- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-1033-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14073-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pran.)
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno M
- Trečiasis asmuo
- G. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. B., Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir A. Ž. (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. įstatyminės atstovės A. V., atstovaujamos advokatės E. M. Š., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1938-713/2014 pagal A. S. ir jo įstatyminės atstovės A. V. ieškinį atsakovams Kauno M. M. pagrindinei mokyklai, G. S., M. J., trečiajam asmeniui G. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydami iš atsakovės Kauno M. M. pagrindinės mokyklos priteisti: 1) A. S. 15 000,00 Lt neturtinės žalos; 2) A. V. 819,75 Lt turtinės žalos ir 2000,00 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas (3-5, 108-109 b.l., 1 t.). Nurodoma, kad 2012-01-19 Kauno M. M. pagrindinėje mokykloje, pirmos pertraukos metu 8.45-8.55 val., koridoriuje prie fizikos kabineto Nr. 222, įvykio metu buvo sužalotas ieškovas A. S.. Tą pačią dieną jis buvo tirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VŠĮ Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje ir operuotas. Apie numatytą operaciją telefonu buvo informuota klasės auklėtoja I. P.. Dėl šio įvykio Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Eigulių nuovadoje buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad A. S. nukritus ant žemės, jis, kitų mažamečių G. S. ir M. J., buvo tempiamas ir velkamas mokyklos koridoriumi, dėl to lūžo ranka, buvo mušamas rankos kumščiu į ranką bei delnu į galvą, iš jo buvo tyčiojamasi. Ieškovą A. S. mušę atsakovai G. S. ir M. J. 7 d klasės mokiniai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukę tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno M. M. pagrindinė mokykla nelaimingą atsitikimą ugdymo procese aprašė 2012-01-25 Akte (b. l. 11-12), pripažino ir patvirtino, jog pertraukos metu, pastumtas klasės draugo G. S., ieškovas nukrito ir susilaužė ranką (b. l. 12/2, t. l). Aktas pasirašytas įstaigos atstovo direktoriaus pavaduotojos ugdymui Z. J., ieškovės A. V. ir klasės auklėtojos I. P.. Kauno M. M. mokykloje atlikto tyrimo metu nustatyta traumos priežastis - neatsargus elgesys pertraukos metu. Dėl patirtos traumos ieškovas gydėsi penkis mėnesius (2012-01-09 – 2012-06-05). Dėl atsakovų kaltų veiksmų ir neveikimo ieškovas turėjo kęsti chirurginę rankos operaciją, patirti bendrą nejautrą - narkozę, nešioti rankos įtvarą, kuris trukdė save apsitarnauti ir sukėlė bejėgiškumo būklę, reabilitavosi sanatorijoje, tuo metu būti atskirtas nuo savo šeimos, patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti jam 15 000,00 Lt neturtinės žalos. Ieškovė A. V. taip pat patyrė išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos būklės, pergyveno dėl sūnaus patirtų patyčių mokykloje, fizinio skausmo, kurį teko patirti operacijos ir pooperacinės reabilitacijos laikotarpiu. Ieškovę vargino daugkartinis lankymasis gydymo įstaigose su sūnumi, morališkai žlugdo nerimas bei netikrumas dėl tolimesnės sūnaus sveikatos būklės, kadangi ranka nėra pilnai atsistačiusi į ankstesnę padėtį ir sūnus negali rankos pilnai ištiesti. Dėl to ieškovė prašo priteisti jai 2000,00 Lt neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus bei 819,75 Lt turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos sūnaus vaistams, drabužiams, maistui, psichologo paslaugos, telefono sąskaitos papildymas (105-110 b. l., 2 t.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį / patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priteisė A. S. atstovaujamam įstatyminės atstovės A. V. iš Kauno M. M. pagrindinės mokyklos 600,00 Lt neturtinės žalos, priteisė A. V. iš Kauno M. M. pagrindinės mokyklos 533,65 Lt turtinės žalos, priteisė A. V. iš Kauno M. M. pagrindinės mokyklos 3225,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį/patikslintą ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsakovės argumentus, kad ieškovas galimai galėjo susižaloti už mokyklos ribų, laikė nepagrįstais ir atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad kuris nors moksleivis, dalyvavęs žaidime, būtų tyčia siekęs sulaužyti ranką ieškovui. Nesant suformuluoto reikalavimo atsakovui G. S. ir jo įstatyminei atstovei, žalą teismas priteisė iš atsakovės Kauno m. M. M. mokyklos. Atsižvelgdamas į byloje nurodytus motyvus, nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad ieškinys dalyje dėl turtinės žalos iš esmės pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas iš dalies (CPK 177,178, 185 straipsniai, CK 6.275 straipsnio1,2 dalys). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovas pats dalyvavo žaidime, budinčiai mokytojai, klasės auklėtojai, kitiems mokytojams nepasisakė, kad yra skriaudžiamas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistiną sumą sumažino iki 600,00 Lt, (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.250 straipsnis), likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino. Teismas ieškinio dalyje, kurioje ieškovė A. V. prašė jai priteisti 2000,00 Lt neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos būklės netenkino, kadangi įstatymas kategoriškai yra nustatęs, kad neturtinė žala gali būti atlyginta tik įstatymo numatytais atvejais ir tik asmeniui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata (CK 6.250 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovo A. S. įstatyminė atstovė A. V., atstovaujamos advokatės E. M. Š., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 819,751 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 136–142). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nepagrįsta teismo išvada, kad turtinė žala turi būti sumažinta iki 533,65 litų, nes prašomos priteisti maisto išlaidos tėra tik įprastinio vaiko raciono papildymas, kuris gydymo stacionare sąlygomis priskirtinas prie būtinųjų vaiko išlaidų, nes įprastinio maitinimo nepilnametis A. S. neteko dėl atsakovų kaltės. Patirtos išlaidos drabužiams, maistui, telefono pokalbiams yra protingos, nėra perteklinės ar itin brangios.
Priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad 600,00 Lt suma nagrinėjamoje byloje yra pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus, tačiau teismas nevertino tokių itin svarbių ir reikšmingų aplinkybių, kad po Kauno M. M. vidurinėje mokykloje patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, trukusio beveik penkis mėnesius, A. S. patyrė ne tik nepatogumus, kurios galimai įvertino teismas, bet ir nesaugumo jausmą, fizini skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ir įprasto mokymosi proceso sutrukdymą, kurių teismas iš viso nevertino, nors tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. A. S. buvo atlikta chirurginė operacija, taikyta nejautra, jis nešiojo rankos įtvarą, būdamas moksleiviu, net pusei metų buvo atskirtas nuo savo bendraamžių, nelankė mokyklos, o vėliau turėjo pakeisti mokymosi įstaigą, kas tokio amžiaus vaikui sukelia itin didelius išgyvenimus ir nepatogumus. Ugdymo įstaiga, kuri turėjo apsaugoti ir garantuoti A. S. saugumą, tuo tinkami nepasirūpino, tuo sukeldama A. S. nusivylimo, nepasitikėjimo ugdymo įstaigomis jausmą. Teismas neteisingai įvertino pažeistos vertybės pobūdį, atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo nepilnamečio patirtus dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Šios, aukščiau išvardintos teisiškai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, nebuvo atsižvelgta į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl nepagrįstai buvo priteistas 600 litų neturtinės žalos atlyginimas, kuris akivaizdžiai prieštaraujantis teisingumo ir protingumo kriterijui.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno M. M. pagrindinė mokykla atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (2 t. b. l. 148–152). Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog išlaidos pižamai ir apatinėms kelnėms nėra būtinos išlaidos traumos atveju, nes kasdieniniame gyvenime vaikas vilki kelnes, pižamą, apatinius drabužius. Teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas peršalo dėl patirtos traumos, todėl išlaidų vaistui „Neo-angin“ ir žolelių arbatai pagrįstai nepripažino būtinomis rankos traumos gydimo išlaidomis. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog išlaidos sąskaitos „Pildyk“ papildymui, žurnalams ir maitinimui, nėra būtinos išlaidos traumos atveju.
Priteisiant neturtinę žalą, teismas įvertino pažeistos vertybės pobūdį ir kokiu būdu ji buvo pažeista. Nors apeliantai apeliaciniame skunde pabrėžia, kad rankos lūžis yra sunkus sveikatos sužalojimas, tačiau bylos duomenys tai paneigia. Rankos lūžis nepriskiriamas prie sunkių sužalojimų. Tai patvirtina byloje esanti 2012 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. G-(1.21)-496 apie traumos sunkumą (t. 1, 56 b. l). Nors teismas nustatė, kad žaidimo pobūdis buvo pasistumdyti, tačiau spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio taip pat teisingai įvertino, jog žaidime dalyvavo ir mergaitės bei pats ieškovas, be to, toks žaidimas pagal mažamečių mokyklinio amžiaus vaikų supratimą pertraukos metu atitinka jų amžiaus įprastą, normalų vaikų elgesį. Todėl apeliantų argumentai, jog ieškovas nedalyvavo minimame žaidime neatitinka byloje įvertintų įrodymų visumos. Ieškovas yra jauno amžiaus, todėl jo patirtas sužalojimas neturės ilgalaikės ar negrįžtamo pobūdžio žalos sveikatai. Po patirtos traumos ieškovo gyvenimo būdas, jeigu ir buvo pakitęs, tai tik trumpą laikotarpį. Ieškovas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įprastiniu būdu lanko mokyklą, jo gyvenimo ritmas grįžo į įprastas vėžes. Ieškovo psichologinė būsena ir išgyvenimai yra daugiausiai nulemti jo prigimtinių savybių ir tėvų tarpusavio santykių, o ne patirto sužalojimo. Byloje nekilo ginčo, kad dar prieš sužalojimą ieškovas turėjo psichologinių problemų iki traumos jau yra pakeitęs ne vieną ugdymo įstaigą, jo mokymosi rezultatai ir iki įvykio nebuvo geri. Taip pat turi būti atmesti apeliacinio skundo teiginiai apie ieškovo pastovų žeminimą ar netinkamą elgesį su juo mokykloje, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, tokio pobūdžio bylose pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydis neviršija 1000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo M. J. įstatyminiai atstovai V. P. ir S. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jo netenkinti, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio mėn. 15 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 3–8). Atsiliepime nurodoma, kad teismo išvada, jog „išlaidos, nurodytos išlaidų skaičiavimo lentelės (28 b. l., 1 t.) punktuose: 7, 8, 10, 11, 13, 17, 18, 20, 21, 22-24 (vaistai „Neo-angin“ 14,04 Lt., žolelių arbatos nuo peršalimo 18,00 Lt., kelnės 20,54 Lt., pižama 46,61 Lt., apatinės kelnės 25,09 Lt., sąskaitos „Pildyk“ papildymas 10,00 Lt., pica 4 vnt. 52,00 Lt., mineralinis vanduo 5 vnt. 11,00 Lt., Coca-cola 2 vnt. 5,60 vnt., žurnalai „Iliustruotas mokslas“ ir „Donaldas“ 17,89 Lt., bandelės, saldainiai, šokoladai 25,12 Lt., nėra būtinos išlaidos traumos atveju, kadangi kasdieniniame gyvenime vaikas vilki kelnes, pižamą apatinius drabužius, naudojasi telefonu, ir maitinasi, smaližiauja skanėstais, skaito mėgstamus žurnalus, yra pagrįsta ir teisinga. Teismas taip pat pagrįstai ir teisingai nepriteisė ieškovei išlaidų už vaistus nuo peršalimo, kadangi byloje nėra duomenų, kad dėl traumos vaikas peršalo.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi žala atsirado kaip neatsargaus elgesio žaidžiant tikrovėje neleistiną ir visuomenėje nepriimtiną, prieštaraujantį gerai moralei, savo esme galintį sukelti pavojų kito asmens sveikatai žaidimą (pasistumdyti), kuriame A. S. pats dalyvavo, pasekmė, todėl dalis atsakomybės tokiu atveju tenka ir pačiam ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovai neturtinės žalos dydžio nepagrindė bei neįrodė, kad vaiko psichinei sveikatai padaryta žala. Netgi, priešingai mokyklos pateiktame atsiliepime teigiama, kad „priešingai, po įvykio ieškovo mokymosi rezultatai netgi pagerėjo, kas taip pat patvirtina, kad vaikas jautėsi gerai, mokėsi.“ Abejotina A. S. namų mokymo būtinybė, kadangi paprastai vaikams patyrus lūžius namų mokymas netaikomas. Namų mokymas paprastai taikomas vaikams sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, taip pat dėl ligos ar dėl sunkios traumos ilgą laiką negalint lankyti mokyklos. Nėra duomenų, kad patirtas žastikaulio lūžis turėtų neigiamos įtakos ieškovo ateities perspektyvoms, galimybei mokytis.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, ieškovo prašomas neturtinei žalai atlyginti 15 000 Lt. dydžio atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis, nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Visi byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog M. J. ieškovo nestūmė, kas buvo ieškovo kritimo priežastimi, todėl Kauno apylinkės teismo sprendime pagrįstai nurodoma, jog „teismui nustačius, kad dėl G. S. neatsargaus elgesio susižalojo A. S., ieškinys atsakovams M. J. ir jo įstatyminiams atstovams turėtų būti atmestas. “
Atsiliepimas
Atsakovo G. S. įstatyminė atstovė O. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-01-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, A. S. apeliacinį skundą atmesti (3 t. b. l. 9–11). Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas G. S. nesužalojo A. S.. Byloje nėra įrodymų, kad G. S., kartu su kitais moksleiviais turėjo tikslą ir tyčia sužalojo A. S.. Net ir padarius prielaidą, kad ieškovas A. S. buvo sužalotas žaidžiant žaidimą "Pasistumdymas”, tai žaidimas neturėtų būti traktuojamas kaip neteisėti veiksmai, o nepilnamečių vaikų nesugebėjimas suprasti ir teisingai įvertinti savo veiksmų, o tuo labiau numatyti, kad tie teisėti veiksmai “kaip žaidimas” gali sukelti neigiamas pasekmes, pašalina dar vieną civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą - kaltę. Be to, po įvykio pirmoji medicinos pagalba įvykio vietoje nebuvo suteikta, A. S. dalyvavo pamokoje ir niekuo nesiskundė.
Civilinėje byloje nėra surinkta, objektyvių, neginčijamų įrodymų, dėl A. S. traumos, (ar jo sužalojimo ) nėra įrodymų, kas sužalojo 2012-01-19 A. S. , byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir kaltė (CK 6.246 str. l d., 6.248 str.), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei apelianto apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Byloje ginčas kyla ir apelianto apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žalos dydžio nustatymo kriterijų bei įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepriteisti visą ieškovo prašomą turtinę žalą yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinio skundo argumentacija nesutinka.
CK 6. 283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamuoju atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: papildomo maitinimo, sužaloto asmens priežiūros bei kitos su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas ( CPK 178 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde keliama atsiradusios turtinės žalos dydžio nustatymo problema. Byloje nustatyta, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti 819,75 Lt turtinei žalai atlyginti už pirktus vaistus ir ieškinyje įvardijamus pirkinius gydymosi laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( CK 1. 5 straipsnis), ieškovei priteisė 533,65 Lt turinei žalai atlyginti ir prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino 286, 10 Lt suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas iš dalies priteisdamas turinę žalą detaliai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, juos įvertino ir savo išvadas pakankamai motyvavo bei argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo atsižvelgus į visus turtinės žalos atlyginimo kriterijus bei įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, todėl teisėjų kolegijos požiūriu, priteistas turtinės žalos atlyginimas yra pakankamas ir patvirtina būtinas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Esant nurodytam pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis aptartu klausimu pripažintina pagrįsta, teisėta ir paliktina nepakeista ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje plačiai yra pasisakyta dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nurodant, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. balandžio 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Šioje paminėtoje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai teismų praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.).
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. balandžio 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo patirtą fizinį skausmą, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei į tai, kad pats nukentėjusysis dalyvavo žaidime, kurio metu ir buvo pats sužalotas, kad nepranešė auklėtojai bei budinčiai mokytojai, jog buvo skriaudžiamas ir taikant CK 1. 5 straipsnio nuostatas priteisė ieškovui iš mokymo įstaigos 600 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija su tokia teismo motyvacija visiškai sutikti negali. Ieškovas savo ieškinyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde nurodė, kad po ieškovui atliktos dešiniojo žastikaulio medialinio epikondilo lūžio operacijos jam gydytojų buvo rekomenduota tęsti mokymąsi namų sąlygomis, vėliau buvo reabilitacijos procedūros ir gydymas buvo tęsiamas iki 2012m. birželio 5d. Po įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata bei visą gydymo laikotarpį ir po jo ieškovas neabejotinai patyrė nesaugumo jausmą, pažeminimą ir fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei įprasto mokymosi proceso sutrukdymą, emocinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bylos duomenimis ieškovui buvo suteikta ir psichologinė pagalba, ieškovas turėjo pakeisti ir mokymo įstaigą. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teisme buvo neįvertintos ir taikant CPK 177, 185 straipsnių nuostatas šiuo konkrečiu atveju daro išvadą, kad ieškovui apylinkės teismo priteista neturtinė žala yra per maža. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visetą bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais sprendžia, kad ieškovui turi būti neturtinės žalos atlyginimas padidintas iki 1500 Lt ( CK 6. 250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturinės žalos dydžio nustatymas neprieštarauja formuojamai teisminei praktikai tokio pobūdžio bylose. Dėl to, apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis aptartu klausimu keistina ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui padidinus neturtinės žalos atlyginimą iki 1500 Lt pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškovui didintinos iš atsakovo – Kauno M. M. pagrindinės mokyklos priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 3500 Lt.
Iš dalies patenkinus apelianto apeliacinį skundą jam iš paminėto atsakovo iš dalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014m. sausio 15d. sprendimą pakeisti.
Ieškovui A. S. priteistą iš atsakovo Kauno M. M. pagrindinės mokyklos neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1500 Lt ir priteistas A. V. bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 3500 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš atsakovo Kauno M. M. pagrindinės mokyklos priteisti A. V. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.