutiktina. CK 6. 276 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos civilinė atsakomybė kyla, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų delikto padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, o pati atsakovė byloje ir neneigė, jog konfliktas tarp vaikų įvyko 2014-04-29 mokykloje kabinete prieš istorijos pamoką, kuomet mokytojas A. J. po skambučio iš budėjimo mokyklos kieme nespėjo grįžti įleisti mokinius į kabinetą su mokytojo priežiūra. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Tačiau šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą žalos padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje prieš pamoką. Taigi, pagrįstai apylinkės teismas taikė atsakomybę mokyklai, kuri turėjo užtikrinti tinkamą priežiūrą, nes jeigu prieš pamoką būtų buvęs mokytojas, žala ieškovui nebūtų padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kaltės laipsnį. Būtent taip atsakomybės ir kaltės klausimas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra plačiai išanalizuoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis viršija įprastai tokio pobūdžio bylose teismų priteisiamus dydžius, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas individualiai kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, todėl teismų praktikoje priteisiamais dydžiais reikia remtis ne formaliai, bet įvertinus kiekvienos bylos reikšmingas aplinkybes ir joje konstatuotus pagrindus priteisiamam neturtinės žalos atlyginimui padidinti ar sumažinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai esminę reikšmę nustatydamas900 Eur neturtinės žalos dydį suteikė aplinkybėms, patvirtinančioms ieškovo patirto sužalojimo ir jo sukeltų išgyvenimų gilumą ir sunkumą, įvertindamas tą aplinkybę, kad sužalojimas buvo padarytas kitų mokinių akivaizdoje, padarytas veido sužalojimas, todėl mažinti priteisto neturtinės žalos ir turtinės žalos, pagrįstos mokėjimo dokumentais, atlyginimo nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ir nurodo, jog ieškovo 1500 Lt išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti yra per didelė. Tačiau pirmosios instancijos teismas šias išlaidas sumažino iki 300 Eur. Nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį mano, kad yra patyręs, bet faktą, kad neturtinė žala iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovas prašė priteisti daugiau neturtinės žalos atlyginimo, bet teismas priteisė jo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010), todėl pirmosios instancijos teismas, sumažindamas šias išlaidas, iš esmės teisingai nustatė jų dydį, todėl mažinti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (CPK 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.